2020-03-17 Nr. DBT-57-3-61-3-01049-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2020-03-17 Nr. DBT-57-3-61-3-01049-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas.
Full text
Teismingumo byla Nr. T-25/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01049-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2020 m. kovo 17 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Pareiškėjas R. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. lSS-319-(7.5.) dalį, kuria atsisakyta įskaityti pareiškėjo 1993 metais sumokėtas įmokas, t. y. 3 582 investicinius čekius ir 1 585 laikinuosius pinigus (talonus), į formuojamo ir parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainą arba grąžinti pareiškėjui sumokėtas įmokas už nesuformuotą ir neparduotą žemės sklypą, arba įpareigoti atsakovą pareiškėjo 1993 metais sumokėtas įmokas įskaityti į pareiškėjui formuojamo ir parduodamo žemės sklypo kainą arba įmokas įskaityti į šiuo metu formuojamo ir ateityje išnuomojamo žemės sklypo kainą arba sumokėtas įmokas grąžinti pareiškėjui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Byloje ginčijamu Tarnybos sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo 1993 metais sumokėtų įmokų įskaitymo į Tarnybos pareiškėjui šiuo metu formuojamo žemės sklypo pardavimo arba nuomos kainą, arba sumokėtas sumas grąžinti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 1993 metais už ketinamą iš valstybės įsigyti 0,579 ha namų valdos žemės sklypą sumokėjo 3 582 čekius bei 1 585 laikinuosius pinigus (talonus), tačiau iki šiol toks sklypas jam parduotas nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu Tarnyba nagrinėja jo prašymą dėl jo faktiškai naudojamo valstybinės žemės sklypo suformavimo bei pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, todėl pareiškėjas siekia, kad jo 1993 metais sumokėtos sumos būtų įskaitytos į jam perduodamo ar parduodamo žemės sklypo nuomos ar pardavimo kainą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šioje byloje turės būti vertinamas Tarnybos, kaip valstybinės žemės savininkės, sprendimo neįskaityti ankščiau sumokėtų sumų į parduodamo ar išnuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo kainą teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.
Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį byloje Nr. T-119/2015, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį byloje Nr. T-16/2019). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla perduotina bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys