2020-03-04 Nr. AB-4917-3-61-3-04298-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-138-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04298-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir pareiškėjas, Pravieniškių PN-AK) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; toliau – it Tarnyba) 2019 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. O3E-21 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažeidimų vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą skundo teismui padavimo terminą, argumentuodamas tuo, kad Nutarimą gavo 2019 m. sausio 25 d. Pravieniškių PN-AK neskundė teismui Nutarimo, nes neturėjo jokių objektyvių duomenų, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas pasitikėjo Tarnybos kompetencija, gebėjimu visapusiškai ir išsamiai atlikti patikrinimą, nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Pravieniškių PN-AK ėmėsi aktyvių priemonių ir veiksmų tikslu nustatyti netinkamo kainų skaičiavimo ir susidariusios permokos atsiradimo priežastis, kaltus asmenis, todėl ir pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl savo darbuotojų veiksmų ir ikiteisminį tyrimą. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir tarnybinį patikrinimą paaiškėjo, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai, o tuo pačiu ir Pravieniškių PN-AK, kaip juridinis asmuo, nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, o Tarnyba baudą skyrė neteisėtai.

Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose numatytų aplinkybių nėra. Kita vertus, pareiškėjas kelia ginčą ne dėl savanaudiškų tikslų, o siekdamas užtikrinti viešąjį interesą. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas ir tarnybinis patikrinimas užtruko ilgą laiką ir tik po jų atlikimo paaiškėjo aplinkybės ir faktai, sudarantys pagrindą skųsti Nutarimą, laikytina svarbiomis praleisto skundo padavimo termino priežastimis. Pareiškėjas šioje situacijoje buvo aktyvus, ėmėsi visų galimų teisinių priemonių nustatyti reikšmingus faktus, bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančia institucija, teikė jai reikiamą informaciją ir dokumentus, pats atliko tarnybinį patikrinimą ir kt. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais skundo padavimo terminas turi būti atnaujintas ir skundžiamas akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas Nutarimas turi būti panaikintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas)) pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Nutarimą gavo 2019 m. sausio 25 d., o skundą teismui išsiuntė 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas, vertindamas, ar prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti gali būti tenkinamas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl priežasčių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, vertinimo, nurodė, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas – biudžetinė įstaiga, turėdamas tinkamą personalą (įskaitant ir teisininkus) įvertinti Nutarimą (jo teisėtumą ir pagrįstumą) ir priimti konkrečius veiksmus, t. y. pasirinkti elgesio modelį, skųsti, ar ne Nutarimą, negali savaime pagrįsti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas galėjo skųsti Nutarimą, jame buvo išaiškinta apskundimo tvarka. Tai, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir baigtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas (2019 m. birželio 4 d. nutarimas) yra reikšmingas faktas pačios įstaigos darbuotojų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimui. Pareiškėjas pats pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą.

Teismas akcentavo, kad įstatymų leidėjas įtvirtina trumpus atsakovo priimtų sprendimų apskundimo terminus, todėl atitinkamai pareiškėjas, šiuo atveju biudžetinė įstaiga, įgyvendindamas jam priskirtus uždavinius, turėjo būti rūpestingas, atidus ir atitinkamai iš karto vertinti galimybę skųsti Nutarimą. Teismas pareiškėjo elgesį vertino kaip nerūpestingą pareigų atlikimą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios.

III. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą Tarnybai dėl Nutarimo panaikinimo priimti.

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido nesant objektyvių aplinkybių. Teismas neįsigilino ir tinkamai neįvertino prašymo atnaujinti terminą argumentų, juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių ir į juos iš esmės neatsakė. Skundžiama nutartis yra deklaratyvaus, formalaus pobūdžio, netinkamai motyvuota. Teismas neįvykdė teisingumo taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šie esminiai proceso teisės pažeidimai sukliudė teismui visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir priimti teisingą nutartį.

Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl prašymo atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, akcentuoja, kad teismas neįvertino Pravieniškių PN-AK tariamai padaryto pažeidimo aplinkybių painumo, Tarnybos atlikto tyrimo sudėtingumo. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Tarnybos specialistų komisija Pravieniškių PN-AK veiklos neplaninį patikrinimą atliko už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. Neabejotina, kad Tarnybos komisijos sudėtyje dirbo aukščiausios kvalifikacijos specialistai, turintys specialių žinių ir įgūdžių šilumos energetikos teisinio reglamentavimo ir jo taikymo srityje, bet ir jie atlikdami patikrinimą užtruko beveik 6 mėnesius. Be to, teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, kad neteisingas šilumos sąnaudų apskaičiavimas buvo nulemtas ir Tarnybos netinkamos kontrolės. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba, turėdama visą informaciją apie potencialaus nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Prasila“ veiklą, tiekiamos šilumos kiekius per 2016-2018 metus, pagal kompetenciją privalėjo imtis priemonių šį procesą sustabdyti, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas anksčiau neturėjo praktinės patirties santykiuose su nepriklausomais šilumos gamintojais – atvejis su UAB „Prasila“ buvo pirmasis įstaigos veiklos praktikoje, todėl neturėjo nei šilumos energetikos srities specialistų, nei teisininkų, turinčių specialių žinių ir įgūdžių skaičiuojant šilumos gamybos sąnaudas ir kainas tais atvejais, kai Pravieniškių PN-AK centrinio šildymo sistemoje veikia nepriklausomas šilumos gamintojas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vien tas faktas, kad Pravieniškių PN-AK yra biudžetinė įstaiga, turinti tinkamą personalą ir teisininkus, negali būti vertinamas kaip išskirtinis, ypatingas teisinių santykių dalyvis. Pareiškėjas tokio pobūdžio veikla (šilumos pirkimas iš nepriklausomų šilumos gamintojų) anksčiau neužsiėmė, be to, tokia veikla prieštarauja įstaigos tikslams ir funkcijos, todėl įstaigai nebuvo poreikio ir galimybių sukomplektuoti personalą (įskaitant ir teisininkus) atitinkamos srities specialistais. Priešingai, būdama biudžetine įstaiga ir disponuodama tik valstybės biudžeto skirtomis tikslinėmis lėšomis, įstaiga neturėjo galimybių samdyti kvalifikuotų reikiamos srities teisininkų ir kitų specialistų, kurie būtų galėję įvertinti skundžiamą Nutarimą ir parengti skundą teismui.

