2022-03-23 Nr. AB-6990-3-61-3-04366-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1677-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04366-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21M31976 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1476 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Jiems nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes R. M. R. buvo kaltinamas (duomenys neskelbtini), jog dirbo su (duomenys neskelbtini), todėl kartais į pareiškėjų namus ateidavo šios organizacijos atstovai ir jį kankindavo. (duomenys neskelbtini) yra pavojingesnė nei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) pagrobė pareiškėjų vyriausiąjį sūnų ir reikalavo už jį išpirkos, bet pareiškėjai neturėjo pinigų ir negalėjo už jį sumokėti. Pareiškėjai jaučia grėsmę ir dėl to, kad priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, kuri nesutaria su (duomenys neskelbtini) gentimi. Pareiškėjai manė, kad atsakovas netinkamai įvertino jų nurodytas aplinkybes, kilmės šalies informaciją, patvirtinančią jiems kylantį realų pavojų. Be to, pareiškėjai teigė, jog dėl to, kad Komisija skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems. Komisija neatsakė į kai kuriuos jų argumentus, pavyzdžiui, susijusius su jų išsiuntimu ir draudimu atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pareiškėjai neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pažymėjo, kad R. M. R. paaiškinimai buvo nenuoseklūs, pavyzdžiui, jis vienąkart nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam grasina dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) (nepateikė detalių), o kitąkart tvirtino esąs persekiojamas dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei jų pilnametė dukra nenurodė, kad pareiškėjas bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) ir kad dėl to jam ir jų šeimai kilo grėsmė. Pareiškėjų pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje, jie vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais. Atsakovas tvirtino, jog jis, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko bei įvertino visą aktualią su jų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjų skundas Komisijai pagrįstai buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nes nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Atsakovas tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą, nepasiprašė prieglobsčio būdami (duomenys neskelbtini), jų prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, pareiškėjai neturi ryšių su Lietuva, sprendimai juos išsiųsti ir uždrausti atvykti yra pagrįsti, o nustatytas draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. skundą, t. y. pakeitė Sprendimo 3 punktą, nurodydamas uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 6K-1476 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo sulaikyti, kai nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, motyvuodami tuo, jog pagrobė jų vaiką, jie neturėjo išpirkos, bijo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), nes ten juos persekioja.

7. Pareiškėjai 2021 m. spalio 7 d. apklausoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaltino R. M. R. dirbus su (duomenys neskelbtini), todėl kartais į namus ateidavo šios organizacijos nariai ir jį kankindavo. Kaip dar vieną kankinimų priežastį pareiškėjas įvardijo tai, jog yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai melsdavosi namuose, tačiau netoliese buvo ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra pavojingesnė už (duomenys neskelbtini), tačiau būtent (duomenys neskelbtini) pagrobė jų vyriausiąjį sūnų ir prašė už jį išpirkos, bet šeima neturėjo pinigų, todėl negalėjo sumokėti. (duomenys neskelbtini) taip pat palikdavo laiškus jų namuose su grasinimais nužudyti. Pareiškėjai yra iš (duomenys neskelbtini) genties, kuri nesutaria su (duomenys neskelbtini) gentimi ir tai yra viena iš grėsmių, dėl kurių jie paliko (duomenys neskelbtini). Dėl visų patiriamų grasinimų jiems išsivystė psichinės sveikatos sutrikimai. G. I. taip pat teigė, kad kartais jos vyrą išsivesdavo 2–3 dienoms, o jam grįžus ant kūno matydavosi kankinimų žymes.

8. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21M31976 nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti juos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti R. M. R. ir G. I. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi R. M. R. ir G. I. 3 metus nuo išsiuntimo dienos, neuždrausti H. R. ir M. R. atvykti į Lietuvos Respubliką. Komisija ginčijamu 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 6K-1476 atmetė pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Konstatavo, kad Departamentas ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, įvertino pareiškėjų paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, jog argumentai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nelaikytini patvirtinančiais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjų pasakojimai turi esminių neatitikimų, pareiškėjai painiojosi detalėse, be to, negalėjo įrodyti fakto, kad pareiškėjui buvo iš tiesų grasinta dėl jo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), taip pat apskritai neįrodyta, jog jis su jais bendradarbiavo. Pareiškėjai taip pat nepagrindė savo argumentų, jog jiems buvo grasinta laiškais, kadangi neaišku, kas konkrečiai grasino ir tuos laiškus paliko. Pareiškėjų pasakojimai apie pareiškėjo sužalojimą skyrėsi, t. y. R. M. R. ir G. I. bei jų pilnametė duktė painiojosi, ar pareiškėją kankindavo namuose, ar jį išsivesdavo iš namų, sumušdavo ir tik tada jis grįždavo namo (po 2–3 dienų). Kadangi pareiškėjai niekaip neįrodė grasinimo jiems fakto, taip pat savo pasakojimais nepatvirtino kitų aplinkybių, nedetalizavo grasinimo ir pavojaus, teismas sutiko su Departamento išvada, jog pasakojimai pasižymi esminiais trūkumais ir nesutapimais, todėl negali būti pripažįstami patikimu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjų prašymą.

10. Teismas akcentavo, kad atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams ir papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str.). Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjams galbūt gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) pateikta informacija, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjai nepaneigė jokiais įrodymais, taip pat nepateikė ir naujesnės informacijos, galinčios paneigti Sprendime padarytas išvadas. Atkreiptas dėmesys į tai, jog (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur jokie kariniai konfliktai nevyksta, todėl pritartina Departamento išvadai, kad pareiškėjai, būdami jauni, darbingo amžiaus žmonės, turi galimybę persikelti gyventi į kitą vietovę. Pareiškėjai skunde teismui nepateikė paaiškinimų, kad tokiomis galimybėmis negalėjo pasinaudoti ar kad bandė persikelti kitur, tačiau ir ten jiems buvo nesaugu. Be to, teismas pažymėjo, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis apie padėtį jų kilmės valstybėje, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jiems iš esmės yra reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, galima daryti išvadą, jog nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėjus pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; šie motyvai galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio.

11. Teismo įsitikinimu, Departamentas, vertindamas pareiškėjų situaciją, rėmėsi naujausia 2021 metais EPPB pateikta informacija, taigi, oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjų prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Atsakovas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai šių išvadų nepaneigė jokiais argumentais ar įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų abstraktūs teiginiai, kad nebuvo surinkta su jų prašymu suteikti prieglobstį susijusi visa informacija ir prašymas išnagrinėtas neišsamiai, pripažinti nepagrįstais.

12. Teismas atmetė pareiškėjų pretenzijas dėl netinkamo jų skundo išnagrinėjimo Komisijoje. Teisės aktai (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 p.) nenumato privalomo prieglobsčio prašytojo dalyvavimo sprendžiant jo prašymą. Pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių prielaidą vertinti, kad šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis ir pareiškėjų skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į keliamo ginčo faktines aplinkybes, prašymo argumentus, Departamento surinktą medžiagą, nenustatyta, kad, Departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjų prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista jų teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Be to, byla teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

13. Teismas sutiko su Sprendimo dalimi dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Iš ginčijamų sprendimų matyti, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas; pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirtę valstybės sieną neleistinoje vietoje; jie neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuva ir (arba) šeiminių ryšių su joje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Departamentas priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, jie, vengdami grąžinimo, gali pasislėpti. Pareiškėjams pritaikyta priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai pritaikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo pateikę prašymą leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

14. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjų keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjams R. M. R. ir G. I. maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks maksimalus draudimas nėra proporcinga ir protinga priemonė pareiškėjų padarytam pažeidimui. Sprendime nėra argumentų, kodėl, siekiant nurodyto tikslo (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą arba Lietuvoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai išsiunčiami jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, teikė melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas nusprendė pakeisti minėtą Sprendimo dalį, t. y. nustatyti, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas nutarė atitinkamai pakeisti ir Komisijos sprendimo dalį. Akcentavo, jog kadangi R. M. R. ir G. I. atžvilgiu taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šių asmenų duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

III. 15. Pareiškėjai R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai vertino jų pasakojimą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis grupuotėmis, įsitvirtinusiomis tam tikrose teritorijose, todėl (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. Pareiškėjai pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir apžvelgia su (duomenys neskelbtini) susijusią informaciją, be kita ko, jog tai – karinė organizacija, sudaryta iš maždaug 40 skirtingų sukarintų grupuočių, kurių daugumą sudaro (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau jų gretose yra (duomenys neskelbtini) grupuotės. (duomenys neskelbtini), kaip grupė, buvo įkurta 2014 metais, ji kovojo beveik visose svarbiose (duomenys neskelbtini) kovose prieš (duomenys neskelbtini). Per protestus (duomenys neskelbtini) 2019–2021 metais Liaudies mobilizacijos pajėgos buvo apkaltintos daugybės protestuotojų ir aktyvistų nužudymu ir sužeidimu. Labai tikėtina, kad visas (duomenys neskelbtini) institucijų, įskaitant ir teisėsaugos institucijas, dėmesys nukreiptas į karinių konfliktų, demonstracijų ir ginkluotų incidentų kontrolę. Šiomis aplinkybėmis atsiranda terpė savivalei ir nusikalstamumui, todėl be karo ir ginkluotų incidentų civiliai gyventojai patiria ir kitas grėsmes. Tokia grėsmė kilo ir pareiškėjų šeimai, nes pareiškėjas patiria persekiojimą dėl jo darbo su (duomenys neskelbtini). Be to, šeima priskirtina padidintos rizikos grupei, nes joje yra moteris ir du nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjai tvirtina, kad jiems kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jiems turėjo būti suteikta bent papildoma apsauga. Pareiškėjai taip pat mano, kad atsakovas neįvykdė pareigos surinkti aktualią ir naujausią kilmės valstybės informaciją, nepagrįstai rėmėsi duomenimis iš EPPB 2021 metų ataskaitos (ši ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, informacija joje yra vienerių metų senumo). Be to, atsakovas neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) vykstančius karo veiksmus tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, dėl kurių teritorija nuolat bombarduojama, daroma žala gyventojams ir jų turtui, nėra darbo. Atsakovo sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti pareiškėjams neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

18. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjų šeimoje yra moteris ir nepilnamečiai vaikai, nepagrindžia prielaidos, jog jie priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei, nes tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad jiems gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Atsakovas teigia, kad pareiškėjų nusiskundimai dėl surinktos informacijos nepagrįsti. Departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai surinktos informacijos nepaneigė jokiais įrodymais. Atsakovas taip pat pakartotinai pabrėžia, kad pareiškėjai nėra pateikę prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nekritikavo teismo sprendimo sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21M31976 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 6K-1476, kurio pareiškėjų skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjų prašymo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjams uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

21. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdami savo reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jų neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti, taip pat papildomai apsaugai gauti esant nepagrįstas dėl netinkamo jų paaiškinimų ir informacijos apie padėtį jų kilmės valstybėje vertinimo.

22. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), iš esmės sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčijamas Departamento sprendimas, vertinant negali būti vertinamas kaip teisėtas: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1– 2 dalyse.

23. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

25. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Aprašas), reglamentuojantis ir užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų, susijusių su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu priėmimo tvarką, be kita ko, nustato: surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą.

Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į (Aprašo 97 p.): tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais; tai, ar prieglobsčio prašytojo veikla išvykus iš kilmės valstybės buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į kilmės valstybę grąžintas prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas arba jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai; tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas galėtų naudotis kitos valstybės, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (Aprašo 97.1–97.5 p.); atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais.

Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

Remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar (Aprašo 99 p.): prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Šiame papunktyje nurodytas vertinimas atliekamas vadovaujamasi inter alia Aprašo 99.1–99.5 papunkčiuose nurodytais principais, iš jų – visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti veiksmus, nurodytus Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali turėti kiekvienas karinio personalo narys, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus, jeigu per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų tokių veiksmų vykdymą, įskaitant situacijas, kai prieglobsčio prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius veiksmus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant.

Vertinant informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, turi būti nustatyta, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą yra vienintelis būdas, leidžiantis prieglobsčio prašytojui išvengti dalyvavimo Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytuose veiksmuose. Jeigu prieglobsčio prašytojas nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, pabėgėlio statusas šiuo pagrindu jam paprastai nesuteikiamas, nebent prieglobsčio prašytojas įrodo, kad konkrečioje situacijoje jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra arba naudojimasis šia procedūra savaime prilygtų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui ar ji būtų neproporcinga (Aprašo 99.1.10 p); vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas pateiktų įrodymus, jog tokie veiksmai jam gresia dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų grėsmė prieglobsčio prašytojui laikoma įrodyta, kai jo kilmės valstybėje vykstantį tarptautinį ar vidaus ginkluotą konfliktą apibūdinantis beatodairiško smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog jei prieglobsčio prašytojas būtų grąžintas į kilmės valstybę arba tam tikrais atvejais į tam tikrą kilmės valstybės regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę. Vidaus ginkluoto konflikto buvimas turi būti pripažintas, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės reguliariosios pajėgos susiremia su viena ar keliomis ginkluotomis grupėmis arba kai susiremia dvi ar daugiau ginkluotų grupių, nereikalaujant, kad šis konfliktas galėtų būti kvalifikuotas kaip netarptautinio pobūdžio ginkluotas konfliktas, kaip tai suprantama pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o ginkluotų susidūrimų intensyvumas, konfliktuojančių ginkluotųjų pajėgų organizacijos lygis arba konflikto trukmė vertinami atskirai nuo tam tikroje prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės teritorijoje vyraujančio beatodairiško smurto laipsnio (Aprašo 99.4.2 p.).

26. Vertinant Departamento veiksmų, atliekant tyrimą dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį, tinkamumą aptartų Aprašo nuostatų kontekste, teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl tyrimo netinkamumo, kuris nebuvo pašalintas nei ginčo ikiteisminio nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu: kaip matyti iš pareiškėjų paaiškinimų Departamento tarnautojams tyrimo dėl jų prašymo suteikti prieglobstį, pareiškėjai teigia, kad (duomenys neskelbtini) buvo persekiojami (duomenys neskelbtini) (taip pat (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)), kuri 2020 m. pagrobė jų vyriausiąjį sūnų ir reikalavo išpirkos bei grasino, ir (duomenys neskelbtini) sukarintos grupuotės (duomenys neskelbtini), kuri kaltina ir grasina dėl tariamo pareiškėjo R.

M. R. bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjai R. M. R. ir G. I. teigia, kad jų padėtį kilmės valstybėje sunkina gentinė nesantaika: jie, (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, nesutariančiai su (duomenys neskelbtini) gentimi ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jie negalėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) regiono karinės pajėgos) kontroliuojamas teritorijas. Nors nėra pagrindo nesutikti su Departamento išvadomis, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas, dėl pareiškėjų paaiškinimų tam tikro nenuoseklumo ir išsamumo stokos, teisėjų kolegija pasigenda ir Departamento pastangų išsiaiškinti, ar minėti neatitikimai ir trūkumai nėra bendravimo per vertėją ir / ar pareiškėjų įsivaizdavimo dėl tam tikrų aplinkybių (šiuo atveju – nurodyto vyriausiojo sūnaus pagrobimo) reikšmės svarstant jų prašymą: kaip minėta, prieglobsčio prašytojas turi turėti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų patiriami sunkumai, įvardijami persekiojimu dėl jų etninės ((duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) genties nariais) ir religinės ((duomenys neskelbtini)) priklausomybės gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nėra įvertinti detalesnės kilmės šalies informacijos kontekste, o tam tikros aliuzijos („<...> vien buvimas (duomenys neskelbtini) paprastai nesukelia persekiojimo grėsmės, nebent asmuo ar jo šeima siejama su (duomenys neskelbtini) <...>“) nėra pagrįstos: duomenų, kad įprastu atveju pareiškėjų sūnaus etninės priklausomybės asmenys ((duomenys neskelbtini)) būtų (duomenys neskelbtini), kurią papratai sudaro (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini), nariais, nėra; ginčijamuose sprendimuose jokios analizės dėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie 2020 m. pagrobtą jų vyriausiąjį sūnų nėra, nors, pasitvirtinus tokiai aplinkybei, kuriai patvirtinti pareiškėjas R.

M. R. nurodė turįs ir rašytinių įrodymų, kuriuos, sprendžiant pagal paaiškinimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, siuntė Komisijai, pareiškėjų paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) patiriamą persekiojimą (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji kontroliavo 2014-2016 metais, turėtų būti įvertinti iš naujo, atsižvelgiant į šio regiono gyventojų etninės sudėties ypatumus (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) ir t.t.) bei duomenis apie (duomenys neskelbtini) aktyvumą šiame regione; ginčijamuose sprendimuose nėra detalesnės analizės kilmės valstybės informacijos kontekste dėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) sukarintos grupuotės (duomenys neskelbtini) jų persekiojimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjų paaiškinimai dėl šios aplinkybės, atsižvelgiant į duomenis apie (duomenys neskelbtini) populiacijos etninę-religinę sudėtį objektyviai gali kelti pagrįstų abejonių; pareiškėjų paaiškinimai apie jų padėties kilmės valstybėje apsunkinimą dėl gentinės nesantaikos nevertinti kilmės valstybės informacijos, kuri atsakovo akcentuotoje EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtoje bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizėje ir rekomendacinėse gairėse ((duomenys neskelbtini) ir kt.) yra fragmentiška.

27. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumą, dėl ko yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

28. Kadangi Sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nėra teisėta, todėl yra naikinamas ir visas Sprendimas, dėl ko kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra svarbūs ir dėl jų nepasisakoma.

29. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjų prašymas netenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Pareiškėjų R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjų R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21M31976 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1476 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjų R. M. R., G. I., H. R. ir M. R. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė