2018-05-16 Nr. AB-10567-3-64-3-02261-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-321-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02261-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. nutarimą Nr.25/04-1168, kuriuo skirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti įstaigos parduotuvėje; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2S-7080; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 300 Eur neturtinės žalos dėl sukeltų nepatogumų ir pareiškėjo pažeistų teisių.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos (t. y. sumokėti žyminį mokestį). Nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. vasario 28 d.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. (pagal spaudą ant voko) padavė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodydamas, kad jis nei vieną mėnesį nėra gavęs sumos, viršijančios 1 MMA, jam per metus lieka 100 Eur suma būtiniausioms prekėms įsigyti, o 200 Eur sumą antstolė yra areštavusi, todėl pareiškėjas neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 5 d. nutartimi skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikė 2018 m. sausio 8 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, iš kurio matyti, jog pareiškėjo asmeninės sąskaitos, esančios Alytaus pataisos namuose, likutis už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 8 d. laikotarpį yra 32,11 Eur. Teismas pažymėjo, kad ši pažyma apima tik 8 dienų laikotarpį ir neatspindi pareiškėjo turtinės padėties, esančios nutarties vykdymo metu (2018 m. sausio 22 d. teismo nutartį pareiškėjas gavo 2018 m. vasario 28 d.). Be to, iš kitame 2018 m. sausio 8 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gavo 558,46 Eur pajamų (piniginių mokėjimų), taigi kreipimosi į teismą metu – 2017 m. gruodžio 22 d. (pagal spaudą ant voko) pareiškėjas disponavo lėšomis savo sąskaitoje (2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos likutis – 200 Eur) ir, būdamas apdairus bei savo procesinėmis teisėmis naudodamasis sąžiningai, turėjo galimybę įvertinti situaciją, jog jam reikės susimokėti žyminį mokestį.

Teismas, atsižvelgdamas, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisė kreiptis į teismą su nauju įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį ir atnaujinti terminą žyminio mokesčio mokėjimui.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis turėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį. Be to, teismas net nesulaukė termino pabaigos nuo paskutinio gauto sprendimo ir atėmė iš pareiškėjo galimybę pasinaudoti jo teise į teisminę gynybą, todėl teismo elgesys nesuderinamas su Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 2 punktu. Pažymi, kad žyminį mokestį pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2018 m. kovo 14 d., nes nutartį gavo 2018 m. vasario 28 d., tačiau teismas 2018 m. kovo 5 d. priėmė nutartį, kuria laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, nesumokėjęs 30 Eur žyminio mokesčio. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus (sumokėti žyminį mokestį), nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. vasario 28 d. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. (pagal spaudą ant voko) prašymu prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundo padavimo (2017 m. gruodžio 22 d.) laikotarpiu disponavo asmeninėje sąskaitoje, esančioje Alytaus pataisos namuose, lėšomis, todėl būdamas apdairus, galėjo įvertinti aplinkybę, jog reikės sumokėti žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai teisingai vertino įrodymus ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto jam galimybę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, pabrėždama, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatyto trūkumo ir prašyme atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo neįrodė, kad jis negalėjo sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo kreipimosi į teismą metu – 2017 m. gruodžio 22 d. (pagal spaudą ant voko) jis disponavo lėšomis savo sąskaitoje, kurioje 2017 m. gruodžio 31 d. lėšų likutis buvo 200 Eur, o 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiškėjas gavo iš viso 558,46 Eur pajamų (b. l. 16-17). Nors pareiškėjas teigia, kad iš nurodytų sumų jam liko tik 100 Eur, o 200 Eur areštavo antstolė, tačiau iš paties pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikto 2018 m. sausio 8 d. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 8 d. laikotarpį (b. l. 37) matyti, kad antstolė tik 2018 m. sausio 2 d. areštavo pareiškėjui priklausančius 100 Eur. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigia išvados, kad pareiškėjas skundo padavimo metu disponavo lėšomis. Be to, pabrėžtina, kad net ir po antstolės areštuotos pinigų sumos ir prekių iš parduotuvės pirkimo už 73,11 Eur pareiškėjui 2018 m. sausio 8 d. liko 32,11 Eur (b. l. 37). Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotas prašymas atnaujinti terminą žyminio mokesčio mokėjimui taip pat patvirtina teismo teisingai padarytą išvadą, kad pareiškėjas realiai galėjo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį už pateiktą skundą.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas per anksti (t. y. nesulaukęs 14 k. d. termino) priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikė nepaduodu pareiškėjo skundą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, 2018 m. kovo 1 d. (pagal spaudą ant voko) pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patvirtino aplinkybę, kad jis nesumokėjo žyminio mokesčio ir neketina jo mokėti. Todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus.

Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis numato, jog teismo atsisakymas priimti (skundą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atskirajame skundo argumentus, bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo E. V. atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė