2022-10-12 Nr. AB-24699-3-61-3-02708-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-624-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02708-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PhosAgro Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 25/6-2-12 „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti FNTT išbraukti Bendrovę iš FNTT interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamo (duomenys neskelbtini) sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas skunde taip pat reiškia procesinio pobūdžio prašymus dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovė su 2022 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į FNTT, prašydama pateikti patvirtinimą, jog Bendrovė nepatenka į (duomenys neskelbtini) veikimo sritį ir jos atžvilgiu neturi būti taikomos Reglamento nustatytos ribojamosios priemonės. Pareiškėjas nurodė, kad FNTT patvirtinimas jam reikalingas savo partneriams, įstaigoms, nes Bendrovės kontrahentai atsisako vykdyti sutartis, muitinėje yra stabdomi kroviniai, šaldomos kredito įstaigose esančios lėšos.

FNTT ginčijamu Raštu nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, FNTT paskelbė informaciją, jog Bendrovė (duomenys neskelbtini), kadangi pagal pateiktą informaciją ir surinktus duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Rašte atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini), vadovaujantis minėtu Reglamentu, yra taikomos tarptautinės sankcijos. Rašte pažymėta, kad iškart po sankcijų paskelbimo (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas iš užimamų pareigų, o vietoje jo valdybos pirmininko pareigoms buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), tačiau prieita prie išvados, kad ribojamosios priemonės turi būti taikomos. Atsižvelgdama į tai, FNTT nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išbraukti jos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiamos informacijos apie Bendrovę, pažymėdama, kad, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, Europos Taryba gali peržiūrėti asmenų, įtrauktų į sankcionuotų asmenų sąrašus, pagrindus, ir jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Europos Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja fizinį ar juridinį asmenį, subjektą ar įstaigą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas ginčija FNTT raštą, kuriame buvo nurodyta, jog FNTT neturi pagrindo išbraukti jos svetainėje skelbiamos informacijos apie pareiškėją, iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo argumentai iš esmės yra susiję su jo įtraukimo į (duomenys neskelbtini) sąrašą nepagrįstumu – pareiškėjas teigia, kad jis (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo jo atžvilgiu taikyti nuostatų dėl ribojamųjų priemonių (turto įšaldymo) taikymo jam, kaip nesankcionuotam asmeniui.

Vertindamas šias aplinkybes teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ 13.2 punktu ir darė išvadą, kad asmenys į FNTT skelbiamą sąrašą įrašomi tam tikro FNTT priimamo sprendimo (įsakymo) pagrindu, ir būtent šis sprendimas sukelia asmeniui neigiamus padarinius, o įrašymą į FNTT internetinėje svetainėje skelbiamą sąrašą (kaip ir informacijos perdavimas valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams) yra priimto sprendimo išviešinimas, bet ne sprendimas per se (savaime).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neskundžia sprendimo (įsakymo), kurio pagrindu pareiškėjas buvo įtrauktas į FNTT skelbiamą sąrašą ir kuris sukėlė jam teisinius padarinius, tačiau skundžia Raštą, kuris nepakeičia jo teisių ir pareigų, turėtų iki Rašto priėmimo. Teismas nurodė, kad Rašto panaikinimas, nepanaikinus sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą, nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, todėl negali būti nagrinėjimo dalyku administracinėje byloje. Įpareigojimas išbraukti pareiškėją iš sąrašo yra išvestinis reikalavimas, susijęs su sprendimo įrašyti jį į sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.

Teismas vadovavosi FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtintų Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų (toliau – ir Nurodymai) 12–14 punktais ir pažymėjo, kad administraciniam teismui gali būti skundžiamas sprendimas dėl ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimties (ne)taikymo ir sprendimas dėl lėšų įšaldymo nutraukimo. Būtent šis sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui materialines teisines pasekmes ir galintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teismas nurodė, kad nei ginčijamas FNTT Raštas, nei pareiškėjo suformuluoti reikalavimai nėra susiję su Nurodymų 13 punkte aptariamais sprendimais, todėl darė išvadą, kad administraciniame teisme jie nenagrinėtini dar iš šiuo pagrindu.

Įvertinęs skundo turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl atsisakė priimti skundo reikalavimus (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog skundžiamame Rašte nurodyta, kad jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo jį vertinti kitaip.

III. Pareiškėjas UAB „PhosAgro Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atkreipia dėmesį, kad teismas neidentifikuoja kokį tiksliai ir kurios dienos FNTT aktą pareiškėjas turėjo skųsti. Pareiškėjas tvirtina, kad iš FNTT yra gavęs tik Raštą. Pareiškėjas nurodo, kad faktą, jog veiklos ribojimai pareiškėjui buvo įregistruoti ne individualių administracinių aktų, bet būtent Sąrašo duomenų pagrindu 2022 m. liepos 7 d. patvirtino ir pats Juridinių asmenų registras. Pareiškėjo teigimu, tikėtina, kad Europos Sąjungos sankcijos neteisėtai išplėstos nepriėmus jokio individualaus administracinio akto ir neinformuojant pareiškėjo apie tokį aktą. Tačiau teismas neįvertino, ar FNTT sprendimas ar įsakymas dėl pareiškėjo įtraukimo į Sąrašą apskritai egzistuoja ir ar galima daryti išvadą dėl jo egzistavimo neišreikalavus pareiškėjo prašomų išreikalauti dokumentų. Pareiškėjas pažymi, kad FNTT iki šiol nepateikė jokio sprendimo (įsakymo), kuriuo pareiškėjas būtų įtrauktas į Sąrašą ir kurio pagrindu jam būtų taikomos sankcijos, todėl teismo nurodymas skųsti galimai neegzistuojantį FNTT sprendimą (įsakymą) yra nepagrįstas ir pažeidžia teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjo teigimu, teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš Sąrašo yra ydingai suformuluotas, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Raštas atitinka visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstamus individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius. Pareiškėjas vadovaujasi Tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo aprašo 13.2, 16 punktais ir teigia, kad Raštas dėl 2022 m. balandžio 27 d. prašymo netenkinimo yra akivaizdžiai skundžiamas FNTT administracinis aktas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas ignoravo, jog išbraukimas iš Sąrašo yra savarankiškas naujų esminių pareiškėjo pateiktų įrodymų pagrindu atliktinas veiksmas. Be to, FNTT neneigė, kad kartu su 2022 m. balandžio 27 d. prašymu pareiškėjas pateikė naujus, FNTT galimai neturėtus įrodymus. Pareiškėjas daro išvadą, kad, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas nurodo, kad, jeigu teismas manė, jog skundas nėra priimtinas dėl netikslių reikalavimų, turėjo veikti remdamasis racionalumo, efektyvumo, operatyvumo, ekonomiškumo principais bei taikyti trūkumų šalinimo institutą ir taip padėti pareiškėjui efektyviai suformuluoti tikslius, aiškius ir konkrečius skundo reikalavimus.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas turėjo vertinti, jog skundu pareiškėjas de facto (faktiškai) skundžia FNTT atsisakymą nutraukti pareiškėjo turto įšaldymą. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas teismui – įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, savo esme ir turiniu yra identiškas FNTT Nurodymų 12.3 punkte numatytam gynybos būdui, nes pareiškėjo turto įšaldymas ir kitos ribojamosios priemonės vykdomos būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Sąrašą, ir toks apribojimas nenutrauktas dėl Rašto. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo suformuluoti reikalavimai nėra susiję su Nurodymų 13 punkte aptariamais sprendimais. Pareiškėjo teigimu, net jei prieš gaunant Raštą egzistavo kitoks FNTT sprendimas ar įsakymas dėl pareiškėjo, tas sprendimas prarado galią priėmus Raštą, kurio pagrindu pareiškėjui taikomos Rašte nurodytos ribojamosios priemonės (iš esmės pratęstas ribojamųjų priemonių taikymas Rašte nurodytų argumentų pagrindu). Pareiškėjas pabrėžia, kad Raštas yra vienintelis pareiškėjui išviešintas individualus administracinis aktas, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai išplėstos Europos Sąjungos sankcijos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad FNTT nurodė, jog Raštas yra skundžiamas teismui. Pareiškėjas pažymi, kad Raštas sukėlė ir tebesukelia materialiąsias teisines pasekmes pareiškėjui ir gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi Bendrąja pozicija 2001/931/CFSP. Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra įtrauktas į Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sąrašą, todėl jis neturi jokio pagrindo kreiptis nei į Europos Sąjungos Tarybą, nei į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Pareiškėjo teigimu, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas neturi kompetencijos vertinti FNTT veiksmų teisėtumo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties elektroninio failo (rinkmenos) metaduomenys atskleidžia, jog skundžiamos nutarties autorė yra visai kita teismo teisėja, todėl daro išvadą, kad skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, todėl yra negaliojanti.

Pareiškėjas taip pat pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 7 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad FNTT patvirtino faktą, jog skundo teikimo metu teismui pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas joks administracinis aktas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo įtrauktas į Sąrašą, ir vienintelis sprendimas, kurį pareiškėjas turėjo ir galėjo skųsti, buvo Raštas. Pareiškėjas pažymi, kad tik 2022 m. liepos 25 d. FNTT pareiškėjui pateikė atsakymą į 2022 m. birželio 9 d. prašymą, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas į Sąrašą yra įtrauktas FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-174 (toliau – ir Įsakymas) 8 dalies pagrindu. Pareiškėjui sužinojus apie priimtą Įsakymą, jis 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į FNTT dėl Įsakymą pagrindžiančios informacijos pateikimo. Atsakydama į 2022 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo prašymą, FNTT patvirtino, kad pareiškėjo atžvilgiu jokių kitų aktų, išskyrus Įsakymą ir Raštą, FNTT nėra priėmusi ir neturi jokių papildomų duomenų, kuriuos galėtų pateikti pareiškėjui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-556/2022.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „PhosAgro Baltic“ skundą dėl FNTT 2022 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 25/6-2-12 ir įpareigojimo FNTT išbraukti Bendrovę iš Sąrašo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas nepakeičia jo teisių ir pareigų, o Rašto panaikinimas nesukeltų pareiškėjui teisinių padarinių. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo išbraukti jį iš Sąrašo, nes šis reikalavimas buvo išvestinis, susijęs su sprendimo įrašyti pareiškėją į Sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl negalėjo būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, nevertino, ar pareiškėjas turėjo galimybę skųsti FNTT sprendimą, kuriuo jis buvo įtrauktas į Sąrašą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d., tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), kurie sukelia asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi nustatyti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju, t. y. nustatyti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjas neskundė sprendimo (įsakymo), kuriuo Bendrovė buvo įtraukta į FNTT skelbiamą sąrašą, ir kuris sukėlė jam teisinius padarinius, bet skundžia Raštą, kuris nepakeičia jo teisių ir pareigų, turėtų iki Rašto priėmimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes būtent Raštu FNTT atsisakė išbraukti Bendrovę iš Sąrašo, t. y. priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies bei 10 straipsnio prasme. Teisė ginčyti tokį dėl prašymo atlikti konkrečius viešojo administravimo veiksmus priimtą sprendimą yra įtvirtinta tiek Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje, tiek ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo kreipimosi į teismą metu neegzistavo joks FNTT sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų įrašytas į FNTT skelbiamą Sąrašą. Teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas sukelia teisines pasekmes Bendrovei ir kad gali būti savarankiškas administracinės bylos ginčo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad pačiame Rašte nurodyta, jog jis, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, gali būti skundžiamas teismui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš FNTT tinklalapyje skelbiamo Sąrašo, nurodydamas, kad šis reikalavimas yra išvestinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš FNTT tinklalapyje skelbiamo Sąrašo yra išvestinis reikalavimas, nes atsisakymas atlikti veiksmus savaime yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas gali sudaryti bylos nagrinėjimo dalyką.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Rašto ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šia nutartimi byla nėra išsprendžiama iš esmės, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo argumentai, nustačius, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė