a93b95fe-e60e-4836-9d57-a520d55d82ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1271-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07620-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam D. C., nukentėjusiajam V. K. (V. K.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : D. C. 2019 m. spalio 22 d., apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Å iais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. D. C. kitam asmeniui tyčia nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. vasario 22 d., apie 15.30 val., bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilės girtumas), žodinio konflikto su V. K. metu, sudavė pastarajam du kartus ranka į veidÄ , tuo nukentėjusiajam V. K. padarė linijinį nubrozdinimÄ kaktos kairėje pusėje, muÅ¡tines žaizdas kaktos kairėje pusėje, kairio antakio srityje su poodinėmis kraujosruvomis akių apatiniuose vokuose, poodinę kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje su kraujosruva lÅ«pos gleivinėje, kas nukentėjusiajam V.

K. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Å iais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. C. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad yra kaltinamas dėl to, kad sutrenkė žmogui ir girtas buvo už vairo. Girti buvo ir viskas taip atsitiko, abu buvo iÅ¡gėrę, susipyko dėl nukentėjusiojo dukros ir taip gavosi. Nelabai prisimena, kiek sudavė smÅ«gių nukentėjusiajam, seniai viskas buvo.

TÄ dienÄ buvo daug iÅ¡gėręs, alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui. Su nukentėjusiuoju susitaikė, draugauja ir toliau. Jis taip pat atsisakė tikrintis blaivumÄ . Važiavo į parduotuvę, atsitrenkė į tvorÄ , automobilį paslėpė ir nuėjo namo. Paskui atvažiavo policija, jis atsisakė pÅ«sti. Automobilis priklauso žmonai, ji nežinojo, jog jis vairuos automobilį. TÄ dienÄ vairavo be teisės vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. C. parodė, jog 2019 m. vasario 22 d., nuo 06.00 val., jis buvo pas savo kaimynę D. K., adresu (duomenys neskelbtini), su kuria vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Kartu su jais taip pat vartojo alkoholį kaimynės tėvas V. K. Kas vyko toliau jis visiškai neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad apie 15.30 val., išgertuvių metu, kaimynės D. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo įvykti konfliktas, kurio metu galėjo suduoti ranka V.

K. Dėl to gailisi, norėtų pastarojo atsipraÅ¡yti ir su juo susitaikyti. Tiek su kaimyne D. K., tiek su jos tėvu palaiko gerus santykius, anksčiau jokių konfliktų nebuvo (b. l. 51). 2019 m. gegužės 6 d., apklaustas kaip įtariamasis D. C. parodė, jog pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Kaip jau minėjo, tarp jo ir V. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jam ranka sudavė du kartus į veidÄ . Prisipažįsta dėl to, kad sumušė V. K., labai gailisi. Po minėto įvykio jis V. atsiprašė, Å¡is jam atleido ir jie susitaikė, padarytÄ Å¾alÄ atlygino (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, jog buvo pas dukrÄ D. K., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas jÄ svečiavosi D. C. Jis nori, kad dukra gyventų su savo sugyventiniu, dėl to D. pasakė, kad nelįstų į jos Å¡eimÄ ir jų neskirtų, dėl to Å¡is labai susinervino ir be jokios priežasties pradėjo jį stumti iÅ¡ namo ir prieangyje konflikto metu panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , suduodamas du kartus deÅ¡ine ranka jam į veidÄ , dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ .

Jis pajautė, kad iÅ¡ antakio bėga kraujas, dėl to skubėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). Einant sutiko kaimynÄ , kuris jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Atvykus pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad jį sumušė dukros meilužis. PraÅ¡o pripažinti nukentėjusiuoju ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn minėtÄ asmenį (b. l. 21). Nukentėjusysis V. K. papildomos apklausos metu parodė, jog dėl įvykio, kuris įvyko 2019-02-22 d., papildomai nori parodyti, kad D. jokių pretenzijų neturi, D. jo atsiprašė, jam atleido ir jie susitaikė, padarytÄ Å¾alÄ jis atlygino (b. l. 24).

Specialisto iÅ¡vada Nr. G673/2019(01) nustatyta, jog V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31-32). 2019 m. gegužės 6 d. tarp nukentėjusio V. K. ir D. C. buvo suraÅ¡ytas susitaikymo protokolas (b. l. 60-61). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminį tyrimÄ kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. (b. l. 62-63). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. vasario 17 d. nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-07620-19 (b. l. 5-6).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. vasario 18 d. nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-07620-19 ir Nr.01-1-45301-19, suteikiant tyrimui bendrÄ Â Nr.01-1-07620-19. (b. l. 7-8). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. C. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 18 val., pas jį namo atėjo neblaivi kaimynė L., jos pavardės nežino ir paprašė nuvežti jÄ Ä¯ parduotuvę. Jis sutiko, nors buvo iÅ¡gėręs du butelius po 0,5 litro tÅ«rio alaus, 6% stiprumo.

Sėdo į jo žmonai priklausantį automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su L., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, važiavo link parduotuvės. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), nepastebėjo ant kelio iÅ¡pilto žvyro, užvažiavęs ant jo nesuvaldė vairuojamo automobilio Hyundai Santa Fe atsitrenkė į namo tvorÄ . L. tuo metu nemiegojo ir eismo įvykį matė. Sustojus automobiliui, iÅ¡lipo apsižiÅ«rėti. Tuomet prie jo priėjo A., kaimynas, kuris padėjo automobilį Hyundai Santa Fe iÅ¡stumti.

Jis buvo iÅ¡sigandęs, jokių kitų žmonių priėjusių prie automobilio nematė. Kai iÅ¡stÅ«mė automobilį, jis nuvairavo jį į miÅ¡kÄ ir ten paliko. Automobilyje liko sėdėti ir L. Jis grįžo į eismo įvykio vietÄ ir bandė surasti namo Å¡eimininkus, kurių tvorÄ apgadino, tam, kad susitartų dėl žalos atlyginimo. Niekaip jų neradęs, susinervino ir nuėjo pas A. namo, kur vartojo alkoholinį gėrimÄ degtinę, kurio iki atvykstant policijos pareigÅ«nams iÅ¡gėrė apie 0,5 litro.

Praėjus po eismo įvykio ne mažiau nei dviem valandoms, į A. namus atėjo policijos pareigÅ«nai, kurie jį iÅ¡sivedė iÅ¡ namo. Ä®sodinę į policijos automobilį jie jį nuvežė prie automobilio Hyundai Santa Fe. Kažkuriuo metu policijos pareigÅ«nai siÅ«lė jam pÅ«sti į alkotesterį, tačiau jis tai daryti atsisakė. Tuomet policijos pareigÅ«nai jį ir L. atvežė į kelių policijÄ , kur jam dar kartÄ policijos pareigÅ«nai siÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ , tačiau jis tikrintis atsisakė.

Po to iÅ¡vežė ir patalpino į areÅ¡tinę. Dėl savo poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 137). D. C. neblaivumo nustatymo aktu nustatyti D. C. neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 69). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 17 val., grįžo namo. Nunešęs į namus pirkinius grįžo prie automobilio ir tuomet iÅ¡girdo labai stiprų automobilio variklio garsÄ , lyg jis veiktų be duslintuvo.

Tuomet jis nusprendė nueiti pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Ėjo link sklindančio garso. Stovėdamas apie 10-15 metrų atstumu matė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, į jo tvorÄ yra įvažiavęs automobilis Hyundai, džipas. Vienas vyras sėdėjo automobilyje Hyundai už vairo, o kitas stÅ«mė automobilį iÅ¡ priekio. Vyras, kuris stÅ«mė automobilį gyvena (duomenys neskelbtini) name. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Ar kas nors buvo dar be vairuotojo automobilyje Hyundai, nematė.

Vairuotojas buvo apsirengęs raudonÄ džemperį, ant nugaros ant pečių buvo juoda juosta, tamsiomis treninginėmis kelnėmis, plikas, apie 40-45 metų amžiaus, apie 175-180 cm Å«gio. Vyras, kuris stÅ«mė automobilį buvo apie 30-35 metų amžiaus, apsirengęs tamsų džemperį ir tamsias sportines kelnes, juodų trumpų plaukų, tamsaus gymio, akys siauros, apie 165 cm Å«gio. Automobilį vairavęs vyras buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir tuo momentu jis matė, kad jis vos laikosi ant kojų, kas sukėlė įtarimÄ , kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus.

Å io fakto paskambinęs 112 neminėjo. Užsirašęs automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) jis paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Kalbant telefonu, nuėjus Å¡iek tiek toliau už posÅ«kio, kur automobilio Hyundai nesimatė, iÅ¡girdo, kad automobilis nuvažiavo. Grįžęs į eismo įvykio vietÄ , pamatė, kad automobilio eismo įvykio vietoje nėra. Apie tai pranešė operatorei. Po to jis pamatė, kad automobilis Hyundai, iÅ¡važiavęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, paskui save ant kelio, kuris yra žvyrkelis, paliko tempimo žymes.

Eidamas pagal tÄ Å¾ymę, krÅ«muose prie (duomenys neskelbtini), rado automobilį Hyundai. Priėjo prie jo iÅ¡ galo, įsitikino, kad valstybinis numeris tas pats. Ar kas yra viduje, nežiÅ«rėjo. Tuomet paskambino 112 ir pranešė, kur yra automobilis Hyundai. Tuomet jis eidamas namo, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo stovi automobilį vairavęs vyras ir automobilį stÅ«męs vyras. Po to jis nuėjo namo. Apie 20:50 val. jam paskambino policijos pareigÅ«nai patikslinti įvykio vietos.

Tuomet jis privažiavęs savo automobiliu, nurodė jiems įvykio vietÄ , o po to ir vietÄ , kur stovi automobilis Hyundai. Automobilis Hyundai buvo neužrakintas. Policijos pareigÅ«nai automobilyje Hyundai priekinėje keleivio vietoje rado sėdinčiÄ moterį, kuri pasakė, kad saugo maÅ¡inÄ . Moteris iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio vos pastovėjo ant kojų, ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Kol policijos pareigÅ«nas aiÅ¡kinosi su moterimi, jis parašė paaiÅ¡kinimÄ . Po to policijos pareigÅ«nams nurodė namÄ , prie kurio stovėjo automobilio Hyundai vairuotojas ir iÅ¡važiavo namo (b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 20.40 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu M. R., iÅ¡ Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), į tvorÄ Ä¯važiavo automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasiÅ¡alino. Atvykus minėtu adresu paaiÅ¡kėjo, kad tvora buvo apgadinta adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykį matęs liudininkas A. V. paaiÅ¡kino, kad apie 18 val. 30 min., pastebėjo automobilį Hyundai Santa Fe, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į tvorÄ . Du vyrai stÅ«mė automobilį, kad galėtu iÅ¡važiuoti. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, judesiai nekoordinuoti, buvo apsirengęs raudona striuke, plikas. Kai jiems pavyko iÅ¡stumti automobilį, minėtas vairuotojas vėl atsisėdo už vairo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) esančio miÅ¡kelio. Liudininkas A. V. nurodė vietÄ , kur buvo paliktas automobilis. Nuvykus į minėtÄ vietÄ aptiko automobilį Hyundai Santa Fe, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas, po automobiliu gulėjo apgadintos tvoros konstrukcija: tvoros stulpas ir vielinis tvoros tinklas. Viduje keleivio vietoje sėdėjo moteris, kaip paaiÅ¡kėjo, kad tai L. L., kuri paaiÅ¡kino, kad vartojo alkoholį (alų ir degtinę) kartu su draugu D., bei važinėjo su jo automobiliu. L. L. paaiÅ¡kino, kad ji sakė vairuotojui D. nevažinėti girtam, tačiau pastarasis jos neklausė, o kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve atsitrenkė į tvorÄ . Vėliau D. nuvežė jÄ Ä¯ miÅ¡kelį, o pats pasiÅ¡alino.

Pabendravus su pranešėju, jis nurodė, namÄ kuriame yra automobilį vairavęs vyriÅ¡kis. Užėjus į (duomenys neskelbtini), rado požymius atitinkantį vyriÅ¡kį. PaaiÅ¡kėjo, kad tai D. C., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Be D. C. name buvo dar du vyrai. Namo viduje buvo prieblanda. IÅ¡vedę D. C. iÅ¡ namo, pasiÅ«lė jam pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu, tačiau tai daryti jis kategoriÅ¡kai atsisakė.

Dėl eismo įvykio nieko nepaaiškino, kaip jo automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis jo žmonai O. G.-C. buvo apgadintas, nepaaiškino. Nuo parašų bei susipažinti su dokumentais, atsisakė (b. l. 93-94). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. G.-C. parodė, jog automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu ir yra jos nuosavybė, įsigytas iki santuokos su D. C., o taip pat yra pasirašyta vedybų sutartis, kuria numatyta, kad iki santuokos ir po santuokos įgytas turtas, kuris yra įregistruotas, kurio nors vieno iš sutuoktinių vardu, yra asmeninė nuosavybė.

Vedybų sutartį pateikė tyrėjai. Automobilis Hyundai Santa Fe, valst nr. (duomenys neskelbtini), yra laikomas sode adresu (duomenys neskelbtini), ir naudojamas pagal poreikį statybinėms medžiagos atvežti, kadangi namas yra renovuojamas. Jį vairuoja atvykusi į sodÄ . Raktai nuo automobilio Hyundai Santa Fe bÅ«na sodo namelyje. Jos vyras niekada jai matant automobilio Hyundai Santa Fe nevairuodavo, nes neturi tam teisės. Nežinojo ir neįtarė, kad vyras 2019 m. spalio 22 d. vairavo automobilį Hyundai Santa Fe (b. l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 17 val., pas jÄ Ä¯ svečius atvažiavo D. C. Jis atvažiavo džipu, pilkos spalvos. Kai atvažiavo jis buvo blaivus. Jos namuose jie gėrė alkoholinį gėrimÄ degtinę, ji ir D. iÅ¡gėrė po 0,5 l degtinės. Nelabai atsimena, kur ji važiavo su D., galimai dar nusipirkti degtinės. Po to, kai D. iÅ¡leido iÅ¡ areÅ¡tinės, susitikus su juo, D. sakė, kad jis sėdo už automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs vairo ir neatsimena, kur jie važiavo ir kodėl ji atsirado jo automobilyje.

Atsimena, kad pabudo D. automobilyje, kai jÄ prižadino policijos pareigÅ«nai. Matė, kad automobilis buvo laukuose (b. l. 109-110). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 13 val., dirbdamas kieme iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , suprato, kad automobilis kažkur įvažiavo. Nuėjo link smÅ«gio garso apie 300 metrų ir pamatė, kad automobilis Hyundai, pilkos spalvos, kuriuo važinėja D. C., įvažiavęs į namo tvorÄ . Priėjęs paklausė jo, ar jis sveikas. Jis atsakė, kad sveikas.

Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris, kaimynė vardu L. Ji nemiegojo. Ji buvo girta, nesiorientavo aplinkoje. Buvo nesužalota, tačiau nieko nekalbėjo. D. atrodė blaivus. D. automobilis buvo įstrigęs į tvorÄ . Jis važinėjo pirmyn ir atgal, kol iÅ¡važiavo, su tvoros dalimi po automobiliu nuvažiavo link kryžiaus. Visa tai matė stovėdamas prie pat jo. Po 40-50 min. D. pasibeldė į jo namo duris. Jis jį įleido į namÄ . Jis tuo metu atrodė iÅ¡gėręs. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li.

Jis paklausė, ar turi iÅ¡gerti. Atsakė, kad taip ir jie gėrė jo turėtÄ brendį, kurio turėjo 0,7 l tÅ«rio butelį. TÄ butelį abu su D. ir iÅ¡gėrė. D. pasakė, kad žalÄ dėl namo tvoros atlygins. Jis nežino, kam tas namas priklauso. Ä®vykio vietoje D. C. matė, kad kaimynas, kurio vardo nežino, kuris buvo priėjęs, fotografuoja automobilį. Vėliau jis girdėjo, kad tas pats kaimynas skambina policijai (b. l. 112-113). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos antro bÅ«rio vyr. patrulio M.

R. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad D. C. dėl eismo įvykio nieko nepaaiÅ¡kino, nustatyti girtumÄ kategoriÅ¡kai atsisakė (b. l. 68). VÅ¡Ä® Emprekis iÅ¡raÅ¡u nustatyta, jog automobilio Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė be PVM yra 1398,30 Eur (b. l. 83). VÄ® Regitra iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. G. (b. l. 85). IÅ¡ tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad D.

C. policijos pareigÅ«nams siÅ«lant pasitikrinti neblaivumÄ ne kartÄ atsisakė tai padaryti (b. l. 115-117). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teismo vertinimu, D. C. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. V., A. J., L. L., A. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro iÅ¡raÅ¡as, garso įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog D. C. 2019 m. spalio 22 d., apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal Å¡ias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Pastebėtina, jog kaltinamuoju aktu D. C. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems, <....> bÅ«damas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) tvorÄ . Atsižvelgiant į tai, kad D. C. neblaivumas nebuvo nustatytas, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę jam užtraukia bÅ«tent neblaivumo patikrinimo vengimas, be to, už eismo įvykio sukėlimÄ D.

C. nubaustas administracine tvarka (b. l. 71, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), teismas kaltinimÄ patikslina, paÅ¡alindamas iÅ¡ kaltinimo perteklinius nusikalstamos veikos požymius. Toks kaltinimo tikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo kaltei. Kaltinamasis D. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atsisakė pÅ«sti. Be to, iÅ¡ garso įraÅ¡o matyti, kad D. C. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės ir tai atsisakė daryti kelis kartus.

Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus kaltinamojo D. C. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo D.

C. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad girti buvo ir viskas taip atsitiko, abu buvo iÅ¡gėrę, susipyko dėl nukentėjusiojo dukros ir taip gavosi. Nelabai prisimena, kiek sudavė smÅ«gių nukentėjusiajam, seniai viskas buvo.

Su nukentėjusiuoju susitaikė, draugauja ir toliau. Tokie jo parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklÅ«s ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 51, 57). Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡vardinti įrodymai: nukentėjusiojo V. K. parodymai, specialisto iÅ¡vada, policijos registro iÅ¡raÅ¡as, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas.

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog D. C. 2019 m. vasario 22 d., apie 15.30 val., bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilės girtumas), žodinio konflikto su V. K. metu, sudavė pastarajam du kartus ranka į veidÄ , tuo nukentėjusiajam V. K. padarė linijinį nubrozdinimÄ kaktos kairėje pusėje, muÅ¡tines žaizdas kaktos kairėje pusėje, kairio antakio srityje su poodinėmis kraujosruvomis akių apatiniuose vokuose, poodinę kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje su kraujosruva lÅ«pos gleivinėje, kas nukentėjusiajam V.

K. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Pažymėtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumÄ . Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo D.

C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK  59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ , numatytÄ , BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, pažymėtina, jog apie tokios aplinkybės buvimÄ , praÅ¡ydamas jÄ pripažinti teisiamojo posėdžio metu nurodė prokuroras.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tai laikytina tinkamu kaltinamojo informavimu, jis turėjo galimybę ginčyti Å¡iÄ aplinkybę bei gintis nuo tokio kaltinimo, jo teisės nebuvo suvaržytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį: D. C. anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, taigi laikytinas pirmÄ kartÄ teisiamu asmeniu, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 151, 158-159), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 153), duomenų apie gydymÄ psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ neturint tokios teisės, baudų nemoka.

Taigi D. C. anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nebuvo veiksmingos bei jo elgesio nepakeitė. Ä®vertinęs visas aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad anksčiau skirtos baudos kaltinamojo elgesio nepakeitė, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik skiriant ne įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį, o BK 140 straipsnio 1 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ griežtesnę bausmę – areÅ¡tÄ , jos dydį nustatant artimÄ sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 22 d., 16.00 val. iki 2019 m. vasario 23 d., 10.53 val., nuo 2019 m. spalio 22 d., 21.15 val. iki 2019 m. spalio 23 d., 16.48 val.

įskaitytinas į bausmės laikÄ (b. l. 45-46, 121, 133). D. C. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. D. C. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. pripažino, kad anksčiau turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau praradęs Å¡iÄ teisę, jos nesusigrÄ Å¾ino nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis priklauso jo sutuoktinei. Tai, kad minėtas automobilis buvo įgytas ir įregistruotas O. G. vardu, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡as (b. l. 85). Kadangi automobilis „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų, iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kotina automobilio vertę be PVM atitinkanti pinigų suma – 1398,30 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Å ios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kaltinamojo nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmena su garso įraÅ¡u, laikoma prie bylos virÅ¡elio, paliktina saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areÅ¡tÄ 30 parų. D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areÅ¡tÄ 40 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – areÅ¡tÄ 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. C. areÅ¡tÄ 40 parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti D. C. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. vasario 22 d., 16.00 val. iki 2019 m. vasario 23 d., 10.53 val., nuo 2019 m. spalio 22 d., 21.15 val. iki 2019 m. spalio 23 d., 16.48 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D.

C. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. C. valstybės naudai automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę be PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1398,30 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, trisdeÅ¡imt euro centų).

D. C. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u, laikomÄ prie bylos virÅ¡elio, palikti saugoti prie bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti D. C., kad: AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, Å¡iÄ bausmę atlieka pataisos įstaigoje.

Visas areÅ¡tas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį atlikti areÅ¡to iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama dėl ligos arba iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti areÅ¡to bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti areÅ¡to bausmės į Å¡ias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areÅ¡tÄ ir pilnamečiai asmenys, kuriems areÅ¡tÄ paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Ramūnas Keidūnas