Pareiškėjo teigimu, teismo vertinimą, kad Pravieniškių PN-AK elgesys traktuotinas kaip nerūpestingas, paneigia pareiškėjo aktyvūs veiksmai tikslu ištirti pažeidimą ir visoms jo aplinkybėms nustatyti: pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko tarnybinį patikrinimą, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra ir kt. Pravieniškių PN-AK ir jo pareigūnai tinkamai ir rūpestingai atliko pareigas, o aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas ir tarnybinis patikrinimas užtruko ilgą laiką, vertintinos kaip objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios laiku pateikti skundą teismui, ir yra pakankamas pagrindas praleistą terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo Pravieniškių PN-AK skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas)) pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo skundžiamo Nutarimo įteikimo skaičiuojamą terminą ir sprendė, kad nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas.

Pareiškėjas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip formalia, netinkamai motyvuota, priimta netinkamai aiškinant ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias skundo padavimo teismui termino atnaujinimo institutą. Pareiškėjo teigimu, egzistavo objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku pateikti skundą teismui, t. y. ilgą laiką trūkę tarnybinis ir ikiteisminis tyrimai, pasižymintis savo sudėtingumu. Vertinant termino skundui paduoti praleidimo priežasčių objektyvumą, pareiškėjo teigimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad pažeidimo atsiradimui turėjo įtakos ir Tarnybos laiku neatlikti kontrolės veiksmai bei į aplinkybę, kad pareiškėjas tokio pobūdžio veikla, t. y. šilumos pirkimu iš nepriklausomų šilumos gamintojų, neužsiėmė bei neturėjo galimybių samdyti kvalifikuotų reikiamos srities teisininkų tikslu parengti skundą teismui, atitinkantį ABTĮ reikalavimus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Tarnybos 2019 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. O3E-21 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažeidimų vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kurį jis gavo 2019 m. sausio 25 d., skundą dėl šio Nutarimo panaikinimo teismui išsiuntė tik 2019 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas neginčija, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas skundui dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, šiuo atveju – Tarnybos Nutarimo – paduoti yra praleistas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą argumentuoja tuo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl, visų pirma, siekio ištirti pažeidimą, nustatant visas reikšmingas aplinkybes: pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko tarnybinį patikrinimą, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra ir kt. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir tarnybinį patikrinimą paaiškėjo, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai, o tuo pačiu ir Pravieniškių PN-AK, kaip juridinis asmuo, nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, o Tarnyba baudą skundžiamu Nutarimu skyrė neteisėtai. Kitaip tariant, pareiškėjas į teismą kreipėsi tuomet, kai surinko, jo nuomone, norimo apskųsti akto neteisėtumą pagrindžiančius įrodymus ir kai paaiškėjo ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų duomenų visumą, pakartotinai įvertino pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo (ABTĮ 140 str., 151 str.).

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl Pravieniškių PN-AK darbuotojų galimai neteisėtų buvo vykdomi ikiteisminis ir tarnybinis tyrimai, praleisto termino atnaujinimui nėra reikšminga, nes tai pareiškėjui negalėjo būti procesinė kliūtis kreiptis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka dėl Nutarimo panaikinimo.

Šiuo atveju individualaus akto apskundimo terminą siejant ne su Nutarimo įteikimu pareiškėjui, o su tam tikrų aplinkybių (įrodymų, faktinių aplinkybių) paaiškėjimu (atsiradimu), šio akto apskundimo terminas taptų neribotas laike arba sąlyginio pobūdžio, nors įstatymuose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų, taip siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 4 d. nutarimas, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas grindžia skundžiamo Nutarimo neteisėtumą, Pravieniškių PN-AK buvo įteiktas 2019 m. liepos 19 d. Tačiau pareiškėjas ir toliau delsė kreiptis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė, dėl kokių priežasčių skundo padavimo teismui terminas nėra atnaujinamas, savo išvadas pagrindė ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl to, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys