a93b3bb5-ebff-48a5-81ac-ce0ea54bf153 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. e2A-209-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23653-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka, nagrinėdama ieškovo V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui 819-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje - D. M., L. Č., E. V., V. O., J. V., J. Č., A. D., O. G., I. V., I. S., R. V., J. A., G. R., E. A., I. V., S. G., A. K., V. S., T. B., E. V., L. P., R. K., J. A., O. B., T. A., A. J., J.

K., O. V., R. M., J. Z. A., E. G., A. P., V. J., V. D., A. K., J. Č., M. Z., Å . T., V. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. Ž. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 819-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2016 m. bandžio 12 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo visus priimtus sprendimus negaliojančiais ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016 m balandžio 12 d. įvyko daugiabučio namo, kuriame ieÅ¡kovas gyvena bendrijos narių pakartotinis visuotinis susirinkimas.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡iame susirinkime priimti sprendimai yra negaliojantys, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normos, bendrijos steigimo dokumentams, pažeidžia susirinkimo suÅ¡aukimo ir organizavimo tvarkÄ . Jau Å¡aukiant 2016 m. kovo 29 d. susirinkimÄ (neįvykusį nesant kvorumo) buvo pažeistos įstatymo nuostatos, nes praneÅ¡ime apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ nebuvo nurodyta nei vieta, nei darbotvarkė ir siÅ«lomų sprendimų projektai, nei nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

Toks praneÅ¡imas nesukÅ«rė prielaidų Å¡aukti pakartotinį susirinkimÄ . PraneÅ¡ime apie 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimÄ , nurodyta darbotvarkė, tačiau nenurodant nei siÅ«lomų sprendimų projektų, nei vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Tokiu bÅ«du buvo pažeista ieÅ¡kovo, kaip bendrijos nario, teisė susipažinti su darbotvarkėje numatytų klausimų siÅ«lomais sprendimų projektais, iÅ¡ anksto raÅ¡tu pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl jų.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad bendrijai svarstant klausimÄ ir priimant sprendimÄ dėl karÅ¡to vandens tiekėjo ir pastato Å¡ildymo bÅ«do, apie susirinkimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu, tačiau praneÅ¡imas buvo paskelbtas tik lentoje. Darbotvarkėje nebuvo numatyti klausimų dėl laiptinėje esančių langų keitimo, teritorijos apsodinimo medeliais ir stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo svarstymai.Atsakovė, 819-oji DNSB, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad informacija apie 2016 m. kovo 29 d. susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta iÅ¡kabinant praneÅ¡imÄ bendrijos skelbimų lentoje, Å¡alia jo buvo pateikta ir susirinkimo darbotvarkė.

Susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko daugiau kaip ½ bendrijos narių, todėl buvo suÅ¡auktas pakartotinis 2016 m. balandžio 12 d. narių susirinkimas, apie susirinkimÄ ir darbotvarkę skelbiant bendrijos skelbimų lentoje. IeÅ¡kovui puikiai buvo žinoma apie susirinkimo vietÄ ir laikÄ , tačiau jis susirinkime nedalyvavo ir nepasinaudojo iÅ¡ankstine balsavimo teise. Vykusio susirinkimo protokolas paskelbtas bendrijos skelbimų lentoje. Ginčijamo susirinkimo tvarka nebuvo pažeista, nes susirinkimo darbotvarkė buvo paskelbta bendrijos skelbimų lentoje, kas laikoma tinkamu praneÅ¡imu.

Ieškovui buvo aiški tiek darbotvarkė, tiek ir susirinkimo vieta. Sprendimų projektai nebuvo pateikti, nes objektyviai nebuvo žinoma, kokie kiti bendrijos klausimai bus sprendžiami. Susirinkime nebuvo svarstomi ypatingos svarbos bei sudėtingumo klausimai dėl kurių apsispręsti nariui reikėtų atlikti didelius parengiamuosius darbus (sprendimai dėl apželdinimo ir varstomų langų įstatymo). Iš esmės ieškovo balsas nieko nėra lemiantis, net jei jis ir būtų balsavęs už ar balsavęs prieš visus susirinkime priimtus sprendimus.

Darbotvarkėje buvo nurodytas klausimas - „Kiti bendrijos klausimai“, todėl svarstant šį klausimÄ ir buvo balsuota už langų įrengimÄ . Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Neteisinga ir prieÅ¡tarauja įstatymams lygiavos principas dalinant iÅ¡laidas. NesÄ Å¾ininga vienodai su didesniais butais mokėti už pastovias bendrÄ sias administracines iÅ¡laidas ir vienkartinius projektus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – panaikino atsakovo 819 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. balandžio 12 d. bendrijos narių pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo trečiuoju punktu bei Å¡eÅ¡tojo klausimo antruoju punktu priimtus sprendimus.

Kitoje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui 819 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijai iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Ž. 151,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 106,75 Eur, o iÅ¡ 819 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 30,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl informavimo apie įvyksiantį ginčo susirinkimÄ Ä¯statuose nustatyta tvarka – paskelbiant bendrijos skelbimų lentoje vieÅ¡ai.

TÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai – į bylÄ pateikta skelbimo dėl Å¡aukiamo susirinkimo fotonuotrauka. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. balandžio 12 d. protokolo, 5-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas galutinis ir bendrijos narius įpareigojantis bendrijos narių sprendimas dėl karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«do parinkimo ir jo sukeliamų pasekmių bendrijos nariams, o tik aptarti vieno iÅ¡ galimų karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dų privalumai bei teigiamos prielaidos (galimai nemokamas skaitiklių įrengimas) vienam iÅ¡ bÅ«dų pasirinkti, pakeičiant galiojantį name karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dÄ .

Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir į bylÄ pateiktas 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad galutinis sprendimas dėl karÅ¡to vandens bÅ«do pasirinkimo (pakeitimo) priimtas ne ginčijamame susirinkime, o vėliau, tokiam sprendimui pritariant bendrijos narių daugumai (iÅ¡ 39 narių 24 nariai “už“). Ginčo dėl 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos ir jame priimto sprendimo teisėtumo byloje nekyla. RaÅ¡tu neinformavus bendrijos narių apie organizuojamÄ ginčo susirinkimÄ nebuvo padarytas pažeidimas, turėjęs esminės įtakos priimto sprendimo – iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar skaitiklių įrengimas yra nemokamas ir ateityje galimai pritarti 1 karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dui - teisėtumui ir juolab galintis bÅ«ti pagrindu visus priimtus ginčijamo susirinkimo metu sprendimus pripažinti negaliojančiais, kadangi kitais klausimais priimti sprendimai bendrijos narių ginčo susirinkime, vadovaujantis tiek įstatymo, tiek bendrijos įstatų nuostatomis, nereikalavo informuoti narių apie susirinkimÄ raÅ¡tu, ko neginčija ir pats ieÅ¡kovas.Bendrijos pirmininkės teigimu ir byloje dalyvavusių kitų bendrijos narių paaiÅ¡kinimais, bendrijos narių vykstančių susirinkimų metu, narių diskusijose atsiranda ne vienas ir ne du atitinkamo klausimo sprendimo variantai.

Kita vertus, bendrijos pirmininkė patvirtino, ko neneigė ir pats ieÅ¡kovas, kad po darbotvarkės paskelbimo ir praneÅ¡imo apie 2016 m. balandžio 12 d. įvyksiantį susirinkimÄ , bendrijos pirmininkė negavo jokių užklausų dėl galimybės susipažinti su siÅ«lomais svarstytinų klausimų sprendimų projektais ir pan. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, susipažinus su 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo darbotvarke ieÅ¡kovui iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo nebuvo aktualÅ«s siÅ«lomi sprendimų projektai, kadangi jis nevyko į susirinkimÄ , apie jį informavus skelbimų lentoje, taip pat nesiekė gauti sprendimų projektų iki susirinkimo pradžios, susisiekus su bendrijos pirmininke skelbime nurodytu elektroninio paÅ¡to adresu, juolab kad buvusiam bendrijos pirmininkui yra žinomi visi susirinkimų organizavimo tvarkos reikalavimai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas susirinkimas faktiÅ¡kai įvyko bei jo metu buvo priimti sprendimai, dėl ko teismas turi pagrindo vertinti, jog sprendimų projektų nepaskelbimo pažeidimas neapribojo kitų narių galimybės dalyvauti susirinkime bei balsuoti ir be iki susirinkimo pateiktų sprendimų projektų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is pažeidimas sÄ lygojo ir kitų bendrijos narių teisių pažeidimÄ . Be to, ir pats ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario teisės ir Å¡ie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui.

Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nepaskelbus siÅ«lomų sprendimų projektų buvo padarytas formalus pažeidimas, tačiau neturėjęs esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui ir negalintis bÅ«ti pagrindu priimtus ginčijamo susirinkimo metu sprendimus pripažinti negaliojančiais vien formaliu įstatymo nuostatos nesilaikymo pagrindu. Dar daugiau, ne tik bendrijos pirmininkė, bet ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavę tretieji asmenys – bendrijos nariai - patvirtino, kad viena vertus, susirinkimus organizuojant keletÄ kartų į metus sunku tiksliai iÅ¡ anksto numatyti visus susirinkime svarstytinus ir visai bendrijai aktualius klausimus ir tokiu bÅ«du paruoÅ¡ti jų sprendimų projektus iki susirinkimo pradžios.

Kita vertus, jeigu bendrijos nariui yra aktualūs būsimų klausimų sprendimų projektai, kiekvienas narys žino, kur galima kreiptis dėl bet kokios informacijos gavimo ir apsikeitimo, tačiau šiuo atveju tokios iniciatyvos iš ieškovo pusės nebuvo. Tad teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad sprendimų projektų nepaskelbimas esminiai pažeidė bendrijos narių, taip pat ir ieškovo, teises ir teisėtus interesus, dėl ko yra pagrindas pripažinti visus priimtus sprendimus negaliojančiais.

IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad 6 susirinkimo klausimu priimtas sprendimas dėl laiptinėse atidaromų langų su tinkleliu įrengimo ir pritarimo pasiÅ«lymui už mažesnę kainÄ , o iÅ¡laidų 50 proc. padalinant lygiomis dalimis butams - negalėjo bÅ«ti priimtas, kadangi toks klausimas nebuvo numatytas darbotvarkėje. Tiek byloje esantis 2015 m. birželio 30 d. susirinkimo protokolas, tiek trečiųjų asmenų (bendrijos narių) paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad bendrijos narių sprendimas dėl langų laiptinėse pakeitimo buvo priimtas dar 2015 m. birželio 30 d., dalyvaujant ir pačiam ieÅ¡kovui, o ginčo susirinkime tik buvo užbaigtas Å¡io sprendimo įgyvendinimas, nubalsuojant už konkretų tiekėjÄ bei pasirenkant atsiskaitymo už langus metodÄ .

Kita vertus, ieÅ¡kovas neginčijo atsakovo atstovės bendrijos pirmininkės ir trečiųjų asmenų pozicijos dėstomos teismo posėdžių metu, kad dar iki 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo namo laiptinės skelbimų lentoje buvo iÅ¡kabinti langų įmonių skelbimai su pasiÅ«lymais langų įrengimui, kas galėjo leisti vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingam, apdairiam bendrijos nariui įvertinti, kad dar 2015 metais nusprendus pakeisti laiptinės langus, tačiau kilus bÅ«tinybei surasti tiekėjÄ , galutinis sprendimo priėmimas bus artimiausiame bendrijos narių susirinkime.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir anksčiau darbotvarkėje bÅ«davo numatomi „kiti klausimai“, kurie apimdavo eilinius buitinius klausimus, iÅ¡keliant problemÄ ir ieÅ¡kant jos sprendimų bÅ«dų, arba užbaigiant klausimo iÅ¡sprendimÄ , kuriam buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksčiau, ieÅ¡kant sprendimo bÅ«dų ir pan. Taigi, sprendimo dėl laiptinėse įrengtinų langų tiekėjo pasirinkimo priėmimas bei iÅ¡laidų paskirstymas galėjo bÅ«ti numanomas ieÅ¡kovo, anksčiau veikusio kaip bendrijos pirmininko, bendrijos nariams dar 2015 metais nutarus juos įrengti, o prieÅ¡ pat ginčo susirinkimÄ turint vieÅ¡ai iÅ¡platintÄ informacijÄ apie siÅ«lomus tiekėjus ir jų siÅ«lomų langų įsigijimo kainas.

Pagrindo abejoti bendrijos pirmininkės ir kitų bendrijos narių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžių metu apie langų tiekėjų pasiÅ«lymų iÅ¡vieÅ¡inimÄ skelbimo lentoje iki susirinkimo pradžios teismas neturi.Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad 4 susirinkimo klausimu priimtas sprendimas sÄ lygojo ieÅ¡kovui turtinę prievolę bendrijai – paskaičiuota kiekvienam butui po 4,94 Eur už skaitiklių patikrÄ . Visgi vertinant 4 klausimu priimtÄ sprendimÄ â€“ atlikti Å¡ilumos skaitiklių patikrÄ bei iÅ¡laidas padalinti po lygiai kiekvienam butui, teismas pažymi, kad paskelbtoje darbotvarkėje buvo iÅ¡skirtas 3 darbotvarkės klausimas, kuris aiÅ¡kiai įvardijo, kad bus sprendžiama visiems bendrijos nariams aktuali Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens atsirandančių nuostolių problema, tariamasi dėl visiems aktualių galimų Å¡ios problemos sprendimo bÅ«dų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tik vienas bendrijos narys (ieÅ¡kovas) iÅ¡sako savo neigiamus atsiliepimus dėl priimto sprendimo ir abejoja buvus objektyviu reikalingumu ir nauda. IÅ¡ protokolo matyti, kad visi susirinkime dalyvavę nariai vienbalsiai pritarė galimam susidarančių Å¡ilumos nuostolių problemos Å¡alinimo sprendimui. IeÅ¡kovo balsas „prieš“ šį sprendimÄ dėl skaitiklių patikros ir iÅ¡laidų paskirstymo, jam dalyvavus susirinkime, esminės reikÅ¡mės sprendimo priėmimui nebÅ«tų turėjęs ir lėmęs sprendimo priėmimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog nepaskelbti susirinkimo 7-8 klausimai jam sÄ lygojo turtines pasekmes. Kaip matyti iÅ¡ ginčo susirinkimo protokolo, 7 susirinkimo klausimu tik apsitarta ateityje iÅ¡spręsti klausimÄ dėl medelių sodinimo prie namo, suradus įmonę ir įvertinus galimus kaÅ¡tus. Joks konkretus sprendimas dėl medelių sodinimo ir paslaugų kaÅ¡tų paskirstymo bendrijos nariams priimtas ginčo susirinkime nebuvo. Juolab nebuvo priimamas sprendimas ir 8 klausimu.

Tad teigti, kad į darbotvarkę įtraukti “kiti klausimai” sÄ lygojo bendrijos nario (ieÅ¡kovo) teises ir pareigas, sukėlė turtines pasekmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab ir pripažinti Å¡iuos sprendimus negaliojančiais, pažeidus susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡io pažeidimo pasekoje (pateikus neiÅ¡samiÄ darbotvarkę iki susirinkimo pradžios) buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario, teisės ir Å¡ie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui.

Bendrijos narių dalis savo veiksmais susirinkimo metu parodė sutinkÄ su susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, terminais, darbotvarkės formavimu, svarstė darbotvarkėje numatytus ir jos eigoje iÅ¡keltus klausimus ir dėl jų balsavo. Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neginčijo 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo kvorumo ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio dėl sprendimų panaikinimo nereiÅ¡kė, teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti ieÅ¡kovo argumentai, pagrįsti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti esant pagrindui pripažinti visus 2016 m. balandžio 12 d. namo bendrijos susirinkimo sprendimus negaliojančiais.Pirmosios instancijos teismas, pritarė atsakovei, kad bendraturčių dauguma priimti sprendimai, kol jie neginčijami, galioja visiems atitinkamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Tačiau, kai yra nesutarimas dėl kylančių pareigų apimties dengiant bendraturčiams tenkančias išlaidas, teigti, kad išlaidų paskirstymas lygiomis dalimis yra teisėtas bei atitinka CK normas, nėra teisinio pagrindo. Priimti sprendimai turi atitikti CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, 2016 m. balandžio 12 d. narių pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo trečiuoju punktu bei šeštojo klausimo antruoju punktu priimti sprendimai naikintini.

Bendrijos nariams apskaičiuotos išlaidos laiptinės langų įsigijimui ir skaitiklių patikrai pagal 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime priimtus sprendimus 4 ir 6 klausimais turi būti perskaičiuojamos proporcingai bendraturčių turimų butų plotui, ieškovui neįrodžius pačių priimtų sprendimų dėl skaitiklių patikros ir langų laiptinėse įrengimo neteisėtumo.Ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu V. Ž. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimÄ dalyje dėl atsakovo 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. balandžio 12 d. pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo pirmuoju ir antruoju punktais, penktuoju klausimu, Å¡eÅ¡tojo klausimo pirmuoju punktu ir septintuoju klausimu priimtus sprendimus ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodė, kad pakartotinio susirinkimo data paskelbta 2016 m. balandžio 12 d. dvejose skelbimų lentose (dvi skirtingos laiptinės), o skelbime nurodyti trys darbotvarkės klausimai.

Jokie siÅ«lomų sprendimų projektai neskelbti ir nenurodyta susipažinimo galimybė nei dėl pirmo susirinkimo, nei dėl pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje numatytų nagrinėti klausimų. Pakartotinio susirinkimo metu svarstyti 8 klausimai, iÅ¡ kurių tik antras ir trečias atitinka pakartotinio susirinkimo skelbime nurodytus (pirmÄ ir antrÄ ) darbotvarkės klausimus. Abiejų klausimų atžvilgiu nesiÅ«lyti jokie sprendimų projektai, nebalsuota ir nepriimti jokie sprendimai. Trečiu darbotvarkės klausimu skelbta, kad bus 819-ojoje DNSB Å¡ilumininko S. Å . informacija apie Å¡ilumos mazgo remontÄ , taip pat bus aptartos problemos ir galimi sprendimo bÅ«dai dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens nuostolių.

Pažymėtina, kad tokio turinio klausimai susirinkimų darbotvarkėse raÅ¡omi kasmet, o susirinkimo protokole 4 klausimu nurodyta, kad informacijÄ dėl ženklaus įvadinio ir visų butų skaitliukų atotrÅ«kio informavo Vilniaus energija, kuri ir rekomendavo atlikti Vilniaus energijai priklausančio įvadinio skaitliuko, o taip pat ir keleto butų skaitliukų patikrÄ . Visi kiti pakartotinio susirinkimo metu nagrinėti klausimai – nuo 5 iki 8 - darbotvarkėje nebuvo skelbti ir apie sprendimų projektus niekur net neužsiminta.

Norminio akto tekstinė pusė labai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta – turi bÅ«ti paskelbti  darbotvarkės klausimai ir jų sprendimų projektai. To nesant, nėra pagrindo praÅ¡yti sprendimų projektų, nors atvirkščiai įmanoma - pamačius sprendimų projektus, galima pasitikslinti darbotvarkę. Pateiktas sprendimo projektas bÅ«tų pavertęs į darbotvarkę neįtraukto klausimo faktÄ formaliu, tačiau taip nebuvo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad susirinkime jis nedalyvavo dėl jam aktualių klausimų neinformuotumo, t.y. tik todėl, kad skelbimų lentoje matė tik tris darbotvarkės klausimus.DNSBÄ® 16 straipsnio 6 dalies nuostata įpareigoja 819-osios DNSB valdybÄ analizuoti ir vertinti bendrijos finansinę bÅ«klę ir bendrijos Å«kinės veiklos rezultatus; o 5 dalies nuostata įpareigoja parengti sprendimų dėl bendrijos Å«kinės veiklos projektus, todėl atsakovės atstovų aiÅ¡kinimai teisme, neva, sunku numatyti visus klausimus iÅ¡ anksto ir paruoÅ¡ti jų sprendimo projektus, juolab, kad iki susirinkimo likus keletui dienų iÅ¡sakomos naujos problemos ar rÅ«pimi klausimai, vertintini kaip kritiÅ¡kai.

IeÅ¡kovo nuomone, tokie paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip organizacinės ar profesinės kompetencijos problema, bet ne teisinė. Tačiau Å¡i aplinkybė sprendime teisės virÅ¡enybės sÄ lygomis, ieÅ¡kovo nuomone, yra nepagrįstai dominuojanti. Pažymėtina, kad teismas panaikino susirinkimo 4.3 klausimu priimtÄ sprendimÄ dėl skaitliukų patikros iÅ¡laidų paskirstymo lygiavos principu ir įpareigojo bendrijos nariams apskaičiuotas iÅ¡laidas laiptinės langų įsigijimui pagal 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime priimtÄ sprendimÄ perskaičiuoti proporcingai bendraturčių turimų butų plotui, ieÅ¡kovui neįrodžius pačių priimtų sprendimų dėl skaitiklių patikros neteisėtumo.

Teismas buvo informuotas, kad Å¡ilumos skaitliukų nuosavybė priklauso atitinkamų butų savininkams ir 819-osios DNSB bendro naudojimo objektų apraÅ¡as nesudarytas, todėl ieÅ¡kovo manymu toks sprendimas konfliktuoja su teise ir eskaluoja Å¡io ginčo tęstinumÄ . Atsakovė 819-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija prašė ieÅ¡kovo V. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra atsakovės bendrijos narys, buvęs bendrijos pirmininkas, todėl jam žinoma visa bendrijos veiklos organizavimo, susirinkimų Å¡aukimo tvarka.

Taip pat, jam yra žinoti naujosios bendrijos pirmininkės kontaktai, tačiau ieÅ¡kovas nesikreipė į pirmininkę dėl galimybės susipažinti su siÅ«lomais susirinkime svarstomų klausimų sprendimo variantais (projektais). Dėl bendrijos susirinkimų organizavimo specifikos, susirinkimo metu atsiranda ne vienas, o keli galimi svarstomų klausimų sprendimo variantai, kuriuos visus numatyti iÅ¡ anksto ir vieÅ¡ai paskelbti yra praktiÅ¡kai neįmanoma. IeÅ¡kovas, Å¡iuo atveju, turėjo galimybė atvykti į bendrijos susirinkimÄ ir jame dalyvauti, t.y. reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, balsuoti arba jame nedalyvaujant papraÅ¡yti pateikti sprendimų projektus ir juos apeliuoti.

Bet kuris vidutiniÅ¡kai apdairus, rÅ«pestingas asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo, kaip bendrijos nario teises, esamoje situacijoje pasidomėtų informacijos apie susirinkimÄ , kreiptųsi į bendrijos pirmininkÄ . IeÅ¡kovui buvo žinoma apie susirinkimÄ ir jo darbotvarkę, kÄ patvirtina jo paties teismui pateiktos skelbimų fotonuotraukos (žinojimo apie susirinkimo laikÄ ir vietÄ fakto ieÅ¡kovas neneigė ir pirmos instancijos teisme), tuo tarpu susirinkime ieÅ¡kovas nedalyvavo ne dėl to, jog jam tinkamai nebuvo praneÅ¡ta, o dėl kitų, nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių - apklaustas pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovas nurodė, kad susirinkime nedalyvavo dėl asmeninių priežasčių.

Visi 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime priimti sprendimai yra priimti pagal darbotvarkėje nurodytus klausimus - protokolo 2-4 sprendimai priimti pagal darbotvarkės 1-3 p., o protokolo 5-8 sprendimai priimti pagal darbotvarkės 4 klausimÄ (“Kiti bendrijos klausimai”). Galima sutikti su tuo, jog toks darbotvarkės klausimo formulavimas nėra iÅ¡samus, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad susirinkimo metu visi dalyviai sutiko su tokia svarstymo tvarka (o tuo pačiu - ir tokia darbotvarke), svarstė ir balsavo dėl tokių klausimų, be to ir paties ieÅ¡kovo vadovavimo bendrijai metu gyventojams rÅ«pimi smulkÅ«s klausimai taip pat buvo sprendžiami darbotvarkėje naudojant formuluotę “kiti bendrijos klausimai”.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, nors ir žinojo apie darbotvarkę, tačiau nesidomėjo ir neprašė detalizuoti kokie kiti bendrijos klausimai bus sprendžiami ketvirtu darbotvarkės klausimu, kas rodo, kad ieÅ¡kovas bando formalizuoti tariamÄ pažeidimÄ . IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodė, kuo jo teises pažeidė darbotvarkės 4 klausimu (protokolo 5-8 klausimais) priimti sprendimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nei vienu iÅ¡ Å¡ių klausimų sprendimų priėmimo metu ieÅ¡kovo balsas nebÅ«tų nulėmęs kitokio sprendimų priėmimo, nei buvo priimti.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad 8 klausimu iÅ¡ viso nebuvo balsuota, 7 klausimu nuspręsta tik surasti įmonę dėl teritorijos apsodinimo medeliais (t.y. galutinis sprendimas bus priimamas vėliau), 6.1 p. klausimu patvirtintas ankstesniame (2015 m. birželio 30 d.) susirinkime, kuriame dalyvavo ir pats ieÅ¡kovas. Tai, kad ankstesniame susirinkime nurodyta galutinį sprendimÄ priimti valdybai, 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo protokolo 6.1 p. nedaro negaliojančiu, nes susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas, turintis teisę nuspręsti dėl visų bendrijos klausimų (net jei juos ir buvo delegavęs spręsti valdybai), o 5 klausimu iÅ¡ esmės buvo nuspręsta tik surinkti informacijÄ apie skaitiklių įrengimo atlygintinumÄ ir vėliau spręsti dėl jų įstatymo ir karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«do parinkimo, kas ir buvo atlikta 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo metu.

Tad nekonstatuotinas joks ieÅ¡kovo teisių pažeidimas. IeÅ¡kovas mažareikÅ¡mių pažeidimų pagrindu siekia pripažinti negaliojančiu susirinkimo protokolÄ , nors pats savo pasirinkimu nedalyvavo susirinkime, neprašė papildomos informacijos, o tokie tariami pažeidimai niekaip neįtakojo nei ieÅ¡kovo, nei kitų bendrijos narių galimybės dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovui V. Ž. nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, name, adresu (duomenys neskelbtini). Viso Å¡iame name yra 39 butai, iÅ¡ jų 18 (panaÅ¡aus ploto) yra vieno kambario, 17 - dviejų kambarių (apie 70 m2) ir 4 didesnio (90 - 100 m2) ploto butai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta 819-oji DNSB.

Jos valdymo organai yra valdyba ir bendrijos (valdybos) pirmininkas, ieÅ¡kovas (apeliantas) - bendrijos narys.Bendrijos valdyba paskelbė bendrijos narių visuotinio susirinkimo datÄ 2016 m. kovo 29 d. be darbotvarkės. Jam neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, paskelbta pakartotinio susirinkimo data 2016 m. balandžio 12 d. su sekančiais darbotvarkės klausimais: 1) 2015 m. bendrijos Å«kinės – finansinės veiklos ataskaitos;

2) auditoriaus ataskaita;

3) S. Å . informacija apie Å¡ilumos mazgo remontÄ , t.y. aptariamos problemos ir galimi sprendimo bÅ«dai dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens nuostolių;

4) kiti klausimai. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo 14 bendrijos narių ir priėmė tokius sprendimus:

1) atlikti Å¡ilumos skaitliukų patikrÄ 8.17,24,37,40 butams (4.1. punktas);

2) atlikti įvadinio Å¡ilumos skaitliuko patikrÄ (4.2. punktas);

3) padalinti išlaidas susijusias su skaitliukų patikra po lygiai kiekvienam bendrijos butui (4.3. punktas);

4) išsiaiškinti ar tikrai yra nemokamas skaitliukų įrengimas. Jei taip, tada įpareigoti visus bendrijai priklausančius butus, iš anksto suderinus su Vilniaus Energija įsileisti darbuotojus skaitliukų įstatymui ir pritarti 1 karšto vandens tiekimo būdui (5 punktas);

5) įrengti laiptinėse atidaromus langus su tinkleliu ir pasirikti pasiÅ«lymÄ mažesne kaina (6.1. punktas);

6) iÅ¡laidas susijusias su langų įsigijimu ir įstatymu apmokėti pagal tokiÄ tvarkÄ : 50 proc. iÅ¡ bendrijos sukauptų lėšų fondo, kitÄ 50 proc. dalį padalinti kiekvienam butui po lygiai (6.2. punktas);

7) surasti įmonę, kuri apsodins bendrijos gyvenamo namo teritorijÄ medeliais (7.1. punktas);

8) surasti įmonę, galinčiÄ atlikti asfaltavimo darbus ir iÅ¡asfaltuoti betoninį grindinį, esantį maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telėje bei privažiavime prie garažų. Taip pat, pasiÅ«lymÄ darbams reikalingiems atlikti papildomos mainų stovėjimo aikÅ¡telės įrengimui žaliojoje vejoje, kuri yra kitapus M.Pretorijaus gatvės.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė panaikinti visus minėtus 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo nutarimus. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino 4.3. ir 6.2. punkto nutarimus.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria atsisakyta panaikinti 4.1., 4.2., 5., 6.1. ir 7 punkte priimtus nutarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl siÅ«lomų sprendimų projektų Vadovaujanti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBÄ®) 11 straipsnio 2 dalimi, praneÅ¡imÄ apie Å¡aukiamÄ visuotinį susirinkimÄ bendrijos pirmininkas arba valdyba turi ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietÄ , datÄ ir laikÄ , kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siÅ«lomų sprendimų projektus arba nurodyti vietÄ , kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

Pagal DNSBÄ® 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi bÅ«ti suÅ¡auktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrijos susirinkimo sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti, nes praneÅ¡ant apie pakartotinį 2016 m. balandžio 12 d. vykusį bendrijos susirinkimÄ , nebuvo pateikti siÅ«lomų sprendimų projektai ar susipažinimo su jais tvarka.

Å iuo atveju pažymėtina, kad bendrijos valdymo organams įstatymas numato pareigÄ ne tik tinkamai praneÅ¡ti apie susirinkimÄ ir jame svarstomus klausimus, tačiau ir pateikti siÅ«lomų sprendimų projektų ar susipažino su jais tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, buvo nesilaikyta įstatymo reikalavimo ir pateikti siÅ«lomų sprendimų projektus, bei susipažinimo su jais tvarkÄ , tačiau sutiktina su argumentu, kad Å¡is pažeidimas nėra laikytinas esminiu ir turinčiu įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prie skelbimo apie vyksiantį susirinkimÄ buvo nurodomi pirmininkės kontaktai, tačiau niekas iÅ¡ bendrijos narių (tame tarpe ir ieÅ¡kovas) nesikreipė į pirmininkę dėl projektų pateikimo.

KitÄ vertus, susirinkime nagrinėjamu klausimų specifika nulėmė tai, kad tokius projektus parengti bÅ«tų sudėtinga. Bendrijos pirmininkės teigimu ir byloje dalyvavusių kitų bendrijos narių paaiÅ¡kinimais, bendrijos narių vykstančių susirinkimų metu, narių diskusijose atsiranda ne vienas ir ne du atitinkamo klausimo sprendimo variantai. Nustatyta, kad pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2016 m. balandžio 12 d. įvyko, jame dalyvavo 14 bendrijos narių, kurie sudarė kvorumÄ .

Nutarimai susirinkimo metu buvo priimamai vienbalsiai arba pritariant didžiajai daugumai balsavusiųjų. Taigi, nors pripažintina, kad skelbiant apie visuotinį bendrijos narių susirinkimÄ buvo padarytas pažeidimas, tačiau Å¡is pažeidimas nesÄ lygojo priimtų susirinkimo sprendimų neteisėtumo. Dėl paskelbtos darbotvarkės nesilaikymo Apeliantas nurodė, kad bendrijos susirinkime buvo nesilaikoma paskelbtos darbotvarkės tvarkos, t.y. buvo paskelbta apie 3 nagrinėjamus klausimus, tačiau nagrinėti 8 klausimai.

Pažymėjo, kad apie 5-8 klausimų nagrinėjimÄ praneÅ¡ta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti, nes skelbiamoje darbotvarkėje buvo numatyta, kad bus nagrinėjami ir kiti klausimai. Dėl 4.1. ir 4.2. klausimais priimtų nutarimų panaikinimo Apeliantas praÅ¡o panaikinti susirinkimo 4 klausimo nutarimus - 1. NutarimÄ atlikti Å¡ilumos skaitliukų patikrÄ 8, 17, 24, 37 ir 40 butams, bei 2. Atlikti įvadinio Å¡ilumos skaitliuko patikrÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad darbotvarkė buvo neinformatyvi, todėl jis nežinojo, kad bus sprendžiami minėti klausimai.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad tokio pobÅ«džio klausimai yra nagrinėjami kiekvienais metais. Å iuo atveju buvo susidarę nuostoliai dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens, todėl 3 darbotvarkės klausimu įvardinta, kad susirinkime bus sprendžiamas visiems bendrijos nariams aktualus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens atsirandančių nuostolių klausimas, ieÅ¡koma problemos sprendimo bÅ«dų. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie susidariusiÄ situacijÄ ir bÅ«damas informuotas apie susirinkime nagrinėtinus klausimus, turėjo suvokti, kad galimai bus aptariami ir klausimai dėl skaitliukų patikros.

KitÄ vertus, iÅ¡ susirinkimo protokolo matyti, kad Vilniaus energija informavo apie ženklų įvadinio ir visų butų skaitliukų atotrÅ«kį ir rekomendavo atlikti Vilniaus energijai priklausančio įvadinio skaitliuk patikrÄ , o taip pat kelių butuose esančių skaitliukų patikrÄ . Pažymėtina, kad visi susirinkime dalyvavę nariai pritarė 4 klausimo sprendimui ir vienbalsiai nutarė atlikti Å¡ilumos skaitliukų patikrÄ . Å iuo atveju, vienintelis ieÅ¡kovas reiÅ¡kia prieÅ¡taravimus, tačiau Å¡is prieÅ¡taravimas sprendimo priėmimui nebÅ«tų turėjęs lemiamos reikÅ¡mės. Dėl 5 klausimu priimto nutarimo panaikinimo Susirinkimo metu, 5 klausimu svarstyta galimybė pereiti prie 1 karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«do.

Susirinkimo protokole nurodoma, kad Vilniaus energija gali nemokamai įstatyti automatinio nuskaitymo karšto vandens skaitliukus. Įstačius automatino nuskaitymo karšto vandens skaitliukus Vilniaus energija nebepriskaičiuos šilumos nuostolio, o buto savininkams nebereikės deklaruoti karšto vandens parodymų. Susirinkimo dalyviai nusprendė išsiaiškinti ar tikrai skaitliukų įrengimas yra nemokamas. Tik tokiu atveju, jei skaitliukų įrengimas nemokamas, pritarti 1 karšto vandens tiekimo būdui ir įstatyti skaitliukus.

Apeliantas praÅ¡o panaikinti šį susirinkimo nutarimÄ , tačiau nenurodo aplinkybių dėl kurių Å¡is nutarimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti 5 klausimu priimtÄ nutarimÄ , nes juo nebuvo priimtas sprendimas sukeliantis pasekmes bendrijos nariams. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad galutinis sprendimas dėl karÅ¡to vandens bÅ«do pakeitimo priimtas 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo metu, tačiau Å¡io susirinkimo sprendimų pagrįstumas nesudaro apeliacijos dalyko, todėl dėl jo plačiau nepasisakytina.

Dėl 6.1. susirinkimo klausimu priimto nutarimo panaikinimo Susirinkimo metu, 6 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl langų laiptinėse įrengimo. Apeliantas praÅ¡o panaikinti susirinkimo nutarimÄ Ä¯rengti laiptinėse atidaromus langus su tinkleliu ir pasirinkti pasiÅ«lymÄ už mažesnę kainÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl langų laiptinėse pakeitimo buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d. Minėtame susirinkime dalyvavo ir apeliantas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, kad 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime tik buvo papildomai nuspręsta dėl tiekėjo pasirinkimo.

Apeliantas Å¡iuo atveju nepateikė jokių argumentų, dėl kurių nutarimas pasirinkti tiekėjÄ , kuris pasiÅ«lys mažesnę kainÄ , galėtų bÅ«ti pripažintinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskelbtoje 206 m. balandžio 12 d. susirinkimo darbotvarkėje buvo nurodyta, kad bus svarstomi ir kiti klausimai, todėl nutarimas pasirinkti langų tiekėjÄ buvo svarstomas teisėtai ir pagrįstai. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo nustatyta, kad dar iki 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo namo laiptinės skelbimų lentoje buvo iÅ¡kabinti langų įmonių skelbimai su pasiÅ«lymais langų įrengimui, kas galėjo leisti vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingam, apdairiam bendrijos nariui įvertinti, kad dar 2015 metais nusprendus pakeisti laiptinės langus, tačiau kilus bÅ«tinybei surasti tiekėjÄ , galutinis sprendimo priėmimas bus artimiausiame bendrijos narių susirinkime.

Pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir anksčiau darbotvarkėje bÅ«davo numatomi „kiti klausimai“, kurie apimdavo eilinius buitinius klausimus, iÅ¡keliant problemÄ ir ieÅ¡kant jos sprendimų bÅ«dų, arba užbaigiant klausimo iÅ¡sprendimÄ , kuriam buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksčiau, ieÅ¡kant sprendimo bÅ«dų ir pan. Taigi, dėl langų tiekėjų pasiÅ«lymų iÅ¡vieÅ¡inimo iki susirinkimo pradžios ir susirinkimo metu priimto nutarimo teisėtumo abejoti nėra pagrindo.

Dėl 7 klausimu priimto nutarimo panaikinimo Apeliantas praÅ¡o panaikinti 7 bendrijos susirinkimo klausimu svarstytÄ nutarimÄ - surasti įmonę, kuri apsodins bendrijos gyvenamojo namo teritorijÄ medeliais. Kaip jau minėta aukščiau, pats ieÅ¡kovas sutiko, kad bendrijos veiklos praktikoje pasitaikydavo, kad darbotvarkėje bÅ«davo numatomi svarstyti „kiti klausimai“, tačiau Å¡ie klausimai bÅ«davo bendri, informacinio pobÅ«džio, nesukeliantys materialių pasekmių bendrijos nariams. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos motyvui, kad konkretus sprendimas dėl medelių sodinimo ir paslaugų kaÅ¡tų paskirstymo bendrijos nariams 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo metu nebuvo priimtas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Å¡io nutarimo panaikinimo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimų suÅ¡aukimo ir susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti apelianto V. Ž. apeliacinį skundÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos                                                                 Loreta Bujokaitė Asta Radzevičienė RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė