2023-01-04 Nr. AB-483-3-61-3-03578-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1129-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03578-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 22S108535 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Lietuvos Respublikoje prašė prieglobsčio dėl to, jog kilmės šalyje buvo persekiojamas dėl žurnalistinio tyrimo metu gautos informacijos apie įtakingų asmenų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) korupcinę veiklą. Tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Su Sprendimu pareiškėjas nesutiko ir prašė jį panaikinti.

2.2. Dėl atsakovo argumentų, kad konkrečių pareiškėjui iškeltos baudžiamosios bylos požymių nenustatyta, pareiškėjas pažymėjo, jog 2022 m. birželio 6 d. Departamentui el. paštu išsiuntė laišką su savo advokato teismui pateiktu prašymu dėl suklastoto vienintelio ir svarbiausio liudytojo tapatybės, kuriame buvo paraiškos su oficialiais prašymais ir atsakymais valstybinėms institucijoms. 2021 m. spalio 13 d. pareiškėjas atsakovui išsiuntė raštą su neegzistuojančio liudytojo apklausos protokolu bei advokato prašymą pašalinti šiuos įrodymus. Taip pat pareiškėjas atsakovui pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas bandymas pagrobti pareiškėją ir kitus aktualius įrodymus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pasikėsinimas pagrobti dienos metu, įkalinimas ir vėlesni šaukimai (kvietimai atvykti) patvirtino gyvybei, sveikatai ir laisvei gresiantį pavojų. Pareiškėjas teigė, kad dėl bylos perdavimo kitam Departamento pareigūnui naujasis pareigūnas minėtų įrodymų neįvertino.

2.3. Nesutikdamas su argumentais, kad socialiniuose tinkluose nebuvo informacijos apie pareiškėjo tiriamąją veiklą, nurodė, kad nesiekė šlovės, nes tokia veikla kelia didelį pavojų.

2.4. Nors atsakovas abejojo, kad pareiškėjo pagrobimas buvo susijęs su jo atliekamu tyrimu ir kad konkrečius dokumentus (įrodymus) rinko būtent pareiškėjas, tačiau aptariami dokumentai anksčiau nebuvo paskelbti, būtent pareiškėjas paskelbė šiuos dokumentus.

2.5. Nors atsakovas abejojo, kad pareiškėjas, turėdamas tyrimo medžiagą, jos nepublikavo ir neinformavo atsakovo nurodyto portalo, tačiau pareiškėjas nurodė, kad bendradarbiavo ir su kitais leidiniais bei asmenimis, kurių atskleisti nenorėjo. Tyrimas nebuvo baigtas, todėl ir nebuvo paskelbtas. Departamento nurodytas portalas žinojo apie tyrimą, tačiau neskubėjo priimti sprendimų dėl medžiagos neišsamumo ir, pareiškėjo nuomone, dėl tam tikrų rūpesčių.

2.6. Departamentas nepagrįstai darė išvadą, kad vaizdo įraše matomas ne pareiškėjas, nors pastarasis buvo atsiuntęs atsakovui 2 tomus pagrobimo bylos, kuri patvirtina, kad vaizdo įraše matomas būtent pareiškėjas.

2.7. Dėl Sprendimo argumentų, kad mažai tikėtina, jog išpuolį filmuojantis asmuo lauktų ir įkeltų sensacingus kadrus praėjus metams po įvykių, pažymėjo, kad vaizdo įrašą nufilmavo banko stebėjimo kameros, be to, po pagrobimo, pareiškėjas, gavęs jo nurodyto asmens grasinimus, tylėjo ir nusprendė prašyti (duomenys neskelbtini) vizos išvykti iš (duomenys neskelbtini), tačiau po to, kai 2015 m. lapkritį buvo įkalintas, paprašė žmonos paskelbti vaizdo įrašą apie jo pagrobimą, kad įrašas nedingtų.

2.8. Atsakydamas į argumentus, kad užpuolimas prieš pareiškėją įvyko praėjus metams po tariamo tyrimo, pareiškėjas pažymėjo, jog dokumentus rinko etapais, tam tikru momentu slaptosios tarnybos apie tai sužinojo ir nusprendė pareiškėją nužudyti.

2.9. Nors Departamentas pripažino, kad pareiškėjas dirbo su internetiniu portalu, skelbiančiu tyrimus dėl korupcijos, tačiau atsakovas neatsižvelgė į nusikaltimus, vykdomus prieš asmenis, kurie vykdė tokią pačią veiklą, kaip ir pareiškėjas.

3. Pareiškėjas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė:

3.1. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra siejami su pareiškėjo 2014 metais atliktu žurnalistiniu tyrimu (duomenys neskelbtini), atskleidžiančiu korupcinio pobūdžio informaciją apie aukštus postus užimančius asmenis. Atliekant privatų žurnalistinį tyrimą pareiškėjas aptiko kanalą, priklausantį aukštiems (duomenys neskelbtini) pareigūnams, per kurį buvo atliekamas piniginių lėšų judėjimas iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė visą būtiną medžiagą, kurios atsakovas tinkamai neįvertino. Pateiktos informacijos apie nurodytus įtakingus asmenis pobūdis yra ne tik juos kompromituojantis, bet ir atskleidžiantis nusikalstamo tinklo plataus masto nusikaltimus, tokius kaip pinigų plovimas, sukčiavimas, švaistymas ir kt. (kas vėliau ir pasitvirtino (žinių platformoje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotas straipsnis). Tokių duomenų paviešinimas buvo pavojingas tokia informacija disponuojančiam asmeniui. Pareiškėjas minėto tyrimo dėl paskesnių su juo susijusių įvykių taip ir nepabaigė, todėl apie minėtą tyrimą ir nebuvo jokios viešos informacijos.

3.2. Sprendime nurodyta, kad portalas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Portalas) nepatvirtino, jog pareiškėjas atliko minėtą žurnalistinį tyrimą. Tačiau Sprendime pripažinta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Portalu, rinko informaciją bei rašė straipsnius apie valdininkų korupcijos ir sukčiavimo veiksmus. Pareiškėjas nespėjo tyrimo pabaigti ir paviešinti surinktos informacijos, nes tyrimas nebuvo baigtas dėl jo įkalinimo 2015 metais, tačiau Portalui apie tyrimą buvo žinoma. Atsakovas į Portalą dėl šių klausimų nesikreipė, tačiau pati pareiškėjo atstovė gavo atsakymą, kad Portalui buvo žinoma apie pareiškėjo atliekamą tyrimą ir kitas aplinkybes.

3.3. Su žurnalistais, atliekančiais tyrimus bei nustatančiais kompromituojančio turinio informacijos įtakingų asmenų atžvilgiu, yra susidorojama pareiškėjo kilmės šalyje. Su pareiškėju ir buvo bandoma susidoroti – jį 2015 m. birželio 5 d. buvo bandoma pagrobti dėl jo vykdyto tyrimo, pareiškėją užpuolę asmenys 2017 m. liepos 31 d. buvo nuteisti, teismo nuosprendis buvo pateiktas Departamentui. Pareiškėjas baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Nepaisant to, atsakovui nepagrįstai kilo abejonių ne tik dėl to, kad užpuolimas atliktas dėl pareiškėjo atliekamo žurnalistinio tyrimo, bet ir dėl to, kad užpultasis – tikrai pareiškėjas.

3.4. Pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs įrodymus, kad užpuolikai buvo susiję darbiniais santykiais su (duomenys neskelbtini).

3.5. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad prieš jį buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, kurioje dalyvavo net neegzistavęs liudytojas, siekiant uždrausti pareiškėjui išvykti iš (duomenys neskelbtini).

3.6. Departamentas paviršutiniškai įvertino pareiškėjo padėtį, jo baimę grįžti nepagrįstai siedamas su vieninteliu tikslu – išvengti skolos mokėjimo (duomenys neskelbtini). Tačiau asmuo, kuriam pareiškėjas turi sumokėti priteistą sumą, yra su (duomenys neskelbtini) susijusi „(duomenys neskelbtini)“, kurios civilinis ieškinys buvo patenkintas pareiškėjo atžvilgiu sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje.

3.7. Pareiškėjui išėjus iš pataisos namų, jis vėl pradėjo gauti kvietimus į apklausas – 2021 m. birželio mėn. jam vėl buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 29 d. jam paskambino advokatas ir pasakė, kad su juo susisiekė žmonės, kurie yra iš to skyriaus, kuriame buvo nagrinėjama jo byla. Advokatas pasakė, kad pareiškėjas yra ieškomas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, nes viena baudžiamoji byla buvo iškelta jo tėvui, o dėl kokios veikos iškelta kita byla (vykdomas tyrimas), pareiškėjui tiksliai nėra žinoma. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu vėl yra atliekamas tyrimas, vykdomas jo persekiojimas, nors jis buvo įkalintas 6 metus už nusikalstamą veiką, kurios net nepadarė.

3.8. Be to, nors Sprendime nurodyta, kad mažai tikėtina, jog ikiteisminį tyrimą vykdanti įstaiga (pareigūnai) rizikuotų klastoti įrodomuosius duomenis, kuriuos po to vertintų prokurorai bei kelių instancijų teismai, tačiau Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) rezoliucijoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:

5.1. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

5.2. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai bei įrodymai nepagrindė, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Konvencijoje numatytų priežasčių. Nors pareiškėjas pateikė įvairių organizacijų bankinių operacijų išrašų kopijas, tačiau jos savaime nepatvirtino nei to, kad pareiškėjas atlikinėjo žurnalistinį tyrimą, nei to, kad asmenys, kurių atžvilgiu pareiškėjas atlikinėjo žurnalistinį tyrimą, apie tokį tyrimą sužinojo, nei dėl to jam kylančios grėsmės.

5.3. Ne Departamentas, o būtent prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti tarptautinį apsaugos būtinumo poreikį. Kadangi Portalas buvo pareiškėjo kilmės valstybėje veikianti organizacija, Departamentas, vengdamas pakenkti ir atskleisti asmeninę informaciją apie prieglobsčio prašytoją, į Portalą negalėjo kreiptis, todėl tyrimo metu vertino tuos duomenis, kuriuos pateikė pats pareiškėjas ir vertino viešai prieinamą informaciją Portale. Pareiškėjas buvo pateikęs Portalo 2021 m. rugpjūčio 19 d. elektroninį laišką-atsakymą. Klausimus, į kuriuos buvo tikimasi gauti atsakymą iš Portalo redakcijos, suformulavo būtent pareiškėjo advokatas. Departamentas šio laiško pagrindu laikė nustatytu faktą, kad pareiškėjas atliko žurnalistinio tyrimo veiklą tiriant korupciją, tačiau laiške nebuvo nurodyta, jog jis rinko duomenis apie su (duomenys neskelbtini) siejamas bendroves, Departamentas negalėjo vertinti priešingai. Nei Portalo laiškas, nei pareiškėjo pasakojimas nepatvirtino, kad informacija apie kompromituojančios medžiagos rinkimą tapo žinoma tretiesiems asmenims. Informacijos rinkimo faktas savaime nebuvo priežastiniu ryšiu tarp šios pareiškėjo veiklos ir jo tariamo užpuolimo ar vėliau jam iškeltos tariamai sufabrikuotos baudžiamosios bylos.

5.4. (duomenys neskelbtini) atliekami įvairūs žurnalistiniai tyrimai, tame tarpe ir apie (duomenys neskelbtini). Tiek Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, tiek pareiškėjo pateikta informacija patvirtina (duomenys neskelbtini) korupcinę veiklą, kuri buvo visuotinai žinoma, plačiai aprašoma žiniasklaidoje bei kuri Sprendime taip pat laikoma nustatytu faktu, tačiau nenustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ką nors būtų persekiojęs dėl renkamos informacijos apie jį bei taip užkirtęs kelią kokiai nors informacijai pasirodyti viešai. Be to, Portale pateiktuose valdininkus kompromituojančiuose straipsniuose, kurių bendraautorius yra pareiškėjas, nenurodyta paties pareiškėjo pavardė, todėl labai tikėtina, kad susidoroti visų pirma būtų bandoma su redaktoriais, kurie patvirtino kompromituojančios medžiagos viešinimą arba užsako / finansuoja žurnalistinius tyrimus. Apie tai, kad nukentėtų Portalo redaktoriai ar žurnalistai, kad jie būtų persekiojami ar priversti nutraukti žurnalistinį tyrimą, informacijos nerasta. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad labai tikėtina, jog redakcijai buvo žinoma apie pareiškėjo užpuolimą bei paskirtą bausmę dėl pinigų grobstymo (anot pareiškėjo, tariamai sufabrikuotą bylą). Atitinkamai, labai tikėtina, kad tokiu atveju tiek pats Portalas, tiek kiti nepriklausomi šaltiniai informaciją apie „sufabrikuotą“ bylą viešintų, nes būtent korupcijos apraiškų viešinimas ir yra jų veiklos objektas. Visgi, jokios informacijos apie tariamai fabrikuojamą jų darbuotojo baudžiamąją bylą Portalas nenurodė, tyrimo neatliko ir neviešino, nors, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis turėjo visus įrodymus. Neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp pareiškėjo užpuolimo 2015 m. bei jo rinktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) sandorius.

5.5. Nors Sprendime „(duomenys neskelbtini)“ įrašas nebuvo laikomas patikimu įrodymu, visgi, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų įrodymų visumą, pats pareiškėjo užpuolimas buvo vertinamas kaip nustatyta faktinė aplinkybė. Tačiau net ir pripažinus, kad pareiškėjas buvo užpultas, pareiškėjo pateikti įrodymai (teismo nuosprendis, Vidaus reikalų ministerijos skyriaus sprendimas) nepatvirtino, kad išpuolis prieš pareiškėją buvo įvykdytas dėl jo atliekamo žurnalistinio tyrimo. Vaizdo įrašas vertintas kaip turintis žemą įrodomąją galią, kadangi jis nepatvirtino, kad pareiškėjas buvo užpultas dėl „konvencinių“ priežasčių, o ne iš chuliganiškų motyvų. Vien remiantis vaizdo įraše fiksuojamais užpuolikų veikimo metodais (buvo juodai apsirengę, laukė, turėjo pagalbininkų, mušė, bandė įkišti į automobilį) nebuvo galima konstatuoti, kad jie siekė susidoroti su pareiškėju dėl jo vykdomo žurnalistinio tyrimo. Neatmestina, kad užpuolikai, smogdami į pilvą, siekė palaužti pareiškėjo pasipriešinimą, tačiau tokie užpuolikų veiksmai nepatvirtino, kad tai buvo daroma dėl „konvencinių“ priežasčių. Neatmestina, kad visi užpuolikai buvo į nusikalstamą veiką linkę asmenys, todėl tokie „santykių aiškinimaisi“ yra jiems priimtini, net ir keliuose, kai sudaromos avarinės situacijos. Tikėtina, kad siekdami atkeršyti vairuotojui, jie jo palaukė ir bandė atkeršyti jiems priimtinu būdu.

5.6. Pareiškėjas negalėjo žinoti nei užpuolikų motyvų, nei jų tikslų, nei pasirinktos strategijos konfliktui spręsti. Pareiškėjo nurodytas tariamas užpuolikų motyvas (jo rinkta kompromituojanti medžiaga) nebuvo nei būtinas, nei pakankamas, kad paaiškintų užpuolikų veiksmus. Be to, pareiškėjo nurodyti priežastiniai ryšiai tarp jo užpuolimo, vykusio 2015 m. vasarą, ir 2014 m. tariamai atlikto tyrimo, tebuvo jo subjektyvios prielaidos. Pareiškėjo pasakojimas nepaaiškino, kodėl bandymas jį pagrobti vyko praėjus metams po atlikto tyrimo (anot užsieniečio, informaciją jis rinko 2014 m., užpuolimas vyko 2015 m. birželio 5 d.), nors per tą laiką surinkta medžiaga niekur nebuvo nei publikuota, nei kam perduota. Be to, pareiškėjo prielaidos, kad jis buvo užpultas dėl atlikto tyrimo, nebuvo nei vienintelės įmanomos, nei logiškiausios iš galimų. Surinkta kilmės valstybės informacija taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) neretai pasipelnymo ar kitais tikslais vyko / vyksta verslininkų ar jų vaikų pagrobimai, žmones grobia net teisėsaugos pareigūnai.

5.7. Pareiškėjas pateikė viešoje erdvėje randamos informacijos apie 3 pagrobėjus, taip pat šių asmenų įvairių dokumentų nuotraukų (pasų, apdovanojimų, karinių knygelių). Pateikti įrodymai patvirtino, kad nurodyti asmenys turi karinius laipsnius, kad 2 pagrobėjai už karinius nuopelnus buvo apdovanoti bei yra (duomenys neskelbtini). Pateiktų karinių pažymėjimų kopijų nuotraukos patvirtino, kad užpuolikai tarnavo viename kariniame dalinyje, todėl tikėtina, kad buvo pažįstami ir palaikė ryšius po karinės tarnybos. Tačiau pateikti įrodymai nepatvirtino, kad užpuolikai yra susiję su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina, kad užpuolikai veikė įgalioti minėtų asmenų. Pareiškėjo pateiktos pažymos iš pensijų fondų, kuriose nurodytos užpuolikų darbovietės ir jų adresai, taip pat nepatvirtina, kad 2 užpuolikai buvo susiję darbo ryšiais su (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad buvo nemažai su juo susijusių įmonių, todėl neatmestina, kad vienoje iš tokių įmonių galėjo dirbti ir užpuolikas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodyto teiginio, kad viešoje erdvėje randamas straipsnis apie užpuolikų ryšius su (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, kad straipsnyje remiamasi kito šaltinio parengta informacija, informacijos apie šį šaltinį rasti nepavyko, nebuvo aišku, kaip ir kokiu būdu gaunama informacija viešiems straipsniams šiam portalui. Kaip matyti iš straipsnio turinio, jame paviešinti dokumentai iš su pareiškėju susijusių bylų, kuriuos turėti galėjo tik pareiškėjas, jo advokatas bei teisėsaugos institucijos, todėl, tikėtina, kad šio straipsnio informacijos šaltinis yra pats pareiškėjas. Šis straipsnis buvo publikuotas 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus 2 savaitėms po pareiškėjo supažindinimo su Sprendimu, tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė skundą teismui, todėl Sprendimo priėmimo metu jis nebuvo paviešintas, todėl ir nebuvo galimybių nei jį surinkti kaip kilmės valstybės informaciją, nei, tuo labiau, įvertinti. Visgi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, šis papildomuose paaiškinimuose pateiktas šaltinis stokojo objektyvaus patikimumo, todėl jo įrodomoji galia – žema.

5.8. Vertindamas teiginius, kad pareiškėjui buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, atsakovas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos fabrikavimo požymiai prieglobsčio byloje gali būti vertinami itin atsargiai ir tik per galimo asmens persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų Įstatymo 86 straipsnio prasme prizmę. Atsižvelgęs į tai, Departamentas teigė nevertinęs teismo nuosprendžio pareiškėjo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad, pagal (duomenys neskelbtini) teismo kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. apeliacinį nuosprendį pareiškėjo baudžiamojoje byloje be asmens, kurio parodymai pareiškėjui kėlė abejonių, buvo ir kiti liudytojai bei dokumentiniai įrodymai, t. y. baudžiamoji byla nebuvo paremta vienintelio liudytojo teiginiais. Nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjui iškeltos baudžiamosios bylos ir jo veiklos Portale. Taip pat nenustatyta konkrečių baudžiamosios bylos „fabrikavimo“ požymių, kurie leistų konstatuoti „pagrįstą“, o ne vien hipotetinę tikimybę, jog prieglobsčio prašytojo baudžiamasis persekiojimas vykdytas ne dėl iš tikrųjų įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl pareiškėjo atlikto tyrimo. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, jog 2017 metais pareiškėjui skirta bausmė dėl sukčiavimo prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė.

5.9. Atsakovas nesutiko su teiginiais dėl pareiškėjui gresiančio pavojaus ir pažymėjo, kad pareiškėjas buvo nuteistas bei turi sumokėti civilinį ieškinį. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė antstolio vykdomojo rašto dėl civilinio ieškinio sumokėjimo, 2020 m. lapkričio 19 d. jam, kaip skolininkui, laikinai apribojamas išvykimas iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginiai, kad toks procesinis sprendimas yra priimtas dėl to, kad buvo siekiama jį ir toliau kontroliuoti bei stebėti, buvo paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą (duomenys neskelbtini), iš šalies išvykti neturi teisės asmenys, vengiantys vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus (tame tarpe skolininkai). Taigi, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas uždrausti išvykti iš šalies taikomas ne išskirtinai tik jam, bet ir visiems skolininkams, todėl jis nėra nei neproporcingas, nei diskriminacinis ir todėl nepagrindžia persekiojimo dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atžvilgiu tariamai pradėto naujo baudžiamojo persekiojimo, atsakovas akcentavo, kad paties pareiškėjo žinios apie jį yra minimalios.

Pareiškėjas pateikė 3 šaukimus: vienas šaukimas buvo susijęs su jo tėvui pareikštais kaltinimais, kiti – dėl tariamai jo paties atžvilgiu pradėto naujo baudžiamojo persekiojimo. Pasisakydamas dėl šaukimo tėvo byloje, atsakovas pastebėjo, jog šiame pranešime nėra nurodytos aplinkybės, t. y. kokioje byloje ir dėl kokios priežasties buvo išsiųstas šis pranešimas, t. y. dokumento turinys savaime nepatvirtina kvietimo konteksto. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas pranešimą vertino kaip turintį žemą įrodomąją galią ir teigė, jog kitų šaukimų turinys taip pat neatskleidžia jokių su pareiškėju susijusio tyrimo aplinkybių.

Be to, net ir neatmetus tikimybės, kad pareiškėjas galėjo būti kviečiamas į teismą, nenustatyta objektyvių duomenų apie priežastinį ryšį tarp šių šaukimų ir tariamo persekiojimo dėl „konvencinių“ priežasčių, nebuvo duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų neproporcingas ir diskriminacinis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad reikia skirti persekiojimą ir bausmę už teisės pažeidimą. Asmenys, bėgantys nuo baudžiamojo persekiojimo ar bausmės už tokį pažeidimą, pabėgėliais paprastai nelaikomi.

Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų dėl baudžiamosios bylos pagrindo, o argumentai, kad jis neabejoja, jog ši byla yra eilinis „sufabrikuotas“ tyrimas, vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė ir yra nepakankami pripažinti, kad prieš pareiškėją buvo vykdomas persekiojimas.

5.10. Departamentas objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo argumentus, surinktą kilmės valstybės informaciją bei pateiktus įrodymus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvardijo kaip terorizmą remiančią valstybę savaime nepatvirtino, kad visi asmenys joje gali būti persekiojami ar kad pareiškėjas individualiai yra persekiojamas bei nuo to didėja jo persekiojimo grėsmė, todėl pareiškėjo argumentai nepaneigė Departamento išvadų.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai 2021 m. liepos 15 d. sulaikė Lietuvos Respublikos sieną perėjusį pareiškėją. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, prisipažino, kad atvažiavo išnuomota transporto priemone, ją paliko likus maždaug dvejiems kilometrams iki valstybės sienos, iki jos atėjo pėsčiomis, ją kirto ir žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

7.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 20 d. pirminėje apklausoje, be kita ko, nurodė, kad, atlikdamas žurnalistinį tyrimą, surado informaciją apie pinigų vagystes, kurios susijusios su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat kad jis finansuoja (duomenys neskelbtini) valdininkus. Nurodė surinkęs daug įrodymų, transakcijų. Ši jo tyrimo informacija tapo žinoma specialiosioms tarnyboms ir jį išaiškino valdininkai, kurie buvo korumpuoti ir remiami (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. birželio 4 d. jį bandė pagrobti, įsitempti į automobilį 4–5 asmenys.

7.3. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 13 d. vykusios apklausos metu nurodė bijantis dėl savo gyvybės, laisvės ir sveikatos. Pareiškėjas teigė, kad jį į kalėjimą pasodinę žmonės vėliau bandė jį pagrobti tam, kad galėtų jį kankinti, ir, jeigu jiems būtų pavykę, pareiškėjas būtų miręs. Pareiškėjas nurodė 2014 m. vykdęs privatų žurnalistinį tyrimą, aptikęs kanalą, per kurį iš (duomenys neskelbtini) pervedamos didžiulės lėšos į bankų sąskaitas „ofšoruose“ ir Europos bankuose. Kanalas priklausė aukštiems (duomenys neskelbtini) pareigūnams, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad „į jo rankas“ pateko banko transakcijos, duomenys apie (duomenys neskelbtini) kompanijas ir kiti duomenys. Teigė supratęs, kad (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos pareiškėją išaiškino. Pareiškėjas teigė, kad 2015 birželio 4 ar 5 dienomis buvo bandyta jį pagrobti. Tačiau pareiškėjas priešinosi ir atsilaikė iki policijos atvykimo. Policija sulaikė užpuolikus, bet greitai paleido. Pareiškėją nuvežė į ligoninę, atliko medicininę ekspertizę, po to jis atvyko į policijos pastatą duoti parodymų.

Po apklausos pareiškėjo iškart nepaleido, į policiją atvažiavo asmuo, kuris, pareiškėjo supratimu, dirbo (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje, jis pradėjo grasinti pareiškėjui. Pagrobėjai buvo teisiami ne dėl pagrobimo, bet dėl sumušimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 7 d. jį sulaikė policijos pareigūnai, apkaltino sukčiavimu ir pasodino į kalėjimą, įmetė į rūsį ir laikė ten daugiau nei du metus, kankino ir grasino. Išėjęs iš kalėjimo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas iškart padavė dokumentus užsienio pasui gauti, nes negalėjo rasti savo užsienio paso.

Nurodė supratęs, kad (duomenys neskelbtini) jam nesaugu, bijojo dėl savo gyvybės, laisvės ir norėjo kuo greičiau išskristi. Teigė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį jam atsisakė išduoti užsienio pasą, pareiškėjas registracijos adresu negyveno, bijojo, kad jį nužudys, vėl pagrobs. 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjui paskambino jo advokatas ir pasakė, kad su juo susisiekė žmonės iš skyriaus, kuriame prieš tai buvo nagrinėjama byla, pasakė, kad jie ieško pareiškėjo, o kai buvo teisme, jie pasakė norintys pareiškėją matyti ir davė šaukimą pareiškėjo vardu.

Pareiškėjui advokatas pasakė, kad policijos pareigūnai su juo taip griežtai kalbėjo pirmą kartą, net grasino, jog atvažiuos pas jį į ofisą. Po šio skambučio pareiškėjas nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), vėliau atvyko į Lietuvą.

7.4. Departamentas skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį siejo su jo 2014 m. atliktu tyrimu – surinkta korupcinio pobūdžio informacija apie aukštus postus užimančius asmenis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Departamentas atlikto tyrimo metu laikė nustatytu faktu, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Portalu 2014 m. ir buvo valdininkų korupcijos ir sukčiavimo tyrimo bendraautorius.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktame 2022 m. rugsėjo 20 d. Portalo elektroniniame laiške patvirtinama, kad pareiškėjas vykdė tyrimus dėl įmonių, kurios glaudžiai susijusios su (duomenys neskelbtini) fiziniais bei juridiniais asmenimis, tačiau nenurodyta, kad jos susijusios su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo pateikto Portalo 2021 m. rugpjūčio 19 d. elektroninio laiško-atsakymo turinį teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas rinko duomenis apie su (duomenys neskelbtini) asmeniu siejamas bendroves. Pareiškėjo pateiktos įvairių organizacijų laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. banke atliktų bankinių operacijų, 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. išrašų kopijos, 2013 m. vasario 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie pagrindinį akcijų paketo bei 2010 m. sausio 25 d. kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ obligacijų dovanojimo sutarties (duomenys neskelbtini) kopijos, teismo manymu, nepatvirtina, kad šiuos dokumentus surinko pareiškėjas. Teismo teigimu, iš Departamento ir pareiškėjo surinktos informacijos matyti, kad apie (duomenys neskelbtini) korupcinę veiklą yra visuotinai žinoma, plačiai aprašoma žiniasklaidoje ir Sprendime laikoma nustatytu faktu, tačiau tai nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ką nors būtų persekiojęs dėl renkamos informacijos apie jį bei taip užkirtęs kelią kokiai nors informacijai pasirodyti viešai. Be to, nei Portalo laiškas, nei pareiškėjo pasakojimas taip pat nepatvirtina fakto, kad informacija apie kompromituojančios medžiagos rinkimą tapo žinoma tretiesiems asmenims.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigė Sprendime nurodytos aplinkybės, jog Portale pateiktuose valdininkus kompromituojančiuose straipsniuose, kurių bendraautorius yra pareiškėjas, nėra nurodyta pareiškėjo pavardė, Departamentas nerado duomenų apie tai, kad būtų nukentėję Portalo redaktoriai ar žurnalistai, kad jie būtų persekiojami ar priversti nutraukti žurnalistinį tyrimą, taip pat nebuvo paviešinta informacija apie pareiškėjui, kaip žurnalistui, dėl kompromituojančios informacijos „sufabrikuotą“ baudžiamąją bylą, nors Portalo ar kitų nepriklausomų šaltinių tikslas – viešinti korupcijos apraiškas. Taigi, teismas vertino, kad Sprendime pareiškėjo 2014 m. atliktas tyrimas pagrįstai nebuvo laikomas nustatytu faktu.

11. Konstatavus, kad faktas apie pareiškėjo 2014 m. atliktą tyrimą nenustatytas, teismo teigimu, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. buvo užpultas dėl jo atliekamo žurnalistinio tyrimo. 2015 m. liepos 31 d. nuosprendyje nurodoma, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių. Pareiškėjo pateiktame (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 29 d. sprendime nurodytos 2015 m. birželio 5 d. įvykio aplinkybės ir priežastys – konfliktas tarp pareiškėjo ir užpuolikų įvyko dėl incidento kelyje, kai pareiškėjas, automobiliu persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, sudarė avarinę situaciją. Baudžiamojoje byloje įrodymu esantis „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo užpultas dėl „konvencinių“ priežasčių, o ne iš chuliganiškų motyvų. Papildomuose paaiškinimuose apie bandymo įkišti pareiškėją į automobilį būdą nurodyti argumentai, teismo vertinimu, yra pareiškėjo subjektyvios prielaidos, kadangi jis negalėjo žinoti nei užpuolikų motyvų, nei jų tikslų, nei pasirinktos strategijos konfliktui spręsti. Pareiškėjo nurodytas užpuolikų motyvas – pareiškėjo rinkta kompromituojanti medžiaga nėra pakankamas paaiškinti užpuolikų veiksmams. Be to, jeigu pareiškėjas tyrimą atliko 2014 metais, neaišku, kodėl bandymas jį pagrobti vyko praėjus metams po atlikto tyrimo, nors per tą laiką surinkta medžiaga nebuvo nei publikuota, nei kam nors perduota.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta viešoje erdvėje randama informacija apie pagrobėjus, taip pat šių asmenų dokumentų (pasų, apdovanojimų, karinių knygelių) nuotraukos, pažymos iš pensijų fondų, kuriose nurodytos užpuolikų darbovietės ir jų adresai, nepatvirtina aplinkybės, jog užpuolikai susiję su asmenimis, kurių atžvilgiu, esą, pareiškėjas vykdė tyrimą, kad veikė įgalioti aukštus postus užimančių asmenų. Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytas straipsnis apie užpuolikų ryšius su (duomenys neskelbtini) publikuotas 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus 2 savaitėms po pareiškėjo supažindinimo su ginčijamu Sprendimu, šio straipsnio Departamentas nevertino. Be to, teismo manymu, šis straipsnis nekeičia vertinimo, kadangi, nenustačius fakto apie pareiškėjo 2014 m. atliktą tyrimą, nėra pagrindo daryti išvados nei kad pareiškėjas buvo užpultas dėl atlikto tyrimo, nei kad tarp pareiškėjo užpuolikų ir (duomenys neskelbtini) yra toks ryšys, kad minėtas asmuo būtų įgaliojęs juos užpulti pareiškėją.

13. Pareiškėjo teiginius, susijusius su jam iškelta baudžiamąja byla dėl sukčiavimo, kurioje 2015 m. rudenį jis buvo sulaikytas ir 2017 m. spalio 2 d. nubaustas 6 metų laisvės atėmimo bausme Departamentas laikė nustatytu faktu. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, jis buvo nuteistas ne vien, jo teigimu, neegzistuojančio liudytojo, tačiau ir kitų liudytojų parodymų pagrindu, taip pat dokumentiniais įrodymais, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti nei kad baudžiamoji byla buvo „sufabrikuota“, nei kad pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas vykdytas ne dėl iš tikrųjų įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl atlikto tyrimo. Taigi, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui 2017 metais skirta bausmė dėl sukčiavimo prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė.

14. Departamento tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuteistas bei turi sumokėti civilinį ieškinį. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė antstolio vykdomojo rašto dėl civilinio ieškinio sumokėjimo, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi jam, kaip skolininkui, laikinai apribojamas išvykimas iš (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad, pagal teisinį reguliavimą (duomenys neskelbtini), iš šalies neturi teisės išvykti asmenys, vengiantys vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus (tame tarpe skolininkai). Taigi, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas uždrausti išvykti iš šalies taikomas ne išskirtinai pareiškėjui, o ir visiems skolininkams, todėl jis nėra nei neproporcingas, nei diskriminacinis ir nepagrindžia persekiojimo dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, o pareiškėjo teiginiai, kad toks procesinis sprendimas yra priimtas su tikslu jį toliau kontroliuoti bei stebėti, paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone.

15. Nors pareiškėjas pateikė 3 šaukimus, tačiau, teismo teigimu, šaukime dėl tėvo bylos nėra nurodytos reikšmingos aplinkybės – kokia tai byla ir dėl kokios priežasties buvo išsiųstas pranešimas, t. y. dokumento turinys savaime nepatvirtina kvietimo konteksto. Šaukime atvykti į apklausą pareiškėjo atžvilgiu pradėtame tyrime nurodyta, kad jis kviečiamas atvykti su gynėju, šaukime atvykti į teismą baudžiamojoje byloje pareiškėjas laikomas nuteistuoju. Teismas nurodė, kad šaukimų turinys neatskleidžia su pareiškėju susijusio tyrimo aplinkybių, yra neinformatyvūs, nėra duomenų, kad jie gali būti tarpusavyje susiję, neaišku, kokiu tikslu jie priimti, dėl kokių nusikaltimų, todėl savaime nepatvirtina pareiškėjo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Net ir neatmetus tikimybės, kad pareiškėjas galėjo būti kviečiamas į teismą, nėra objektyvių duomenų apie priežastinį ryšį tarp šaukimų ir persekiojimo dėl „konvencinių“ priežasčių, nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų neproporcingas ir diskriminacinis. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų dėl baudžiamosios bylos pagrindo, o skunde nurodyti argumentai, kad jis neabejoja, jog ši byla yra eilinis „sufabrikuotas“ tyrimas jo atžvilgiu, vertintinas tik kaip subjektyvi nuomonė ir yra nepakankama pripažinti, kad kilmės šalyje prieš jį vykdomas persekiojimas Įstatymo 86 straipsnio kontekste.

16. Teismas taip pat vertino, kad atsakovas pagrįstai nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnyje.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažyminėdamas:

18.1. Pareiškėjas 2014–2015 m. privataus žurnalistinio tyrimo (toliau – ir Žurnalistinis tyrimas) dėl paskesnių su juo susijusių įvykių taip ir nepabaigė, todėl suprantama, kodėl apie minėtą tyrimą nėra jokios viešos informacijos, tačiau pareiškėjo dokumentų turėjimo savo žinioje faktas leidžia daryti išvadą apie tyrimo vykdymą. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas nevertino teiginių dėl pareiškėjo turimų įrodymų, teismas juos perrašė iš atsakovo atsiliepimo ir Sprendimo.

18.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. Portalo elektroniniame laiške nenurodyta, kad įmonės, dėl kurių Žurnalistinį tyrimą vykdė pareiškėjas, buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pats teismas pripažino, kad apie (duomenys neskelbtini) korupcinę veiklą šiuo metu yra visuotinai žinoma, tai plačiai aprašoma žiniasklaidoje. Be to, pareiškėjas neteigė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniame laiške Portalas patvirtino apie pareiškėjo vykdomą Žurnalistinį tyrimą minėtų politikų atžvilgiu. Buvo akcentuojamas būtent Portalo 2022 m. rugsėjo 20 d. pateiktas elektroninis laiškas-atsakymas, kuriame ši informacija buvo netiesiogiai (per susijusias įmones) patvirtinta. Pareiškėjas taip pat nesutiko su teiginiais, kad nei Portalo laiškas, nei pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina fakto, jog informacija apie kompromituojančios medžiagos rinkimą tapo žinoma tretiesiems asmenims, kadangi šis teiginys buvo perrašytas iš atsakovo atsiliepimo, nevertinant jo pagrįstumo.

18.3. Pareiškėjui grėsė ir gresia persekiojimo bei susidorojimo pavojus dėl, be kita ko, jo atlikto Žurnalistinio tyrimo. Praėjus 7 metams nusikalstamas tinklas visgi buvo demaskuotas, tai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo surinkta medžiaga apie finansines machinacijas pasitvirtino. Nepaisant to, pareiškėjo nurodytų su tuo susijusių argumentų teismas nevertino. Teismas išvadas darė neatlikęs įrodymų vertinimo.

18.4. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes dėl jo pagrobimo ir pažymi, kad su tuo susiję teismo argumentai yra tik perrašyti iš atsakovo atsiliepimo, jų tinkamai neįvertinus.

18.5. Teismas neįvertino ir pareiškėjo argumentų dėl užpuolikų ryšio su (duomenys neskelbtini), teismas neįsigilino į skundo motyvus, kadangi jų atmetimą grindė užpuolikų (pasų, apdovanojimų karinių knygelių) duomenimis, nuotraukomis, nors pareiškėjas akcentavo tik pensinių fondų pažymų duomenis. Be to, nors bylai aktualus straipsnis buvo paviešintas tik 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. paėjus 2 savaitėms po pareiškėjo supažindinimo su Sprendimu, tai nesudaro pagrindo teismui jo nevertinti ir nepasisakyti dėl jo reikšmės šioje byloje naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste.

18.6. Pareiškėjo Departamentui ir teismui nurodyti argumentai ir aplinkybės, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad jo atžvilgiu kilmės šalyje buvo sufabrikuota baudžiamoji byla – joje buvo remiamasi neegzistuojančio liudytojo parodymais, bylos fabrikavimo tikslas ir motyvas yra aiškus – izoliuoti pareiškėją laisvės atėmimo vietoje, užkertant jam kelią paviešinti turimą surinktą medžiagą. Šių teiginių teismas taip pat nevertino, o tik perrašė atsakovo teiginius. Teismas nepasisakė dėl neegzistavusio liudytojo, nenurodė, kodėl tokie argumentai atmestini bei kokie kiti duomenys patvirtina pareiškėjui iškelto tyrimo pagrįstumą (teismui nurodant, kad ir kiti duomenys pagrindžia kaltinimą).

18.7. Teismas taip pat nevertino argumentų dėl draudimo pareiškėjui išvykti iš kilmės šalies, dėl pareiškėjui gresiančio baudžiamojo persekiojimo. Teismas taip pat netinkamai įvertino argumentus dėl to, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo.

18.8. Pirmosios instancijos teismas ne tik neišnagrinėjo skundo, neatsakė į visus esminius argumentus, bet ir nesuprato skundo esmės bei esminių motyvų, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pareiškėjo atliktas Žurnalistinis tyrimas nebuvo laikomas nustatytu faktu, kadangi jokių tą patvirtinančių objektyvių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas pateikė įvairių organizacijų bankinių operacijų išrašų kopijas, tačiau jos savaime nepatvirtino nei to, kad pareiškėjas konkrečių asmenų atžvilgiu atlikinėjo Žurnalistinį tyrimą, nei kad tie asmenys apie tokį tyrimą sužinojo, nei dėl to jam kylančios grėsmės.

20.2. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. Portalo elektroninis laiškas patvirtina, kad pareiškėjas vykdė tyrimus įmonių atžvilgiu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas rinko duomenis apie su (duomenys neskelbtini) asmeniu siejamas bendroves. Be to, šis laiškas yra labai abstraktaus turinio, jame nenurodyta nei kokią kompromituojančią informaciją rinko ir surinko pareiškėjas, nei kokia informacija ir kokiu dažnumu buvo pateikta Portalo redaktoriams, nei nurodyti kiti kartu su pareiškėju dirbę asmenys šiame tyrime, nei nurodyta, kad kas nors kitas būtų tęsęs šį tyrimą, kai jo negalėjo daryti pareiškėjas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Taip pat nei Portalo laiškas, nei pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina fakto, kad kompromituojanti informacija bei kompromituojančios medžiagos rinkimas tapo žinomas tretiesiems asmenims. Informacijos rinkimo faktas savaime ir automatiškai nesąlygoja priežastinio ryšio tarp šios prieglobsčio prašytojo veiklos ir jo tariamo užpuolimo ar vėliau jam iškeltos tariamai sufabrikuotos baudžiamosios bylos.

20.3. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ką nors būtų persekiojęs dėl renkamos informacijos apie jį bei taip užkirtęs kelią kokiai nors informacijai pasirodyti viešai. Be to, Portalo pateiktuose valdininkus kompromituojančiuose straipsniuose, kurių bendraautorius yra pareiškėjas, nėra nurodyta paties pareiškėjo pavardė, todėl labai tikėtina, kad susidoroti pirmiausiai būtų bandoma su redaktoriais, kurie patvirtina kompromituojančios medžiagos viešinimą arba užsako / finansuoja žurnalistinius tyrimus. Apie tai, kad nukentėtų Portalo redaktoriai ar žurnalistai, kad jie būtų persekiojami ar priversti nutraukti pareiškėjo minimą žurnalistinį tyrimą, informacijos nerasta.

20.4. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad kai kurie pareiškėjo kilmės šalies žurnalistai, kurie „kišosi“ į aukštuomenės finansinius reikalus, buvo persekiojami, nepatvirtina, kad pareiškėjo baimė dėl persekiojimo yra pagrįsta, nėra duomenų, kad minimi žurnalistai būtų rinkę informaciją dėl (duomenys neskelbtini) ir jis būtų juos persekiojęs. Nagrinėjamu atveju laikoma nustatytu faktu tai, (duomenys neskelbtini) korupcinė veikla yra išviešinta visame pasaulyje (remiantis pareiškėjo pateiktu (duomenys neskelbtini) straipsniu, (duomenys neskelbtini) jam taiko sankcijas, yra iškeltos bylos kitose šalyse), todėl nėra patikimų duomenų, kad pareiškėjas ateityje gali būti persekiojamas dėl prieš 7 metus surinktos informacijos turėjimo bei nepaviešinto tyrimo. Taip pat labai tikėtina, kad Portalo redakcijai buvo žinoma apie 2015 metais įvykusi pareiškėjo užpuolimą bei paskirtą bausmę dėl baudžiamosios bylos dėl pinigų grobstymo, kuri, anot pareiškėjo, buvo prieš jį sufabrikuota, neabejotina, kad pareiškėjas redaktoriams, kaip ir Departamentui, taip pat buvo nurodęs, kad visi šie veiksmai yra susiję su jo atliekamu Žurnalistiniu tyrimu, todėl, atitinkamai, labai tikėtina, kad tokiu atveju Portalas būtų ėmęsis veiksmų siekiant apsaugoti savo darbuotoją, apie šią „sufabrikuotą“ bylą būtų viešinęs. Visgi, jokios informacijos apie tariamai fabrikuojamą jų darbuotojo baudžiamąją bylą Portalas nenurodė, tyrimo neatliko ir neviešino, nors, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis turėjo fabrikavimą patvirtinančius patikimus įrodymus.

20.5. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad 2015 m. birželio 5 d. išpuolis prieš pareiškėją buvo įvykdytas dėl jo atliekamo Žurnalistinio tyrimo. Argumentai, kad bandymo įkišti pareiškėją į automobilį būdas / mechanizmas neatitinka įprastai kelyje įvykusio konflikto sprendimo aplinkybių, tėra tik pareiškėjo daromos subjektyvios prielaidos, nes jis negali žinoti nei užpuolikų motyvų, nei jų tikslų, nei pasirinktos strategijos konfliktui spręsti. Pareiškėjo nurodytas tariamas užpuolikų motyvas (jo rinkta kompromituojanti medžiaga) nėra nei būtinas, nei pakankamas, kad paaiškintų užpuolikų veiksmus. Be to, pareiškėjo nurodyti priežastiniai ryšiai tarp jo užpuolimo, vykusio 2015 m. vasarą, ir 2014 m. tariamai atlikto tyrimo, tėra jo paties daromos subjektyvios prielaidos, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas nepaaiškina, kodėl bandymas jį pagrobti vyko praėjus metams po atlikto tyrimo (anot pareiškėjo, informaciją jis rinko 2014 metais, užpuolimas vyko 2015 m. birželio 5 d.), nors per tą laiką surinkta medžiaga niekur nebuvo nei publikuota, nei kam perduota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nurodytus argumentus.

20.6. Atsakovas pakartoja nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo užpuolikų ir jų ryšių su (duomenys neskelbtini), bei nurodo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog tarp pareiškėjo užpuolikų ir (duomenys neskelbtini) yra toks ryšys, kad minėtas asmuo būtų įgaliojęs juos užpulti pareiškėją dėl jo atliekamo tyrimo.

20.7. Nors pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas tam tikromis sąlygomis gali prilygti valstybinio subjekto vykdomam persekiojimui, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių išvadą, jog 2017 m. pareiškėjui skirta bausmė dėl sukčiavimo prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė.

20.8. Departamentas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas buvo nuteistas bei turi sumokėti civilinį ieškinį. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė antstolio vykdomojo rašto dėl civilinio ieškinio sumokėjimo, 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu jam kaip skolininkui laikinai buvo apribota išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginiai, kad toks procesinis sprendimas yra priimtas siekiant jį ir toliau kontroliuoti bei stebėti, yra paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas uždrausti išvykti iš šalies taikomas ne išskirtinai tik jam, bet ir visiems skolininkams, todėl jis nėra nei neproporcingas, nei diskriminacinis ir todėl nepagrindžia persekiojimo dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Taip pat pareiškėjo žinios apie, esą, naujai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, yra minimalios. Pareiškėjas pateikė tris šaukimus, tačiau jie nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl baudžiamosios bylos pagrindo, o skunde nurodyti argumentai, jog jis neabejoja, kad ši byla yra eilinis „sufabrikuotas“ tyrimas jo atžvilgiu vertintinas kaip subjektyvi nuomonė ir yra nepakankama pripažinti, kad kilmės valstybėje prieš jį vykdomas persekiojimas Įstatymo 86 straipsnio kontekste.

20.9. Departamentas objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją bei pateiktus įrodymus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą. Be to, aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo kilmės valstybę įvardijo kaip terorizmą remiančią valstybę savaime nepatvirtina, kad visi asmenys joje gali būti persekiojami ar kad pareiškėjas individualiai yra persekiojamas bei nuo to didėja jo persekiojimo grėsmė, todėl jo argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigia ginčijamo Sprendimo išvadų. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės neišnagrinėjo jo argumentų ir pateiktų įrodymų, o tik perrašė atsakovo argumentus.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

26. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

27. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

28. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

33. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra žurnalistas ir kilmės šalyje atliko Žurnalistinį tyrimą. Šio tyrimo metu pareiškėjas aptiko kanalą, per kurį „<...> išvedamos didžiulės piniginės lėšos“, kanalas priklausė aukštiems pareiškėjo kilmės valstybės pareigūnams. Dėl Žurnalistinio tyrimo, pareiškėjo teigimu, jis ir buvo persekiojamas – jam buvo grasinama, kartą buvo bandoma pareiškėją pagrobti. Be to, prieš pareiškėją buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, dėl kurios pareiškėjui buvo draudžiama išvykti iš šalies.

35. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmiausiai vertintini argumentai dėl pareiškėjo atlikto Žurnalistinio tyrimo, kadangi būtent dėl jo, pareiškėjo teigimu, prasidėjo persekiojimas. Pareiškėjas teigė, kad gavo informacijos apie aukštas pareigas užimančių asmenų korupciją (banko transakcijas, duomenys apie kompanijas bei kita informacija). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atliktas Žurnalistinis tyrimas ir jo duomenys nebuvo paviešinti – informacija apie pareiškėjo nurodytų įtakingų asmenų galimai daromas nusikalstamas veikas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pasirodžiusi žiniasklaidoje, apie ją taip pat nepranešė Portalas, su kuriuo bendradarbiavo pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kaip jo nurodytos kilmės šalies tarnybos (tariamas persekiotojas) sužinojo, kad pareiškėjas turi kompromituojančios medžiagos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, be kita ko, apklausos transkripciją, vertina, kad pareiškėjas apklausos Departamente metu teikė tik bendro, subjektyvaus pobūdžio nuomonę. Taigi, nenustatyta, kad pareiškėjas viešai skelbė „medžiagą“, kurios viešinimas būtų tikėtinas motyvas tariamam persekiotojui ((duomenys neskelbtini) teisėsaugai) persekioti pareiškėją. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino, o aplinkybė, kad teismas nevertino bylos aplinkybių ar įrodymų taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, kaip minėta, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai išnagrinėjo ar apskritai neišnagrinėjo kai kurių byloje surinktų įrodymų.

36. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pasakojimas apie pareiškėjo persekiojimą nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, yra prieštaringas ir nenuoseklus. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl atliekamo Žurnalistinio tyrimo jis buvo užpultas, tačiau byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. liepos 31 d. nuosprendyje konstatavo, jog konfliktas tarp pareiškėjo ir užpuolikų įvyko dėl asmeninių priežasčių – dėl incidento kelyje, kai pareiškėjas, automobiliu persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, sudarė avarinę situaciją. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad argumentai dėl bandymo pareiškėją įsodinti į automobilį, yra tik pareiškėjo subjektyvios prielaidos, kadangi pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti tikrųjų užpuolikų ketinimų. Aplinkybė, kad pareiškėjas Žurnalistinio tyrimo rezultatų ar medžiagos nebuvo viešai paviešinęs ar kam nors perdavęs, taip pat patvirtina nurodytas išvadas. Atitinkamai pareiškėjo argumentai dėl to, kad jį užpuolę asmenys buvo galbūt susiję su įtakingu asmeniu, nagrinėjamo ginčo kontekste yra neaktualūs, todėl atmestini.

37. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nubaustas 6 metų laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, baudžiamojoje byloje buvo remiamasi ne vieno liudytojo parodymais, tačiau ir kitų liudytojų parodymais, taip pat dokumentiniais įrodymais. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, ar kad pareiškėjui 2017 m. skirta bausmė dėl sukčiavimo prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė. Todėl argumentai, kad pareiškėjui buvo sufabrikuota baudžiamoji byla, vertintini kritiškai ir atmestini.

38. Aplinkybė, kad apie (duomenys neskelbtini) korupcinę veiklą tapo visuotinai žinoma, nepagrindžia pareiškėjo nurodomų teiginių dėl to, kad minėtas asmuo persekiojo pareiškėją 2014–2015 metais, kada pareiškėjas, jo teigimu, vykdė Žurnalistinį tyrimą ir buvo užpultas, ar 2017 m., kada pareiškėjui buvo paskirtas laisvės atėmimas. Be to, atsakovas nenustatė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų persekiojęs asmenis, kurie atskleisdavo informaciją apie jo korupcinę veiklą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog teismas nurodė (rėmėsi) atsakovo nustatytais faktais, savaime nepaneigia jų teisingumo, ypač įvertinus aplinkybę, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jų neteisėtumo ar nepagrįstumo įrodymų. Taip pat tai, kad pareiškėjo vykdyto Žurnalistinio tyrimo duomenys, kaip galima suprasti, buvo paviešinti kitų asmenų, eliminuoja pareiškėjo nurodytą grėsmę dėl jo galimo persekiojimo, kadangi (duomenys neskelbtini) kompromituojantys duomenys buvo paviešinti.

39. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kaip teisingai nustatė Departamentas, nepagrindė prielaidos, kad tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ar minėtos šalies įtakingi asmenys, be kita ko, (duomenys neskelbtini)) identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę ir dėl to ieško prieglobsčio prašytojo, siekia jį sulaikyti ir nubausti.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

41. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo pareiškėjui išvykti iš šalies ir gresiančio persekiojimo, dėl straipsnio / publikacijos, paviešintos 2022 m. rugpjūčio 30 d., yra išsamiai atsakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl pakartotinai jie nenagrinėjami ir jau teismo išdėstytų argumentų pagrindu yra atmetami kaip nepagrįsti (žr. nutarties 12–14 punktus). Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

43. Išdėstytų argumentų kontekste ir atsižvelgus į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl padėties jo kilmės šalyje, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

44. Nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su aptartomis atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl darytina išvada, kad nurodytų bylos aplinkybių kontekste pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

45. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė