Legislator Case Law & Legislation
a934deb2-9305-44ca-9981-e7f7022eedc3 AI generated

a934deb2-9305-44ca-9981-e7f7022eedc3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number a934deb2-9305-44ca-9981-e7f7022eedc3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-19/908/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei, Virginijai Miliauskienei, Markui Dobrovolskiui, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorams Vilmai Vidugirienei, Romualdui Betingiui, Jūratei Karčinskienei, kaltinamajam R.

Legislator headnote

AI generated

a934deb2-9305-44ca-9981-e7f7022eedc3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Tai patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės apsisprendimÄ , investavimo tikslus ir prioritetus. Minėtais teisės aktais buvo užtikrintas parengiamųjų naujosios atominės elektrinės darbų tęstinumas. Po sprendimų priėmimo, "A" regioninių partnerių bei strateginio investuotojo derybos stipriai suaktyvėjo, tačiau 2012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimas nutarė paskelbti konsultacinį (patariamÄ jį) referendumÄ dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Neeilinės sesijos posėdyje priimtu nutarimu nuspręsta referendumÄ vykdyti su Seimo rinkimais 2012-10-14.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-19/908/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei, Virginijai Miliauskienei, Markui Dobrovolskiui, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorams Vilmai Vidugirienei, Romualdui Betingiui, Jūratei Karčinskienei, kaltinamajam R.

V., jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Petrauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : R. V., bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. uždarosios akcinės bendrovės "A" kuri pagal Lietuvos Respublikos 2007-06-28 atominės elektrinės įstatymÄ Nr. X-1231 buvo Projekto įgyvendinimo bendrovė ir jos pagrindinė veikla pagal 2008-07-29 steigimo aktÄ yra naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant projektines studijas, strateginį planavimÄ ir rizikų valdymÄ , investicinį planavimÄ , parengiamųjų projekto darbų organizavimÄ , vykdymÄ ir kontrolę (nuo 2013-08-05 "B" toliau – UAB ,,A“) bei kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, generaliniu direktoriumi, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – "A" – vardu, pagal "A" įstatų, 2011-02-11 įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10 straipsnį privalėdamas veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, pagal 40 straipsnį turėdamas teisę organizuoti "A" veiklÄ , jai vadovauti ir veikti jos vardu, turėdamas teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, vadovaujantis tų pačių įstatų 41 straipsnio 3 punktu, turėdamas teisę leisti įsakymus, reguliuojančius "A" darbuotojų darbÄ , vadovaujantis tų pačių įstatų 41.6 punktu, turėdamas teisę disponuoti bankų sÄ skaitose esančiomis "A" lėšomis, vadovaujantis "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punktu, bÅ«damas vienasmenis "A" valdymo organas, vadovaujantis Å¡ių nuostatų 4.1.1 punktu, turėdamas teisę duoti "A" darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su "A" vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymÄ , laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2013-01-28 piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdant privalomų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugos teikti, neteisėtai nurodė apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, virÅ¡ijančias 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytÄ sumÄ , dėl to apmokant Å¡ias paslaugas padaryta didelė – 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) – turtinė žala ir didelė neturtinė žala. bÅ«damas "A" vardu, pagal jo paties įsakymu sudarytos Pirkimo komisijos atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ 2012-08-16 sprendimÄ , kaip generalinis direktorius pasirašęs 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67 (toliau – Sutartis) su UAB "C" (toliau – "C") dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo, kurios 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų), jis, R.

V., "A" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar nesibaigus Sutartyje numatytam paslaugų teikimo terminui ir "C" tebeteikiant paslaugas, žinodamas, kad papildomoms paslaugoms pirkti nebus organizuojamas vieÅ¡asis pirkimas, 2012-09-14, gavo "A" valdybos pritarimÄ komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planÄ , kurį pagal iÅ¡ anksto žinomÄ rezervo lėšų sumÄ buvo parengusi UAB "C" Privalėdamas papildomai skirtai sumai perkamoms komunikacijos paslaugoms įsigyti sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ bei paskelbti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ papildomoms paslaugoms įsigyti, parenkant tinkamiausiÄ paslaugų teikėjÄ , jis, R.

V., pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams, kurie pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas organizuojant prekių ar paslaugų pirkimo vertei esant mažesnei kaip 100 000 Lt (28.962,00 eurai) (be PVM), – gali) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siÅ«lo tam dalyviui, kurio pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu, 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pirkimų tikslas yra, vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, po to, kai "A" iÅ¡naudojo Sutartyje numatytÄ 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumÄ komunikacijos paslaugoms įsigyti, neatliko savo funkcijų, t. y. nenurodė sau pavaldiems "A" darbuotojams parengti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, dėl to nebuvo tinkamai nustatyta, kokios konkrečiai reikalingos paslaugos, koks paslaugų kiekis yra reikalingas, bei kaip bendrovės generalinis direktorius vieÅ¡ojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių papildomoms komunikacijų paslaugoms pirkti nesudarė, neorganizavo jokio pobÅ«džio vieÅ¡ojo pirkimo (įskaitant ir pirkimus neskelbiamų derybų bÅ«du, supaprastinto atviro konkurso bÅ«du ar atviro konkurso bÅ«du, ar kt.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytu bÅ«du, t. y. atliekant bent minimalius veiksmus, siekiant nustatyti kitų galimų tiekėjų siÅ«lytinas pigesnes viešųjų ryÅ¡ių paslaugų kainas), tam, kad bÅ«tų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas tinkamiausias papildomų paslaugų teikėjas. Pasinaudodamas jam, kaip bendrovės generaliniam direktoriui, suteiktais įgalinimais, neteisėtai, nesant sudarytos sutarties su "C" papildomam paslaugų kiekiui ir sumai teikti, iÅ¡naudojus Sutartyje numatytÄ 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) sumÄ , neorganizuojant konkurso toliau pirko paslaugas iÅ¡ vienintelio, ne norminių aktų nustatytu bÅ«du pasirinkto, tiekėjo – "C" bei nurodė sau pavaldiems "A" darbuotojams toliau priimti ir apmokėti "C" papildomai teikiamas viešųjų ryÅ¡ių paslaugas.

Taip neįvertino galimybių viešųjų ryÅ¡ių paslaugas įsigyti pigiau, ir, nesilaikydamas viešųjų pirkimų tvarkÄ reglamentuojančių norminių aktų, neteisėtai suteikė pirmenybę teikti viešųjų ryÅ¡ių paslaugas vienam, savo nuožiÅ«ra parinktam, paslaugos tiekėjui – "C" o bendrovės darbuotojams atsisakius pasiraÅ¡yti papildomų darbų, virÅ¡ijančių 2012-09-03 sutartyje nurodytÄ 1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumÄ , tik pats pasirašė papildomų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei "C" pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir vienvaldiÅ¡kai davė nurodymÄ apskaitos vadovei E. S. apmokėti "C" už papildomai teikiamas paslaugas, dėl to "A" apmokėjo "C" už papildomai, nesant Å¡ių paslaugų teikimo sutarties, suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) vertės viešųjų ryÅ¡ių paslaugas, taip R.

V., tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai nurodė apmokėti už suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) vertės paslaugas, dėl to valstybė, kaip "A" akcininkė, patyrė 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) turtinės žalos. Aukščiau nurodytais veiksmais R. V. padarė ir didelės neturtinės žalos valstybei, nes bÅ«damas valstybinės reikÅ¡mės strateginio objekto – UAB "A" vadovas, t. y. užimdamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausiÄ Ä¯takÄ Å¡io juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, duodamas nurodymus sau pavaldiems darbuotojams priimti ir apmokėti dokumentus dėl papildomai teikiamų viešųjų ryÅ¡ių paslaugų, neturint tam jokio teisinio pagrindo, o Å¡iems tai daryti atsisakius, pats tokius dokumentus vienasmeniÅ¡kai priimdamas ir patvirtindamas bei finansinius atsiskaitymus vykdančiam asmeniui duodamas nevienkartinius nurodymus tokius dokumentus apmokėti ir taip savo veiksmais užtikrindamas labai didelės sumos 3 127 625,08 Lt niekuo nepagrįstÄ iÅ¡mokėjimÄ , R.

V. ne tik veikė prieÅ¡ingais UAB "A" interesais, neracionaliai naudojo jo žinioje esančias lėšas, bet ir savo elgesiu vieÅ¡ai demonstravo kaltinime nurodomų tesiės aktų reikalavimų ignoravimÄ sau pavaldžių darbuotojų akivaizdoje bei žodžiu reikalaudamas skatino juos elgtis neteisėtai. Piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veiksmais R. V. sumenkino UAB "A" generalinio direktoriaus vardÄ , Å¡ios valstybinės reikÅ¡mės juridinio asmens autoritetÄ , sudarydamas sÄ lygas abejoti tokias pareigas užimančio asmens sugebėjimu įmonei vadovauti teisingai bei tinkamai, dirbti valstybės labui skaidriai bei laikantis teisės aktų reikalavimų, pakirto pasitikėjimÄ tokias pareigas užimančiu asmeniu ir vadovaujamo valstybinės reikÅ¡mės juridinio asmens galimybėmis tinkamai realizuoti savo paskirtį – laikantis tesiės aktų reikalavimų įgyvendinti projektÄ , tikslingÄ valstybės energetiniam saugumui užtikrinti.

R. V. teisme kaltu neprisipažino, nurodė, kad į UAB "A" generalinio direktoriaus pareigas buvo paskirtas 2011 m. spalio mėnesį. Lietuvos elektros energetikos įmonių grupėje pradėjo dirbti 2008 m. pabaigoje, kai Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu buvo įkurta vieÅ¡ojo ir privataus kapitalo įmonė AB „LL.“. Iki darbo UAB "A" jis dirbo vadovaujamo pobÅ«džio darbÄ energetikos bendrovėse AB „R“, AB „LL“, AB „V“. Tuo metu vyko intensyvÅ«s elektros energetikos sistemos pertvarkos darbai. 2008 m. pasikeitus vyriausybei, suaktyvėjo politinės diskusijos dėl Lietuvos energetikos Å«kio ateities, ar Å¡alis liks branduolinės energetikos valstybe. 2009 m. pabaigoje buvo sustabdytas antrasis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius.

UAB "A" buvo sukurta, kaip atominės elektrinės ir su ja susijusios infrastruktÅ«ros projektas „LL“ sudėtyje, o pastarÄ jį likvidavus, UAB "A" teisiÅ¡kai pertvarkyta į patronuojančiÄ elektros energetikos įmonių grupės kompanijÄ . 100 proc. įmonės akcijų priklausė valstybei ir buvo valdomos per Energetikos ministerijÄ (toliau – ir Ministerija). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Nacionalinę energetikos strategijÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Seimo, priėmė nutarimÄ , patvirtinantį „Naujos atominės elektrinės projekto Lietuvoje įgyvendinimo strategines kryptis“.

Å iame nutarime, naujos atominės elektrinės projekte dalyvaujančios įmonės, vadovaujant "A" buvo įpareigotos parengti ir atlikti visus reikalingus projekto darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė, kad Å¡is projektas toliau bus vystomas, atrenkant strateginį investuotojÄ , turintį branduolinės energetikos objektų statybos patirtį ir finansinius iÅ¡teklius investuoti į šį projektÄ . "A" kartu su tarptautine konsultacine bendrove, parengė tarptautinį konkursÄ strateginiam investuotojui atrinkti.

Pradėjus tiesiogines derybas su galimais investuotojais, gauti pasiÅ«lymai iÅ¡ Korėjos energetikos bendrovės „K“, kuri po dviejų savaičių atsiėmė savo pasiÅ«lymÄ (Atominės energetikos komisijos pirmininkas R. Ž. tvirtino, turėjęs žinių, kad Rusija Å¡antažu ir vilionėmis atbaidė kitus potencialius investuotojus į Lietuvos projektÄ ). Tai rodė, kad "A" projektas yra tarptautinės ir Å¡alies vidinės politikos padidinto dėmesio objektas. Speciali komisija 2011 m. liepos mėn. nusprendė, kad ekonomiÅ¡kai ir technologiÅ¡kai geriausiÄ pasiÅ«lymÄ investuoti į naujos atominės elektrinės statybas pateikė Japonijos kompanijos „H“ ir „HGE N. E.“ konsorciumas.

Derybose su atrinktu strateginiu investuotoju – Japonijos-JAV korporacija „H GE N. E.“ – bei Estijos ir Latvijos energetinėmis bendrovėmis (toliau – regioniniai partneriai) sudaryta Koncesijos sutartis, parafuota 2012-03-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri 2012-05-09 nutarė pritarti koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju ir projekto įgyvendinimo projektui, paskirti "A" naujos branduolinės (atominės) elektrinės nacionaliniu investuotoju. "A" svarbÄ ir įmonės atliekamų darbų aktualumÄ pažymi per labai trumpÄ laikÄ priimti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimai: 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“; 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymas“; 2012-06-26 nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“.

Tai patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės apsisprendimÄ , investavimo tikslus ir prioritetus. Minėtais teisės aktais buvo užtikrintas parengiamųjų naujosios atominės elektrinės darbų tęstinumas. Po sprendimų priėmimo, "A" regioninių partnerių bei strateginio investuotojo derybos stipriai suaktyvėjo, tačiau 2012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimas nutarė paskelbti konsultacinį (patariamÄ jį) referendumÄ dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Neeilinės sesijos posėdyje priimtu nutarimu nuspręsta referendumÄ vykdyti su Seimo rinkimais 2012-10-14.

Kaltinamojo nuomone, jo veiksmai neturi bÅ«ti vertinami izoliuotai, atsiribojant nuo konkrečios politinės ir ekonominės situacijos Å¡alyje, nuo įmonės akcininkų sprendimų ir veiksmų. Nutarimas skelbti referendumÄ rimtai sujaudino projekto dalyvius (regioninius partnerius, strateginį investuotojÄ ), kilo klausimų dėl Lietuvos, kaip projekto iniciatorės, pasiryžimo vykdyti projektÄ . Už trijų mėnesių turėsiantis įvykti referendumas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Energetikos Ministerijai, nacionaliniam investuotojui ir kaltinamajam, kaip vadovui, iÅ¡kėlė nenumatytas užduotis.

Kilo papildomų diskusijų Seime ir Vyriausybėje. VieÅ¡umoje pasisakantys politikai, visuomenės atstovai, masinės informacijos priemonių diskusijų dalyviai reikalavo iÅ¡ esmės padidinti informacijos teikimÄ apie projektÄ , tam, kad dalyvaujantys referendume piliečiai galėtų atsakyti į jiems rÅ«pimus klausimus. SvarbiÄ Ä¯takÄ darė ir dėl informacijos apie naujosios atominės elektrinės projektÄ poreikį ne kartÄ pasisakę Lietuvos Respublikos Prezidentė, Seimo Pirmininkė, partijų lyderiai.

Padidėjęs informacijos poreikis atsispindėjo masinės informacijos priemonėse vykusiose diskusijose. IÅ¡augo ir projektui prieÅ¡taraujančių pasisakymų skaičius įvairiose žiniasklaidos priemonėse, jis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo sÄ lygotas iÅ¡orinių jėgų. IÅ¡orinių finansavimo Å¡altinių pagalba, kurių tuo metu nustatyti nebuvo galima, buvo suburtos negirdėtos ir iki tol nepasireiÅ¡kusios grupės, kurios rengė diskusijas branduoline tematika, rašė įvairius straipsnius, daugiausiai vienapusiÅ¡kai nuÅ¡viesdamos branduolinės energetikos netobulumus.

Å is fonas rodė, kad, nesiimant papildomų priemonių, informacinių srautų konkurencinė kova bus pralaimėta projektÄ vystančiosios pusės. Kadangi iki tol "A" viešųjų pirkimų poreikis buvo santykinai nedidelis, papildomų darbuotojų Å¡ioms funkcijoms atlikti nebuvo specialiai priimta. Paskelbus referendumÄ , esamų komunikacijos skyriaus darbuotojų darbo krÅ«vis ženkliai iÅ¡augo. Jis, kaip "A" direktorius, derybinės grupės vadovas, privalėjo didžiÄ jÄ savo darbo laiko dalį skirti naujai priimtų projekto vystymui skirtų nutarimų vykdymui, nes tuo metu vyko intensyviausios projekto organizacijos steigimo derybos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Daug laiko dirbta su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai, buvę Energetikos ministerijos atstovai: ministras A. S., viceministrai A. D., Ž. V. patvirtino, kad valstybė, per savo institucijas vadovavo strateginiams tikslams. Jis (R. V.) buvo tik vienas iš daugelio tų tikslų vykdytojų. Atominės elektrinės statyba buvo aiškiai siejama su Valstybės energetiniu nepriklausomumu ir nacionaliniu saugumu bei gebėjimu savarankiškai apsirūpinti elektros energija.

Valstybė, atstovaujama Vyriausybės, buvo suinteresuota Å¡io projekto įgyvendinimu, siekė Å¡io tikslo, skirdama ne tik materialinius iÅ¡teklius, bet ir įvairių institucijų žmogiÅ¡kuosius resursus, keisdami teisinę normatyvinę bazę, kad darbas sėkmingai vyktų. Informacija apie "A" vykdomÄ projektÄ 2011-2012 m. laikotarpiu buvo vieÅ¡ai pateikiama visuomenei, tačiau ji buvo bendresnio pažintinio pobÅ«džio. Žinių sklaidai "A" visÄ laikÄ viešųjų pirkimo bÅ«du samdė vieÅ¡inimo paslaugų įmones, tačiau detali projekto parengiamųjų darbų eiga ir vykstančių derybų informacija buvo traktuojama kaip konfidenciali, todėl negalėjo bÅ«ti plačiai komunikuojama.

Teikiamos detalios informacijos kiekis buvo apribotas sutartimis. Laikotarpis nuo energetikos įstatymų paketo priėmimo iki referendumo paskelbimo buvo vos mėnuo, iki referendumo dienos – trys mėnesiai. Tai buvo vasaros vidurys, atostogų metas, konkretiems klausimams nagrinėti nebuvo galimybės sukvieti atsakingų darbuotojų. Tokiu svarbiu referendumo klausimu neturėjo galimybės susirinkti Nacionalinis Saugumo Komitetas, nors Vyriausybė tai inicijavo. Atsiradus nenumatytam daug didesnės apimties projekto viešinimo poreikiui, buvo ieškoma būdų, kaip jį patenkinti.

Energetikos, Ūkio ministerijų, Vyriausybės atstovai kalbėjo, kad gali bÅ«ti, jog vieÅ¡inimui galima gauti lėšas ir iÅ¡ kitų institucijų, finansuojant iÅ¡ valstybės biudžeto, tačiau Å¡iai idėjai nebuvo pritarta, atsižvelgiant, į tai, kad kartu su referendumu vyks ir rinkimai į Lietuvos Respublikos SeimÄ . "A" valdybos pirmininkas A. D. valdybos pasitarime siÅ«lė informacijos sklaidai panaudoti 10 proc. Europos SÄ jungos lėšų, skirtų skirtingų ministerijų programų vieÅ¡inimui finansuoti.

Susitikimuose Vyriausybėje, Energetikos ministerijoje buvo nuspręsta, kad "A" bus atsakinga už informacijos vieÅ¡inimÄ . Pasitarusi su akcininkais (Energetikos ministerija, Vyriausybės atstovais), įmonės valdyba nusprendė skelbti konkursÄ Å¡ių paslaugų teikimo įmonės atrankai. Paskelbtas vieÅ¡asis pirkimas, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas. Iki referendumo likus mėnesiui, 2012-09-03 buvo pasiraÅ¡yta paslaugų teikimo sutartis. "A" ir rangovui patvirtinus vieÅ¡inimo pagrindinius darbus, atsakingi darbuotojai pradėjo vykdyti veiksmų planÄ .

Tuo metu suaktyvėjo raginimai iÅ¡ Vyriausybės, Energetikos Ministerijos, Seimo padidinti informacijos kiekį, kad visuomenė gautų reikiamÄ pagrindÄ sprendimui referendume padaryti. Politikos ir visuomenės lyderiai, referendumo iniciatoriai, iÅ¡ "A" akcininkų, t. y. Energetikos Ministerijos, reikalavo daug daugiau informacijos, nes oponuojanti pusė veikė intensyviai ir agresyviai, neigiamos informacijos kiekis augo didžiuliais tempais. Energetikos Ministerija 2012-09-13 "A" pateikė raÅ¡tÄ Nr. (11.9-13) 3-3453 „Dėl informacijos sklaidos“, kuriame sakoma, jog sulaukiama raginimų ir pastabų, kad visuomenei trÅ«ksta informacijos apie įgyvendinamÄ naujos atominės elektrinės projektÄ bei iÅ¡augusį poreikį skubiai aktyvinti visuomenės informavimÄ .

RaÅ¡te teigiama, kad bÅ«tina iki 2012-10-14 visomis galimomis priemonėmis ir bÅ«dais informuoti visuomenę apie "A" Ä®monės valdybos nutarimu parengtas iÅ¡plėstinis detalus komunikacijos planas, kuris, atsižvelgus į tarptautines metodikas, įvertinančias informacijos pasiekiamumo lygį, turėjo užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su informacija jai prieinamais informavimo kanalais, apimančiais visas pagrindines informavimo priemones: televizijÄ , radijÄ , interneto portalus, spaudÄ . Planas buvo pristatytas "A" valdybai, kuri, atsižvelgdama į numatytas priemones, 2012-09-14 priėmė sprendimÄ leisti naudoti komunikacijos biudžeto rezervÄ Å¡iam priemonių planui vykdyti.

Papildomas komunikacijos biudžetas neturėjo viršyti nustatyto 4 000 000 Lt limito. Reikia nepamiršti, kad tuo pat metu vyko intensyvios derybos su regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju, o kaltinamasis asmeniškai dalyvavo visuose aukštesniojo-aukščiausiojo lygio susitikimuose, vyko į komandiruotes, lankėsi Vyriausybėje, ministerijose, posėdžiavo su strateginiu investuotoju bei regioniniais partneriais. Konkrečių užduočių įmonės "A" viduje vykdymui administracinio darbo krūvis teko įmonės darbuotojams, tiesiogiai atsakingiems už funkcines sritis.

Už komunikacijos bei vieÅ¡inimo darbų paslaugų teikimo priežiÅ«rÄ ir apskaitos kontrolę buvo atsakingi komunikacijos ir projekto priežiÅ«ros darbuotojai. Vyko diskusijos dėl iÅ¡augusios informacijos sklaidos poreikio su Energetikos ministru A. S., viceministru, atsakingu už branduolinę energetikÄ , Ž. V., ministru pirmininku A. K., vyriausybės patarėju energetikai K. Å ., valdybos nariais, Ūkio viceministru A. A. A.. Kaltinamasis gaudavo nuorodas, kad svarbiausia vykdyti atominės elektrinės projekto parengiamuosius darbus ir derybas su projekte dalyvaujančiomis Å¡alimis, nes tai yra strateginis valstybės projektas ir bÅ«tina vykdyti naujai priimtÄ energetikos strategijÄ bei „Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymÄ â€œ.

Ne kartÄ buvo pabrėžta jo, kaip įmonės vadovo, asmeninė atsakomybė už Å¡ių įstatymų vykdymÄ , jam buvo aiÅ¡kiai sakoma, kad, svarbiausia vykdyti projekto derybas, rengiantis pasiraÅ¡yti projekto bendrovės sutartį. Jis jautė spaudimÄ iÅ¡ Seimo, Vyriausybės, Energetikos Ministerijos, valdybos narių didinti komunikacijos srautÄ , o priemonės, kaip tai pasiekti, jau buvo kitas klausimas. Kaip sakė liudytoja A. R., cituodama A. A. A.: „ne mano reikalas - kaip nori, taip nupirk“.

Analogiškai liudijo ir buvęs energetikos ministras A. S.: „jei R. V. nebūtų vykdęs politikų keliamų nurodymų, jis būtų atleistas iš savo pareigų“. Kaltinime sakoma, kad paslaugos buvo teikiamos be sutarties, t. y. „baigus vykdyti 2012-09-03 sutartį Nr. MIS 2012-67“. Šios sutarties 7.2 punktas nurodo, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paslaugas iki 2013-01-01. Taigi, formaliai sutartis tebegaliojo ir darbai buvo vykdomi pagal joje nustatytus įkainius. Nebuvo formalaus pranešimo, kad lėšos yra išnaudotos ir sutartis pasibaigė.

Komunikacijos vadovo S. B. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 2 informavo, kad komunikacijos detalusis planas gali bÅ«ti įvykdytas, tik virÅ¡ijus sutarties MIS 2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus virÅ¡ijamas. Jis dalyvavo keliuose pasitarimuose, kuriuose buvo keliamas komunikacijos programos vykdymo klausimas Energetikos Ministerijoje, Vyriausybėje, "A" valdyboje. Jam buvo aiÅ¡ku, kad "A" valdybos sprendimas skirti papildomÄ biudžetÄ pakankamas toliau vykdyti komunikacijos darbus. Å ias aplinkybes puikiai žinojo ne tik valdybos nariai, bet ir Energetikos Ministerijos, vyriausybės vadovybė.

Akcininkai ragino aktyviau dirbti dėl strateginių siekių įgyvendinimo. Dar vienas svarbus aspektas: iki referendumo paskelbimo parengiamiesiems "A" projekto darbams buvo investuota beveik 150  000 000 Lt. Tai buvo didžiulė investicija. Dideles investicijas buvo padarę ir projekto regioniniai partneriai bei strateginis investuotojas, kuriam reikėjo parengti detalų projekto pasiÅ«lymÄ per labai trumpÄ laikÄ . Å ių investicijų dydis stiprino poreikį apsaugoti jas, kad neigiamai pasibaigęs referendumas nesukeltų grėsmės prarasti į "A" investuotas lėšas.

Jis, kaip vadovas, siekė iÅ¡saugoti investuotas lėšas, suvokė tiesioginę grėsmę prarasti visÄ Ä¯dirbį ir pasiektÄ lyderystę prieÅ¡ regioninius konkurentus, Rusijoje, Kaliningrado srityje, bei Baltarusijoje, Astrave, ketinančius statyti atomines elektrines. Å ie du objektai buvo pradėti be tarptautinius susitarimus atitinkančių parengiamųjų darbų ir kėlė ne tik ekonominę konkurencijÄ , bet ir fizinį pavojų Å¡alies gyventojams. "A" užduotis buvo visomis priemonėmis užtikrinti pradėto projekto darbus ir iÅ¡saugoti investicijas.

Tai buvo vadovybės strategija ir "A" keliama užduotis. Taip bÅ«tų darę bet kurios verslo įmonės vadovai ir akcininkai. Å iuo atžvilgiu, paskelbtas politinis sprendimas dėl referendumo buvo prieÅ¡ingas kÄ tik priimtiems Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimams, kurie įpareigojo "A" kaip nacionalinį investuotojÄ , vystyti projekto darbus. Paskelbtasis referendumas didelės apimties (17 milijardų vertės) projektui, - nacionalinės reikÅ¡mės klausimas, kuris turėjo bÅ«ti atitinkamai įvertintas, numatant iÅ¡ kokių lėšų parengti visuomenės informavimo galimybę.

Ä®monė neturėjo kitų priemonių atlikti jai keliamus uždavinius, užtikrinant nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimÄ , nes Å¡iems uždaviniams vykdyti ji ir buvo įkurta. Jei Å¡ie tikslai tapo nebeaktualÅ«s, įmonės valdyba, akcininkai turėjo priimti sprendimus sustabdyti įmonės veiklÄ . Jis (R. V.) įdėjo daug savo jėgų ir sveikatos, kad Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymu numatytas projektas bÅ«tų įvykdytas. Visos projekto sÄ skaitos yra apmokėtos, paslaugos suteiktos, atliktus darbus galima rasti informacijos Å¡altinių, per kuriuos vyko komunikacija, archyvuose. "A" nepareiÅ¡kė patyrusi žalÄ , akcininkai taip pat nesikreipė dėl žalos atlyginimo, nes žala nepadaryta ir negalėjo bÅ«ti padaryta.

Visi suderinti darbai buvo atlikti, priimti, patikrinti ir apmokėti. Jo veiksmai buvo nukreipti "A" darbo rezultatų iÅ¡saugojimui, pradėto labai didelės vertės (150 milijonų litų) projekto investicijų ir darbų tęstinumo užtikrinimui, Valstybės, kaip akcininko, tarptautinio prestižo iÅ¡saugojimui, koncesijos sutartyje numatytų, strateginio investuotojo bei regioninių partnerių tiesioginėms užsienio investicijoms, bendrai projekto vertei (17 milijardų litų) užtikrinimui. Kaltinime neatsižvelgta į 2012 m. liepos-rugsėjo mėnesių laikotarpio geopolitinę situacijÄ , Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės, priimtus sprendimus, siekius įgyvendinti strateginius energetikos projektus.

Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyti atvejai, kai vieÅ¡ieji pirkimai negalimi dėl neįvykdytinų paslaugų pirkimo terminų, pasikeitusių po politinių sprendimų. Energetikos nacionalinės strategijos kertinis projektas negalėjo bÅ«ti vykdomas dėl Seimo priimto nutarimo rengti referendumÄ kolizijos su priimtais įstatymais atominės elektrinės statybai. Jo (R. V.) veiksmai nebuvo nukreipti prieÅ¡ įmonės ar akcininko interesus. Jis veikė bÅ«tino reikalingumo sÄ lygomis, vadovavosi ekonomine logika, kuri turėjo bÅ«ti naudinga tiek įmonei, tiek visuomenei.

Per informacijos vieÅ¡inimo laikotarpį 2012 rugsėjo-spalio mėnesiais buvo parengta iÅ¡sami informavimo programa apie projektÄ , kuri pasiekė daugumÄ Lietuvos gyventojų. Å i informacija bus naudinga ateityje, vėl kilus poreikiui iÅ¡aiÅ¡kinti visuomenei atominės energetikos konkurencinius privalumus. Jis nepiktnaudžiavo savo pareigomis, o vykdė bendrovės akcininko strategines užduotis. Jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, savo veiksmais žalos nesukėlė, visada stengėsi savo pareigas atlikti sÄ Å¾iningai ir iki galo, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.

Kaltinamasis R. V., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad projekto vieÅ¡inimui panaudodamas sumÄ , numatytÄ kaltinime, vadovavosi ekonomine logika. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos buvo vykdomos jam suprantamu bÅ«du. VieÅ¡ieji pirkimai ir darbai vyko nuo sutarties pasiraÅ¡ymo 2012-09-03 iki 2012-10-14, darbų apimtis buvo padidinta su valdybos sprendimu didinti biudžetÄ . Mėnuo labai trumpas laiko tarpas. Viskas vyko taip, kaip reikalauja įstatymas, kaip jį suprato. Ar buvo padaryta Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, ar jis konsultavosi su teisininkais? Ä®monės žmonės buvo atsakingi už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų vykdymÄ .

Nebuvo konkretaus sakymo, kad Å¡iandien baigėsi sutartyje numatyta suma ir Å¡iandien reikia kažkÄ daryti. Vienintelis dokumentas apie tai – S. B. laiÅ¡kas, kuriame pasakyta, kad, norint informuoti visuomenę, reikalingos papildomos lėšos. Sutarties su "C" suma buvo 1 200 000 Lt. Nebuvo aiÅ¡kios ribos, kada iÅ¡naudota 1 200 000 Lt, o kada 1 400 000 Lt. Viskas vyko per 1 mėn. Komunikacijos darbai buvo padaryti. Mokėjimai buvo „iÅ¡sitempę“ per laikotarpį. Ä® klausimÄ , ar suprato, kad virÅ¡yta sutarties suma, kai komercijos direktorius nustojo pasiraÅ¡inėti ant dokumentų ir tai teko daryti jam vienam, gali atsakyti, kad visada pasiraÅ¡ydavo ant dokumentų, kai jam paaiÅ¡kindavo, dėl ko raÅ¡osi.

PasiraÅ¡inėdavo tada, kai žinodavo, koks tai dokumentas. Jei nežinodavo, praÅ¡ydavo paaiÅ¡kinti. "A" vyko diskusijos, siekiant kad bÅ«tų priimtas valdybos sprendimas dėl papildomo biudžeto. Jis pats nėra viešųjų pirkimų specialistas ar teisininkas. Tiek teisininkai, tiek viešųjų pirkimų specialistai dirbo prie to klausimo ir turėjo pasakyti, kaip tai padaryti juridiÅ¡kai. IÅ¡ paties A. Ą. A. liudijimų matyti, kad pozicija buvo tokia: jei reikia daryti pirkimÄ , tai reikia daryti. "A" viešųjų pirkimų specialistė buvo A.

R.. Jo, kaip vadovo, logika buvo grįsta tuo, kad reikia vykdyti valdybos sprendimÄ , padidinti komunikacijos apimtis. Koks teisinis pagrindas virÅ¡yti sutarties sumÄ , negali pasakyti. Mano, kad tai buvo biudžeto skyrimas valdybos sprendimu vykdyti toliau paslaugų pirkimÄ pagal įkainius nustatytus vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du. Per mėnesį rinkos situacija dėl įkainių nepasikeitė. Visi įkainiai, paslaugų dydis įvertinti sutartyje. Apie du sutarties variantus sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, apie juos negali nieko pasakyti.

Po referendumo (2012-10-16) buvo pasiraÅ¡yta jo ir L. Å . sÄ mata (T. 6, b. l. 156) dėl tyrimo atlikimo, nes pasibaigus procesui buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, kiek buvo pasiekta, koks komunikacijos projekto rezultatas. Sutartis tarp "A" ir "C" buvo pasiraÅ¡yta 2012-09-03, joje kalbama apie 1 200 000 Lt, bet dar 2012-08-21 valdybos protokolo Nr. 13 1 punkte nutarta patvirtinti biudžeto pakeitimo projektÄ , numatant 4 000 000 Lt rezervÄ komunikacijai įgyvendinti, nes "A" biudžeto rezervas komunikacijai buvo iÅ¡ karto numatytas didesnis, tačiau, kad reikės tokio dydžio biudžeto komunikacijai prieÅ¡ referendumo paskelbimÄ nebuvo manoma.

Dar 2012 m. birželį niekas apie tai nežinojo, neplanavo tokio biudžeto panaudojimo. Mano, kad paskelbus referendumÄ 2012-07-17, jau tada turėjo kalbėti apie didesnį biudžetÄ dėl informavimo, tačiau, kad tai nebuvo padaryta, buvo vasaros padarinys, nes nusikėlė valdybos sprendimai. Pirkimas buvo inicijuotas 2012 m. liepos pabaigoje. Dėl ne tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo apribojimo maksimali suma 1 200 000 Lt. Apie didesnį biudžetÄ vieÅ¡inimui valdyboje buvo galvota. Pirkimas buvo netarptautinis. Tuo metu, kai buvo paskelbtas netarptautinis pirkimas, nežinojo kad neužteks lėšų.

Vyriausybėje ir valdyboje buvo nuspręsta vieÅ¡inti iÅ¡ "A" lėšų. S. B. valdybai pateikė komunikacijos planÄ , kaip jis atsirado valdyboje nežino. Jis buvo tik valdybos narys, kaip ir kiti. Valdyboje papildomo balso neturėjo. Jam buvo svarbus valdybos sprendimas. IÅ¡ valdybos neįmanoma „iÅ¡praÅ¡yti“ papildomo biudžeto, jei nėra poreikio. Valdyba atsakinga už savo sprendimus pagal bendrovės įstatymus. Ä® priemonių planÄ Ä¯Ä—jo visos priemonės, kad bÅ«tų pasiektas kuo didesnis procentas žmonių.

Buvo metodikos, kad žmonės iÅ¡girstų Å¡iÄ Å¾iniÄ . Neužteko vienÄ kartÄ praneÅ¡ti per televizijÄ . Turėjo bÅ«ti informacijos intensyvumas. Komunikacijos planas buvo sudarytas pagal metodikas taip, kad atitiktų žmonių iÅ¡silavinimo lygį, supratimÄ . Nežino, per kiek laiko "C" iÅ¡naudojo 2012-09-03 sutarties sumÄ . Tokia žinia, kad Å¡iandien jau iÅ¡naudojome lėšas, nebuvo duota. Darbai vyko intensyviai. TV klipo sukÅ«rimas, straipsnio paraÅ¡ymas trunka tam tikrÄ laikÄ . SÄ skaitos dar ėjo ir po referendumo pasibaigimo.

Nežino, kaip vertinti, kada sumokėtas 1 200 000 Lt: ar tada, kai sudaryta sÄ mata, ar kai sÄ skaita apmokėta. Kada sužinojo, kad reikalingos papildomos lėšos? Dar 2012 m. rugpjÅ«tį valdyba svarstė šį klausimÄ , įsivaizduodama, kad reikia daug specialių žinių. Pagrindinis konsultantas komunikacijos klausimu buvo "C" Ji sakė, kad tam, jog pasiekti keliamus tikslus, komunikacijos planas turi bÅ«ti bÅ«tent tokios apimties. Sutartis buvo savo ruoÅ¡tu, o iÅ¡plėstinis planas buvo pateiktas valdybai.

Kada buvo milijonas sumokėtas, ar kai sÄ matos pasiraÅ¡ytos, ar po referendumo, negali pasakyti. Vyko intensyvus spaudimas iÅ¡ visos aplinkos. Su "C" pradėta bendrauti nuo rugsėjo mėnesio. Iki tol pažinojo M. K. iÅ¡ buities. Yra susitikę ir ankstesniuose konkursuose. Be t Å¡iuo atveju jis nežinojo, kad "C" dalyvauja vieÅ¡ajame konkurse ir iki sutarties pasiraÅ¡ymo su M. K. Å¡iuo konkrečiu atveju nesikalbėjo. Jis nebuvo atsakingas už vieÅ¡uosius pirkimus. Nelabai gilinosi, kas tai per įmonė "C" M.

K. pažįsta, bet su juo nebendravo prieÅ¡ konkursÄ Å¡iuo klausimu. Jį yra matęs premjero aplinkoje ar Energetikos ministerijoje koncesijos sutarties plotmėje. "A" bendradarbiavimas su "D" vyko iki sutarties su Å¡ia įmone pabaigos, su jais bendravimo netęsėme, nes jie nelaimėjo konkurso. Buvo paskirta vieÅ¡ojo konkurso komisija ir ji dirbo savo darbÄ . Kandidatų kriterijų nagrinėjimas – komisijos funkcija. Reikia klausti valdybos, kodėl dar nepasiraÅ¡ius sutarties su vieÅ¡ojo konkurso laimėtoju (2012-08-21 valdybos sprendimas), buvo žinoma, kad reikės 4 000 000 Lt.

Tai kilo iÅ¡ valdybos pirmininko, nors jis pats liudija, kad jam menkai rÅ«pėjo Å¡is klausimas, tačiau kiekvienas narys iÅ¡sakė savo nuomonę Å¡iuo klausimu. Jis pats dalyvavo Å¡iame pasitarime. Praėjus mėnesiui po referendumo paskelbimo, grįžus į darbus, vyriausybėje suprasta, kad reikalinga didelė informacijos skaida. Jis neįsivaizduoja, ar gali bÅ«ti, kad jau 2012-09-14 buvo iÅ¡eikvotas 1 200 000 Lt. 2012-09-14 valdybos posėdyje valdyba įpareigojo įmonę parengti ir pristatyti iÅ¡plėstinės komunikacijos planÄ , jis buvo pateiktas, ir jo pagrindu priimtas sprendimas panaudoti biudžeto rezervÄ .

Jis suprato, kad gali panaudoti 4 mln., nes bendras komunikacinis biudžetas šiam pirkimui – 4 mln. Lt. Dėl to, kaip juridiškai buvo įformintas toks sprendimas, gali pasakyti, kad tuo laikotarpiu labai intensyviai dirbo ir praktiniams dalykams buvo likę mažai laiko – tik 5 savaitės. Ar dėl teisinio tokio sprendimo „įforminimo“, buvo konsultuotasi, tai tokio teisinio klausimo jis pats neinicijavo. Jis ne teisininkas. Tai buvo įmonės biudžetas, lėšos įmonės valdybos skirtos vyriausybės programai įgyvendinti neeilinės situacijos metu.

Jis nepamena, kad Å¡iuo klausimu bÅ«tų konsultuotasi su Viešųjų pirkimų tarnyba. Jei tai bÅ«tų buvę, tai turėjo bÅ«ti formalus raÅ¡tas. Jis pasirašė 2012-09-03 sutartį su UAB "C" L. Å . pirmÄ kartÄ pamatė, kai "C" buvo paskelbti nugalėtojais. Jis nežino, kaip paaiÅ¡kinti, kodėl du kartus pasiraÅ¡yta 2012-09-03 sutartis. Jam tai buvo siurprizas. Nežino, kam antras variantas buvo reikalingas. Suma vis tiek apibrėžta sutartyje (1 200 000 Lt). Du skirtingi sutarties egzemplioriai – galėjo bÅ«ti darbinių derinimų iÅ¡dava.

Jis pats neskaitė sutarties eilutė po eilutės. Tuo metu intensyviai dirbo, buvo ir daugiau daug didesnių sutarčių, kai kurios anglų kalba. Neatkreipė dėmesio, kad vėl rašosi. Gal jam buvo paaiškinta, kad reikia antro egzemplioriaus, jis pasitikėjo savo žmonėmis. Diskusijų, kad reikia sutartį keisti ar tobulinti, nebuvo. 2013-09-03 sutarties pasirašymas vyko kabinete, jokios sutarties pasirašymo ceremonijos nebuvo. Kartu su L. Š. sutarties nepasirašė. Galimai "C" atvežė savo egzempliorių.

Dabar negali atsakyti, kas sutartį pasirašė pirmiau. Jis pasirašė savo sutarties egzempliorių, o jie atnešė pasiraÅ¡ytÄ iÅ¡ savo pusės. Pats vieÅ¡inimo klausimas vyko politiniame lygmenyje. Reikia prisiminti, kad referendumas ir rinkimai vyko tÄ pačiÄ dienÄ . VieÅ¡umoje buvo įvairių kandidatų gÄ sdinimų, kad kreipsis į prokuratÅ«rÄ . Juk tiek buvo nuveikta "A" projekte per 4 m. Darbų vystant šį projektÄ buvo atlikta už 150 mln. Lt, buvo padarytas didelis darbas, dirbo tarptautiniai ir vietos rangovai, tačiau tuo metu nebuvo jokių kreipimųsi.

Mano, kad tai buvo Seimo posėdžio dėl referendumo tikslingumo tÄ sa. Ä®monė tapo Å¡io proceso įkaite, o jis, juo tapo, kadangi buvo įmonės vadovas. Ä®gyvendinti tokį didelį projektÄ reikėjo visų žmonių susitelkimo, nes prieÅ¡ jį buvo paleista didelė informacijos maÅ¡ina, ir tik vėliau suprato, kas vyksta ir iÅ¡ kur (T. 10, b l. 152-156). R. V. 2019-03-19 teismo posėdyje parodė, kad susipažino su pakeistu kaltinimu, jo pozicija nepasikeitė. Jam neaiÅ¡kus galutinis kaltinimas.

Po referendumo požiÅ«ris į jį, kaip vadovÄ , nepasikeitė, reputacijos jis neprarado, iÅ¡ karto po rinkimų buvo paskirtas vadovauti įmonės valdybai, buvo atsakingas už atominės energetikos vystymÄ . Finansų ministerijos buvo paskirtas naujos valdybos nariu iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Jis liko bendrovės valdyboje, liko generaliniu "A" specialioje paskirtoje bendrovėje, toliau valdė tÄ projektÄ , sprendė, kuria kryptimi eiti, priklausomai nuo politinės valios, nuo akcininko. Nejaučia, kad padarė finansinę ar moralinę žalÄ , kuri bÅ«tų pakenkusi įmonei ar Lietuvos Respublikai.

Jis pamena rinkimų metu prasidėjusius tyrimus, kaip vyksta vieÅ¡inimas dėl politikų, jų pavaduotojų kreipimosi į prokuratÅ«rÄ dėl tyrimo pradėjimo. Nori atkreipti dėmesį, kad tai prasidėjo rinkimų metu. Jis ilgai nežinojo, koks tyrimas vyksta. Jam buvo keista matyti prokuratÅ«ros darbuotojus besilankančius įmonėje. Be to, Seime vyko didžiulis parlamentinis energetikos sistemos tyrimas. Nežinojo, kad tai nukreipta į jį. Buvo tiriama visa energetikos organizacija. Negali pasakyti, ar tai visuomenė buvo apie tai informuota.

Jis dirbo toliau. IÅ¡ minėto darbo išėjo 2014 m. gegužę savo noru. Nuo 2013 m. rugpjūčio buvo "A" SPB direktoriumi (SPB – specialios paskirties bendrovė), kuri turėjo Å¡iÄ užduotį. UAB "A" pakeitė pavadinimÄ Ä¯ "B" taip yra iki Å¡iol. UAB "A" pavadinimas iÅ¡nyko iÅ¡ registrų. Dėl reputacijos praradimo, tai nebÅ«tų jo priėmę eiti „VB“ generalinio direktoriaus pareigas. Jo pozicija dėl moralinės ar materialinės žalos nesikeičia. Apie gilinimÄ si į vieÅ¡uosius pirkimus, gali pasakyti tai, kad viskas turi bÅ«ti vertinama to laikmečio įvykių kontekste, atsižvelgiant, kad viskas vyko per 3 mėnesius.

Nuo 2012 m. birželio mėnesį Seimo priimtų atitinkamų įstatymų branduolinės energetikos srityje vyko aktyvios derybos. 2012 m. liepos 19 d. sužino, kad politiÅ¡kai viskas keičiasi. Jis konkrečiai tuo metu neturėjo laiko į gilintis detales dėl viešųjų pirkimų. Negalėjo gilintis į kiekvienÄ paslaugÄ , kuri buvo suteikta, nes turėjo daug darbų. Ant dokumentų dėdamas paraÅ¡us, aiÅ¡kindavosi: jei byla ant jo stalo, tai reiÅ¡kia, kad ji iÅ¡nagrinėta atsakingų asmenų.

Ant jo stalo bÅ«davo tik patikrinti dokumentai. Jis negali pakomentuoti konkrečių sÄ skaitų, taip pat ir už teisines paslaugas iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos (2012-01-29 sÄ skaita). Joje minima organizacija yra tarptautinė, tai gali bÅ«ti susiję su partnerių latvių, estų kontekstu. Buvo didelė skuba iki referendumo, o po jo, jeigu ir buvo apmokėtos sÄ skaitos, tai už paslaugas, kurios buvo suteiktos. Sutartį turėjo Å¡iame etape vienÄ . Ji buvo sudaryta iki metų pabaigos. Sudarant sutartį niekas negalėjo žinoti, kad referendumo skelbimas įvyks.

Jis įvyko 2012 m. liepos mėn. Ar pasiraÅ¡ant 2012-09-03 sutartį, kurioje darbai buvo iÅ¡dėstyti iki metų pabaigos, buvo žinoma, kad sutartyje numatytų lėšų vieÅ¡inimui neužteks, jis gali atsakyti, kad valdyba padidino biudžetÄ 2012 m. rugsėjo 14 d., ir tada padidėjo darbų apimtis, kurie buvo numatyti iÅ¡ pat pradžių. Jis pats su UAB "C" atstovais dėl papildomų darbų teikimo nesiderėjo. Jis nėra viešųjų pirkimų specialistas, tokios teisės neturėjo. TokiÄ teisę derėtis turėjo vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai.

Jis, nebÅ«damas komisijos nariu, neturėjo teisės įtakoti. Kiek žino, teisiÅ¡kai realaus bÅ«do iÅ¡ esmės padidinti biudžetÄ nėra galimybės, nebent maža dalimi. Tai buvo akcininkų, valdybos sprendimas esmingai padidinti biudžetÄ . Ä® tai, kad UAB "A" valdyba 2012-08-19 pritarė rezervo panaudojimui, o 2012-08-20 – patvirtino 4 mln. BiudžetÄ , o sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2012-09-03, jis gali pasakyti, kad biudžeto rezervo numatymas nėra leidimas juo naudotis. 2012-09-14 buvo gautas pritarimas panaudoti rezervÄ .

Tai buvo tik dviejų savaičių laikotarpis. Jo lygio darbai nebuvo techniniai, jis sprendė strateginius klausimus. Klausimai buvo svarstomi strateginiam lygmenyje su milijardiniu investuotoju „H“, regioniniais partneriais – kolegomis latviais ir estais. Turėjo politinius sutikimus kiekvienÄ dienÄ . Jis negerai jaučiasi, kad tokia yra byla iÅ¡kelta rinkiminio periodo metu. Jis buvo informuotas, kad jo kolegos iÅ¡ UAB "A" gavo VPT skirtas baudas. Jie jo klausė, už kÄ baudos. Jie neturėjo kito pasirinkimo.

Jis administracine tvarka nebuvo nubaustas, nes jis nebuvo vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariu. Už visas teisines procedÅ«ras atsakinga komisija. Å io pirkimo koordinatorius bendrÄ ja prasme buvo S. B. (komunikacijos vadovas), nes tai viešųjų ryÅ¡ių pirkimas, G. K. buvo viešųjų ryÅ¡ių ekspertė, o A. R. buvo atsakinga, kaip viešųjų pirkimų specialistė. Vienas buvo atsakingas, kaip procedÅ«rinis vadovas, kitas – kaip dalykinis. S. B. dėjo paraÅ¡us, nes visas procesas toliau vyko (T. 11, 58-60).

Liudytoja A. S., apklausta teisme, paaiÅ¡kino, kad dirbo UAB "A" teisininke, o R. V. buvo pagrindinis vadovas. Ji rengdavo sutartis, standartinių sutarčių sÄ lygas kartu su tiesioginiu virÅ¡ininku M. B.. Bylos aplinkybių, susijusių su 2012 m. vasaros – rudens įvykiais "A" neatsimena. Pamena, tik kad "A" buvo perkamos viešųjų ryÅ¡ių paslaugos, buvo įtraukta į viešųjų pirkimų komisijÄ . Viešųjų ryÅ¡ių specialistas kuravo viešųjų pirkimų klausimus, o jie, teisininkai, „sužiÅ«rėdavo“ teisines sutarties sÄ lygas.

Kuo 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo sutartis skyrėsi nuo standartinių sutarčių, nepamena. Standartine sutartimi vadina tokiÄ , kurios sÄ lygos atitinka bendrÄ sias CK įtvirtintas sÄ lygas. Ji dalyvavo kai kuriuose viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, nedalyvavo, kai buvo atostogose. Nežino, ar buvo keičiamos 2017-09-03 sutarties sÄ lygos. Ä®prastai sutarčių sÄ lygos įmonėje buvo keičiamos, kai tokia galimybė buvo nurodyta pačioje sutartyje, pirkimo dokumentuose. Kilus poreikiui keisti sutarties sÄ lygas, tai buvo derinama su viešųjų ryÅ¡ių specialistais, ne su teisininkais.

Viešųjų ryÅ¡ių specialistai „įjungdavo žaliÄ Å¡viesÄ â€œ. 2012-09-03 sutarties keitimo aplinkybių nepamena. Buvo raÅ¡tas iÅ¡ Energetikos ministerijos, kurio nematė, bet žinojo, kad skubiai reikia, kad yra paliepimas iÅ¡ valdžios. Tai buvo vasaros pabaiga. Po to, turbÅ«t, buvo rengiama Å¡i 2012-09-03 sutartis. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 112-113, 115-116) liudytoja A. S. juos patvirtino ir papildomai paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kaip buvo keičiamos 2012-09-03 sutarties sÄ lygos.

Ji negalėtų pasakyti, ar tuo metu pas juos jau buvo patvirtinta „Sutarčių sudarymo keitimo tvarka“, jei ji jau buvo, tai turėjo bÅ«ti laikomasi tvarkos. Žinoma, keičiant sutartį, reikėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Kai bÅ«davo vieÅ¡asis pirkimas, jie buvo pasiskirstę, kas kÄ ruoÅ¡ia: buvo pirkimo iniciatorius, kuris nustatydavo, kiek ir ko perkama, kokia galima pirkimų suma. Teisininkai buvo atsakingi už bendrÄ sias sutarties sÄ lygas. Sutarties parengimas susideda iÅ¡ kelių dalių: pirkimo iniciatorius nurodydavo sumÄ , kokių paslaugų, kokiam tikslui reikės. Teisininkai atsakingi už sutarčių sÄ lygas, o viešųjų pirkimų specialistas – už sutarties atitikimÄ Viešųjų pirkimų įstatymui, ar sutarties suma nevirÅ¡ija vieÅ¡ojo pirkimo vertės. Ji Å¡iais dalykais nesidomėjo.

Pas juos už viešųjų pirkimų dalį buvo atsakinga A. R.. Dėl to, kad pavizavo tos pačios 2012-09-03 sutarties du variantus su skirtingu turiniu, gali pasakyti, kad žiÅ«rėjo tik tÄ sutarties dalį, už kuriÄ buvo atsakinga, visos sutarties neskaitė, tiesiog pasitikėjo kolegomis. Pasirašė antrÄ kartÄ tÄ pačiÄ sutartį su skirtingu turiniu dėl žmogiÅ¡kojo faktoriaus. Niekas nenorėjo nieko padaryti blogai, bet gali bÅ«ti kad kartais, tarkim, blogai atsispausdina. Ne kartÄ buvo, kad atneÅ¡a kolega tik paskutinį lapÄ ir praÅ¡o antrÄ kartÄ pasiraÅ¡yti.

Kas atnešė antrÄ kartÄ sutartį vizuoti, nepamena. Sutarčių bÅ«davo labai daug. Ji net neprisimena, kad Å¡iÄ sutartį du kartus vizavo. Ji jai eilinė sutartis. Nors buvo ypatinga skuba, bet Å¡i sutartis jai, kaip teisininkei, buvo eilinė sutartis, nebuvo kažkokių įtarimų, kad jÄ reikėtų žiÅ«rėti kažkaip labiau nei kitas. Skuba buvo susijusi su pačia aplinka. Dėl sutarties punktų – 4.1 ir 5.1, jai atrodo, kad ji už juos nebuvo atsakinga. Viename buvo sutarties terminas, kitame – sutarties suma – tai pirkimo iniciatoriaus sritis, kuris tai kuruoja, geriausiai iÅ¡mano tÄ sritį (kainas, terminus).

Jeigu bÅ«tų žinojusi, kad antrame sutarties variante minėti sutarties punktai yra pakeisti, ji tos sutarties iÅ¡ karto nebÅ«tų vizavusi, o bÅ«tų pasiaiÅ¡kinus, dėl ko keičiama. BÅ«tų kalbėjusi su kolege, ar viskas gerai viešųjų pirkimų prasme. Žino, kad sutarties pirkimo pradinė suma vėliau padidėjo, bet tuo nesidomėjo, kaltinamasis dėl to su ja nesikonsultavo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. S. nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad sutarties punktus (5.1 p.), kuriuose kaina ir atsiskaitymo tvarka, iÅ¡skyrus paslaugų sumÄ , rengė ji, atsiskaitymo sÄ lygos yra standartinės, kurių paprastai niekas nekeičia, turbÅ«t ji nepasižiÅ«rėjo ir pasirašė.

GalbÅ«t, skaitė, bet nekrito į akis. Nebuvo pasidėjusi palyginimui abiejų variantų – pirminės sutarties egzemplioriaus ir vėlesnio. Paslaugų suma nėra teisinis dalykas. Jai niekas neaiÅ¡kino, kodėl reikia keisti sutartį. Ji neatsimena, ar matė, kad sutartį vizavo du kartus. Nepamena, kas jai pateikė vizuoti sutartį, taip pat nepamena, ar tas pats žmogus pateikė pasiraÅ¡yti du kartus. Paprastai sutartį vizuoti pateikdavo pirkimo iniciatorius, arba jam pavaldus asmuo, atsakingas už sutarties objektÄ , bet taip formaliai nebÅ«davo.

Gal atnešė vizuoti asmenys, kurie dirbo su vieÅ¡aisiais pirkimais. Jai atrodo, S. B. buvo Å¡io pirkimo iniciatorius. G. K., V. K. su Å¡ia sutartimi dirbo. Paprastai atneÅ¡davo tie, kas susiję su pirkimu. Vizuodavo grandinėle. Sutartis bÅ«davo neÅ¡ama pas visus vizuojančius asmenis, kartais pas kurį nors užsilaikydavo. NebÅ«tinai teisininkai paskutiniai vizuodavo sutartį. Sutartį į sistemÄ Ä¯keldavo administratorius. Fizinis pasiraÅ¡yto dokumento įkėlimas į sistemÄ nebÅ«tinai vykdavo tÄ pačiÄ dienÄ , kai vizuojama sutartis.

Tuo metu už sutarčių įkėlimÄ Ä¯ sistemÄ buvo atsakinga G. L., kuri jas nuskanuodavo su paraÅ¡ais ir sukeldavo į sistemÄ . Ä®kėlimas į sistemÄ galėjo bÅ«ti vėlesnis, nei fizinis sutarties pasiraÅ¡ymas. Neprisimena, kaip vyko Å¡is vieÅ¡asis pirkimas, pasiÅ«lymų vertinimas, nors turėjo dalyvauti komisijos posėdžiuose. Pats pasiÅ«lymų vertinimas nebuvo jos kompetencija, tai spręsdavo viešųjų pirkimų specialistai. Ji turėjo bÅ«ti toje patalpoje, kur buvo atplėšti vokai su pasiÅ«lymais.

Negalėtų sakyti, kad buvo vienas asmuo, atsakingas už pirkimÄ . Visi buvo atsakingi už savo sritį. Už pačių paslaugų apimtį buvo atsakingas pirkimo iniciatorius, S. B. Kas vertino kandidatus, nepasakys. Ekonominį vertingumÄ vertino tas, kas dirba Å¡ioje srityje – viešųjų ryÅ¡ių specialistas, nepamena, ar G. K., ar V. K. vertino (T. 9, b. l. 161-170). Liudytojas M. B., apklaustas teisme paaiÅ¡kino, kad kartu su R. V. dirbo "A" R. V. buvo jo tiesioginis vadovas, o jis vadovavo teisės skyriui.

R. V. tapus "A" direktoriumi, situacija įmonėje buvo nelengva. 2010 m. buvo istorija su užsienio investuotoju, kuris pabėgo, todėl reikėjo mobilizuotis, atrenkant kitÄ investuotojÄ . Atsirado kompanija „H“. Komanda dirbo daug. 2012 m. birželį Seimas priėmė visÄ Ä¯statymų paketÄ , reikalingÄ atominės elektrinės projekto vystymui. IÅ¡ karto po to, 2012 m. liepos mėnesį, Seimas nusprendė pasiklausti visuomenės nuomonės dėl projekto reikalingumo. Pirma priėmė įstatymÄ , o po to nutarė atsiklausti, ar teisingai priėmė.

Ä®monė dirbo sudėtingomis sÄ lygomis. IÅ¡ politinės pusės buvo kartojama, kad referendumas 2012 m. spalio mėnesį, tad reikia vieÅ¡inti informacijÄ , kad piliečiai suprastų, kas ta elektrinė, dėl ko jos reikia. Buvo nuspręsta atlikti vieÅ¡uosius pirkimus vieÅ¡inimo paslaugoms įsigyti. Tuo metu niekas negalvojo, koks tai mastas. Kai prasidėjo kompanija, prasidėjo įvairÅ«s politikų pasisakymai, kad reikia intensyvinti vieÅ¡inimÄ , jog kuo didesnį ratÄ piliečių pasiektų informacija.

Laiko buvo nedaug, dirbo intensyviai. Tuo metu vyko įvairÅ«s susitikimai su ministerijų, Vyriausybės atstovais, dėliojama strategija, kaip tÄ kompanijÄ pakreipti, kad žmonės gautų objektyviÄ informacijÄ . Viešųjų pirkimo sutarties sumos pradinėje jos apimtyje nepakako, buvo nueita tuo keliu, kad papildomai buvo perkamos paslaugos. Toks įstatyminis reguliavimas, koks buvo ar net koks yra, nėra pakankamas reaktyviai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Ä®monei tai buvo pirma tokia patirtis. Politikai ragino imtis veiksmų, kad didesnę dalį žmonių pasiektų informacija, tačiau įstatymas nenumatė greito papildomų paslaugų nusipirkimo.

Jis asmeniÅ¡kai nekuravo 2012-09-03 sutarties, bet dalyvavo jos ruoÅ¡ime, pasitarimuose su politikais kartu su R. V.. Matė R. V., kaip jis vaikÅ¡to į pasitarimus, kaip jis derina strategijÄ . Ä®monei buvo svarbu iÅ¡laikyti investuotojÄ . Politinių žaidimų metu buvo svarbu nepadaryti klaidos. Viskas pasisuko todėl, kad Seimas buvo nenuoseklus. Tie visi raginimai (PrezidentÅ«ros, Vyriausybės, ministrų) privedė prie to, kad tos lėšos buvo panaudotos. Kiek jis tame dalyvavo, matė, kad pinigai buvo iÅ¡leidžiami realiems dalykams.

Nebuvo tokių paslaugų, kurių įmonė nenupirko ar jai nesuteikė. Buvo sudarytas sutarties kontrolės mechanizmas. Buvo žmonės, kurie tikrindavo atliktus darbus, sÄ skaitas, aiÅ¡kindavosi su tiekėjais, už kÄ viena ar kita eilutė, sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta. Ä®monė veikė sudėtingoje aplinkoje. Vienas VSD žmogus buvo nuolat Å¡alia, kuris kontroliavo, prižiÅ«rėjo viskÄ . Tai buvo valstybės strateginis projektas. Buvo daug interesų. Tuo metu tų priešų, tų klaidintojų buvo bÅ«rys.

Be abejo, 1 200 000 Lt sumos nepakako. Per trumpÄ laikÄ reikėjo papasakoti žmonėms apie sudėtingÄ dalykÄ , buvo labai intensyvus ir koncentruotas vieÅ¡inimas, su dideliu kiekiu informacijos. Tie pinigai, einant laikui, labai greitai eikvojosi, buvo užduota labai didelė aprėptis, tai buvo ir regioninė spauda ir televizija. Ar jis pats dalyvavo viešųjų pirkimų komisijoje negali pasakyti, reikėtų pasikelti dokumentus. 2012-09-03 sutarties pakeitimo neatsimena. Sutartį kuravo jo darbuotoja A. S.. Kiek atsimena, buvo debatai dėl keitimo.

Ar tai debatai dėl nuostatų, atsiradusių per klaidÄ , ar ne per klaidÄ , negali pasakyti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 86-88, 89-91) liudytojas M. B. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kaip atsirado sutarties pakeitimo punktai, buvo pasakytos prieÅ¡ 5 m., dabar tiksliai nepamena. Esmė buvo tokia, kad buvo diskusijos, buvo pokalbiai, jeigu pamena, ir tyrėjui sakė, tÄ sutarties pakeitimÄ jie nagrinėjo, bet jis jokios sutarties esmės nekeitė, todėl neįsivaizduoja, kodėl buvo padarytas.

Jie vadovaujasi pirkimo dokumentais, todėl, ar sutartyje buvo viena nuostata, ar kita, ji nesudarė jokių prielaidų didesniam lėšų įsisavinimui, nei numatyta sutartyje (1 200 00 Lt). Mano, kad didesnės sumos, nei nurodyta sutartyje (1 200 000 Lt) išleisti nebuvo galima, nevykdant viešojo pirkimo, nes toks buvo įstatymas, nepriklausomai, ar jis geras, ar ne. Jeigu būtų daromas viešasis pirkimas, pasibaigus tai sutarčiai, tai to padaryti nebuvo įmanoma, buvo per mažai laiko iki referendumo.

Visuomenės informavimas buvo daromas ir prieÅ¡ sutartį, bet jis nebuvo toks intensyvus. Buvo krÅ«vos interesų. Kaltinamasis R. V. tarėsi su juo, kaip iÅ¡spręsti tÄ situacijÄ dėl didesnių lėšų panaudojimo. Sutarties fondas ėjo į pabaigÄ , o iki referendumo dar buvo likę laiko, informavimas turėjo bÅ«ti iki referendumo dienos, negalėjo likus 5-10 dienoms iki referendumo nutraukti informavimo. Kaltinamasis R. V. tarėsi su juo, kaip iÅ¡spręsti tÄ situacijÄ : ar pirkti papildomas paslaugas iÅ¡ to paties subjekto (VPÄ® leidžia tik 30 proc.), ar iÅ¡ kitų, tačiau laiko atlikti formaliam pirkimui nebuvo.

Buvo politinis spaudimas vieÅ¡inti. Ir jis pats dalyvavo susitikimuose, kai buvo dėliojama strategija, kaip pasiekti vieÅ¡inimo tikslus, kad referendumas bÅ«tų rezultatyvus projekto atžvilgiu. IÅ¡ politikų lÅ«pų tai nuolat skambėjo. Ä®monė gavo iÅ¡ Energetikos ministerijos raÅ¡tÄ , kad reikia vieÅ¡inti, kalbėti apie projektÄ , teikti informacijÄ piliečiams. Buvo daromas spaudimas. Su R. V. ieÅ¡kojo variantų, kaip viskÄ iÅ¡spręsti, kad vieÅ¡inimas tęstųsi, bet teisiÅ¡kai tai buvo nerealu.

Buvo pasirinkimas – arba vieÅ¡inti, arba nevieÅ¡inti. Buvo rizika, kad respektabilaus investuotojo įmonė pabėgs. Ä® tai buvo daug investuota įmonės mastu, įmonė daug iÅ¡leido pinigų, negalima buvo suklupti dėl kažkokio referendumo. Jo, kaip teisininko, formalus patarimas vadovui R. V. buvo paprastas: Å¡ios situacijos, darant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ar papildomai perkant paslaugas pagal įstatymÄ negalima iÅ¡spręsti. Ar apie pakeitimus informavo Viešųjų pirkimų tarnybÄ , nepamena.

Kas Å¡iuo atveju konkrečiai fiziÅ¡kai sutartyje darė pakeitimus, kas nešė vizuoti antrÄ egzempliorių, nepamena. Už sutartį atsakingas vykdytojas – Viešųjų ryÅ¡ių skyrius. Kas tai darė Å¡iuo konkrečiu atveju, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie Å¡ių klausimų svarstymÄ su viceministru A. Ą. A.: jis pats dalyvavo keliuose posėdžiuose ir jį matė. Buvo kalbama apie vieÅ¡inimo strategijos efektyvinimÄ . Dalyvavo ir R. V., kuris nuolat vykdavo į vyriausybę.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas M. B. nurodė, kad nežino, kiek laiko praėjo nuo 2012-09-03 sutarties pasiraÅ¡ymo iki keitimo. Ar kitai Å¡aliai ta sutartis su pakeitimais buvo teikiama, nėra tikras. Kita sutarties Å¡alis, be abejo, turi žinoti apie pakeitimus. Jam atrodo, jie įsivertino rizikÄ pas save, kaip situacijÄ iÅ¡spręsti, o kuo baigėsi, negali pasakyti. Jis tame nedalyvavo. Kas nunešė pasiraÅ¡yti, kas vizavo tÄ pakeistÄ sutartį, nepasakys. Jis netikrino ar paslaugos realiai buvo atliktos.

Buvo „seimūnų“ užklausimas dėl kontrolės. Teikė duomenis „post factum“. Jam kolegos papasakojo ir iš to jis susidarė įspūdį. Pinigų išleidimui pagal sutartį buvo užtikrintas kontrolės mechanizmas. Yra girdėjęs, kad, pasibaigus sutartyje nurodytai sumai, įmonės darbuotojai ant priėmimo aktų nepasirašinėjo, tik direktorius R. V. Referendumas vyko 2012 m. spalio mėnesio turbūt pirmoje pusėje. Tai, kad viešinimo paslaugos vyko iki gruodžio mėnesio ir ar jos buvo reikalingos po referendumo, nežino.

Ä®monėje atvejai, kai bÅ«tų sprendžiama, kaip vykdyti sutartį peržengiant įstatymo ribas, nebuvo dažni. Neįsidėmėjo Å¡ios konkrečios situacijos. Praėjo daug laiko, turėjo daug sutarčių. Tai buvo atvejis, kuris buvo vertintas iÅ¡ profesinės pusės. Tie sutarties pakeitimai, padaryti jo kompiuteryje, sutarties esmės nepakeitė. Nurodymus atlikti pakeitimus davė R. V. Nepamena ar jis aiÅ¡kino, kam jų reikia. Sprendė, kaip pasielgti iÅ¡eikvojus sutarties biudžetÄ , ar atlikti naujÄ pirkimÄ , ar papildomai pirkti.

Tie pakeitimai, jie situacijos nekeitė, svarbiausi viešųjų pirkimų dokumentai. Tais pakeitimais buvo siekiama didesnės sumos įsisavinimo. Buvo vertinama daug priemonių, kaip eiti toliau. Su R. V. jis apie tai kalbėjo, jam paaiÅ¡kino, kad tie pakeitimai sutarties vertės nekeičia. VieÅ¡Ä jį pirkimÄ paskelbti užtrunka. Jeigu turi 1 200 000 Lt, tai daugiau nei mėnesį – apie du mėnesius. Jeigu iÅ¡auga į tarptautinį pirkimÄ â€“ pusę metų, jeigu niekas neapskundžia. Seimas priėmė nutarimÄ dėl referendumo – tai buvo 2012 m. liepos 9 d.

Iki referendumo buvo apie 1,5 mėnesio. Šį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ už 1 200 000 Lt suorganizavo supaprastinta tvarka, toks pirkimas vyksta greičiau. Tie pakeitimai atsirado su generaliniu direktoriumi kalbant, jo pavedimu, įsivertinant tÄ punktÄ . R. V. dažnai susitikdavo su vyriausybės atstovais. Ar jis juos informavo, kad pasibaigė sutarties biudžetas, negali pasakyti. Tuo laiku įmonę kuravo Energetikos ministerija ir Å¡iek tiek Ūkio ministerija. R. V. derindavosi su politikais savo žingsnius, su kuruojančiomis ministerijomis, Vyriausybe.

Tas pakeitimas užėmė daug laiko, nes ir patys daug diskutavo ir vertino. R. V., gaudavo iÅ¡ ministerijų nuorodas, kokiu keliu eiti. Valdyboje tas klausimas buvo sprendžiamas, buvo sprendžiama dėl biudžeto padidinimo, skirtų komunikavimui, vieÅ¡inimui didinti eilutės. Valdyboje dalyvavo ir ministerijos atstovai. Jis pats (M. B.) dalyvaudavo tuose posėdžiuose. Buvo pristatyta visa situacija – apie tai, kad lėšos pasibaigė. Sutartis buvo 1 200 000 Lt sumai. Sutarčiai baigiantis ir buvo svarstoma, kÄ daryti.

Koks buvo valdybos sprendimas, nepasakys, bet buvo pritarta biudžeto pakeitimui, kad gauti daugiau lėšų. Politikai kalbėjo, kad reikia intensyvinti vieÅ¡inimÄ . IÅ¡ Vyriausybės narių taip pat girdėjo pasakymų, kad valstybei svarbu, jog tas strateginis projektas nežlugtų, tai nebuvo tik įmonės reikalas. IÅ¡ Energetikos ministerijos buvo atėjęs raÅ¡tas, kad intensyvinti vieÅ¡inimÄ . Buvo aiÅ¡kinamasi, kÄ dar padaryti reikia. Čia nebuvo R. V. asmeninė bendrovė, tai valstybės valdoma atskaitinga politikams įmonė.

Vyriausybės interesas buvo, kad tas projektas nežlugtų, taigi, buvo daromas spaudimas, kad padaryti viskÄ , jog referendumas bÅ«tų sėkmingas. Intensyvinti vieÅ¡inimÄ , kad atmuÅ¡ti prieÅ¡ininkų melo informacijos skleidimÄ . R. V. dirbo profesionaliai, įdėjo daug pastangų. PapildomÄ vieÅ¡inimo paslaugų sumÄ skaičiavo tas, kas atsakingas už tÄ Ä¯monės biudžeto eilutę. Tas įvertino realiÄ situacijÄ . Kadangi teikė valdybai, tai valdybai teikė informacijÄ iÅ¡ komunikacijos skyriaus.

Jie ir turėjo paskaičiuoti. Negali pasakyti sutartyje numatyto vieÅ¡inimo termino. 2012 m. liepÄ paskelbta referendumo data, sutartis sudaryta 2012-09-03, darbai prasidėjo rugsėjo mėnesį. Tai buvo įmonei pirmas atvejis, kai per trumpÄ laikÄ buvo iÅ¡keltas iÅ¡spręsti sudėtingas uždavinys. Buvo priimtas sprendimas tęsti sutartį, virÅ¡ijant jos biudžetÄ . Tai nebuvo papildomas pirkimas (t. 9, b. l. 161-170). Apklaustas teisme liudytojas S. B. paaiÅ¡kino, kad 2012 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti įmonėje atsakingu už komunikacijÄ .

R. V. buvo jo tiesioginis vadovas. Buvo labai svarbus etapas, susijęs su komunikacijos veiksmais. Iki 2012 m. antrojo ketvirčio didesnė komunikacija nebuvo vykdoma. Suaktyvėjimas buvo susijęs su tuo, kad birželio mėnesį Seime buvo priimtas paketas įstatymų. Tuo metu reikėjo ruoÅ¡tis vykdyti didelę komunikacijos kompanijÄ . Apie 2012 m. gegužės mėnesį, dar iki Seimui priimant paketÄ Ä¯statymų, buvo valdybai pateiktas papildomas biudžetas su pasiÅ«lymu, kokios priemonės turi bÅ«ti įgyvendintos, tas sprendimas valdybos buvo priimtas Å¡iek tiek vėliau.

Tuo metu valdyba patvirtino didesnį biudžetÄ . Buvo papildomos sÄ lygos, kurios sakė, kad reikia pateikti kaip rezervÄ , kurį galima panaudoti. 2012 m. gegužės mėnesį valdybai buvo pateikta bendra suma iki 4 000 000 Lt. Reikalai pakrypo į kitÄ pusę, nes praėjus 2-3 savaitėms po įstatymų paketo priėmimo, buvo priimtas prieÅ¡taringas sprendimas dėl referendumo. Tuo metu spaudimas papildomai informuoti visuomenę, žymiai suaktyvėjo. Ä®monė inicijavo komunikacijos paslaugų pirkimÄ .

Tas pirkimas buvo 1 200 000 Lt vertės. Dėl procedÅ«rinių priežasčių, dėl pirkimų reikalavimų – už didesnę sumÄ pirkti tuo metu negalėjo. Biudžetas labai susijęs su pirkimais. Negalima inicijuoti pirkimo, jeigu neturi pinigų. Valdybos leidimas panaudoti tÄ rezervÄ buvo suteiktas, buvo pateiktas komunikacijos planas rugsėjo mėnesį, po to, kai jau buvo pirkimas vykdomas. Toliau buvo pradėta vykdyti sutartį, pagal tÄ pirkimÄ . Pirkimo apimtis nebuvo pakankama. Komunikacijos detalus planas, patvirtintas valdybos, numatė žymiai didesnę komunikacijos apimtį, tuos rezultatus kuriuos reikėtų pasiekti.

Ta sutartis buvo virÅ¡yta, paslaugų buvo gauta daugiau, negu numatyta pagal tÄ sutartį. Atsiradus poreikiui vieÅ¡inti informacijÄ , 2012 m. pradžioje buvo atliktas tyrimas dėl visuomenės žinojimo apie projektÄ , rodikliai buvo maži. Žinomumas apie projektÄ ir palaikymas visuomenės buvo labai žemai nukritęs, o lÅ«kestis iÅ¡ akcininkų, politikų, spaudimas iÅ¡ visuomenės dėl informacijos buvo, nes žmonės, eidami į referendumÄ , turėjo gauti informacijÄ . Jiems buvo keliamas uždavinys, ir tas valdybos patvirtintas detalus planas, kad visuomenė bÅ«tų informuota, žinotų apie projektÄ .

Kai buvo virÅ¡yta suma, dėl teisinių aspektų jis atsisakė pasiraÅ¡yti dokumentus. Vėliau, kai buvo atliekamas auditas, jo teiravosi, kodėl nepasirašė. Tuo momentu, kai tas limitas buvo virÅ¡ytas, jis, be abejo, pastebėjo tÄ dalykÄ . Mano, kad buvo informuotas apie tai R. V.. Paruošė tuo klausimu tarnybinį praneÅ¡imÄ . Tame praneÅ¡ime buvo informuojama, kokia yra situacija, nurodė, kad rezultato pasiekti, nevirÅ¡ijant sutarties, neįmanoma. Dėl paties tarnybinio praneÅ¡imo diskusijos su vadovu nebuvo, bet apie situacijÄ , kad biudžetas virÅ¡ytas, su R.

V. kalbėjo. Dėl sutarties sumos: generalinio direktoriaus buvo paskirtas žmogus iš finansų departamento, kuris nuolat sekė skaičius ir fiksavo tai, buvo informuojama elektroniniais laiškais apie pasekmes, sekama informacija. Tai buvo atsakomybės prisiėmimas. Visi suprato, kad buvo būtinybė komunikuoti, nes tai buvo projekto išlikimo klausimas. Projektas dėl komunikacijos galėjo žlugti. Mano, kad vadovas prisiėmė atsakomybę. Dėl tos problemos buvo daug kalbama. Tai nebuvo kažkoks slaptas dalykas, buvo diskutuojama, kaip pasielgti.

Jo pozicija, kaip iÅ¡ komunikacijos profesionalo pusės, tai buvo vienintelis bÅ«das pasiekti tikslÄ â€“ komunikacija. Buvo visų lÅ«kestis, kad informacija pasiektų visuomenę. Suprato, kad tos priemonės buvo neteisėtos, dėl to ir nepasirašė dokumentų. Pirkimo pradžioje sutarties pradinė vertė buvo 1 200 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ paėmė, nes ji buvo pirminiame biudžeto variante metų pradžioje. Ta suma buvo maksimali, kÄ jie galėjo paimti. Ten buvo ir pagrindimas, kas jiems reikalinga. Paprastai suraÅ¡omi darbai, kuriuos reikia pirkti, ekspertai įvertina, kiek gali kainuoti, pagal tai nustatoma suma, bet tuo atveju buvo apribojimas.

Buvo tariamasi dėl sumos: komunikacijos skyrius dalyvavo, pirkimų žmonės patarė, kokius resursus galima naudoti. Biudžete eilutė neatsiranda be pagrindimo. Reikia valdybÄ Ä¯tikinti. Jau pradžioje žinojo, kad ta suma per maža. Buvo svarstomi įvairÅ«s variantai dėl galimybės numatyti sutartyje papildomas sÄ lygas dėl didesnės sumos. Daugybę kartų diskutavo, kaip surasti tÄ sprendimÄ . Anksčiau vieÅ¡inimas taip pat vyko, bet buvo nepakankamas. Buvo visÄ laikÄ bendro pobÅ«džio informacija (apie branduolinę energetikÄ , apie naudas).

Referendumas buvo neprognozuotas dalykas. Buvo atliktas supaprastintas pirkimas, nes patarė pirkimų žmonės, kokį variantÄ pasirinkti. Buvo pirkimų komisijos pirmininkas, komunikacijos skyriaus vadovė buvo įtraukta kaip ekspertė, ji ir vertino ekonominį naudingumÄ . Ekonominio naudingumo kriterijus tokiais atvejais – vienintelis kelias. Komunikacijos strategijos detalų planÄ parengė konkursÄ laimėjusi įmonė. Ji pateikė ir pasiÅ«lymÄ , rengė specifikacijas. Pirminis ir vėlesnis pasiÅ«lymas skyrėsi apimtimi.

Komunikacijos apimtis buvo svarbi. Komunikacijos strategijos detaliame plane buvo apie 4 mln. Lt suma. TÄ detalų planÄ Å¾iÅ«rėjo, buvo su juo susipažinęs, neturi priekaiÅ¡tų. Nors vyko papildomas paslaugų pirkimas, bet nebuvo sudaryta viešųjų pirkimų komisija, toks variantas nebuvo svarstomas, nes tai neturi jokio juridinio pagrindo, nes buvo vykdomas tęstinis projektas. Sprendimas, kai pirkimo suma iÅ¡ 1 200 000 Lt peraugo į apie 4 000 000 nebuvo rastas. Paslaugos buvo teikiamos, pateikiamos sÄ matos.

Akivaizdu, jog buvo einama prieÅ¡ įstatymÄ , dėl to jis ir nepasiraÅ¡inėjo dokumentų. IÅ¡ verslo pusės buvo akligatvis, tai buvo vienintelis bÅ«das tÄ projektÄ iÅ¡gelbėti. Su R. V. apie tai, kad nepasirašė dokumentų, nekalbėjo. Davė parodymus specialiųjų tyrimų tarnybai apie skirtingas sutartis, mano, kad buvo atliktas techninio pobÅ«džio dalykas. Žinojo, kad vyksta sutarties keitimas. Ir teisės departamento žmonės apie tai žinojo, ir direktorius. Mano, kad tai buvo punkto patikslinimas.

Tas pakeitimas sutarties vertės nepakeitė. Mano, tas punktas buvo naudingas jų bendrovei, bet tai niekaip nesusiję su verte. Buvo kolegialus aptarimas dėl to. Mano, kad pinigai buvo panaudoti racionaliai. Kiek pamena, pasibaigus projektui, buvo pateikti duomenys, 96 proc. užsibrėžto tikslo buvo pasiekti. Su pirmine sutarties suma to pasiekti bÅ«tų nepavykę. Pradžioje, surengus vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , pateikus 3 dalyviams pasiÅ«lymus, jie suprato, kad suma bus per maža. KonkursÄ laimėjo "C" Pagal ekonominį naudingumÄ ekspertė vertino kiekvienÄ pasiÅ«lymÄ , skaičiavo, pateikė sprendimÄ .

Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 58-60, 62-63) S. B. juos patvirtino, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad negali pasakyti, kada paslaugos buvo baigtos teikti, reikia žiÅ«rėti dokumentus. Paslaugas buvo reikalinga teikti iki referendumo. Po referendumo taip pat galėjo bÅ«ti teikiamos sÄ skaitos už paslaugas. Tai galėjo bÅ«ti nuomonės tyrimas, rezultatų aptarimo prasme, bet ne pati komunikacija. Negali nieko pasakyti apie tai, kodėl sutartis buvo sudaryta laikotarpiui iki 2012 m. pabaigos, bet mano, kad tai normalus dalykas, nes gali bÅ«ti liekamųjų darbų.

Ankstesnė sutartis su kita įmone taip pat buvo sudaryta iki metų pabaigos, darbai buvo atliekami panašūs, o pagrindinis sutarties dalykas buvo informaciniai centrai, darbai per žiniasklaidÄ . Tai buvo planiniai normalÅ«s veiksmai, kurie buvo pradėti daryti, nesitikint, kad užgrius skuba dėl referendumo. Jie nebuvo susiję su „anÅ¡lagu“, kuris vėliau kilo. VieÅ¡ojo pirkimo komisijos ekspertė pateikė sprendimus raÅ¡tu dėl pateiktų pasiÅ«lymų naudingumo. Jis pats skaitė tuos dokumentus ir patvirtino.

Vertino strategijÄ , kuri buvo paruoÅ¡ta, buvo labai koncentruotai, informacijos skaida dengė praktiÅ¡kai visus Lietuvoje egzistuojančius televizijos kanalus, pagrindinius dienraščius, portalus, pasitelkiant ekspertus. Mano, kad kitaip kažko padaryti fiziÅ¡kai neįmanoma. Negali atsakyti, kokius priekaiÅ¡tus ekspertė pateikė dėl "D" pateikto pasiÅ«lymo. Tai ne mažiausios kainos pirkimas. Neatsimena, kas vyko pirkimo dienÄ , nes buvo atostogose. Sugrįžęs rado pateiktus dokumentus, iÅ¡ dokumentų ir vertino.

Buvo pateikiamos sÄ matos, jos patvirtinamos, iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita. 2012 m. birželį valstybei pavieÅ¡inus investuotojÄ , valstybė stengėsi iÅ¡laikyti šį investuotojÄ projektui. Mano, kad visi Å¡ie nesusipratimai, tai kas dabar čia įvyko, tai yra daugiau bendrovės klausimas. Jo vertinimu, jie neturėjo pakankamai viešųjų pirkimų resursų, kad galėtų normaliai valdyti procesÄ . Atsiranda sprendimas papildyti biudžetÄ , tačiau jį leidžiama naudoti, tik kai bus tikslus komunikacijos planas, o jį gali parengti tik tas, kas laimės konkursÄ .

Mano, kad Vyriausybė dėjo visas pastangas. Jie jautė spaudimÄ , bet jis buvo gerÄ ja prasme – darykit, informuokit, kad bÅ«tų paskleista informacija. Spaudimas ėjo ir iÅ¡ žiniasklaidos, iÅ¡ PrezidentÅ«ros, akcininkų, Vyriausybės. Opozicijos sprendimas inicijuoti referendumÄ iÅ¡balansavo projektÄ . Valdybos nariai, politikai nesakė daryti komunikacijos, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo, nes tie, kurie tÄ spaudimÄ , nesigilino į procedÅ«ras (T. 9, b. l. 161-170). Apklausta teisme liudytoja G.

L. paaiÅ¡kino, kad 2012 m. buvo biuro administratorė-sekretorė, registravo įeinančius-iÅ¡einančius dokumentus, pasitikdavo svečius. Jos vadovė – A. J., iÅ¡ jos gaudavo nurodymus. Ji sėdėjo arčiau posėdžių salės, turėjo kabinetukÄ . Buvo didelis srautas dokumentų, todėl ne tÄ pačiÄ dienÄ visus užregistruodavo. Gaudavo popierinį dokumentÄ , atidarydavo „folderį“, užpildydavo, kokia sutartis, su kuo sudaryta, gaudavo numeriukÄ , jį užraÅ¡ydavo, nuskanuodavo ir įkeldavo į sistemÄ .

Registruodavo dokumentus ir A. J., turėjusi priėjimÄ prie Å¡ios sistemos. Terminų, per kiek užregistruoti dokumentus, nebuvo, aiÅ¡ku, kad kuo greičiau. Ilgai neregistruotų dokumentų nelaikydavo, dažniausia užregistruodavo savaitės bėgyje. Dokumentai buvo klasifikuojami (sutartys, kiti dokumentai). PaliepimÄ užregistruoti gaudavo iÅ¡ vadovės, dažniausiai ji atneÅ¡davo sutartis. Nelabai žiÅ«rėdavo, ar sutartis su paraÅ¡ais. Nebuvo akcentuoti sutarčių pakeitimai, kÄ pateikdavo, tÄ užregistruodavo, visus iÅ¡ eilės. Buvo techninis darbuotojas.

Nebuvo taip, kad užregistruotų tÄ pačiÄ sutartį du kartus. Sutarčių neskaitė. Nauja sutartis turėdavo naujÄ numeriukÄ . Nepasakys, ar pakeista sutartis gaudavo naujÄ numerį. Tas sutartis atneÅ¡davo A. J., teisininkai. Su R. V. bendraudavo, bet labiau viskÄ darydavo per A. J.. NebÅ«davo taip, kad pats R. V. atneÅ¡tų užregistruoti sutartį. Neatsimena, ar galėjo bÅ«ti nustatytas 20 dienų terminas sutarties įkėlimui. Konkretaus atvejo nepamena, galėjo bÅ«ti, kad nespėjo. Nepamena, ar sistemoje buvo matyti, kad sutartis tuo pačiu numeriu jau įkelta.

BÅ«davo, kad sistema neteisingai veikia, bÅ«na, kad neiÅ¡sisaugoja dokumentas. "A" dirbo pora metų. Po to dar dirbo „B“, kur sistema buvo kita. Dėl to, kad du kartus įkelta ta pati sutartis, negali pasakyti, nieko nepamena. Tvarkos dėl dokumentų kėlimo į sistemÄ keitėsi. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 106-108) liudytoja G. L. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiÅ¡kino, kad matyti 2012 m. sutarčių numeracija. To paties numerio duoti sutarčiai negalima.

Gal ir galima tai pačiai sutarčiai duoti tÄ patį numerį, jeigu matai, kad yra kokie nors jos pakeitimai. Sutartis siųsdavo ir paÅ¡tu. AtneÅ¡davo sutarčių du egzempliorius. VienÄ Ä¯segdavo į segtuvÄ , kitÄ iÅ¡siųsdavo kitai Å¡aliai. Visada vienas egzempliorius dedamas į segtuvÄ . NeiÅ¡ima nieko iÅ¡ segtuvo, pateikus pakeistÄ sutartį. Neatsimena ar dėjo tÄ pakeistÄ sutartį prie sutarties originalo, turėjo dėti (T. 9, b. l. 177-185). Apklausta teisme liudytoja E. S. paaiÅ¡kino, kad daug metų dirbo su R.

V., kuris puikus vadovas, vienas geriausių. Nedaug pamena to meto situacijÄ , nes daug pakeitė darbų, pareigų. Tuo metu dirbo "A" vyriausiÄ ja buhaltere, rengdavo finansines ataskaitas, buvo atsakinga už apskaitÄ , vizuodavo sutartis, sÄ skaitas. Jos, kaip vyriausiosios buhalterės, užduotis – susipažinti su sutarties turiniu, suprasti, kÄ Ä¯monė patirs, pasiraÅ¡ydama vienÄ ar kitÄ sutartį, įsigydama vienÄ ar kitÄ prekę, ar bus leidžiami apskaitymai, t. y. ar apmokestinami kokiais mokesčiais.

Vizuodama įvertindavo, ar paslaugos, kurias įsigydavo, įprastinės įmonės veiklai, ar neturi kažkokių papildomų apmokestinimo reikalavimų. Nėra susipažinusi su viešųjų pirkimų reikalavimais. Jai nebuvo skirtumo, ar paslauga nupirkta vieÅ¡o pirkimo bÅ«du ar ne. Svarbu žinoti, kad yra įmonėje nupirktos tokios paslaugos ir teisingai jas apskaityti, apmokestinti. Ä®monė buvo atsakinga už projekto vystymÄ â€“ naujos elektrinės statybas. Norint, kad tas projektas bÅ«tų patvirtintas tiek visuomenės, tiek politikų, turėjo jį vieÅ¡inti.

IÅ¡laidos, susijusios su vieÅ¡inimo paslaugomis, buvo įprastinės įmonės veikloje. Kažkokių papildomų mokesčių neatsiranda. Tikslių sumų nepasakys, nes ne jos darbas planuoti iÅ¡laidas. IÅ¡laidas planuoja, biudžetus sudaro finansų skyrius, kuriam vadovavo D. K.. Jis sudarydavo biudžetÄ , pristatydavo vadovybei, tada vykdydavo biudžeto kontrolės procedÅ«ras. Kai yra įmonė nedidelė, tai visas funkcijas atlieka vyriausiasis finansininkas (ruoÅ¡ia pavedimus, apmoka, suveda sÄ skaitas, parengia biudžetÄ ). "A" buvo aiÅ¡kiai atskirta apskaita ir finansų valdymas.

Finansų valdymo funkcija: planuoti, kontroliuoti, prižiÅ«rėti biudžetÄ , stebėti ar nėra kažkokių skirtumų; apskaitos funkcija (tuo metu jÄ vykdė liudytoja): rengti ketvirtines finansines ataskaitas ir mokesčių apskaitÄ , laiku sumokėti mokesčius, tiksliai parengti finansines ataskaitas. Norint parengti finansines ataskaitas, turi susipažinti su sutartimi. Jos darbui neaktualu, kad pateikiamos sutartys su skirtingomis sÄ skaitomis. Negali pasakyti kam tai aktualu, reikia žiÅ«rėti tvarkas.

Ji pavizavo 2012-09-03 sutartį ir laukė sÄ skaitų. Sutarties vykdymÄ prižiÅ«ri ir kontroliuoja sutarties savininkas. Nežino, kas Å¡ios sutarties savininkas. Negali prisiminti, kas pateikė Å¡iÄ sutartį jai. Susipažino, kad yra perkama tokia paslauga. Ä®sigijus tam tikrÄ dalį paslaugų, buvo pateikiamos sÄ skaitos, kurias ji turėjo vizuoti, įsitikinus, ar apmokestinimas teisingas, ar nėra neleidžiamo apmokestinimo, suprasti kurioje pelno/nuostolio eilutėje turėtų atsispindėti ta suma.

Užvizavusi sÄ skaitÄ , atiduodavo pirminės apskaitos vykdytojoms, buhalterėms, kurios padarydavo įraÅ¡us apskaitos sistemoje. Buhalterės suveda sÄ skaitÄ , sumÄ , tada sÄ skaita apskaityta, ateina laikas jÄ apmokėti, sÄ skaitoje dažniausiai yra nurodytas apmokėjimo terminas, kuris įvedamas į programÄ . Programa periodiÅ¡kai tai dienai surinktus mokėjimus atspausdina ir padaromas pavedimas. Už savalaikį sÄ skaitų pateikimÄ buvo atsakingas sutarties savininkas. Sutarties savininkas atsakingas už sutarties vykdymÄ , tai turbÅ«t apima ir papildomas paslaugas.

Visi dokumentai, susiję su tomis paslaugomis, yra pateikiami. Jai buvo aktualu pavizuoti sutartį, kad žinotų, jog sÄ skaita, kuri bus iÅ¡raÅ¡yta sutartyje nurodyto paslaugų teikėjo, yra tos iÅ¡laidos, jos apmokestinamos pelno mokesčiais ir pan. Tai apskaitos dalykai. Sutarties savininkas turėjo sutarties kontrolę. Tai nebuvo apskaitos funkcija. Kad referendumas vyks, žinojo, nes ta sutartis ir buvo tuo tikslu pasiraÅ¡yta. Jai visos sutartys vienodai svarbios, kiek jos susiję su įmonės veikla. Ä®monės užduotis užtikrinti, kad projektas pavyktų, kad visuomenė apie tai sužinotų.

Kadangi tai yra sutartis dėl paslaugų, už kuriÄ atsakinga įmonė, tai jai jokių abejonių nekilo. Visos sÄ skaitos, kurios atkeliauja iki jų, turi bÅ«ti apmokėtos. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja E. S. nurodė, kad negali pasakyti, ar buvo kažkokių vidinių taisyklių, instrukcijų, kur bÅ«tų apraÅ¡yta, kada sÄ skaita negali bÅ«ti apmokėta. Kiek prisimena, visos sÄ skaitos, kurios pavizuotos, jos yra apmokamos. Matomai, pas juos ateidavo sÄ skaitos tos, kurios bÅ«tinos apmokėti.

Tik negali tvirtinti, kad jos viza galutinė, kad tas apmokėjimas įvyktų, nes daug laiko praėjo. Sutarties savininkas turėjo kontroliuoti sutarties vykdymÄ , kontroliuoti sÄ skaitų galimumÄ apmokėti. Sakytų turėtų bÅ«ti tos sutarties savininko viza, kuri reikÅ¡tų, kad sutarties savininkas peržiÅ«rėjo viskÄ . Nežino įmonės, kad sÄ skaitos bÅ«tų neapmokėtos. Jeigu nėra savininko vizos, tai galima tÄ vizÄ paimti. Apmokėdavo visas sÄ skaitas, nes neapmokėjus, paslaugos teikėjas tau gali pateikti pretenzijų, pateikti į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę.

Ji nesidomėjo, iÅ¡ kur tos sÄ skaitos ateina, ar atlikta tai, kas sÄ skaitoje yra nurodyta, ar atitinka suma. Visos sÄ skaitos, kurios pasiekdavo jÄ , buvo apmokamos ir suvedamos į didžiÄ jÄ knygÄ . Jeigu paaiÅ¡kėja, kad sÄ skaita klaidinga, tai po tam tikro laiko atsiranda kreditinė sÄ skaita. Ji neatsakinga už sutarties vykdymÄ . Jai sutartis aktuali tiek, kad matytų, kas yra nupirkta, kad žinotų, gavusi sÄ skaitÄ , kurios sumÄ reikia suvesti į didžiÄ jÄ knygÄ . Su vadovais bendravo nedaug. Vadovų užduotis buvo vykdyti projektÄ , o jos nustatytais terminais parengti ketvirčio ataskaitas.

Buvo didžiuliai krÅ«viai. Jeigu buvo avansiniai mokėjimai, tai turi bÅ«ti avansinė sÄ skaita. Ji atsimena, kad viskÄ apmokėjo, o kokios tai sutartys, negali pasakyti. Jos funkcija apskaityti ir apmokėti sÄ skaitas. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 103-105) liudytoja E. S. nurodė, kad juos tvirtina (T. 9, b. l. 177-185). Apklausta teisme liudytoja A. J. paaiÅ¡kino, kad R. V. buvo jos vadovas. "A" ten ji iÅ¡ pradžių buvo administratore, vėliau biuro vadove, viešųjų pirkimų komisijos nare- sekretore.

Su teisininkų pagalba rengdavo protokolus. Mažai kÄ atsimena. Negali pasakyti, ar visuose pirkimų komisijos posėdžiuose dalyvaudavo, dviejuose tikrai dalyvavo. Buvo kalbama ir apie sumas, buvo pristatoma medžiaga, kokia reklama bÅ«tų daroma. Sumų, apie kurias buvo kalbama, neatsimena. Dokumentams registruoti buvo numatyta tvarka. Turėjo programÄ , kurioje dirbdavo ir atitinkamai registruodavo dokumentus. Gavus sutartį, jÄ užregistruodavo ir siųsdavo kitai Å¡aliai. Tai atlikdavo administratorė. Tuo administratorė buvo G.

L., o jai nesant liudytoja pati registruodavo sutartis. Neprisimena, kas bÅ«tent registravo 2012-09-03 sutartį. Sutarties registravimas vykdavo taip: elektroninėje sistemoje gavus numerį iÅ¡ eilės, užraÅ¡ydavo ant sutarties tÄ numerį, toliau sutartį skanuodavo, įkeldavo į sistemÄ . Teko ir jai pačiai skanuoti sutartis. Sutarties pakeitimai lygiai taip pat buvo registruojami sistemoje. Sistemoje atitinkamai buvo numatyta vieta priedams, pakeitimams. Sistemoje bÅ«tų nuoroda į priedus, pakeitimus, prisegtus prie sutarties.

Skanuodavo jau pasiraÅ¡ytÄ galutinę sutartį. TeoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti įregistruojama jau pakeista sutartis į tÄ vietÄ sistemoje. PriėjimÄ prie sistemos turėjo administratorė, ji, teisininkai, IT specialistai. Kas galėjo daryti pakeitimus, ar iÅ¡imti įdėti dokumentus, negali pasakyti. S. R., IT specialistas, valdė visÄ Å¡iÄ sistemÄ , turėjo pilnas administratoriaus teises. Teisininkas turėjo redagavimo teisę. Teisininkai paprastai pateikdavo jiems sutartis. Apie 2012-09-03 sutartį yra girdėjusi, kad vyko tas pirkimas.

Kas atnešė registruoti antrÄ sutarties variantÄ , nepamena. Apskritai, nepamena aplinkybių apie du sutarties variantus. Sutartis galėjo atneÅ¡ti ir jai, ir G.. Viešųjų pirkimų komisijoje jos užduotis buvo sekretoriauti. Kai buvo atplėšiami vokai, dalyvaudavo teisininkai. Neprisimena, ar ji pati dalyvavo. Komisijoje ji vaidino epizodinį vaidmenį. G. K., M. B. taip pat buvo toje komisijoje. Nežino, ar jie vertino pasiÅ«lymus. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 82-85), nurodė, kad juos tvirtina.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. J. nurodė, kad pas juos nebuvo įprasta keisti sutartis, t. y. iÅ¡ pradžių į sistemÄ prikabinti vienÄ , po to, po mėnesio, kitÄ prikabinti. G. L. buvo administratorė, o ji buvo biuro vadovė, ta kuri prižiÅ«rėdavo techniÅ¡kai, kokioje vietoje dokumentas turi atsidurti, bet paties sutarties turinio ji neprižiÅ«rinėjo. Tas, kas turi redagavimo teises, gali atlikti pakeitimus, antrÄ kartÄ tuo pačiu numeriu prikabinti tÄ pačiÄ sutartį.

Tai S. R., M. B.. Ji galėjo duoti nurodymÄ užregistruoti sutartį G. L.. Sutartis kuruodavo teisininkai. Sistema leisdavo tai daryti tam, kas turėjo administratoriaus teises. Kas turėjo „super“ administratoriaus teises, galėjo tuo pačiu numeriu antrÄ kartÄ sistemoje redaguoti sutartį. Sistema yra tokia, galima matyti iÅ¡ IT pusės, kas buvo iÅ¡imta, kas prikabinta. Bet kuris IT specialistas sistemoje pasakys pagal datÄ , kas buvo iÅ¡imta, kada buvo prikabinta. Dvi sutartys su iÅ¡ dalies skirtingu turiniu įdėtos į tÄ patį registracijos dokumentÄ galėjo atsirasti, jeigu kažkas prisegė antrÄ variantÄ , neišėmęs pirmo.

Nežino, kodėl prisegė antrÄ variantÄ . PirmÄ kartÄ girdi, kad buvo prisegtas antras egzempliorius. Sutarčių originalai buvo saugomi segtuvuose, spintoje. Sutartys greičiausiai buvo pas teisininkus. Galėjo bÅ«ti ir prie jos spintoje, ten kur sėdėjo R. V.. Ten buvo dokumentų spinta. Antras, Å¡iek tiek pakeistas sutarties originalas su visais paraÅ¡ais galėjo lygiai taip pat atsidurti segtuve. Bet kuriuo atveju, sutarties originalas turėjo bÅ«ti segtuve. Vienas originalas tikrai buvo, neturi jokios informacijos, kad buvo du originalai.

Kad jis galėjo ten atsidurti, tai neatmeta tokios galimybės. Sutartis į spintÄ Ä¯dėdavo ji, galėjo įdėti teisininkas. Pas juos nebuvo dažna praktika, kad tuo pačiu numeriu atsiranda du skirtingi sutarties egzemplioriai. Daug ko galėjo nežinoti, nes nebuvo tas žmogus, kuris viskÄ Å¾inojo. G. L. neturėjo redagavimo teisių, kad bÅ«tų galėjusi keisti, įdėti kažkokius egzempliorius kitos sutarties. Yra „super“ administratoriaus teisės, kurios leidžia redaguoti, iÅ¡imti, įdėti.

Ir buvo tokių, kurias turint, galima tik matyti, kad dokumentai prisegti. Buvo skirtingos prieigos. Pagal pareigybę, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai G. L. turėtų pasakyti, kad jai atnešė kažkokiÄ naujÄ sutartį ir liepė įkelti prie tos pačios, nesuteikiant naujo numerio, neįregistruojant pakeitimo. Paprastai ji informuodavo. M. B. buvo pagrindinis teisininkas įmonėje, jis rengdavo visas sutartis. Jeigu jos nebÅ«davo darbe, su G. L. bendrais bruožais apkalbėdavo, kas įvyko (T. 9, b. l. 177-185). Liudytojas D.

K., apklaustas teisme paaiškino, kad dirbo finansų kontrolės ir iždo vadovu, pagrindinės funkcijos - įmonės finansų kontrolė, biudžetų planavimas, iždo funkcijos užtikrinimas, finansavimo užtikrinimas, mokėjimo operacijų atlikimas. Komunikacijos paslaugų pirkimas buvo numatytas įmonės biudžete, negali pasakyti, kad tai buvo kažkoks neteisėtas pirkimas, tai buvo numatyta biudžete. Jo funkcija buvo ta, kad suplanuoti ir užtikrinti, jog už tas paslaugas būtų atsiskaityta.

Paslaugos buvo atliktos, buvo pateiktas mokėjimas per buhalterinės apskaitos sistemÄ ir už tas paslaugas buvo atsiskaityta. Sudalyvavo biudžetavime ir apmokėjime. Biudžetas sudaromas metų pabaigoje, kitiems metams. Metų eigoje bÅ«na atliekami ir biudžeto pakeitimai. Tais metais biudžetas koreguojamas, tie pakeitimai teikiami bendrovės valdybai tvirtinti. Tai buvo gal pavasarį, gegužės, birželio mėnesiais. Biudžetas buvo koreguojamas dėl Å¡ių paslaugų pirkimo, patvirtintas valdyboje, vėliau įgyvendintas.

Negali pasakyti kokiai sumai buvo koreguojamas biudžetas. Tyrimui buvo teikiami visi dokumentai. Ne finansų žmonių kompetencija nustatyti sumÄ kokios reikės. Vidury metų kolegos, atsakingi už komunikacijos biudžetÄ , pranešė, kad reikalingi biudžeto tikslinimai, pateikė sumÄ kokios reikia. Sumos neatsimena. NaujÄ biudžetÄ sudėliojo, asmeniÅ¡kai teikė valdybai. TurbÅ«t birželio mėnesį vyko valdybos posėdis. Atsimena, kad valdybos posėdyje diskusija tikrai buvo, bet detalių nepasakys, sprendimas buvo patvirtintas vienbalsiai.

Biudžeto pagrindimÄ aiÅ¡kino komunikacijos žmonės. Jie aiÅ¡kino, kad atsirado poreikis tų paslaugų pirkimui. Ä®monės veikla finansuojama dukterinių įmonių dividendais, pagrindinis finansavimo Å¡altinis buvo iÅ¡ dukterinių įmonių valdymo, dividendų. Tikslingumo klausimo nesprendžia. Tai sprendžia atsakingi už tai žmonės. Jo pareigose, tuo metu, kaip finansų kontrolės ir iždo vadovo – nebuvo biudžeto reikalingumo vertinimas. Pačių projektų vykdymÄ , kiek reikia konkrečiam projektui pinigų, nebuvo tuo metu jo atsakomybei vertinti.

Nebuvo valdybos narys, nebuvo atsakingas už sprendimų priėmimÄ kokio biudžeto reikia. Už tai buvo atsakingi funkciniai ekspertai. Pagrindinė įmonės veikla buvo susijusi su Visagino atominės elektrinės projekto parengiamaisiais darbais. Buvo komunikacijos padalinys, jie formavo poreikius. Darbe bendraudavo su R. V., apie šį projektÄ su kaltinamuoju asmeniÅ¡kai nebendravo. Su Komunikacijos departamentu apie tai bendravo. Apie vieÅ¡ojo pirkimo sutartį 2012-09-03, nieko negali papasakoti, tos sutarties sudarymo nekuravo.

Poreikis didinti biudžetÄ buvo susijęs su Å¡ia sutartimi, bet nieko negali paaiÅ¡kinti apie jÄ . Apie sutartį yra girdėjęs, bet jos nematęs. Pačios sutarties rengime nedalyvavo. Sutarties sÄ lygų nežino. Kontroliavo tik konkrečiÄ sumÄ . Koks buvo poreikis, tokiÄ ir sumÄ kontroliavo. Kontroliuoja pagal įvykdymÄ . Susiplanuoja tokį biudžetÄ kokia suma, vėliau atliekami mokėjimai. IÅ¡ sistemos už apskaitÄ atsakingas žmogus sutikrina ar nevirÅ¡ija numatytos sumos, jis gavęs iÅ¡ apskaitos dokumentÄ apie mokėjimÄ , patvirtina.

Jeigu sutarties suma virÅ¡ijama, tai tokio mokėjimo sistema negali atlikti. Å iuo atveju nebuvo virÅ¡ytas numatytas biudžetas. Seka ne sutartį, o biudžetÄ . Jo funkcijose nebuvo kontroliuoti sutarties. Kontroliuoja pagal biudžetÄ . Nebuvo atsakingas už sutarties vykdymÄ , jo atsakomybė - numatyti biudžete tam tikrÄ sumÄ ir atlikti mokėjimÄ . TÄ sutartį kuruoja teisininkai ar apskaitos žmonės. Ne jo atsakomybei kontroliuoti ar sutartyje virÅ¡ijama suma. Kontroliavo biudžetÄ , jam buvo svarbu pateikti biudžetÄ , teikė jį valdybai, valdyba patvirtino, buvo matyt paslaugos atliktos, atsakingi žmonės patikrino turbÅ«t ar tos paslaugos atliktos.

Tada iÅ¡ įmonės atėjo sÄ skaita į buhalterijÄ . Buhalterija apskaitoje sutikrino, ar ta sÄ skaita yra už paslaugas pagal tam tikrÄ sutartį, ir tokiÄ sÄ skaitÄ , atlikę savo atsakomybėje esančiÄ kontrolę, pateikė į sistemÄ mokėjimui. Jeigu ateina į sistemÄ kas reikia sumokėti tÄ jis ir padaro. Negali pasakyti kas tikrino ar tos paslaugos atliktos. Jam ateina per sistemÄ suformuotas mokėjimas, jis patvirtina mokėjimo pavedimÄ . Pasitiki, kad žmonės turintys atsakomybę gerai atlieka savo darbÄ .

Už tai buvo atsakingi komunikacijos žmonės. Mato, kad yra suformuotas mokėjimas iÅ¡ paslaugų eilutės, jeigu suma nevirÅ¡ija biudžeto atlieka mokėjimÄ . Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas D. K. nurodė, kad ne jo kompetencija buvo vertinti, ar teisingai vykdomos sutartys. Pagal kiekvienÄ sutartį netikrina. ŽiÅ«ri, kad bendras biudžetas, faktiniai mokėjimai nevirÅ¡ytų numatyto biudžeto. Žmonės paprastai jeigu mato, kad virÅ¡is suma biudžetÄ , tai ateina pasitikrinti ar bus pinigų, ir pasitvirtina.

NebÅ«davo taip, kad virÅ¡ytų sumos biudžetÄ . Galutinį sprendimÄ dėl biudžeto priima valdyba, valdyba priėmė sprendimÄ dėl biudžeto padidinimo, Å¡is sprendimas jam yra privalomas. Nėra dalyvavęs pokalbiuose Å¡iais klausimais ministerijoje, pokalbiuose su A. Ą. A. Tuo metu buvo politinė aplinka, klausimai susijęs su Å¡io projekto vykdymu buvo aktualÅ«s, buvo referendumo klausimai, bÅ«tina buvo Å¡io projekto vieÅ¡inimÄ suintensyvinti, kad bÅ«tų visuomenė informuota apie šį projektÄ .

Vizuoja sutartį, kad numatyta suma bÅ«tų biudžete. Ä® jo pareigas neįeina patikrinti ar yra nauja sutartis, kai padidėja biudžetas. Jeigu nevirÅ¡ija eilutės biudžeto, nebuvo pareiga tikrinti kiek tų sutarčių, ar atitinka sumos. Už sutarties sudarymÄ buvo atsakingi teisininkai, paslaugų teikėjai. Apskaitos žmonės – mokestiniai klausimai. Už sutarties sudarymÄ â€“ vadovas atsakingas, tas kuris tvirtina. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 18-19) liudytojas D.

K. nurodė, kad juos tvirtina. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas D. K. nurodė, kad pagal užimamas pareigas, sutartyje jo vizavimas reiÅ¡kia, mokėjimo atsiskaitymo terminus, atsiskaitymo sÄ lygas, kaip reikės užtikrinti sutarties finansavimÄ . Jo viza reiÅ¡kia – kad Å¡iai sumai sutarties finansavimas užtikrintas, kad poreikis numatytas biudžete. Sutartyje vizavo savo dalies pusę . Kitų specialistų vizos reiÅ¡kia pagal jų atsakomybes pagal pareigybes, už kÄ atsakingi, tai patvirtina savo sritis.

Kai ateina dokumentai iÅ¡ sistemos iki jo, tai buvo pasitikėjimas žemesniais darbuotojais. Nebuvo nepasitikėjimo kitų darbuotojų darbu. Negali kiekvieno darbo pertikrinti. Manymas paprastai bÅ«na pagrįstas tam tikru žinojimu. Jeigu ateitų sÄ skaita įvykdyti nedelsiant, o jeigu terminai yra kitokie, tai netvirtintų, Å¡iuos dalykus kontroliuoja, jeigu apmokėjimas yra padarytas ne pagal sutartį. Sutartyje numatyti apmokėjimo terminai. Su visais tiekėjais sudaromos sutarties apmokėjimo sÄ lygos. Tos sÄ lygos numatytos sutartyje, jis stebėjo, jeigu nukrypsta nuo standartinių sÄ lygų, tada žiÅ«rima, kodėl taip yra.

Jeigu sutartyje numatyta suma virÅ¡ijama, paprastai žiÅ«rima ar sukauptų sutarčių krepÅ¡elis nevirÅ¡ija biudžeto (t. 9, b. l. 196-201). Liudytojas Å . A., apklaustas teisme, paaiÅ¡kino, kad R. V. buvo jo bendradarbis, iÅ¡ pradžių atsakingas už bendravimÄ su investuotojais, komunikacijÄ , vėliau tapo "A" vadovu, atsakingu už projekto vystymÄ Lietuvoje, o jis (liudytojas) 2012 m. buvo projekto finansavimo vadovas. "A" buvo strateginis Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektas, kurį kartu su regioniniais partneriais (iÅ¡ pradžių Estija ir Latvija), vystė gal nuo 2006-2007 metų.

Buvo pasiraÅ¡ytas bendradarbiavimas politiniame lygmenyje. 2009 m. prisijungė prie projekto, prieÅ¡ paskelbiant strateginio investuotojo konkursÄ . Jis dirbo Ekonomikos departamente, atsakingame už finansavimo, ekonomikos klausimus, prezentacijų rengimÄ , pagalbÄ derybose su strateginiais investuotojais. 2012 m. vasarÄ Seime buvo pritarta patariamajam referendumui, jį buvo nuspręsta daryti 2012 m. spalio mėnesį. "A" nutarta įsigyti vieÅ¡inimo paslaugas, kurios užtikrintų aiÅ¡kiÄ komunikacijÄ , informacijos suteikimÄ , nes buvo daug komunikacijos ir iÅ¡ iÅ¡orės. Poreikis komunikacijai kilo dėl patariamojo referendumo.

Jis, R. V. papraÅ¡ytas, vadovavo projekto finansavimui, nes reikėjo papildomų rankų, pažiÅ«rėti, kad dokumentacija ateitų laiku. Jo po 2012-09-03 sutarties pasiraÅ¡ymo paprašė padėti Viešųjų ryÅ¡ių departamentui, kad srautas dokumentų ir sÄ skaitų bÅ«tų tvarkingos. Nuo sutarties pasiraÅ¡ymo iki referendumo vyko didelė vieÅ¡inimo kompanija – lankstinukai, radijas, TV laikas – visa tai turėjo sutilpti į dviejų, trijų savaičių laikÄ . Jis buvo vienas iÅ¡ asmenų, kuris dalyvavo vizavimo procese.

Sutartys vizuojamos keleto asmenų pagal kompetencijÄ . Jis dalyvavo sÄ skaitų vizavimo procese. Buvo vizos finansų, viešųjų ryÅ¡ių, kt. Pagal 2012-09-03 sutartį gaudavo rangovo sÄ skaitas-faktÅ«ras, galimai "C" Dėjo vizas, tikrino, kad bÅ«tų tvarkingas darbų srautas, kad bÅ«tų savaitę ar dvi atliekami darbai. Viešųjų ryÅ¡ių kolegos irgi tikrino. Jo viza reiÅ¡kė, kad tie darbai atlikti, užtikrino sklandų dokumentacijos vaikščiojimÄ . Generalinio direktoriaus galutinis paraÅ¡as reiÅ¡kia, kad galimas apmokėjimas.

Buvo trumpalaikiai terminai, didelė sutarties apimtis, todėl buvo papraÅ¡yta jo prisidėti. Gavęs sÄ skaitÄ , dėdavo vizÄ , paklausdavo viešųjų ryÅ¡ių žmonių, pasiskambindavo su rangovu, pažiÅ«rėdavo, kokia pinigų suma. Žino, kad pirminė darbinė suma buvo mažesnė, o galutinė didesnė. Buvo atliekamas papildomas pirkimas. Buvo nupirkta, nes buvo poreikis didesnei darbų apimčiai, vieÅ¡ajam papildomų darbų pirkimui nebuvo laiko atlikti. Pastebėjo, kad nors suma virÅ¡yta, bet darbai toliau atliekami.

SÄ skaitos eina, o suma virÅ¡ijama. Visi tÄ pastebėjo. Buvo informuotas vadovas. Jis su R. V. ir asmeniÅ¡kai kalbėjo, ir elektroniniu paÅ¡tu rašė. Visi tai žinojo. VirÅ¡ytos sumos nevizavo. Sutarė, kad padės toliau savo darbo valandomis, bet nevizuos. Dalyvaus tolimesniame procese, bet neprisiims atsakomybės už virÅ¡ytas sumas. Nėra atsakingas už iÅ¡laidas. EpizodiÅ¡kai sudalyvavo Å¡iame darbų sraute, nes reikėjo pagalbos. Didžioji dalis žmonių, kurie tiesiogiai dalyvavo, tai žinojo, netiesiogiai dalyvaujantys nežinojo.

Žino, kad buvo svarstoma, kÄ daryti, bet kas konkrečiai, nepasakys. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas Å . A. nurodė, kad strateginis investuotojas „H“ valstybės visuomenei buvo paskelbtas gal 2011 m. Paskelbus strateginį investuotojÄ , valstybės pozicija buvo įgyvendinti "A" projektÄ su strateginiu investuotoju, pasiraÅ¡yti sutartį. Galimai 2012 m. birželį Seimas priėmė strateginių įstatymų paketÄ dėl Å¡io projekto. Seimo sprendimas dėl referendumo buvo labai netikėtas jam asmeniÅ¡kai, nes tris metus buvo daromas nuoseklus darbas, buvo tiek Seime, tiek Vyriausybėje palaikymas visiems strateginiams projektams. 2012 m. liepos mėnesį paskelbė, o spalį turėjo įvykti referendumas.

Tai trumpa laiko apimtis. Didelės apimties viešinimo kompanija vyko visos Lietuvos mastu. Jis nėra viešųjų ryšių specialistas. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 134-136) Š. A. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad buvo finansų kontrolės departamento vadovas. Pagal jo pareigas jam nepriklausė atlikti visų tų darbų, juos atliko žodiniu nurodymu. Tuo metu turėjo laiko, jo prašė, tai neišėjo iš kompetencijos ribų (t. 9, b. l. 196-201).

Apklausta teisme liudytoja A. R. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis R. V. buvo jos direktorius. Jos pareigos – buvo viešųjų pirkimų vyriausioji vadybininkė, atsakinga už vieÅ¡uosius pirkimus, ji vykdė visas funkcijas, dalyvavo pirkimų planavime, komisijos posėdžiuose. Buvo tiesiogiai pavaldi direktoriui, vėliau pavaldumas pakeistas teisininkui M. B. Poreikis pirkti paslaugas atsirado, kai prasidėjo kalbos, kad reikalingas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Tuo metu ir Prezidentė vieÅ¡oje erdvėje ir Seimo nariai teigė, kad trÅ«ksta visuomenei informacijos. "A" Viešųjų ryÅ¡ių skyrius inicijavo pirkimÄ , iÅ¡ pradžių mažesnei sumai, nes nesitikėjo, kad referendumas realiai tikrai vyks.

Buvo inicijuotas pirmas pirkimas už maždaug 1 200 000 Lt. Ji atėjo į įmonę dirbti rudenį, gal 2011 m. pabaigoje. Iki to laiko "A" daug kÄ savo jėgomis darė Viešųjų ryÅ¡ių skyrius. Prasidėjus referendumo etapui, iÅ¡ pradžių tam skyriui vadovavo G. K., vėliau prisidėjo S. B. Ko gero vasarÄ jau pradėjo pirkti paslaugas. Iki tol viskÄ darė savo jėgomis, nors buvo įmonė, kuri, esant reikalui pagelbėdavo su vieÅ¡aisiais ryÅ¡iais. G. K. su S. B. rengė inicijavimÄ dėl Å¡ių paslaugų pirkimo.

Jų pareiga buvo apspręsti sumÄ . PrieÅ¡ tai iÅ¡ tos pačios įmonės buvo nupirkę už 200 000-300 000 Lt, bet neužteko tų paslaugų. Po to ir kitas buvo pirkimas iÅ¡ tos pačios įmonės, nes jie laimėjo konkursÄ . Tai buvo paslaugų tęstinumas. BiudžetÄ kaip ir jie numatydavo, G. K. ir S. B.. Jie buvo atsakingi už tÄ sritį. Ji, kaip viešųjų ryÅ¡ių specialistė, apie tÄ sumÄ gali pasakyti, kad tai peržengė tarptautinio pirkimo ribÄ , tos specifikos nežino. Su ja tarėsi, kaip tÄ konkursÄ organizuoti.

Bet jau Seimo buvo nuspręsta, kad bus tas referendumas ir tarptautiniams pirkimams laiko nebuvo, nes jie užtrunka 2-3 mėn. Ji pasakė valdybai, direktoriui, apie tai, kad tai beviltiÅ¡ka atlikti pagal viešųjų pirkimų įstatymÄ . Buvo tariamasi, kÄ daryti. Ji dalyvavo vieÅ¡ojo pirkimo komisijoje, kurio suma buvo 1 200 000 Lt. Kad bus vertinama pagal ekonominio naudingumo kriterijų sprendė viešųjų pirkimų skyrius (negali pirkti bet kokios reklamos, reikia žiÅ«rėti kÅ«rybiÅ¡kai). IÅ¡ pradžių prieÅ¡ atplėšiant vokus, turi bÅ«ti įvertinta kÅ«rybinė pusė, tai vertino G.

K., davė balus, atplėšė vokus, įvertino kainas. "C" kaina didelė, bet tos įmonės buvo aukÅ¡tas ekonominis įvertinimas. Kadangi matėsi, jog trÅ«ksta pinigų, tai valdyba skyrė daugiau pinigų. Buvo kalbama, kaip tÄ skubiai padaryti. Su Viešųjų pirkimų tarnyba buvo tartasi su Ūkio ministerija. A. Ą. A. juos suvedė su moterimis, kurios patvirtino, kad nėra galimybės per vieÅ¡uosius pirkimus nupirkti. Susitikime Ūkio ministerijoje dalyvavo ji su M. B., lyg buvo ir S. B.. Informavo direktorių, kad vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du neįmanoma nupirkti tų paslaugų.

Per kelias dienas, neįmanoma teisiÅ¡kai nupirkti vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du, tų paslaugų, nes tai peržengė tarptautinio prikimo ribas. R. V. nevertė komisijos daryti nusikaltimo. Kolegė iÅ¡ komisijos pasakė, kad taip negalima, A. M. pasakė, kad abejoja, ar gali priimti sprendimÄ . R. V. tada atsakė, kad jis abejoja, ar apskritai ji gali bÅ«ti komisijoje. Gal ikiteisminio tyrimo metu ji ir pasirašė parodymus, kad jos ateitis įmonėje svarstytina, bet taip nebuvo. Už tos sutarties vykdymÄ atsakingas buvo S. B. su G.

K.. Nežino, kada jie pamatė, jog trÅ«ksta pinigų. Rengė sutarties sÄ lygas, ko gero tai buvo bendras komisijos sprendimas, buvo ir direktorius ir teisininkai, ir viešųjų ryÅ¡ių specialistai. Kai buvo A. Ą. A. valdybos narys ar pirmininkas, ji buvo iÅ¡kviesta iÅ¡ atostogų, tai buvo vasarÄ , rugpjūčio gale, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant 2012-09-03 sutartį. JÄ iÅ¡kvietė S. B., sakydamas, kad ji negali atostogauti, nes reikia rengti sutartį. Pasakė, kad A. Ą. A. jÄ kviečia. Reikia paruoÅ¡ti visus dokumentus apie vieÅ¡ojo pirkimo paslaugas.

Tiesiog, kad reikės daugiau pinigų. Ko gero su A. Ą. A. buvo susitikusi du kartus. Dėl to papildomo pirkimo paslaugų, kalbėjo direktoriaus kabinete su A. Ą. A., dalyvavo G. K.. Nepamena, ar buvo S. B.. Susitikime direktorius R. V. pasakė, kad pagal įstatymÄ neiÅ¡eis nupirkti papildomų paslaugų, o A. Ą. A. pasakė, kad tai ne jo reikalas, kad, kaip nori, taip tegul daro. Ne vienÄ kartÄ važiavo į Ūkio ministerijÄ . A. Ą. A. buvo tas, kuris suvedė su Ūkio ministerija, ten bandė rasti teisinį bÅ«dÄ , tačiau moterys pasakė, kad nėra tokio bÅ«do.

Jam dar kartÄ pasakė, kad vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du nepirks, nes komisija nenori prisiimti atsakomybės. Ji direktoriui sakė, kad nėra teisinės galimybės nupirkti papildomų paslaugų. Kalbėjo ir susirinkimo metu. Negali pirkti, nes darytų pažeidimÄ . Negali pasakyti, kÄ M. B., kaip teisininkas, dar su direktoriumi kalbėjo. Vykdavo bendri susirinkimai. M. B. gal bandė rasti mažiausiÄ blogybę iÅ¡ tos visos situacijos, nes nupirkti reikėjo. Jis, turbÅ«t, buvo už tai, kad prisiimtų viešųjų ryÅ¡ių skyrius.

Jai buvo siÅ«loma vadovauti pirmajai vieÅ¡ojo pirkimo komisijai, bet ji atsisakė: juk buvo ir Viešųjų ryÅ¡ių skyriaus virÅ¡ininkė G. K., S. B., ji tik vadybininkė. Buvo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad komisijos primininku turi bÅ«ti skiriamas aukÅ¡tesnes pareigas einantis asmuo. IÅ¡aiÅ¡kino, kad visi komisijos nariai neÅ¡a atsakomybę. Nežino, kodėl jai siÅ«lė bÅ«ti komisijos pirmininke. Tuo labiau, kad ne ji inicijavo tÄ pirkimÄ . M. A. – konsultantas, su juo asmeniÅ¡kai nebendravo, turbÅ«t, G.

K. bendravo. Su jais jau anksčiau su buvo dirbę. Jai atrodo, kad iÅ¡ S. B. sužinojo apie tÄ kitÄ sumÄ . Jis priimdavo paslaugas, pasiraÅ¡inėjo sÄ skaitas, jis pasakė, kad virÅ¡yta suma ir, ar nieko bebus, jei jis pasiraÅ¡ys. Jis ateidavo pas jÄ konsultuotis, ar tai gerai viešųjų pirkimų prasme. Tai buvo jau „post factum“ Ji įtarė, kad S. B. nepasiraÅ¡inėjo sÄ skaitų. Kadangi baiginėjosi teisėta suma, informavo Viešųjų ryÅ¡ių skyrių, kad reikia tai vieÅ¡inti.

Tada prasidėjo iÅ¡ jų pusės delsimas pasakyti, kada paskutinis mokėjimas, kad ji galėtų tai pavieÅ¡inti. Tiesiog, kai tas laiko terminas ėjo, ji kalbėjo su G. K. ir S. B., kad reikia tai pavieÅ¡inti. Ji buvo atsakinga už tokį pavieÅ¡inimÄ , jiems sakė, kad reikia paskutinio mokėjimo datos ir sumos. G. K. pasakė, dar palaukti ir nevieÅ¡inti. Neatsimena, ar ji R. V. pasakė apie paskutinio mokėjimo datos pavieÅ¡inimo bÅ«tinybę. Jai pasakė, kad ji yra pavaldi M. B., o ne direktoriui R.

V. Ji daug nebendravo su R. V., su M. B. bendraudavo labiau. Kiek pamena pokalbius su R. V., ji kalbėjo apie tai, kad reikia teisėtų bÅ«dų ieÅ¡koti, o tada įsitraukė A. Ą. A. Direktorius tiesiog neiÅ¡sakė savo pozicijos. Buvo aiÅ¡kiai pasakyta, kad teisėtų bÅ«dų nėra, dėl to ir A. Ą. A. įsijungė. S. B. pas jÄ atėjo tartis. Jos su A. S. tikrai pasakė, kad negalima. Jie nebuvo viešųjų pirkimų specialistai, todėl jiems nebuvo aktualu nepriiminėti neteisėtų sprendimų.

A. S. pasakė, kad ji nemano, kad gali priimti sprendimÄ pirkti už didesnę sumÄ . M. B., S. B. ir G. K. bÅ«tų nupirkę ir be jų su A. S. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. R. nurodė, kad jÄ klausinėjo du tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, kiekvienÄ kartÄ buvo klausimai iÅ¡ skirtingų pirkimų. Viskas vyko painiai. Tada atsakinėdama nemelavo. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 92-94) liudytoja nurodė, kad iÅ¡ dalies juos tvirtina – kai kur aÅ¡trokai paraÅ¡yta, bet iÅ¡ esmės sutinka su parodymais.

Liudytoja papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo laikas po 2012-09-03 sutarties pasiraÅ¡ymo, kai ji nerado tos sutarties, „prikabintos“ sistemoje. Sutartis tvarkydavo A. J., todėl jos paklausė, kodėl nėra „prikabintos“ sutarties. Paskui ta sutartis atsirado, bet ji buvo kitokia. TÄ pastebėjo, nes tuo metu juos tikrino Viešųjų pirkimų tarnyba, pati turėjo raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus, jai reikėjo visų dokumentų, turėjo „word“ variantus, rašė paaiÅ¡kinimus, pastebėjo, kad buvo iÅ¡imta ta sutartis, kas jÄ išėmė, negali pasakyti.

Tas sutarties pakeitimas nieko nepadės, nes svarbu kokia vertė buvo pradedant pirkimÄ . O pradžioje jau buvo patvirtintas dokumentas su 1 200 000 Lt suma. Gal tokiu bÅ«du galvojo, kad bus galima iÅ¡leisti daugiau, nei 1 200 000 Lt. Ji matė ir popierinį variantÄ . Už visas sutartis buvo atsakinga A. J., jos buvo segtuvuose. Negalėjo tos sutarties gauti. Tuo metu A. J. buvo komisijoje. Prašė A. J. pasižiÅ«rėti sutartį, bet tuo metu nedavė. RaÅ¡tÄ parašė iÅ¡ savo „word“ sutarties.

Ä® Viešųjų pirkimų tarnybÄ kreipėsi pozicija, todėl viskÄ tikrino. Po kiekvieno pirkimo įvykdymo, jie informuodavo raÅ¡tu Viešųjų pirkimų tarnybÄ . Nežino, ar Viešųjų pirkimų tarnyba žinojo apie tÄ 4 000 000 Lt sumÄ . Neatsimena, ar R. V. buvo pokalbyje, kai jÄ iÅ¡kvietė iÅ¡ atostogų. Jeigu jÄ kvietė S. B., tai ko gero R. V. nedalyvavo. A. Ą. A. praktiÅ¡kai ten gyveno. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 96-97) liudytoja A. R. nurodė, kad juos tvirtina.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad pats Seimas pastatė "A" į tokiÄ padėtį, nes praktiÅ¡kai nupirkti paslaugas per tokį laikÄ yra labai mažai vilties, o reikia įvykdyti. Jie konsultavosi ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, su Ūkio ministerija, susipažino ir su teisine praktika. Reikėjo pasirinkti mažiausiÄ blogybę. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ , skubų pirkimÄ galima daryti, tik įvykus gamtos stichijai. Jie buvo buvo įsprausti į kampÄ .

Ji niekada su A. Ą. A. nebuvo viena, visada buvo M. B., taip pat bÅ«davo S. B., G. K.. Visi jį informavo. A. Ą. A. žodžiai buvo: „R., nesvarbu, kokiu bÅ«du, turime nupirkti, turi bÅ«ti“. „Ant karÅ¡tųjų“ viskas buvo. Tai R. V. buvo įspraustas į kampÄ , nes direktoriui privalomi valdybos sprendimai. Derybos gali bÅ«ti neskelbiamos, kai kvieti tiekėjus, kai reikia tęstinių paslaugų (t. 10, b. l. 1-4). Liudytoja V. K.-P., apklausta teisme paaiÅ¡kino, kad dirbo Komunikacijos skyriaus vadove.

Pirkimas buvo, tačiau detalių nepamena. Pirkimo komisijoje ji nedalyvavo. Vykdė konkrečias užduotis dėl komunikacijos Å¡iame projekte. Pagal sutartį reikėdavo paruoÅ¡ti informacijÄ , vyko reklamos teikimas, komunikacija. PrieÅ¡ 2012 m. referendumÄ buvo informacinis turas per LietuvÄ skirtinguose miestuose. Viena iÅ¡ sutarčių buvo su viešųjų ryÅ¡ių agentÅ«ra "C" Sutarčių priežiÅ«ra nebuvo jai priskirta. Jos tiesioginiai vadovai buvo G. K. ir S. B. Ji pati buvo labiau darbų vykdytoja. "D" taip pat vykdė atominės elektrinės statybos vieÅ¡inimÄ .

Dėl to organizuotas vieÅ¡asis pirkimas. Ji dalyvavo kaip specialistė. Viešųjų ryÅ¡ių srityje teko atlikti tam tikras užduotis, susijusias su straipsnių turiniu ir pan. PrieÅ¡ referendumÄ vieÅ¡inimas buvo ženkliai aktyvesnis. Iki tol daugiau buvo dirbama su spauda. Apie "A" su "C" pasiraÅ¡ytÄ sutartį žinojo bendrais principais, kokios paslaugos teikiamos. Paties biudžeto ir užsakymo nesekė. Vykdė tik konkrečias užduotis, dėl virÅ¡yto biudžeto sužinojo vėliau, bet negali pasakyti, ar tuomet, kai apklausos prasidėjo, ar prieÅ¡ referendumÄ .

Jokiame svarstymo procese nedalyvavo. Užduotis duodavo S. B., G. K. Už biudžeto priežiÅ«rÄ nebuvo atsakinga. Dirbo su komunikacijos žmonėmis, padėjo su citatomis ir pan. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad su R. V. bendravo darbiniais klausimais (dėl derino straipsnių turinį ir pan.), tačiau ne dėl užduočių. Nežino, kas nustatė paslaugų pirkimo-pardavimų sumÄ , nežino, kokius įgaliojimus turėjo G. K. dėl Å¡ios sutarties. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.

10) liudytoja juos patvirtino. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad dalyvavo pirkimo inicijavimo procese. Dirbo komunikacijos skyriuje, todėl į komisijÄ buvo įtrauka dėl specifikacijos ruoÅ¡imo. Nepamena, kas ir kokiÄ sumÄ pasiÅ«lė. Suma bÅ«davo siÅ«loma iniciavimo metu. Projekto biudžetas nebuvo jos kompetencijoje. Komisijos susitikimai vykdavo. Su viešųjų pirkimų partneriais jai neteko bendrauti. Susipažino tik su viešųjų pirkimų laimėtoju. Laikas buvo intensyvus, nes buvo inicijuotas referendumas, o laiko tarpas buvo trumpas.

Buvo daug informavimo darbų. Veiksmai buvo vykdomi per skirtingas informavimo priemones. Viešinimas apėmė visas televizijas, vyko diskusijos laidose. Ji dirbo prie straipsnių spaudoje, atskiro leidinio ruošimo, televizijos reklamų. Su piniginiais klausimais nebuvo susijusi. Už pirkimus buvo atsakinga darbuotoja – A. R. Dėl pirkimo būdo, balsavo visa komisija, rekomendacijas teikė Audronė. Direktorius iniciavimo sprendime, kiek pamena, nedalyvavo, o vėliau ji ir pati nedalyvavo. Mano, kad tai buvo ne generalinio direktoriaus atsakomybė (t. 10, b. l. 32-37).

Liudytoja G. K., apklausta teisme, paaiškino, kad su kaltinamuoju dirbo "A" Jis iš pradžių buvo jos tiesioginis vadovas, vėliau – generalinis direktorius. Jos pareigos – viešųjų ryšių vadovė, jai vadovavo S. B. Projektas buvo viešinamas labai skubant. Viskas vyko labai greitai. Buvo spaudimas iš viešosios erdvės. Juos nuomone, buvo elgiamasi neatsakingai, nes pats projektas 60 m. trukmės, finansiškai didelės apimties ir vystytas nuo 2007 m. Pradėjo dirbti su viešinimu nuo parengiamųjų darbų.

Branduolinių projektų komunikacijoje labai svarbu į viskÄ Ä¯sigilinti. Svarbu įsigilinti į projekto etapus, kurie nėra vieÅ¡inami. Su "D" teko dirbti, vieÅ¡inimas vyko tam tikru etapu. Tai buvo agentÅ«ra, laimėjusi pirkimÄ . Tame tarpe vyko ir derybos, projektas buvo pateiktas Seimo nariams. Vyko investuotojų atranka. Nepamena, ar dalyvavo projekto vieÅ¡inimo inicijavime, ar S. B. pateikė iniciavimo raÅ¡tÄ . Nepamena, iÅ¡ kur atsirado tokia sutarties suma (1 200 000 Lt). Sutartis buvo pasiraÅ¡yta, jÄ pasiraÅ¡ant ji nebuvo sutarties vadove, tačiau jos darbų spektras buvo platus, nes labai daug nusimanė, prisidėjo kaip ekspertė prie Å¡io dalyko.

Bendravo su direktoriumi, tardavosi. R. V. dalyvaudavo laidose, reikėdavo rengti atsakymus, ataskaitas. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja G. K. nurodė, kad dėl virÅ¡ytos sumos su direktoriumi, turbÅ«t, buvo kalbama, tačiau ji nežino. Negali atsakyti, ar žinojo apie projekto virÅ¡ytÄ sumÄ . Dažnai bÅ«davo ekspertė dėl pateiktų pasiÅ«lymų tiekėjų paslaugoms. VieÅ¡ojo pirkimo pasiÅ«lymus, turbÅ«t, vertino ji, tačiau nepamena, kaip buvo vertinama. Reiktų žiÅ«rėti pagal sutartį.

Laimėjo "C" nes buvo nustatyti kriterijai, kuriuos ji atitiko. Å iuo atveju labiausiai atsižvelgta į pirkimo sÄ lygas, tačiau svarbus ir kÅ«rybiÅ¡kumas, situacijos vertinimas ir pan. kriterijai. Tai, kad "D" buvo ankstesnis partneris ir orientavosi situacijoje, nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį vertinama įmonė. Žmonės rengia, pateikia įžvalgas, todėl keičiasi komunikacijos bendrovė. Jei reiktų konkrečiai kalbėti apie šį pirkimÄ , reikėtų žiÅ«rėti į sutarties sÄ lygas.

PasiÅ«lymai bÅ«na įvairÅ«s, Å¡iuo atveju nepamena apimties. PasiÅ«lymo įvertinimas gali užtrukti skirtingÄ laiko tarpÄ . Kadangi ji buvo komunikacijos specialistė, todėl tai galėjo padaryti ganėtinai greitai. Dėl sumos nusprendžia iniciatorius, įvertinęs darbų apimtį. Priklausomai nuo organizacijos, nuo projekto, gali kisti projekto sutarties numatyta suma. "A" projekte niekas negalėjo numatyti projekto konkrečios sumos, nes tai buvo iššūkis visiems planuojantiems. Planuojant projekto sumÄ , eigoje galėjo iÅ¡ryÅ¡kėti sumos trÅ«kumas.

VieÅ¡uosius pirkimus organizuoja Viešųjų pirkimų skyrius. Ji mano, kad virÅ¡yti numatytos projekto sumos negalima. Paslaugų sumÄ vertina ekspertas su visais gautais pasiÅ«lymais. Å iuo atveju S. B. buvo komunikacijos ekspertas. Gali bÅ«ti, kad buvo tariamasi, kalbama apie konkretesnę sumÄ . Dėl referendumo, tai nebuvo galima nieko numatyti. Dėl papildomų lėšų iniciavimo reiktų žiÅ«rėti dokumentus. Darbas vyksta tam tikrais etapais. Konfidencialaus partnerio buvo ieÅ¡koma gal nuo 2009 m. pradžios, tačiau tiksliai nežino, o 2011 m. buvo atrinktas investuotojas.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo paskelbta, kad bus ieÅ¡komas investuotojas. Per tÄ laikotarpį keitėsi investuotojas. Vėliau buvo pereita prie kito etapo – derybų. 2012 m. vasarÄ Seimui iÅ¡komunikuota ir pateiktas įstatymo projektas prieÅ¡ referendumo paskelbimÄ . Kadangi buvo labai trumpas laikas, projektas nepavyko. Buvo daryti tyrimai, kad žmonių supratimas apie projektÄ padidėjo. Viskas turėjo vykti ramiau. ReferendumÄ iniciavo vienas Seimo narys. Buvo du bandymai surinkti balsus iÅ¡ visuomenės ir inicijuoti referendumÄ , tačiau nepavyko.

Taigi, visuomenė arba neryžtinga buvo, arba nelinkusi tokio sprendimo priėmimui. Apskritai kalbant apie Å¡io projekto vykdymÄ , galima remtis tik tarptautine praktika, Lietuvos pajėgumai maži. Projektas 60 m. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 75-80) liudytoja G. K. nurodė, kad juos tvirtina. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, kad vertinimo kriterijai nurodomi pirkimų sÄ lygose, nemano, kad dalyvavo jų rengime, nes paprastai tai koordinuoja viešųjų pirkimų specialistai.

Sprendimus vertina viešųjų pirkimų sudaryta komisija. Buvo skuba, buvo įtampa, didelis tempas. Ji vertino tik kÅ«rybinę dalį kelias valandas, o visa kita buvo vertinama komisijos. Apie sutarties pasiraÅ¡ymÄ su Å¡iais partneriais, apie sutarties vykdymÄ buvo sužinota skyriuje. Vykdydama sutartį, derino vaizdinę medžiagÄ , rengė informacijÄ , buvo praÅ¡oma įžvalgų, vyko peržiÅ«ros. KÄ gaudavo iÅ¡ S. B., tÄ vykdydavo. Darbai užfiksuojami darbų priėmimo-perdavimo aktais arba leidiniais, kurie vėliau iÅ¡platinami.

Nepamena, kada, iÅ¡ kur ir kaip sužinojo apie 1 200 000 Lt sumos virÅ¡ijimÄ . Buvo kalbos apie sumos virÅ¡ijimÄ . VieÅ¡oje erdvėje gal 2013 m. jau buvo paskelbta apie sumos virÅ¡ijimÄ . Kontroliuoti biudžetÄ pagal sutartį nebuvo jos kompetencija. Nebuvo Å¡ios sutarties projektų vadovė. Projekto vadovas ne tik prižiÅ«ri darbus, bet ir projektÄ koordinuoja, žiÅ«ri darbus, pasiraÅ¡inėja dokumentus, tikrina lėšas. Projekto vadovas buvo S. B. (t. 10, b. l. 32-37). Liudytojas K. Å ., apklaustas teisme paaiÅ¡kino, kad 2012 m. buvo "A" valdybos narys.

Pamena, kad valdybos posėdžiuose svarstė klausimÄ dėl 2012 m. biudžeto. Dėl lėšų skyrimo, susijusių su referendumo vieÅ¡inimu, buvo keli posėdžiai. 2012 m. liepos mėnesį Seimas netikėtai priėmė sprendimÄ , kad rudenį kartu su Seimo rinkimais vyks ir referendumas dėl naujos elektrinės statybos. Visa tai buvo susiję su įstatymo dėl "A" įgyvendinimu. Valdyba svarstė klausimÄ dėl to, kad reikėtų daugiau paaiÅ¡kinti visuomenei apie projektÄ ir skyrė lėšų informacijos vieÅ¡inimui.

Svarstymas buvo ne vienas, yra dokumentai, iÅ¡ kurių tai tiksliai galima pamatyti. Tvirtinant įprastinį biudžetÄ , visada numatomos lėšos ir jos buvo skirtos, tačiau tai buvo įprastinei veiklai. Svarstymai valdyboje buvo keli, tačiau viename tikrai buvo svarstomas klausimas dėl beveik 4 milijonų litų vieÅ¡inimui. Diskusijos buvo ne posėdžių metu. Darbotvarkes sudarydavo valdybos pirmininkas. Buvo apie tai kalbama ir ne posėdžiuose, kadangi tai buvo neeilinis Vyriausybės projektas. Jis Valdyboje buvo deleguotas "A" akcininko – Energetikos ministerijos, tačiau jo darbovietė buvo – Vyriausybės kanceliarija, buvo patarėjas energetikos klausimais.

Darbotvarkė bÅ«davo ta, kuriÄ pasiÅ«lydavo valdybos pirmininkas A. D., suderinęs su "A" Pačiame posėdyje esminių prieÅ¡taravimų ar esminių diskusijų nebuvo, nes klausimas buvo akivaizdus, abejonių dėl reikÅ¡mingumo nebuvo, kadangi buvo mažas laiko tarpas iki referendumo, Å¡is klausimas buvo svarstomas likus 3 mėnesiams iki jo. Tai buvo neeilinis klausimas ir buvo kalbama tik Å¡iuo klausimu. Nebuvo ilgas svarstymas, nes svarbÄ visi suprato. VieÅ¡inimas turėjo įvykti per glaustÄ laiko tarpÄ , kalbų, kaip vieÅ¡Ä jį konkursÄ tokiai sumai įvykdyti, apie paties projekto įgyvendinimÄ valdyboje didelių klausimų nebuvo.

Jis, kaip valdybos narys, nebuvo susipažinęs su įstatymais Å¡iuo klausimu. Valdybos nariai formaliai nebuvo pasiskirstę klausimus pagal savo kompetencijÄ , tačiau neformaliai – taip buvo. Jo kompetencija buvo – strateginiai projektai. Teisinius klausimus kuravo įmonės teisininkai. Teisininkai dalyvaudavo valdybos posėdžiuose. PrieÅ¡ posėdžius bÅ«davo teikiamos teisininkų iÅ¡vados. Kiek pamena, posėdžiuose tikrai bÅ«davo pasisakoma ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai dėl teisininkų iÅ¡vadų.

Å iuo klausimu nepamena, kad bÅ«tų buvusi teisininkų iÅ¡vada, jog tokiomis sÄ lygomis nebus galima tinkamai organizuoti vieÅ¡inimo projekto. Nepamena, kad bÅ«tų buvusi neigiama teisininkų iÅ¡vada Å¡iuo klausimu. Buvo kalbų dėl laiko glaustumo ir dėl lėšų panaudojimo ir tokio projekto įgyvendinimo bei sunkumo, o, kad su R. V. konkrečiai dėl to bÅ«tų jis pats kalbėjęs, nepamena. 2012-08-21 valdybos posėdis dėl biudžeto pakeitimo buvo susijęs su Seimo priimtais sprendimais.

Valdybos svarstymų dėl viešinimo buvo ne vienas, tie dalykai galėjo būti ir anksčiau aptariami, viskas turi būti užfiksuota protokoluose. Proceso dalyviams susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiu valdybos posėdžio protokolu (b. t. 1, b. l. 77), atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas K. Š. nurodė, kad šis valdybos posėdis pirminis dėl papildomų lėšų skyrimo. Šis sprendimas galėjo būti priimtas ir administracijos iniciatyva. 2012-08-21 valdybos posėdžio metu nepamena, ar komisijai jau buvo žinoma, kad vyksta viešasis pirkimas dėl viešinimo paslaugų už 1 200 000 Lt.

VieÅ¡inimo tvarka buvo svarstoma ne viename posėdyje. 2012-08-21 valdybos posėdis tikrai buvo dėl biudžeto pakeitimo, nes tai gali spręsti tik valdyba, tačiau kokie valdybos sprendimai buvo dėl biudžeto, nepamena. Iki 2018-08-21 biudžetas buvo nepakeistas. Čia buvo papildomi pinigai, dėl kurių valdyba turi priimti atskirÄ sprendimÄ . Dėl ankstesnio biudžeto patvirtinimo, jis nepamena ar valdyba tvirtino. Valdyba priima svarbiausius ir strateginius klausimus, o kaip juos gyvendinti ir ar tai įmanoma, ar ne, tai jau administracijos prerogatyva.

Buvo aiškus supratimas, kad laiko tarpas labai trumpas ir tai nėra paprasta, tačiau nebuvo nei teisininkų, nei administracijos pasakyta, jog tai neįmanoma. Kadangi pinigai buvo dideli, todėl buvo svarstomas klausimas dėl pinigų panaudojimo plano, kadangi sprendimai dėl pinigų turi būti pagrįsti. Rugsėjo mėnesį toks planas buvo pateiktas, kuris buvo įprastas. Ar formaliai "A" valdyboje 2012 m. rugsėjį buvo svarstomas klausimas dėl viešojo pirkimo atlikimo, nepamena, bet pamena, kad tikrai buvo svarstoma neformaliai.

Kalbėta dėl terminų glaustumo ir per kiek kaip greitai galima tai įvykdyti, nepažeidžiant įstatymų. Jis, kaip valdybos narys, dėl to su teisininkais nekalbėjo, bet ir nepamena, kad bÅ«tų buvusi kokia nors neigiama teisininkų iÅ¡vada. Apie galimus pažeidimus, panaudojant 4 milijonus litų, jis sužinojo tada, kai buvo pakviestas į STT, tačiau konkrečių pažeidimų taip ir nesužinojo. Valdyba dėl proceso nesprendžia. Kada Vyriausybė paskelbė, kad "A" yra strateginis objektas ir paskelbė strateginį investuotojÄ , nepamena, tačiau strateginio investuotojo parinkimas, visų darbų organizavimas prasidėjo Vyriausybei gavus įgaliojimus.

Pagrindiniai paruoÅ¡iamieji darbai prasidėjo 2009 m. Pirmas etapas dėl investuotojo sÄ lygų atrinkimo (patvirtinimas) įvyko nuo 2009 m. pabaigos iki 2010 m. rudens, o antras etapas buvo 2010 m. Visi teisiniai sprendimai Vyriausybės lygmeniu buvo priimti apie 2010 m. Nepamena, kada buvo pateiktas įstatymų paketas dėl "A" statymo. Nepamena, kad bÅ«tų buvęs įstatymas dėl "A" SÄ lygų patvirtinimas su parinktu investuoju vyko 2012 m. pavasario sesijos metu. Pačių įstatymų keitimo nepamena, jie nebuvo kažkokie svarbÅ«s ar ypatingi, nes tai buvo galima daryti, remiantis Vyriausybės programa.

Mano, kad valdybos nutarimai yra privalomi administracijai. 2012-08-23 buvo priimtas sprendimas dėl pinigų panaudojimo. Teisininkai nepateikė jokių iÅ¡vadų dėl sunkumų panaudoti 4 000 000 Lt per 1.5 mėnesį. Biudžeto pakeitimas nėra nurodymas administracijai kažkÄ daryti. Valdyba žinojo referendumo datÄ , tai galėjo bÅ«ti 2012-10-14. 4 000 000 litų buvo paskirti vieÅ¡inimui. Valdybos nariai priima sprendimus, o procedÅ«rų vykdymas nėra valdybos kompetencijoje. Valdybos nariai, priimdami savo sprendimus, vadovaujasi įstatymais.

Po įstatymo paketo priėmimo 2012 m. birželio 21 d. ir Seimo neeilinio posėdžio, priimant sprendimÄ dėl referendumo jis iÅ¡ Vyriausybės narių negirdėjo minčių, kad nereikia "A" projekto. Kai buvo priimtas politinis sprendimas dėl referendumo, iÅ¡ Vyriausybės niekas neprašė stabdyti projektÄ . Su R. V. bendraudavo ne tik posėdžiuose (jis (liudytojas) buvo Ministro Pirmininko patarėjas energetikos klausimais). Jis girdėjo nuogÄ stavimÄ dėl galimybių įvykdyti vieÅ¡inimÄ , ar tai įmanoma padaryti per tokį laikÄ , tačiau tai jau buvo specialistų užduotis.

Jam nežinoma, kad R. V. buvo daromas spaudimas dėl vieÅ¡inimo vykdymo. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 138, 140) K. Å . nurodė, kad juos tvirtina (t. 10, b. l. 43-46). Apklaustas teisme liudytojas M. Z. paaiÅ¡kino, kad buvo "A" valdybos narys. Su vieÅ¡inimo projektu susijusius valdybos posėdžius prisimena, bet tik dalinai, nes praėjo kokie 5-6 m. Jeigu neklysta, pirmasis dėl Å¡ito projekto vieÅ¡inimo klausimÄ iÅ¡kėlė jis 2012 m. ankstyvÄ pavasarį, gal kovo mėn. Buvo aiÅ¡ku, kad visiÅ¡kai nesuprantamomis žiniomis, nesuprantamais pinigais yra kuriama vieÅ¡oji nuomonė prieÅ¡ atominės elektrinės uždarymÄ .

Kadangi jis vienas buvo nepriklausomas valdybos narys, o kiti keturi buvo politinio pasitikėjimo, jo su akcininku ir bendrove nesiejo jokie tiesioginio ar netiesioginio pavaldumo ar giminystės ryÅ¡iai, o pagrindinis tikslas buvo atstovauti įmonės ir akcininkų interesus vienodai ir teisingai pagal jo mandatÄ , kreipėsi į tuometinį valdybos pirmininkÄ A. D. ir viename iÅ¡ Valdybos posėdžių iÅ¡sakė savo nuogÄ stavimÄ apie tai, ar jie mato, jog žiniasklaidoje ir ypač „Facebook“ socialiniame tinkle, vykdoma didelė agitacija prieÅ¡ atominės elektrinės projektÄ .

Sakė, kad metas susirÅ«pinti "A" įvaizdžiu, nes žmonės gali nepalaikyti to projekto, nesvarbu, kiek tas strateginis tikslas užduotas. Tokiu atveju bÅ«tų gerai pradėti vieÅ¡inti, pasakoti, kodėl tai yra daroma, nes įmonė turi tokį strateginį tikslÄ . Atsimena bÅ«tent Å¡itÄ valdybos posėdį. Posėdyje valdybos pirmininkas jam pasakė, kad įmonės pinigus labai lengva „iÅ¡vaistyti“. Su R. V. buvo pažįstamas gal 20 m., jų pažintis buvo sporadiÅ¡ka. R. V. kažkada turėjo japoniÅ¡kÄ kavinę, kurioje teko valgyti.

Be to, R. V. buvo kelių bendrovių narys, jiedu susitikdavo konferencijose, buvo pažįstami. Privačiuose renginiuose nebendravo. Dėl 2012 m. pavasario posėdžio, tai tikrai nepamena, ar tuo klausimu kalbėjo su R. V., nes tai buvo ne direktoriaus, o valdybos sprendimas. Kalbėti su R. V. Å¡ia tema nebuvo jokios prasmės, nes jis pats negali skirti kažkam pinigų. 2012 m. rugpjūčio 21 d. įvyko valdybos posėdis, kuriuo buvo pakeistas 2012 m. biudžetas. Kiek gali prisiminti, labai stipriai per vasarÄ pasikeitė kontekstas.

Seimas priėmė sprendimÄ , kad bus už projektÄ balsuojama referendumo bÅ«du. Tada, nepamena kas, ar valdybos pirmininkas, ar vienas iÅ¡ valdybos narių, iÅ¡kėlė klausimÄ , kad vieÅ¡inimas yra reikalingas. Nepamena, ar anksčiau buvo kalbama apie vieÅ¡inimÄ . Valdybos posėdis įvyko 2012 m. rugpjūčio 21 d., balsuojant raÅ¡tu. Tai reiÅ¡kia, kad jiems buvo atsiųstas pagrindimas. Neatsimena, ar taip buvo padaryta. „Atpalaidavo“ 4 000 000 Lt. komunikacijos biudžetÄ . Kiek atsimena, jiems turėjo bÅ«ti atsiųstas pagrindimas, turėjo bÅ«ti atsiųstas biudžetas ir turėjo bÅ«ti atsiųstas balsavimo protokolas, kuriame matosi ar jie „už“ balsuoja, ar „prieš“.

Kiek prisimena, tokio dalyko, kaip susilaikymas, nebuvo – nebuvo galima susilaikyti. Kiekvienas turėjo Å¡iuos dokumentus iÅ¡sianalizuoti ir iÅ¡siųsti sprendimÄ . Galimai, prieÅ¡ tai vyko valdybos pasitarimas tuo klausimu, tai turėtų bÅ«ti užprotokoluota. Ten turėjo bÅ«ti valdybos pasitarimo protokolas, jei toks buvo likęs, tikrai neatsimena. Jis balsavo „už“, nes manė, kad vieÅ¡inimas buvo nepakankamas, labai aiÅ¡kiai matėsi kitos valstybės interesas. Tuo metu, jei prisimena kontekstÄ , konkuravo trys atominių elektrinių projektai: vienas buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kiti – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.

Dėl to buvo lengva suvokti, kad bandoma kėsintis į tÄ projektÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje. Energetika yra Rusijos geopolitikos įrankis. Balsuoti „prieš“ vieÅ¡inimÄ , kai vykdoma masinės dezinformacijos kampanija, bÅ«tų nepilietiÅ¡ka ir neatsakinga. Visų pirma, neatsakinga įmonės, kurios valdyboje dirbo, atžvilgiu. Pasvėrus už ir prieÅ¡, balsavo „už“, vienintelis dalykas, kad, jo galva, tai buvo daroma jau per vėlai, reikėjo anksčiau daryti. Jei dirbi valdyboje, visada dirbi su ateitimi.

Ateitis nėra tikslus mokslas. Nėra tikslaus atsakymo, kas bus ateityje. Yra informacija Å¡iai dienai, pagal kuriÄ sprendi kÄ daryti, sprendimÄ reikia priimti čia ir dabar, o sprendimas yra į ateitį. Valdyba neturėjo nė vieno komunikacijos specialisto, kuris galėtų pasakyti, kaip padaryti teisingai. Administracija turėjo komunikacijos vadovÄ , neatsimena pavardės, gal S. B. Tiesiog administracijos vadovas R. V. su savo komanda ir turėjo 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervÄ panaudoti teisingai ir pasiekti maksimalų efektÄ , o Valdyba negali spręsti kaip, tegali pasakyti tiktai, kÄ daryti.

Jei neklysta, buvo planas pagal kurį jie balsavo. Klausimas aptarinėjamas, ar valdybos posėdyje, ar pasitarime. Bet tai 5-6 m. senumo įvykiai, gali neatsiminti. Ten buvo pasakyta, kad R. V. ir jo komandai duotas nurodymas užtikrinti maksimaliai efektyvius komunikacijos veiksmus, priemones. Kas dėl tų komunikacijos priemonių teisėtumo, tai jokiomis kitomis priemonėmis, nei teisėtos priemonės, jie, bent jau jis, kaip valdybos narys, negalvojo, kad tai gali įvykti. Preziumuoja, kad administracijos vadovas viskÄ Ä¯vykdys tik teisėtomis priemonėmis, jei jis to neįgyvendina teisėtomis priemonėmis, jis turi bÅ«ti nuÅ¡alintas ir teisiamas.

Valdyba jokiu bÅ«du, jo žiniomis, nedavė jokio nurodymo R. V. daryti tai neteisėtomis priemonėmis. Kiek pamena, R. V. nekėlė klausimo valdyboje, kad teisėtomis priemonėmis nelabai įmanoma minėtos pinigų sumos įsisavinti. Valdyba davė direktoriui nurodymus, toliau jau jo dalykas organizuoti pirkimÄ . Jei jis negali įgyvendinti, jis turi grįžti ir pasakyti valdybai, kad jis negali įgyvendinti. Neatsimena, kad jis taip bÅ«tų daręs. Jei jis bÅ«tų atėjęs ir pasakęs, ar parašęs raÅ¡tu, kad negali įgyvendinti, tada valdyba turėtų pasakyti „stop“, bet tokio dalyko tikrai neatsimena.

Jam R. V. to tikrai nėra sakęs. Tuo labiau per posėdžius. Nepamena ar valdybai buvo pateiktas iÅ¡samus vykdytinų priemonių planas. 2012-09-14 valdybos posėdyje, kiek atsimena, jau turėjo kitÄ valdybos pirmininkÄ . Jis kėlė klausimÄ apie struktÅ«ros pakeitimus. Buvo kuriamas struktÅ«ros pakeitimo planas. Ar buvo kalbama apie galimybę atlikti vieÅ¡uosius pirkimus, nepasakys. Reikėtų susipažinti su dokumentais, kad bÅ«tų aiÅ¡kiau. Ar realu įgyvendinti vieÅ¡inimo projektÄ iki referendumo, jiems turėjo pasakyti administracija.

Jie negali to žinoti – realu ar ne. Kiek pamena, tokių diskusijų su administracija nebuvo. Buvo administracijai pavesta užduotis vieÅ¡inti projektÄ . Jeigu administracija bÅ«tų mačiusi, kad tai nerealu, tai administracija bÅ«tų grįžusi ir pasakiusi, kad tai nerealu. IÅ¡ administracijos, pagrinde, posėdžiuose dalyvaudavo keli žmonės: tai buvo R. V., kuris dalyvaudavo kiekviename posėdyje, kartais ateidavo vyr. finansininkas. Viename iÅ¡ posėdžių tikrai buvo S. B. Valdybai, iÅ¡ administracijos pusės, nebuvo keliami klausimai dėl to, nes taip neįmanoma.

Jeigu administracija gauna neįmanomÄ užduotį, tai ji ir turi pasakyti, kad gauta neįmanoma užduotis, kurios negalima įvykdyti, tada valdyba turi spręsti iÅ¡ naujo. Nepamena, kad bÅ«tų gautas toks signalas iÅ¡ administracijos. Kadangi jis buvo nepriklausomas valdybos narys, mano, kad ne viskas buvo jam sakoma. Nežino, ar administracijos vadovui dėl projekto vieÅ¡inimo buvo daromas spaudimas. Tokių duomenų neturėjo. Kiek pamena, tÄ rudenį administracijos vadovas atrodė tikrai įsitempęs, paprastai jis bÅ«na gan atsipalaidavęs, bet tas ruduo jam buvo sunkus.

Nėra artimi draugai, todėl apie tai jo neklausė. R. V. nebuvo lengva, tai matėsi. Apie 2012-09-03 pasiraÅ¡ytÄ vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį jam nežinoma. Kad juos informavo, jog kažkokios sutartys yra pasiraÅ¡omos, turbÅ«t taip. Negali pasakyti, ar žinojo 2012-08-21 posėdyje, jog jau vyksta vieÅ¡asis pirkimas. Tas posėdis vyko raÅ¡tu. Jų tikrai neinformavo, kad vykdomi darbai. Nebuvo vyriausybės narys tuo metu, todėl į šį reikalÄ vyriausybės požiÅ«rio nežino. Atominės elektrinės statyba buvo tarp valstybės prioritetų.

Vienos atominės elektrinės užtektų patenkinti viso regiono poreikius, tik klausimas, ar ši elektrinė atsirastų Lietuvoje ir pastatoma būtų saugiomis priemonėmis, ar tokia elektrinė atsirastų Baltarusijoje, šalia Vilniaus, kuri būtų statoma naudojant nesaugias, Černobylio tipo technologijas, ar ji būtų Kaliningrado srityje. Geopolitinė situacija buvo tokia. Įmonė, kuriai buvo pavesta statyti elektrinę, turi konkuruoti su ta jėga, kuri buvo politizuota. Buvo naudojama, kaip geopolitinis įrankis, naudojama labai didelė ir stipri dezinformacijos kampanija.

Po 2012 m. jie matė ir pasikartojimus. Buvo daugybė „youtube“ įkeltų filmukų, skrajučių, pokalbių laidose. Buvo aiÅ¡ku, kad konkurencinė aplinka buvo ne vien tarp "A" ir „R.“, matėsi, kad yra žymiai didesnis konkurentas. Jų paprastais įvertinimais, lėšos, kurios buvo mestos dezinformacijai apie "A" siekė 12-15 mln. litų. VieÅ¡inimui skirtos lėšos, jo nuomone, buvo nepakankamos. Valdyba priėmė sprendimÄ padidinti finansavimÄ , o įgyvendinimas buvo administracijos reikalas.

R. V., kaip vadovÄ , matė vienerius metus, kai buvo valdyboje. Tai iÅ¡mintingas, diplomatiÅ¡kas žmogus, kartais pritrÅ«kdavo jam kietumo, kad pasakytų ne. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 150-152) M. Z. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo vienas valdybos posėdis arba pasitarimas, kai atėjo A. Ą. A., kažkÄ kalbėjo, tai A. D. jam atsakė kažkÄ , tada sako: „galit iÅ¡eiti“. KÄ tiksliai pasakojo, nežino. Mano, A. Ą. A. net nebuvo įtrauktas į valdybos darbotvarkę, o po to, ironiÅ¡ka, kad tas pats A.

Ą. A. tapo valdybos pirmininku. Jam nebuvo pateikta ataskaita, kokiu bÅ«du buvo panaudoti tie 4 mln. litų. Jei bÅ«tų pateikta, tai turėjo pasiraÅ¡ytinai perimti tuos dokumentus, jei buvo jam dokumentai duoti nepasiraÅ¡ytinai, tai juos grÄ Å¾ino, nes buvo toks susitarimas. Kiek pamena, ataskaitos negavo (T. 10, b. l. 55-60). Liudytojas A. S., apklaustas teisme, paaiÅ¡kino, kad 2012 m. buvo ministras. "A" projekto vieÅ¡inimas vyko iki 2012 m. Å is projektas buvo ir yra energetikos strategijos plano dalis. "A" Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įvardintas, kaip svarbus projektas, įtvirtintas „Visagino atominės elektrinės įstatyme“.

Tai buvo vienas Vyriausybės veiklos prioritetų, todėl jam, kaip ir jo vieÅ¡inimui, buvo skiriama daug dėmesio. Už Å¡io projekto įgyvendinimÄ tiesiogiai buvo atsakingas R. V., paskirtas įmonės direktoriumi 2011 m. rudenį. Liudytojas tam paskyrimui pritarė, nes R. V. sÄ Å¾iningas, pareigingas, turintis patirties tarptautiniuose santykiuose ir Å¡ioje srityje, jis atsakingai ėmėsi Å¡io projekto. R. V. buvo keliami dideli reikalavimai, kadangi Vyriausybės kadencija ėjo į pabaigÄ ir reikėjo atlikti kuo daugiau darbų.

R. V. savo, kaip vadovo, pareigas vykdė labai sÄ Å¾iningai. Iki 2012 m. vasaros – rudens projektas ėjo įprasta tvarka. 2012 m. vasaros pabaigoje buvo priimtas politinis sprendimas dėl referendumo surengimo. Projektas tapo politizuotas, buvo juntamas spaudimas iÅ¡ politikų. Buvo padarytas vieÅ¡asis pirkimas dėl Å¡io projekto vieÅ¡inimo visuomenei iki referendumo paskelbimo. VieÅ¡asis pirkimas buvo nupirktas, vieÅ¡inimas buvo daromas. VieÅ¡inimo programa nebuvo matoma, visada buvo deklaruojama, kad apie šį projektÄ girdima bei matoma per mažai.

Kai buvo paskelbtas referendumas, kilo poreikis didinti vieÅ¡inimo apimtis, pirkti daugiau paslaugų, kÄ ir darė R. V.. Buvo patvirtintas papildomas projekto biudžetas – finansavimas. Buvo keliami klausimai, kaip panaudoti lėšas, kaip pirkti tas paslaugas. Buvo trumpas laiko tarpas, tai buvo politinis reikalavimas iÅ¡ ministerijos, Seimo, Vyriausybės. Daugelis matė atskirus faktus, trÅ«ko pilno vaizdo apie šį projektÄ , tai buvo sudėtingas projektas, kilo reikalavimas daugiau aiÅ¡kinti. Tai buvo politinis privalomas reikalavimas dėl papildomo vieÅ¡inimo pirkimo.

Jei to R. nebÅ«tų daręs sÄ Å¾iningai, tai bÅ«tų dar daugiau reikalauta vieÅ¡inti. Jei jis nebÅ«tų vieÅ¡inęs, jis bÅ«tų praradęs politinį pasitikėjimÄ ir bÅ«tų praradęs darbÄ , jis viskÄ turėjo atlikti per 2 mėnesius. R. V. kėlė klausimÄ , kaip visa tai įvykdyti. Jis sakė, kad jie ieÅ¡ko kelių. Jis turėjo kalbėti su valdyba, kuri skyrė biudžetÄ . Kreipėsi į jį (A. S.). Jam aiÅ¡kiai sakė, kad vieÅ¡inimas turi bÅ«ti daromas sÄ Å¾iningai, aiÅ¡kiai ir iÅ¡ numatyto biudžeto.

Suprato, kad viešinimo laiko tarpas buvo trumpas. R. kėlė įvarius klausimus dėl susidariusių situacijų. Kita organizacija taip pat nebūtų galėjusi įvykdyto tokio viešinimo, ji nebūtų sugebėjusi, nes pasiruošti reikėjo ir laiko, ir pastangų. Be to, tai įmonės tiesioginė pareiga buvo viešinti. Valdybos pirmininkas buvo A. D. Buvo ir daugiau žmonių, susijusių su šiuo projektu, tai Ž. V. bei kiti ministerijos darbuotojai. Buvo nuo Strateginių projektų skyriaus asmuo – L., jis turėjo visas žinias.

Ministerija labiau užsiėmė politiniais klausimais. Jis pats (A. S.) pasisakydavo dėl vieÅ¡inimo, bet pagrindinė atsakomybė dėl vieÅ¡inimo buvo įmonei. Viešųjų pirkimų sutartis buvo 1 200 000 litų vertės. Valdyba skyrė papildomas lėšas, jie sakė, kad turi bÅ«ti plečiamas vieÅ¡inimas ir to buvo reikalaujama. Kiek pamena, su R. V. buvo kalbama, kad turi naudoti tas pačias organizacines priemones, tÄ pačiÄ agentÅ«rÄ , kanalus, per kuriuos jau buvo vieÅ¡inama. Buvo tęsiamas tas pats darbas su tais pačiais įkainiais.

Ministerija nesvarsto klausimo dėl sutarčių sudarymo. Kiek įmanoma, projektas atitiko maksimaliai įstatymų keliamas normas. PolitiÅ¡kai buvo aiÅ¡kus reikalavimas – vieÅ¡inti projektÄ , nes kitaip bÅ«tų R. V. atleistas dėl politinio nepasitikėjimo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas A. S. nurodė, kad buvo siekiama maksimaliai atitikti įstatymus, t. y. maksimaliai laikytis įstatymų ir vykdyti politinę valiÄ , iÅ¡reikÅ¡ta Seimo, Vyriausybės bei visuomenės. Leido tuos pinigus leisti.

Mano, kad Viešųjų pirkimų įstatymas Å¡ioje situacijoje netaikytinas. Klausimas dėl vieÅ¡inimo buvo keliamas Vyriausybėje. A. D. buvo valdybos pirmininkas. Kai jis buvo su R. V., klausimai taip pat buvo keliami ir Vyriausybėje, ir ministerijoje. Buvo padaryta nepakankami. A. Ą. A. pas jį ateidavo pasikonsultuoti, pasigilinti (T. 10, b. l. 72-76). Apklaustas teisme liudytojas A. D. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis buvo "A" direktorius, o jis iki 2013-10-28 buvo valdybos pirmininkas. "A" valdyba dar 2012 m. pradžioje patvirtino biudžetÄ , jame buvo pinigai, numatyti komunikacijai.

Komunikacijos tikslai lėšos buvo labai greitai išnaudojamos, buvo kreiptasi į įmonę su paklausimu, kodėl taip greitai išnaudojamos piniginės lėšos. Tai buvo 2012 m. gegužę ar birželį. 2012 m. Valdybos protokoluose viskas užfiksuota. Įmonė kreipėsi dėl komunikacijos biudžeto padidinimo. Tuo metu dar nebuvo valdybai pateiktas konkretus komunikacijos planas, kokie tikslai ir kokia suma. Posėdžiai būdavo atidedami, nes Valdybai neužtekdavo pateiktos informacijos. Galutinis planas buvo patiektas rugsėjo mėnesį.

Liepos mėnesį taip pat buvo pateiktas, tačiau jo kokybė nebuvo gera. 2012-09-13 gautas raÅ¡tas, kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti kuo daugiau informacijos apie naujÄ projektÄ .2012-09-14 įvyko Valdybos posėdis, Valdyba padidino biudžeto eilutę. Buvo patvirtintas komunikacijos planas. 2012-09-26 vyko kitas Valdybos posėdis. 2012 m. rugsėjo mėnesį vyko visuotinis susirinkimas. 2012-09-28 jį atÅ¡aukė iÅ¡ Valdybos, kadangi negalėjo eiti kelių pareigų, kurios nesuderinamos vienam asmeniui. Jo, kaip Valdybos pirmininko pareigos, baigėsi galioti 2012-09-28.

Biudžetas buvo paskirtas 3 760 000. Jie leido tuos pinigus. Birželio mėnesį buvo priimtas sprendimas dėl referendumo, tada pradėjo jausti spaudimÄ . Seimo nariai reikalavo informacijos apie projektÄ . Buvo važinėjama po LietuvÄ aiÅ¡kinant. Reikėjo papildomų lėtų keliamų tikslų įgyvendinimui. Valstybėje ir įmonėje taikomas principas, kad įmonė gali virÅ¡yti nustatytÄ limitÄ , jei galės paaiÅ¡kinti pinigų reikalingumÄ . Valdyba dėl to galėjo sutikti. Å iuo atveju, jei kreipėsi į juos, jie prašė pateikti iÅ¡samų planÄ .

Nebuvo žinoma nei kam ir kokiu periodiÅ¡kumu buvo praÅ¡omos lėšos. VieÅ¡inimas vyko laidose apie tai kalbant, televizijos reklama reikalauja didžiausių sumų. Nebuvo žinoma, kad pasiraÅ¡yta vieÅ¡inimo sutartis, Valdyba labiau vykdo strateginę funkcijÄ , visa kita vadovo atsakomybė. 2012-09-03 sutarties jis nežino. Kaip vykdo įmonė vieÅ¡inimÄ , tai įmonės reikalas, Valdybos reikalas – skirti pinigus bei žiÅ«rėti, kaip visa tai įgyvendinama. Dėl papildomų lėšų (4 000 000 Lt) buvo pasiraÅ¡yta 2012-09-14.

SuÅ¡aukė ValdybÄ , nes tokių lėšų svarstymo klausiamas buvo skubus, artėjo referendumas ir reikėjo skubėti. Reikėjo informuoti visuomenę apie šį projektÄ . VieÅ¡ojoje erdvėje Å¡iuo klausimu reiÅ¡kėsi ir politikai. Apie šį projektÄ buvo įvairių nuomonių, tačiau jie norėjo, kad viskas bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡inta apie šį projektÄ plačiau. 2012-10-14 įvyko referendumas. Žmonės referendumu iÅ¡sakė pasiprieÅ¡inimÄ Å¡iam projektui, tačiau jų balsas tik patariamasis, todėl buvo galima statyti atominę elektrinę.

Jis, kaip Valdybos pirmininkas, tik valdybos posėdžių metu bendravo su R. V., medžiaga buvo gaunama elektroniniu bÅ«du. R. V. nekėlė klausimų dėl terminų. IÅ¡ pradžių buvo žiÅ«rima, ar projektas atitinka įstatymus, jei viskas gerai, tuomet įmonės vadovas pasiraÅ¡ydavo. Tuo metu dalyvavo ne vienoje valdyboje. Buvo praÅ¡oma teisininkų, kad Å¡ie viskÄ sutikrintų ir sužiÅ«rėtų, jog viskas vyktų pagal įstatymus. PasiraÅ¡ydavo įmonės vadovas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas A.

D. nurodė, kad A. Ą. A. dalyvavo Å¡iame procese. Valdyboje nebuvo atitinkamų sričių kuravimo. Buvo pasisakoma ir žiÅ«rima labiau pagal atstovaujamas institucijas. Vyriausybės pozicija buvo teigiama. Strateginiai pakeitimai buvo priimti 2012 m. vasarÄ , galėjo bÅ«ti birželio mėnesį. Nežino, kas iniciavo referendumÄ , tai ne jo kompetencija. Referendumo vieÅ¡inimo klausimas visÄ laikÄ buvo dienotvarkės planuose. Projekto vieÅ¡inimo tikslas – kuo daugiau apie šį projektÄ informuoti visuomenę, nes nepakako tuo metu buvusios informacijos.

Valdyba savo pozicijÄ suformuodavo balsavimu. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 142-144) A. D. nurodė, kad juos tvirtina (t. 10, b. l. 72-76). Liudytojas A. V. teisme paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju R. V. sieja kolegiÅ¡ki santykiai. Jis 2012 m. buvo "A" valdybos narys. Nepamena aplinkybių, praÅ¡o pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 146, 149) liudytojas juos patvirtino. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, kad jo supratimu, referendumas nebuvo reikalingas Lietuvai, jis nebuvo skirtas eiliniams žmonėms dėl atominės elektrinės statymo.

Jo nuomone, Lietuva neturi savo jėgainės, kurios projektas buvo paruoÅ¡tas geriausiai visose Europoje, buvo puikus partneris „V“. Tuo metu reikėjo viskÄ daryti ir vieÅ¡inti žmonėms, t. y. kÄ reiÅ¡kia referendumas tiek jiems, tiek ateinančioms kartoms. Tuo metu jis, kaip pilietis ir valdybos narys, suprato, kad sprendimai dėl skubos buvo labai reikalingi. Jei bÅ«tų buvę laikomasi viešųjų pirkimų procedÅ«ros, nebÅ«tų nupirkę paslaugų. Projekto vieÅ¡inimas buvo paruoÅ¡tas profesionaliai. 2012-07-12 numatytos sumos svarstymo jis nepamena.

Jei buvo pateikta viešinimo strategija, jo įgyvendinimo strategija, visos priemonės kompleksiškai, tuomet tai ir turėjo būti įgyvendinama. Matomai buvo pasakyta, kad biudžetas turi būti būtent toks. Viešinimo strategija – įmonės nuoseklus darbas informuoti visuomenę, politikus, kas vyksta, tai nuoseklus procesas. Šiuo atveju tai buvo labai specifinė žinutė, kad vyksta referendumas. Visuomenė nebuvo tam paruošta, t. y. nebuvo paruošta, kokia bus nauda, o visa tai turėjo būti minima viešinimo metu, kad žmonės suprastų, jog tai yra labai naudinga dėl energetinio saugumo, stabilumo.

Tuo metu buvo ypatinga skuba. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ yra ypatingos skubos terminai, kita tvarka. Jei yra skuba, galima sudaryti ir tiesiogines sutartis. Profesionali buvo tiek komanda, tiek vadovas, Valdyba ja pasitikėjo. Viskas turėjo bÅ«ti teisiÅ¡kai tvarkinga, o jei nėra teisiÅ¡kai galima, vadinasi reikia atsisakyti. Ar R. V. kėlė teisiÅ¡kumo klausimÄ , jis nepamena, buvo valdybos posėdžiai. Komunikacijos detalųjį planÄ parengė M. K., kuris pristatinėjo bendrÄ jÄ strategijÄ , jis tuo metu buvo atsakingas už projekto įgyvendinimÄ , turėjo sutartį.

Jo bendrovė jÄ ir parengė. A. Ą. A. buvo pirmininkas, jis dalyvavo posėdžiuose. Žino, kad ir A. D. ir A. Ą. A. buvo valdybos pirmininkais, tačiau laikotarpių nepamena. Jei bÅ«tų reikėję vykdyti viešųjų pirkimų procesÄ , projektas nebÅ«tų įgyvendintas. Vienintelis bÅ«das – ypatinga skuba, kiek tik įmanoma. Jie patvirtino biudžetÄ , komanda turėjo pasakyti, teisininkai turėjo pasakyti, kad Å¡io projekto neįmanoma įgyvendinti, kadangi to padaryta nebuvo, jie manė, kad, dėl to yra viskas gerai.

Tuo metu jis buvo viceministras. Buvo keliamas strateginis tikslas dėl "A" – įgyvendinti šį projektÄ visomis prasmėmis. Å is projektas buvo labai reikalingas ir svarbus. Lietuva didžiausia elektros importuotoja Europoje. Jei importuojama daugiau nei 60 procentų, tai jau nesaugu. Å is projektas buvo labai svarbus ir ekonomine prasme, nes suderėtos kainos buvo patrauklios. Å io projekto įgyvendinimas užtruko, nes projektas galėjo bÅ«ti regioninis projektas ir latviams ir estams. Partnerių neatsirado. Vyriausybė daug darė, kad Å¡is projektas atsirastų.

Referendumo paskelbimas buvo didelis Å¡okas, kadangi tokių ekonominių klausimų negalima užduoti paprastam, eiliniam žmogui. Referendumas buvo rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau projektas buvo sustabdytas, nes nebuvo politinio palaikymo. Ir su 4 000 000 Lt buvo didelė rizika, ar pasieks žmogų Å¡i informacija, tačiau nieko nedarant bÅ«tų klausiama, kodėl jie nieko nedaro, neinformuoja visuomenės apie grėsmes projektui ir pan. Pasitarimuose Å¡iuo klausimu pas Energetikos ministrÄ jam neteko lankytis ir dalyvauti (T. 10, b. l. 102-104).

Liudytojas Ž. V. teisme paaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo viceministras. 2012 m. buvo rengiamas įstatymų projektas dėl atominės elektrinės statybos, birželio mėnesį buvo priimtas Seimo patvirtinimas. Dėl Å¡io projekto įgyvendinimo buvo ir teigiamų, ir neigiamų nuomonių, diskusijų, kurios persikėlė į SeimÄ . 2012 m. spalio mėnesį vyko rinkimai, buvo organizuojamas referendumas. Suvokiant referendumo prasmę, ministerijoje buvo nemažai diskusijų. Buvo rengiami verslo planai, kokiÄ naudÄ galėtų teikti projektas, kokia jo strateginė, geopolitinė reikÅ¡mė.

Buvo kalbama ir apie komunikacijÄ , jog reikia aktyviau vieÅ¡inti šį projektÄ . Buvo projekto priežiÅ«ros grupė, į kuriÄ rinkdavosi ministras, viceministras (l.), energetikos atstovas, departamentų atstovai. Teisininkai dalyvaudavo ne visada. Tokiame formate jie dažnai diskutuodavo, kas savaitę, o kartais ir du kartus. Projektas buvo ne tik nacionalinis, bet ir regioninis. Dalyvaudavo Latvija, Estija. 2012 m. jau buvo skirtos lėšos vieÅ¡inimo paslaugoms. Paskelbus referendumo datÄ , vyko konsultacijos, kad reikia vieÅ¡inti visuomenei Å¡io projekto naudÄ , ieÅ¡koti informacijos kanalų.

Be to, reikėjo biudžeto. Ministras konkrečiai pasakė, kad esamo biudžeto rėmuose to padaryti nepavyks. Tai buvo po teisės aktų priėmimo, prieÅ¡ referendumo paskelbimÄ . 2012 m., nuo liepos iki rugsėjo, vyko pokalbiai, buvo diskusijų pikas. Buvo vizija dėl konkrečios sumos, tačiau biudžetas nebuvo pakankamas. Tokioms paslaugoms reikėjo papildomo biudžeto. AgentÅ«ros, kurios buvo laimėjusios paraiÅ¡kÄ Å¡iai paslaugai, buvo žinomos. Reikėjo plėsti paslaugos sutartį ne tik dėl biudžeto, bet ir dėl paslaugų apimties.

Nepaisant priemonių, rezultatas turėjo bÅ«ti pasiektas. A. S. tiesiogiai pasakė R. V., kad su komunikacija reikia daryti viskÄ , kad viskas vyktų. Viešųjų pirkimų tikslas – pateisina priemones, nors ir nesilaikoma procedÅ«rų. "A" vadovas sakė, kad pagal esamas procedÅ«ras, tai labai sudėtinga bus įgyvendinti. Buvo kalbama apie viešųjų pirkimų bÅ«dus, kad greičiau tai padaryti. Generalinis direktorius sakė, kad kyla problemų ir didelių iššūkių, tačiau buvo aiÅ¡kus pasakymas, kad reikia ieÅ¡koti sprendimų.

Tuo metu reikėjo pakankamai greitų sprendimų, buvo klausimas – kaip visa tai greitai pasiekti. Buvo keliamas klausimas dėl biudžeto didinimo ir ar tam būtų pritarimas. Buvo vertinamos papildomos rizikos. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas Ž. V. nurodė, kad 2012-09-13 raštas dėl informacijos sklaidos (b. t. 3, b. l. 75) – bendras pavedimas "A" įgyvendinimui. Politikus domino tik rezultatas. Buvo A. S. pavedimas R. V. įgyvendinti šį uždavinį. R. V. gal 2-3 kartus išsakė, kad balansuojama ant ribos, tada ministras aiškiai pasakė, kad reikia įgyvendinti, o R.

V. atsakė, jog jis tai supranta. Tikslas buvo – įgyvendinti įstatymuose numatytÄ projektÄ . Ä®statymo priėmimas buvo svarbus, jis įsigaliojo liepos pradžioje. Jam pačiam teko dalyvauti ir regioninėse derybose, ir rengiant turinio prasme konsultacijose. Buvo kalbama, kad referendumas suprantamas kaip grėsmė. Tuo metu buvo tokia situacija, kad projektai vėluodavo ir reikėdavo juos įgyvendinti tik su padidintu biudžetu. Referendumas buvo – konsultacinio pobÅ«džio. Tai buvo politinės valios sprendimas.

Tačiau tai turėjo didelę reikÅ¡mę politiniams sprendimams. Ar vieÅ¡inimas pasiekė tikslÄ , ar ne – nežino, tačiau be vieÅ¡inimo nežinia kokį bÅ«tu turėję rezultatÄ . Å ie klausimai buvo svarstomi pas Energetikos ministrÄ , MinistrÄ PirmininkÄ . Susitikimai buvo dažni, kartÄ per savaitę tikrai buvo kalbama. Po referendumo paskelbimo ne vienÄ kartÄ vyko pokalbiai, aptariama vizija, periodiniai apsisprendimai. Nuo Ministerijos Valdyboje atstovavo A. D., su kuriuo viskas buvo derinama. Jis pats dalyvaudavo ne visuose susitikimuose, dalyvavo ne kaip valdybos narys, o kaip viceministras.

Valdybos funkcijos buvo atskirtos. Kiek buvo susiję su Valdyba, tai buvo kalbama bei sprendžiami klausimai su A. D.. A. Ą. A. tuo metu buvo Å«kio viceministras. Vyko bendravimas su Ūkio ministerija. Ūkio ministerija rengė straipsnius dėl ekonominės projekto naudos. Buvo pasiskirstę funkcijas. Jo pareiga – buvo koordinuoti įstatymo projektÄ . Jo kabinete vyko pokalbiai su teisininkais. VieÅ¡ieji pirkimai buvo regioniniam tikslui. Ä®statymo konkretÅ«s pakeitimai buvo daromi, kuriems reikėjo politinio pritarimo.

Jam, kaip kuruojančiam asmeniui, svarbu buvo kaip pereiti prie įstatymo įgyvendinimo. Jis mano, kad buvo informuotas apie 2012-09-03 sutartį. Žinojo, kad yra viršijamas biudžetas. R. V. pasakė, kad gali įgyvendinti tik finansine prasme. A. D. tuo metu dalyvavo valdyboje. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 155-158), liudytojas Ž. V. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad buvo aiškūs tarpiniai rezultatai, kurie buvo pristatomi ministrui ir buvo vertinama, kokios komunikacijos priemonės turi būti naudojamos.

Tuo metu jis įmonės pavadinimÄ Å¾inojo, tačiau neprisiminė. Jos pavadinimÄ matė galbÅ«t kokiame nors lydraÅ¡tyje ar veiklos plane (T. 10, b. l. 82- 85). Liudytojas J. B. teisme paaiÅ¡kino, kad yra "D" direktorius. Jie dalyvavo konkurse. Jau anksčiau yra dalyvavę konkurse ir laimėje bei teikę komunikacijos paslaugas: tai buvo klipo kÅ«rimas, generatoriaus kelionė po LietuvÄ , lankstinukai, plakatai, informacinė informacija ir pan. Dirbo 2011-2012 m. Atlikti darbai, kurių vertė jiems maža. Nusiskundimų, neigiamų atsiliepimų nebuvo.

VieÅ¡ino "A" projektÄ Lietuvai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad jie 2012 m. vasarÄ konkurso nelaimėjo, nors jame dalyvavo. Pamena konkurentÄ , kuris laimėjo, kitų nepamena. Mano, kad konkursui buvo pasiruošę gerai, turėjo kompetencijos dirbti su Å¡iuo projektu. Kiek pamena, jų pasiÅ«lymas buvo įvertintas blogai. Labai smarkiai tÄ kartÄ pralaimėjo, tačiau nepamena dėl kokių priežasčių jų balai buvo numuÅ¡ti. Konkurso sumos tiksliai nepamena, tačiau ji galėjo bÅ«ti 1 200 000 Lt vertės. Ten buvo formalÅ«s reikalavimai.

Iki finalo jie nepriėjo. Laimint konkursÄ jiems atitenka ne visa suma, nes dalis sumos atitenka ir žiniasklaidai, ir kitiems asmenims. Ä®traukia ir kitus asmenis: spaustuves, žiniasklaidos priemones, kurios reikalingos vieÅ¡inimui. Å iuo atveju tikrai turėjo bÅ«ti įtraukta ir žiniasklaida. Jei suma bÅ«tų buvusi didesnė, t. y. 4 000 000 litų, tai motyvacija bÅ«tų didesnė. Ir dabar dirba su energetikos sritimi, nes specializuojasi Å¡ioje srityje. Dirba su kosmetika ir energetika. Turėjo energetikos žinių.

Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 120, 122) liudytojas J. B. nurodė, kad juos tvirtina (T. 10, b. l. 96-99). Liudytojas R. J. teisme paaiškino, kad R. V. pažįsta tik iš viešosios erdvės. "A" viešinime "E" dalyvavo, tačiau konkurso nelaimėjo. Jų įmonė turėjo patirties energetikos srityje. Jie buvo ir yra vieni iš rinkos lyderių, tokiame konkurse negalėjo nedalyvauti vien dėl keliamų iššūkių. Konkurso detalių nepamena. Buvo diskusijų, asociacija kėlė klausimus, susijusius su konkursu, tačiau detaliai to jau nepamena.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad projekto vienas punktas buvo tarsi „kad užsakovas padengs trečiųjų Å¡alių patirtas sumas, kurias patirs užsakovas“. Ta suma galėjo bÅ«ti ir didesnė. Projektas galėjo bÅ«ti daug didesnis nei buvo numatytas. Jei nurodyta, kad bus padengta suma, tai buvo galima pirkti ir papildomai daugiau paslaugų. Anksčiau beveik visuose konkursuose buvo palikta galimybė visko pirkti daugiau. BÅ«davo atviros galimybės didesniam projektui, t. y. vienokia ar kitokia galimybė padidinti sumÄ .

IÅ¡ žiniasklaidos žino, kad pinigų buvo panaudota daugiau. Jų įmonė bÅ«tų galėjusi turėti ir didesnės sumos projektÄ nei 4 000 000 Lt. Dėl apimčių bei paslaugų spektrų konkursas bÅ«tų įgyvendintas. Dėl įkainių konkrečiai, tai juos sunku lyginti, nes tokiame konkurse dalyvaujant nėra įmonių standartinės kainos. Už vienÄ paslaugÄ mokama vienaip, už kitÄ kitaip, nes įkainių lyginimas yra sudėtinga. Nežinant paslaugų ir jų kiekio bei apimčių, nežino, ar jų įkainiai buvo didesni, ar mažesni, nes neturi su kuo palyginti.

Jiems ruoÅ¡iant savo siÅ«lymus, kiekius, apimtis nėra sunku nurodyti įkainius, tai galima lyginti su kitais. SiÅ«lymai nesulyginami su paslaugų kiekiu. Jų įmonės atliko paskaičiavimus 2016 m., ta padarė jis ir G. K.. 2012 m. pasiÅ«lymo atsakomybė ėjo per jį, tai buvo kolektyvinis darbas, jis tvirtino kiekvienÄ Ä¯kainį. Buvo vienas asociacijos klausimas dėl organizavimo skubos, nes buvo greitai referendumo klausimas sprendžiamas. Buvo didelė skuba. ViskÄ reikėjo greitai pateikti ir rezultatus pateikti greitai.

Nebuvo įpratę taip, kad valstybinė įstaigÄ konkurso rezultatus paskelbtų taip greitai. Buvo vertinama balais, paskelbta tÄ pačiÄ dienÄ . Jo praktikoje nėra taip buvę, kad taip greitai bÅ«tų paskelbti rezultatai. Negali atsakyti, kiek laiko buvo organizuojami vieÅ¡ieji pirkimai, nes dalyvavo jau paskelbus konkursÄ . Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 126, 128) liudytojas nurodė, kad juos tvirtina (t. 10, b. l. 96-99). Apklausta teisme liudytoja G. K. paaiÅ¡kino, kad dirba UAB "E" projektų direktore.

Dirba UAB "E" nuo 2005 m. Nepamena, ar ji teikė UAB "E" energetikos vieÅ¡inimo pasiÅ«lymÄ . Dabar teikia įvairias vieÅ¡inimo paslaugas. Su energetikos projektais jie Å¡iuo metu nedirba. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja G. K. nurodė, kad jie dalyvavo konkurse, tačiau ji nedalyvavo siÅ«lymų teikime. Žino, kad jų įmonė pralaimėjo. Nepamena, ar buvo kalbama apie pralaimėjimÄ , nes nebuvo su tuo susijusi. 2016 m. ji ruošė atsakymÄ . Buvo pateikti klausimai, pateikta paslaugų lentelė (apraÅ¡ymas), reikėjo užpildyti lentelę.

Jie nurodė, kad tai ekspertinė lentelė. Visa tai buvo ruoÅ¡iama 2012 m. duomenimis. Jai pakako žinių ruoÅ¡ti ekspertinį vertinimÄ . 2016 m. yra baigusi komunikacijos mokslus ir turi patirtį. Buvo pateikta nuo iki, nes norint tiksliai paskaičiuoti, reikia tiksliai žinoti paslaugų kiekius, kas tuomet nebuvo nurodyta. Tai kompleksinis darbas: agentÅ«ros, trečiųjų asmenų darbas. Buvo darbas 2012 m., o paskaičiavimai 2016 m. Yra atsakinga už pasiÅ«lymų rengimÄ , kainodarÄ . Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 129, 130, 132) liudytoja G.

K. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiÅ¡kino, kad žiniasklaida taiko ženklias nuolaidas, tai suderinamas klausimas. Ji tokiose derybose nedalyvauja, todėl negali atsakyti, kokios nuolaidos taikomos (T. 10, b. l. 96-99). Liudytoja L. Å . teisme parodė, kad su kaltinamuoju susipažino, dirbdama viešųjų ryÅ¡ių agentÅ«roje "C" projektų direktore "A" vieÅ¡inimo kampanijoje. Tuo metu R. V. buvo "A" direktorius. Po projekto vieÅ¡inimo jiedu nebendravo. 2012 m. "A" paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , "C" dalyvavo Å¡iame konkurse, pateikė pasiÅ«lymÄ , laimėjo, įprastine tvarka pasirašė sutartį, dirbo.

Deja, kaip rodo dabartinė situacija, nesėkmingai – referendumas nepavyko. Sutartį įvykdė, tokios buvo darbinės aplinkybės. Į jos, kaip "C" projektų direktorės, pareigas įėjo darbas su įvairiausiomis komunikacijos programomis – nuo idėjos iki įgyvendinimo priežiūros. Įprastai paraleliai vyksta keli projektai. "C" užsiimdavo viešųjų pirkimų tema, t. y. viešuoju sektoriumi. Tokios specializacijos nebūna nedidelėse agentūrose, "C" – nemaža agentūra, jos manymu, jie stiprūs profesionalai, dirbę ir su finansų, ir su energetikos įmonėmis. "C" iki šio projekto taip pat buvo dirbusi su energetikos projektais, bet su "A" buvo pirmas kartas.

Jiems buvo įprasta sekti viešųjų ryÅ¡ių sektoriaus konkursus. Ä®monė – verslo struktÅ«ra, siekiantis ne tik ne tik gauti pajamų, bet ir dirbti su įdomiais projektais. Gali papasakoti, kaip ruošė pasiÅ«lymus konkursui: sÄ lygas randi internete (jos vieÅ¡os), perskaitai, ir, jeigu teisingai pataikai, t. y. teisingai supranti kontekstÄ , atitinki situacijÄ , tai laimi arba nelaimi. Tai buvo seniai ir per ilgÄ laikÄ sÄ lygų bÅ«ta įvairiausių. Paprastai pasakoma, kad yra tokia pinigų suma ir reikia pasiÅ«lyti savo idėjÄ , tada daromas konkretus planas.

Kaip konkrečiai buvo Å¡iuo atveju, nepamena. Prisimena, kad reikėjo pasidalinti įžvalgomis apie strategijÄ ir kuo svarbus Å¡is projektas. Parašė pasiÅ«lymÄ ir iÅ¡siuntė į sistemÄ . Derybų dėl sumos nepamena, ji dalyvavo, tik rengiant pasiÅ«lymÄ ir jį teikiant į sistemÄ . PrieÅ¡ pateikiant pasiÅ«lymÄ , tikrai nevyko jokios derybos. Pateikus pasiÅ«lymÄ , tai jau yra normali darbinė praktika. Dalyvaudavo ji, daug žmonių, taip pat ir M. K. dalyvavo. 2012-09-03 sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybių tikrai nepamena, tik Å¡iandien ji atrodo iÅ¡skirtinė, o tuo metu tai buvo elementari praktika.

Nepamena, kad bÅ«tų pasiraÅ¡yti du 2012-09-03 sutarties egzemplioriai. Konkrečiai to momento, iÅ¡ kieno pusės buvo pastebėta, kad neužtenka kiekio paslaugų, nepakankama pinigų suma, nepamena, bet tai buvo atlikus paslaugas už 1 200 000 Lt. AgentÅ«ra nedaro tokių veiksmų pati savarankiÅ¡kai. Buvo iÅ¡naudota suma, atlikti veiksmai, tada vyko susitikimai, kurių metu buvo svarstoma, kÄ toliau daryti, nes prasidėjo daug politinių spekuliacijų ta tema, todėl reikėjo sprendimo, kÄ toliau daryti.

Kaip tas sprendimas buvo priimtas, dabar konkrečiai nepamena. To sprendimo atsiradime ji nedalyvavo. Buvo atlikti veiksmai už tÄ sumÄ . Tada reikėjo sprendimo, kÄ toliau daryti. Å iaip tokių veiksmų negali daryti, neturėdamas leidimo, pats sau susigalvojęs. Žino, kad vyko kažkokie susitikimai. Jai asmeniÅ¡kai M. K. pasakė, kad reikia parengti planÄ . Tai pasakė, atlikus veiksmus, kai baigėsi nurodyta sutartyje suma. Ji rengė papildomÄ planÄ . Tuo metu dirbo žmonių grupė, ji, turbÅ«t, tame dalyvavo.

Jos darbas galvoti, kokias priemones parinkti. Buvo reklama televizijoje, regioninių straipsnių bangos. Buvo parengta internetinė svetainė, kurioje pasakota apie projektÄ , dalyvauta Å¡viečiamojoje veikloje, paneigiami mitai apie atominę energetikÄ . Vyko darbas televizijoje, internete, spaudoje, radijuje. Ji buvo susitikimuose, kuriuose dalyvavo ir viceministras A. Ą. A. Ji dalyvavo nestrateginėse situacijose, kai reikėdavo pristatyti ar apginti idėjÄ , kodėl reikia tokio klipo, kodėl tas žmogus turi pasakyti tokiÄ Å¾inutę (kodėl reikia A.

Č., o ne ponios B.). Buvo paruoÅ¡ta medžiaga, planas ir su juo dirbo. R. V. kartais dalyvaudavo susitikimuose, kartais ne. Ji negirdėjo kalbų apie papildomos procedÅ«ros, kuri numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme, reikalingumÄ . Ji dirbo su koncepcija ir kÅ«ryba. SÄ matos skaičiaus dabar tikrai neįvertins, nes praėjo labai daug laiko. SÄ matÄ pateikė, tai po to, kai buvo atlikti veiksmai su tuo 1 200 000 Lt. Per labai trumpÄ laikotarpį ta suma buvo iÅ¡eikvota. Kadangi pirmieji veiksmai buvo vykdyti televizijoje, tai įvyko pakankamai greitai.

PasiraÅ¡ant sutartį, nebuvo svarstoma, ar užteks to 1 200 000 Lt. Buvo žinoma ir suvokiama, kad tai rimtas projektas, tačiau ažiotažas augo eigoje. IÅ¡ anksto galima kažkiek nuspėti, kad jis kils, bet negali jo suvaldyti ir suplanuoti. Kilo didelė banga. Å ita kampanija turėjo bÅ«ti grynai informacinė, o įgavo politinį atspalvį. Planas ir sÄ mata buvo pateikti pirkėjui. Neįsivaizduoja, kokio dydžio sÄ mata buvo nurodyta, tik žino, kad ten buvo didelė paklodė. Gali bÅ«ti, kad buvo daugiau, negu priminė 1 200 000 Lt suma.

Kiek dokumentuose nurodyta, tiek ir buvo paskaičiuota. Joks veiksmas nėra daromas, negavus sÄ matos patvirtinimo. PrieÅ¡ darydami bet kokį veiksmÄ , paraÅ¡o, kiek tai kainuos, pateikia užsakovui ir užsakovas tai tvirtina. Kiekvienas veiksmas daromas su atskiromis sÄ matomis. BendrÄ sÄ matÄ po to iÅ¡skaidė. Pateikus sÄ matÄ , gauna patvirtinimÄ , tuomet daro darbus ir, jį atlikę, atsiskaito už darbus bei gauna apmokėjimÄ . Nepamena, ar Å¡ioje situacijoje reikėjo ilgiau laukti. Svarbu tai, kad darbas daromas, gavus patvirtinimÄ .

Nepamena konkrečių sutarties sÄ lygų, bet bendra praktika buvo tokia: mėnesio pabaigoje, kai surenki visus įrodančius dokumentus ir už juos atsiskaitai, raÅ¡omas aktas, kuriame nurodoma, kas atlikta, pridedama sÄ skaita. Tai kartais užtrunka, ypatingai dirbant su televizija. Darbų priėmimo-perdavimo aktas suraÅ¡omas mėnesio gale (to paties mėnesio gale, kai atliktos tam tikros paslaugos). Konkrečiai Å¡io atvejo nepamena, tačiau įprasta praktika, kad po mėnesio darbų ruoÅ¡iamas aktas ir iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita.

SÄ mata pateikiama, prieÅ¡ atliekant tam tikrus veiksmus. Gavus sÄ matos patvirtinimÄ , atliekama tai, kas yra numatyta sÄ matoje, tada teikiamas priėmimo-perdavimo aktas. Per kiek laiko tas darbų priėmimo-perdavimo aktas suraÅ¡omas, dabar nepasakys. Yra buvę, kad atliekami darbai, o perdavimo-priėmimo aktai pasiraÅ¡omi po mėnesio, dviejų. Ä®monė savo lėšomis atlieka tuos darbus arba papraÅ¡o Å¡alių palaukti apmokėjimo. Buhalterijos dalykų ji neseka, tai ne jos kompetencija. Jos reikalas iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ , o toliau tikisi, kad pinigai įplaukė.

Kam buvo reikalinga 2012-10-16 sÄ mata (T. 6, b. l. 156), nepamena. Gal tai buvo tyrimas, siekiant sužinoti kokios nuotaikos, kodėl balsavo ar nebalsavo. Tai galima padaryti tik po referendumo. Tai labai rimtas politinis klausimas, tema tai tuo nesibaigė. Taip negalėtų bÅ«ti, kad įmonė "C" bÅ«tų iÅ¡leidę nors vienÄ litÄ daugiau, negu buvo pateiktoje sÄ matoje, nepamena, kad taip bÅ«tų buvę. IÅ¡eikvojus 1 200 000 Lt, toliau tęsti darbus nurodė M. K.. Kokia yra paslaugų teikimo tvarka, kokios sumos, ji žino tiek, kiek yra sistemoje.

Sistemoje mato, kas perka, kÄ perka ir kada perka. Kartais nurodo, kokiais kiekiais arba ne, ir kartais deklaruoja turimÄ biudžetÄ arba ne. Yra spektras galimybių ir vertinimo kriterijų. Visa tai, kas yra oficialu ir tai kÄ ji mato sekdama sistemos praneÅ¡imus. Pateikiant didesnę sÄ matÄ virÅ¡ 1 200 000 Lt, nekilo klausimų, kodėl tuo metu buvo nutarta tokia sumai, jÄ domino, kad pavyktų tai, dėl ko dirbama. PasiraÅ¡ydami 2012-09-03 sutartį manė, kad toks yra turimas biudžetas, suprato, kad tai įdomus projektas, darbas, kurį gali pradėti daryti.

Turi didelę praktikÄ , žino, per kiek laiko ir kokioms paslaugoms iÅ¡tirpsta milijonas, bet ne viskÄ gali prognozuoti, esant ypatingoms sÄ lygoms. VieÅ¡inimo tikslai buvo labai aiÅ¡kiai įraÅ¡yti sÄ lygose. Su įmone diskusijų nebuvo jokių. Nutarė dalyvauti. Nepamena, ar kompanijos intensyvinimo klausimas buvo pradėtas svarstyti iÅ¡leidus pinigus, ar pinigai dar nebuvo iÅ¡leisti. Tuo metu buvo be galo daug darbo – televizija, spauda ir visi kiti dalykai. Ar buvo bÅ«tina tęsti reklamÄ , iÅ¡leidus 1 200 000 Lt, sunku pasakyti.

Su R. V. apie tai nekalbėjo, o su savo vadovu kalbėjo, bet tai buvo kÅ«rybiniai klausimai, nes toks jos darbas. Jų programa vieÅ¡inti atominės elektrinės statybÄ turėjo pasibaigti iki referendumo. Jų agentÅ«ra kai kurių dalykų pati nedaro, tam pasitelkiami žiniasklaidos kanalai ir partneriai, kurie gamina produktÄ . Nagrinėjamu atveju buvo pasitelktos praktiÅ¡kai visos Lietuvos stambiausios žiniasklaidos priemonės. "A" sÄ skaitas galėjo iÅ¡raÅ¡yti, kai gaudavo ataskaitas iÅ¡ TV kanalų, už kuriuos ji turi atsiskaityti klientui.

Pavyzdžiui, iÅ¡transliavus klipÄ televizijoje, ji turėdavo atsiskaityti už tai, ar tikrai iÅ¡transliavo, kiek, kur, kada ir tada jie turi duoti didelę iÅ¡klotinę). Kad tÄ iÅ¡klotinę parengtų, laukdavo informacijos iÅ¡ TV kanalo, patys to nedarydavo. Praktikoje yra tokių atvejų, kad pabaigus projektÄ , tik po mėnesio ar po kelių mėnesių gauna papildomas sÄ skaitas galų suvedimui, ypač iÅ¡ televizijų, interneto portalų. Kai prasidėjo vieÅ¡inimo darbai, labai suaktyvėjo antiagitacija, prasidėjo didelis puolimas: atsirado žmonių, kurie kalbėjo, kad statomas didelis blogis, kad atominės elektrinės nereikia, kad tai nesveika žmonėms.

Žodžiu, atomas – tai blogis. Visi prisiminė Černobylį, tada, aiÅ¡ku, „FukuÅ¡imÄ â€œ, taigi reikėjo kovoti su vėjo malÅ«nais. Artėjant referendumui, natÅ«ralu, kad pasakius, jog atomas yra gėris ir reikia turėti savo energetikÄ , kuri yra nepriklausomybės garantas, oponentai muÅ¡a dvigubai, o žiniasklaidos dėsnis – reikia konflikto, nes taip gaunamas dėmesys. Kai vieni sako, kad tai yra gerai, natÅ«ralu, kad atsiranda tų, kurie, nežinia dėl kokių priežasčių, sako, kad tai yra blogai.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. Å . duotus parodymus (T. 8, b. l. 64-65), ji juos patvirtino. Nurodė, kad suraÅ¡ydami darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , nurodydavo, už kokius darbus tas aktas raÅ¡omas. Datų, kada darbai atlikti, nepamena. Yra akto data, o už kokio laikotarpio darbus, tai priklauso, koks darbas daromas – jeigu klipo pagaminimas, tai jo data nėra svarbi, jeigu transliacija televizijoje, tai tas laikotarpis, svarbus. Dabar praėjo dar daugiau metų, dar sudėtingiau pasakyti, kodėl buvo keista sutartis, to negali paaiÅ¡kinti (T. 10, b. l. 123-126) Liudytojas M.

K. teisme parodė, kad R. V. pažįsta 10-15 m., bendraudavo per investuotojų forumo renginius, muzikos vakarus, juos siejo darbiniai santykiai. 2012 m., regis vasarÄ , buvo paskelbtas konkursas vieÅ¡inti "A" projektÄ . Ä®monėje vyko svarstymas dėl dalyvavimo projekte. Jie nutarė sudalyvauti ir sudalyvavo. Pasikeitė aplinkybės, nes artėjo Seimo rinkimai, netikėtai buvo registruotas A. B. pasiÅ«lymas surengti referendumÄ , ar statyti "A". Tas projektas turėjo tęstis kelis metus, bet tuomet jis tapo intensyvesnis, nes reikėjo žmonėms pateikti daugiau atsakymų į klausimus apie "A".

Projekte jis buvo konsultantas. Tuo metu nevadovavo UAB "C" buvo akcininkas. Kelis kartus dalyvavo susitikimuose su "A" atstovais. ProjektÄ vykdė prieÅ¡iÅ¡koje aplinkoje, buvo siekiama jį diskredituoti projektÄ . Vyko rinkimų kampanija, eteris užimtas visokia informacija, nebuvo galima prasimuÅ¡ti prie visuomenės informavimo lauko. VieÅ¡inimo metu pradėjo aiÅ¡kėti, kad informacija neprasimuÅ¡a į visuomenę, ji nėra gerai informuojama apie "A". Buvo agentÅ«ros užklausta, ar užtenka informacijos, pateikiamos visuomenei.

Tai vyko pokalbių su "A" metu. Valdyba klausė, ar viskas padaryta, nes dauguma žmonių nebuvo apsisprendę, nežinojo, kas vyksta, trÅ«ko informacijos. Tikslių aplinkybių nepasakys, nes buvau tik vienas iÅ¡ UAB "C" darbo grupės narių – konsultantas, be to, vienas iÅ¡ agentÅ«ros savininkų. Tuo metu jos vadovas buvo M. A.. Buvo akivaizdu, kad vykstant rinkimų kompanijai, neužtenka informacijos, kuriÄ teikia "A", ji neprasimuÅ¡a pro informacijos srautÄ , kuriÄ teikia prieÅ¡iÅ¡kos jėgos, ir jos per tÄ mėnesį nepavyks pateikti. 2012 m. buvo intensyviai vieÅ¡inama.

Su R. V. buvo, turbÅ«t, kalbama, bet konkrečių susitikimų nepamena. Iniciatyva, kad reikia intensyvesnio vieÅ¡inimo buvo abipusė, "C" buvo klausima, ar sekasi vieÅ¡inti, jie matė, kad nesiseka. Vyko abipusiai pokalbiai, kaip intensyvinti vieÅ¡inimÄ , kaip pateikti informacijÄ , ar reikia peržiÅ«rėti esamÄ biudžetÄ , gal bÅ«tų galima dirbti efektyviau. Dėl galimų vieÅ¡inimo bÅ«dų visÄ laikÄ buvo kalbama. "C" atėjo daryti dvejų metų tęstinį projektÄ , o viskas vyko per mėnesio laikotarpį.

Rengiant pasiÅ«lymus dalyvauti konkurse, projektas buvo planuojamas dvejiems metams. Jie pamatė informacijÄ apie konkursÄ , nutarė sudalyvauti, nefiksavo referendumo. Manė ir neabejojo, kad tų pradinių lėšų (1 200 000 Lt) užteks. Nepamena, kad projekto pradžioje bÅ«tų buvę kalbama apie biudžeto didinimÄ . Pradėjus dirbti su vieÅ¡inimu, situacija pasikeitė. Teikdami pasiÅ«lymÄ , referendumo temos nebuvo suvokę. PasiÅ«lymas buvo teikiamas 2 m. laikotarpiui. Tai pamena labai gerai. Pateiki pasiÅ«lymÄ ir paaiÅ¡kėja, kad vyks referendumas.

Vėliau situacija kito kas savaitę drastiškai. Kokiu pagrindu tęsė darbus, kai sutarties suma buvo išsemta, negali atsakyti, nes nebuvo įmonės vadovas. Kaip įmonės savininkas pasitikėjo įmonės vadovais, nemanė, kad taip viskas baigsis, kad R. V. kils atsakomybė, būtų to nedarę. Savo istorijoje tokių sandorių neturėjo. Jis suvokė, kad situacija ekstremali. Manė, kad sutarties pratęsimas vyksta pagal įstatymus, kad priemonė leistina. Jie nėra viešųjų pirkimų specialistai.

Jis dalyvavo susitikimuose su "A". Ar R. V. susitikimuose kalbėjo apie vieÅ¡uosius pirkimus, sutarties pratęsimÄ , kaip tai juridiÅ¡kai įforminti, nepamena. Buvo kalbama, bet nepamena, ar buvo kalbama įmonės viduje, ar plačiau su trečiosiomis Å¡alimis. Pagal sutartį "C" turėjo teikti paslaugas, susijusias su komunikacija, informacijos transliavimu. InformacijÄ reikėjo iÅ¡versti į visuomenės kalbÄ . IÅ¡ informacijos kilo tam tikros įžvalgos, kurias reikia pateikti visuomenei. Teiktos reklamos ir viešųjų ryÅ¡ių paslaugos, raÅ¡omi straipsniai, spausdinami laikraščiai.

Apie sutarties koregavimÄ nieko neprisimena, tai buvo labai seniai. Kas nurodė, kad reikia papildomo paslaugų plano, nepamena. Pamena tai, kad buvo nuolatinės diskusijos, jog reikia intensyvinti darbÄ . Vyko intensyvus darbas, daugiausiai Å¡iame projekte dirbo iÅ¡ "A" pusės R. V., S. B.. Jis (M. K.) buvo valdyboje kelis kartus, kai buvo kalbama apie referendumÄ , kad žmonės priimtų sprendimÄ tokiu sunkiu klausimu. Valdybos susitikimuose buvo kalbama, kaip laimėti referendumÄ , kad žmonės suprastų reikalo naudÄ .

Galbūt, buvo kalbama ir apie teisinius dalykus, kaip tai teisiškai įforminti sutartimis. Nepamena, ar R. V. sakė, jog yra problemų su sutartimis, teisiniais dalykais. Jis su R. V. kalbėjosi, kaip geriau komunikuoti, dėl efektyvesnės komunikacijos. Kartais praktikoje viršijamos sutartyje numatytos sumos: jų versle šiuo metu 100 proc., anksčiau – 80 proc. sutarčių sudaromos su privataus verslo atstovais. Jei reikia klientui, privačiame versle pasitaiko, kad viršijamos sutartys. Valstybiniame sektoriuje tokio atvejo nėra pasitaikę (iš viso yra įgyvendinę 8 ar 9 tokias sutartis).

Situacija, kai dirbo su "A" projektu, nebuvo ordinarinė. Jis nepamena, kada pasiraÅ¡yta sutartis, referendumas paskelbtas kažkur 2012 m. liepos mėnesį. Apie atsiskaitymus, mokėjimo pavedimus negali pasakyti, tai L. Å . darbo sritis, kaip sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos ir apmokamos. Kas L. Å . nurodė rengti papildomÄ planÄ , tikslai pasakyti negali, buvo diskusija. "C" darbo grupėje buvo 7 ar 8 asmenys, kurie diskutavo, o kliento ("A") pusėje panaÅ¡iai žmonių buvo. Visa tai buvo procesas: jų nuolat klausė, kaip pagerinti komunikacijÄ .

Visus nurodymus gavo iÅ¡ "A" darbo grupės, negali tiksliai pasakyti, iÅ¡ ko konkrečiai. Jis prisidėjo prie "A" komunikacijos detaliojo plano rengimo. Kas dėl papildomų paslaugų teikimo, tai nėra jo darbo sritis, yra įvairių bÅ«dų, kaip vykdomi vieÅ¡ieji pirkimai. Jei užsakovas yra didžiausia įmonė toje srityje, jie mano, kad kas viskas vyksta teisingai. Jie nesiprieÅ¡ins, nes prasčiau iÅ¡mano vieÅ¡uosius pirkimus. Pagal vidines įmonės tvarkas už teisinių dokumentų forminimÄ atsakinga L.

Å ., direktorius M. A. Jo darbas kÅ«rybinis, ne administracinis. L. Å . iÅ¡raÅ¡o, derina sÄ skaitas, direktorius priima sprendimus. Jis negali pasakyti, ar, kai iÅ¡naudojo 1 200 000 Lt, buvo kalbama, kokia konkrečiÄ suma reikalinga. Tokių pokalbių buvo, su kuo konkrečiai, negali pasakyti. Jie nuolatos skaičiavo ir darė darbÄ , kad žmonės iÅ¡girstų "A" argumentus. Sumos galėjo kisti. Vyko pokalbiai, kÄ dar galėtų padaryti. Pokalbiai ir skaičiavimai, kiek dar reikėtų pinigų buvo. Su kuo iÅ¡ "A", negali pasakyti.

Kasdien kito situacija, iÅ¡eidavo vis nauja informacija. Komunikacijos papildomas paslaugų planas ruoÅ¡iamas tai dienai, kai vyksta rinkimų kampanija, o tuo metu vyko rinkimų kampanija. Nuolat sėdėjo ir galvojo, kokios reikia informacijos. DarbÄ vykdė pirminės sutarties rėmuose, sprendė eigoje, kaip efektyviau komunikuoti. Projekto įgyvendinimo metu pasidarė aiÅ¡ku, kad pinigų neužtenka, tai atsitiko projekto įgyvendinimo metu, paaiÅ¡kėjo, kad negali prasimuÅ¡ti į eterį. Vadovavosi pirmine sutartimi, bet, kai pradėjo įgyvendinti sutartį, po kelių mėnesių ar savaitės buvo jau kitokia situacija. 2012-09-03 sutartyje raÅ¡oma, kaip efektyviai sėkmingiau dirbti su apibrėžtu biudžetu.

Pradėjus įgyvendinti sutartį, pastebėjo, kad biudžeto neužteks. Komunikacijos procesas nėra stabilus dalykas. Kas leido virÅ¡yti sutarties sumÄ , negali pasakyti, nes teisinių dokumentų netvarkė, sutarties neruošė, asmeniÅ¡kai pačiame procese nedalyvavo. Už teisinį sutarties pagrindÄ atsakinga L. Å ., paskutinį paraÅ¡Ä dėdavo M. A. Sutartį pasirašė L. Å ., tuo metu ji turėjo paraÅ¡o teisę. Viešųjų ryÅ¡ių sektoriuje paslaugų kaina gali kisti kas 1-2 mėn. Reklamos pardavėjai reklamos įkarÅ¡tyje taiko didelius kainų padidinimus.

Tai vyksta tokiu bÅ«du: TV reklamos pardavėjai taiko dideles nuolaidas, bet tam tikrais atvejais jie nekelia kainų, bet netaiko nuolaidų – tai ir yra kainų kėlimas. Taip bÅ«na rinkimų metu. Kartais kainos kyla po 1,5 karto. Pavyzdžiui, bus prezidento rinkimai, eterio kainos vėl Å¡oktels. Teismui pagarsinus liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 8, b.l. 100-102), jis juos patvirtino. Mano, kad projekto vieÅ¡inimas pasiekė tikslÄ . Visuomenė susidarė nuomonę iÅ¡ informavimo pusės. Pasiekė, kÄ norėjo (T. 10, b. l. 134-138).

Liudytojas A. Ą. A. teisme parodė, kad su R. V. susipažino 2011 m., siejo darbiniai santykiai "A" projekto kontekste. "A" projekte jokių pareigų neužėmė. Buvo E (Ū) viceministras. Tuo metu, 2012 m., kai buvo padaryti esminiai susitarimai su Japonijos kompanija „H“ politiniam lygyje, buvo mažai žinių apie projektÄ , todėl, kaip viceministras, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ekonominius parametrus. Å iais klausimais bendravo su R. V. Seimas 2012 vasarÄ inicijavo referendumÄ , žmonės apie tai nebuvo neinformuoti.

Situacija buvo kritinė. Jis komunikavo su "A", kaip Ūkio viceministras. Dalyvavo "A" valdybos pasitarimuose. Valdyboje buvo diskutuojama apie komunikacijos apie projekto poreikį iÅ¡ finansinės pusės. Reikėjo žinoti komunikacijos žingsnius. AsmeniÅ¡kai į biudžeto klausimus nesigilino. "A" pasitarimuose dalyvavo A. D., R. V., A. V.. Buvo svarstomas komunikacijos poreikis. Apie biudžetÄ gal ir buvo kalbama, kad reikia paslaugų, bet pokalbių detalių neatsimena, į biudžetÄ nesigilino. Jo funkcija, kad vyktų komunikacija.

Kokius klausimus susirinkimuose kėlė R. V., nepamena. Atskirai kalbėjosi dėl paslaugų pirkimo. Atlikti vieÅ¡ajam pirkimui buvo likę labai mažai laiko. Jis pats nekuravo viešųjų pirkimų srities, todėl suvedė R. V. su A. R., Ekonomikos ministerijos Viešųjų ryÅ¡ių pirkimo departamento vadove. R. V. kreipėsi dėl vieÅ¡ojo pirkimo atlikimo problemos, nes buvo labai trumpas laikas, reikėjo praeiti visas procedÅ«ras. R. V. ieÅ¡kojo legalios iÅ¡eities. Ar kalbėjo apie komunikacijos problemÄ valdyboje, nepamena.

Susirinkimuose dalyvavo viešųjų ryÅ¡ių atstovas M. K., kalbėjęs apie strategijÄ , kaip „paskleisti“ žinutes, kad žmonės per trumpÄ laikÄ susipažintų su projektu. Kalbų apie pinigus, nepamena. Su M. K. nėra kalbėjęs apie biudžetÄ , jei buvo kalbama, tai globaliai, iÅ¡ esmės. Su viešųjų ryÅ¡ių specialiste A. R. R. V. suvedė rugsėjį ar spalį, kiek pamena, buvo ruduo. Apie "A" sutartį su paslaugų pardavėju nieko nežino. Kai suvedė su viešųjų ryÅ¡ių specialiste, daugiau Å¡iuo klausimu nebendravau.

Su R. V. apie vieÅ¡uosius pirkimus daugiau nekalbėjo. Kalbėjo tik bendrai apie komunikacijÄ . Tuo projektu toliau domėjosi. Pats buvo komandos narys komunikacijai iÅ¡ ekonominės pusės. Pats redaguodavo žinutes, jas koregavo iÅ¡ ekonominės pusės, davė interviu, sekė, kaip vykdoma komunikacija. VieÅ¡inimas buvo intensyvus, tačiau rezultatas nebuvo sėkmingas, nes pradėjo vieÅ¡inti projektÄ per vėlai. Buvo keliami uždaviniai, pagrindinis – toliau vykdyti projektÄ . Po referendumo tos galimybės nebeliko.

Prasidėjus vieÅ¡inimui, buvo paskleista daug informacijos, kuri buvo agresyvoka, žmonės buvo nepasiruošę, juos reikėjo Å¡viesti po truputį ir ilgesnį laikÄ , o ne iÅ¡ karto tiek daug pateikti informacijos. Jis "A" valdybos pirmininku, tapo jau po referendumo, praėjus keliems mėnesiams. Po to "A" perėjo į Ūkio ministerijÄ , tada jį iÅ¡rinko i valdybÄ sutvarkyti korporatyvinį valdymÄ , dirbti su strategija, vidaus kontrole, valstybinių įmonių reforma. Dirbo su komunikavimu iÅ¡ finansinės pusės. Projektas turi turtines, socialines, ekonomines puses, jis dirbo su projekto finansiniu modeliu, bet nebuvo atsakingas už projekto finansinę pusę.

Kiek "A" gali skirti pinigų komunikacijai nelabai domėjosi, nes čia ne jo sritis. Jis tik suprato, kad "A", energetikos ministerija, ekonomikos ministerija turi komunikuoti, kad žmonės žinotų apie projektÄ , kad galėtų apsispręsti. Viena iÅ¡ priežasčių daryti referendumÄ ir buvo ta, kad žmonės buvo labai nepatenkinti, nes nebuvo informacijos. Tada nutarta daryti referendumÄ , kad žmonės patys spręstų. ProjektÄ Ä¯gyvendino Energetikos ministerija. Klaida referendumo buvo ta, kad buvo iÅ¡keltas labai sunkus klausimas žmonėms, kurie nebuvo pasirengę.

Ä® klausimÄ , ar žinojo, kad biudžetas virÅ¡ytas, gali atsakyti, kad atsimena, jog buvo problemų dėl viešųjų pirkimų, spręsta, kaip greitai juos padaryti pagal procedÅ«ras. Tie klausimai jam nebuvo suprantami, nes nėra viešųjų ryÅ¡ių specialistas. Ä® vieÅ¡inimo procesus stojo nuo pradžių, kai tik buvo nuspręsta rengti referendumÄ , kai buvo pokalbiai su ministru Ž., su energetikos ministru. Pirmas jo straipsnis išėjo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Apie 2012-09-03 sutartį nieko nežinojo.

Viešųjų pirkimų sritis buvo ne jo, kaip viceministro, kuruojama, o viceministro K. Už viešuosius pirkimus atsakingas tas, kas juos vykdė ("A"). Po vieno iš susitikimų, su R. šnekėjo, ir suvedė su A. R., bet į smulkmenas nelindo. Nežino, ar būdavo formalūs valdybos posėdžiai, vyko tik pasitarimai. R. V. kreipėsi į jį, kaip greitai padaryti pirkimus, tai buvo greičio klausimas, nes iki referendumo buvo likę nedaug laiko, o viešieji pirkimai trunka ilgai. Svarbu, kad vyktų procesas.

Kaip tai padaryti be pinigų? Jam nemokėjo už komunikacijÄ . Tuo metu situacija buvo labai bloga, teko komunikuoti. Jei daroma komunikacijos kampanija, jai reikalingas biudžetas. Buvo svarstoma, kaip daryti pirkimus. Biudžetas buvo skirtas. Bet buvo procedÅ«rinės problemos su biudžetu. Ar žinojo, kad virÅ¡ytas sutarties biudžetas? To nebuvo aptarta valdyboje. Nė karto neaptarinėjo sutarties sumos, kai buvo posėdžiuose, bet gal yra kas kÄ pasisakę tuo klausimu. Nebuvo to klausimo aktualumo, nežinojo, kad yra tame problema.

Kai R. V. suvedė su žmogumi, manė, kad problemos iÅ¡sisprendė. ProblemÄ sužinojo iÅ¡ žiniasklaidos 2013 m. gale. Valdybos pirmininko pareigas ėmė eiti 2013 m. pradžioje. Ūkio ministerijos pozicija dėl "A" projekto: per mažai laiko nuspręsti, ar reikia projektÄ vykdyti, bet reikėjo turėti tÄ opcijÄ . Nežinojo, kas konkrečiai pasiraÅ¡yta, kas sutarta, o kas ne. Saugumo elementai, kiek įtraukti pagal 3 direktyvÄ . Suprato, kad reikia turėti galimybę apsispręsti vėliau. Per referendumÄ reikėjo iÅ¡saugoti galimybę apsispręsti dėl projekto tolimesnio vystymo.

Jei projekto kaÅ¡tai bÅ«tų daug pakitę, tai nuomonė bÅ«tų buvus kita. Pagal tuos duomenis, kuriuos turėjo, projektas atrodė logiÅ¡kas, racionalus ir jį reikėjo įgyvendinti. 2012 m. vasarÄ buvo priimti įstatymai, paketas dokumentų, skirtų įgyvendinti "A" projektui. Ūkio ministerijos nuomonė buvo tokia: pagal tas prielaidas, kurios buvo, projektÄ reikėjo įgyvendinti. Jis suprato, kad galutiniai sprendimai nebuvo padaryti, nes buvo priimta direktyva dėl saugumo, ir galėjo pasikeisti kaÅ¡tai, sÄ lygos.

Jei jos bÅ«tų pasikeitę, Å«kio ministerija bÅ«tų turėjusi kitÄ nuomonę. 2012 m. rudenį buvo tikslinga vieÅ¡inti projektÄ . RaÅ¡tų, iÅ¡sakančių tokiÄ nuomonę, nebuvo iÅ¡ ministro. Jam buvo deleguota domėtis Å¡iuo klausimu. VieÅ¡inimo tikslingumas buvo. Projektas ekonomiÅ¡kai atrodė labai gerai. Projekto įgyvendinimas bÅ«tų prisidėjęs prie energetinio nepriklausomumo problemų iÅ¡sprendimo. Žmonės turėjo apsispręsti, nes buvo sudėtingas klausimas. VieÅ¡inimas buvo bÅ«tinas.

Ar bet kokia kaina reikėjo vieÅ¡inti? Reikia visada laikytis įstatymų. VieÅ¡uosius pirkimus reikia atlikti pagal procedÅ«ras. Pagarsinus liudytojo A. Ą. A. ikiteisminio tyrimo parodymus (T. 8, b. l. 159 – 162), jis juos patvirtino, patikslino vienÄ sakinį: turi bÅ«ti „nepatariau ir nenurodžiau“. Be to, iki sprendimo daryti referendumÄ terminas buvo ne du, o daugiau nei du mėnesiai. M. K. vaidmuo: jis siÅ«lė, kaip komunikacija turi bÅ«ti įgyvendinama. Su M. K. bendravo rugsėjo-spalio mėnesį.

Tai buvo iki referendumo. Diskutavo UAB "A" patalpose, jis apie ekonomines detales, o M. K. apie kitas detales. Ä® jį niekas nesikreipė dėl vieÅ¡inimo paslaugų. R. V. jo klausė apie vieÅ¡inimo procedÅ«ras, o jis jį suvedė su žmogumi (A. R.). Kalbėjo strateginiais klausimas, kad komunikacija turi bÅ«ti ir kaip ji turi bÅ«ti atliekama (T. 10, b. l. 143-146). Liudytoja A. R. teisme parodė, kad kaltinamÄ jį R. V. pažįsta, nes jis yra buvęs (duomenys neskelbtini). Buvo laikotarpis (2013 m.), kai ji buvo "A" valdybos narė, tačiau tai truko vos keletÄ mėnesių. 2012 m. vasarÄ â€“ rudenį dirbo Ūkio ministerijoje Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktore.

A. Ą. A. tuo metu buvo Ūkio ministro patarėjas ir viceministras. "A" dėl viešųjų pirkimų niekada negalėjo konsultuoti, nes nebuvo specialistė, yra institucija, kuri atsakinga už viešųjų pirkimų vykdymÄ â€“ Viešųjų pirkimų tarnyba. Ä® jos pareigas tokios konsultacijos neįėjo. Kad A. Ą. A. į jÄ bÅ«tų kreipęsis dėl "A" konsultacijos viešųjų pirkimų klausimu, neatsimena. Nemano, kad taip galėjo bÅ«ti. Jei ministerijoje dėl viešųjų pirkimų politikos formavimo buvo gaunamas raÅ¡ytinis dokumentas, kuriuo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti, kaip taikyti įstatymo nuostatas, jis buvo persiunčiamas Viešųjų pirkimų tarnybai su ministro paraÅ¡u.

Jei gaunamas dokumentas susijęs su ES teise, tada buvo pateikiama specialisto nuomonė. Ar buvo teikiama specialisto nuomonė dėl "A" projekto vieÅ¡inimo, neatsimena. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad 2012 m. buvo UAB "C" akcininkas, nuo 2010 m. dirbo Å¡ios įmonės direktoriumi, prieÅ¡ tai buvo vykdantysis direktorius. R. V. pažįsta, kaip buvusį klientÄ . Nori atkreipti dėmesį į tai, kad viskas vyko seniai, o jis ikiteisminio tyrimo metu byloje apklaustas nebuvo. Tolimesne bylos eiga domėjosi iÅ¡ principo, kitų partnerių paklausdavo, kaip sekasi ir tiek, informacijos atmintyje nelaikė.

Be to, jis 2012 m. rugpjÅ«tį susituokė, o rugsėjo 5 d. iÅ¡vyko į povestuvinę kelionę, iÅ¡ kurios grįžo po mėnesio ir į projektÄ negrįžo. Jo realus dalyvavimas buvo ribotas. Jei jo nėra mėnesį, tai pakeičia kitas kolega. Å is projektas startavo, kai buvo pasiraÅ¡yta sutartis. Strateginio konsultanto realus vaidmuo gali varijuoti. Ä®monė užsiėmė konsultacine veikla. Vienu metu įmonė gali turėti iki 50 projektų. UAB "C" yra 4 partneriai – akcininkai. Kiekvienas partneris vadovauja tam tikram veiklos epizodui, tam tikriems projektams ir menkai domisi kitų veikla.

Generalinis direktorius juridiÅ¡kai pasiraÅ¡o dokumentus, pagal visus įstatymus yra atsakingas už įmonės veiklÄ . Realiai savarankiÅ¡kumo veikiančių akcininkų lygmenyje daug. Strateginiai klausimai derinami su agentÅ«ros vadovu, taip yra partnerių sutikimu. Kad vyks toks viešųjų pirkimų konkursas, jam buvo žinoma iÅ¡ anksto, nes tai buvo rimtas politinis klausimas. Klausimas itin suaktualėjo, kai buvo priimtas sprendimas dėl referendumo. Jie sekė internete informacijÄ apie skelbiamus vieÅ¡uosius pirkimus, pasirinkdavo, kuriuose dalyvauti.

UAB "C" dalyvavo UAB "A" paskelbtame vieÅ¡ojo pirkimo konkurse, jį laimėję, pasirašė sutartį ir vykdė darbus. Jis nemano, kad rengiant planÄ Å¡iam projektui, buvo žinoma apie referendumÄ . VieÅ¡asis pirkimas buvo pakankamai apibrėžtas. Sutartis buvo atvira, dirbama tiek, kiek reikia. Objektas sutarties – vieÅ¡inimo kampanija, kurios kontekstas buvo siejamas su referendumu. Pačios pirkimo procedÅ«ros nepamena. Ar sudarant sutartį buvo atsižvelgta į referendumo datÄ , negali tiksliai pasakyti, tai turėtų atsispindėti pasiÅ«lyme.

Ar jis dalyvaudavo susitikimuose su UAB "A" nepamena. Jam sunku pasakyti, kada kilo klausimas, ar užteks numatytos sutartyje pinigų sumos. Pasiūlymų suma turėjo koreliuoti. Jis žino, kad UAB "A" buvo teikiamos papildomos paslaugos. Organizacijų gebėjimai pateikti užduotį agentūrai, skirtingi. Jei užsakovui atrodo, kad galima padaryti už 100 Eur, tai nereiškia, kad vėliau neprireiks 200 Eur. Prasidėjus projektui perkančioji organizacija staiga supranta kad biudžetas buvo per mažas ir kad paslaugų reikia daugiau.

Jie papildomų paslaugų teikimÄ apiformina įvairiai, kiek sutartys leisdavo padidinti biudžetÄ . Å iuo atveju, jei teisingai pamena, buvo pasiraÅ¡ytas papildomas susitarimas, sutarties priedas su referencija į pirkimų dokumentus arba į VPÄ® buvo numatytas papildomas paslaugų pirkimas už papildomÄ biudžetÄ . Teikti įmonei paslaugas iÅ¡ viso be sutarties ar papildomų susitarimų (be juridinio pagrindo) nebÅ«tų protinga. Kažkoks susitarimas su perkančiÄ ja organizacija turėjo bÅ«ti. Jeigu ne, tai kokiu pagrindu tada teiki paslaugas.

Teikti daugiau paslaugų, remiantis neformaliu praÅ¡ymu, nėra logiÅ¡ka. Paslaugos teikiamos pagal sutartį tokiu bÅ«du: yra pirkimo objektas, techninė užduotis. Pagal tai vykdoma veikla, po to „aktuojama“, klientui patvirtinus aktÄ , raÅ¡oma sÄ skaita. Pirkimo objektas skirstomas, skaidomas. Galima chronologiÅ¡kai iÅ¡raÅ¡inėti sÄ skaitas kas savaitę, kas mėnesį, kas 3 mėn. pagal darbų blokus (medijos paslaugos). Kaip buvo suskaidomas objektas Å¡iuo atveju, jis nepamena. Visas sÄ skaitas tuo metu pasiraÅ¡inėdavo direktorius, nes tai formalus dokumentas.

SÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymui vadovauja strateginis konsultantas, de facto – kiti žmonės. Å iame pirkime de facto atsakinga buvo L. Å .. Už sutartyje nurodytos sumos virÅ¡ijimo stebėjimÄ Ä¯monėje atsakingi du žmonės: strateginis konsultantas ir projekto vadovas, kuris seka „Excelį“. Kažkas tikrai turėjo tÄ sumÄ sekti, funkcija buvo priskirta, bet kas tiksliai Å¡iuo atveju sekė, negali pasakyti. Jo neinformuodavo, kad numatyta suma artėja į pabaigÄ . Atsakingas už tai buvo strateginis konsultantas arba kuruojantis partneris.

Tai buvo jo sprendimas. Jis negali atsakyti, kas konkrečiai priėmė sprendimÄ dėl kritinės ribos artėjant sutarties su UAB "A" numatytai sumai į pabaigÄ . Liudytojo M. K. teiginiai, kad jis (M. A. kuravo visus strateginius klausimus, netikslÅ«s). Jis negalėjo kuruoti, nebÅ«damas Lietuvoje. Kas ir kokiu metu galėjo iÅ¡kelti klausimÄ dėl 6 mėnesių biudžeto iÅ¡eikvojimo, praėjus trims mėnesiams, negali pasakyti. Apie tai, kad sutartyje numatytas projekto biudžetas artėjo prie kritinės ribos, informuojamas užsakovas.

Negali tiksliai pasakyti, kada sužinojo, jog biudžetas naudojamas didesniu greičiu, bet pats faktas buvo, kadangi kalbama apie papildomÄ susitarimÄ . Kaip keičiama buvo, 2012-09-03 sudaryta sutartis, neprisimena. Papildomas susitarimas ir yra ginčo objektas. Tai, kad pildoma sutartis niekada nebuvo pasiraÅ¡yta, jam nuostabu, nes formali logika sako, kad papildomas susitarimas turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas. Kodėl jis nebuvo pasiraÅ¡ytas, kokiu pagrindu UAB "C" tada teikė paslaugas, negali atsakyti, bet nemano, kad jis, kaip mažumos akcininkas, galėjo priimti tokį sprendimÄ .

Kadangi jis yra mažesnysis akcininkas, negali priimti sprendimų. Mažesnysis akcininkas, net ir bÅ«damas direktoriumi, negali priimti sprendimų. Yra koreliacija, jis negalėjo priimti tokio sprendimo teikti paslaugas be papildomos sutarties, nes nebuvo Lietuvoje visÄ 2012 m. rugsėjo mėn. Jo, kaip strateginio konsultanto vaidmuo, neturi bÅ«ti pervertinamas. Jie paprastai praktikoje matydami, kad trÅ«ksta pinigų, o paslaugų dar reikia, darydavo taip, kaip leisdavo sutartis. Patys pirkimo dokumentai, terminų pratęsimai, leidimai padidinti biudžetÄ 15, 30 proc.

Sistema pakankamai lanksti. Jis nepamena fakto, kad įmonė teikė detalų strateginį planÄ "A" valdybai po sutarties pasiraÅ¡ymo. Detalus strateginis planas reikalingas tam, kad per 3 mėn. kol vyko vieÅ¡as pirkimas, galėjo situacija objektyviai keistis ir įmonės valdyba, po sutarties pasiraÅ¡ymo, po pirkimo, galėjo pamatyti, kad sutarties suma yra per maža. Atitinkamai gali praÅ¡yti užsakovas vykdytojo, ar galėtų patikslinti planÄ pagal esančias objektyvias aplinkybes. Referendumas vyko 2012 m. spalio mėn., o Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas dėl referendumo 2012 m. liepos mėn. Tikėtina, kad tai vyko pirkimo metu.

Konsultantų paslaugų teikimas niekaip nereglamentuotas. Galima parengti bet kokius dokumentus, kurie neprieÅ¡tarauja įstatymams. Klientas paprašė parengti strateginį planÄ , jis (liudytojas) jo nerengė. StrategiÅ¡kai galima kalbėti nuo įžvalgų iki konkrečių pasiÅ«lymų. Tokį planÄ galima prilyginti pasiÅ«lymui. Jei kalbama objektyviai, tai siÅ«lai tai, kas darytina. Kas darė skaičiavimus, kokiai sumai detalus strateginis planas buvo rengiamas, negali pasakyti. TeoriÅ¡kai gali bÅ«ti, kad teikiamos papildomos paslaugos nenumatytos sutartyje, tačiau praktiÅ¡kai ne.

Jie, teikdami paslaugas, vadovaujasi Viešųjų pirkimų sutartimi. Jei paslaugos nėra sutarties objektas, paslaugas teikti labai rizikinga, nes tada nebus galima „užaktuoti“ atliktų darbų. Teisinių paslaugų įtraukimas į vieÅ¡inimo paslaugas, neįprasta praktika. Sutarties pirkimo objekto nepamena. LogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti sutartyje tokia eilutė. Tai nėra dažna, bet nėra nepaaiÅ¡kinama, kad vykdanti komunikacijos kompanijÄ agentÅ«ra dar turėtų savo komandoje teisininkų ir per genrangovinę sutartį su užsakovu atsidurtų teisininkai.

Pageidautina, kad tai bÅ«tų aptarta sutartyje. Pirkimo objektas to bent jau neturi drausti. Turėtų sutartyje bÅ«ti tokia eilutė. Komunikacijos agentÅ«ra gali turėti savo komandÄ , teisininkų kontoras. Vykdant vieÅ¡inimo kompanijÄ , komunikacijos agentÅ«ros dar turėtų turėti teisininkus, kad atsirastų teisinė paslauga paaiÅ¡kinti teisinius dalykus. Kad sutartyje bÅ«tų aptarta teisinė paslauga yra pageidautina. SÄ skaitas-faktÅ«ras užsakovui pateikia tas, kas yra atsakingas už projektÄ .

IÅ¡ užsakovo pusės jas tvirtina įvairiai, priklauso nuo projekto dydžio, sudėtingumo, aktÄ ir sÄ skaitas pasiraÅ¡ydavo direktorius iÅ¡ mÅ«sų pusės. Viešųjų pirkimų paslaugų apmokėjimo apskaičiavimo bÅ«do laisvę gali suteikti užsakovas, o ne liudytojo įmonė. Kažkas prieÅ¡ tai turėtų bent jau patvirtinti nors elektroniniu paÅ¡tu, kad agentÅ«ra spausdintų reikiamÄ kiekį. Liudytojas Lietuvoje nebuvo nuo 2012-08-31. Jam iÅ¡vykus UAB "C" su juo veiksmų nederino.

Atsakydamas į klausimus, pateikė savo asmeninę nuomonę. Kito liudytojo gali bÅ«ti kitokia nuomonė, kalbama be metodologinio tikslumo. IÅ¡ kelionės grįžo 2012 m. spalio 1 d., bet į projektÄ negrįžo, jame nedalyvavo. Kas jį pavadavo jam iÅ¡vykus 2012 m. rugsėjo mėn., turėtų matytis iÅ¡ dokumentų, valdybos sprendimu turėjo bÅ«ti patvirtintas pavaduojantysis asmuo. Tikriausiai, jį pavadavo L. Å ., nes bÅ«tent ji pasirašė 2012-09-03 sutartį. Jis negali atrinkti, kokiÄ informacijÄ Å¾inojo 2012 m., o kuriÄ sužinojau iÅ¡ kitų Å¡altinių (kolegų, spaudos).

Savo nebuvimo Lietuvoje faktÄ Å¾inojo ir tuo metu. Žinojo referendumo paskelbimo faktÄ , bet nežino, kada paskelbtas referendumas ir kada įvyko. UAB "A" vieÅ¡inimo projekte dalyvavo rengiant pasiÅ«lymÄ , kaip kolektyvinis protas. Dokumentų rengimas, teikimas yra techninis darbas (surinkti krÅ«vas formalių dokumentų), jis tokiame darbe neturi ko veikti. Ruošėsi iÅ¡vykai, todėl kolegos iÅ¡ jo daug nesitikėjo (T. 11, b. l. 20-24). Specialistas E. M. teisme nurodė, kad jam, kaip VPT darbuotojui, teko atlikti specialisto tyrimÄ 2013 m.

Jis yra byloje esančios 2013-02-07 iÅ¡vados autorius. Viešųjų pirkimų tarnyboje dirba nuo 1998 m. Å iuo metu jis yra vyriausiasis specialistas PriežiÅ«ros skyriuje, kuris anksčiau vadinosi Kontrolės skyriumi. 3,5 m. dirbo Mokymų skyriaus vedėjo pavaduotoju. Nuo 2011 m. grįžo į Kontrolės skyrių. Patikrinimas yra vienas iÅ¡ kontrolės bÅ«dų. Buvo atliktas patikrinimas, turi raÅ¡tÄ , kurį rengė VPT teisininkai. Jo funkcijos baigėsi iÅ¡vados parengimu, iÅ¡vada buvo perduota teisininkams, kurie ir sprendė, kÄ toliau daryti.

Teisininkai 2013-07-24 parengė raÅ¡tÄ . Patikrinimo pagrindu pradėtas tyrimas. Buvo atliktas grynai dokumentinis patikrinimas. Prašė pateikti perkančiosios organizacijos dokumentus ir vertino, rengė iÅ¡vadÄ . Apie atliktÄ patikrinimÄ gali pasakyti, kad nustatyti 3 pagrindiniai dalykai: pirkimo bÅ«das, kad perkančioji organizacija atliko supaprastintÄ pirkimÄ , pagal vertę turėjo bÅ«ti skelbiamas atviras konkursas. Perkančioji organizacija aiÅ¡kino, kad ji nežinojo, jog nevykdė veiklos su energetika.

Ji turėjo bÅ«ti laikoma paprasta organizacija, o ne taip vadinama – komunaline. Tokiu atveju yra kitos vertės skaičiavimo ribos. Faktas tas, kad nežinojimas nekeičia atsakomybės. UAB "A" laikė save energetikos srityje veikiančia įmone. Buvo pasirinktas blogas pirkimo bÅ«das. Antras dalykas: laimėtojo pasiÅ«lymo vertinimas. Nusižengta visai nustatytai tvarkai, įstatymui ir jų pačių pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimas, taisyklėms, kurių patys nesilaikė. Jie sakė, kad gerai pažįsta tÄ Ä¯monę, kuri laimėjo vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , ji jiems nekėlė abejonių, bet jie neatliko visų reikalingų privalomų procedÅ«rų, neprašė patikslinti kvalifikacijos.

Trečia: sutartyje buvo numatyta, kad UAB "A" paslaugų pirks už 1 2 000 000 Lt, ne daugiau, o sumokėjo virÅ¡ 4 000 000 Lt. Didžiulė pinigų suma buvo sumokėta, neatliekant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų 4, 3 mln. Lt sumokėta. Perkančioji organizacija aiÅ¡kino, kad buvo mažai laiko. RaÅ¡tiÅ¡kai gavo iÅ¡ perkančiosios organizacijos informacijÄ . Neprisimena, kada buvo susiraÅ¡inėjama su UAB "A" ar po iÅ¡vados ar prieÅ¡ iÅ¡vadÄ . Nepamena, nes praėjo 6 m. Perkančioji organizacija aiÅ¡kino, kad už mėnesio turėjo vykti referendumas.

Perkančioji organizacija gavo pastabų iÅ¡ Energetikos ministerijos, kad reikia daugiau teikti informacijos visuomenei dėl referendumo bÅ«simos atominės elektrinės dėl kurios ir turėjo bÅ«ti referendumas, tačiau buvo nustatytas faktas, kad daugiau kaip 3 000 000 Lt sumokėta, neatlikus viešųjų pirkimų, todėl teisininkai kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Ne jis iÅ¡skyrė 2013-07-24 raÅ¡te Nr. 4S-3274 nurodytus pažeidimus (juos gali paaiÅ¡kinti teisininkas R. Z.). E. M. teigimu, jis savo iÅ¡vadoje iÅ¡skyrė tai, kad sutartyje buvo numatyta1 200 000 Lt suma, o pagal perkančiosios organizacijos pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras matosi, kad sumokėta 4 334 072,22 Lt.

Matėsi, kad suteikta paslaugų, virÅ¡ijančių sutarties sumÄ . Patikrinimo metu buvo tikrinama, ar paslaugos atliktos pagal sutartį. Jis atkreipė dėmesį, bet nesigilino į detales, į konkrečias sÄ skaitas faktÅ«ras, o koncentravosi į patį faktÄ , kad sumokėta 4 334 072,22 Lt. VPT tikrina atitikimÄ paslaugų pagal sutartyje numatytas paslaugas. Pagal viskÄ iÅ¡eina, kad ta sutartis buvo tęsiama, ji turėjo bÅ«ti iki 1 200 000 Lt. Turėjo bÅ«ti atliktos viešųjų pirkimo procedÅ«ros, kad tęsti pirkimus.

Tai atlikti turėjo perkančioji organizacija, kuri turėjo arba skelbti naujÄ konkursÄ , arba su tuo pačiu tiekėju atlikti derybas. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turėjo atlikti naujÄ pirkimÄ , nors jie ir aiÅ¡kino, kad neturėjo laiko. Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatytos įvairios situacijos dėl skubių pirkimų, nors Viešųjų pirkimų įstatymas pasikeitė 2017 m. Pagal tada galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymÄ , turėjo atlikti naujÄ atvirÄ konkursÄ .

AiÅ¡ku, jie bÅ«tų nespėję atlikti atskiro konkurso iki referendumo. Po iÅ¡vados perkančioji organizacija paaiÅ¡kino, kad buvo tokia situacija, kad buvo skuba, bet VPT savo iÅ¡vadoje konstatavo faktÄ , kad buvo pažeistos teisės normos. Tuo metu galiojęs įstatymas numatė galimybę, esant ypatingai skubai, atlikti pirkimus, tačiau ta ypatinga skuba neturėjo priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. BÅ«tent tai turėjo įrodyti perkančioji organizacija, kad nuo jos nepriklauso situacija. Perkančioji organizacija teikė paaiÅ¡kinimus, kad buvo skuba, tačiau nesiėmė įforminti Å¡itÄ situacijÄ procedÅ«romis, tiesiog sumokėjo tuos pinigus ir viskas.

Turėjo bÅ«ti įforminta skubos tvarka derybų procedÅ«ra su tiekėju. Derybos turėjo bÅ«ti užfiksuotos viešųjų pirkimų komisijos protokoluose, bet to padaryta nebuvo. VirÅ¡yta suma buvo apskaičiuota pagal perkančiosios organizacijos pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras, buvo pateikta aritmetika ir viskas. IÅ¡vadoje paraÅ¡yta, kiek UAB "A" sumokėjo – 4 334 072,22 Lt, o turėjo sumokėti pagal sutartį 1 200 000 Lt. Apie tai, kad 2013-07-24 VPT raÅ¡te Nr. 4S-3274 nurodyta, jog buvo padaryta žala akcininkei, jis negali paaiÅ¡kinti, nes ne jis rašė minėtÄ raÅ¡tÄ .

Jis mano, kad patikrinimo metu, kai skaičiuojama, vertinami pažeidimai, buvo žiÅ«rėta buvo į sutartyje nurodytÄ paslaugų sÄ raÅ¡Ä . SÄ skaitų-faktÅ«rų analizės neprisimena. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kažkas buvo atlikta, kas nebuvo numatyta sutartyje. Perkančiosios organizacijos naujas pirkimas užtrunka priklausomai nuo bÅ«do. Jei skelbti naujÄ pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du, užtruktų pakankamai ilgai. Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas 52 dienų terminas, o paskui iÅ¡lygos, kiek galima mažinti, jei dokumentai teikiami elektroninėmis priemonėmis.

Å iuo atveju taip ir buvo daroma. Pirkimas ir buvo pateiktas per centrinės sistemos informacines priemones. Dėl ypatingos skubos, tuo atveju, jei perkančioji organizacija pagrįstų, esant tokiÄ situacijÄ , bÅ«tų greičiau. Tokiu atveju neskelbiamos derybos. Skubos tvarka vyksta derybos, forminami protokolai, vyksta posėdžiai. Susirenka komisija, kuri nusprendžia. IÅ¡ principo, galėjo bÅ«ti ir ta pati komisija, nes vyko dar tas pats pirkimas, tai ir ta pati komisija galėjo bÅ«ti. Jei naujas pirkimas, tada turėjo bÅ«ti priimtas vadovo įsakymas dėl naujos komisijos sudarymo.

Bet Å¡iuo atveju visi veiksmai vyko Å¡io pirkimo rėmuose. Komisija priimtų sprendimÄ kviesti tÄ tiekėjÄ , su kuriuo sudaryta sutartis. Vyktų derybos. Jeigu perkamos paslaugos, kurios nenumatytos sutartyje, todėl dėl nenumatytų paslaugų ir įkainių, reikėtų tartis su tiekėju, užprotokoluoti, sudaryti sutarties papildymÄ ar naujÄ sutartį, bet viso to nebuvo padaryta. Jei komisija susirenka skubos tvarka, nereikia praneÅ¡ti Viešųjų pirkimų tarnybai. Kvietimui tiekėjui į derybas nėra terminų, jie turi bÅ«ti protingi, kad tiekėjas galėtų pasiruoÅ¡ti, pateikti pasiÅ«lymus paslaugoms, kurios nenumatytos sutartyje.

Perkančioji organizacija tiekėjui turi pateikti savo sÄ lygas, jas reikia paruoÅ¡ti, kvietime nurodyti kiekius paslaugas, kad tiekėjas galėtų įvertinti. Terminas turi bÅ«ti suteiktas, kad tiekėjas galėtų įvertinti, pasiruoÅ¡ti. Po derybų, jei sutaria Å¡alys, priima sprendimÄ sudaryti sutartį, tada tiekėjas kviečiamas sudaryti sutartį. Kaip Å¡alys sutaria, bÅ«na, kad perkančioji organizacija paruoÅ¡ia sutartį, bet bÅ«na, kad siÅ«loma paruoÅ¡ti sutartį tiekėjui. PasiraÅ¡oma sutartis.

Tai toks variantas pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ , tačiau, kaip galėjo bÅ«ti, priklauso nuo perkančiosios organizacijos, sutarties Å¡alių. Jis tik papasakojo apie tokį variantÄ , o kaip turėjo nuspręsti perkančioji organizacija, jis nežino. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ tokiu atveju, kai baigėsi sutartis su organizacija, kurios limitas jau iÅ¡naudotas, jo nuomone, turėjo bÅ«ti skelbiamas naujas konkursas, atliktas naujas pirkimas. Koks jis turėjo bÅ«ti, sprendžia perkančioji organizacija.

Jis tik nurodė variantÄ . Jam praktikoje teko tokį variantÄ matyti. Ar jis teisėtas, priklauso nuo to, kaip pagrindžia perkančioji organizacija ir kaip leidžia įstatymas. Naujas atviras konkursas bÅ«tų skaidriausias pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ . Viešųjų pirkimų įstatymas numatė 52 d. konkursui. Tokiu atveju, jeigu akcininkas paskiria pinigus likus 28 d. iki referendumo, pagal 2012 m. galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymÄ ekstrinių atvejų buvo numatyta ypatinga skuba, kuriÄ reikėdavo pagrįsti, kuri nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos.

Komisijai susirinkus reikėjo užprotokoluoti pagrindimÄ , kodėl yra ypatinga skuba ir kodėl ji nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos. Esant ypatingai skubai, sumos neribojamos, jos nustatomos pagal perkančiosios organizacijos skiriamus pinigus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ galima pagreitinta procedÅ«ra bÅ«tent atviram konkursui. Yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertė, riba, nuo kada privalo bÅ«ti skelbiamas tarptautinis konkursas. UAB "A" laikė save komunaline organizacija, tai nuo 2012 m. sausio 1 d. tarptautinio pirkimo vertės riba buvo 1 381 120 Lt (žemiausia riba).

Jei UAB "A" buvo parasta organizacija, o ne komunaline, tai – 690 560 Lt. Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje yra skelbiamos tos ribos. Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia pagreitintÄ procedÅ«rÄ tik atviro konkurso atveju, 1 300 000 Lt buvo riba, net ir sudarant naujÄ sutartį, o didesnei sumai turi bÅ«ti tarptautinis konkursas. Esant skubos tvarkai, sutarties sumÄ lemia tam tikri faktoriai. Pagal senos redakcijos VPÄ® 56 str. 4 d., jei bÅ«tų pasirinktas Å¡itas pagrindas, tai negalėjo bÅ«ti daugiau nei 50 proc. nuo 1 200 000 Lt.

Pagal tÄ sumÄ , kuri buvo virÅ¡yta, tai turėjo bÅ«ti skelbiamas atviras konkursas, bet jie nebÅ«tų spėję atlikti procedÅ«rų, jei tikėti tuo, kÄ aiÅ¡kino perkančioji organizacija. 2013-07-24 raÅ¡tÄ Nr. 4S-3274 ruošė teisininkas R. Z., kuris Å¡iuo metu nedirba VPT (T. 11, b. l. 30-34). Liudytojas R. Z. teisme nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vidaus tvarkÄ VPT turi teisę tikrinti vieÅ¡uosius pirkimus. VPT pasirenka vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir tikrina. Tikrina Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius, kuris susirinkęs medžiagÄ , kreipiasi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ .

Kai surenka medžiagÄ , suraÅ¡o iÅ¡vadÄ . Ji yra vieÅ¡a, skelbiama internete. IÅ¡vadÄ pagal vidaus tvarkÄ Kontrolės skyrius perduoda Teisės taikymo skyriui. Jo pareiga buvo, gavus iÅ¡vadÄ , įvertinti, ar galima taikyti administracinę atsakomybę, ar galima teikti civilinį ieÅ¡kinį civiline tvarka dėl vieÅ¡o intereso gynimo. Jie paraÅ¡ydavome ieÅ¡kinį arba taikydavo administracinę atsakomybę. Tikrinimo subjektus pasirinkdavo ne visai atsitiktiniu bÅ«du, o pagal nustatytas metodikas (vertinama pirkimo rizikingumas, kiti kriterijai).

Atrenkant šį pirkimÄ , jis nedalyvavo. Pamena, kad gavus iÅ¡vadÄ , tam tikriems asmenims buvo taikoma administracinė atsakomybė, jie susimokėjo baudas. A. R. susimokėjo pagal administracinį nurodymÄ . Tuo jis 100 procentų tikras. Neatsimena, už kÄ administracinė atsakomybė buvo pritaikyta A. R. ir S. B. Tada buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokio kreipimosi motyvų nepamena, kaip ir nepamena to, kodėl daliai asmenų buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, o dėl kitų kreiptasi į prokuratÅ«rÄ .

Paprastai Kontrolės skyrius, gavęs medžiagÄ , perduodavo prokuratÅ«rai. Kodėl Å¡iuo atveju iÅ¡vada buvo perduota iÅ¡ Teisės skyriaus, nepamena. Visi nustatyti pažeidimai pridėti prie iÅ¡vados 59 pozicija (3 lapai) Viešųjų pirkimo tarnybos raÅ¡tas – tai ir yra ta iÅ¡vada, kuri suraÅ¡oma iÅ¡nagrinėjus medžiagÄ , ji skelbiama, siunčiama perkančiajai organizacijai. Joje konstatuojami pažeidimai. Kaip Kontrolės skyrius nustatydavo pažeidimus pagal medžiagÄ ir kompetencijÄ , taip mes ir laikydavomės tos pozicijos, paprastai nekeisdavome.

Specialistas E. M. buvo iÅ¡ Kontrolės skyriaus. 2013-02-07 raÅ¡te iÅ¡vardinti pažeidimai, paskutinė pastraipa vykdant pirkimÄ padaryti raÅ¡to 1 ir 2 p. numatyti pažeidimai (pagarsina). Tas raÅ¡tas yra internete, jis skelbiamas vieÅ¡ai. Jų skyrius gaudavo iÅ¡vadas iÅ¡ Kontrolės skyriaus. Tokiu bÅ«du atsirado ir 2013-07-24 raÅ¡tas. IÅ¡vados: 1 p. minima, kad pasirinktas netinkamas pirkimo bÅ«das, vietoj tarptautinio – supaprastintas; 2 p. minima, kad pažeistas kvalifikacijos vertinimo tvarka, netinkamai vertinta tiekėjo kvalifikacija; 3 p. minima, kad dėl neteisingai nurodytos kategorijos.

Tai pažeidimai, kuriais remiantis suraÅ¡ytas 2013-07-24 raÅ¡tas. 2013-07-24 raÅ¡te nurodytus 4 punktus savo iniciatyva surašė. Nustatė juos pagal Kontrolės skyriaus surinktÄ visÄ medžiagÄ . Papildomų tyrimų nedarė. Sprendė iÅ¡ darbų atlikimo aktų ir sÄ skaitų-faktÅ«rų. Dabar neatsimena, kurios paslaugos neatitinka sutarties, bet prie raÅ¡to pridėtos sÄ skaitos-faktÅ«ros, priėmimo-perdavimo aktai. Vertino pagal tuos dokumentus ir tikrino, ar atitiko sutartį. Pats pirkimas buvo dėl vieÅ¡inimo paslaugų įsigijimo.

Dėl punkto, kad suteiktos ir apmokėtos teisinės paslaugos, kurios nenurodytos sutartyje, reiktų žiÅ«rėti dokumentus Apie klipus nėra nurodyta sutartyje. Neatsimena, kaip nustatė pažeidimus virÅ¡ tos sumos. IÅ¡ raÅ¡to mato, kad buvo virÅ¡yta sutarties suma, įmonė nusipirko paslaugų daugiau nei reikėjo. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nuostata, kad esant ypatingos skubos aplinkybėms, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, gali bÅ«ti neskelbiamos derybos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tos aplinkybės vertinamos labai siaurai, neskelbiamas derybas galima daryti vos ne tada, kai yra žemės drebėjimas.

Daugelis atvejų, kai perkančioji organizacija daro neskelbiamas derybas VPT fiksuoja pažeidimus, kad nedarė atviro konkurso. VieÅ¡ojo pirkimo tikslas nėra įsigyti pigiausiÄ prekę, o siekiama racionaliai naudoti lėšas. Pati organizacija pasirenka kokia prekę įsigyti, o VPT prižiÅ«ri tik pirkimo procedÅ«rÄ , kaip įsigyjama. Ji nevertina įmonės poreikio. Jis nepamena, ar ruoÅ¡damas iÅ¡vadÄ , atsižvelgė į "A" paaiÅ¡kinimus. Jis mato, kad atliktų darbų sÄ raÅ¡e nurodytos teisinės paslaugos.

Reikia žiÅ«rėti, ar atitinka tos paslaugos sutartį. Tada jis tai tikrino. Dabar negali komentuoti, nes praėjo penki metai. Tuo metu gavo medžiagÄ iÅ¡ kontrolės skyriaus, visus dokumentus iÅ¡ sÄ raÅ¡o turėjo. Neatsimena, kodėl kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ar ypatingos skubos atveju, pirkimas turi bÅ«ti užfiksuotas dokumentais, priklauso nuo to, kas vykdo pirkimÄ : prikimo organizatorius ar pirkimo komisija priima sprendimÄ atlikti pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, esant tokioms sÄ lygoms.

Paprastai praktikoje tai būna pirkimo komisija, gali būti ir perkančiosios organizacijos vadovas. Kad derybos neskelbiamos žymima arba komisijos sprendime, arba vadovo įsakyme arba pirkimo organizatoriaus užpildytoje pažymoje. Jis mato iš rašto, kad pirkimas buvo skelbiamas viešai, tai reiškia kad buvo viešas pirkimas, tai reiškia čia nebuvo neskelbiamų derybų. Neskelbiamos derybos, esant tarptautiniam pirkimui, galimos. Tai priklauso nuo perkančiosios organizacijos. Tokiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymas daug procedūrų nenumato, trukmė – savaitė, dvi savaitės, gal mėnuo, negali pasakyti.

IÅ¡ praktikos gali pateikti tokius atvejus, kai pirkimas vyksta neskelbiamų derybų bÅ«du: pvz., informacinė sistema, kuri apsaugota autorių teisių, kurios negali modifikuoti be autoriaus sutikimo. Skelbti vieÅ¡Ä pirkimÄ nėra prasmės, nes negalėtų niekas dalyvauti pirkime, todėl neskelbiamos derybos dėl autorių teisių. Kitas pavyzdys – statybų rangovas atliko darbus, paaiÅ¡kėjo, kad reikia papildomų darbų, nėra prasmės kreiptis į kitÄ statybos organizacijÄ . Tai tokios situacijos, kai tas pats rangovas padaro kažkÄ papildomai.

Pati perkančioji organizacija apsisprendžia dėl neskelbiamų derybų, raÅ¡tu kreipiasi į rangovÄ . PapraÅ¡o pateikti kiek papildomi darbai kainuos. PrieÅ¡ tai nurodo savo sÄ lygas. Kiek toks procesas užtruks, priklauso tiek nuo perkančios organizacijos, tiek nuo rangovo (žiÅ«rint, kiek užtruks rangovas paskaičiuoti kainas, kiek perkančiajai organizacijai truks suraÅ¡yti sÄ lygas). Jis negali pasakyti net iÅ¡ praktikos, kiek laiko trunka neskelbiamos derybos. Tai organizaciniai dalykai. Su teismų praktika dėl statybinių organizacinių neskelbtinų derybų baudžiamosiomis bylomis nesusipažinęs. Baudžiamųjų bylų analogiÅ¡kais atvejais nebuvo daug.

Jie taikė administracinę atsakomybę. Tai iÅ¡imtinis atvejis. A. R. ir kitiems kolegoms taikė administracinę atsakomybę. Nežino, kodėl buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ (T. 11, b. l. 48-51). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, jis dirbo UAB "A" IÅ¡orinių reikalų direktoriaus pareigose, generaliniu direktoriumi visÄ tÄ laikotarpį iki 2013 m. vidurio buvo R. V.. UAB "A" kaip įmonių grupės veiklos sfera – elektros energijos gamyba ir skirstymas, Visagino atominės elektrinės projekto vystymas.

UAB "A" akcininko teises nuo 2013 m. vidurio įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, o iki 2013 m. – Energetikos ministerija. 2012 m. liepos mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimÄ dėl referendumo, taip pat dėl kitų vykdytų iniciatyvų rengti referendumÄ â€žDėl naujos atominės elektrinės statybos“, iÅ¡kilo bÅ«tinumas UAB "A" įgyti ir tęsti Å¡io projekto – naujos atominės vieÅ¡inimo paslaugas. UAB "A"“ projekto vieÅ¡inimo paslaugas vykdė visÄ laikotarpį, tačiau vieÅ¡inimas nebuvo intensyvus, o nuo 2012 m. liepos mėnesio tapo aktualu vieÅ¡inti žymiai platesne apimtimi. 2012-07-04 jis surašė „VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡tÄ â€œ generaliniam direktoriui R.

V., kuriame nurodė, kad reikalinga organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms – visuomenei informuoti apie AE projektÄ , įsigyti. Minėtame raÅ¡te buvo nurodyta numatoma vieÅ¡ojo pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM. Kas nulėmė bÅ«tent tokiÄ sumÄ , jis dabar neatsimena, bet mano, kad toks buvo patvirtintas projekto biudžetas ir bÅ«tent tokia suma nevirÅ¡ijo tarptautinio pirkimo ribos. Tarptautinis pirkimas buvo netikslingas laiko prasme ir dėl projekto specifikos (paslauga teikiama iÅ¡imtinai Lietuvoje) buvo priimtinas tik nacionalinis tiekėjas.

UAB "A" generalinis direktorius R. V. savo rezoliucijoje ant vieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡to nurodė atlikti minėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , taip pat 2012-07-17 įsakymu “Dėl Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudarymo” sudarė Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , kurios pirmininku paskyrė jį, o į komisijos sudėtį įtraukė UAB "A" darbuotojus: teisininkę A. M., pirkimų vyriausiÄ jÄ vadybininkę A. R., projektų vadovę V.

K. bei viešųjų ryÅ¡ių vadovę G. K.. Komisijos darbo eigoje į jos sudėtį generalinio direktoriaus įsakymais papildomai buvo įtraukti teisininkas M. B. bei biuro administratorė A. J.. 2012-07-17 Pirkimo komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du, numatytos Pirkimo vertės – 1 200 000 Lt be PVM ribose. Duomenys apie PirkimÄ buvo vieÅ¡ai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Minėtas pirkimas buvo ekonominio naudingumo pirkimas, o ne mažiausios kainos.

Pirkimo konkurse, kiek pamena dalyvavo trys tiekėjai: UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimo komisija nusprendė Pirkimo laimėtoja iÅ¡rinkti UAB „"C"”, nes iÅ¡ esmės buvo vertinamas pasiÅ«lymo ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiÅ«lyta paslaugos kaina. 2012-09-03 UAB "A" ir UAB "C" sudarė vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios numatyta paslaugų vertė sudarė iki 1 200 000 Lt be PVM, Å¡iÄ sutartį pasirašė generalinis direktorius R. V.. Iki Pirkimo konkurso jis asmeniÅ¡kai UAB "C" atstovų L.

Å . ar M. K. nepažinojo ir neturėjo su jais jokių reikalų. 2012-09-04 jis, kaip UAB “"A"” IÅ¡orinių reikalų direktorius ir Pirkimo komisijos pirmininkas, pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – ir VPT) Pirkimo procedÅ«rų ataskaitÄ dėl sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo – pardavimo sutarties su UAB "C" nurodė, kad sutartyje nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis yra 1 200 000 Lt. UAB "A" vyriausioji pirkimų vadybininkė A. R. 2013-02-19 pateikė VPT įvykdytos Sutarties ataskaitÄ , kurioje buvo nurodyta jau faktinė Sutarties apimtis 4 579 625,08 Lt su PVM.

Dėl skirtumo susidariusio tarp Pirkimo sutarties kainos ir faktinės Sutarties apimties – skirtumas atsirado dėl to, kad 2012 m. rugsėjo viduryje UAB "A" valdyba patvirtino komunikacijos strategijos detalųjį planÄ (Å¡is komunikacijos strategijos detalusis planas buvo pateiktas valdybai Pirkimo laimėtojo UAB "C" kadangi Å¡is planas buvo viso vieÅ¡inimo paslaugos įgyvendinimo pagrindas, galima sakyti priemonių paketas), pagal kurį leido panaudoti atitinkamas biudžeto lėšas Å¡iam planui įgyvendinti, pateikus komunikacijos strategijos planÄ .

Viešųjų pirkimų komisija papildomiems viešųjų ryÅ¡ių paslaugų pirkimams sudaroma nebuvo, kadangi, nors to ir reikalavo Viešųjų pirkimų įstatymas, tokio vieÅ¡ojo pirkimo organizavimas prieÅ¡tarautų tiek strateginio AE projekto tikslams, tiek verslo logikai, kadangi papildomų paslaugų įsigijimas skelbiant papildomÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ užtruktų laike ne mažiau 5 mėnesių, o svarbiausias komunikacijos laikotarpis buvo iki referendumo dėl naujos AE - 2012 m. spalio 14 d., tai yra visų komunikacijos darbų atlikimui turėjo vienÄ mėnesį.

Apie 2012 m. rugsėjo vidurį (galimai rugsėjo 17 d.) jis surašė generalinio direktoriaus R. V. vardu tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡dėstė Å¡ias aplinkybes, bei nurodė, kad pirkti papildomas paslaugas, virÅ¡ijant sutarties numatytÄ apimtį 1 200 000 Lt ir neskelbiant vieÅ¡ojo pirkimo, "A" negali. Kiek jam žinoma, UAB "A"“ teisininkai M. B. ir A. M. laikėsi tokios pat pozicijos, kad nurodytų papildomų paslaugų UAB "A" negali įsigyti kitaip nei sudariusi vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, tai yra skelbiant vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ ir atitinkamai vieÅ¡ojo pirkimo komisijai iÅ¡rinkus vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojÄ .

Atlikti nurodytÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ turėjo direktorius R. V. Apklausiant apie sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes bei pateikus liudytojui S. B. abi 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012_67 tarp UAB ,,"A"‘ ir UAB "C" liudytojas parodė, kad sutartyse skiriasi 5.1 punktas, nes vienoje iÅ¡ jų yra frazė ,,reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui“. Jis nepamena aplinkybių, kuriomis jam buvo pateiktos sutartys derinimui, neprisimena, ar jis turėjo kokių nors pastabų dėl sutarčių teksto.

Nemano, kad jis buvo iniciatorius, jog minėta frazė būtų įrašyta sutarties tekste. Jo subjektyvia nuomone, ši frazė galėjo būti įrašyta dėl teisinio tikslumo, bet jokios reikšmės dėl teikiamų paslaugų ar didesnio sutarties biudžeto ji neturi. Abiejų sutarčių egzemplioriuose yra jo parašai. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis, kur buvo pasirašoma sutartis. Negali pasakyti, kada, kur pasirašė R. V. ir L. Š.. Negali pasakyti, kieno iniciatyva, kokiomis aplinkybėmis buvo pakeistas sutarties 4.1 punktas.

Jis mano, kad sutarties 4.1 punktas, kuriame numatyta galimybė pratęsti paslaugų teikimÄ , yra nenaudingas "A" nes suteikia teisę pratęsti paslaugų teikimÄ . IÅ¡ to, kad abu sutarčių egzemplioriai yra pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių, jis mano, kad sutartį su pataisymais "C" gavo. Jo nuomone, Å¡ie pakeitimai nėra susiję su tuo, kad pagal Å¡iÄ sutartį "A" panaudojo ne 1 200 000 Lt, o apie 4 000 000 Lt. Mano, kad tai tiesiog buvo sutarties pakeitimas, jis nėra teisininkas ir nežino, kaip teisiÅ¡kai reikia keisti sutartis.

Valdybos sprendimu buvo leista panaudoti papildomai biudžeto 3 000 000 Lt vieÅ¡inimo paslaugoms. Valdyba nusprendė, kad valdybai reikalinga pateikti medžiagÄ , pagrindžiančiÄ pinigų reikalingumÄ vieÅ¡inimo paslaugoms, o tada spręs klausimÄ , ar leisti panaudoti biudžeto 3 000 000 Lt. Jis parengė medžiagÄ dėl papildomų pinigų reikalingumo vieÅ¡inimo paslaugoms pirkti. Medžiaga buvo pateikta valdybai, o valdyba tada priėmė sprendimÄ leisti panaudoti biudžeto 3 000 000 Lt. Buvo labai daug diskusijų, kaip gauti paslaugas, neskelbiant naujo vieÅ¡ojo pirkimo, nes tam nebuvo laiko.

Mano, kad R. V. nusprendė, jog papildomai skirti 3 000 000 Lt bus naudojami ir buvo panaudoti, perkant vieÅ¡inimo paslaugas iÅ¡ "C" pagal 2012-09-03 sutartį. 2012 m. rugsėjo viduryje jis parašė tarnybinį raÅ¡tÄ R. V., kuriame iÅ¡dėstė aplinkybes, kad 3 000 000 Lt panaudojimui turi bÅ«ti paskelbtas vieÅ¡asis pirkimas dėl paslaugų vieÅ¡inimo, naudojant pinigus pagal jau pasiraÅ¡ytÄ 2012-09-03 sutartį su "C" ir gaunant iÅ¡ jų paslaugas bus pažeidžiamos viešųjų pirkimų nuostatos, nes bus virÅ¡yta sutarties suma – 1 200 000 Lt.

Po Å¡io tarnybinio raÅ¡to jis su "C" nepasirašė papildomų susitarimų. Po to, kai buvo iÅ¡naudota 1 200 000 Lt suma, numatyta sutartyje, jis nebepasirašė dokumentuose, susijusiuose su "C" teikiamomis vieÅ¡inimo paslaugomis ir mokėtais pinigais (PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, darbų perdavimo priėmimo aktuose). "C" pateiktame pasiÅ«lyme buvo numatyta atlikti darbus už apie 1 200 000 Lt. Kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis iÅ¡ "A" pusės formaliai susitarė su "C" atstovais dėl darbų atlikimo platesne apimtimi dėl didesnės pinigų sumos už atliekamus darbus nei buvo numatyta 2012-09-03 sutartyje, jam nežinoma.

Jis toliau dirbo savo darbÄ , bendravo su "C" atstovais, daugiausiai su L. Å ., mažiau su M. K., dėl vieÅ¡inimo paslaugų, bet tai nebuvo jo užsakymai, tai buvo tiesiog bendras darbas. Galutinius sprendimus priėmė R. V.. Ar pastarasis buvo gavęs kieno nors nurodymus dėl pinigų panaudojimo, dėl vieÅ¡ojo konkurso neskelbimo, jam nėra žinoma (t. 8, b. l. 58-63). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio ji dirbo UAB "A" viešųjų pirkimų vyriausiÄ ja specialiste.

Viena iÅ¡ bendrovės, kaip holdinginės įmonės, energetikos įmonių grupės veiklos sferų, buvo Visagino atominės elektrinės projekto vystymas. 2012 m. liepos mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimÄ rengti 2012 m. spalio 14 d. referendumÄ dėl Visagino atominės elektrinės statybos, UAB "A" ėmėsi intensyvios Å¡io projekto – naujos atominės elektrinės visuomenės informavimo kampanijos. Minėtu laikotarpiu jos tiesioginis vadovas buvo UAB "A" generalinis direktorius R.

V. Su ja kalbėtis apie reikalingumÄ organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms įsigyti visuomenei informuoti apie AE projektÄ pirmi pradėjo UAB "A" viešųjų ryÅ¡ių vadovė G. K. ir IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B. Pastarasis 2012-07-04 parengė VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡tÄ R. V. vardu dėl reikalingumo organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms visuomenei informuoti apie AE projektÄ Ä¯sigyti. Minėtame raÅ¡te buvo nurodyta numatoma vieÅ¡ojo pirkimo vertė iki 1 200 000 Lt be PVM.

G. K. atliko paskaičiavimus ir sudarė sÄ matÄ , kad bÅ«tent tokia suma reikalinga minėtam projektui įgyvendinti. Pirkimo vertė iki 1 200 000 Lt be PVM buvo pasirinkta, kadangi virÅ¡ijus nurodytÄ sumÄ reikėtų rengti tarptautinį pirkimÄ , o tai užtruktų, taip pat buvo kalbama, kad bÅ«tent tokia suma yra numatyta įmonės biudžete Å¡iam projektui. Kiek pamena, pirkimui pasibaigus ar dar jo eigoje generalinis direktorius R. V. minėjo, kad įmonės biudžete Å¡iam projektui bus skirta žymiai daugiau pinigų.

Jei neklysta, įmonės valdyba jau po Pirkimo ir Viešųjų pirkimų tarnybai tiriant Å¡io pirkimo eigÄ , patvirtino didesnę numatomÄ sumÄ . Taigi, po vieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo, "A" generalinis direktorius R. V. nurodė atlikti minėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir įsakymu sudarė Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ . BÅ«ti komisijos pirmininke buvo siÅ«loma jai, tačiau ji R. V. iÅ¡sakė savo nuomonę, kad nebÅ«tų normalu, jei ji vadovautų pirkimo komisijai, kurios nariai yra įmonės padalinių direktoriai.

Jai susidarė įspÅ«dis, kad vadovai Å¡alinasi atsakomybės ir pasekmių dėl minėto vieÅ¡ojo pirkimo eigos. "A" generalinis direktorius R. V. pirkimo komisijos pirmininku paskyrė S. B., į komisijos sudėtį įtraukė G. K., jÄ , A. R., teisininkę A. M., projektų vadovę V. K., o jau komisijos darbo eigoje į komisijos sudėtį taip pat buvo įtrauktas teisininkas M. B., bei biuro administratorė A. J. Kiek pamena, Pirkimo komisija nusprendė PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du, buvo numatyta Pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM.

Pirkimo konkurse dalyvavo trys tiekėjai – UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimas buvo vykdomas ekonominio naudingumo bÅ«du, tai yra buvo vertinamas tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiÅ«lyta paslaugos kaina. Pirkimo laimėtoja buvo iÅ¡rinkta UAB „"C"” pasiÅ«liusi brangiausius paslaugų įkainius. Jai susidarė įspÅ«dis, kad R. V., S. B. ir G. K. nenorėjo, kad konkurse laimėtų pasiÅ«lęs mažiausiÄ kainÄ tiekėjas, labai keista buvo tai, kad G. K. skubos tvarka, per vienÄ dienÄ nuo pasiÅ«lymų vokų atplėšimo, daugiausiai vertinimo balų suteikė UAB "C" Jei nustatant laimėtojÄ bÅ«tų skaičiuojama didesnė Sutarties kaina nei 1 200 000 Lt be PVM, UAB "C" nebÅ«tų laimėjusi konkurso. 2012-09-03 su Pirkimo konkurso nugalėtoja – UAB „"C"” buvo pasiraÅ¡yta vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartis.

UAB "C" vadovų L. Š. ir M. K. ji nepažinojo, bet M. K. ji labai dažnai matydavo "A" būstinėje, R. V., S. B. ir G. K. aplinkoje, jie šnekėdavosi užsidarę kabineto duris. Tik po konkurso ji sužinojo jo pavardę ir tai kad jis yra UAB "C" vadovas. Prieš tai ji galvojo, kad tas žmogus yra UAB "C" konsultantas M. A., kurio duomenys buvo pateikti prie UAB "C" pasiūlymo. Tik sužinojusi, kad tas žmogus yra M. K. suprato, kad oficialus konsultantas M. A. net nedalyvavo Sutarties vykdymo eigoje. UAB "C" vykdant viešųjų ryšių paslaugas pagal pirkimo- pardavimo sutartį, buvo viršyta sutartimi nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM.

Pirmasis apie tai pradėjo teirautis S. B., pradėjęs nerimauti dėl virÅ¡ytos pirkimo apimties. S. B. nerimavo, kad kiti tiekėjai dalyvavę Konkurse gali sužinoti apie realiÄ , tai yra didesnę pirkimo vertę, ir tai pavieÅ¡ins. Pirkimo eigoje UAB "A" pradėjo dažnai lankytis Å«kio viceministras A. Ą. A. ir, jai išėjus atostogų už 2012 m., pačiÄ pirmÄ atostogų dienÄ jai paskambino tuo metu generalinį direktorių pavadavęs S. B. ir liepė grįžti į darbÄ , nes atvažiavo viceministras A.

Ą. A. ir reikia su juo Å¡nekėtis apie šį PirkimÄ . Pokalbis su viceministru vyko generalinio direktoriaus kabinete, dalyvavo ir S. B. su G. K.. Buvo kalbama, kad sutartimi su UAB "C" nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM yra virÅ¡yta ir ji iÅ¡sakė pozicijÄ , kad "A" negali daugiau pirkti paslaugų ir už didesnę vertę nei numatyta sutartyje. Pokalbio metu viceministras A. Ą. A. nurodė R. V. pirkti paslaugas iÅ¡ UAB "C" nežiÅ«rint sutartyje numatytos pirkimo apimties - buvo kalbama apie 4 000 000 litų be PVM sumÄ .

Jau po Å¡io pokalbio R. V. per S. B. davė jai nurodymÄ parengti sÄ lygas vieÅ¡inimo paslaugų pirkimui neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB "C" Ji parengė pirkimo sÄ lygas, tačiau R. V. pasakė, kad toks pirkimas bus neteisėtas ir ji nedalyvaus tokiame pirkime. R. V. jos neįkalbinėjo, o tik davė suprasti, kad ji neturi karjeros ateities įmonėje. Tuo laikotarpiu R. V. jai ir teisininkui M. B. liepė surasti teisės aktuose ir sužinoti, kokia atsakomybė gresia už tokio pobÅ«džio Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimÄ .

Faktines Sutarties apimtis, t. y. kad paslaugų pirkimo reali suma sudaro 4 579 625,08 Lt su PVM, ji sužinojo pateikdama VPT įvykdytos Sutarties ataskaitÄ , su pačiais mokėjimų dokumentais ji nesusipažino. 2012-09-03 UAB "A" ir UAB "C" pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MIS-2012-67 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma Užsakovo Paslaugų vertė sudaro iki 1 200 000 Lt be PVM, o paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties priede Nr. 3 pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos iÅ¡laidos, reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme.

Apklausos metu liudytoja nurodė, kad tai nėra pirminis tikrasis sutarties egzempliorius, kadangi pirminiame Sutarties variante buvo numatyta, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytÄ Užsakovo Paslaugų vertę – 1 200 000 Lt be PVM, taip pat, kad apmokėjimas vykdomas per tris dienas nuo sÄ skaitų-faktÅ«rų pateikimo. Kaip ji suprato, realiai už paslaugas UAB "C" buvo mokama avansu. VieÅ¡asis konkursas viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms pirkti pagal 2012-09-03 sutartį Nr. MIS_2012-67 buvo nacionalinis.

Jei bÅ«tų iÅ¡ karto numatyta didesnė pinigų suma minėtoms paslaugoms, bÅ«tų reikėję skelbti tarptautinį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Tuo metu 1 200 000 Lt buvo pati didžiausia ribinė suma tarp nacionalinio ir tarptautinio konkurso. Jai nėra žinoma, ar skelbiant konkursÄ buvo žinoma, kad vieÅ¡inimo paslaugoms bus skirta žymiai didesnė pinigų suma. S. B. buvo atsakingas už sutarties vykdymÄ , jis buvo atsakingas darbuotojas. Nežino, ar jis buvo paskirtas atsakingu darbuotoju raÅ¡tu, ar žodžiu, mano, kad turėjo bÅ«ti direktoriaus potvarkis.

S. B., kaip atsakingas darbuotojas, turėjo prižiÅ«rėti sutarties vykdymo eigÄ , pasiraÅ¡yti sÄ skaitas faktÅ«ras, priėmimo-perdavimo aktus. Vykdant sutartį, kada tai buvo nepamena, pas jÄ atėjo S. B. ir paklausė, kas bus, jei sutartyje numatyta suma bus virÅ¡yta. Ji jam paaiÅ¡kino, kad bus blogai, sutartyje numatyta 1 200 000 Lt negali bÅ«ti virÅ¡yta, pasakė, kad tai bus sutarties pažeidimas ir kartu Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Direktorius R. V., G. K., rečiau S. B. nuolat klausinėjo, kalbėjo, kas bus, jei sutarties suma bus virÅ¡yta.

Apie tai buvo kalbama ne kokių nors oficialių susirinkimų metu, tačiau vieÅ¡ai, nesislepiant, daug kas apie tai galėjo girdėti. Kaip minėjo, R. V. teisininkams liepė sužinoti, kaip bus baudžiama, jei bus virÅ¡yta sutarties suma, kaip organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kad paslaugas bÅ«tų galima pirkti iÅ¡ ,,C“ neapklausiant, į vieÅ¡Ä jį pirkimÄ neįtraukiant kitų tokias paslaugas teikiančių įmonių. Teisininkai, kas konkrečiai, nepamena, iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei bus vykdomas vieÅ¡asis pirkimas su atitinkamais vieÅ¡ojo pirkimo įstatymo pažeidimais, Viešųjų pirkimų tarnyba baudžia griežčiau, o jei tik virÅ¡yta suma sutarties suma, tai yra paslaugos perkamos iÅ¡ viso be jokios vieÅ¡ojo pirkimo, Viešųjų pirkimų tarnyba baudžia ne taip griežtai.

Matyt, R. V. nusprendė pasirinkti pastarÄ jį variantÄ ir pirkti paslaugas toliau iÅ¡ ,,C“, nevykdant vieÅ¡ojo pirkimo. Bet kokiu atveju bÅ«tų reikėję vykdyti pirkimÄ kaip tarptautinės vertės, nes nacionalinio pirkimo suma – 1 200 000 Lt yra visų metų ribinė suma, susidedanti iÅ¡ visų metų panaÅ¡ių paslaugų pirkimų. Tarptautinės vertės konkurso organizavimas galėjo trukti pusę metų. Idealiu atveju tarptautinis konkursas galėjo trukti apie 3 mėnesius. Kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybÄ dėl sutarties sumos padidinimo nebuvo prasmės, kadangi tai bÅ«tų esminis sutarties keitimas, dėl kurio Viešųjų pirkimų tarnyba nebÅ«tų davusi sutikimo.

Su R. V. buvo svarstyti visi norminiuose aktuose, viešųjų pirkimų įstatyme numatyti viešųjų pirkimų sutarties sumos padidinimo variantai, bet teisėto varianto nebuvo ir tai R. V. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta. R. V. ieÅ¡kojo teisėtų bÅ«dų papildomoms vieÅ¡inimo paslaugoms įsigyti. Apie tai, kad toliau yra perkamos vieÅ¡inimo paslaugos, ji suprato iÅ¡ to ir tada, kai S. B. pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai ataskaitai reikalingÄ Ä¯vykdytos sutarties sumÄ , kokia tai buvo suma, dabar neprisimena.

R. V. jai liepė parengti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas vieÅ¡inimo paslaugoms pirkti, kokiai sumai, nepamena. Ji jas parengė ir pristatė bendro susirinkimo metu. Jame dalyvavo R. V., teisininkė A. M., S. B., G. K., M. B. ir ji. Ji, A. M., M. B. pasakė, kad teisėto bÅ«do nupirkti papildomas vieÅ¡inimo paslaugas nebėra ir parengtos pirkimo sÄ lygos yra beprasmės, kad jie nedalyvaus neteisėtų sprendimų priėmime, kaip pirkimo komisijos nariai. Jie diskutavo ir R. V. tuomet davė nurodymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti teisės aktus, praktikÄ ir surasti bÅ«dÄ , kuris mažiausiai pažeistų norminius aktus ir viešųjų pirkimų įstatymÄ perkant papildomas vieÅ¡inimo paslaugas iÅ¡ ,,C“.

Ji niekaip nesusijusi su sÄ matomis, darbų priėmimo-perdavimo aktais, sÄ skaitomis faktÅ«romis, Å¡ių dokumentų ji nematė iki to laiko, kol nepradėjo tikrinti Viešųjų pirkimų tarnyba. Žino, kad S. B. rašė raÅ¡tÄ R. V. apie tai, kad jau yra iÅ¡naudotos visos sutartyje numatytos lėšos – 1 200 000 Lt. Nepamena, ar tÄ raÅ¡tÄ ji matė, ar su Å¡iuo raÅ¡tu buvo supažindintas R. V. (t. 8, b. l. 92-98). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. (buvusi M.) parodė, kad "A" dirbo nuo 2011 m. kovo 1 d. teisininke. 2012-07-17 buvo paskirta viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nare.

Ji turėjo peržiÅ«rėti sutarties projektÄ . A. R. buvo atsakinga už vieÅ¡ojo pirkimo įstatyminę dalį, V. K. ir G. K. buvo atsakingos už pirkimo objektÄ , jos rengė techninę specifikacijÄ . Inicijavimo raÅ¡tas dėl paslaugų reikalingumo buvo S. B. Ji nesigilino ir nežino, kokiu tikslu buvo reikalingos paslaugos, jos darbas buvo peržiÅ«rėti sutarties projektÄ , kaip teisininkei. Ji rengė 2012-09-03 sutartį Nr. MIS_2012-67, tai yra Å¡ios sutarties teisinę dalį, kuri yra iÅ¡dėstyta sutarties 3 dalyje (Å¡alių teisės ir pareigos), 4 dalyje (paslaugų teikimo terminai ir apimtis). 4.1 punkte yra nurodyta, kad paslaugos pagal užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013-01-01.

Paslaugų teikimo datÄ jai nurodė V. K. arba G. K.. Sutarties 5 dalį (sutarties kaina ir atsiskaitymų tvarka) rengė ji, iÅ¡skyrus 5.1 punkte nurodytÄ paslaugų sumÄ â€“ 1 200 000 Lt be PVM. NuostatÄ dėl papildomų iÅ¡laidų jai nurodė įraÅ¡yti kažkas iÅ¡ "A" darbuotojų, kuris tam turėjo teisę, tačiau kas konkrečiai, nepamena. Gali bÅ«ti, kad Å¡ias nuostatas įrašė ne ji, o vienas iÅ¡ sutartį peržiÅ«rėjusių darbuotojų, kas konkrečiai, negali pasakyti. Taip pat ne jos kurtas 5.5 punktas, jis nėra standartinis.

Sutarties 6 dalį (šalių atsakomybė), 7 dalį (sutarties galiojimas ir nutraukimas), bei 8-14 dalis rengė ji. Sutarties 7. 2 punkte yra nuostata, kad jei visos lėšos – 1 200 000 Lt nebus išnaudotos iki 2013-01-01, tai sutartį galima pratęsti iki tol, kol bus išnaudotos visos lėšos. 5.1 punkte yra numatyta, kad paslaugų teikėjo patiriamos papildomos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme.

Å i nuostata buvo įtraukta pasiÅ«lius V. K., G. K. arba S. B., ji nėra standartinė visoms sutartims. Ji mano, kad čia yra kalbama apie vienÄ sumÄ , kuri nurodyta tame pačiame punkte – 1 200 000 Lt. Sutarties 5.5 punkte numatyta, kad tiekėjui papraÅ¡ius ir užsakovui raÅ¡tu suderinus, užsakovas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ gali apmokėti per tris darbo dienas, su sÄ lyga, kad bus taikoma 0,7 procentų nuolaida. Å i nuostata yra nestandartinė, kas konkrečiai paprašė įtraukti Å¡iÄ sÄ lygÄ , nepamena, bet galėjo bÅ«ti V.

K., G. K., S. B.. Ji tiksliai neprisimena, kokiomis aplinkybėmis buvo parengta Å¡i sutartis, jos turinį derino su V. K., G. K., S. B. ir A. R.. Ant sutarties nėra A. R. vizos, o ji pagal galiojusiÄ tvarkÄ turėjo bÅ«ti. Gali bÅ«ti, kad A. R. tuomet sirgo arba atostogavo. Be to, kartais bÅ«davo taip, kad ji parengdavo sutarties teisinius punktus, kuriuos parengė ir Å¡iai sutarčiai, ir nusiųsdavo V. K., kad Å¡i įraÅ¡ytų sutarties objektÄ , pinigų sumÄ , kas neįeina į jos, A. M., kompetencijÄ . Ji sutarties fiziÅ¡kai nespausdino, jÄ galėjo iÅ¡spausdinti V.

K., S. B., G. K.. Paprastai iniciatorius turėdavo surinkti visus vizuojančių paraÅ¡us, bet S. B. buvo vadovas, jis galėjo duoti nurodymÄ tai padaryti V. K. arba G. K.. Kas konkrečiai iÅ¡ savo kompiuterio iÅ¡spausdino sutartį, nežino. Paprastai, kai jau bÅ«na parengtas galutinis sutarties projekto variantas, jis vėl siunčiamas visiems vizuojantiems sutartį, pasitikrinti ar viskas gerai, ar nebebus daugiau pastabų. Å iuo atveju sutartį galėjo iÅ¡siųsti V. K. arba G. K., konkrečiai neprisimena.

Å ios sutarties galutinis projektas galėjo bÅ«ti V. K., G. K., jos, E. S., S. B., D. K., A. R. kompiuteriuose. "A" yra įdiegta dokumentų administravimo sistema ,,DocLogic“ ir joje yra kaupiamos ir saugomos visos sutartys. 2012 m. dirbo G. L., kuri sukeldavo sutartis į dokumentų administravimo sistemÄ . Kur buvo saugomos pasiraÅ¡ytos sutartys, nežino. Jai nieko nėra žinoma apie sutarties pakeitimus po jos pasiraÅ¡ymo. Susipažinusi su jai pateikta 2012-09-03 sutartimi Nr. MIS_2012-67, ji negali pasakyti, ar sutartis jai vizuojant buvo tikrai lygiai tokia pati.

R. V. jai nedavė jokių nurodymų. Jai nežinoma, ar buvo viršytas 1 200 000 Lt limitas. Apklausos metu pateikus du 2012-09-03 sutarčių Nr. MIS_2012_67 variantus, liudytoja parodė, kad 2012-09-03 sutarčių Nr. MIS_2012_67 tarp "A" ir "C" egzempliorių 4.1. ir 5.1 punktai skiriasi. Vienos sutarties 5.1 punkte yra frazė ,,reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui“, o kito egzemplioriaus 5.1 punkte šios frazės nėra. Jos nuomone ši frazė nieko nekeičia, gal čia yra susiję su viešojo pirkimo organizavimu, gal "C" savo pasiūlyme nebuvo nurodžiusi, kad paslaugas pirks iš trečiųjų šalių dėl to reikėjo tai aprašyti sutartyje.

Tai yra tik jos manymas, tačiau kaip buvo iš tikrųjų, nežino. Ji nežino, kokiu tikslu, kieno iniciatyva įrašyta ši frazė, ji teikiamoms paslaugoms, sutarties kainai, reikšmės neturi. Taip pat sutartyse skiriasi 4.1 punkto turinys, nes vienos sutarties 4.1. punkte rašoma, kad Paslaugos pagal užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013-01-01, o kitame sutarties egzemplioriaus 4.1. punkte rašoma, kad paslaugų teikimo terminas gali būti pratęstas iki bus išnaudota sutartyje numatyta paslaugų suma.

Ji negali paaiškinti, kokiu tikslu, kieno iniciatyva buvo pakeistas šis punktas. Šie abu punktai nebuvo jos, kaip teisininkės, sritis. Šie punktai yra viešojo pirkimo sritis. Rašytinės sutartys "A" įprastai buvo keičiamos ar pildomos rašytiniu šalių susitarimu. Susitarime būdavo nurodomi motyvai, kodėl keičiama pasirašyta sutartis. Taip pat būtinai buvo nurodoma, ar pakeitimas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba, jei tokio suderinimo reikia. Jei nereikia Viešųjų pirkimų tarnybos suderinimo, apie tai taip pat buvo nurodoma susitarime.

Ji negali pasakyti, ar keičiant 2012-09-03 sutarties sÄ lygas buvo reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Ji dabar nepamena, ar "A" buvo numatyta sutarčių keitimo tvarka Sutarčių sudarymo, keitimo ir vykdymo tvarkoje, patvirtintoje "A" direktoriaus. Neprisimena, ar UAB "A" buvo pasiraÅ¡iusi susitarimÄ su "C" dėl 2012-09-03 sutarties pakeitimo. Negali vertinti, ar toks sutarties keitimas buvo padarytas teisėtai, nėra tam kompetentinga. Tai turėtų įvertinti viešųjų pirkimų specialistas suderinamumo su Viešųjų pirkimų įstatymo prasme.

Pagal bendrÄ UAB "A" tvarkÄ raÅ¡ytinis susitarimas turėjo bÅ«ti, jei tokio raÅ¡ytinio susitarimo nėra, tai gali bÅ«ti, kad buvo pažeistos Sutarčių sudarymo, keitimo ir vykdymo taisyklės. Jai nekilo jokių abejonių ir klausimų, kai jai buvo pateikta pasiraÅ¡yti antrÄ kartÄ ta pati sutartis. Ji jas vizavo Å¡alių nepasiraÅ¡ytas, sutikrino savo teisinę dalį, klausimų nekilo, todėl jas ir vizavo. Jai negalėjo kilti klausimų dėl antrojo sutarties varianto vizavimo, nes spausdinant ar rengiant sutarties tekstÄ galėjo įsivelti klaidų, netikslumų.

UAB "A" dokumentų administravimo sistemoje „DocLogix“ bei popieriniuose dokumentuose turi būti tik viena sutartis tuo pačiu numeriu, pagal bendrus teisės principus, abi šalys turi turėti vienodus sutarties egzempliorius. Apie tai, koks 2012-09-03 sutarties egzempliorius yra "C" ji nežino (t. 8, b. l. 109-116). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad jis į viešojo pirkimo „Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo“ komisijos sudėtį buvo įtrauktas 2012-08-10 "A" generalinio direktoriaus R.

V. įsakymu ir tÄ pačiÄ dienÄ dalyvavo minėtos Komisijos posėdyje atplėšiant vokus su tiekėjų pasiÅ«lymais. Tai buvo vienintelis Komisijos posėdis, kuriame jis dalyvavo. Pirkimo komisija nusprendė PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du, pirkimo inicijavimo dokumentuose buvo numatyta Pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM. Pirkimo konkurse dalyvavo trys tiekėjai – UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimas buvo vykdomas ekonominio naudingumo bÅ«du, tai yra buvo vertinamas pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas, o ne siÅ«loma mažiausia pasiÅ«lyta paslaugos kaina.

Tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktų viešųjų ryÅ¡ių veikų detalų vertinimÄ ekonominio naudingumo kriterijų principu atliko Komisijos ekspertė G. K.. Pirkimo laimėtoja buvo iÅ¡rinkta UAB „"C"”. Jis posėdyje dalyvavo formaliai, į Tiekėjų pasiÅ«lymus, siÅ«lomas paslaugų kainas ir įkainius nesigilino. Kokiu bÅ«du G. K. taip skubiai paskaičiavo ekonominio naudingumo kriterijų – paslaugos kokybės, projektų organizavimo ir valdymo, bei kÅ«rybingumo balus, jis nežino.

VieÅ¡ojo pirkimo vertė buvo numatyta 1 200 000 Lt be PVM. Kas nulėmė bÅ«tent tokiÄ sumÄ nežino, tokiÄ sumÄ turėjo paskaičiuoti Å¡io Pirkimo iniciatorius "A" IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B.. Jis nežino, ar nurodytÄ Pirkimo sumÄ kaip nors sÄ lygojo tai, kad virÅ¡ijus 1 200 000 Lt be PVM sumÄ turėtų bÅ«ti vykdomas tarptautinis pirkimas. 2012-09-03 UAB “A“ ir Pirkimo konkurso nugalėtojas UAB "C" sudarė vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios numatyta paslaugų vertė sudarė iki 1 200 000 Lt be PVM, Å¡iÄ sutartį pasirašė generalinis direktorius R.

V.. Jis asmeniÅ¡kai sutarties pasiraÅ¡yme nedalyvavo, galimai tuo laikotarpiu atostogavo, Å¡ios sutarties projekto iki pasiraÅ¡ymo nerengė, tačiau tai turėjo daryti UAB "A" teisininkai, mano, kad sutartį parengė teisininkė A. M.. Iki Pirkimo jis asmeniÅ¡kai UAB "C" atstovų L. Å ., M. K. nepažinojo ir neturėjo su jais jokių reikalų. Minėti asmenys dažnai lankėsi pas R. V. Sutarties vykdymo eigoje, tačiau jų bendravimo ir tarpusavio santykių apimties, aplinkybių jis nežino. Kad Sutarties vykdymo eigoje buvo pakeistas 2012-09-03 Sutarties originalas dėl pirminiame Sutarties variante numatytos aplinkybės, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytÄ Užsakovo Paslaugų vertę – 1 200 000 Lt be PVM, taip pat dėl numatyto apmokėjimo paslaugų teikėjui už paslaugas per tris dienas nuo sÄ skaitų-faktÅ«rų pateikimo jam buvo žinoma, kadangi UAB "A" generalinio direktoriaus R.

V. nurodymu jis pats Å¡ias nuostatas koregavo savo tarnybiniu kompiuteriu ir gilinosi į Sutarties sÄ lygas Å¡iame kontekste. Å iuos veiksmus atliko R. V. nurodymu. Kas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pakeitė sutarties egzempliorius, taip pat naujÄ egzempliorių pateikė Paslaugos teikėjui UAB "C" jis nežino, Sutarties pakeitimo detalių ir aplinkybių jis negali komentuoti, nematydamas pirminio sutarties varianto egzemplioriaus. Sutarties originalų egzempliorių (tiksliau atskirus sutarties punktus) pakeisti sugalvojo R.

V., kadangi Sutarties vykdymo eigoje buvo žymiai virÅ¡yta numatyta Sutartyje paslaugų kaina. Kiek jam žinoma paslaugų pirkimo reali suma sudarė apie 4,5 milijono litų. R. V. konsultavosi su juo, kaip teisininku, kÄ daryti atsiradus bÅ«tinybei papildomai pirkti paslaugas. Jis pastarajam sakė, kad UAB "A" privalo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ ir skelbti vieÅ¡Ä jį konkursÄ , kadangi įsigyti papildomų paslaugų už tokiÄ sumÄ â€“ beveik 3 milijonus litų nėra galimybės, nes to neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas.

Jis nežino, ar "A" IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B. surašė generalinio direktoriaus R. V. vardu tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad Sutarties vykdymo eigoje "A" pirkti papildomų paslaugų virÅ¡ijant sutarties numatytÄ apimtį 1 200 000 Lt ir neskelbiant vieÅ¡ojo pirkimo negali, tačiau kiek jam žinoma, S. B. Å¡iÄ pozicijÄ iÅ¡dėstė ir rengėsi raÅ¡yti tokį tarnybinį praneÅ¡imÄ "A" direktoriui. Buvęs LR Ūkio ministerijos viceministras A. A. domėjosi minėtu "A" vieÅ¡uoju pirkimu dar iki Konkurso paskelbimo, taip pat ir Konkurso eiga, aktyviai taip pat domėjosi ir Sutarties vykdymo eiga, bendravo su "A" generaliniu direktoriumi R.

V. strateginiais klausimais. Viceministrui A. A., jo manymu, buvo žinoma, kad "A" perkamų iÅ¡ UAB "C" paslaugų pirkimų sumÄ gerokai virÅ¡ijo Sutartyje numatytÄ Pirkimo sumÄ ir, kiek jam žinoma, A. A. pavedė "A" generaliniam direktoriui R. V. pačiam surasti iÅ¡eitį iÅ¡ susidariusios padėties – rasti bÅ«dÄ kaip "A" pirkti paslaugas iÅ¡ UAB "C" nežiÅ«rint sutartyje numatytos pirkimo apimties. R. V. ir S. B. konsultavosi su juo ir "A" Pirkimų skyriaus vadybininke A. R. dėl galimybės parengti sÄ lygas vieÅ¡inimo paslaugų pirkimui neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB "C" Ar A.

R. parengė tokias pirkimo sÄ lygas, jis nežino, kiek pamena, A. R. su juo konsultavosi (t. 8, b. l. 86-91). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad UAB "A" dirbo nuo 2010 m. birželio mėnesio, 2012 metais jo pareigos buvo Finansų kontrolės ir iždo vadovas. Jo funkcijos 2012 m. buvo iždo valdymas, biudžeto planavimas ir kontrolė. 2012 m. jis buvo tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui R. V.. Svarstymuose dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų reikalingumo jis nedalyvavo, sutarties nerengė, vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariu nebuvo.

Biudžetas planuojamas metų pabaigoje ateinantiems metams, tvirtinamas sausio mėnesį. Biudžete numatomos iÅ¡laidos, taip pat ir viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms: ,,VieÅ¡ieji ryÅ¡iai ir marketingas“. Jo niekas neklausdavo, ar yra pinigų kiekvienai sudaromai sutarčiai dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo. Atsakingi darbuotojai žinojo, koks yra tam numatytas biudžetas ir jį galėjo naudoti. IÅ¡ sutarties jis mato, kad sutarties suma yra 1 200 000 Lt. Matomai organizuojant vieÅ¡Ä jį konkursÄ tokia pinigų suma buvo biudžete. 2012-09-03 sutarties jis nerengė, pasiÅ«lymų dėl leistinos pinigų sumos nedavė.

Mano, kad viešųjų ryÅ¡ių paslaugų poreikį nustatė, sutartį rengė darbuotojai atsakingi už vieÅ¡uosius pirkimus, teisininkai, darbuotojai atsakingi už vieÅ¡uosius ryÅ¡ius. Sutartis jam buvo pateikta vizavimui, kas pateikė, nepamena. Jis perskaitė sutartį, labiau kreipė dėmesį į tuos sutarties punktus, kuriuose yra numatyta atsiskaitymo tvarka, pinigų suma, t. y., į tai, kas yra apraÅ¡yta 5 punkte. 5.1 punkte numatoma, kad paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos iÅ¡laidos, reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, gali paaiÅ¡kinti, kad jo manymu papildomi mokėjimai pagal Paslaugų užsakymus, kaip įvardijama sutartyje, neįeina į 1 200 000 Lt įvardintÄ sumÄ .

Mano, kad tokia praktika yra taikoma, sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo, nes nėra galimybės iÅ¡ anksto numatyti paslaugų teikimo apimties ir konkrečios kainos. Mano, kad Å¡is sutarties 5.1 punktas buvo numatytas jau jam vizuojant sutartį. Jis nėra teisininkas ir daugiau nieko dėl 2012-09-03 sutarties su "C" 5.1 punkto nuostatų pakomentuoti negali. Sutarties 7.2 punktas numato, kad jei iki 2013-01-01 nebus suteikta paslaugų už visÄ sutartyje numatytÄ sumÄ , sutartis gali bÅ«ti pratęsta, kol bus iÅ¡naudoti visi pagal sutartį numatyti pinigai.

Jis nėra teisininkas ir negali pakomentuoti Å¡io sutarties punkto. IÅ¡ jam pateikto 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokolo Nr. 13 ir bendrųjų pajamų ataskaitos mato, kad buvo svarstomas biudžeto pakeitimo klausimas. Posėdžio metu buvo pritarta patvirtinti UAB "A" 2012 metų veiklos biudžeto pakeitimo projektÄ , numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervÄ komunikacijos priemonėms įgyvendinti. 2012 m. rugpjūčio mėnesį apie iÅ¡augusį komunikacijos paslaugų poreikį 4 000 000 Lt jis sužinojo iÅ¡ Komunikacijos departamento vadovo S. B. arba G.

K.. Kuris konkrečiai, S. B. ar G. K., jam pasakė, kad yra toks poreikis, neprisimena. Å is biudžeto pakeitimo poreikis, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervÄ komunikacijos priemonėms įgyvendinti buvo atliekamas ir planuojamas su generalinio direktoriaus žinia, bet pastarasis asmeniÅ¡kai jam jokių specialių nurodymų dėl biudžeto dydžio nedavė. PaaiÅ¡kėjus biudžeto didinimo poreikiui "A" generalinis direktorius pavedė biudžeto didinimo klausimÄ teikti "A" valdybai - šį pavedimÄ R.

V. jam iÅ¡sakė žodžiu. Jam niekas nepaaiÅ¡kino, kodėl iÅ¡augo komunikacijos paslaugų poreikis. Paskutinį kartÄ biudžetas buvo patvirtintas 2012-07-04. 2012-08-14 jis parengė bendrųjų pajamų ataskaitÄ , kurioje numatė papildomus 4 000 000 Lt vieÅ¡iesiems ryÅ¡iams ir marketingui. Jis dalyvavo 2012-08-21 UAB"A" valdybos posėdyje, kuriame pristatė 2012-07-14 parengtÄ bendrųjų pajamų ataskaitÄ su papildomai suplanuotais 4 000 000,00 litų vieÅ¡iesiems ryÅ¡iams ir marketingui. Rengdamas bendrųjų pajamų ataskaitÄ papildomų 4 000 000 Lt sÄ naudų finansavimÄ suplanavo iÅ¡ UAB "A" sukauptų lėšų.

Posėdžio metu jis paaiÅ¡kino valdybos nariams, kad 4 000 000 Lt bus finansuojama iÅ¡ įmonės sukauptų lėšų, dėl to kitoms biudžeto pozicijoms finansavimas nebuvo mažinamas. Posėdžio metu nebuvo diskutuojama, kokiu bÅ«du, kam, kada bus naudojamos Å¡ios lėšos, bent jau jam dalyvaujant, nes pristatęs savo klausimÄ jis išėjo. Diskutuojant pristatomu klausimu, valdybos nariai neprieÅ¡taravo tokiam biudžeto pakeitimui. Dėl biudžeto pakeitimo padidinant jį su A. Ą. A. neteko bendrauti.

Jam nieko nėra žinoma apie 2012-09-03 sutarties pakeitimus po jos pasiraÅ¡ymo, jam niekas nedavė jokių nurodymų dėl Å¡ios sutarties. Jis nežino, ar buvo virÅ¡ytas sutartyje numatytas 1 200 000 Lt limitas. Nurodymų dėl "C" iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo R. V. ar kiti asmenys jam nedavė. Jis gaudavo elektroninėje bankininkystės sistemoje suformuotÄ visų pavedimų paketÄ , kurį tvirtindavo elektroniniu paraÅ¡u. Be jo elektroninio paraÅ¡o teisę turėjo R. V., E. S..

Pavedimus tikrino tuo aspektu, ar tokio pobÅ«džio mokėjimai yra numatyti UAB "A" biudžete, pagal konkrečias sutartis, netikrino, kas ir nebuvo jo kompetencijoje (t. 8, b. l. 117-119). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad UAB "A" dirba nuo 2008 m. pabaigos viešųjų ryÅ¡ių vadovės pareigose. 2012 m. liepos mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimui neeilinės sesijos metu priėmus sprendimÄ rengti 2012 m. spalio 14 d. referendumÄ dėl Visagino atominės elektrinės statybos, iÅ¡kilo bÅ«tinumas UAB "A" intensyvinti naujos atominės elektrinės projekto visuomenės informavimo kampanijÄ , siekiant, kad visuomenei bÅ«tų pateikta kuo daugiau informacijos apie projektÄ , todėl atsirado bÅ«tinybė UAB "A" įsigyti viešųjų ryÅ¡ių paslaugas.

Tai buvo tęstinis procesas, kadangi UAB "A" projekto vieÅ¡inimo paslaugas vykdė visÄ gyvavimo laikotarpį, tačiau vieÅ¡inimas nebuvo intensyvus, o ryÅ¡ium su dideliu kiekiu informacijos, kurį reikėjo pateikti visuomenei susipažinti bÅ«tent jos minėtu laikotarpiu, atsirado reikalingumas vykdyti projekto vieÅ¡inimÄ jau visai kita – žymiai platesne - apimtimi. Jos buvęs tiesioginis vadovas UAB “"A"” IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B. 2012-07-04 parengė VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡tÄ generalinio direktoriaus R.

V. vardu dėl reikalingumo organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms visuomenei informuoti apie projektÄ Ä¯sigyti. Minėtame raÅ¡te, buvo nurodyta numatoma vieÅ¡ojo pirkimo vertė iki 1 200 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio. Kas nulėmė ir bÅ«tent kas atliko paskaičiavimus, kad bÅ«tent tokia suma reikalinga minėtam projektui įgyvendinti, ji nežino. Po vieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo, UAB “A“ direktorius R. V. savo rezoliucijoje ant Å¡io raÅ¡to nurodė atlikti minėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir savo įsakymu sudarė Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , kurios pirmininku paskyrė S. B., į komisijos sudėtį įtraukė UAB "A" darbuotojus:

A. M., A. R., V. K., o jÄ pakvietė dalyvauti komisijoje kaip ekspertę. Jau komisijos darbo eigoje į jos sudėtį taip pat buvo įtraukti M. B. bei A. J.. Kiek pamena, Pirkimo komisija nusprendė PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du, numatytos Pirkimo vertės - 1 200 000 Lt be PVM ribose. Apie Pirkimo komisijos procedÅ«rinius veiklos aspektus nieko pasakyti negali – buvo pakviesta, kaip ekspertė, ir į komisijos sudėtį neįėjo. Pirkimo konkurse, kiek pamena, dalyvavo trys tiekėjai – UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimas buvo vykdomas ekonominio naudingumo bÅ«du, tai yra buvo vertinamas Tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiÅ«lyta paslaugos kaina.

Pirkimo laimėtoja buvo iÅ¡rinkta UAB „C” ir 2012-09-03 su Pirkimo konkurso nugalėtoja UAB „C” buvo pasiraÅ¡yta vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartis. Iki Pirkimo konkurso UAB "C" jau buvo dalyvavę ir laimėję viešųjų pirkimų konkursÄ , tai buvo apie 2008 metais. UAB "C" vadovus L. Å ., M. K. ji žinojo iÅ¡ matymo, asmeniÅ¡kai nėra pažįstami. UAB "C" vykdant viešųjų ryÅ¡ių paslaugas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kažkuriuo metu buvo virÅ¡yta sutartimi nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis - 1 200 000 Lt be PVM, tačiau ji tai sužinojo tik iÅ¡ kitų UAB "A" darbuotojų ir visuomenės informavimo priemonių, Viešųjų pirkimų tarnybai jau atlikus tyrimÄ ir davus tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Ji nebuvo sutarties vykdytoja ir Å¡is klausimas nebuvo jos kompetencijoje. Jai yra žinoma, kad UAB "A" pateikė VPT įvykdytos Sutarties ataskaitÄ , kurioje buvo nurodyta faktinė Sutarties apimtis sudarė jau 4 579 625,08 Lt su PVM, tai sužinojo dalyvaudama dokumentų VPT pateikime. Dėl skirtumo susidariusio tarp Pirkimo sutarties kainos ir faktinės Sutarties apimties ji nieko paaiÅ¡kinti negali, tai nebuvo ir nėra jos kompetencijoje, kaip jau minėjo, ji nebuvo sutarties vykdytoja ir nepriiminėjo Å¡iuo klausimu jokių sprendimų.

Papildomai apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2012 metų vieÅ¡ojo pirkimo dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo komisijos nare ji nebuvo, ji buvo pakviesta į keletÄ posėdžių kaip viešųjų ryÅ¡ių ekspertė. Susipažinusi su vieÅ¡ojo pirkimo posėdžių protokolais gali pasakyti, kad 2012-07-31 posėdžio metu buvo nuspręsta pakeisti pirkimo sÄ lygas dėl tiekėjų kvalifikacijos – tiekėjai turėjo nurodyti, kokius projektus, kurių apimtis buvo ne mažesnė kaip 900 000 Lt, jie įgyvendino, projektų pavadinimus, datas, paslaugų gavėjus, kontaktinius duomenis.

Dėl kokių priežasčių tai buvo nuspręsta pakeisti, kaip buvo iki tol, ji nepamena. Ji tik samprotaudama gali pasakyti, kad galėjo būti taip, kad tiekėjams buvo neaiškumų ir jie teikė dėl to užklausimus. Taip pat buvo pratęstas pasiūlymų teikimo terminas – iki 2012-08-10 14:00 valandos. Ji neprisimena, ar pasisakė, bet šie procedūriniai klausimai buvo teisininkų ir viešųjų pirkimų specialistų kompetencija. Susipažinusi su 2012-08-10 protokolu gali pasakyti, kad ji taip pat dalyvavo šiame posėdyje kaip ekspertė. 2012 m. vasara buvo labai įtempta, darbuotojai dirbdavo po darbo valandų, savaitgaliais, nes reikėjo padaryti daug darbų.

Kad reikės vertinti tiekėjų pasiÅ«lymus dėl ekonominio naudingumo, jai greičiausiai pasakė A. R., nors tai galėjo pasakyti ir S. B. ir R. V. Ji nepamena, kas jai pasakė, kad vertinimÄ reikia atlikti labai greitai. Ji įvertino Å«kio subjektų grupės UAB ,,B“ ir "D" "C" bei "E" pasiÅ«lymus. Ji vertino ne visÄ tiekėjų pateiktÄ informacijÄ , kas jai ir nepriklauso, ji vertino tik tiekėjų kÅ«rybinius pasiÅ«lymus. Kokybę vertino įvertinant realistiÅ¡kumÄ , padarytÄ situacijos analizę, auditorijų vertinimÄ , pasiÅ«lymo kokybę, atitikimÄ situacijai.

Ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir „D“ kokybę įvertino 15 balų; „C“ – 28 balais, nes jai, kaip ekspertei taip atrodė. Vertinant projekto organizavimÄ ir valdymÄ Ä¯vertino bendrÄ projekto valdymÄ â€“ komanda, rizikos, bÅ«dai ir kita. Ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir „D“ organizavimÄ ir valdymÄ Ä¯vertino 10 balų, „C“ – 18 balų. Vertinant kÅ«rybingumÄ Ä¯vertino teikiamas idėjas, metodus, inovatoriÅ¡kumÄ ir kita. Ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir "D" kÅ«rybingumÄ Ä¯vertino 5 balais, "C" – 10 balų.

Tiekėjų kÅ«rybinių pasiÅ«lymų vertinimÄ atliko pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų X skyriaus nuostatas. Vertinimas yra subjektyvus, kadangi ji pati skyrė atitinkamus balus, bet tam ji yra ekspertė, jos toks darbas. JÄ nustebino Å«kio subjektų grupės UAB ,,B“ ir "D" pateiktas pasiÅ«lymas, nes jis buvo tikrai prastesnis nei "C" "D" 2012 m. teikė "A" viešųjų ryÅ¡ių paslaugas, buvo susipažinusi su Naujos atominės elektrinės statybos projektu, bet jų teikiamų paslaugų buvo per mažai, pasiÅ«lyme nepateikė jokių naujovių ar efektyvesnių vieÅ¡inimo idėjų.

Ji, kaip ekspertė, turėjo pakankamai žinių ir patirties vertinti branduolinio projekto vieÅ¡inimo projektus – tiekėjų kÅ«rybinius pasiÅ«lymus, be to, ji turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį verslo vadybos iÅ¡silavinimÄ . Tiekėjų kÅ«rybinių pasiÅ«lymų vertinimÄ atliko greitai, per kelias valandas, nes, kaip minėjo, tuo metu viskÄ reikėjo daryti labai greitai. VertinimÄ atliko savo darbo vietoje, ne komisijos posėdžio metu. Atlikusi vertinimÄ surašė tarnybinį raÅ¡tÄ , kuriame lentelėje iÅ¡dėstė vertinimo balus.

ProcedÅ«rinių detalių ji neprisimena, ar ji tÄ savo raÅ¡tÄ nusinešė į komisijos posėdį, ar toks posėdis vyko realiai, ar ji kam nors siuntė elektroniniu paÅ¡tu savo tarnybinį raÅ¡tÄ . Tiekėjų kÅ«rybiniuose pasiÅ«lymuose didelė dalis informacijos apie naujos atominės elektrinės statybos projektÄ buvo iÅ¡ "A" tinklapio, į kurį ji pati keldavo informacijÄ , tai jai buvo žinoma, tai nebuvo nauja sritis, į kuriÄ ji turėjo įsigilinti. Pagal jai pateiktus dokumentus mato, kad tiekėjų pasiÅ«lymai buvo pateikti 2012-08-10 iki 13:21 valandos, ji tarnybinį raÅ¡tÄ surašė 2012-08-10.

Jai pakako laiko atlikti vertinimÄ iki vieÅ¡ojo pirkimo posėdžio, jei toks oficialiai vyko. Ji nežino, kas nusprendė tiekėjus vertinti ekonominio naudingumo bÅ«du, mano, kad tai turėjo bÅ«ti numatyta konkurso sÄ lygose. Kaip buvo nustatoma "C" kvalifikacija, ji nežino, tai ne jos kompetencija, ji to nevertino ir neturėjo vertinti. Jai niekas nedavė jokių nurodymų atlikti vertinimÄ "C" įvertinant aukščiausiais balais. Kituose komisijos posėdžiuose ji nedalyvavo. Gali bÅ«ti, kad ji yra dalyvavusi pasitarimuose Energetikos ministerijoje, tačiau nepamena, kad ten bÅ«tų buvęs svarstomas bÅ«tent "C" klausimas, ar klausimai dėl naujos atominės elektrinės statybos projekto vieÅ¡inimo.

Ji negali pasakyti, ar "C" pateiktas kÅ«rybinis pasiÅ«lymas ir numatytos atlikti priemonės bÅ«tų kainavusios 1 200 000 Lt. Ji įvertino tiekėjų kÅ«rybinius pasiÅ«lymus profesionaliai, balus skyrė savo nuomone, grindžiama iÅ¡silavinimu ir patirtimi (t. 8, b. l. 75-81). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad UAB "B" dirbo nuo 2011 m. lapkričio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio biuro administratore. Pagrindinės jos pareigos buvo dokumentų registravimas, jų iÅ¡siuntimas, kanceliarinių prekių pirkimas, kiti darbai pagal darbuotojų nurodymÄ .

Dokumentų rengimas kompiuteriu ir spausdinimas nebuvo jos funkcija, tačiau kartais biuro vadovės A. J. nurodymu parengdavo įsakymo ar dokumento tekstÄ , jį iÅ¡spausdindavo. 2012 m. ji suteikdavo numerius UAB "A" sudarytoms sutartims dėl paslaugų pirkimo, bet prieigÄ turėjo ir A. J. Sutartys buvo registruojamos dokumentų administravimo sistemoje ,,DocLogix“, jas registruodavo ji, o jai nesant – A. J. Sutartys buvo saugomos A. J. kabinete esančiose spintose, jos buvo susegtos į segtuvus. Jai registravimui darbuotojai paprastai pateikdavo jau pasiraÅ¡ytas sutartis.

Jas užregistravusi, nueidavo į A. J. kabinetÄ , paimdavo sutarčių segtuvÄ ir sutartį ten įsegdavo. Registruodavo du sutarčių egzempliorius, vienÄ iÅ¡ jų įsegdavo į segtuvÄ , o kitÄ pasiimdavo darbuotojai, atsakingi už sutartį, arba jai nurodydavo kitÄ sutarties egzempliorių iÅ¡siųsti kitai sutarties Å¡aliai paÅ¡tu. Už sutarčių saugojimÄ buvo atsakinga biuro vadovė A. J.. Ä® A. J. kabinetÄ darbo metu galėjo patekti visi UAB "A" darbuotojai. Kas galėjo patekti į A.

J. darbo vietÄ pasibaigus darbo laikui, tiksliai pasakyti negali, bet iÅ¡ tos patalpos, kurioje buvo A. J. darbo vieta, buvo įėjimas į keturių darbuotojų darbo kabinetus: direktorius R. V., T. M., H. G., D. K.. Spinta, kurioje buvo saugomos sutartys, bÅ«davo užrakinta. RaktÄ ji pasiimdavo iÅ¡ A. J. stalo stalčiaus, kuris buvo rakinamas. A. J., iÅ¡eidama iÅ¡ savo darbo vietos, visada viskÄ užrakindavo. Ji nieko negali paaiÅ¡kinti apie 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 tarp UAB "A" ir "C" sudarymÄ , tai nebuvo jos kompetencija.

Ji prisimena, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta su ,,C“, nes minėtos bendrovės atstovai dažnai lankydavosi įmonėje. Ar jie lankydavosi įmonėje prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , ar po jos, nepamena. IÅ¡ sutartyje ranka įraÅ¡yto numerio ,,MIS_2012_67“ mano, kad ji suteikė Å¡iai sutarčiai šį numerį ir užrašė sutarties dviejuose egzemplioriuose, bent jau taip standartiÅ¡kai turėjo bÅ«ti. Kas konkrečiai jai pateikė Å¡iÄ sutartį užregistruoti, tiksliai nepamena, bet spėja, kad tai galėjo bÅ«ti S. B..

Ji neprisimena, ar sutartis jau buvo pasiraÅ¡yta Å¡alių, ar buvo vizuojantys paraÅ¡ai paskutinio lapo apačioje. Visaip bÅ«davo, kartais vizuojančių asmenų parašų nebÅ«davo, bÅ«davo ne visų paraÅ¡ai, vizuojantys asmenys, matomai, pasiraÅ¡ydavo vėliau. Dokumentų administravimo sistemoje ,,DocLogix“ yra atskira byla ,,Sutartys“, kuriÄ atidarius matosi visų 2012 m. sutarčių numeracija. KiekvienÄ kartÄ registruojant naujÄ dokumentÄ , sistema suteikia naujÄ numerį, kurį ji užraÅ¡o ranka ant sutarties.

Suvedus sutarties duomenis (data, paslaugų teikėjas, iniciatorius) į dokumentų administravimo sistemÄ ,,DocLogix“, atsiranda kaip ir nauja registruotina sutartis ir jos numeris. Numerį ranka užrašė ant sutarties, po to visÄ sutartį nuskenavo ir jÄ prisegė byloje ,,Sutartys“ prie suvestų duomenų. SkenuotÄ sutartį yra galimybė iÅ¡trinti ir vietoje jos įdėti kitÄ , tačiau sistemoje turėtų matytis, kad buvo viena iÅ¡trinta, kita nuskenuota ir įdėta naujai. Greičiausiai ji Å¡ios sutarties vienÄ popierinį egzempliorių įsegė į segtuvÄ , apie kurį pasakojo, kur buvo laikomos sutartys.

Ji daugiau netikrino Å¡ios sutarties dokumentų administravimo sistemoje ,,DocLogix“, nežino, ar jÄ kas nors keitė, ar ne. Ji nesidomėjo, kas turėjo prieigÄ prie bylos ,,Sutartys“, gali pasakyti, kad jÄ tikrai turėjo A. J.. Kas kokiomis aplinkybėmis iÅ¡ jos pasiėmė sutarties antrÄ jį popierinį variantÄ , nepamena. Minėtos sutarties turinio ji neskaitė, nežino, kokios sutarties sÄ lygos, kokia suma. Ji nepamena, ar jos kas nors iÅ¡ darbuotojų prašė pateikti minimos sutarties popierinį variantÄ â€“ originalÄ iÅ¡ segtuvo, pateikti sutarties kopijÄ , iÅ¡spausdinti iÅ¡ dokumentų administravimo sistemos ,,DocLogix“, bet jei bÅ«tų prašę, bÅ«tų pateikusi.

Ji buvo jauna darbuotoja, neturėjo patirties ir klausydavo, kÄ jai sakydavo aukÅ¡tesni pagal pareigas darbuotojai. Nepamena, kad jai kas nors iÅ¡ bendrovės darbuotojų bÅ«tų davęs minėtÄ sutartį po jos pasiraÅ¡ymo ir bÅ«tų nurodęs iÅ¡ dokumentų administravimo sistemos ,,DocLogix“ iÅ¡imti ten esančiÄ skenuotÄ sutartį, o vietoje jos įdėti naujai duotÄ , bet jei prašė padaryti tokį darbÄ , tai ji padarė. Jai nieko nėra žinoma, kad kas nors bÅ«tų keitęs sutarties turinį po sutarties pasiraÅ¡ymo (t. 8, b. l. 106-108).

Liudytoja A. J. parodė, kad "A" organizuotas ir 2012 m. vasaros- rudens laikotarpiu vykdytas vieÅ¡asis pirkimas viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms įsigyti – visuomenei informuoti apie atominės elektrinės projektÄ buvo vykdomas ekonominio naudingumo bÅ«du, t. y. buvo vertinamas Tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiÅ«lyta paslaugos kaina. Pagal einamas biuro vadovės pareigas, kiek tai susiję su darbu administruojant dokumentus, susipažinusi su Tiekėjų pasiÅ«lymais ji matė, kad Pirkimo laimėtoja buvo iÅ¡rinkta UAB „C“ pasiÅ«liusi brangiausius paslaugų įkainius, tačiau konkrečių Tiekėjų pasiÅ«lymų kainų ji dabar neatsimena.

Vokų su Tiekėjų pasiÅ«lymais atplėšimo metu ji komisijoje jau nebuvo, nežino, kas ir kokiu principu skaičiavo Tiekėjų pasiÅ«lymų naudingumo balus pagal ekonominį kriterijų. Kad UAB "A" su minėto Pirkimo konkurso nugalėtoja UAB "C" pasirašė vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį 1 200 000 Lt sumai ji žino, tačiau, kad Sutarties vykdymo eigoje UAB "C" vykdant viešųjų ryÅ¡ių paslaugas pagal pirkimo- pardavimo sutartį, buvo virÅ¡yta sutartimi numatyta pirkimo apimtis, nežinojo, nes pagal kompetencijÄ ir veiklos sferÄ ji su sÄ skaitomis nesusipažino ir apie atsiskaitymų eigÄ pagal minimÄ Sutartį nežinojo.

Jai nieko nežinoma apie aptariamos Sutarties pirminio varianto ar atskirų jos punktų keitimÄ Sutarties vykdymo eigoje niekas nėra jai davęs nurodymo pakeisti Sutarties egzempliorių, atskirus sutarties lapus ar punktus ir ji tokių veiksmų neatliko. Ä® Sutarties dalykÄ ir sÄ lygas ji pagal savo kompetencijÄ nesigilino ir nežinojo, ar Sutartyje buvo numatyta, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytÄ Užsakovo (UAB "A" Paslaugų vertę, taip pat nežino koks Sutartyje buvo numatytas atsiskaitymų už paslaugas terminas ir sÄ lygos.

Ji buvo atsakinga už administravimo klausimus ir pasiraÅ¡ytų sutarčių skenavimas, registracija ir įkėlimas į elektroninę dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo jos ir biuro administratorės G. L. prerogatyva pagal einamas pareigas. Ar G. L. keitė aptariamos Sutarties egzempliorių Sutarties vykdymo eigoje, ji nežino, taip pat nežino, ar kas nors jos tai prašė padaryti (t. 8, b. l. 82-85). Liudytoja V. P. (buvusi K.) parodė, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio dirba UAB "A" projektų vadovės pareigose.

Pagal savo pareigybę ji atsakinga už atskirų projektų realizavimÄ . Viena iÅ¡ UAB "A" veiklos sferų – Visagino atominės elektrinės projektas. 2012 m. vasaros - rudens eigoje UAB "A" organizavo ir vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms įsigyti – visuomenei informuoti apie AE projektÄ . Generalinio direktoriaus R. V. 2012-07-17 įsakymu „Dėl Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisija, į kurios sudėtį buvo įtraukta ir ji.

Ä® minėtos komisijos sudėtį taip pat įėjo S. B. (pirmininkas), A. M., A. R., G. K.. Pastaroji buvo paskirta eksperte vertinti Tiekėjų pasiÅ«lymus. Apie Komisijos sudėties papildymÄ kitais nariais ji nieko nežino. Ji pagal savo veiklos sferÄ susipažino su minėto pirkimo inicijavimo dokumentais, kiek pamena jį inicijavo S. B., taip pat buvo komisijos narė komisijai parenkant pirkimo bÅ«dÄ , o tolimesnėje Komisijos veikloje nedalyvavo dėl atostogų. Grįžusi po atostogų, pirkimo eigoje daugiau nedalyvavo.

Kad minėto pirkimo laimėtoja buvo išrinkta bendrovė "C" ir su šia bendrove buvo pasirašyta viešųjų ryšių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, ji žino, nes ši informacija buvo viešai paskelbta. Ji asmeniškai, kiek pamena, jokių veiksmų pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį su UAB "C" neatliko. Viešųjų ryšių paslaugų teikimo eigoje atliko minimalius veiksmus, susijusius su šios sutarties vykdymu – atskirų produktų derinimas, atskirų techninių-logistinių pavedimų vykdymas.

Kad Sutarties vykdymo eigoje buvo iÅ¡naudotos visos sutartyje numatytos lėšos ir trimis milijonais litų buvo virÅ¡yta sutartyje numatyta 1 200 000 Lt be PVM suma, ji žino iÅ¡ kalbų įmonėje (iÅ¡ ko konkrečiai tai sužinojo, neatsimena ir nurodyti negali), taip pat Å¡is faktas buvo pavieÅ¡intas "A" pirkimų specialistams pavieÅ¡inus Å¡io pirkimo ataskaitÄ . Dėl kokių priežasčių buvo virÅ¡yta sutartyje numatyta 1 200 000 Lt be PVM suma, kodėl papildomų paslaugų pirkimui nebuvo sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , nebuvo nustatytos pirkimo komisijai užduotys ir nebuvo nustatomas pirkimo papildomai reikalingoms paslaugoms įsigyti laimėtojas, ji nežino (t. 8, b. l. 99-100).

Liudytoja E. S. parodė, kad UAB "A" dirbo nuo 2010-06-01 iki 2014-11-30 apskaitos vadove ir Apskaitos departamento vadove. Ji buvo atsakinga už finansinių ataskaitų ,,Lietuvos energijos“ ir ,,Lietuvos energijos“ grupės parengimÄ , buhalterinių įrašų apskaitymÄ apskaitos sistemose, mokestinę ,,Lietuvos energijos“ apskaitÄ , ,,Lietuvos energijos“ ir ,,Lietuvos energijos“ grupės finansinių ataskaitų iÅ¡orinio audito koordinavimÄ . Sudarant 2012-09-03 sutartį tarp UAB "A" ir UAB "C" jos funkcija buvo apskaitai reikalingos informacijos pateikimas, patikrinti, ar sutartyje yra numatytas darbų perdavimo akto pateikimas, koks numatomas sÄ skaitų apmokėjimo terminas, delspinigių dydis, ar iÅ¡ viso jis numatytas.

Sutartyje numatyti atlikti darbai, už kokiÄ pinigų sumÄ turi bÅ«ti atlikta darbų, terminas iki kada turi bÅ«ti atlikti darbai neįėjo į jos kompetencijÄ . Paprastai jai elektroniniu paÅ¡tu atsiųsdavo sutarčių ,,wordinius“ variantus. Sutartį perskaitydavo, paprastai korekcijų ji neraÅ¡ydavo, nes neturėdavo kuo papildyti. Å ios konkrečios sutarties ji neprisimena, kas rengė sutartį nežino. Paskutiniame sutarties lape ji pasirašė kaip vizuojantis asmuo, kas jai pateikė jÄ vizavimui, neprisimena.

Kas buvo Å¡ios sutarties iniciatorius, vykdytojas, nežino. Kokius darbus atliko ar neatliko "C" už kokiÄ pinigų sumÄ , nežino. Jos darbas visiÅ¡kai nebuvo susijęs su UAB "A" biudžetu. Sutartyje numatytos 1 200 000 Lt sumos su ja niekas nederino. Dėl sutarties 5.1 punkto kuris sako, kad paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos iÅ¡laidos, reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, gali paaiÅ¡kinti, kad Å¡is punktas nėra jos kompetencija.

Ji tai supranta, jog apmokėjimai trečiosioms Å¡alims už papildomas iÅ¡laidas, įeina į 1 200 000 Lt. Å io punkto, vizuodama sutartį, įdėmiai neskaitė. Sutartyje yra numatoma, jog dėl atliktų darbų yra suraÅ¡omas priėmimo-perdavimo aktas, kad pinigai sumokami per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gavimo, numatant iÅ¡lygÄ (5.5 punktas), kad pinigai sumokami per tris darbo dienas nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gavimo, jei yra taikoma 0,7 procentų nuolaida. Avansinių mokėjimų sutartyje ji nemato. 7.2 punktas numato, kad jei iki 2013-01-01 nebus suteikta paslaugų už visÄ sutartyje numatytÄ sumÄ , sutartis gali bÅ«ti pratęsta, kol bus iÅ¡naudoti visi minėti sutartyje numatyti pinigai.

Jai nieko nėra žinoma apie Å¡ios sutarties pakeitimus po jos pasiraÅ¡ymo. Ji, matydama jai pateiktÄ sutartį, negali pasakyti, ar ji yra ta pati, kokia jai buvo pateikta vizuoti, nes neprisimena. R. V., kiti asmenys jai nurodymų dėl Å¡ios sutarties nedavė. Jai nėra žinoma, ar, vykdant Å¡iÄ sutartį, buvo virÅ¡ytas 1 200 000 Lt limitas. Ä® jos funkcijas neįėjo kontroliuoti, ar "C" pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nėra virÅ¡yta sutartyje numatyta pinigų suma. Jos funkcija buvo teisingai įtraukti sumas iÅ¡ PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų į finansinės ataskaitos atitinkamas eilutes.

Už PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų savalaikį pateikimÄ jai buvo atsakingas sutarties ,,savininkas“, tai yra asmuo atsakingas už sutarties vykdymÄ . "C" iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras gaudavo su R. V. paraÅ¡u be raÅ¡ytinių nurodymų (pastabų) ,,apmokėti“ ar ,,neapmokėti“, bet jei jau bÅ«davo R. V. paraÅ¡as, buvo aiÅ¡ku, kad Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«ra reikia apmokėti. Fizinį apmokėjimÄ galėjo atlikti D. K., bet tokiÄ teisę turėjo ir ji. Ji atlikdavo fizinį apmokėjimÄ , tik D.

K. nesant. TeoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti taip, kad R. V. paraÅ¡o ant PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nebuvo, o ji įtraukdavo jÄ Ä¯ apskaitÄ , nes bÅ«davo tikra, kad sÄ naudos turi bÅ«ti apskaitytos. Su PVM sÄ skaita-faktÅ«ra bÅ«davo pateikiami atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. "C" iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose ji dėjo antspaudÄ su grafomis, kuriose nurodydavo ranka Didžiosios knygos sÄ skaitos numerį, padalinio numerį, iÅ¡laidų straipsnį – viešųjų ryÅ¡ių padalinys.

Be to, reikėjo ranka įraÅ¡yti iki kada reikia apmokėti. Ji raÅ¡ydavo tiesiog ,,apmokėti“ ir paprastai įraÅ¡ydavo datÄ , iki kada reikia apmokėti datÄ skaičiuodama nuo PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo datos, o ne nuo jos gavimo datos, kaip nurodyta sutartyje. Jos vizuotos sÄ skaitos-faktÅ«ros bÅ«davo perduodamos UAB ,,TIC“ buhalterėms, kurios suvesdavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras į apskaitos sistemÄ . UAB "A" finansininkė R. D. buvo atsakinga už mokėjimo pavedimų formavimÄ .

Ketvirtadieniais ji iÅ¡ apskaitos sistemos ,,SCALA“ iÅ¡traukdavo mokėjimo pasiÅ«lymų sÄ raÅ¡Ä , kuris susiformuodavo automatiÅ¡kai UAB ,,TIC“, suvedus PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras į apskaitos sistemÄ . R. D. eksportuodavo mokėjimo pasiÅ«lymų sÄ raÅ¡Ä Ä¯ elektroninės bankininkystės sistemÄ . Tokiu bÅ«du bÅ«davo suformuojami mokėjimo pavedimai, kuriuos elektroninės bankininkystės sistemoje patvirtindavo D. K., jam nesant – ji. Atėjus terminui pagal mokėjimo pasiÅ«lymų sÄ raÅ¡Ä automatiÅ¡kai buvo padaromas pavedimas.

Ji nepastebėjo, kad pagal pateiktas "C" iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras Å¡i bendrovė jų įmonei pervedė daugiau pinigų, nei numatyta 2012-09-03 sutartyje (1 200 000 Lt). Tai turi kontroliuoti sutarties ,,savininkas“. Ji sutarties neturėjo, ir neprivalėjo kontroliuoti bei sekti, kad nebÅ«tų virÅ¡yta joje numatyta suma (t. 8, b. l. 103-105). Liudytojas A. Ą. A. parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2012-12-31 jis dirbo viceministru. 2012 m. rudenį, po rinkimų, jis tapo UAB "A" valdybos pirmininku, o iki to laiko su ja neturėjo darbinių sÄ sajų. 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 su "C" nėra matęs. Kas rengė sutartį, kaip ji buvo vykdoma, nežino.

Jis, kaip viceministras, žinojo, kad vasarÄ buvo paskelbtas referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Iki balsavimo, kuris vyko kartu su rinkimais, buvo likę du mėnesiai, UAB "A" reikėjo komunikacijos, vieÅ¡inimo paslaugų. Apie UAB "A" biudžeto padidinimÄ konkrečiai 4 000 000 Lt, jam nieko nežinoma. Jis, kaip viceministras, kuravo valstybės valdomų įmonių reformÄ . Ministerijoje vykdavo pasitarimai, kuriuose be kitų klausimų bÅ«davo aptariamas ir naujos atominės elektrinės statybos projektas.

Tuometinis Ūkio ministras R. Ž. yra nurodęs pasidomėti Å¡iuo projektu, dėl to jis juo ir domėjosi, kad galėtų patarti ministrui, ar referuoti apie esamÄ padėtį, yra ne kartÄ davęs Å¡iuo klausimu interviu žurnalistams. Iki jam tampant UAB "A" valdybos pirmininku, jis yra lankęsis bendrovėje, bendravęs su R. V., S. B.. Kiek kartų, kada konkrečiai ten lankėsi, nepamena. Lankydamasis ten, be kitų klausimų, su minėtais asmenimis aptarė ir komunikacijos strategijos klausimus. Yra bendravęs su daugeliu asmenų, kurie prisidėjo prie naujos atominės elektrinės statybos projekto vykdymo, pavardžių iÅ¡vardinti negali.

Su S. B. teko keletÄ kartų bendrauti. G. K. ir A. R. nepažįsta. Jis pažįsta M. K., su juo taip pat yra buvęs pas R. V.. Jam teko rengti skaičiavimus, prezentacijas, kokios bus elektros energijos kainos, kai bus pastatyta ir veiks nauja atominė elektrinė. Jis buvo pakviestas į UAB "A" valdybos susirinkimÄ (ar tai buvo valdybos posėdis, nežino), kuriame dalyvavo ir M. K.. Kada tai buvo, nepamena, bet iki referendumo, dar tada, kai "A" reikėjo vieÅ¡inimo paslaugų. Kas konkrečiai jį pakvietė, nepamena.

Jis pristatė savo skaičiavimus, iÅ¡sakė savo nuomonę. M. K. pristatė savo vieÅ¡inimo vizijÄ . Tada kalbos apie pinigus nebuvo, bent jau jis tokių dalykų negirdėjo. Nepamena, ar Å¡is susitikimas vyko prieÅ¡ 2012-09-03 sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Su M. K. apie komunikacijÄ yra kalbėję daug kartų. Jis žino, kad UAB "A" buvo planuojamas ir organizuojamas vieÅ¡asis pirkimas dėl vieÅ¡inimo paslaugų 2012 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Jis nežino, kokia konkrečiai įmonė laimėjo konkursÄ , bet žino, kad M.

K. dirbo Å¡iuo klausimu. Ar M. K. dirbo su "C" nežino, jis galėjo dirbti ir su kitomis įmonėmis. Jis nežino, kokia buvo numatyta vieÅ¡inimo paslaugų tiksli pinigų suma. Girdėjo, kad buvo kalbama apie kažkokius pinigus, bet sumų jis nefiksavo. Jis nepatarė, nenurodė R. V. toliau pirkti paslaugas iÅ¡ "C" arba M. K. už 4 000 000 Lt. Su R. V. yra kalbėję, kad pristatytų savo planÄ apie tai, kaip įmonė vykdys komunikacijÄ . Jam nežinoma, kokiÄ pinigų sumÄ bendrovė rengėsi mokėti už vieÅ¡inimo paslaugas, jam nežinoma, kiek sumokėjo.

Su R. V. yra kalbėjęs, kad UAB "A" neturi jokio patarėjo, kad negali greitai iÅ¡sirinkti patarėjo paslaugoms vieÅ¡inti. Apie konkrečiÄ , sumÄ kam turėtų sumokėti, nėra kalbėjęs (t. 8, b. l. 159-161). Liudytojas M. K. parodė, kad jis yra UAB "C" akcininkas ir valdybos pirmininkas, taip pat dirba bendrovėje verslo plėtros konsultantu, bendrovės direktorius yra M. A., L. Å . dirba projektų direktorės pareigose. UAB "C" veiklos sfera yra komunikacijos konsultacijos ir vieÅ¡ieji ryÅ¡iai. UAB "C" nuolat stebi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus vieÅ¡uosius pirkimus ir dalyvauja konkursuose vieÅ¡ojo komunikavimo srityje. 2012 m. liepos mėnesį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje interneto svetainėje http://www.eviesiejipirkimai.lt/ buvo skelbtas UAB "A" vieÅ¡asis pirkimas “Dėl Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų pirkimo“.

Jis neatsimena, kokia buvo skelbta Pirkimo suma pirkimo dokumentuose. Pirkimo finansinius aspektus galėtų paaiškinti projektų direktorė L. Š., jis nurodytame projekte užsiėmė labiau strateginiais klausimais. Konkursinius dokumentus nurodytam viešajam pirkimui rengė UAB "C" darbuotojų komanda, vadovaujama L. Š.. Įvykus viešojo pirkimo konkursui, UAB "A" Pirkimo komisija šio Pirkimo laimėtoja išrinko UAB „"C"”, po to, 2012-09-03 UAB "A" atstovaujama direktoriaus R. V. ir UAB "C" atstovaujama L.

Å . pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi jis sutarties nepasiraÅ¡inėjo ir neprisimena, kad bÅ«tų dalyvavęs sutarties rengime, todėl negali pakomentuoti atskirų sutarties sÄ lygų, nuostatų ir neprisimena, kokia tiksliai buvo Sutartyje numatyta paslaugų vertė. Konkurso techninėje užduotyje buvo nurodytas UAB "A" siekis informuoti visuomenę apie naujos AE projektÄ ir statybos galimybę, kÄ UAB "C" vykdydama Sutartį, ir atliko. Sutarties vykdymo eigoje, paaiÅ¡kėjus, kad norint užtikrinti efektingÄ visuomenės informavimÄ apie AE projektÄ reikalingi papildomi finansiniai iÅ¡tekliai, vyko UAB "C" kaip paslaugos teikėjo, susitikimai ir diskusijos su užsakovo atsakingais už projekto vykdymÄ darbuotojais (konkrečių asmenų, susitikimų datų ir aplinkybių neatsimena) dėl papildomų informavimo kampanijos intensyvių veiksmų reikalingumo ir atitinkamai jų finansavimo galimybių.

Tiksliai aplinkybių neatsimena, ar su R. V. yra kalbėję apie tai, kad Sutartyje nustatyta bendra Pirkimo apimtis – galimai 1 200 000 Lt be PVM, nėra pakankama. UAB "C" faktiÅ¡kai suteikė viešųjų ryÅ¡ių paslaugų už daugiau nei 4,5 milijono litų, tikslių sumų jis neatsimena ir Å¡ios sumos buvo UAB "A" apmokėtos pagal UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Ar Å¡iems papildomiems viešųjų ryÅ¡ių paslaugų pirkimams buvo sudaroma "A" viešųjų pirkimų komisija, nežino.

Apie jokių papildomų susitarimų ar sutarčių su "A" pasiraÅ¡ymÄ jam nieko nėra žinoma. Kodėl UAB "A" pirko papildomas paslaugas iÅ¡ UAB "C" virÅ¡ijant sutarties numatytÄ apimtį ir neskelbiant vieÅ¡ojo pirkimo, jis nežino ir parodyti negali. Jam nieko nėra žinoma apie 2012-09-03 sutarties tarp UAB „"C"” ir "A" „dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų pirkimo-pardavimo“ keitimÄ ar atskirų sutarties nuostatų bei sÄ lygų koregavimÄ Sutarties vykdymo eigoje. Su buvusiu Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos viceministru A.

Ą. A. susipažino aptariamos Sutarties vykdymo eigoje, tačiau konkretaus jo vaidmens formalioje projekto eigoje jis nežino ir negali pakomentuoti (t. 8, b. l. 101-102). Liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2004 m. spalio mėnesio dirba UAB "C" apie 2009 m. pradėjo dirbti šios bendrovės projektų direktorės pareigose. Bendrovės direktorius yra M. A.. UAB "C" veiklos sfera yra komunikacijos konsultacijos. 2012 m. liepos mėnesį (tikslių datų ji neatsimena) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas UAB "A" viešasis pirkimas “Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo“, buvo nurodyta Pirkimo vertė ar biudžetas apie 1 200 000 Lt be PVM.

UAB "C" nuolat stebi CVP IS skelbiamus viešuosius pirkimus ir dalyvauja konkursuose viešojo komunikavimo srityje, esant profesiniam ir ekonominiam interesui. Šiuo atveju konkursinius dokumentus nurodytam viešajam pirkimui rengė visa komanda UAB "C" darbuotojų ir įvykus viešojo pirkimo konkursui, UAB "A" Pirkimo komisija šio Pirkimo laimėtoja išrinko jų įmonę. Po to, galimai 2012-09-03, UAB "A" atstovaujama direktoriaus R. V. ir UAB "C" kuriai atstovavo ji, pasirašė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį kurioje buvo numatyta Paslaugų vertė iki 1 200 000 Lt be PVM.

Konkurso techninėje užduotyje buvo nurodytas UAB "A" siekis vykdyti visuomenės informavimo kompanijÄ apie naujÄ AE projektÄ , tai UAB "C" vykdydama minėtÄ sutartį ir atliko. Sutartyje buvo nustatyta bendra Pirkimo apimtis 1 200 000 Lt, tačiau įgyvendinant sutartį ir reaguojant į aplinkoje kilusį padidintÄ visuomenės dėmesį naujos AE projektui, darbo proceso eigoje, vyko UAB "C" ir UAB "A" darbo grupių svarstymai dėl informavimo kampanijos intensyvių veiksmų reikalingumo, todėl UAB "C" reaguodama į tokį poreikį intensyvių veiksmų, parengė veiksmų planÄ ir tokių veiksmų sÄ matÄ bei pateikė užsakovui – UAB "A" Po ko, UAB "A" valdybai patvirtinus biudžetÄ Å¡iems intensyviems visuomenės informavimo priemonių veiksmams, "C" faktiÅ¡kai suteikė paslaugų už daugiau nei 4,5 milijono litų, tikslių sumų ji neatsimena, galimai 4 579 625,08 Lt su PVM.

Ar Å¡iems papildomiems viešųjų ryÅ¡ių paslaugų pirkimams buvo sudaroma UAB "A" viešųjų pirkimų komisija, ji nežino, tačiau joks vieÅ¡asis pirkimas dėl papildomų komunikacijos paslaugų pirkimo skelbiamas nebuvo, kodėl UAB "A" pirko papildomas paslaugas virÅ¡ijant sutarties numatytÄ apimtį ir neskelbė vieÅ¡ojo pirkimo, ji nežino. Apklausos metu liudytojai pateikus du 2012-09-03 sutarties tarp "C" ir UAB "A" variantus, pirmasis – ikiteisminiam tyrimui pateiktas UAB "C" antrasis – paimta iÅ¡ UAB "A" apžiÅ«rint dokumentų administravimo sistemÄ â€žDoxLogic“ (į sistemÄ Ä¯kelta 2012-10-29), L.

Å . nurodė, kad neprisimena, kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2012-09-03 sutartį Nr. MIS_2012-67. Ä®prasta praktika yra tokia, kad sutartis dėl paslaugų teikimo užsakovas pateikia kartu su vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygomis. Laimėjus konkursÄ , ji pasiraÅ¡o sutartį ir pateikia užsakovui. Užsakovas taip pat pasiraÅ¡o sutartį ir pateikia jiems. Paprastai sutartyse nieko nekeičiama. IÅ¡ jai pateikto sutarties antrojo varianto gali pasakyti, kad mato, jog sutarties turinys skiriasi nuo tos sutarties, kuri yra pas juos ir kuri buvo pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybai.

UAB „C“ niekada nebuvo pateiktas 2012-09-03 sutarties antrasis variantas. Ji mano, kad 2012-09-03 sutarties antrajame variante yra jos paraÅ¡as, tačiau ji visiÅ¡kai neprisimena, kas, kada kokiomis aplinkybėmis jai jÄ pateikė pasiraÅ¡yti, ji iÅ¡ viso neprisimena tokio fakto, kad sutartis jai bÅ«tų pateikta pasiraÅ¡yti. Ji nėra teisininkė ir negali komentuoti, ar antrajame variante esantys sutarties pakeitimai yra esminiai ir daro įtakÄ sutarties kainai, teikiamoms paslaugoms pagal sutartį. 2012-09-03 pasiraÅ¡ius sutartį, iki referendumo vieÅ¡ojoje erdvėje vyko daug politinių spekuliacijų dėl naujos atominės elektrinės statybos reikalingumo Lietuvai.

Buvo labai daug pasisakymų prieÅ¡ naujos atominės elektrinės statybÄ , taip pat buvo paskelbta, kad vyks referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. UAB "A" stengėsi vieÅ¡inti faktus, kÄ reiÅ¡kia turėti atominę elektrinę, bet vieÅ¡inimui buvo labai mažai laiko, nes referendumas vyko 2012 metų spalio mėnesį. PasiraÅ¡ius 2012-09-03 sutartį, UAB "C" pirmiausiai per labai trumpÄ laikÄ atliko darbus, kurių vertė buvo 1 200 000 Lt. Tarp UAB "A" atstovų R. V., S. B. bei M. K. labai daug susitikimų diskusijų, taip pat ir dėl vieÅ¡inimo paslaugų teikimo pratęsimo, iÅ¡naudojus sutartyje numatytus 1 200 000 Lt.

Kai kuriuose susitikimuose dalyvavo ir ji. Be to, dalyvaudavo Ū. ministerijos atstovas A. Ą. A.. Ji neprisimena, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis pasakė, kad UAB "C" turi tęsti darbus, kad už tuos darbus bus sumokėta papildomai. Jai M. K. pasakė, kad ji turi parengti papildomų darbų planÄ , paskaičiuoti, kiek tai kainuos. Nepamena, ar jai M. K. pasakė, kokiai sumai parengti darbų planÄ . Ji parengė strategijÄ /veiksmų planÄ , kurio suma buvo didesnė nei 1 200 000 Lt, kokia buvo suma, nepamena.

Strategija (veiksmų planas) turėtų bÅ«ti UAB "C" Jis buvo pristatytas ir atiduotas UAB "A" kam konkrečiai, nepamena. Ar UAB "A" atstovai oficialiai jį tvirtino, ar jame pasirašė, nepamena. Atlikdama bet kokius darbus, jų bendrovė UAB "A" teikdavo sÄ matas, kurias UAB "A" atstovas tvirtindavo, po to buvo pasiraÅ¡omi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai ir UAB "C" iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas faktÅ«ras. UAB "A" apmokėjo sÄ skaitas-faktÅ«ras 1 200 000 Lt sumai, kuri buvo numatyta sutartyje, taip pat apmokėjo sÄ skaitas-faktÅ«ras papildomiems darbams, kurių suma sutartyje nebuvo numatyta.

UAB "C" papildomos sutarties papildomiems darbams su UAB "A" nepasirašė. Tuo metu buvo didžiulis ažiotažas dėl naujos atominės elektrinės statybos, mano, kad niekas negalvojo apie papildomų sutarčių pasiraÅ¡ymÄ . IÅ¡ jos pusės apsidraudimas, kad UAB "A" apmokės už papildomai atliktus darbus (kurie virÅ¡ijo 1 200 000 Lt), buvo sÄ matos, kurias pasiraÅ¡ydavo UAB "A" atstovas, planuojamiems darbams atlikti. Jai nieko nėra žinoma apie tai, ar buvo diskutuojama apie UAB "A" papildomų pinigų panaudojimo, perkant papildomas paslaugas, teisėtumÄ , ar buvo reikalingas naujas vieÅ¡asis konkursas.

Jie atliko suplanuotus darbus ir gavo už juos užmokestį (t. 8, b. l. 64-74). Liudytojas Š. A. parodė, kad UAB "B" buvusioje "A" dirbo iki 2014 metų lapkričio pradžios. Jo pareigos buvo Finansų kontrolės departamento vadovas. 2012 m. jis buvo Projekto dėl naujos atominės elektrinės vystymo finansavimo vadovas. Jis buvo atsakingas už Projekto dėl naujos atominės elektrinės vystymo finansavimo klausimus ir ekonominę analizę. Į jo pareigas neįėjo "A" biudžeto rengimo, keitimosi, sekimo ir kontrolės klausimai.

Dėl Å¡ios priežasties jis nieko negali papasakoti apie 2012 m. "A" biudžeto didinimÄ komunikacijos paslaugoms. 2012 metų rugsėjo mėnesį, kai rangovas "C" jau buvo pradėję vykdyti viešųjų ryÅ¡ių teikimo paslaugas, "A" direktorius R. V. jo žodžiu paprašė, kad jis padėtų "A" Viešųjų ryÅ¡ių komandai. R. V. sakė, kad vyksta intensyvÅ«s darbai, jiems atlikti yra trumpas laiko grafikas, darbus reikia pabaigti iki referendumo, iki 2012 metų spalio vidurio, ir reikia pagalbos atliekant techninius darbus.

Jis nėra viešųjų ryÅ¡ių specialistas, užduočių rangovams neformavo, atliekamų darbų priežiÅ«ros neatliko. R. V. žodiniu praÅ¡ymu jis turėjo pasiraÅ¡yti gautus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, nors jokie vidaus norminiai aktai jo to neįpareigojo ir nesuteikė tokių teisių. Jis neturėjo tikrinti, ar pagal "C" pateiktus aktus darbai yra atlikti, ar bÅ«tent už tokiÄ pinigų sumÄ , kuri buvo nurodyta aktuose. Sutarties priežiÅ«rÄ atliko Viešųjų ryÅ¡ių departamentas, asmeniÅ¡kai S. B., kuris taip pat pasiraÅ¡ydavo darbų priėmimo perdavimo aktuose.

Jis, Å . A., pasirašė 2012-09-25 dviejuose aktuose, 2012-09-28 akte, 2012-12-31 akte. Pasirašė R. V. papraÅ¡ytas žodžiu, atliktų darbų ir nurodytų sumų netikrino. Minėtuose aktuose yra ir R. V. paraÅ¡ai, kai kuriuose yra S. B. paraÅ¡ai. Jis pasirašė patvirtindamas, kad bÅ«tent toks atliktų darbų priėmimo pardavimo aktas yra pateiktas "C" ir gautas "A" R. V. papraÅ¡ius padėti, jis matė kai kuriuos dokumentus, susijusius su "C" teikiamomis paslaugomis – atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, sÄ matas, sÄ skaitas-faktÅ«ras, bet su sutartimi ir viešųjų pirkimų dokumentais susipažinti neteko.

Tarpe dokumentų buvo tokia lentelė, kurioje buvo nurodyta visa sutarties suma, kokia ji buvo, nepamena. Jis pastebėjo, kad atliekant darbus "C" teikiamos paslaugos tęsiasi toliau, o sukauptos sÄ skaitos pradės siekti sutarties sumÄ . Tada pradėjo darbuotojai kalbėti, kad bus virÅ¡ijama sutarties suma, jei toliau "C" tęs darbus. Pasiekus sutartyje numatytÄ sumÄ "C" toliau teikė "A" paslaugas ir dokumentus apmokėjimui už suteiktas paslaugas. 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, jis informavo R.

V., kad sutarties suma gali bÅ«ti virÅ¡yta, jei ir toliau "C" teiks paslaugas, ir jis nevizuos dokumentų, susijusių su "C" teikiamomis paslaugomis, neprisiims atsakomybės už virÅ¡ytÄ sutarties sumÄ . R. V. padėkojo už informacijÄ ir neatrodė nustebęs. R. V., gal net vienintelis, turėjo absoliučiai visÄ informacijÄ , susijusiÄ su vieÅ¡inimo darbais, ir 2012 m. rugsėjo mėnesį – spalio pradžioje skyrė labai reikÅ¡mingÄ savo laiko dalį Å¡iems darbams. Todėl jis mano, kad R. V. visų darbų metu puikiai suprato situacijÄ ir kokiÄ atsakomybę prisiima jÄ kontroliuodamas.

R. V. jam nenurodė toliau vizuoti dokumentus, susijusius su "C" teikiamomis paslaugomis. R. V. pasakė, kad tai yra Viešųjų pirkimų įstatymo niuansai, išsamiai nieko neaiškino. "C" toliau tęsė darbus ir sutarties suma buvo viršyta, jis tai matė iš "C" dokumentų. Kiek buvo viršyta sutarties suma, jis dabar nepamena. Mano, kad jei "C" būtų sustabdę teikti paslaugas, viešinimo kampanija galimai būtų neišbaigta. Jo manymu, viešinimo programos, viešinimo darbų tuo metu reikėjo, tačiau kokioje apimtyje, negali pasakyti, nes nėra viešųjų ryšių specialistas.

Jam nėra žinoma, kad R. V. kas nors davė nurodymus bet kokiomis priemonėmis imtis vieÅ¡inimo darbų, net galimai pažeidžiant įstatymus (t. 8, b. l. 133-136). Liudytojas A. D. parodė, kad "A" valdybos pirmininku tapo apytiksliai 2010 m. birželio mėnesį, juo buvo iki 2012 m. lapkričio mėnesio. Tuo metu jis dirbo viceministru. UAB "A" buvo ta įmonė, kuri buvo atsakinga už naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimÄ . Ä®monės valdyba veikė pagal patvirtintus įmonės įstatus.

Valdyba vertino įmonės biudžetÄ , analizavo ir vertino bendrovės veiklÄ pagal Generalinio direktoriaus pateiktÄ medžiagÄ , kaip ir numato įstatai. "A" valdyba, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu bei įstatais, neturi kontroliuoti ar įtakoti įmonės kasdienės veiklos, tokios kaip viešųjų pirkimų organizavimas ir jų vykdymas. Kilus klausimams, valdyba turi teisę samdyti auditÄ . 2012 m. buvo ieÅ¡komas strateginis investuotojas naujos atominės elektrinės statybai, juo buvo pasirinktas K.

Tačiau paskutiniu momentu K atsisakė pasiraÅ¡yti koncesijos sutartį. Tada kažkas iÅ¡ Lietuvos institucijų priėmė sprendimÄ toliau tęsti strateginio investuotojo paieÅ¡kÄ , buvo susitarta su H. Tuo pat metu vieÅ¡ojoje erdvėje buvo labai daug diskutuojama dėl naujos atominės elektrinės statybos reikalingumo, saugumo ir kitais klausimais, susijusiais su atomine energetika. IÅ¡ pasisakymų vieÅ¡ojoje erdvėje aiÅ¡kiai buvo matyti, kad ne tik žmonėms, bet ir politikams labai trÅ«ksta informacijos apie atominę energetikÄ , apie vykdomÄ naujos atominės elektrinės projektÄ .

UAB "A" buvo atsakinga už visÄ projektÄ , taip pat ir už informacijos apie atominę energetikÄ bei naujos atominės elektrinės projektÄ teikimÄ visuomenei. Jis tiksliai nepamena, koks biudžetas buvo patvirtintas vieÅ¡iesiems ryÅ¡iams ir marketingui 2012 metų pradžioje. IÅ¡ pateiktų dokumentų jis mato, kad 2012-08-21 Valdyba pritarė padidinti komunikacijos biudžeto rezervÄ 4 000 000 Lt. Valdybai buvo pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame buvo iÅ¡dėstyti motyvai, dėl ko reikalinga didinti komunikacijos biudžeto rezervÄ 4 000 000 Lt.

Valdyba, veikdama bendrovės interesais, vadovaudamasi aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, pritarė didinti komunikacijos biudžeto rezervÄ . Jis negali tikslai pasakyti, kokie motyvai buvo iÅ¡dėstyti aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, tačiau galėjo bÅ«ti tai, kad projektas buvo politizuotas, daug buvo pasisakymų ir pozicijos, ir opozicijos, taip pat jau nuspręsta, kad bus referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Mano, kad vienas iÅ¡ motyvų buvo, jog UAB "A" turi imtis veiksmų, kad bÅ«tų pateikta kuo iÅ¡samesnė informacija apie atominę energetikÄ ir naujos atominės elektrinės statymo projektÄ .

Jis nepamena, kad kas nors iÅ¡ "A" darbuotojų bÅ«tų minėjęs, kad jau yra paskelbtas konkursas dėl komunikacijos paslaugų teikimo už 1 200 000 Lt, gali bÅ«ti, kad jis to nežinojo. Viskas buvo sprendžiama iÅ¡ aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų. Jis negali atsakyti, ar kiti valdybos nariai žinojo apie UAB "A" paskelbtus vieÅ¡uosius konkursus. Be to, valdyba nebuvo įgaliota tikrinti ir kontroliuoti, kokie vieÅ¡ieji konkursai dėl komunikacijos paslaugų buvo tuo metu vykdomi ar paskelbti. Jis matė, kad tuo metu jau vyko naujos atominės elektrinės reikalingumo vieÅ¡inimas vieÅ¡ojoje erdvėje, suvokė, kad tuos darbus organizuoja ir juos finansuoja "A" Tuo metu (prieÅ¡ referendumÄ ), tiek UAB "A" tiek jos valdyba, tiek Vyriausybė buvo suinteresuota, kad referendume bÅ«tų nubalsuota, jog atominė elektrinė yra reikalinga, nes projektas buvo patvirtintas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, jau buvo surastas strateginis investuotojas „H“, buvo investuota labai daug pinigų į šį projektÄ .

Vyriausybėje, tuometinėje politinėje pozicijoje buvo kalbama, kad reikia dėti visas pastangas naujos atominės elektrinės statybos projektui viešinti. Jis negali išvardinti konkrečių asmenų, kurie taip kalbėjo, neprisimena. Jam niekas nedavė nurodymo įkalbėti ar kitaip paveikti valdybos narius pritarti 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervo padidinimui. Jis nepamena, ar buvo svarstomas klausimas, kodėl būtent tokia suma yra reikalinga, suma buvo nurodyta aiškinamajame rašte. Jis neapsiima pasakyti, kokia būtų buvusi referendumo baigtis, jei nebūtų atliekami viešinimo darbai.

Tiksliai nepamena, ar tikrai motyvai dėl pinigų reikalingumo buvo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, gal juos iÅ¡dėstė R. V., S. B., kiti asmenys, kurių neprisimena. Negali pasakyti, kokios įmonės UAB "A" teikė vieÅ¡inimo paslaugas iki 4 000 000 Lt ir po Å¡ių pinigų skyrimo. Buvo kalbama, kad M. K. įmonė, kurios pavadinimo nepamena, laimėjo konkursÄ po to, kai buvo skirta 4 000 000 Lt. Valdyba nesidomėjo ir neturėjo domėtis viešųjų pirkimų dėl komunikacijos paslaugų teikimo skelbimu dėl 4 000 000 Lt panaudojimo eiga, tuo, kas tapo konkursų laimėtojais.

Generalinis direktorius valdybai turėjo teikti medžiagÄ apie finansinę padėtį apie einamuosius metus kitų metų pradžioje. Valdyba turėjo teisę pareikalauti ataskaitos apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo panaudoti 4 000 000 Lt, tačiau jis asmeniÅ¡kai nematė pagrindo ir reikalingumo to reikalauti, nes neturėjo jokios informacijos apie pinigų panaudojimo neteisėtumÄ , tuo labiau, valdybos pirmininku buvo iki 2012 m. lapkričio mėnesio. 2012-09-14 vyko valdybos posėdis, kurio metu buvo pristatytas Komunikacijos veiksmų planas, kuriame buvo numatytas biudžetas.

Posėdžio metu vėl buvo pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame vėl buvo iÅ¡dėstyti motyvai dėl pinigų panaudojimo reikalingumo. Valdyba nusprendė leisti panaudoti komunikacijos biudžeto rezervÄ pagal pateiktÄ Komunikacijos veiksmų planÄ . Jis nežino, kokie tuo metu buvo vykdomi vieÅ¡inimo darbai, kas juos vykdė, kokia jų buvo sÄ mata. Apie 4 000 000 Lt įsisavinimÄ kalbos nebuvo, nebuvo keliamas klausimas, ar bus skelbiamas konkursas, ar jis jau paskelbtas, nes UAB "A" dirbo kvalifikuoti teisininkai, viešųjų pirkimų specialistai, kurie buvo atsakingi už teisingÄ lėšų panaudojimÄ . 2012-08-21 ir 2012-09-14 posėdžiuose nedalyvavo politikai, vyriausybės nariai.

Ar dalyvavo A. Ą. A., nepamena, bet kažkuriuose posėdžiuose jis tikrai dalyvavo. Jis nežino, koks buvo pastarojo įnaÅ¡as į naujos atominės elektrinės statybos projektÄ , jo vieÅ¡inimÄ (t. 8, b. l. 141-145). Liudytojas K. Å . parodė, kad "A" valdybos nariu buvo apytiksliai iki 2013 m. pradžios, ne mažiau nei vienerius metus. Tuo metu dirbo patarėju. 2012 m. (iki 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio) Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimÄ dėl referendumo kartu su rinkimais į SeimÄ , kurio metu bus balsuojama dėl naujos atominės elektrinės projekto tęsimo, t. y. ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė.

UAB "A" darbuotojai ar vadovybė matė, kad reikalinga informuoti žmones apie naujos atominės elektrinės projektÄ , kad Å¡ie turėtų informacijÄ balsuojant referendume. Tuo laikotarpiu vieÅ¡oje erdvėje buvo daug klaidinančios informacijos apie atominės elektrinės pavojingumÄ , apie tai, jog ji trukdys Lietuvai sinchronizuotis su kontinentiniais elektros tinklais. Informacijos apie naujos atominės elektrinės projektÄ skleidimui buvo reikalingos komunikacijos ir žiniasklaidos paslaugos. UAB "A" darbuotojai, vadovybė nusprendė pristatyti valdybai šį klausimÄ .

Kas konkrečiai pristatė valdybai šį klausimÄ , nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti R. V. arba valdybos pirmininkas A. D. Valdybai turėjo bÅ«ti pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas. pagrindžiantis reikalingumÄ skirti papildomas lėšas. Valdybos posėdžio metu niekas nesvarstė pinigų skyrimo reikalingumo, visi tuo laiku žinojo ir suprato, kokia buvo iÅ¡kilusi grėsmė naujos atominės elektrinės projektui. Tuo metu visuomenėje buvo daug neigiamų gandų dėl projekto, o visuomenę informuoti apie projekto naudÄ niekas nebuvo įpareigotas teikti.

Projekto pradžioje buvo atlikti visuomenės nuomonės tyrimai dėl naujos atominės elektrinės reikalingumo. Visuomenės nuomonė buvo, kad Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės. 2011 m. kovo mėnesį po „FukuÅ¡imos“ atominės elektrinės avarijos visuomenės nuomonė pradėjo keistis į tai, jog Lietuvai nereikia naujos atominės elektrinės. Tai turėjo įtakos susirÅ«pinimui dėl visuomenės informavimo. Å is projektas buvo vienas iÅ¡ Vyriausybės programos veiksmų, dėl to Vyriausybė buvo suinteresuota, kad žmonės balsuotų už naujos atominės elektrinės projektÄ . 2012-09-14 vyko valdybos posėdis, kurio metu buvo pateiktas komunikacijos priemonių planas, iÅ¡ kurio matyti, jog vieÅ¡inimo darbams reikia virÅ¡ 4 000 000 Lt (tai matyti iÅ¡ jam apklausos metu pateiktų dokumentų).

Kas konkrečiai rengė Komunikacijos priemonių planÄ , nežino, kas jį turėjo rengti, taip pat nežino, tačiau minėto plano rengimÄ turėjo organizuoti UAB "A" administracija. Valdyba vienbalsiai pritarė siÅ«lymui leisti naudoti komunikacijos biudžeto rezervo lėšas. Posėdžio eigos nepamena – kas pristatė planÄ , kas pristatė klausimÄ . Jam nieko nėra žinoma, kad R. V. bÅ«tų kas nors nurodęs bet kokia ,,kaina“ vykdyti projekto vieÅ¡inimo programÄ . Jam nieko nėra žinoma apie kokius nors padarytus pažeidimus panaudojant 4 000 000 Lt.

Jam nėra žinoma, ar 2012-08-21 valdybai priimant sprendimÄ dėl 4 000 000 Lt, bendrovė jau vykdė vieÅ¡uosius pirkimus vieÅ¡inimo paslaugoms. Jis kaip valdybos narys, vadovaujantis įmonės įstatais, buhalterinės apskaitos įstatymu, neturėjo pareigos kontroliuoti kaip naudojami 4 000 000 Lt. Ataskaitos apie Å¡ių lėšų panaudojimÄ jis nematė. Paprastai nebuvo įprasta praÅ¡yti pateikti tarpines ataskaitas apie panaudotas lėšas. Be to, jis nematė reikalo tokios ataskaitos praÅ¡yti, jis matė vieÅ¡ojoje erdvėje projekto vieÅ¡inimo darbus.

Jis nežino ir nemano, kad perkant vieÅ¡inimo paslaugas už 4 000 000 Lt buvo padaryta kam nors žala, pats R. V. nedavė nurodymų daryti įstatymus pažeidžiančius ar neskaidrius žingsnius. Iki 2012-08-21 valdybos posėdžio jis nematė vieÅ¡ojoje erdvėje kokių nors papildomų komunikacijos priemonių vieÅ¡inant projektÄ , mano, kad UAB "A" dar nebuvo paskelbusi viešųjų pirkimų komunikacijos ir vieÅ¡inimo paslaugoms. Jam nekilo jokių klausimų, kad 4 000 000 Lt yra per daug, kad jų nereikia skirti, esant tokiai situacijai, kokia buvo 2012 m. rudenį prieÅ¡ įvykstant referendumui.

Negali paaiÅ¡kinti, kas bÅ«tų buvę, jei 4 000 000 Lt nebÅ«tų buvę skirta ir vieÅ¡inimo darbai nebÅ«tų buvę atliekami, tai bÅ«tų tik samprotavimai ir spėlionės. Jis žino, kad A. Ą. A. po referendumo buvo paskirtas UAB "A" valdybos nariu. Jis projekte kažkiek dalyvavo kaip naujos atominės elektrinės projekto finansinio naudingumo ekspertas. Valdybos posėdžių metu buvo kalbama, kad yra labai mažai laiko įgyvendinti komunikacijos priemonių planÄ dėl naujos atominės elektrinės projekto vieÅ¡inimo.

Konkrečiai kam, kokiems darbams yra labai mažai laiko, niekas nekonkretizavo. Konkrečių asmenų įvardinti negali (t. 8, b. l. 137-140). Liudytojas Ž. V. parodė, kad viceministru jis buvo nuo 2011 m. rugsėjo pradžios iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Jo kuruojama sritis – Lietuvos, Europos SÄ jungos energetika ir strateginiai projektai, tarp jų ir Visagino naujos atominės elektrinės projektas. Suradus strateginį investuotojÄ Japonijos įmonių grupę „H.“, 2012 m. kovo mėnesį buvo parafuota koncesijos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir „H.“. 2012 m. birželio mėnesį Seime buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, buvo patvirtintas įstatymų, susijusių su naujos atominės elektrinės statyba, paketas.

Tai sukėlė diskusijų, svarstymų tarp politikų – ar tikrai reikia naujos atominės elektrinės Lietuvai, gal per daug yra skubama su Å¡iuo projektu, gal reikėtų palaukti rinkimų, kurie turėjo vykti 2012 metų spalio mėnesį. Naujos atominės elektrinės statybos projekto oponentai taip pat pradėjo vieÅ¡us pasisakymus, kad dėl projekto turėtų nuspręsti Lietuvos Respublikos piliečiai. 2012 m. liepos mėnesį buvo paskelbta apie referendumÄ dėl naujos atominės elektrinės statybos, kuris vyks kartu su Seimo rinkimais 2012 metų spalio mėnesį.

Energetikos ministerijoje vyko pasitarimai, susirinkimai, kurių metu buvo svarstomas klausimas, ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie atominę energetikÄ , apie naujos atominės elektrinės svarbÄ Lietuvai. IÅ¡ pasisakymų vieÅ¡ojoje erdvėje buvo aiÅ¡kiai suprantama ir matyti, kad tokios informacijos nepakanka. Ministerijoje susirinkimuose, pasitarimuose dalyvaudavo tuometinis ministras A. S., jis, Ž. V., kaip kuruojantis viceministras, UAB "A" generalinis direktorius R. V., atsakingas už projekto valdymÄ T.

M., UAB "A" teisininkas H. G., už vieÅ¡inimÄ atsakingas S. B. Ne visuose pasitarimuose, susirinkimuose visada dalyvaudavo visi iÅ¡vardinti asmenys, kartais dalyvaudavo jis, A. S., R. V. ir S. B.. Mano, kad susirinkimai, pasitarimai nebuvo protokoluojami. A. S. pasisakydavo, kad reikia iÅ¡samiau informuoti visuomenę apie projektÄ , tuo labiau, vieÅ¡ojoje erdvėje bei susirinkimų, pasitarimų metu buvo aukščiausių Å¡alies vadovų pasisakymai, kad trÅ«ksta informacijos apie naujos atominės elektrinės projektÄ , apie elektros kainÄ jÄ pastačius, apie saugumÄ , apie naujos atominės elektrinės statybos kaÅ¡tus.

Iki to laiko UAB "A" irgi vykdė atitinkamÄ vieÅ¡inimÄ , bet jis nebuvo aktyvus ir koncentruotas. Susirinkimų, pasitarimų metu A. S. priekaiÅ¡tavo UAB "A" kad per mažai teikiama informacijos visuomenei, tai daroma neaktyviai. Susirinkimų, pasitarimų metu buvo aptariamos informavimo formos priemonių prasme, ar reikia televizijos, koks turi bÅ«ti informacijos turinys ir panaÅ¡iai. R. V. pasisakydavo, kad tam reikalingi iÅ¡tekliai, tai yra pinigai. R. V. informuodavo, kiek papildomi reikia pinigų. UAB "A" biudžetÄ galėjo keisti įmonės valdyba.

Atstovas nuo Ministerijos valdyboje buvo viceministras A. D. Ministras turėdavo iÅ¡duoti raÅ¡tiÅ¡kÄ Ä¯galiojimÄ A. D. balsuoti valdyboje. Ä®galiojimuose buvo suraÅ¡omi UAB "A" valdybos darbotvarkės klausimai ir paraÅ¡oma, kaip turi balsuoti Ministerijos atstovas valdyboje, Å¡iuo atveju A. D. Tokiu bÅ«du buvo iÅ¡sakoma Ministerijos pozicija – per "A" valdybos narį nuo Ministerijos. Ä®galiojimÄ pasiraÅ¡ydavo, ar jį vizuodavo ministras, Å¡iuo atveju A. S. Kokia pozicija turi bÅ«ti balsuojant, spręsdavo jis, Ž.

V., su A. D. ir kiti Ministerijos specialistai. A. S. savo pozicijÄ dėl balsavimo iÅ¡reikÅ¡davo pasiraÅ¡ydamas/vizuodamas įgaliojimÄ â€“ jis galėjo nesutikti su aptarta pozicija. 2012 m. liepos mėnesį R. V. iÅ¡sakė pozicijÄ , kad esamas biudžetas nepakankamas, kad jį reikia ženkliai didinti, nes tokiai informacijos sklaidai, kaip buvo aptarta susirinkimų, pasitarimų metu, pinigų, skirtų informavimui, neužteks. R. V. sakė, kad reikės UAB "A" valdybos sprendimo didinti biudžetÄ komunikacijos priemonėms.

Kiek prisimena, biudžetas buvo praÅ¡omas didinti ženkliai, konkrečių sumų nepamena, bet tai buvo sumos, skaičiuojamos milijonais. R. V. sakė, kad tokios apimties projekto vieÅ¡inimui reikės labai didelio biudžeto, teiravosi, ar tikrai reikalingos tokios priemonės, kurios reikalauja tokio didelio biudžeto. R. V. tarsi norėjo pasitikslinti, ar tikrai reikia tokios apimties vieÅ¡inimo. Ministras A. S. pasakė, kad reikia. R. V. taip pat sakė, kad vieÅ¡inimo paslaugų reikia greitai, kad paslaugoms nupirkti yra labai trumpas laikas, kalbėjo apie vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«dÄ .

Susirinkimų, pasitarimų metu buvo kalbama apie supaprastintÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , tiksliai pirkimo bÅ«do neprisimena. Gali bÅ«ti, kad apie pirkimo bÅ«dus kalbėjo S. B. Kiek prisimena, S. B. vėliau susirinkimuose, pasitarimuose nebedalyvavo, gal tai buvo prieÅ¡ pat referendumÄ arba po jo. R. V. iÅ¡aiÅ¡kino, kad yra du bÅ«dai, kuriais galima atlikti viešųjų paslaugų pirkimÄ , vienas iÅ¡ jų (koks bÅ«das, nepamena) užtruks ilgai ir gali bÅ«ti ne toks efektyvus, nes užsitęs laike. Kitas bÅ«das – supaprastintas vieÅ¡asis pirkimas, kuris yra greitesnis ir bus efektyvesnis.

R. V. minėjo, kad yra probleminių taÅ¡kų vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kokių konkrečiai, nepamena. R. V. nesakė konkrečiai, kad nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo, neįmanoma suorganizuoti vieÅ¡ojo pirkimo. Taip pat jis kalbėjo, kad pagal pinigų sumÄ , kurios jis nepamena, jau reikėtų skelbti tarptautinį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Ä®monės vadovas R. V. norėjo politinio palaikymo ir jį gavo – A. S. pasakė, kad reikia vykdyti efektyvų vieÅ¡inimÄ , reikia naudoti pinigus tiek, kiek reikia, vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ per trumpesnį laikÄ .

A. S. sakė R. V., kad aukščiausių Å¡alies vadovų – Lietuvos Respublikos Prezidentės, Ministro Pirmininko pozicija yra tokia, jog visuomenei trÅ«ksta informacijos apie naujos atominės elektrinės statybos projektÄ , kad jį reikia vieÅ¡inti. R. V. sakydavo, kad jei ministras sako, tai reiÅ¡kia yra reikalinga atlikti vieÅ¡inimÄ , informuoti visuomenę efektyviai, naudojant reikiamas pinigų sumas. Jam nėra žinoma, kaip bendrovė įvykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€“ bendrovėje buvo teisininkai, kurie turėjo juos organizuoti, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.

IÅ¡ visos atmosferos jis suprato, kad su vieÅ¡uoju konkursu, pinigų panaudojimu iki galo nėra viskas aiÅ¡ku, kad galimai yra kažkokių problemų. R. V. minėtus klausimus kėlė ne vienÄ kartÄ , o susirinkimai, pasitarimai vykdavo apie du kartus per savaitę. Jam nėra žinoma, kokie asmeniniai motyvai R. V. buvo svarbÅ«s, priimant sprendimus dėl pinigų panaudojimo, dėl vieÅ¡ojo pirkimo organizavimo. Tuo metu vykdavo pasitarimai pas MinistrÄ PirmininkÄ A. K.. Juose dalyvaudavo A. K., jo patarėjas K.

Å ., A. S., jis ir, priklausomai nuo poreikio, R. V. (jis dalyvaudavo apie 70 procentų visų pasitarimų). Å ių pasitarimų metu buvo kalbama, kad reikia efektyviai vieÅ¡inti naujos atominės elektrinės statybÄ . R. V. buvo pasakyta, kad jis UAB "A" lėšomis turi atlikti visuomenės vieÅ¡inimo darbus, pasitelkiant tam tinkamas priemones – tinkamus rangovus tokiam darbui atlikti – efektyviam naujos atominės elektrinės statybos vieÅ¡inimui, visuomenės informavimui. Jis negali pasakyti, kas kÄ konkrečiai pasakydavo tuose pasitarimuose.

R. V. pristatydavo vieÅ¡inimo priemones, kokias ruoÅ¡iamasi naudoti, pristatydavo tarpinius rezultatus, kaip piliečiai balsuotų. Gali bÅ«ti, kad R. V. paminėjo vieÅ¡ojo pirkimo ir pinigų problematikÄ , tačiau apie tai diskusijų nebÅ«davo. Jei teisingai prisimena, A. S. pasakė, kad UAB "A" reikia politinio įgaliojimo, raÅ¡to, o galbÅ«t iniciatyva buvo iÅ¡ UAB "A" gauti raÅ¡tÄ , dėl visuomenės informavimo reikalingumo. RaÅ¡to esmė – aktyvinti naujos atominės elektrinės statybos projekto vieÅ¡inimÄ Ä¯vertinant tai, kad 2012-10-14 Å¡iuo klausimu vyks referendumas.

Gali bÅ«ti, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012-09-12 raÅ¡tÄ ,,Dėl informacijos sklaidos“ Nr. (11.9-13)3-3453 rengė UAB "A" darbuotojai ir atsiuntė jam tik pasiraÅ¡yti. Mato, kad raÅ¡te nėra nurodytas jo rengėjas dėl to mano, kad rengė "A" darbuotojai. Pats Å¡io raÅ¡to projekto nerengė, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas redagavo tekstÄ . RaÅ¡to esmės jis nekeitė, galimai "A" rengėjų raÅ¡te sumos, kuriÄ galima panaudoti vieÅ¡inimo paslaugoms, nebuvo, o jei ji ir bÅ«tų buvusi, jis nebÅ«tų prieÅ¡taravęs. Jam nieko nėra žinoma, apie tai, kiek buvo panaudota pinigų naujos atominės elektrinės statybos projekto vieÅ¡inimui, jam nėra žinoma, kokia įmonė teikė vieÅ¡inimo paslaugas, nežinoma, ar vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ buvo pažeisti įstatymai (t. 8, b. l. 154-158).

Liudytojas A. V. parodė, kad UAB "A" valdybos nariu buvo apytiksliai nuo 2011 m. pradžios iki 2013 m. pavasario. Tuo metu jis buvo F. viceministras. IÅ¡ jam pateiktų dokumentų gali pasakyti, kad 2012-08-21 posėdis vyko balsuojant raÅ¡tu, tai yra valdybos nariai fiziÅ¡kai į posėdį nesirinko, o savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kė biuletenį užpildant raÅ¡tu. Konkrečiai neprisimena, kaip viskas vyko, bet jam buvo pateikti atitinkami dokumentai, su kuriais jis susipažino ir priėmė sprendimÄ . Dokumentai, matomai, jam buvo pateikti tie, kurie yra iÅ¡vardinti posėdžio protokole bei darbotvarkėje, kurioje buvo numatyta posėdžio data.

Be to, jam buvo pateiktas biuletenis, kuriame jis iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę atitinkamai pažymėdamas biuletenyje ,,už“. Dokumentus jam pateikdavo į darbo vietÄ â€“ F. ministerijÄ . PasiraÅ¡ytÄ biuletenį jis pateikė "A" per "A" už tai atsakingus darbuotojus. Kokiu bÅ«du turi vykti posėdis, nuspręsdavo valdybos pirmininkas. Tokiu pat bÅ«du vyko ir 2012-09-14 posėdis. Konkrečiai jis nepamena, kokie dokumentai buvo pateikti, bet iÅ¡ jam pateiktų Å¡ios apklausos metu, mato, kad turėjo bÅ«ti pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, Komunikacijos priemonių planas, Energetikos ministerijos raÅ¡tas.

Buvo pateiktas biuletenis. Jis neprisimena, ar jam buvo kilę kokių nors klausimų, ar ne, bet buvo nutarta leisti naudoti komunikacijos biudžeto rezervÄ (4 000 000 Lt), dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2012-08-21. Abiejų posėdžių protokolai jam buvo pateikti pasiraÅ¡yti, kokiu bÅ«du jie buvo pateikti, neprisimena. Už tinkamÄ lėšų panaudojimÄ yra atsakinga pati UAB "A" ir atitinkami vadovai bei darbuotojai. Jam nėra konkrečiai žinoma, ar tuo metu, kai valdyba svarstė klausimÄ dėl papildomų lėšų skyrimo visuomenės informavimui, UAB "A" vykdė vieÅ¡uosius pirkimus ar vieÅ¡inimo kampanijÄ , jo nuomone, turėjo vykdyti.

Jo manymu, papildomi pinigai buvo reikalingi, nes visuomenei reikėjo paaiÅ¡kinti, kas yra atominė energetika, apie naujos atominės elektrinės statybos projektÄ , kad visuomenė galėtų objektyviai balsuoti referendume. Kaip konkrečiai buvo panaudotas 4 000 000 Lt rezervas, jam nėra žinoma, tačiau jie turėjo bÅ«ti panaudoti laikantis galiojusių norminių aktų. Domėtis "A" veikla, kaip ji vykdo vieÅ¡uosius pirkimus, nebuvo jo kompetencijoje. Jam nėra žinoma, kad R. V. bÅ«tų daromas spaudimas bet kokiomis priemonėmis vykdyti naujos atominės elektrinės statybos projekto vieÅ¡inimÄ (t. 8, b. l. 146-149).

Liudytojas M. Z. parodė, kad UAB "A" valdybos nariu buvo apytiksliai nuo 2012 m. pradžios iki 2013 m. pavasario. Tuo metu jis dirbo Å . prekybos ir investicijos tarybos vadovu Baltijos Å¡alims ir ėjo UAB "A" nepriklausomo valdybos nario pareigas. Valdyba priima atitinkamus sprendimus pagal valdybos reglamentÄ , vertina įmonės veiklÄ nustatyta tvarka. Ä® įmonės vidaus veiklÄ , tokiÄ kaip viešųjų pirkimų organizavimas, valdyba nesikiÅ¡o. Pagal jam pateiktus dokumentus mato, kad buvo du valdybos posėdžiai (2012-08-21 ir 2012-09-14), kurių metu buvo svarstomas klausimas dėl 4 000 000 Lt komunikacijai, naujos atominės elektrinės projekto vieÅ¡inimui.

Konkrečiai, kaip vyko posėdžiai, kas konkrečiai be valdybos narių juose dalyvavo, neprisimena. Jo nuomone, naujos atominės elektrinės projektÄ reikėjo vieÅ¡inti daug anksčiau, tai reikėjo vieÅ¡inti nuolat. Referendumas buvo paskelbtas 2012 m. vasarÄ , tai nuo to momento atsirado poreikis skirti daug daugiau lėšų ir vieÅ¡inimo kampanijai. Jis posėdžių metu pažymėjo visiems nariams ir kitiems asmenims dalyvaujantiems posėdžiuose, kad Å¡iÄ vieÅ¡inimo kampanijÄ reikėjo pradėti daug anksčiau, kaip ir jis buvo siÅ«lęs dar 2012 m. pradžioje, nes dabar buvo reaguojama į pasekmes, todėl neverta tikėtis labai gero rezultato – palankios vieÅ¡osios nuomonės. Jis nepamena, ar iki skiriant 4 000 000 Lt UAB "A" jau vykdė vieÅ¡inimo kampanijÄ , ar jau buvo nupirkusi kokias nors komunikacijos paslaugas.

Å iuo metu nepamena, ar 2012 m. skiriant 4 000 000 Lt komunikacijai, buvo vykdomi ar paskelbti kokie nors vieÅ¡ieji pirkimai dėl komunikacijos paslaugų pirkimo. LogiÅ¡kai mÄ stant, Komunikacijos priemonių planÄ valdybai turėjo pristatyti R. V. su S. B., bet kaip viskas tiksliai vyko, nepamena. Kas rengė minėtÄ planÄ , nežino. Skiriant 4 000 000 Lt jo pozicija buvo tokia, kad ir kiek pinigų bebÅ«tų skirta visuomenės informavimui, vis tiek rezultatas nebus pasiektas – referendume visuomenė balsuos prieÅ¡ atominės elektrinės statybÄ , nes buvo per mažai laiko.

Vis dėlto, jo pozicija buvo, kad vieÅ¡inti toliau reikia ir tai reikia daryti labai intensyviai, nes kažkokia tikimybė pasiekti rezultatÄ vis tiek buvo likusi. Be to, tuo laiku labai intensyviai vyko informacijos teikimas apie tai, kad Lietuvai nauja atominė elektrinė nereikalinga, kad atominė energetika yra pavojinga, kad nauja atominė elektrinė bus nuostolinga Lietuvai. Jam nieko nėra tiksliai žinoma apie tai, kaip, kokiu bÅ«du buvo panaudoti 4 000 000 Lt, nes jam ataskaita apie Å¡ių pinigų iÅ¡leidimÄ nebuvo pateikta.

Tiksliai nepamena, bet mano, kad parengiamųjų posėdžių dėl 4 000 000 Lt skyrimo, nebuvo. Kiek atsimena, bÅ«damas Ū. viceministru A. A., kažkuriame UAB "A" valdybos paruoÅ¡iamajame posėdyje dalyvavo, bet ne 2012-08-21, 2012-09-14 posėdžiuose. Jis bandė kažkÄ aiÅ¡kinti, pasakoti apie atominę elektrinę, bet tuometinis valdybos pirmininkas A. D. pareiÅ¡kė, kad jis nepageidaujamas ir A. A. A. toliau nebedalyvavo posėdyje. Kai kada valdybos posėdžiuose jis, M. Z., nedalyvaudavo, nes nebÅ«davo Lietuvoje.

Tais atvejais reikiamÄ medžiagÄ atsiųsdavo elektroniniu paÅ¡tu, jis balsuodavo taip pat elektroniniu paÅ¡tu (t. 8, b. l. 150-153). Liudytojas A. S. parodė, kad prieÅ¡ 2012-10-14 rinkimus į Lietuvos Respublikos SeimÄ , o tuo pačiu ir referendumÄ dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, spaudoje pasirodė straipsniai, kad visuomenė yra nepakankamai informuojama apie minėtÄ projektÄ . Jis pats asmeniÅ¡kai prašė UAB "A" valdybos pirmininko A. D., viceministro Ž. V. dėti visas pastangas kuo plačiau pristatyti visuomenei Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektÄ .

Finansinių klausimų jis nesprendė, nors jam buvo pristatomi Å¡ie klausimai. Jis skatino visomis galimomis priemonėmis pateikti objektyviÄ informacijÄ , kad žmonės prieÅ¡ referendumÄ turėtų kuo daugiau informacijos apie teigiamas ir neigiamas projekto puses. Jis tikėjo, kad Å¡is projektas yra naudingas Lietuvai. Informuojant visuomenę buvo informacijos ir apie galimas grėsmes, kurios galėtų kilti žmonėms, veikiant naujai atominei elektrinei. Tuo metu Ministerijoje vykdavo pakankamai dažni susirinkimai Å¡iuo klausimu.

Susirinkimų detalių jis neprisimena. Jis prisimena R. V. pozicijÄ , kad jis viskÄ darys, tik laikantis įstatymų. Jis nesigilino ir nežino apie UAB "A" vykdytus vieÅ¡uosius pirkimus, apie vieÅ¡inimo paslaugoms skiriamus ir naudojamus pinigus. Pinigų skyrimÄ ir naudojimo klausimus turėjo spręsti UAB "A" valdyba, vieÅ¡uosius pirkimus turėjo organizuoti ir už tai buvo atsakinga bendrovė. Neprisimena, kad R. V. bÅ«tų sakęs, kad kažkas nesigauna, kad nėra pinigų, kad nėra įmanoma nupirkti vieÅ¡inimo paslaugų.

Jis prašė imtis visų priemonių teikiant informacijÄ visuomenei, bet visada vienaip ar kitaip buvo aiÅ¡ku, kad tai turėjo bÅ«ti daroma tik laikantis įstatymų ir teisėtai. Tuo metu jis girdėjo skaičius, kiek buvo iÅ¡leista pinigų vieÅ¡inimo paslaugoms, bet dabar jis jų neprisimena. Jam nežinoma apie UAB "A" padarytus pažeidimus, perkant vieÅ¡inimo paslaugas, panaudojant pinigus. Jam niekas įtakos dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje vieÅ¡inimo nedarė (t. 8, b. l. 163-165).

Liudytojas J. B. parodė, kad 2011-2012 m. UAB ,,D.“ dalyvavo vieÅ¡uosiuose konkursuose, kuriuos skelbė "A" dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo. UAB ,,D.“ laimėjo du konkursus ir teikė paslaugas. 2012 m. vasarÄ "A" skelbė dar vienÄ konkursÄ dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo. "D" dalyvavo Å¡iame konkurse, tačiau jo nelaimėjo. "D" siÅ«lytos kainos nepamena. "D" konkurso nelaimėjo, nes siÅ«lomų paslaugų kokybė buvo įvertinta labai žemu balu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad prieÅ¡ tai UAB ,,D,“ teikė panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugas ir iÅ¡ "A" priekaiÅ¡tų dėl darbų kokybės nebuvo.

Nežino, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė, kad "D" nelaimėjo Å¡io konkurso. Jam nėra žinomi kokie nors susitarimai tarp "A" ir UAB ,,C“ dėl konkurso laimėjimo. "C" vykdomÄ kampanijÄ jis matė, ji buvo labai intensyvi, "D" savo pasiÅ«lyme tikrai nesiÅ«lė tokios apimties ir intensyvumo paslaugų. Jam nekilo minčių, kad "C" teikiamos paslaugos kainuoja ne 1 200 000 Lt, kaip buvo nurodyta "A" konkursiniame pasiÅ«lyme, nesekė "C" vykdomos kampanijos, neskaičiavo, už kokiÄ pinigų sumÄ bÅ«tų galima įvykdyti tokiÄ kampanijÄ .

Iš jam pateiktos sutarties įvykdymo ataskaitos matyti, kad sutarties įvykdymo suma yra 4 579 625,08 Lt. Ar "D" būtų dalyvavusi tokios apimties viešajame konkurse 2012 m., negali pasakyti. Šiandien mano, kad "D" būtų dalyvavusi konkurse, jei suma būtų buvusi apie 4 000 000 Lt. "D" turėjo pajėgumus teikti tokios apimties ir tokio lygio paslaugas. Sužinojęs, kokia buvo sutarties vykdymo suma, nežino, ar "D" buvo netinkamai informuota, ar buvo kokie nors apgaulės elementai, ar buvo pažeistas konkurencingumo principas.

Jam nėra žinoma, kad "C" žinojo, jog paslaugų "A" pirks ne už 1 200 000 Lt, o už apie 4 000 000 Lt. Viešųjų ryÅ¡ių rinkoje vykdant didelės apimties projektus (tokie kaip buvo "A" aplinkybės gali keistis, nėra galimybės suplanuoti tiksliai ir detaliai teikiamų paslaugų. (t. 8, b. l. 120-122). Liudytojas R. J. parodė, kad "E" dalyvavo "A" organizuotame konkurse dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo. PraÅ¡omos teikti paslaugos buvo didelės apimties, pati informavimo apie atominę energetikÄ kampanija buvo įdomi.

Konkursas buvo organizuojamas 2012 m. prieš Seimo rinkimus, per kuriuos turėjo vykti referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. "A" pasiūlyme buvo nurodyta 1 200 000 Lt suma be PVM, tačiau techninėje specifikacijoje buvo nurodytos preliminarios paslaugų apimtys, kur buvo rašoma, kad patirtos papildomos išlaidos bus apmokamos papildomai. Jie suprato, kad 1 200 000 Lt nėra galutinė suma už pageidaujamas paslaugas, kad ši suma gali būti viršyta. "E" siūlė paslaugas už 995 500 Lt be PVM.

Jie konkurso nelaimėjo. Jam sunku pasakyti, ar laimėjusios konkursÄ "C" tuomet vykdoma kampanija kainavo 1 200 000 Lt, tai yra vertinimo dalykas. Jei "A" bÅ«tų skelbusi konkursÄ dėl paslaugų teikimo už didesnę pinigų sumÄ , "E" bÅ«tų dalyvavusi konkurse. "E" buvo pajėgi atlikti ir gerokai didesnės apimties darbus už ženklai didesnę sumÄ . "E" minėtame konkurse dalyvavo ne dėl pinigų, o dėl to, kad iÅ¡bandytų save, dėl ambicingumo. Organizuojant minėtÄ konkursÄ buvo skubama, dalyvių pasiÅ«lymai ir kvalifikaciniai dokumentai buvo perskaityti, patikrinti ir įvertinti, atliktas ekonomiÅ¡kumo vertinimas maždaug per nepilnas keturias valandas (t. 8, b. l. 126-128).

Liudytoja G. K. parodė, kad "E" dirba nuo 2005 m., nuo 2009 m. – projektų direktore. Nuo 2009 m. iki 2011 m. pabaigos ji dirbo su vienu projektu – Finansų ministerijos 2007-2013 m. Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos Lietuvai vieÅ¡inimo projektu. Nuo 2012 m. ji rengia konkursinius siÅ«lymus viešųjų pirkimų konkursams. 2016 m. lapkričio mėnesį "E" direktorius R. J. pavedė jai parengti Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžetÄ pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos paklausimÄ ir pateiktÄ "A" Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planÄ .

Pateiktame plane nėra numatyta konkrečių numatytų atlikti darbų apimčių ir kiekių, dėl to labai sunku nustatyti atitinkamas konkrečias pinigų sumas, kurias buvo praÅ¡oma įraÅ¡yti į Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžetÄ . Ji peržiÅ«rėjo "E" medžiagÄ , kuri buvo teikiama dalyvaujant konkursuose 2012 m., tai yra peržiÅ«rėjo "E" teiktus pasiÅ«lymus konkursams panaÅ¡ioms paslaugoms teikti 2012 m. Rengdama biudžetÄ ji pradėjo nuo tokių pozicijų, kurias lengviausia įvertinti, pavyzdžiui: ,,Tyrimai“, reklaminių priemonių gamyba (5 klipai), ,,Reaktoriaus kelionė“ – buvo įvardinta 12 miestų, kas reiÅ¡kia, kad turėjo bÅ«ti renginiai 12-oje miestų, ,,TV kampanija“ – 1,5 mėn. 5 klipai, ,,Infografija“ 50 faktų apie atominę elektrinę.

Po to, vertindama jau turimas aiškesnes sumas pagal anksčiau paminėtas pozicijas, paskaičiavo, kokie maždaug gali būti kitų pozicijų kiekiai ir kiek tai galėtų kainuoti, pavyzdžiui: spaudos ir radijo kampanija; lankstinukų platinimas; reklama kino teatruose. Biudžeto I dalis ,,Kampanijos koordinavimas, valdymas ir viešųjų ryšių paslaugos“ praktiškai yra "E" darbuotojų darbas, kurį galima įvertinti. Ji paskaičiavo, kiek galėtų būti įvertintas yra "E" darbuotojų darbas atliekant I Biudžeto dalyje numatytus darbus ir į Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžeto I dalį įrašė atitinkamas paskaičiuotas sumas.

Visas preliminarias sumas į BiudžetÄ rašė, skaičiuodama jas 2012 m. įkainiais. Pozicijos dėl internetinio puslapio optimizavimo kainÄ taip pat paskaičiavo pagal panaÅ¡ius projektus. Biudžete kainas įrašė minimalias ir maksimalias, kadangi konkrečiai ir tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės. Pažymi, kad jos rengtame Biudžete kainos yra preliminarios. Nuo 2008 m. iki 2011 m. ji dirbo su projektų įgyvendinimu, matė ir suprato, kaip yra atliekami panašūs darbai, kurioje vietoje galima sutaupyt, kurioje vietoje reikia sumokėti tiek, kiek sutarta.

Nuo 2011 m. iki dabar ji projektų direktorė ir rengia pasiÅ«lymus konkursams, kuriuose reikalinga apskaičiuoti siÅ«lomas už paslaugas sumas. Jos patirtis komunikacijos paslaugų teikimo srityje yra 12 m. ir leidžia daryti atitinkamas įžvalgas, kas kiek galėtų kainuoti, bendrovei samdantis atitinkamus rangovus. Ji yra baigusi komunikacijos mokslus Vilniaus universitete, yra informologijos mokslų magistrė, nuolat dirbo praktinį darbÄ , susijusį su savo profesija, jos iÅ¡silavinimas bei praktinė patirtis leidžia tinkamai bei profesionaliai įvertinti situacijÄ , paskaičiuoti atitinkamas paslaugų kainas, tai ji ir atliko STT praÅ¡ymu – parengė Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžetÄ .

Liudytoja taip pat parodė, kad sutartys "E" dėl kainų su rangovais (televizija, radiju, kitomis informavimo priemonėmis) yra sudaromos konkretiems projektams, o ne kažkokio laikotarpio sutartys, nes tai bÅ«tų nelogiÅ¡ka – jei tuo metu įmonė nėra laimėjusi konkursų dėl vaizdo klipų demonstravimo per televizijÄ , tai tokia sutartis tuo momentu įmonei visiÅ¡kai nereikalinga. Paprastai esant dideliam projektui, tokiam, kaip aptariamas "A" žiniasklaidos priemonės (televizija, radiju, kitomis informavimo priemonėmis) taiko ženklias nuolaidas.

Liudytoja taip pat parodė, kad dėl 2012 m. rugpjūčio mėnesį teikto pasiÅ«lymo dalyvauti "A" skelbtame konkurse dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo - pasiÅ«lymÄ rengė ne ji, kas konkrečiai rengė, nepamena, bet gali bÅ«ti, kad A. K., kuri "E" nebedirba, tačiau liudytoja jį yra peržiÅ«rėjusi ir su juo susipažinusi. Pagal dokumentus "A" skelbto konkurso sÄ mata buvo 1 200 000 Lt be PVM, "E" pasiÅ«lė 995 500 Lt be PVM. Lyginant siekiamas gauti paslaugas pagal minėtÄ skelbtÄ konkursÄ ir BiudžetÄ , kurį ji pildė STT pavedimu, pagal jos pildytÄ BiudžetÄ paslaugos buvo įvairesnės, paslaugų pobÅ«dis buvo sudėtingesnis.

Dėl to bendra jos rengtame Biudžete paslaugų kaina buvo didesnė apie 700 000 Lt. Pagal jos paskaičiuotas paslaugų kainas toks skirtumas yra normalus ir logiÅ¡kas (t. 8, b. l. 129-132) Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-07-24 raÅ¡tu Nr. 4S-3274 informavo, kad UAB "A" IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B. 2012-07-04 VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡tu Nr. PID-2012-73 pasiÅ«lė UAB "A" direktoriui R. V. organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms įsigyti. VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡te S. B. nurodė, kad: ,,Atsižvelgiant į tai, jog baigiasi 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. MIS_2011_52, o vykdant naujosios Visagino AE projektÄ yra reikalinga nuolat aktyviai informuoti visuomenę apie AE projekto eigÄ , branduolinę energetikÄ bei vykdyti kitus komunikacijos ir viešųjų ryÅ¡ių veiksmus - rengti informacinius straipsnius, organizuoti įvairius renginius, vykdyti žiniasklaidos planavimo ir kitus su projekto komunikacija susijusius veiksmus, yra, reikalingos viešųjų ryÅ¡ių paslaugos“.

VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡te nurodyta, kad numatoma vieÅ¡ojo pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM. UAB "A" generalinis direktorius R. V. 2012-07-04 rezoliucija, užraÅ¡yta ant VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡to, įpareigojo organizatorių atlikti nurodytÄ pirkimÄ , 2012-07-17 įsakymu Nr. 1S-2012-46 „Dėl Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudarymo" sudarė Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , kurios nariais paskyrė S. B. (pirmininku), A.

M., A. R., V. K., G. K. ir įpareigojo atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. 2012-07-10 įsakymu Nr. 1S-2012-52 komisijÄ papildė nauju nariu M. B., o 2012-07-10 įsakymu Nr. 1S-2012-53 – nauja nare A. J.. Pirkimo komisijos 2012-07-17 posėdžio protokolu Nr. 1 nustatyta, kad Pirkimo komisija 2012-07-17 posėdyje nusprendė PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du ir patvirtino Pirkimo dokumentus. Pirkimo komisijos 2012-07-17 posėdžio protokole Nr. 1 pažymėta, jog preliminari numatoma Pirkimo vertė - 1 200 000 Lt be PVM.

Skelbimas apie PirkimÄ buvo vieÅ¡ai paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (interneto svetainė http://www.eviesiejipirkimai.lt/, vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 124904) 2012-07-20. Pirkimo komisijos 2012-08-16 posėdžio protokolu Nr. 5 nustatyta, kad Pirkimo komisija 2012-08-16 posėdyje nusprendė Pirkimo laimėtoja iÅ¡rinkti UAB "C" "A" su UAB „"C"" 2012-09-03 sudarė vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS-2012-67, kurios 5.1 p. nurodė, kad „Bendra numatoma Užsakovo Paslaugų vertė - iki 1 200 000 Lt be PVM“.

Sutarties priede Nr. 3 „Paslaugų įkainiai" nurodyta, kokias paslaugas ketina įsigyti UAB "A" iš viso nurodyta, jog UAB "A" ketina įsigyti aukščiau minėtų paslaugų už 1 030 125 Lt be PVM. Iš Viešųjų pirkimų tarnybai 2012-09-04 S. B. pateiktos Pirkimo procedūrų ataskaitos Nr. 10012) matyti, kad 2012-09-03 sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis su UAB "C" o minėtoje sutartyje nustatyta bendra Pirkinio objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt. Iš Viešųjų pirkimų tarnybai 2013-02-19 UAB "A" darbuotojos A.

R. pateiktos įvykdytos Sutarties ataskaitos Nr. AG3-3211 matyti, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt su PVM. 2013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2011, Nr. 123-5813) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertino UAB "A" pateiktus dokumentus, susijusius su Pirkimu, ir nustatė, kad UAB "A" pagal Sutartį priėmė UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už 4 344 072,22 Lt su PVM.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis UAB "A" iÅ¡ bendrovės UAB "C" įsigijo paslaugų už 4 344 072,22 Lt, nors įvykdytos Sutarties ataskaitoje nurodyta, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt. Å is neatitikimas galėjo kilti dėl to, kad arba UAB "A" pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai ne visÄ informacijÄ , arba po tarnybos atlikto Pirkimo vertinimo įsigijo papildomų paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad UAB „"A"" priėmė ne tas paslaugas ir ne tokiomis kainomis, kokios buvo nurodytos Sutartyje, pavyzdžiui: 1. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad už vienÄ TV klipų kÅ«rybos ir gamybos paslaugÄ buvo paskaičiuota 119 588,28 Lt su PVM, nors nei tokia paslauga, nei toks įkainis nebuvo numatytas Sutartyje, Pirkimo dokumentuose ir tiekėjo UAB "C" pasiÅ«lyme Pirkimui; 2. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad vienos Visuomenės informavimo apie "A" projektÄ paslaugos kaina yra 90 157,1 Lt su PVM, nors Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose nei tokios paslaugos, nei tokie įkainiai nenurodyti; 3. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 350 egz. spaudos darbų (broÅ¡iÅ«rų) kaina yra 39 000 Lt be PVM, nors Sutartyje visi darbai, susiję su tekstų rengimu ir spausdinimu, yra skaičiuojami valandomis, o ne egzemplioriais; 4. 2012-10-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB "A" įsigijo teisines paslaugas, kurių kaina yra 42 053,55 Lt su PVM, nors tokių paslaugų įsigijimas nebuvo numatytas Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-07-24 raÅ¡te Nr. 4S-3274 nurodė, kad UAB "A" iÅ¡ UAB "C" priėmė ne tas paslaugas, kurios buvo nurodytos Sutartyje ir Pirkimo dokumentuose ir ne tiek, kiek buvo numatyta Sutartyje. Tai reiÅ¡kia, kad UAB "A" faktiÅ¡kai įsigijo UAB "C" PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas paslaugas, nevykdydama vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų ir nesudariusi vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

UAB "A" kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, yra perkančioji organizacija, nes jos akcininko teises įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, norėdama įsigyti prekes, paslaugas ar darbus privalo įvykdyti viešojo pirkimo procedūras (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) bei sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tik su tuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurį viešojo pirkimo komisija, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, išrenka viešojo pirkimo laimėtoju (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad įsigytų viešųjų ryÅ¡ių ar teisines paslaugas, kurios nurodytos UAB "C" PVM sÄ skaitose faktÅ«rose bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose, UAB "A" generalinis direktorius R. V. privalėjo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , nustatyti jai raÅ¡tu užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims įvykdyti (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) bei sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį tik su tuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurį vieÅ¡ojo pirkimo komisija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡rinktų vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

R. V. nevykdė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų. Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos 2005-08-23 Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te Nr. XP-733 nustatyta, kad: „Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai -suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę, su ES teisės reikalavimais, skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, užtikrinti racionalų lėšų, skirtų vieÅ¡iesiems pirkimams, naudojimÄ ir įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-05 nutartyje (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-155/2011) konstatavo, jog „Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , kokybiÅ¡kų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (2005 m. rugpjūčio 23 d.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas)“. Viešųjų pirkimų procedÅ«ros nėra savitikslės, jos skirtos tam, jog bÅ«tų racionaliai naudojamos perkančiųjų organizacijų lėšos ir užtikrinama konkurencija bei rinkos plėtra. Tai reiÅ¡kia, kad UAB "A" dėl to, jog R. V. nevykdė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, galimai neracionaliai ir apribodamas konkurencijÄ Ä¯sigijo paslaugų, Viešųjų pirkimų tarnybos žiniomis, už 4 344 072,22 Lt su PVM.

Dėl R. V. netinkamo pareigų atlikimo bendrovei UAB "A" o tai reiÅ¡kia ir Å¡ios bendrovės akcininkei – Lietuvos Respublikai, buvo padaryta didelė žala (t. 1, b. l. 1-3). IÅ¡ 2013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnybos vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 124904 vertinimo ataskaitos matyti, kad Viešųjų pirkinių tarnyba įvertino UAB "A" kaip Perkančiosios organizacijos, pateiktus dokumentus, papildomÄ informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus, susijusius su 2012-07-20 CVP IS skelbtu supaprastintu atviru konkursu „Viešųjų ryÅ¡ių paslaugos“ (pirkimo numeris 124904).

Pirkimas vykdytas CVP IS priemonėmis, atsižvelgiant į pradžios datÄ , pagal įstatymÄ ir Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas jos vadovo 2012-02-07 įsakymu Nr. IS-2012-11. Ä®vertinusi Pirkimo dokumentus ir Perkančiosios organizacijos vadovo 2012-07-17 įsakymu Nr. IS-2012-46 sudarytos Pirkimo komisijos vykdytas Pirkimo procedÅ«ras Tarnyba nustatė:

1. Komisija 2012-07-17 posėdyje (protokolo Nr.

1) nutarė PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du „Atsižvelgiant į tai, kad preliminari numatoma Pirkimo vertė yra 1 200 000 Lt be PVM<...>“, vadovaudamasi Taisyklių 30 punktu, t. y. „Pirkimas supaprastinto atviro konkurso <...> bÅ«du gali bÅ«ti vykdomas visais atvejais tinkamai apie jį paskelbus“. Pirkimas negalėjo bÅ«ti vykdomas kaip supaprastintas, nes jo metu Perkančioji organizacija nevykdė Ä®statymo 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos veiklos, kaip jau buvo nurodyta jai pateiktame Tarnybos 2012-11-14 raÅ¡te Nr. 4S-5436.

Perkančioji organizacija, nebÅ«dama Ä®statymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta perkančioji organizacija, negalėjo Pirkimo bÅ«dÄ parinkti, atsižvelgiant į CVP IS paskelbtas vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų tarptautinio pirkimo vertės ribas. Ä®statymo 2 priedėlio A paslaugų sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytas paslaugas ji privalėjo pirkti pagal Ä®statymo I ir II skyriaus nuostatas, nes Pirkimo vertė ženkliai virÅ¡ijo CVP IS paskelbtas tarptautinio pirkimo vertės ribas, kai prekes ar paslaugas perka ar projekto konkursÄ vykdo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡ytos perkančiosios organizacijos.

Tuo Perkančioji organizacija pažeidė Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad „Pirkimo vertės nustatymo bÅ«das negali bÅ«ti pasirenkamas taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų dėl pirkimo bÅ«dų pasirinkimo ir pirkimo procedÅ«rų vykdymo“.

2. Pirkimo sÄ lygų 12.8 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas „ Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų sutarčiai įgyvendinti tiekėjas turi paskirti <...> strateginį konsultantÄ turintį <...> ne mažesnę nei 3 metų tarptautinių energetikos sektoriaus projektų, kurių kiekvieno objekto vertė bÅ«tų ne mažesnė kaip 500.000,00 Lt be PVM, konsultavimo patirtį. Nurodyti bent vienÄ tokį projektÄ â€œ. Å io kvalifikacijos reikalavimo patvirtinimui tiekėjas privalėjo pateikti dokumentÄ apie skiriamÄ strateginį konsultantÄ , nurodant konkrečius projektus, kuriems jis vadovavo ir bent vienÄ Ä¯gyvendinto projekto gavėjo rekomendacijÄ .

Perkančioj i organizacija 2012-08-02 CVP IS priemonėmis atsakydama į tiekėjo paklausimÄ dėl Pirkimo sÄ lygų 12.8 punkto, nurodė, kad „<...> tiekėjas privalo pateikti <...> strateginio konsultanto - bent 1 vykdytos konsultacijos tarptautinio energetikos sektoriaus viešųjų ryÅ¡ių projekte, kurio objekto vertė bÅ«tų ne mažesnė kaip 500.000,00 Lt be PVM užsakovo (gavėjo) rekomendacijÄ <...>". Pakartotinai paklausta, ar atsakyme nurodomoje įgyvendinto projekto gavėjo rekomendacijoje gali bÅ«ti nenurodyti konkretÅ«s su projektu dirbę asmenys, jei jų darbÄ su projektu papildoma deklaracija/pažyma patvirtina paslaugas gavėjui teikęs tiekėjas, Perkančioj i organizacija 2012-08-03 CVP IS priemonėmis pateikė atsakymÄ , kad „Kiekvienas siÅ«lomas specialistas turi turėti įgyvendinto (-ų)projekto (-ų) gavėjo (-ų) asmeninę (-es) rekomendacijÄ (-as)“.

UAB "C" kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia Pirkimo sÄ lygose nustatytus reikalavimus (Komisijos 2012-08-10 posėdžio protokolas Nr. 3), nors įrodymui. kad atitinka šį kvalifikacijos reikalavimÄ , tiekėjas pateikė agentÅ«rai „"C" / H & K“ adresuotÄ koncerno „P O" 2008-02-25 raÅ¡tÄ , kuriame patvirtinama, kad „<...> „PKN O" bendradarbiauja su agentÅ«ra „"C" /H & K" nuo 2007 m. birželio. "C" -mÅ«sų ilgalaikis patarėjas iÅ¡orės ir vidaus komunikacijos srityse" ir pačios Perkančiosios organizacijos 2012-08-08 rekomendacijÄ , kurioje patvirtinama, kad ji „2009 m. vasario-gruodžio mėnesiais bendradarbiavo su UAB "C" Pirmame raÅ¡te nenurodytas konkretus projektas, jo vertė ir su projektu dirbę asmenys.

Su koncernu „P O" dirbęs asmuo nurodytas atskiroje UAB "C" direktoriaus pasiraÅ¡ytoje 2012-08-09 deklaracijoje. Antrame raÅ¡te taip pat nenurodytas konkretus projektas ir jo vertė. Patikslinti neiÅ¡samius duomenis apie tiekėjo kvalifikacijÄ praÅ¡oma nebuvo. Tuo Perkančioj i organizacija neužtikrino Taisyklių 52 punkto reikalavimo „<...> vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatomis <...> vykdomas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas" ir Ä®statymo 3 straipsnio I dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi, pažeidė įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatÄ â€žJeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neiÅ¡samius duomenis apie savo kvalifikacijÄ , perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų praÅ¡yti kandidatÄ ar dalyvį Å¡iuos duomenis papildyti arba paaiÅ¡kinti per protingÄ terminÄ " ir Å¡io straipsnio 7 dalies nuostatÄ , kad „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedÅ«romis“.

3. Pirkimo sÄ lygų 10 punkte nustatyta, kad „Sutarties vertė per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį negali virÅ¡yti 1.200.000,00 Lt be PVM" (1 452 000,00 Lt su PVM), tuo tarpu Perkančiajai organizacijai UAB "C" pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų bendra suma apmokėjimui už paslaugas pagal Pirkimo sutartį - 4 334 072,22 Lt su PVM. Planuota Pirkimo apimtis buvo virÅ¡yta neatliekant naujo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų. Tuo Perkančioj i organizacija neužtikrino Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo „vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“ siekimo ir Å¡io straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi.

Viešųjų pirkimų tarnyba padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB "A" vykdant PirkimÄ ir Pirkimo sutartį buvo padaryti Å¡io raÅ¡to 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti Ä®statymo pažeidimai, neužtikrintas pirkimų tikslo siekimas ir pirkimų skaidrumo principo laikymasis ir tai turėjo įtakos Pirkimo rezultatams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-14 nutartyje (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-507/2011) pažymėjo, kad „Nustačius perkančiosios organizacijos veiksmais padarytus viešųjų pirkimų principų ar vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų pažeidimus, jau sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta niekine (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 1.80 straipsnis).

Panaikinus sprendimÄ dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimas negali bÅ«ti pateisinamas“. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijÄ ir Pirkimo dokumentuose nustatytÄ sÄ lygÄ , kad „Paslaugųjį teikimo terminas Å¡alių susitarimu galės (bet neprivalės) bÅ«ti pratęstas <...>, tačiau visas sutarties terminas su visais pratęsimais negalės virÅ¡yti 36 mėnesių“, Tarnyba mano, kad Perkančioji organizacija turėtų nutraukti Pirkimo sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naujÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ (t. 1, b. l. 159-160); "A" įvykdytos pirkimo sutarties ataskaitoje nurodoma, kad sutarties pabaigos data yra 2013-02-14, faktinė sutarties apimtis yra 4.579.625,08 litų (t. 1, b. l. 164).

Iš S. B. 2012-09-17 tarnybinio pranešimo, adresuoto "A" generaliniam direktoriui R. V., pateikto 2015-10-01 elektroniniu paštu, matyti, kad S. B. raštu pranešė, jog Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali būti įvykdytas tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. "A" dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (t. 7, b. l. 166-167). 2016-11-14 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti "C" 2015-02-09 raštu Nr. 150209/01 pateikti dokumentai: 1. 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, kurios 4.1. p. numatoma: ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.

Paslaugų teikimo terminas Å alių susitarimu gali (bet neprivalo) bÅ«ti pratęstas iki bus iÅ¡naudota Sutartyje numatyta Paslaugų suma. Sutarties galiojimas bet kokiu atveju pasibaigia, jeigu pagal Sutartį suteiktų Paslaugų suma pasiekia numatomÄ Užsakovo maksimaliÄ Sutarties sumÄ â€œ. Sutarties 5.1. p. numatoma: ,,Bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos iÅ¡laidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme.

Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis. Sutarties 5 punkte yra 4 papunkčiai. Sutartį pasiraÅ¡antys asmenys nurodomi "A" generalinis direktorius R. V. (Å¡alia pavardės yra paraÅ¡as ir įmonės antspaudo atspaudas) ir "C" projektų direktorė L. Å . (Å¡alia pavardės yra paraÅ¡as ir įmonės antspaudo atspaudas). Sutarties 1 priedas ,,Pirkimo sÄ lygos“ yra viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du sÄ lygos, kurio 9 p. nurodomas pirkimo objektas – viešųjų ryÅ¡ių paslaugos. 10 p. nurodoma paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, Sutarties vertė per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį negali virÅ¡yti 1 200 000 Lt be PVM Å¡iame punkte nurodytÄ sumÄ .

Paslaugų teikimo terminas Å¡alių susitarimu galės (bet neprivalės) bÅ«ti pratęstas iki kol bus iÅ¡naudotos Å¡iame punkte numatytos lėšos (t. 5, b. l.7-38); 2. "C" 2012-08-10 pasiÅ«lymas, kuriame numatyta viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo kaina su PVM 1 246 451,25 Lt (t. 5, b. l. 39-88); 3. 2016-11-16 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėti "C" 2015-02-09 raÅ¡tu Nr. 150209/01 raÅ¡tu pateikti apmokėjimo dokumentai, nustatyta, kad S. B. paraÅ¡as yra tik 2012-09-25 PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje, serija 2012 Nr. 0556.

Paslaugos pavadinimas: už rugsėjo mėn. viešųjų ryÅ¡ių paslaugas pagal 2012 m. rugsėjo 03 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. MIS-2012-67. Suma be PVM 854 728.57 Lt, suma su PVM 1 026982.02 Lt. Prie Å¡ios sÄ skaitos pridėtame 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte bei 2012-09-12 UAB "A" SÄ matoje Nr. 1209/1 yra L. Å . ir R. V. paraÅ¡ai. Vėlesniuose apmokėjimo dokumentuose S. B. paraÅ¡o nėra. Po 2012-09-28 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, serija 2012 Nr. 0612 pateikimo sÄ skaitų - faktÅ«rų bendra suma apmokėjimui yra 1.205.533,78 litų be PVM.

Paskutinė apmokėjimui pateikta 2012-12-31 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, serija 2012 Nr. 0841, su lydinčiais dokumentais. Bendra pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras pateikta apmokėjimui suma yra 4.579.625,08 litų su PVM (t. 5, b. l. 109-198, t. 6, b. l.1-168). UAB "B" 2013-09-11 raÅ¡tu Nr. S_2013-340 pateikti "A" įstatai, juridinių asmenų registre įregistruoti 2011-02-11. UAB "A" tikslai yra Lietuvos Respublikos elektros sektoriaus įmonių efektyvios veiklos užtikrinimas ir naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant, projektines studijas, strateginė planavimÄ ir rizikų valdymÄ , investicinį planavimÄ , parengiamųjų projektų darbų organizavimÄ , vykdymÄ ir kontrolę. "A" turi teisę verstis veikla, kuri neprieÅ¡tarauja jos veiklos tikslams ir Lietuvos Respublikos įstatymams.

Ä®vykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gavusi atitinkamus leidimus bei licencijas, UAB "A" stato, eksploatuoja naujÄ atominę elektrinę, teisės aktų nustatyta tvarka plečia elektros energijos gamybos pajėgumus ir teikia elektros energijÄ . Valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, Valdyba ir Generalinis direktorius. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės veiklÄ , jai vadovauja, veikia bendrovės vardu ir vienvaldiÅ¡kai sudaro sandorius. Taip pat Generalinis direktorius vykdo kitas funkcijas, nustatytas įstatymuose, įstatuose, Visuotinio susirinkimo nutarimuose ar valdybos sprendimuose, bei sprendžia kitus bendrovės veiklos klausimus, kurie pagal įstatymus ar įstatus nepriskirti kitų bendrovės organų kompetencijai (t. 2, b. l. 165-172); "A" įstatų, 2011-02-11 įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10 straipsnyje numatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai; pagal 40 straipsnį generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklÄ , jai vadovauja ir veikia jos vardu, vienvaldiÅ¡kai sudaro sandorius; pagal 41 straipsnio 3 punktÄ Bendrovės generalinis direktorius leidžia įsakymus, reguliuojančius Bendrovės darbuotojų darbÄ ;

Pagal 41.6 punktÄ Bendrovės generalinis direktorius disponuoja bankų sÄ skaitose esančiomis Bendrovės lėšomis (t. 2, b. l. 165-172); "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punkte nustatyta, kad direktorius yra vienasmenis "A" valdymo organas; pagal 4.1.1 p., Direktorius turi teisę duoti "A" darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su "A" vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymÄ (t. 3, b. l. 2-4); 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67, pateiktos UAB "B" 2013-09-11 raÅ¡tu Nr. S_2013-340, 2016-11-18 apžiÅ«ros metu nustatyta, kad Sutarties 4.1. p. numatoma: ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“ Sutarties 5.1. p. numatoma: ,,Bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1.200.000,00 litų be PVM.

Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos iÅ¡laidos, reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis“. Sutarties 5.5. numatoma: „Paslaugų tiekėjui papraÅ¡ius ir Užsakovui raÅ¡tu suderinus, Užsakovas gali pateikti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sÄ lyga, kad Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sÄ matoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidÄ .“ Sutartį pasiraÅ¡antys asmenys nurodomi "A" generalinis direktorius R.

V. ir "C" projektų direktorė L. Å .. Sutarties 1 priede ,,Pirkimo sÄ lygos“ yra viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du sÄ lygos. 9 p. nurodomas pirkimo objektas – viešųjų ryÅ¡ių paslaugos. 10 p. nurodoma paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, Sutarties vertė per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį negali virÅ¡yti 1.200.000,00 litų be PVM. Pirkėjas turi teisę pirkti paslaugas pagal poreikį ir neįsipareigoja nupirkti visų paslaugų už Å¡iame punkte nurodytÄ sumÄ .

Paslaugų teikimo terminas Å¡alių susitarimu galės (bet neprivalės) bÅ«ti pratęstas iki kol bus iÅ¡naudotos Å¡iame punkte numatytos lėšos. Pirkimo sÄ lygose taip pat numatyti Teikėjų kvalifikacijos reikalavimai, Ūkio subjektų grupės dalyvavimas pirkimo procedÅ«rose, Konkurso sÄ lygų paaiÅ¡kinimas ir patikslinimas, PasiÅ«lymų vertinimas bei kitos sÄ lygos. Sutarties 2 priede Techninė užduotis ,,Techninė specifikacija“ iÅ¡vardintos paslaugos, jų užsakymas ir suteikimo tvarka bei preliminarios paslaugų apimtys.

Bendra preliminari suma numatoma 1 030 125 Lt be PVM (t. 2, b. l. 5-61); Iš S. B. 2012-09-17 tarnybinio pranešimo, adresuoto "A" generaliniam direktoriui R. V., matyti, kad juo pranešama, jog Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali būti įvykdytas, tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. "A" dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (t. 7, b. l. 166-167).

IÅ¡ apmokėjimo dokumentų, kuriuos 2013-09-11 raÅ¡tu Nr. S_2013-340 pateikė UAB "B" apžiÅ«rėtų 2016-11-18 apžiÅ«ros metu, matyti, kad S. B. paraÅ¡ai yra 2012-09-25 PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje serija 2012 Nr. 0556 ir lydinčiuose dokumentuose - 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte, 2012-09-25 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje, serija 2012 Nr. 0557 ir 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte. Vėlesniuose dokumentuose S. B. paraÅ¡o nėra. Visose sÄ skaitose faktÅ«rose įraÅ¡e apskaitos vadovės E. S. atžyma apie apmokėjimÄ (t. 2, b. l. 62- 111). "A" valdybos posėdžių protokolų su priedais 2016-11-16 apžiÅ«ros metu nustatyta: 1. 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokole Nr. 13 užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo 5 valdybos nariai iÅ¡ 5:

A. D., R. V., M. Z., K. Å ., A. V.. Posėdis vyko dėl UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo. 5 balsai už, 0 balsų prieÅ¡. Nutarta „Patvirtinti UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektÄ , numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervÄ komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Ä®pareigoti bendrovės vadovybę, atsiradus patvirtinto biudžeto rezervo panaudojimo poreikiui, pateikti valdybai iÅ¡samų numatomÄ vykdyti priemonių planÄ .“ Prie protokolo pridėtas 1-ojo dienotvarkės klausimo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektas.

Protokolo priedas – Bendroji pajamų ataskaita. Bendrojoje pajamų ataskaitoje, viešųjų ryšių ir marketingo eilutėje 2012-07-06 patvirtintas 2012 biudžetas buvo 3 670 000 Lt; 2012.08.14 patikslintas 2012 biudžetas buvo 7 670 000 Lt; pokytis buvo 4 000 000 Lt, tai sudarė 109 %. Protokolo priedas – UAB "A" pelno (nuostolių) ataskaita. Joje yra viešųjų ryšių ir marketingo eilutė, kurioje yra laikotarpis nuo metų pradžios iki ataskaitinio mėnesio pabaigos. Šioje eilutėje yra išskirtas 2012 faktas – 6 384 000 Lt; 2012 biudžetas – 7 670 000 Lt; nuokrypis – 1 286 000 Lt, tai sudarė -17 %. 2. 2012-09-14 UAB "A" valdybos posėdžio protokole Nr. 14 užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo 5 valdybos nariai iš 5:

A. D., R. V., M. Z., K. Å ., A. V.. Posėdis vyko dėl komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimo. 5 balsai už, 0 balsų prieÅ¡. Nutarta „Vadovaujantis Bendrovės valdybos 2012 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio sprendimu „Dėl UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo“, pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktÄ Komunikacijos priemonių planÄ .“ Prie protokolo pridėtas 1-ojo dienotvarkės klausimo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, komunikacijos priemonių planas, komunikacijos strategija (informacijai), energetikos ministerijos raÅ¡tas „Dėl informacijos sklaidos“.

Protokolo priedo – UAB "A" komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano pirmame lape suraÅ¡ytas turinys: I. Visuomenės informavimo taktinių veiksmų bei priemonių planas; II. Biudžetas; III. Priedai. I dalis ,,Visuomenės informavimo taktinių veiksmų bei priemonių planas ir jo santrauka“. Šį planÄ sudaro 7 dalys: I. Komunikacijos valdymas ir kampanijos koordinavimas; II. Informacinė kampanija televizijoje; III. Informacinė kampanija spaudoje; IV. Informacinis leidinukas; V. R.; VI. Elektroninė komunikacija;

VII. Tyrimai. II dalis ,,Biudžetas“:

1. Kampanijos koordinavimas, valdymas ir viešųjų ryšių paslaugos, suma be PVM 475 000 Lt;

2. komunikacijos valdymas ir informavimo kampanijos koordinavimas, suma be PVM 3 250 000 Lt: 2.1. projektų koordinavimo paslaugos, suma be PVM 150 000 Lt; 2.2. Žiniasklaidos planavimas, suma be PVM 2.852.000,49 Lt; 2.3. Reklaminių priemonių gamyba, suma be PVM 340 000 Lt; 2.4. Reaktoriaus kelionė, suma be PVM 250 000 Lt, 2.7. FB, SEO, tinklapis, suma be PVM 100 000 Lt, 2.6. Tyrimai, suma be PVM 14 440 Lt. Iš viso, suma be PVM 4 031 440,49 Lt. Iš viso, suma su PVM 4 878 042,99 Lt. III dalis „Priedai“, sudaryta iš penkių priedų:

„Naujienų kambarys“, atvartų kampanijos pirmosios bangos apraÅ¡ymas, 50 faktų apie "A" (vaizdinių argumentų pavyzdžiai), reklaminių skydelių pavyzdžiai, infografikos pavyzdžiai (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (t. 7, b. l. 166-167). 2012-09-13 Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raÅ¡tu Nr. (11.9-13)3-3453 UAB "A" „Dėl informacijos sklaidos“, nustatyta, kad jame siÅ«loma imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie ProjektÄ (t. 3, b. l. 30-79).

UAB "B" 2016-11-28 raÅ¡tu Nr. SR_2016-497 nustatyta, kad UAB "B" ("A" pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2013-02-14 buvo atlikta 20 pavedimų ir "C" buvo pervesta 1.326.351,09 eurų (4.579.625,04 Lt) (t. 4, b. l.160-161). UAB "B" 2017-02-15 raÅ¡tu Nr. KONF_SR-15 pateikė su viešųjų ryÅ¡ių paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarytų sutarčių kopijas: 2009-01-30 Paslaugų teikimo sutartis Nr. K-0901/04 tarp "A" ir "C" Å ia sutartimi "C" įsipareigojo teikti komunikacijos konsultacijų paslaugas, kurių bendra kaina yra 238.000 litų; 2011-09-22 Paslaugų sutartis Nr. MIS_2011-52 tarp "A" ir UAB ,,D“.

Å ia sutartimi UAB ,,B“ įsipareigojo teikti viešųjų ryÅ¡ių paslaugas, už 300 000 Lt sumÄ be PVM (T. 8, b. l. 11-26); 2012-04-23 Sutartis Nr. MIS_2012-35 tarp "A" ir UAB ,,D“. Å ia sutartimi UAB ,,B“ įsipareigojo teikti žiniasklaidos planavimo paslaugas (1 psl. reklaminis plotas trečiame puslapyje didžiuosiuose Lietuvos ir regiono laikraščiuose, trumposios bėgančios eilutės Lietuvos televizijose, reklaminio klipo transliavimas), kurių kaina 217.005,47 litų be PVM (T. 8, b. l. 2-37); 2012-05-28 Sutartis Nr. MIS_2012-45 tarp "A" ir UAB ,,D“.

Šia sutartimi UAB ,,B“ įsipareigojo teikti integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas (1 psl. reklaminis plotas trečiame puslapyje didžiuosiuose Lietuvos ir regiono laikraščiuose, trumposios bėgančios eilutės Lietuvos televizijose, reklaminio klipo transliavimas, Informacinio reportažo transliavimas Lietuvos televizijose), kurių kaina 1.200.000,00 litų be PVM, paslaugų teikimas numatomas iki 2012-12-30 (T. 8, b. l. 39-55). 2010-12-30 Paslaugų sutartis Nr. P1-3-505C/MIS_2011-32 tarp "A" ir "E" Šia sutartimi "E" įsipareigojo teikti konsultavimo ir informavimo, ryšių su visuomene paslaugas, kurių bendra kaina yra 40.000 litų be PVM (t.

8. b. l. 2-57). UAB "B" 2017-04-04 raštu Nr. KONF_SR-33 informavo, kad UAB "B" neturi galimybės atsakyti, ar teikiant viešųjų ryšių paslaugas 2012 m. UAB "B" buvo padaryta kokia nors reali, o ne hipotetinė, turtinė žala. Taip pat UAB "B" negali konstatuoti, ar 632 774,43 eurų suma UAB "B" yra didelė ar ne, nes, neturėdami pilnos informacijos ir konkrečių realių duomenų bei paskaičiavimų, neturi su kuo minėtos sumos palyginti (t. 7, b. l. 177-178). Energetikos ministerija 2016-03-18 raštu Nr. (17.2-16)3-620 informavo, kad Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projektas – vienas iš strateginių energetikos projektų, kurio įgyvendinimas 2012-06-26 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XY-2133 patvirtintoje nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje.

Dėl Å¡io strateginio projekto, kaip ir dėl kitų strateginių energetikos projektų (Suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje, elektros jungčių ir kt.) įgyvendinat Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintÄ nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategijÄ ir atitinkamus Vyriausybės nutarimus, nuolat, įskaitant ir 2012 m., vyko pasitarimai tarp tuometinės "A" ir Ministerijos vadovybės, aptariant projekto įgyvendinimo, derybų su regioniniais partneriais ir kitus klausimus. Tarp Å¡ių klausimų buvo aptariami ir klausimai, susiję su AE projekto vieÅ¡inimu visuomenei.

Tai rodo ir faktas, kad 2012-09-13 "A" buvo pateiktas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raÅ¡tas Nr. (11.9-13)3-3453, kuriuo buvo siÅ«loma "A" imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie AE projektÄ . Kitų raÅ¡ytinių duomenų, kuriuose bÅ«tų fiksuota informacija apie pasitarimus, susirinkimus ar posėdžius, kurių metu 2012 m. tarp Ministerijos atstovų ir "A" darbuotojų (vadovybės) bÅ«tų aptariami klausimai dėl bÅ«tinumo intensyviai vieÅ¡inti naujos branduolinės elektrinės statybos Lietuvoje projektÄ , Ministerija neturi.“ Lietuvos Respublikos energetikos ministerija minėtu raÅ¡tu pateikė Energetikos ministerijos 2012-09-13 raÅ¡tÄ Nr. (11.9-13)3-3453 ,,Dėl informacijos sklaidos“, adresuotÄ "A" kuriame dėstoma: kaip žinoma, 2012 m. spalio 14 d. vyks konsultacinis (patariamasis) referendumas piliečiai ateitų į referendumÄ turėdami aiÅ¡kiÄ pozicijÄ referendumo klausimu, o tai galima padaryti tik turint dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, kuriame dalyvaus visuomenė ir turės apsispręsti referendumo klausimu.

Labai svarbu, kad Lietuvos visapusiÅ¡kÄ , objektyviÄ ir faktais paremtÄ informacijÄ apie Visagino AE projektÄ (toliau - Projektas). Pažymėtina, kad pastaruoju metu vieÅ¡ojoje erdvėje pateikiama daug netikslios, klaidinančios, neobjektyvios ir nepakankamai iÅ¡samios informacijos apie vykdomÄ naujos atominės elektrinės statybos Visagine projektÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu buvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡ki aukščiausių Lietuvos Respublikos vadovų pozicija, jog visuomenei trÅ«ksta informacijos ir ji nėra pakankamai ir objektyviai informuojama apie ProjektÄ .

Todėl visuomenei bÅ«tina pateikti visÄ objektyviÄ informacijÄ apie ProjektÄ bei iÅ¡samiai atsakyti į visus Lietuvos piliečiams rÅ«pimus klausimus. Projektas yra regioninės reikÅ¡mės, kurio svarba akivaizdi ne tik Å alies energetikos Å«kiui, bet ir ekonomikai, verslo subjektams, elektros energijos vartotojams bei Å¡alies konkurencingumui, pritraukiant užsienio investicijas, kurios bÅ«tų didžiausios per visÄ nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Todėl Lietuvos piliečiams bÅ«tina iki referendumo suteikti visÄ objektyviÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ efektyviausiais ir labiausiai prieinamais informavimo kanalais bei bÅ«dais.

Ä®vertinus minėtus argumentus ir siekiant pateikti objektyviÄ ir iÅ¡samiÄ , faktais paremtÄ informacijÄ apie ProjektÄ , kas Lietuvos piliečiams leistų objektyviai apsispręsti, siÅ«lome UAB „A“ Projekte veikiančiai kaip nacionaliniam investuotojui, imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie ProjektÄ (t. 4, b. l. 180-181). "E" 2016-11-11 raÅ¡tu pranešė, kad 2012 m. turėjo galimybę suteikti "C" rengtame Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plane nurodytos rūšies paslaugas, tokį paslaugų kiekį, komercinį pasiÅ«lymÄ minėtame plane nurodytoms paslaugoms atlikti bÅ«tų parengusi per 7-10 darbo dienas.

Be to, raÅ¡te nurodoma, kad "E" bÅ«tų dalyvavusi "A" skelbtame konkurse dėl bÅ«tent tokių paslaugų teikimo, kaip nurodyta Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plane, bendra minėto plano vertė sudarytų nuo 1 193 200 Lt iki 1 635 668 Lt be PVM ir nuo 1 443 772 Lt iki 1 979 158,28 Lt su PVM (t. 4, b. l. 164-165). "E" 2017-04-03 raÅ¡tu pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2012 m. kitoms įmonėms teikė viešųjų ryÅ¡ių paslaugas panaÅ¡iomis kainomis, kokiomis bÅ«tų teikę panaÅ¡ias paslaugas "A" IÅ¡ 2012-03-30 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad praneÅ¡imo žiniasklaidai parengimas, iÅ¡platinimas ir interneto monitoringo analizės pateikimas, 1 vnt., kainavo 800 litų; organizacinės ir kÅ«rybinės iÅ¡laidos kainavo 200 litų už 1 valandÄ ; iÅ¡ 2012-08-31 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad žiniasklaidos monitoringas kainavo 300 litų; iÅ¡ 2012-02-29 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad prezentacija apie įmonę kainavo 3.200 litų (16 val./vnt.); iÅ¡ 2012-11-15 paslaugų teikimo sutarties matyti, kad visuomenės nuomonės tyrimo paslauga (1000 gyventojų) kainavo 7.260 litų su PVM (t. 4, b. l. 169-178).

Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-10-01 raÅ¡tu Nr. 4S-3316 informavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybai teisė duoti sutikimÄ pakeisti pirkimo sutarties sÄ lygas nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 82 str. 2 d. 7 p. Jei pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje perkančioji organizacija nustato tikslias, aiÅ¡kias, nedviprasmiÅ¡kas sÄ lygas, kurioms esant tam tikros pirkimo sutarties nuostatos gali bÅ«ti koreguojamos ir nustato pirkimo sutarties koregavimo tvarkÄ , tokiu atveju pirkimo sutarties sÄ lygų koregavimas nelaikytinas pirkimo sutarties keitimu, dėl kurio pagal įstatymo 18 str. 8 d. nuostatas privaloma kreiptis į VPT sutikimo.

Kitais atvejais, gavus perkančiosios organizacijos praÅ¡ymÄ dėl sutarties sÄ lygų keitimo, VPT sprendimÄ kiekvienu konkrečiu atveju priima tik įvertinusi visas perkančiosios organizacijos nurodytas aplinkybes, argumentus ir paaiÅ¡kinimus, pagrindžiančius bÅ«tinybę keisti pirkimo sutarties sÄ lygas, tai yra įvertinusi ar toks pakeitimas nepažeistų Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų. VPT raÅ¡tu atkreipė dėmesį, kad įstatymo 18 str. 6 d. nustatyta, jog pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raÅ¡tu, turi bÅ«ti nustatyta ,,<...> 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, tikslÅ«s jų kiekiai;

3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ metodikÄ ,,<...>“. Perkančiosios organizacijos, vadovaujantis vieÅ¡ojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodika, patvirtinta VPT direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 ,,Dėl vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, tiek pirkimo dokumentuose, tiek sutartyse turi nustatyti aiÅ¡kias sutarties kainos apskaičiavimo ir koregavimo taisyklės, o sutarties vykdymo metu kaina gali bÅ«ti koreguojama tik sutartyje nustatyta tvarka.

Kiekvienu konkrečiu atveju, perkančioji organizacija turi įvertinti pirkimo objektÄ ir sutartyje nustatyti kainos apskaičiavimo bÅ«dÄ (fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio, įkainio bazės nustatymas ar dalinis sutarties vykdymo iÅ¡laidų padengimas) ar bÅ«dų derinį, bei nurodyti kainos koregavimo taisykles. Tai, ar sutarties kaina sutarties vykdymo metu gali didėti, priklauso nuo konkrečioje sutartyje įtvirtinto kainos apskaičiavimo bÅ«do ir konkrečios sutarties nuostatų (t. 4, b. l. 183). Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-10-01 raÅ¡tu Nr. 4S-3302 nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba praÅ¡ymo pakeisti 2012-09-03 Sutarties Nr. MIS_20112-67, sudarytos tarp "A" ir "C" sÄ lygas nėra gavusi. (t. 4, b. l. 185-191). 2015-04-21 apžiÅ«ros protokolu, apžiÅ«rint UAB "B" (buvusi "A" dokumentų valdymo sistemÄ ,,DocLogix“ nustatyta, kad į dokumentų valdymo sistemÄ ,,DocLogix“ 2012-09-04 buvo įkelta 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 tarp UAB "A" ir UAB "C" dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo.

Taip pat nustatyta, kad į dokumentų valdymo sistemÄ ,,DocLogix“ 2012-10-29 dar kartÄ buvo įkelta 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 tarp UAB "A" ir UAB "C" dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo. Sutartys yra skenuotos ir į sistemÄ Ä¯keltos ,,pdf“ formatu (sutartyse yra paraÅ¡ai ir rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai). Dokumentų registravimo sistemoje koregavimus atliko tik vienas vartotojas su jam priskirtu identifikaciniu numeriu, kuris buvo priskirtas G. L.. ApžiÅ«ros metu abu sutarčių variantai buvo iÅ¡spausdinti, sutarčių turinys skiriasi. 2015-06-02 apžiÅ«ros, kurios metu apžiÅ«rėtos 2012-09-04 ir 2012-10-29 įkeltos sutartys, protokolu, nustatyta: 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemÄ â€žDoclogix“ įkeltos 2012-09-04, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.

Paslaugų teikimo terminas Å alių susitarimu gali (bet neprivalo) bÅ«ti pratęstas iki bus iÅ¡naudota Sutartyje numatyta Paslaugų suma. Sutarties galiojimas bet kokiu atvejų pasibaigia, jeigu pagal sutartį suteiktų paslaugų suma pasiekia numatomÄ Užsakovo maksimaliÄ Sutarties sumÄ â€œ. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos iÅ¡laidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme.

Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ 5.5 punkto sutartyje nėra. 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemÄ â€žDoclogix“ įkeltos 2012-10-29, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius.

Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos iÅ¡laidos, reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ Sutartyje yra numatytas 5.5 punktas, kuriame nurodoma, kad ,,Paslaugų teikėjui papraÅ¡ius ir užsakovui raÅ¡tu suderinus, Užsakovas gali pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sÄ lyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sÄ matoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidÄ .“ Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiÅ«ros skyriaus vyriausioji specialistė J.

M. iÅ¡vadoje konstatuota: 1) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX buvo įkelta 2012-09-04) 5.1 p. dalis, kurioje numatyta, kad „<...> Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos iÅ¡laidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ ir 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) 5.1 p. dalis, kurioje numatyta, kad „<...> Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos iÅ¡laidos, reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme.

Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ neatitinka viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du sÄ lygų 10 punkto, 2012 m. rugpjūčio 10 d. "C" pasiÅ«lymo Nr. 1 „Dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų pirkimo“, kuriame numatyta, kad „Į lentelės 15 eilutėje nurodytÄ kainÄ Ä¯eina visos iÅ¡laidos ir visi mokesčiai“ ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad ,,Sudarant pirkimo sutartį, joje negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiÅ«lyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos.“ 2) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX buvo įkelta 2012-09-04) 5.2 punkto dalis, kurioje numatyta, kad „<...> ar bet kokie kitokie valstybės ar vietos savivaldos mokesčiai, rinkliavos“ ir 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) 5.2 punkto dalis, kurioje numatyta, kad „<...> ar bet kokie kitokie valstybės ar vietos savivaldos mokesčiai, rinkliavos“ neatitinka viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du sÄ lygų 83 punkto ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. 3) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) 5.5 punktas kuriame nurodoma, kad ,,Paslaugų teikėjui papraÅ¡ius ir užsakovui raÅ¡tu suderinus, Užsakovas gali pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sÄ lyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sÄ matoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidÄ .“ neatitinka viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du sÄ lygų 84 punkto ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.

4) Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du sÄ lygų 10 punkte numatyta, kad sutarties vertė per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį negali virÅ¡yti 1 200 000 Lt be PVM, 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) ir 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX buvo įkelta 2012-09-04) 5.1 punktuose nustatyta, kad bendra numatoma užsakovo perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt.

Perkančioji organizacija, įsigydama paslaugų už didesnę negu 1 200 000 Lt sumÄ pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei to paties įstatymo 18 str. 8 dalį kuri numato, kad pirkimo sutarties sÄ lygos pirkimo laikotarpiu negali bÅ«ti keičiamos, iÅ¡skyrus tokias pirkimo sutarties sÄ lygas, kurias pakeitus nebus pažeisti Å¡io įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems sÄ lygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (t. 7, b. l. 110-148, 151-152).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-13 nutarimu ,,Dėl Vyriausybei priklausančių akcijų perdavimo ir Lietuvos Respublikos 2012 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 826 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“ pakeitimo“ nutarė perduoti Finansų ministerijai valstybės nuosavybės teise priklausančias ir Ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomas "A" 4.067.163.632 paprastÄ sias vardines nematerialiÄ sias akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 litas ir kurios suteikia 100 procentų balsų "A" visuotiniame akcininkų susirinkime, patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jomis disponuoti (t. 1, b. l. 166).

IÅ¡ 2013-07-30 VPT raÅ¡to Nr. 4S-3349 matyti, kad UAB "A" darbuotojai S. B., A. M., V. K., G. K., M. B. už VPÄ® pažeidimus buvo nubausti administracine tvarka (T. 11 , b. l. 56-47). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados R. V. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB "A" t. y. įmonės, kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų kaltinime nurodytu metu patikėjimo teise valdė, naudojo ir disponavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, generaliniu direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – "A" – vardu, bÅ«damas vienasmenis bendrovės valdymo organas, nesilaikydamas įmonės įstatuose numatytų jam, kaip įmonės vadovui, nustatytų reikalavimų ir kaltinime nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo normų tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdant privalomų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugos teikti, neteisėtai nurodė sau pavaldiems įmonės darbuotojams apmokėti papildomai teikiamas paslaugas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) suma virÅ¡ijančias 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytÄ sumÄ , dėl to valstybė, kaip "A" akcininkė, patyrė didelės kaltinime nurodytos turtinės ir neturinės žalos.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Veika gali bÅ«ti padaryta alternatyviais veiksmais – piktnaudžiavimu arba įgaliojimų virÅ¡ijimu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota tai, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ir Å¡ios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2009).

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobÅ«džio žalai valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Vertinant veikos objektyviosios pusės požymius, piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai:

1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratÄ pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. virÅ¡ija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieÅ¡tarauti tarnybos interesams. PrieÅ¡taraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieÅ¡tarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimÄ , o į jų pažeidimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieÅ¡taringÄ situacijÄ , turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iÅ¡ tikrųjų iÅ¡kreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia prieÅ¡ingai tarnybos interesams. Teismui visais atvejais kyla pareiga atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti prieÅ¡ingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo.

Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-20/2012).

Kaltinamasis R. V. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu neprisipažino, neigė piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, pažeidęs viešųjų pirkimų procedÅ«ras, nurodė, kad UAB "A" papildomas paslaugas iÅ¡ UAB "C" pirko pagal 2012-09-03 sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pagal joje numatytus įkainius ir paslaugų sÄ raÅ¡Ä , be to, kaltinamojo teigimu, nebuvo tiksliai nustatyta, kada sutartyje numatyta 1 200 000 Lt (be PVM) suma buvo pasiekta. Kaltinamojo nuomone, vertinant jo veiksmus, turi bÅ«ti atsižvelgta į valstybėje 2012 m. buvusiÄ situacijÄ , susijusiÄ su naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimu, į tai, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimui 2012-07-16 pritarus Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui, kuriuo siÅ«loma paskelbti patariamÄ jį referendumÄ dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje, nutarta, kad referendumas vyks antrÄ jį spalio sekmadienį kartu su rinkimais į SeimÄ , t. y. 2012-10-14, todėl laiko atlikti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras įsigyjant minėto projekto vieÅ¡inimo paslaugas buvo per mažai.

Kaltinamojo teigimu, jo veiksmai buvo atlikti, veikiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, siekiant apginti jo vadovaujamos UAB "A" o tuo pačiu ir įmonės akcininkės – valstybės bei akcijas valdančios Ministerijos interesus, jie buvo nukreipti į tai, kad bÅ«tų įgyvendintas UAB "A" kaip nacionaliniam investuotojui, keliamas pagrindinis tikslas – naujos branduolinės (atominės) elektrinės projekto parengimas ir įgyvendinimas, naudingas visai visuomenei. Jokia žala – nei turtinė nei neturtinė – nebuvo padaryta, nes už visa kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ buvo įsigytos vieÅ¡inimo paslaugos.

Tai pagrindžia byloje esantys dokumentai (sÄ matos, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, darbų atlikimo aktai). Tai buvo naudinga, nes visuomenė gavo objektyvios informacijos apie naujos atominės elektrinės projektÄ , jo svarbÄ nacionaliniam saugumui. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , remiasi tais kaltinamojo parodymais, kurie yra patvirtinti kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais: teisme apklaustų liudytojų (2012 m. UAB "A" dirbusių A. S., M.

B., A. R., S. B., G. L., E. S., A. J., D. K., Š. A., V. K.-P., G. K.); 2012 m. UAB "A" valdybos narių (A. D., K. Š., A. V., M. Z.); Energetikos ministerijos ir Ūkio ministerijos vadovų (A. S., Ž. V., A. Ą. A.); viešųjų ryšių agentūrų darbuotojų (L. Š., M. K., J. B., G. K., R. J., M. A.), Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų V. M. ir R. Z. parodymais ir paaiškinimais, juos patvirtinančiais byloje surinktais ir aukščiau išvardintais rašytiniais dokumentais ("B" pateiktais UAB "A" steigimo dokumentais, įstatais, valdybos posėdžių protokolais, direktoriaus įsakymais, viešojo pirkimo dokumentais, sutartimis, mokėjimo dokumentais, Energetikos ministerijos ir "B" raštais, Viešųjų pirkimų tarnybos raštais, ataskaita, specialisto išvada, procesinių veiksmų atlikimo protokolais ir kitais aukščiau aptartais dokumentais).

Byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2011-10-24 Energetikos ministro sprendimu R. V. buvo paskirtas ir kaltinime nurodytu laiku ėjo uždarosios akcinės bendrovės "A" kuri pagal Lietuvos Respublikos 2007-06-28 atominės elektrinės įstatymÄ Nr. X-1231 buvo atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovė, kurios pagrindinė veikla pagal 2008-07-29 steigimo aktÄ naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant projektines studijas, strateginį planavimÄ ir rizikų valdymÄ , investicinį planavimÄ , parengiamųjų projekto darbų organizavimÄ , vykdymÄ ir kontrolę bei kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdė, naudojo ir disponavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, generalinio direktoriaus pareigas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – "A" – vardu.

Bylos aplinkybės: 1) 2012-07-04 UAB "A" generaliniam direktoriui R. V. UAB "A" IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B. V. pirkimo inicijavimo raÅ¡tu Nr. PID-2012-73 pasiÅ«lė organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms įsigyti. VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡te S. B. nurodė, kad: ,,Atsižvelgiant į tai, jog baigiasi 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. MIS_2011_52, o vykdant naujosios AE projektÄ yra reikalinga nuolat aktyviai informuoti visuomenę apie AE projekto eigÄ , branduolinę energetikÄ bei vykdyti kitus komunikacijos ir viešųjų ryÅ¡ių veiksmus - rengti informacinius straipsnius, organizuoti įvairius renginius, vykdyti žiniasklaidos planavimo ir kitus su projekto komunikacija susijusius veiksmus, yra, reikalingos viešųjų ryÅ¡ių paslaugos“.

VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡te nurodyta, kad numatoma vieÅ¡ojo pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM (T. 3, b. l. 95). 2) 2012-07-04 UAB "A" generalinis direktorius R. V. rezoliucija ant VieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡to įpareigojo organizatorių atlikti nurodytÄ pirkimÄ (T. 3, b. l. 95). 3) 2012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui, kuriuo siÅ«loma paskelbti patariamÄ jį referendumÄ dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje.

Nutarta, kad referendumas dėl AE vyks antrÄ jį spalio sekmadienį kartu su rinkimais į SeimÄ . 4) 2012-07-17 UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. įsakymu Nr. 1S-2012-46 „Dėl Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudarymo“ sudarė Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , kurios nariais paskyrė S. B. (pirmininku), A. M., A. R., V. K., G. K. ir įpareigojo atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ (T. 3, b l. 97). 5) 2012-07-17 Pirkimo komisija 2012-07-17 posėdyje nusprendė PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du ir patvirtino Pirkimo dokumentus.

Pirkimo komisijos 2012-07-17 posėdžio protokole Nr. 1 pažymėta, jog preliminari numatoma Pirkimo vertė - 1 200 000 Lt be PVM (T. 3, b. l. 100). 6) 2012-07-20 skelbimas apie PirkimÄ vieÅ¡ai paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (Nr. 124904). 7) 2012-08-10 UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. įsakymais Nr. 1S-2012-52, 1S-2012-53 komisija papildyta naujais nariais M. B., A. J. (T. 3, b. l. 98,99). 8) 2012-08-16 Pirkimo komisija posėdyje nusprendžia Pirkimo laimėtoja iÅ¡rinkti UAB "C" 9) 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdyje dėl įmonės 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo valdyba (A.

D., R. V., K. Å ., A. V., M. Z.) vienbalsiai nutarė patvirtinti UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektÄ , numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervÄ komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Bendrovės vadovybė pareigojama, atsiradus patvirtinto biudžeto rezervo panaudojimo poreikiui, pateikti valdybai iÅ¡samų numatomÄ vykdyti priemonių planÄ . Prie protokolo Nr. 13 pridėtas pirmojo dienotvarkės klausimo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektas 10) 2012-09-03 "A" atstovaujama R.

V., su vieÅ¡ojo pirkimo konkurso nugalėtoju UAB "C" atstovaujama L. Å ., sudarė vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS-2012-67, kurios 5.1 p. nurodė, kad bendra numatoma užsakovo paslaugų vertė iki 1 200 000 Lt be PVM. Sutarties priede Nr. 3 „Paslaugų įkainiai“ nurodyta, kokias paslaugas ketina įsigyti UAB "A" iÅ¡ viso nurodyta, jog UAB "A" ketina įsigyti paslaugų už 1 030 125 Lt be PVM. 11) 2012-09-04 minėta 2012-09-03 Sutartis įkeliama į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX 12) 2012-09-04 S. B.

VPT pateikė Pirkimo procedÅ«rų ataskaitÄ (VPT registracijos Nr. 10012), kurioje nurodyta, kad 2012-09-03 sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „"C"", o minėtoje sutartyje nustatyta bendra Pirkinio objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt. 13) 2012-09-13 Energetikos viceministro raÅ¡tu „Dėl informacijos skaidos“ Nr. (11.9-13)3-3453 siÅ«lomas UAB "A" projekte veikiančiai kaip nacionalinis investuotojas, imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie projektÄ (T. 3, b. l. 30-79). 14) 2012-09-14 UAB "A" valdyba svarsto įmonės 2012 m. veiklos biudžeto rezervo panaudojimo klausimÄ .

Valdybos nariai (A. D., R. V., M. Z., K. Å ., A. V.) vienbalsiai nutaria pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktÄ Komunikacijos priemonių planÄ (protokolas Nr. 14) (T. 1, b. l. 107). 15) 2012-09-17 IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B. tarnybiniu praneÅ¡imu, adresuotu "A" generaliniam direktoriui R. V., praneÅ¡a, kad Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali bÅ«ti įvykdytas tik virÅ¡ijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus virÅ¡ijamas. "A" dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (T. 7, b. l. 166-167). 16) 2012-09-25 PVM sÄ skaitoje–faktÅ«roje, serija 2012 Nr. 0556 pasiraÅ¡o IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B..

Paslaugos pavadinimas: už rugsėjo mėn. viešųjų ryÅ¡ių paslaugas pagal 2012-09-03 paslaugų teikimo sutartį Nr. MIS-2012-67. Suma be PVM 854 728,57 Lt, suma su PVM 1 026 982,02 Lt. Prie Å¡ios sÄ skaitos pridėtame 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte bei 2012-09-12 SÄ matoje Nr. 1209/1 pasiraÅ¡o L. Å . ir R. V. (vėlesniuose apmokėjimo dokumentuose S. B. paraÅ¡o nėra).

17) Po 2012-09-28 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, serija 2012 Nr. 0612 pateikimo sÄ skaitų - faktÅ«rų bendra suma apmokėjimui yra 1 205 533,78 litų be PVM (virÅ¡ija 2012-09-03 sutarties pirkimo sumÄ ). 18) 2012-10-29 į dokumentų administravimo sistemÄ DOCLOGIX įkeliama 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, su kitomis, nei 2012-09-04 įkeltoje sutartyje, formuluotėmis, taip pat nauju 5.5 punktu, kuriame nurodyta, kad ,,Paslaugų teikėjui papraÅ¡ius ir užsakovui raÅ¡tu suderinus, Užsakovas gali pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sÄ lyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sÄ matoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidÄ â€œ. 19) 2012-12-31 apmokėjimui pateikta paskutinė PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, serija 2012 Nr. 0841, su lydinčiais dokumentais.

Bendra pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras pateikta apmokėjimui suma yra 4.579.625,08 litų su PVM (T. 5, b. l. 109-198, t. 6, b. l.1-168). 20) 2013-02-19 Viešųjų pirkimų tarnybai UAB "A" darbuotoja A. R. pateikia įvykdytos Sutarties ataskaitÄ Nr. AG3-3211, iÅ¡ kurios matyti, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt su PVM. 21) 2013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi UAB "A" pateiktus dokumentus, nustato, kad UAB "A" pagal 2012-09-03 sutartį priėmė UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už 4 344 072,22 Lt su PVM.

VPT duomenimis UAB "A" iÅ¡ bendrovės UAB "C" įsigijo paslaugų už 4 344 072,22 Lt, nors įvykdytos Sutarties ataskaitoje nurodyta, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt. Å is neatitikimas galėjo kilti dėl to, kad arba UAB "A" pateikė VPT ne visÄ informacijÄ , arba UAB "A" po Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto Pirkimo vertinimo įsigijo papildomų paslaugų. IÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad UAB „"A"" priėmė ne tas paslaugas ir ne tokiomis kainomis, kokios buvo nurodytos Sutartyje: 1. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad už vienÄ TV klipų kÅ«rybos ir gamybos paslaugÄ buvo paskaičiuota 119 588,28 Lt su PVM, nors nei tokia paslauga, nei toks įkainis nebuvo numatytas Sutartyje, Pirkimo dokumentuose ir tiekėjo UAB „C" pasiÅ«lyme Pirkimui; 2. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad vienos Visuomenės informavimo apie "A" projektÄ paslaugos kaina yra 90 157,1 Lt su PVM, nors Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose nei tokios paslaugos, nei tokie įkainiai nenurodyti; 3. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 350 egz. spaudos darbų (broÅ¡iÅ«rų) kaina yra 39 000 Lt be PVM, nors Sutartyje visi darbai, susiję su tekstų rengimu ir spausdinimu, yra skaičiuojami valandomis, o ne egzemplioriais; 4. 2012-10-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB "A" įsigijo teisines paslaugas, kurių kaina yra 42 053,55 Lt su PVM, nors tokių paslaugų įsigijimas nebuvo numatytas Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose.

Apibendrinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad UAB "A" iÅ¡ UAB "C" priėmė ne tas paslaugas, kurios buvo nurodytos Sutartyje ir Pirkimo dokumentuose ir ne tiek, kiek buvo numatyta Sutartyje. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjekto Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta BK 230 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti Å¡ios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas.

Pagal teismų praktikÄ pripažindamas, kad kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, teismas turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iÅ¡ BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-433/2010, 2K-7-251/2013). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti Å¡ios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas.

Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu, ir Å¡ios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-33-303/2018, 2K-14-648/2019). VieÅ¡uoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenės vertybes. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vieÅ¡ieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai.

VieÅ¡ieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti vieÅ¡ojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014, 2K-14-648/2019). Nagrinėjamoje byloje piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamas uždarosios akcinės bendrovės vadovas, kurios 100 procentų akcijų yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė ir kurios pagrindinė veikla pagal Lietuvos Respublikos 2007-06-28 atominės elektrinės įstatymÄ Nr. X-1231 bei 2008-07-29 steigimo aktÄ buvo naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas.

UAB "A" generalinis direktorius, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires, turėjo teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – "A" – vardu. Kaltinamasis teisme nurodė, kad UAB "A" buvo naujos branduolinės (atominės) elektrinės nacionaliniu investuotoju, kurio svarbÄ ir įmonės atliekamų darbų aktualumÄ patvirtina per labai trumpÄ laikÄ priimti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimai: 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“; 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymas“; 2012-06-26 nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“.

Kaltinamojo vadovaujamos įmonės statusas, kurio svarbÄ teisme akcentavo ir R. V., teigdamas, kad UAB "A" projektas buvo tarptautinės ir Å¡alies vidinės politikos padidinto dėmesio objektas, patvirtina tai, jog R. V. ne tik visiÅ¡kai atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens formaliuosius požymius, bet jo, kaip UAB "A" vadovo, veiksmai taip pat labai reikÅ¡mingi, juos vertinant viešųjų interesų kontekste. Atsižvelgus į tai, kaltinamojo, kaip UAB "A" direktoriaus, veiksmai, kuriuos jis įmonės vardu atliko su privačiu Å«kio subjektu – UAB "C" vertintini pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iÅ¡ tikrųjų jo veikla nesuderinama su tarnybos interesais, nes pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos, įstaigos veiklos tikslai, tvarka, iÅ¡kraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas prestižas, taip padaroma didelė žala. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose faktÄ , kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo, veikdamas arba neveikdamas atitinkamu bÅ«du, pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimo tvarkÄ , nesilaikė iÅ¡ teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016) Remiantis bylos įrodomÄ jÄ medžiaga nustatyta, kad R.

V. kaltinime nurodytu laiku vadovavo įmonei – UAB "A" generalinis direktorius pagal "A" įstatų 10 straipsnį privalėjo veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, pagal 40 straipsnį turėjo teisę organizuoti "A" veiklÄ , jai vadovauti ir veikti jos vardu, turėdamas teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, vadovaujantis tų pačių įstatų 41 straipsnio 3 punktu, turėjo teisę leisti įsakymus, reguliuojančius "A" darbuotojų darbÄ , vadovaujantis tų pačių įstatų 41.6 punktu, turėjo teisę disponuoti bankų sÄ skaitose esančiomis "A" lėšomis, vadovaujantis "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punktu, generalinis direktorius buvo vienasmenis "A" valdymo organas, kuris turėjo teisę duoti "A" darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su "A" vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymÄ (Nuostatų 4.1.1 punktas).

Byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir paties kaltinamojo parodymai, patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis nesilaikydamas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų ir be sudarytos sutarties papildomoms paslaugoms teikti, nurodė jam pavaldiems įmonės darbuotojams apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, virÅ¡ijančias 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytÄ sumÄ 3 127 625,08 Lt (su PVM), t. y. jo sudarytai vieÅ¡ojo pirkimo komisijai atlikus žiniasklaidos planavimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , jis, kaip generalinis direktorius, pasirašęs 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67 su UAB "C" dėl viešųjų ryÅ¡ių paslaugų teikimo, kurios 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt (be PVM), dar nesibaigus Sutartyje numatytam paslaugų teikimo terminui ir "C" tebeteikiant paslaugas, 2012-09-14, gavęs "A" valdybos pritarimÄ komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planÄ , kurį pagal iÅ¡ anksto žinomÄ rezervo lėšų sumÄ buvo parengusi UAB "C" nesudarė vieÅ¡ojo pirkimo komisijos papildomai skirtai sumai perkamoms komunikacijos paslaugoms įsigyti bei paskelbti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ papildomoms paslaugoms įsigyti, parenkant tinkamiausiÄ paslaugų teikėjÄ , po to, kai "A" iÅ¡naudojo Sutartyje numatytÄ 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumÄ komunikacijos paslaugoms įsigyti, nenurodė sau pavaldiems "A" darbuotojams parengti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, nesudarė vieÅ¡ojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių papildomoms komunikacijų paslaugoms pirkti, neorganizavo jokio pobÅ«džio vieÅ¡ojo pirkimo (įskaitant ir pirkimus neskelbiamų derybų bÅ«du, supaprastinto atviro konkurso bÅ«du ar atviro konkurso bÅ«du, ar kt.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytu bÅ«du, pasinaudodamas savo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus įgalinimais, nesant sudarytos sutarties su "C" papildomam paslaugų kiekiui ir sumai teikti, iÅ¡naudojus Sutartyje numatytÄ 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) sumÄ , toliau pirko paslaugas iÅ¡ "C" bei nurodė sau pavaldiems darbuotojams toliau priimti ir apmokėti "C" papildomai teikiamas viešųjų ryÅ¡ių paslaugas, o darbuotojams atsisakius pasiraÅ¡yti papildomų darbų, virÅ¡ijančių 2012-09-03 sutartyje nurodytÄ 1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumÄ , pats pasirašė papildomų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei "C" pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir vienvaldiÅ¡kai davė nurodymÄ apskaitos vadovei E. S. apmokėti "C" už papildomai teikiamas paslaugas, dėl to "A" apmokėjo "C" už papildomai, nesant Å¡ių paslaugų teikimo sutarties, suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) vertės viešųjų ryÅ¡ių paslaugas.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad R. V. vadovaujama UAB "A" kaltinime nurodytu laiku buvo perkančioji organizacija VPÄ® 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų pagrindu, t. y. VPÄ® subjektas, atliekantis vieÅ¡uosius pirkimus, vadovaujantis imperatyviomis VPÄ® nustatytomis procedÅ«romis. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (įstatymo redakcija Nr. XI-1955, 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 39-1921 (2012-03-31) 3 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPÄ® 3 straipsnio 2 dalis). Pagal VPÄ® 4 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija yra vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo (iÅ¡skyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas), jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai vieÅ¡iesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio, tenkinti ir atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) turi administracijÄ , valdymo ar priežiÅ«ros organÄ , kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba Å¡ioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų. Kadangi UAB "A" kaltinime nurodytu laiku buvo perkančioji organizacija VPÄ® 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų pagrindu, todėl kilus poreikiui įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, privalėjo vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), sudarant vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį tik su tuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurį vieÅ¡ojo pirkimo komisija VPÄ® nustatyta tvarka iÅ¡rinko vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų: vieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo dokumentų, vieÅ¡ojo pirkimo komisijos protokolų, 2012-09-03 sutarties, vieÅ¡asis pirkimas buvo inicijuotas, vykdomas, jo laimėtojas komisijos iÅ¡rinktas ir su juo pirkimo pasiraÅ¡yta sutartis, 1 200 000 Lt be PVM pirkimo vertei. BÅ«tent tokiai vertei UAB "A" IÅ¡orinių reikalų direktorius S. B. 2012-07-04 vieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡tu Nr. PID-2012-73 pasiÅ«lė organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms įsigyti ir Å¡io raÅ¡to pagrindu generalinis direktorius R.

V. įpareigojo organizatorių atlikti nurodytÄ pirkimÄ . UAB "A" generalinio direktoriaus 2012-07-17 įsakymu Nr. 1S-2012-46“ sudaryta Viešųjų ryÅ¡ių paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo komisija 2012-07-17 posėdyje nusprendė PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du ir patvirtino Pirkimo dokumentus, nuspręsdama kad preliminari numatoma pirkimo vertė –1 200 000 Lt be PVM. Pažymėtina, kad pagal VPÄ® 9 straipsnį numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, imant visÄ mokėtinÄ sumÄ be PVM, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes.

Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Nagrinėjamu atveju skelbimas apie pirkimÄ , kurio vertė 1 200 000 Lt be PVM, vieÅ¡ai paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2012-07-20. Atsižvelgus į Å¡iÄ vertę buvo teikiami pirkėjų pasiÅ«lymai. Pirkimo komisijai 2012-08-16 posėdyje nusprendus Pirkimo laimėtoja iÅ¡rinkti UAB "C", "A" atstovaujama generalinio direktoriaus R. V. 2012-09-03 su vieÅ¡ojo pirkimo konkurso nugalėtoju sudarė vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67, kurios bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM, numatoma bendra preliminari suma – 1 030 125 Lt be PVM (t. 5, b. l. 10-38).

Kaltinamasis teisme nesutiko su kaltinamojo akto teiginiu, kad įmonei papildomos viešinimo paslaugos buvo teikiamos be sutarties. Kaltinamojo nuomone, 2012-09-03 sutartis Nr. MIS 2012-67 numatė, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paslaugas iki 2013-01-01. Taigi, formaliai sutartis, pasibaigus joje nurodytai sumai, tebegaliojo ir darbai buvo vykdomi pagal joje nustatytus įkainius. Kaltinamojo teigimu, nebuvo jokio formalaus pranešimo, kad sutartyje numatyta suma yra išnaudota ir sutartis pasibaigė. Tokius paaiškinimus, pirmiausia, paneigia pačios kaltinamojo pasirašytos 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 turinys:

Sutarties 4.1. p. nustatyta: ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“, tačiau iÅ¡ 5.1. p. formuluotės matyti, kad: ,,Bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Sutarties 1 priedo 10 p. nurodoma paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, tačiau įtvirtinta esminė sÄ lyga: „Sutarties vertė per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį negali virÅ¡yti 1 200 000 Lt be PVM. Pažymėtina tai, kad minėtoje sutartyje nenumatyta jos pratęsimo, virÅ¡ijus Sutartyje numatytÄ 1 200 000 Lt vertę, galimybė.

Vadinasi, pagal minėtÄ sutartį, pasiekus joje numatytÄ 1 200 000 Lt be PVM sumÄ dar iki 2013-01-01, jokios paslaugos perkamos negalėjo bÅ«ti. Kaltinamojo argumentas, kad papildomos paslaugos, virÅ¡ijant sutarties sumÄ , toliau buvo įsigyjamos tęsiant sutartį, nepagrįstas, nes tam nebuvo pagrindo – nebuvo atliktas tokios vertės paslaugų vieÅ¡asis pirkimas. PrieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis, tiek jis pats, tiek atsakingi įmonės darbuotojai žinojo apie tai, kad, UAB "C" teikiant paslaugas, pasiekta sutartyje numatyta 1 200 000 Lt suma; kad, pasibaigus sutartyje numatytai sumai, neatlikus pirkimo, toliau priimamos ir apmokamos paslaugos iÅ¡ UAB "C" Tai patvirtino byloje liudytojais apklausti UAB "A" darbuotojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino apie tai informavę įmonės direktorių bei nurodę jam, kad tolimesnis UAB "C" paslaugų priėmimas ir apmokėjimas yra neteisėtas:

Liudytojas M. B., tuo metu ėjęs UAB "A" teisės skyriaus vadovo pareigas, vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narys parodė, kad didesnės sumos, nei nurodyta sutartyje (1 200 000 Lt) iÅ¡leisti nebuvo galima, nevykdant vieÅ¡ojo pirkimo, nes toks buvo įstatymas, nepriklausomai nuo to, ar jis geras, ar ne. M. B. taip pat nurodė, kad R. V. tarėsi su juo, kaip iÅ¡spręsti tÄ situacijÄ dėl didesnių lėšų panaudojimo, nes sutarties fondas ėjo į pabaigÄ , o iki referendumo dar buvo likę laiko. Jis girdėjo, kad, pasibaigus sutartyje nurodytai sumai, įmonės darbuotojai ant darbų priėmimo aktų nepasiraÅ¡inėjo, tai darė tik direktorius R.

V. Ä®monėje buvo atsakingas asmuo, kuris sekė sutarties paslaugų sumÄ . Kaltinamasis tarėsi su liudytoju, kaip iÅ¡spręsti tÄ situacijÄ : ar pirkti papildomas paslaugas iÅ¡ to paties subjekto, ar iÅ¡ kitų, tačiau laiko atlikti formaliam pirkimui nebuvo. IÅ¡ politikų lÅ«pų nuolat skambėjo, kad reikia vieÅ¡inti. Ä®monė gavo iÅ¡ Energetikos ministerijos raÅ¡tÄ , kad reikia kalbėti apie projektÄ , teikti informacijÄ piliečiams. Tie visi raginimai (PrezidentÅ«ros, Vyriausybės, ministrų) privedė prie to, kad tos papildomos lėšos buvo panaudotos.

Jo, kaip teisininko, formalus patarimas vadovui R. V. buvo paprastas: Å¡ios situacijos, darant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ar papildomai perkant paslaugas pagal įstatymÄ negalima iÅ¡spręsti. UAB "A" nebuvo R. V. asmeninė bendrovė, tai valstybės valdoma, atskaitinga politikams įmonė. Vyriausybės interesas buvo, kad tas projektas nežlugtų, taigi, buvo daromas spaudimas, kad padaryti viskÄ , jog referendumas bÅ«tų sėkmingas. Buvo priimtas sprendimas tęsti sutartį, virÅ¡ijant jos biudžetÄ â€“ tai nebuvo papildomas pirkimas.

R. V. konsultavosi su juo, kaip teisininku, kÄ daryti, atsiradus bÅ«tinybei papildomai pirkti paslaugas. Jis pastarajam sakė, kad UAB "A" privalo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ ir skelbti vieÅ¡Ä jį konkursÄ , kadangi kitaip įsigyti papildomų paslaugų už tokiÄ sumÄ â€“ beveik 3 milijonus litų – nėra galimybės, nes to neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas (t. 8, b. l. 86-91); Liudytojas S. B., UAB "A" ėjęs viešųjų ryÅ¡ių skyriaus vadovo pareigas, buvęs Å¡io pirkimo iniciatoriumi ir vadovavęs vieÅ¡ojo pirkimo komisijai, nurodė, kad inicijavo 1 200 000 Lt vertės komunikacijos paslaugų pirkimÄ .

Dėl procedÅ«rinių priežasčių, viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, paslaugų už didesnę sumÄ pirkti tuo metu negalėjo: „Negalima inicijuoti pirkimo, jeigu neturi pinigų“. Valdybos leidimas panaudoti rezervÄ buvo suteiktas, pateikus Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planÄ 2012 m. rugsėjo mėnesį, t. y. po to, kai jau buvo perkamos paslaugos. Liudytojo teigimu, atsiradus poreikiui vieÅ¡inti informacijÄ , dar 2012 m. pradžioje buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kuris parodė, kad projekto palaikymas visuomenėje buvo labai žemai nukritęs, o lÅ«kestis iÅ¡ akcininkų, politikų spaudimas dėl informacijos buvo didelis.

Liudytojas nurodė, kad jis, be abejo, pastebėjo, kai buvo virÅ¡ytas sutarties limitas (1 200 000 Lt be PVM) ir apie tai informavo R. V.. 2012-09-17 parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame informavo direktorių apie situacijÄ , nurodė, kad rezultato pasiekti, nevirÅ¡ijant sutarties, neįmanoma. Apie situacijÄ , kad biudžetas virÅ¡ytas, su R. V. kalbėjo. Dėl sutarties sumos generalinio direktoriaus buvo paskirtas žmogus iÅ¡ finansų departamento, kuris nuolat sekė skaičius ir fiksavo, apie tai buvo informuojama elektroniniais laiÅ¡kais, buvo sekama informacija.

Apie tÄ problemÄ buvo daug kalbama, diskutuojama, kaip pasielgti. Dėl komunikacijos galėjo žlugti projektas. Mano, kad vadovas prisiėmė atsakomybę. Liudytojas teigė supratęs, kad tos priemonės buvo neteisėtos, dėl to, kai buvo pasiektas sutarties limitas, jis nepasiraÅ¡inėjo dokumentų. Pirkimo pradžioje sutarties pradinė vertė buvo 1 200 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ paėmė, nes ji buvo pirminiame biudžeto variante metų pradžioje. Ta suma buvo maksimali, kÄ jie galėjo paimti. Sprendimas, kai pirkimo suma iÅ¡ 1 200 000 Lt peraugo į apie 4 000 000 Lt nebuvo rastas.

Paslaugos buvo teikiamos, pateikiamos sÄ matos. Akivaizdu, jog buvo einama prieÅ¡ įstatymÄ , dėl to jis ir nepasiraÅ¡inėjo dokumentų. Liudytojas S. B. nurodė, kad žinojo, jog vyksta sutarties keitimas. Ir teisės departamento žmonės apie tai žinojo, ir direktorius (T. 9, b. l. 161-170). Minėtus liudytojo parodymus, apie tai, kad informavo R. V., jog yra pasiekta 1 200 000 Lt suma, kuriÄ pasiekus sutartis numatyta suma, patvirtina byloje esantys S. B. 2012-09-17 tarnybinis praneÅ¡imas, adresuotas "A" generaliniam direktoriui R.

V., kuriuo praneÅ¡ama, jog Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali bÅ«ti įvykdytas, tik virÅ¡ijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį (t. 7, b. l. 166-167). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad S. B. paraÅ¡as yra tik 2012-09-25 PVM sÄ skaitoje–faktÅ«roje, serija 2012 Nr. 0556. Paslaugos pavadinimas: už rugsėjo mėn. viešųjų ryÅ¡ių paslaugas pagal 2012-09-03 paslaugų teikimo sutartį Nr. MIS-2012-67. Suma be PVM 854 728.57 Lt, suma su PVM 1 026 982,02 Lt.

Prie Å¡ios sÄ skaitos pridėtame 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte bei 2012-09-12 UAB "A" SÄ matoje Nr. 1209/1 pasiraÅ¡o L. Å . ir R. V. (vėlesniuose apmokėjimo dokumentuose S. B. paraÅ¡o nėra). Kitose sÄ skaitose-faktÅ«rose ir darbų atlikimo aktuose UAB "A" vardu pasiraÅ¡o generalinis direktorius R. V.. Liudytojas Å . A., apklaustas teisme, paaiÅ¡kino, kad 2012 m. buvo projekto finansavimo vadovas. 2012 m. vasarÄ Seimui pritarus patariamajam referendumui, kilo komunikacijos poreikis. Ä®monė nutarė įsigyti vieÅ¡inimo paslaugų.

Jis, R. V. papraÅ¡ytas, vadovavo projekto finansavimui, nes reikėjo papildomų rankų, pažiÅ«rėti, kad dokumentacija ateitų laiku. LiudytojÄ po 2012-09-03 sutarties pasiraÅ¡ymo paprašė padėti Viešųjų ryÅ¡ių departamentui, kad srautas dokumentų ir sÄ skaitų bÅ«tų tvarkingos. Nuo sutarties pasiraÅ¡ymo iki referendumo vyko didelė vieÅ¡inimo kompanija – lankstinukai, radijas, TV laikas – visa tai turėjo sutilpti į dviejų, trijų savaičių laikÄ . Jis buvo vienas iÅ¡ asmenų, kuris dalyvavo sÄ skaitų vizavimo procese.

Buvo finansų, viešųjų ryÅ¡ių vizos. Pagal 2012-09-03 sutartį jis gaudavo rangovo sÄ skaitas-faktÅ«ras. Dėjo vizas, tikrino, kad bÅ«tų tvarkingas darbų srautas, kad bÅ«tų per savaitę ar dvi atliekami darbai. Viešųjų ryÅ¡ių kolegos irgi tikrino dokumentus. Jo viza reiÅ¡kė, kad tie darbai atlikti, užtikrintas sklandus dokumentacijos vaikščiojimas. Generalinio direktoriaus galutinis paraÅ¡as reiÅ¡kė, kad galimas apmokėjimas. Buvo trumpalaikiai terminai, didelė sutarties apimtis, todėl buvo papraÅ¡yta jo prisidėti.

Gavęs sÄ skaitÄ jis dėdavo vizÄ , paklausdavo viešųjų ryÅ¡ių žmonių, pasiskambindavo su rangovu, pažiÅ«rėdavo, kokia pinigų suma. Žino, kad pirminė darbinė suma buvo mažesnė, o galutinė didesnė. Buvo atliekamas papildomas paslaugų pirkimas, nes buvo poreikis didesnei darbų apimčiai, o vieÅ¡ajam papildomų darbų pirkimui nebuvo laiko atlikti. Å . A. teisme nurodė, kad jis pastebėjo, kad sutarties suma virÅ¡yta, bet darbai toliau atliekami, pateikiamos sÄ skaitos.

Liudytojo teigimu, visi tÄ pastebėjo. Å . A. parodė, kad apie tai informavo R. V.: su R. V. ir asmeniÅ¡kai kalbėjo, ir elektroniniu paÅ¡tu rašė. Jis virÅ¡ytos sumos nevizavo. Sutarė, kad padės toliau savo darbo valandomis, bet dokumentų nevizuos. Dalyvaus tolimesniame procese, bet neprisiims atsakomybės už virÅ¡ytas sumas. Jis buvo finansų kontrolės departamento vadovas. Pagal jo pareigas jam nepriklausė atlikti visų tų darbų, juos atliko direktoriaus žodiniu nurodymu (t. 9, b. l. 196-201).

Tai, kad ne tik užsakovas, bet ir paslaugų tiekėjas – UAB "C" žinojo apie tai, jog pasiekta sutartyje nurodyta 1 200 000 Lt suma patvirtino ir Å¡ios įmonės darbuotoja, projekto vadovė L. Å ., nurodžiusi, kad atlikus veiksmus už tÄ sumÄ (1 200 000 Lt be PVM), reikėjo sprendimo, kÄ daryti toliau. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad tokių veiksmų (sutarties vertę virÅ¡ijančių paslaugų tiekimo) rangovas negali daryti, neturėdamas leidimo, pats sau susigalvojęs. Ji žino, kad vyko kažkokie susitikimai.

Jai asmeniÅ¡kai M. K. pasakė, kad reikia parengti planÄ . Tai jai pasakė, kai baigėsi nurodyta sutartyje suma. Tada ji parengė papildomÄ planÄ . Teisme apklaustas UAB "C" vadovas M. A. taip pat patvirtino, kad jų įmonėje bÅ«davo sekamos sutarčių sumos, tai darydavo projekto strateginis konsultantas ir techninis darbuotojas. Apie tai, kad sutartyje numatytas projekto biudžetas artėjo prie kritinės ribos, bÅ«davo informuojamas užsakovas. Aptarti liudytojų parodymai paneigia R. V. teiginius, kad jis nebuvo informuotas ir jam nebuvo žinoma, kada baigėsi 2012-09-03 sutartyje numatyta vieÅ¡inimo paslaugoms iÅ¡ UAB "C" įsigyti suma.

IÅ¡ byloje esančių, R. V. pasiraÅ¡ytų UAB "C" pateiktų sÄ matų Nr. 1209/1; 1209/2; 1209/3 ir 1209/4 matyti, kad generalinis direktorius 2012-09-14 buvo pasirašęs tiekėjo pateiktų sÄ matų 1 281 291,31 Lt su PVM. 2012-09-19 pasirašė sÄ matÄ Nr. 1209/6 1 839 777,15 Lt su PVM sumai (6, b l. 3). IÅ¡ 2012-09-28 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, serija 2012 Nr. 0612 matyti, kad bendra UAB "C" užsakovui pateiktų ir kaltinamojo pasiraÅ¡ytų sÄ skaitų-faktÅ«rų suma apmokėjimui yra 1 205 533,78 litų be PVM.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. V. žinojo, kada buvo pasiekta sutartyje numatyta UAB "A" iÅ¡ UAB "C" pagal 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo sutartį perkamų paslaugų vertė, taip pat žinojo, kad tolimesnis komunikacijos paslaugų įsigijimas turėjo bÅ«ti atliktas, laikantis įmonei, kaip perkančiajai organizacijai, privalomų VPÄ® procedÅ«rų, kurias jis, kaip generalinis direktorius, vadovaudamasis jam suteiktais įgalinimais, turėjo pavesti atlikti sau pavaldiems UAB "A" darbuotojams, o nesant galimybės vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo, turėjo bÅ«ti atsisakyta atlikti papildomų paslaugų pirkimÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina R. V. veiksmai, pavedant įmonės teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojams iÅ¡siaiÅ¡kinti minėto įstatymo taikymo galimybes (liudytojų M. B., A. R. parodymai). Liudytoja A. R., vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narė, UAB "A" viešųjų pirkimų vyriausioji vadybininkė, parodė, UAB "C" vykdant viešųjų ryÅ¡ių paslaugas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, buvo virÅ¡yta sutartimi nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM. Pirmasis apie tai prabilo S. B., pradėjęs nerimauti dėl virÅ¡ytos pirkimo apimties.

S. B. nerimavo, kad kiti tiekėjai, dalyvavę Konkurse, gali sužinoti apie realiÄ , tai yra didesnę pirkimo vertę, ir tai pavieÅ¡ins. Pirkimo eigoje UAB "A" pradėjo dažnai lankytis Å«kio viceministras A. Ą. A.. Ji dalyvavo pokalbyje su viceministru, vykusiame generalinio direktoriaus kabinete, dalyvaujant ir S. B. su G. K.. Buvo kalbama, kad sutartimi su UAB "C" nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM yra virÅ¡yta ir ji iÅ¡sakė pozicijÄ , kad "A" negali daugiau pirkti paslaugų ir už didesnę vertę nei numatyta sutartyje.

Pokalbio metu Å«kio viceministras A. Ą. A. nurodė R. V. pirkti paslaugas iÅ¡ UAB "C" nežiÅ«rint sutartyje numatytos pirkimo apimties (buvo kalbama apie 4 000 000 litų be PVM sumÄ ). Po Å¡io pokalbio R. V. per S. B. davė jai nurodymÄ parengti sÄ lygas vieÅ¡inimo paslaugų pirkimui neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB "C" Ji jas parengė, tačiau R. V. pasakė, kad toks pirkimas bus neteisėtas ir ji nedalyvaus tokiame pirkime. R. V. jos neįkalbinėjo, tik davė suprasti, kad ji neturi karjeros ateities įmonėje.

Tuo laikotarpiu R. V. jai ir teisininkui M. B. liepė surasti teisės aktuose ir sužinoti, kokia atsakomybė gresia už tokio pobÅ«džio Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimÄ . Faktines Sutarties apimtis, t. y. kad paslaugų pirkimo reali suma sudaro 4 579 625,08 Lt su PVM, ji sužinojo pateikdama VPT įvykdytos Sutarties ataskaitÄ (T. 8, b. l. 92-98). Teisme pagarsinus Å¡iuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Kaltinamojo argumentus dėl 2012-09-03 sutarties tęstinumo, t. y. neva ji galiojo ir teikiant paslaugas už didesnę nei sutartyje numatyta sumÄ , nes buvo perkamos tik Sutartyje numatytos paslaugos ir tik pagal Sutartyje numatytus įkainius, paneigia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2013-02-07 tyrimo iÅ¡vada, kuria konstatuota ne tik tai, kad UAB "A" apmokėjo už pateiktas pagal 2012-09-03 sutartį paslaugas ir priėmė UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už 4 344 072,22 Lt su PVM, nors sutarties suma buvo 1 200 000 Lt, tačiau ir tai, kad VPT tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB "A" taip pat priėmė ne tas paslaugas ir ne tokiomis kainomis, kokios buvo nurodytos Sutartyje: 1) 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad už vienÄ TV klipų kÅ«rybos ir gamybos paslaugÄ buvo paskaičiuota 119 588,28 Lt su PVM, nors nei tokia paslauga, nei toks įkainis nebuvo numatytas Sutartyje, Pirkimo dokumentuose ir tiekėjo UAB "C" pasiÅ«lyme Pirkimui; 2) 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad vienos Visuomenės informavimo apie "A" projektÄ paslaugos kaina yra 90 175,10 Lt su PVM, nors Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose nei tokios paslaugos, nei tokie įkainiai nenurodyti; 3) 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 350 egz. spaudos darbų (broÅ¡iÅ«rų) kaina yra 39 000 Lt be PVM, nors Sutartyje visi darbai, susiję su tekstų rengimu ir spausdinimu, yra skaičiuojami valandomis, o ne egzemplioriais; 4) 2012-10-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB "A" apmokėjo už advokatų kontoros „SP“ teisines paslaugas už laikotarpį nuo 2012-08-06 iki 2012-10-03, kurių kaina yra 42 053,55 Lt su PVM, nors tokių paslaugų įsigijimas nebuvo numatytas Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose (T. 6, b. l. 81-84).

Darytina iÅ¡vada, kad įmonės direktorius, atsakingiems įmonės darbuotojams po 2012-09-03 sutarties limito virÅ¡ijimo atsisakius vizuoti UAB "C" pateikiamas sÄ matas, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, darbų atlikimo aktus, savo paraÅ¡u patvirtino taip pat ir įsigijimÄ 2012-09-03 Sutartyje bei Pirkimo dokumentuose net nenumatytų paslaugų bei pagal Sutartyje nenumatytus įkainius. Ant minėtų dokumentų yra kaltinamojo paraÅ¡ai, o teisme jis paaiÅ¡kino, kad visada pasiraÅ¡ydavo ant dokumentų tik iÅ¡siaiÅ¡kinęs, dėl ko raÅ¡osi.

Kaltinamasis nurodė, negalįs pakomentuoti konkrečių dokumentų, taip pat ir kokiu tikslu buvo perkamos ir kodėl apmokėtos teisinės paslaugos, kurių laikotarpio pradžioje (2012-08-06) dar net nebuvo sudaryta sutartis su paslaugos teikėju). Minėtos aplinkybės, vertinant aukščiau aptartų argumentų kontekste, taip pat paneigia kaltinamojo argumentus, kad buvo tęsiama 2012-09-03 sutartis pagal joje numatytÄ paslaugų sÄ raÅ¡Ä ir joje numatytais įkainiais. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ byloje esančios 2012-10-16 sÄ matos Nr. 1210/17, 2012-11-23 PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros 17 424 Lt sumai, matyti, jog net praėjus referendumui (bÅ«tent su Å¡ia data kaltinamasis teisme siejo ypatingÄ skubÄ ir poreikį panaudoti įmonės biudžeto rezervo lėšas), buvo užsakomos paslaugos, už kurias, kaltinamajam pasiraÅ¡ius paslaugų teikėjo pateiktus dokumentus, UAB "A" darbuotojai apmokėjo iÅ¡ UAB "A" lėšų, nesant pirkimo sutarties (T. 6, b. l. 156-157).

Ä®monės vyriausioji buhalterė E. S. nurodė, kad apmokėdavo visas jai pateiktas pavizuotas sÄ skaitas, jai nebuvo skirtumo, ar paslaugos įsigytos vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du, ar ne. Ji nesidomėjo, iÅ¡ kur tos sÄ skaitos ateina, ar atlikta tai, kas sÄ skaitoje yra nurodyta, ar atitinka suma. Visos sÄ skaitos, kurios pasiekdavo jÄ , buvo apmokamos ir suvedamos į didžiÄ jÄ knygÄ . (T. 9, b. l. 177-185). Kaltinamojo paaiÅ¡kinimus apie sutarties tęstinumÄ paneigia bei tokios pozicijos prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir tai, kad iÅ¡ jo teisme duotų parodymų matyti, jog pagrindu apmokėti papildomai teikiamas paslaugas jis laikė UAB "A" valdybos sprendimÄ , priimtÄ gavus Energetikos ministerijos 2012-09-13 raÅ¡tÄ Nr. (11.9-13)3-3453 ,,Dėl informacijos sklaidos“, ir UAB "C" paruoÅ¡Ä Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planÄ .

Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planas, paruoÅ¡tas paties paslaugų teikėjo – UAB "C" atsižvelgus į UAB "A" valdybos 2012-08-21 patvirtintÄ komunikacijos biudžeto rezervo sumÄ , buvo skirtas įmonės valdybai. Liudytoja, UAB "C" projekto vadovė L. Å ., nurodė, kad tai ji paruošė minėtÄ planÄ , pasibaigus sutartyje numatytai sumai UAB "C" akcininko M. K. pavedimu (ant byloje esančio Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano nėra nurodyta jo rengėjas, data). UAB "C" atstovo M.

A. teigimu, toks strateginis komunikacijos paslaugų planas niekaip nereglamentuotas, tai gali būti bet koks dokumentas, kuris neprieštarauja įstatymams. Strategiškai jame gali būti kalbama nuo įžvalgų iki konkrečių pasiūlymų (T. 11, b. l. 20-24). Nei minėtas valdybai pateiktas planas, nei Valdybos sprendimas pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal jį, nebuvo sutartis tarp dviejų juridinių asmenų (UAB "A" ir UAB "C" kurios pagrindu būtų galima įsigyti paslaugas, tuo labiau, kad 2012-09-03 viešojo pirkimo sutartyje ir viešojo pirkimo dokumentuose net nebuvo numatytas tokio plano rengimas.

Pažymėtina tai, kad nesant tarp UAB "A" ir UAB "C" pirkimo sutarties, kurios pagrindu bÅ«tų buvę galima įsigyti 1 200 000 Lt vertę virÅ¡ijančias komunikacijos paslaugas, nėra aiÅ¡ki nei tokio papildomo sandorio vertė, nei jo terminai. Vertinant minėtas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie vieÅ¡ojo pirkimo, taip pat ir viešųjų ryÅ¡ių paslaugoms įsigyti, poreikio buvimÄ sprendžia ir tokį pirkimÄ pagal norminių aktų procedÅ«ras atlieka ne politikai ar įmonės akcininkai, raÅ¡ydami raÅ¡tus, ne bendrovės valdyba, o pati perkančioji organizacija, nagrinėjamu atveju – UAB "A" – rengdama pirkimo sÄ lygas ir VPÄ® įstatymo nustatyta tvarka atlikdama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

Be to, apie perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas ir jų kiekį sprendžia ne pats paslaugų teikėjas (nagrinėju atveju – UAB "C" o perkančioji organizacija, paruoÅ¡dama vieÅ¡ojo pirkimo dokumentus, jais nustatydama, kokių paslaugų, už kokiÄ kainÄ ir kokios apimties jai reikia. VieÅ¡ieji pirkimai visada susiję su mokesčių mokėtojų pinigų naudojimu, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nėra savitikslės, o skirtos tam, kad Å¡ie finansiniai iÅ¡tekliai bÅ«tų naudojami ekonomiÅ¡kai, efektyviai ir naudingai.

Tik pagrindus, jog visuomenei priklausantys finansiniai iÅ¡tekliai buvo iÅ¡leisti bÅ«tent tokiu bÅ«du, galima teigti, kad vertė už mokesčių mokėtojų pinigus buvo pasiekta. Apibendrinant pažymėtina, R. V., vadovaudamas įmonei, kuri buvo perkančioji organizacija ir kurios pirkimai atliekami, vadovaujantis imperatyviais VPÄ® normų reikalavimais, kaltinime nurodytu laikotarpiu nevykdydamas privalomų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugoms, pirkti, nurodydamas UAB "A" darbuotojams apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, virÅ¡ijančias 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytÄ sumÄ , elgėsi neteisėtai, nes, turėdamas jam, kaip UAB "A" generaliniam direktoriui, pagal bendrovės įstatų, 2011-02-11 įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10, 40 straipsnyje, 41 straipsnio 3 punkte, 41.6 punkte, "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punkte, 4.1.1 punkte suteiktus įgalinimus, nevykdė Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvių reikalavimų, numatančių kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams, kurie pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas organizuojant prekių ar paslaugų pirkimo vertei esant mažesnei kaip 100 000 Lt (28.962,00 eurai) (be PVM), – gali) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti (VPÄ® 16 straipsnio 1 dalis); kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siÅ«lo tam dalyviui, kurio pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu (18 straipsnio 1 dalis); kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (3 straipsnio 1 dalis); kad pirkimų tikslas yra, vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 straipsnio 2 dalis).

Tai, kad nesilaikyta minėtų teisės normų patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, jog jo, kaip generalinio direktoriaus, sprendimui pirkti papildomas vieÅ¡inimo paslaugas turėjo įtakos iÅ¡ visuomenės, politikų, valdybos jaučiamas spaudimas dėl aktyvesnio vieÅ¡inimo, atsižvelgiant į artėjantį referendumÄ . Kaltinamasis savo veiksmus, susijusius su papildomų paslaugų iÅ¡ UAB "C" pirkimu ir papildomų 3 127 625,08 Lt (su PVM) lėšų iÅ¡leidimu joms įsigyti, aiÅ¡kina bÅ«tinybe suteikti visuomenei galimybę gauti objektyvios informacijos apie naujos atominės elektrinės projektÄ prieÅ¡ 2012-10-14 patariamÄ jį referendumÄ .

IÅ¡ byloje esančių įrodymų (liudytojų (UAB "A" darbuotojų dalyvavusių vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, vieÅ¡ojo pirkimo dalyvių atstovų parodymų, UAB "A" parengtų pirkimo sÄ lygų, dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų) matyti, kad 1 200 000 Lt (be PVM) vertės pirkimo sÄ lygos buvo rengiamos ir vieÅ¡asis pirkimas paslaugoms minėtai sumai įsigyti vyko, jau žinant apie bÅ«simÄ referendumÄ , jo datÄ ir dėl jo UAB "A" keliamus tikslus. VieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja – UAB "C" kaip ir kiti vieÅ¡ojo pirkimo dalyviai, savo pasiÅ«lymus rengė ir numatomus darbus iÅ¡dėstė, orientuodamasi į referendumo datÄ ir Å¡io įvykio komunikacijai keliamus tikslus, žinodami pirkimo vertę ir pagal jÄ formuodami rinkodarÄ bÅ«tent tai apimčiai.

IÅ¡ tarp UAB "A" ir UAB "C" atstovų pasiraÅ¡ytos 2012-09-03 pirkimo sutarties matyti, kad užsakovo perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, o sutarties vertė per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį negali virÅ¡yti 1 200 000 Lt be PVM. Minėtoje sutartyje nenumatyta jos pratęsimo, pasibaigus joje numatytai sumai, galimybė. Tai, kad iki 2013-01-01 galiojant sutarčiai, o paslaugų teikimÄ už 1 200 000 be PVM suplanavus, atsižvelgiant į referendumo datÄ , sutartyje numatyta suma buvo iÅ¡naudota anksčiau, nepateisina paslaugų teikimo, iÅ¡naudojant valdybos leistÄ panaudoti biudžeto rezervÄ , neatlikus vieÅ¡ojo pirkimo, nes tokia 4 000 000 Lt suma nebuvo paskelbta vieÅ¡ojo pirkimo dalyviams.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų ir liudytojų parodymų, 2012-09-03 sutartis pasiekus joje numatytÄ sumÄ negalėjo bÅ«ti ir nebuvo pratęsta, taigi, pasiekus joje sutartÄ 1 200 000 be PVM sumÄ , iÅ¡ vienintelio, ne norminių aktų nustatytu bÅ«du pasirinkto, tiekėjo – "C" toliau direktoriaus nurodymu pavaldžių "A" darbuotojų priimamos ir apmokamos "C" papildomai teikiamos viešųjų ryÅ¡ių paslaugos, taip prarandant galimybę jas įsigyti pigiau, suteikiant pirmenybę teikti viešųjų ryÅ¡ių paslaugas vienam, savo nuožiÅ«ra parinktam, paslaugos tiekėjui – "C" buvo įsigytos neteisėtai.

VPÄ® įtvirtintas skaidrumo principas reiÅ¡kia perkančiosios organizacijos diskrecijos ribojimÄ . Å i nurodyto principo savybė pasireiÅ¡kia tuo, kad vieÅ¡ojo pirkimo procesas yra grindžiamas taisyklėmis paremtų sprendimų priėmimu. Tai reiÅ¡kia, kad bet kurioje konkretaus vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje (rengiant pirkimo dokumentus, vertinant pasiÅ«lymus ir kt.) perkančioji organizacija sprendimus priima pagal konkrečias taisykles, kurios riboja perkančiosios organizacijos veiksmų laisvę ir nustato atitinkamus rėmus.

Lietuvos kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama. Toks ribojimas iÅ¡plaukia iÅ¡ dalyvių lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų, vieÅ¡umo ir objektyvumo reikalavimų (kasacinės nutartys Nr.: 3K-3-458/2011; 3K-3-150/2010; 3K-3-126/2010; Nr. 3K-3-216/2010). Perkančiosios organizacijos diskrecija elgtis be apribojimų, kai suinteresuotiems asmenims suteikiamos priemonės stebėti procesÄ ir jį atitinkamai kvestionuoti, leidžia maskuoti palankumÄ konkrečiam tiekėjui, todėl VPÄ® yra ribojama.

Vertinant teisme apklaustų liudytojų, buvusių UAB "A" valdybos narių A. D., K. Å ., A. V., M. Z. parodymus, matyti, kad visi liudytojais apklausti valdybos nariai nurodė, jog balsavo už biudžeto padidinimÄ , nes matė reikalÄ informuoti visuomenę apie naujos atominės elektrinės projektÄ , jo svarbÄ energetiniam saugumui, tačiau, jų teigimu, sprendimas skirti biudžeto rezervo lėšas buvo valdybos strateginis sprendimas, kuris turėjo įmonės administracijos bÅ«ti įgyvendintas, nepažeidžiant galiojančių įstatymų.

IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis, kuris taip pat dalyvavo valdyboje, kaip įmonės generalinis direktorius, nenurodė valdybos nariams, turintiems įgaliojimus priimti sprendimÄ dėl papildomo biudžeto skyrimo vieÅ¡inimo paslaugoms įsigyti, jog įmonė negali įsigyti papildomų vieÅ¡inimo paslaugų, nepažeisdama vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras reglamentuojančių normų. Be to, valdybos nariai neprisiminė, kad 2012-08-21 posėdžio metu svarstant biudžeto didinimÄ , bÅ«tų žinoję, jog jau atliekamas vieÅ¡asis pirkimas vieÅ¡inimo paslaugoms įsigyti ir atrinktas Å¡io konkurso nugalėtojas, teigė nežinoję apie tai, kad 2012-09-03 buvo pasiraÅ¡yta pirkimo sutartis su UAB "C" Anot liudytojo K.

Å ., biudžeto pakeitimas pats savaime nėra nurodymas administracijai kažkÄ daryti. Liudytojo A. V. teigimu, UAB "A" turėjo profesionaliÄ komandÄ ir vadovÄ , kuriais Valdyba pasitikėjo, todėl viskas turėjo bÅ«ti teisiÅ¡kai tvarkinga, o jei atlikti teisėtai nėra galimybės, vadinasi, reikia atsisakyti. Liudytojo M. Z. nuomone, administracijos vadovas R. V. su savo komanda turėjo 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervÄ panaudoti teisingai ir pasiekti maksimalų efektÄ . Valdyba priėmė sprendimÄ padidinti finansavimÄ , o įgyvendinimas buvo administracijos reikalas.

Buvo preziumuojama, kad administracijos vadovas viskÄ Ä¯vykdys tik teisėtomis priemonėmis, jei jis to neįgyvendina teisėtomis priemonėmis, jis turi bÅ«ti nuÅ¡alintas ir teisiamas. Valdyba jokiu bÅ«du, jo žiniomis, nedavė jokio nurodymo R. V. daryti tai neteisėtomis priemonėmis. Kiek pamena, R. V. nekėlė klausimo valdyboje, kad teisėtomis priemonėmis nelabai įmanoma minėtos pinigų sumos įsisavinti. Valdyba davė direktoriui nurodymus, toliau jau buvo jo dalykas organizuoti pirkimÄ . Jei jis negali to įgyvendinti, jis turi grįžti ir pasakyti valdybai.

Neatsimena, kad R. V. taip bÅ«tų daręs. Jei jis bÅ«tų atėjęs ir pasakęs, ar parašęs raÅ¡tu, kad negali įgyvendinti, tada valdyba turėtų pasakyti „stop“, bet tokio dalyko tikrai neatsimena, jam R. V. to tikrai nėra sakęs, tuo labiau per posėdžius (T. 10, b. l. 55-60). Liudytojas A. V. nurodė, kad jam nėra žinoma, kaip bendrovė įvykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€“ bendrovėje buvo teisininkai, kurie turėjo jį organizuoti, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.

A. V. teigė, kad nesidomėjo, kaip konkrečiai buvo panaudotas 4 000 000 Lt rezervas, tačiau jis turėjo bÅ«ti panaudotas, laikantis galiojusių norminių aktų. (t. 8, b. l. 146-149). Liudytojo K. Å . parodė, kad bendrovė turėjo kvalifikuotus teisininkus, todėl jie manė, kad viskas organizuojama laikantis įstatymų. Gi patys teisininkai nuosekliai tvirtino, kad R. V. buvo ne kartÄ informuotas apie tai, kad valdybai padidinus biudžeto sumÄ vieÅ¡inimo paslaugoms įsigyti turėjo bÅ«ti organizuojamas vieÅ¡asis pirkimas.

Apie tai direktorių informavusi, nurodė ir vieÅ¡uosius pirkimus įmonėje kuruojanti A. R., teigusi, kad po tokių jos ir teisininkės A. M. aiÅ¡kinimų R. V. jai leido suprasti, jog ji neturi ateities Å¡ioje įmonėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis R. V. teisme laikėsi pozicijos, jog poreikis įsigyti vieÅ¡inimo paslaugų didesnei sumai nei numatyta sutartyje, kilo jau pasiraÅ¡ius sutartį su vieÅ¡ojo konkurso laimėtoja – UAB "C" kai pradėjus vieÅ¡inimÄ , padidėjo visuomenės, politikų spaudimas dėl to, kad nėra pateikiama objektyvi informacija apie naujos atominės elektrinės projektÄ , o atlikti vieÅ¡uosius pirkimus dėl valdybos patvirtintos ir leistos panaudoti 4 000 000 Lt biudžeto rezervo sumos, nebuvo laiko.

Kaltinamasis nurodė, kad „iki referendumo likus mėnesiui, 2012-09-03 buvo pasiraÅ¡yta paslaugų teikimo sutartis. "A" ir rangovui patvirtinus vieÅ¡inimo pagrindinius darbus, atsakingi darbuotojai pradėjo vykdyti veiksmų planÄ . Tuo metu suaktyvėjo raginimai iÅ¡ Vyriausybės, Energetikos Ministerijos, Seimo padidinti informacijos kiekį, kad visuomenė gautų reikiamÄ pagrindÄ sprendimui referendume padaryti. Politikos ir visuomenės lyderiai, referendumo iniciatoriai, iÅ¡ "A" akcininkų, t. y. Energetikos Ministerijos, reikalavo daug daugiau informacijos, nes oponuojanti pusė veikė intensyviai ir agresyviai, neigiamos informacijos kiekis augo didžiuliais tempais“.

Tokius kaltinamojo parodymus paneigia ne tik byloje apklausti liudytojai betarpiÅ¡kai dalyvavę vieÅ¡ajame pirkime, A. R., S. B., kurie nurodė, kad jau pirkimo pradžioje buvo žinoma ir kalbama apie didesnę nei 1 200 000 Lt sumÄ , bet ir ta aplinkybė, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių UAB "A" valdybos posėdžių protokolų, klausimas dėl biudžeto didinimo valdyboje buvo svarstomas daug anksčiau, t. y. dar net nepasiraÅ¡ius sutarties su UAB "C" tuo labiau dar minėto vieÅ¡ojo pirkimo metu skirtomis lėšomis net nepradėjus vieÅ¡inimo kompanijos, kurios darbai pagal UAB "C" vieÅ¡ojo pirkimo metu sudarytÄ planÄ buvo numatyti iki pat referendumo datos, t. y. 2012-10-14.

Vadinasi, tuo metu apie tik numatytų, bet sutartimi dar nepatvirtintų paslaugų pakankamumÄ ir bÅ«simo vieÅ¡inimo apimtį nei visuomenė, nei politikai susidaryti įspÅ«džio negalėjo, nes vieÅ¡asis pirkimas, kuris, kaip žinia, pasibaigia sudarius pirkimo sutartį (VPÄ® 7 straipsnio 4 dalis), dar nebuvo pasibaigęs ir vieÅ¡inimas pagal minėtÄ sutartį net nebuvo pradėtas. Byloje apklaustų liudytojų parodymai, UAB "A" valdybos 2012-08-21 protokolas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad UAB "A" administracijoje dar prieÅ¡ sudarant pirkimo sutartį buvo žinoma, jog joje numatyta suma bus virÅ¡yta.

IÅ¡ 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokolo Nr. 13 matyti, kad minėtÄ dienÄ valdyba balsavo dėl UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo, nutardama patvirtinti UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektÄ , numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervÄ komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Bendrovės vadovybė buvo įpareigota, atsiradus patvirtinto biudžeto rezervo panaudojimo poreikiui, pateikti valdybai iÅ¡samų numatomÄ vykdyti priemonių planÄ . 2012-09-14 UAB "A" valdyba, susipažinusi su UAB „C“ paruoÅ¡tu komunikacijos planu nutarė „pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktÄ Komunikacijos priemonių planÄ (T. 1, b. l. 107).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas pagrindinių viešųjų pirkimų tikslų yra užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumÄ ir racionalų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimÄ . Tai, kad pirkimo dalyviai neturi informacijos apie tikrÄ jį paslaugų kiekį, nulemia ir siÅ«lomų paslaugų kainas, nes paslaugų kainodara nustatoma tik tam tikrai paslaugų apimčiai. Liudytojas A. D., UAB "A" valdybos pirmininkas, paaiÅ¡kino tokio valdybos galutinio sprendimo didinti biudžetÄ (2012-09-14) vėlavimo priežastį, atkreipdamas dėmesį į pačios įmonės administracijos veiksmus.

Anot liudytojo, bendrovės valdyba dar 2012 m. pradžioje patvirtino įmonės biudžetÄ , kuriame buvo ir komunikacijai numatyti pinigai, tačiau liudytojo teigimu, lėšos, skirtos komunikacijai, įmonės buvo labai greitai iÅ¡naudojamos, todėl buvo kreiptasi į įmonę su paklausimu, kodėl taip greitai iÅ¡naudojamos piniginės lėšos. IÅ¡ byloje esančių tarp "A" ir "D" sudarytų komunikacinių paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad dar 2011-09-22 buvo sudaryta sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo už 300 000 Lt sumÄ be PVM (Å¡i sutartis, akcentuojant vieÅ¡inimo tęstinumÄ ir nuolatinį pobÅ«dį bei artėjančiÄ jos galiojimo pabaigÄ , minima ir vieÅ¡ojo pirkimo inicijavimo raÅ¡te); 2012-04-23 – dėl žiniasklaidos planavimo paslaugų, kurių kaina 217.005,47 litų be PVM; 2012-05-28 – dėl integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimo už 1 200 000 Lt be PVM, paslaugas teikiant iki 2012-12-30 (T. 8, b. l. 11-55).

Liudytojo A. D. teigimu, kai įmonė vėl kreipėsi dėl komunikacijos biudžeto padidinimo, valdybai nepateikė konkretus komunikacijos plano, pagrindžiančio, kokie tokio biudžeto komunikacijai didinimo tikslai ir suma. Valdybos posėdžiai bÅ«davo atidedami, nes Valdybai neužtekdavo įmonės pateiktos informacijos. Galutinis planas buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo mėnesį (2012 m. liepos mėnesį taip pat buvo pateiktas, tačiau jo kokybė nebuvo gera). 2012-09-13 buvo gautas Energetikos viceministro pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti kuo daugiau informacijos apie naujÄ projektÄ . 2012-09-14 įvyko Valdybos posėdis, kurio metu ir buvo padidinta biudžeto eilutė.

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad nuo pradžių buvo praÅ¡oma įmonės pateikti iÅ¡samų planÄ , nes nebuvo žinoma, nei kam, nei kokiu periodiÅ¡kumu buvo praÅ¡omos lėšos. Valdybos pirmininko teigimu, jam nebuvo žinoma, kad įmonė 2012-09-03 pasirašė vieÅ¡inimo sutartį. Valdyba labiau vykdo strateginę funkcijÄ , visa kita – įmonės vadovo atsakomybė. Kaip įmonė vykdo vieÅ¡inimÄ , tai įmonės reikalas. Dėl papildomų lėšų (4 000 000 Lt) valdyba pasirašė 2012-09-14, nes artėjo referendumas, kuris įvyko 2012-10-14, todėl reikėjo skubėti informuoti visuomenę apie šį projektÄ .

R. V. nekėlė klausimų dėl terminų. IÅ¡ pradžių buvo žiÅ«rima, ar projektas atitinka įstatymus, jei viskas gerai, tuomet įmonės vadovas pasiraÅ¡ydavo. Buvo praÅ¡oma teisininkų, kad Å¡ie viskÄ sutikrintų ir sužiÅ«rėtų, jog viskas vyktų pagal įstatymus. Liudytojas A. D. nurodė, kad žmonės referendume iÅ¡sakė pasiprieÅ¡inimÄ Å¡iam projektui, tačiau žmonių balsas buvo tik patariamasis, todėl buvo galima statyti atominę elektrinę. (t. 10, b. l. 72-76).

IÅ¡analizavus bylos įrodymus, akivaizdu, kad 2012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimui nutarus paskelbti patariamÄ jį referendumÄ dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, visuomenei reikėjo objektyvios ir įvairiapusiÅ¡kos informacijos Å¡ia tema, tuo tikslu ir buvo skirta 1 200 000 Lt UAB "A" biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio dydžio suma buvo skirta vieÅ¡inimui, kurio laikotarpis užėmė tik 40 dienų, nors anksčiau tokio dydžio lėšos buvo skirtos visų metų įmonės komunikacijos tikslams pasiekti.

Kaip patvirtino teisme apklausti už viešuosius ryšius įmonėje atsakingi darbuotojai (S. B., G. K.), valdybos primininkas A. D. projekto viešinimo darbai buvo atliekami ir įmonės lėšos komunikacijos tikslams pasiekti buvo skiriamos ir iki minėto viešojo pirkimo konkurso. Tai patvirtina byloje esančios UAB „"A"‘ ir "D" sutartys, iš kurių matyti, kad tik prieš kelis mėnesius iki minėto viešojo pirkimo inicijavimo UAB "A" buvo sudariusi sutartis dėl žiniasklaidos planavimo paslaugų įsigijimo iš viešųjų ryšių kompanijos „B.“ didelėms sumoms: 2012-04-23 – 217.005,47 Lt be PVM, o 2012-05-28 – 1 200 000 Lt be PVM sumai (šia sutartimi "D" įsipareigojo teikti UAB "A" integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas (1 psl. reklaminis plotas trečiame puslapyje didžiuosiuose Lietuvos ir regiono laikraščiuose, trumposios bėgančios eilutės Lietuvos televizijose, reklaminio klipo transliavimas, informacinio reportažo transliavimas Lietuvos televizijose).

Pažymėtina, kad paslaugų teikimas pagal Å¡iÄ sutartį taip pat apėmė ir referendumo laikotarpį, nes buvo numatytas iki 2012-12-30. BÅ«tinasis reikalingumas – tai situacija, kai teisėtai padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį Lietuvos valstybės, visuomenės interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengta.

Tokia situacija atsiranda, susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apsaugoti tik darant žalÄ antram. BÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima paÅ¡alinti, tik darant žalÄ teisės saugomiems interesams; paÅ¡alinamas darant žalÄ kitam asmeniui; padaryta žala mažesnė nei iÅ¡vengta. Nagrinėjamu atveju, anot kaltinamojo, pavojus jo įmonės vykdomam naujos atminės elektrinės projekto įgyvendinimui, kilo Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus patariamÄ jį referendumÄ , t. y. nutarus atsiklausti visuomenės, ar ji pritaria naujos atominės elektrinės statybai.

IÅ¡ kaltinamojo parodymų darytina iÅ¡vada, kad tÄ pavojų – įmonei nepalankiÄ referendumo baigtį – galima buvo paÅ¡alinti, tik pateikus visuomenei objektyviÄ informacijÄ apie projektÄ . Pažymėtina, kad tam ir buvo skirta vieÅ¡ojo pirkimo metu nupirkta 1 200 000 Lt be PVM suma. Vėliau nutarta, kad to nepakaks ir siekta paÅ¡alinti pralaimėjimo grėsmę be vieÅ¡ojo pirkimo panaudojant valdybos papildomai skirtas biudžeto lėšas. 2012-10-14 tapo akivaizdu, kad to padaryti nepavyko, nes dvigubai daugiau referendume balsavusių žmonių manė, kad statyti naujÄ atominę elektrinę nereikia.

Kaip matyti iÅ¡ paties kaltinamojo, kai kurių jau aptartų valdybos narių parodymų, viešųjų reikalų skyriaus vadovo S. B. parodymų, vos paskelbus referendumÄ buvo akivaizdu, kad jo laimėti nepavyks, kÄ patvirtina ir jo rezultatai (už balsavo 34,09, prieÅ¡ balsavo 62,61 referendume dalyvavę piliečiai), tam, anot liudytojo S. B., įtakos turėjo daugelis faktorių, tarp jų ir trumpas laikotarpis iki referendumo, žmonėms per sunki specifinė referendumo žinutė, neseniai įvykusi avarija „FukuÅ¡imos“ atominėje elektrinėje, tačiau pažymėtina tai, kad Å¡is referendumas buvo patariamasis ir, kaip pažymėjo liudytojai A.

D., A. V., Ž. V., sprendimas dėl tolimesnio projekto priklausė ne nuo visuomenės, o nuo politikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bÅ«tinojo reikalingumo teorijÄ paneigia ir ta aplinkybė, jog R. V. iÅ¡ UAB "C" paslaugas užsakė ir po referendumo datos. Be to, net ir didesnės apimties informacijos apie projektÄ pateikimas, nereiÅ¡kė, kad referendume dalyvavę žmonės, gavę tÄ informacijÄ , iÅ¡reikÅ¡ savo valiÄ , balsuodami UAB "A" palankia linkme. R. V. teigia, kad tik UAB "A" galėjo pateikti objektyviÄ informacijÄ taip iÅ¡gelbėdama projektÄ , tačiau UAB "A" nebuvo vienintelis objektyvios informacijos, reikalingos sprendimui dėl atominės elektrinės reikalingumo Lietuvoje priėmimo, Å¡altinis.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. Ą. A. parodymų Å«kio ministerija taip pat dalyvavo projekto vieÅ¡inime: liudytojas nurodė, kad buvo komandos narys komunikacijai iÅ¡ ekonominės pusės: pats redaguodavo straipsnius, dalyvavo televizijos laidose. Anot liudytojo, vieÅ¡inimas buvo intensyvus, tačiau rezultatas nebuvo sėkmingas, nes per vėlai buvo pradėta vieÅ¡inti projektÄ . VieÅ¡inimo metu buvo paskleista daug informacijos, kuri buvo agresyvoka, žmonės buvo nepasiruošę, juos reikėjo Å¡viesti po truputį ir ilgesnį laikÄ , o ne iÅ¡ karto pateikti tiek daug informacijos (T. 10, b. l. 143-146).

Apie tai, kad vieÅ¡inimas buvo pavėluotas parodė ir liudytojas valdybos narys M. Z. Ir pats kaltinamasis nurodė, kad buvo galimybė vieÅ¡inti projektÄ ir kitais bÅ«dais, kurie buvo svarstomi energetikos, Å«kio ministerijų, Vyriausybės atstovų: vieÅ¡inimui buvo galima gauti lėšas ir iÅ¡ kitų institucijų, finansuojant iÅ¡ valstybės biudžeto, tačiau Å¡iai idėjai nebuvo pritarta, atsižvelgiant, į tai, kad kartu su referendumu vyks ir rinkimai į Lietuvos Respublikos SeimÄ . "A" valdybos pirmininkas A.

D. valdybos pasitarime siÅ«lė informacijos sklaidai panaudoti 10 proc. Europos SÄ jungos lėšų, skirtų skirtingų ministerijų programų vieÅ¡inimui finansuoti. Susitikimuose Vyriausybėje, Energetikos ministerijoje buvo nuspręsta, kad "A" bus atsakinga už informacijos vieÅ¡inimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad prie tokio pasirinkto bÅ«do prisidėjo ir tai, kad iÅ¡ UAB "A" vadovo pusės nebuvo iÅ¡sakyta aiÅ¡ki pozicija, kad papildomų paslaugų teikimas, laikantis galiojančių normų reikalavimų, nėra įmanomas.

Apibendrinant tai, kas aptarta, daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjama situacija atitiko bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas, nėra pagrindo. Dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir Å¡ios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009).

Nors kaltinamasis nurodė, kad pirkdamas papildomas vieÅ¡inimo paslaugas nepiktnaudžiavo tarnyba, nesuprato pažeidęs VPÄ®, o vadovavęsis jomis pagal savo supratimÄ ir verslo logikÄ , siekdamas tarnybos interesų – atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, įmonės valdybos pritarimu veikdamas įmonės akcininko, o tuo pačiu ir valstybės labui, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko subjektyvinės pusės požymio – tyčios buvimÄ yra sprendžiama ne vien tik iÅ¡ kaltinamojo parodymų, tačiau ir vertinant veikos objektyviųjų požymių visumÄ .

R. V., minėtu laiku vadovavęs strateginės paskirties objektui, patvirtino daugelį metų dirbęs ir užėmęs aukÅ¡tas pareigas su energetika susijusiose įmonėse, todėl tokio rango vadovas, turintis ilgametę vadovavimo patirtį, žinojo ir suprato, jog neteisėtai be vieÅ¡ojo pirkimo, nesilaikydamas imperatyvių VPÄ® normų iÅ¡ UAB "A" kurios 100 procentų akcijų priklauso valstybei, pirkdamas iÅ¡ vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du neatrinkto, o savo nuožiÅ«ra pasirinkto paslaugų teikėjo 2012-09-03 vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vertę kelis kartus virÅ¡ijančias paslaugas ir jas pavesdamas apmokėti įmonės darbuotojams, sÄ moningai veikia prieÅ¡ingai tarnybos, kuri negalėjo bÅ«ti vertinama tik naudos projektui, nors ir strateginiam, ir verslo logikos aspektu, interesais, dėl to padarydamas didelę žalÄ .

Tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , tačiau sÄ moningai juos atliko, patvirtina ta aplinkybė, jog generalinis direktorius, ne kartÄ ir ne vieno įmonės darbuotojo informuotas apie negalimumÄ pirkti papildomų paslaugų neorganizuojant vieÅ¡ojo pirkimo, o po to atsakingiems darbuotojams atsisakius dalyvauti neteisėtuose veiksmuose, S. B., Å . A. atsisakius vizuoti UAB "C" pateikiamus dokumentus paslaugoms, virÅ¡ijančioms 2012-09-03 sutarties sumÄ Ä¯sigyti, pats, nesant sutarties, vizavo paslaugos teikėjo pateikiamus dokumentus, kurių pagrindu UAB "C" buvo toliau be vieÅ¡ojo pirkimo pervedami pinigai.

Asmens savo atliekamos neteisėtos veikos suvokimÄ ir sÄ moningÄ tokio elgesio pasirinkimÄ patvirtina ir byloje esantys du 2012-09-03 pirkimo sutarties variantai bei antrojo varianto atsiradimo aplinkybes paaiÅ¡kinantys liudytojų M. B. ir A. R. parodymai. IÅ¡ 2015-06-02 apžiÅ«ros, protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus į UAB "A" dokumentų sistemÄ skirtingu laiku (2012-09-04 ir 2012-10-29) įkeltos 2012-09-03 sutarties variantus, nustatyta, kad jie skiriasi: 1) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemÄ â€žDoclogix“ įkeltos 2012-09-04, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.

Paslaugų teikimo terminas Å alių susitarimu gali (bet neprivalo) bÅ«ti pratęstas iki bus iÅ¡naudota Sutartyje numatyta Paslaugų suma. Sutarties galiojimas bet kokiu atvejų pasibaigia, jeigu pagal sutartį suteiktų paslaugų suma pasiekia numatomÄ Užsakovo maksimaliÄ Sutarties sumÄ â€œ. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos iÅ¡laidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme.

Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ 5.5 punkto sutartyje nėra. 2) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemÄ â€žDoclogix“ įkeltos 2012-10-29, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius.

Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos iÅ¡laidos, reikalingos trečiųjų Å¡alių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Ä® Å¡ias iÅ¡laidas negali bÅ«ti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ Sutartyje yra numatytas 5.5 punktas, kuriame nurodoma, kad ,,Paslaugų teikėjui papraÅ¡ius ir užsakovui raÅ¡tu suderinus, Užsakovas gali pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sÄ lyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sÄ matoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidÄ .

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo M. B. paaiÅ¡kinimų apie antrojo sutarties varianto atsiradimÄ , siekiant nupirkti paslaugų, už didesnę nei 2012-09-03 sutartyje numatytÄ sumÄ , jis, R. V. nurodymu, padarė pakeitimus 2012-09-03 sutartyje. Liudytojo nuomone, tais pakeitimais buvo siekiama didesnės sumos įsisavinimo. Jis R. V. aiÅ¡kino, kad tie pakeitimai sutarties vertės nekeičia (t. 9, b. l. 161-170). Ikiteisminio tyrimo metu L. B. nurodė, kad Sutarties vykdymo eigoje buvo pakeistas 2012-09-03 Sutarties originalas dėl pirminiame Sutarties variante numatytos aplinkybės, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytÄ Užsakovo Paslaugų vertę – 1 200 000 Lt be PVM, taip pat dėl numatyto apmokėjimo paslaugų teikėjui už paslaugas per tris dienas nuo sÄ skaitų-faktÅ«rų pateikimo, tai jam buvo žinoma, kadangi jis pats, UAB "A" generalinio direktoriaus R.

V. nurodymu, Å¡ias nuostatas koregavo savo tarnybiniu kompiuteriu ir gilinosi į Sutarties sÄ lygas Å¡iame kontekste. Kas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pakeitė sutarties egzempliorius, taip pat naujÄ egzempliorių pateikė UAB "C" jis nežino, Sutarties originalų egzempliorių (tiksliau atskirus sutarties punktus) pakeisti sugalvojo R. V., kadangi Sutarties vykdymo eigoje buvo žymiai virÅ¡yta numatyta Sutartyje paslaugų kaina. (t. 8, b. l. 86-91). Tai, kad buvo suvokiama, jog vadovaujantis teisės normų reikalavimais, papildomos 2012-09-03 sutartį virÅ¡ijančios sumos įsigyti paslaugoms panaudoti nėra teisinio pagrindo, patvirtina ir politinio įgaliojimo raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo bÅ«tinybė.

IÅ¡ liudytojo energetikos viceministro Ž. V. parodymų matyti, kad ministerijos 2012-09-12 raÅ¡tÄ ,,Dėl informacijos sklaidos“ Nr. (11.9-13)3-3453 inicijavo ir paruošė pati UAB "A" o liudytojas, jį pakoregavęs, nekeisdamas esmės, pasirašė, todėl, anot jo, raÅ¡te ir nenurodytas rengėjas (t. 8, b. l. 154-158). Apie bÅ«tinojo subjektyviojo veikos požymio – tyčinės kaltės buvimÄ , galima spręsti ir iÅ¡ to, kad kaltinamasis buvo pavedęs sau pavaldiems įmonės darbuotojams sužinoti, kokia atsakomybė gresia už VPÄ® pažeidimus.

A. R. paliudijo, kad R. V. teisininkams liepė sužinoti, kaip bus baudžiama, jei bus virÅ¡yta sutarties suma, kaip organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kad paslaugas bÅ«tų galima pirkti iÅ¡ ,,C“, neapklausiant, į vieÅ¡Ä jį pirkimÄ neįtraukiant kitų tokias paslaugas teikiančių įmonių. Teisininkai, kas konkrečiai, nepamena, iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei bus vykdomas vieÅ¡asis pirkimas su atitinkamais vieÅ¡ojo pirkimo įstatymo pažeidimais, VPT baudžia griežčiau, o jei tik virÅ¡yta sutarties suma, tai yra paslaugos perkamos iÅ¡ viso be jokios vieÅ¡ojo pirkimo, VPT baudžia ne taip griežtai.

Matyt, R. V. nusprendė pasirinkti pastarÄ jį variantÄ ir pirkti paslaugas toliau iÅ¡ ,,C“, nevykdant vieÅ¡ojo pirkimo. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad R. V. sÄ moningai pažeidė kaltinime nurodytus norminių aktų reikalavimus. Nors, kaltinamojo teigimu, jis vadovavosi įmonės akcininko ir valdybos sprendimais, vykdė jų valiÄ , tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«damas bendrovės vadovas, valdybos narys, žinojo, kad tiek akcininko, tiek valdybos kompetencijÄ ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, ir minėti bendrovės organai gali dalyvauti įmonės valdyme tik įstatymo nustatyta tvarka.

Kaltinimo teigimu, viceministras jam nurodė atlikti vieÅ¡inimÄ bet kokiomis sÄ lygomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. Ą. A. nebuvo nei įmonės valdybos narys, nei įmonės akcijas patikėjimo teise valdančios ministerijos atstovas. Tuo labiau, tiek Å¡is liudytojas, tiek liudytojais apklausti to metu Ministerijos vadovai A. S., Ž. V., valdybos nariai neigė, davę nurodymus R. V. įsigyti projekto vieÅ¡inimo paslaugas nesilaikant įstatymų. PrieÅ¡ingai, minėti liudytojai nurodė, kad iÅ¡ R.

V. supratę, kad nors su jų įsigijimu yra tam tikrų problemų, tačiau pasiekti keliamus tikslus galima. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti bÅ«tinÄ jį BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ subjektyvųjį veikos požymį – tyčinę kaltę, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad R. V. suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , jų prieÅ¡ingumÄ tarnybos interesams, naudojosi savo tarnybine padėtimi, numatydamas, kad dėl to gali atsirasti žala valstybei ir nors jos nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jai atsirasti.

Dėl didelės žalos būtinojo požymio BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis – didelė žala, kuri gali būti padaryta:

1) valstybei, 2) Europos SÄ jungai, 3) tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, 4) juridiniam asmeniui ar 5) fiziniam asmeniui. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali bÅ«ti tiek turtinio, tiek neturtinio pobÅ«džio. Nors BK 228 str. dispozicija neapibrėžia ir nepateikia universalių kriterijų didelės žalos požymiui konstatuoti, paliekant teismui kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį spręsti individualiai, tačiau iÅ¡ susiformavusios teismų praktikos galima teigti, kad sprendžiant šį klausimÄ atsižvelgiama į tai, koks kaltininko veiksmų pobÅ«dis, kokiais teisės aktais ir kokie jais nustatyti reikalavimai, principai yra pažeidžiami, kokia jų reikÅ¡mė teisinėje valstybės sistemoje, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardÄ ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalÄ , taip pat ne bet koks tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibÅ«dinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, virÅ¡ijančia 250 MGL, nors atsižvelgus į bylos aplinkybes ir mažesnio dydžio turtinė žala gali bÅ«ti pripažinta didele (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-125/2012, 2K-100/2014, 2K-21/2014 ir kt.).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Civilinės teisės prasme turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo padaryti teisės aktų pažeidimai yra susiję su viešojo intereso sritimi. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymÄ vieÅ¡ieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad vieÅ¡uosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi vieÅ¡ieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali bÅ«ti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti vieÅ¡ojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad sandoriai, esantys viešųjų pirkimų teisės normų reguliavimo sferoje, o tuo labiau, sandoriai, sudaryti Å¡iurkščiai pažeidžiant VPÄ® nustatytas taisykles, negali bÅ«ti vertinami pagal civiliniams teisiniams santykiams keliamus reikalavimus, nes yra susiję su vieÅ¡ojo intereso nepaisymu, paneigiančiu pačiÄ viešųjų pirkimų sistemÄ . Kaltinamojo nuomone, jo neteisėtus veiksmus pateisina susidariusi situacija dėl referendumo, politiniai tikslai, tačiau pažymėtina, kad VPÄ® nenumato jokių iÅ¡imčių ir situacijų, kai perkančiajai organizacijai, esant vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms, Å¡io įstatymo normos gali bÅ«ti netaikomos.

Kaip teisme nurodė VPT specialistas E. M., buvęs VPT teisininkas R. Z. minėto įstatymo normos numato situacijas, kai esant ypatingiems atvejams pirkimai gali bÅ«ti atlikti skubos tvarka, kuri nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos ir kuriÄ pastaroji turi įrodyti, o nesant tokios situacijos ar perkančiajai organizacijai negebant jos įrodyti, nuo neteisėto paslaugų pirkimo turi bÅ«ti susilaikyta (T. 11, b. l. 30-34, 48-54). Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino paskelbus referendumÄ kilusį bÅ«tinumÄ vieÅ¡inti naujos atominės elektrinės projektÄ , tačiau nenurodė, kokios apimties tas vieÅ¡inimas turėjo bÅ«ti ir neteigė, kad bÅ«tent 4 000 000 Lt buvo ta suma, kuriÄ panaudojus, bÅ«tų buvę galima pasiekti vieÅ¡inimui keliamus tikslus, prieÅ¡ingai, daugelis akcentavo, kad esant nurodytai situacijai jų pasiekti nebuvo galimybės. Svarbu tai, kad UAB "A" VPÄ® nustatyta tvarka skelbiant ir atliekant komunikacijos paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ 1 200 000 Lt be PVM sumai, pasiraÅ¡ant 2012-09-03 sutartį, jau buvo žinomas vieÅ¡inimo tikslas, nustatytas sutarties galiojimo laikotarpis ir numatyta sutarties suma, minėtam tikslui pasiekti, nustatant sÄ lygÄ , kad jos virÅ¡yti negalima.

Å ias sÄ lygas žinojo ir su jomis sutiko ir paslaugų teikėjas, pasiraÅ¡ydamas sutartį. Neteisėtas nustatytos sumos virÅ¡ijimas, perkančiajai organizacijai papildomas paslaugas įgyjant be vieÅ¡ojo pirkimo, reiÅ¡kia žalos darymÄ BK 228 straipsnio prasme, nes R. V. vadovaujama UAB "A" tik vykdydama vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ VPÄ® nustatyta tvarka, galėjo įsigyti 2012-09-03 sutartyje numatytÄ sumÄ virÅ¡ijančias paslaugas. Neteisėtai gautos paslaugos, už kurias buvo sumokėta, pažeidžiant imperatyvias VPÄ® normas, laikytinos turtine žala, nes jas buvo galima įsigyti ir už jas apmokėti tik vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du, todėl UAB "A" generalinio direktoriaus neteisėti veiksmai, kai tyčia, nesilaikant VPÄ® reikalavimų, buvo už didelę pinigų sumÄ , žymiai virÅ¡ijančiÄ teismų praktikoje nustatytÄ didelės turtinės žalos dydį – 250 MGL – įsigyjamos paslaugos iÅ¡ savo nuožiÅ«ra pasirinkto paslaugų teikėjo, valstybei, kaip įmonės akcininkei, padarė didelę turtinę žalÄ , nes UAB "A" be sutarties UAB "C" sumokėjo 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų).

Kaltinamojo minimi, byloje esantys dokumentai, patvirtinantys, kad paslaugos teikėjas – UAB "C" direktoriaus nurodymu apmokėtas paslaugas iÅ¡ tiesų suteikė, patys savaime iÅ¡analizuotų įrodymų kontekste nepaneigia to, kad už paslaugas buvo apmokėta nesant sutarties, ir nepatvirtina, kad tokios be vieÅ¡ojo pirkimo įsigytos paslaugos buvo bÅ«tinos. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad UAB "A" strateginio valstybės objekto – įmonės, kuri yra perkančioji organizacija VPÄ® prasme, vadovas jam patikėtas įmonės, kurios 100 procentų akcijų priklauso valstybei, lėšas, kelis kartus virÅ¡ijančias 2012-09-03 sutarties sumÄ , ne tik be vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, tačiau iÅ¡ viso be jokios sutarties perveda kitam juridiniam asmeniui, pagal pastarojo, atsižvelgus į valdybos patvirtintÄ biudžeto rezervÄ , parengtÄ komunikacijos strategijos planÄ , leidžia konstatuoti grubius VPÄ® nuostatų pažeidimus, padariusius didelės neturtinės žalos valstybei, nes buvo pažeisti kaltinime minimi VPÄ® straipsniai, valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos UAB "A" kaip valstybės strateginio objekto veiklos principai bei diskredituota tiek valstybė, tiek pats naujos atominės elektrinės projektas.

Tokie veiksmai visuomenei leidžia pagrįstai abejoti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, taikant vieÅ¡uosius pirkimus, skaidrumu, racionalumu, taip keliamos abejonės viešųjų pirkimų institutu, kenkiama valstybės autoritetui. Kaltinamasis užėmė visuomenei svarbias pareigas, vadovavo daugelio žmonių interesus liečiančio objekto įgyvendinimo projektui, savo vadovaujamos įmonės darbuotojų buvo ne kartÄ tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu įspėtas apie papildomų paslaugų įsigijimo be vieÅ¡ojo pirkimo neteisėtumÄ , nepaisant to, kryptingai siekė valdybos patvirtintų rezervo lėšų panaudojimo, neatlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ros, nesant tam pagrindo.

Kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, rėmėsi įmonės akcininkÄ atstovaujančios ir jos akcijas valdančios Energetikos ministerijos ir įmonės valdybos sprendimais, vadovavosi ekonomine logika, tik patvirtina, kad asmuo sÄ moningai elgėsi neteisėtai, pažeisdamas teisės virÅ¡enybės principÄ . Teismo vertinimu, minėta veika, atsižvelgus į kaltinamojo einamų pareigų ir jam patikėto objekto svarbÄ , tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, kad nesilaikant įstatyme numatytų imperatyvių teisės normų buvo pervedamos didelės pinigų sumos be vieÅ¡ojo konkurso savo nuožiÅ«ra pasirinktam juridiniam asmeniui, yra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o kaltinamojo veika, konstatavus didelės neturtinės žalos požymio buvimÄ , vertinama, kaip pakankamai pavojinga ir užtraukianti baudžiamÄ jÄ , o ne drausminę ar administracinę atsakomybę.

Nesutiktina ir su kaltinamojo ir gynybos argumentu, kad baudžiamoji atsakomybė netaikytina, nes R. V. veikė nesavanaudiÅ¡kais tikslais, nes nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tinasis požymis nėra savanaudiÅ¡ki tikslai. Tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis tarnybos interesus sieja su savo vadovautos įmonės, jos valdybos ir kaltinime nurodytu laiku patikėjimo teise akcijas valdžiusios ministerijos valios įgyvendinimu, teigdamas, kad neteisėtas sandoris buvo atliktas siekiant ne žalos, o naudos bendrovei, jos akcininkui – valstybei, ir tuo pačiu ir visuomenei, kuri, iÅ¡leidus virÅ¡ijančiÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje nustatytÄ sumÄ , turėjo priimti projektui palankų sprendimÄ , tačiau, teismo vertinimu, bÅ«damas patyręs vadovas, kaltinamasis žinojo, kad visuomenės interesas apima ir žmonių poreikį, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys savo veikloje vadovautųsi teisės virÅ¡enybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡asis interesas, su kurio įgyvendinimu yra glaudžiai susijęs ir viešųjų pirkimų institutas, skirtas viešųjų lėšų panaudojimui reglamentuoti, įgyvendinamas tik minėtiems subjektams griežtai laikantis galiojančių imperatyvių teisės normų, o subjektams pakliuvus į prieÅ¡taringas situacijas, susilaikant nuo tam tikrų veiksmų.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, tyčia pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, iÅ¡kreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia prieÅ¡ingai tarnybos interesams, todėl jo veika sukelia didelę neturtinę žalÄ . Visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, nustatant piktnaudžiavimo padarinius, atitinka teismų praktikos suformuluotus aukščiau paminėtus didelės žalos vertinimo kriterijus. Akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieÅ¡taraujantys, veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

Nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, tiksliau – jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumÄ , ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro tokio svarbaus strateginio objekto vadovas, o tai negali nediskredituoti juridinio asmens prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Nagrinėjamoje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo UAB "A" kuri buvo sukurta įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektÄ , susijusį su didelių valstybės lėšų panaudojimu.

Tokių lėšų panaudojimo skaidrumo kontrole suinteresuota visuomenė, tam tarnauja imperatyvios tokį viešųjų lėšų panaudojimÄ reglamentuojančios normos. VieÅ¡ieji pirkimai visada susiję su mokesčių mokėtojų pinigų naudojimu, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nėra savitikslės, o skirtos tam, kad Å¡ie finansiniai iÅ¡tekliai bÅ«tų naudojami skaidriai, ekonomiÅ¡kai, efektyviai. R. V., strateginio objekto vadovui, buvo keliami aukÅ¡ti profesiniai ir etiniai reikalavimai.

Kaltinime iÅ¡vardinti konkretÅ«s kaltinamojo veiksmai, jų pobÅ«dis einamų atsakingų pareigų kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl asmens prieÅ¡ingo tarnybos interesams veikimo, buvo sumenkintas autoritetas ir dėl to didelę žalÄ patyrė valstybė, t. y. buvo padaryta neturtinio pobÅ«džio žala jos interesams. Kita vertus, kaip jau minėta, bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta ir didelė turtinio pobÅ«džio žala, kuri sustiprina neturtinės žalos energetikos, viešųjų pirkimų sektorių autoritetui reikÅ¡mingumÄ BK 228 straipsnio prasme.

Juolab, kad padaryta žala, susijusi su viešųjų pirkimų, kurių metu naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, institutu, kurio uždavinys viešojo intereso užtikrinimas, tarnaujant ne verslo ar politikų, o visuomenės labui, todėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimas pasireiškiantis atitinkamais padariniais, šioje srityje pripažįstamas didele žala ne tik tarnybos autoritetui, bet ir pačios valstybės interesams.

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atlikti veiksmai sukėlė reikšmingus turtinius padarinius, todėl veika negali būti laikomi nepavojinga, nepadariusi žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kitiems teisiniams gėriams. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmei keliamais tikslais ir BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Baudžiamojo įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

BK 228 straipsnio 1 dalies sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmės rūšis: baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl ji kaltinamajam negali bÅ«ti skiriama, nesant byloje jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo. Asmuo neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų. Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytÄ nusikaltimÄ ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmė – bauda.

Baudos dydį reglamentuoja BK 47 straipsnio nuostatos, kurios pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio 2017-10-06, redakcijÄ už apysunkio nusikaltimo padarymÄ numato baudÄ nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Kaltinamasis nusikaltimÄ padarė iki minėtos teisės normos įsigaliojimo, t. y galiojant 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011-04-28, redakcijai, pagal kuriÄ už apysunkio nusikaltimo padarymÄ buvo numatyta bauda iki 1000 MGL dydžio, t. y.

Å¡velnesnė nei numatyta Å¡iuo metu. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , todėl teismas, nustatydamas kaltinamajam baudos dydį, taiko BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ nusikaltimo padarymo metu. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas nusikaltimÄ ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat ir tai, kad asmuo teisiamas pirmÄ kartÄ , apibÅ«dinamas teigiamai, dirbantis, vedęs, turintis rimtų sveikatos problemų, įvertinęs ir baudžiamojo proceso trukmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam baudÄ , žemesnę už BK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ vidurkį.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Byloje esantis paketas Nr. 1, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 (originalas), užklijuotas plomba Nr. 002548, pateikta UAB 2015-02-09 raÅ¡tu Nr. 150209/01 (t. 5, b. l. 2-6) ir paketas Nr. 2, kuriame 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, sÄ skaitos-faktÅ«ros, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai (originalai), užklijuota plomba Nr. 002546, pateikta UAB "B" 2013-09-11 raÅ¡tu Nr. S_2013-340 (t.

2. b. l. 2-4) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini juos pateikusiems juridiniams asmenims (BPK 94 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketÄ Nr. 1, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 (originalas), užklijuota plomba Nr. 002548, pateikta UAB 2015-02-09 raÅ¡tu Nr. 150209/01 (t. 5, b. l. 2-6); paketÄ Nr. 2, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, sÄ skaitos-faktÅ«ros, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai (originalai), užklijuota plomba Nr. 002546, pateiktÄ UAB ,,LE" 2013-09-11 raÅ¡tu Nr. S_2013-340 (t.

2. b. l. 2-4) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini juos pateikusioms įmonėms (BPK 94 straipsnio 5 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja (paraÅ¡as) Eglė Gruodienė NuoraÅ¡as tikras Eglė Gruodienė