a930a081-75ba-4515-ba85-3d5914d8a3fb · Vilniaus apygardos teismas

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-626-387/2014              Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00305-2013-4             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. lapkričio 4 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos NorkÅ«naitės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, nukentėjusiajam/privačiam kaltintojui V. G., jo atstovei advokatei Julijai Žukienei,iÅ¡teisintajam S. K., jo gynėjai adv. Daivai DereÅ¡kevičienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžio, kuriuo S. K. iÅ¡teisintas, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios požymių, numatytų BK 140 str. 1 d.

Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d., 3 d. 2 p. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė: S. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2012 m. gegužės 28 d., apie 21.00 val., konflikto metu sudavė kelis, bet ne mažiau keturių, smÅ«gius V. G. į galvÄ smilkinio srityje, petį ir rankÄ , kuria V. G. bandė prisidengti, tuo padarydamas V. G. sumuÅ¡imus galvos smilkinio srityje, deÅ¡iniajame petyje ir deÅ¡inėje rankoje, pasireiÅ¡kusius kraujosruvomis deÅ¡inės rankos žaste ir dilbyje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apeliaciniu skundu V.

G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendį; priimti naujÄ nuosprendį ir patraukti S. K. atsakomybėn už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymÄ ; tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ S. K. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad apylinkės teismo iÅ¡vados neva S. K. atstumdamas nuo savęs jį muÅ¡usį V. G., nesiekė tyčia jo sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmÄ , todėl S. K. veiksmai vertintini kaip gynyba ir/arba nesÄ moningai kilęs gynybinis refleksas apsiginti nuo staigaus V.

G. smurto, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ karto po įvykio specialistų nebuvo apžiÅ«rėtas nei jis, nei S. K.. Siuntimų nustatyti sveikatos sutrikdymo masto taip pat nei vienas iÅ¡ jų negavo. V. G. pažymi, kad 2012-05-28, apie 21 val., jis pats kreipėsi į ligoninę, kur paaiÅ¡kino, jog Å altkalvių gatvėje jį sumušė pažįstamas. Jam buvo nustatyta diagnozė: pavirÅ¡utinis galvos sužalojimas. Tuo tarpu užduotis atlikti teismo medicinos tyrimÄ ir nustatyti V.

G. kūno sužalojimus pagal medicininių dokumentų kopijas buvo surašyta tik 2012-12-14, o gauta – 2013-11-11. Pasak apelianto, net ir šioje nesavalaikėje ir nepilnoje išvadoje jo užfiksuotų kūno sužalojimų lokalizacija ir pobūdis – besizorbuojančios poodinės kraujosruvos dešinės rankos žaste ir dilbyje, tikėtina padarytos ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais – patvirtina V. G. parodymus, kad S. K. sudavė jam kelis smūgius ir kad jis nuo S. K. gynėsi prisidengdamas ranka.

Apelianto teigimu, galvos sumuÅ¡imai, nors ir neįtraukti į sužalojimų mastÄ , bet yra nustatyti Lazdynų ligoninėje ir objektyviai bei neginčytinai patvirtina jo parodymus, kad įvykio momentu jis buvo sumuÅ¡tas S. K.. Apelianto nuomone, aptariama specialisto iÅ¡vada Nr. G96/13(01) paneigia pirmos instancijos teismo teiginius apie tai, kad S. K. veiksmai yra gynybos refleksai ir kad jam padaryti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti S. K. jį nuo savęs atstÅ«mus.Vertindamas S. K. padarytus sužalojimus bei analizuodamas specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2503/12 (01), V.

G. akcentuoja, jog pastarojoje yra nurodoma, kad S. K. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu į nosies nugarėlės sritį, tiek ir minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ atsikiÅ¡usį pavirÅ¡ių (pvz. griÅ«nant). Jo teigimu, Å¡i iÅ¡vada objektyviai patvirtina V. G. versijÄ , jog bÅ«tent jis gynėsi nuo S. K. veiksmų, o ne atvirkščiai, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas. Vertindamas S. K. parodymus, apeliantas nurodo, kad jis yra deÅ¡iniarankis ir objektyviai negalėtų suduoti S. K. smÅ«gio į deÅ¡inę jo kÅ«no pusę.

Taip pat, pasak liudytojo, apylinkės teismas nepagrįstai savo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį motyvuoja S. K. nurodytų liudytojų parodymais ir visiÅ¡kai neatsižvelgia į kitų apklaustų Å¡ioje byloje liudytojų parodymus bei vadovaujasi tuo, kad V. G. atžvilgiu iÅ¡nagrinėta baudžiamojo byla, kurioje pastarasis pripažintas kaltu dėl to, kad vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliantas pažymi, kad nors liudytojai L. K., J. D.

R., B. R. ir davė parodymus, kurie žodis žodin sutampa su S. K. pateikiama įvykio versija, bet tuo pačiu metu prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad Å¡ių liudytojų parodymai dėl aptariamo įvykio skiriasi ir skirtingose bylose. Pateikdamas pastarųjų liudytojų parodymų, duotų nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas Nr. 1-505-848/2014 bei PK-603-119/2014, vertinimÄ , apeliantas teigia, kad S. K. ir liudytojai L. K., J. D. R., B. R. meluoja tiek Å¡ioje byloje, tiek byloje Nr. 1-505-818/2014, tokiu bÅ«du siekdami padėti S. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei nepagrįstai praturtėti priteisiant žalÄ už jam padarytus kÅ«no sužalojimus, kurie realiai buvo padaryti besiginant nuo paties S. K. neteisėtų veiksmų. Apelianto teigimu, liudytojai J.

L., T. L., E. L. ir R. G. davė nuoseklius ir objektyvius parodymus apie įvykį. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai tik dėl to, kad tai yra apelianto draugai ir žmona. O tokių pačių S. K. draugų ir artimųjų parodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas nuosprendį. Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi ir 2013-03-05 BPC įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog tarp operatorės ir J.

R. vykusio pokalbio, tiesioginio eterio metu minėta liudytoja iÅ¡taria: „nosis, dieve mano“. Å i aplinkybė, teismo manymu, įrodo, jog tuo metu S. K. buvo suduotas smÅ«gis į nosį liudytojos J. R. akivaizdoje. Pasak apelianto, tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja S. K. ir liudytojų parodymams. Taip S. K. nurodė, kad viskas vyko labai staigiai, todėl J. D. R. negalėjo spėti iÅ¡kviesti policijos. Be to, nei vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė, kad pastaroji liudytoja iÅ¡kvietė policijÄ dar iki S. K. nosies sužalojimo.

Apelianto manymu, aptariamas pokalbis tik patvirtina, kad J. D. R. nematė įvykio, o nusileido jau vėliau, kvietė policijÄ ir pokalbio metu, priėjusį prie S. K., pamatė jo sužalotÄ nosį. Skunde pažymima, kad teismo iÅ¡vados ir prielaidos, kad tarp jo ir S. K. yra akivaizdus fizinio sudėjimo, amžiaus skirtumas, kad V. G. buvęs policijos pareigÅ«nas ir S. K. realiai, akivaizdžiai negalėjo jam padaryti pavirÅ¡utinio galvos sužalojimo, kad S. K. patyrus nosies lūžį ir žaizdas, fiziÅ¡kai negalėjo suduoti smÅ«gių už save fiziÅ¡kai stipresniam asmeniui, t.y.

V. G., neiÅ¡laiko jokios kritikos ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Apelianto teigimu, Å¡ias iÅ¡vadas paneigia jam nustatyti kÅ«no sužalojimai, kurie negalėjo bÅ«ti padaryti S. K. jį pastumiant. Apelianto manymu, iÅ¡ surinktų įrodymų darytina tik viena iÅ¡vada, kad 2012-05-28, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie Å¡oninės namo (duomenys neskelbtini), sienos, kurioje nėra langų, S. K. iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų inicijavo konfliktinę situacijÄ , reikalaudamas pinigų už neva apgadintÄ nepriklausantį jam automobilį bei tyčia ranka sudavė kelis smÅ«gius apeliantui į petį, į galvÄ skruostikaulio srityje, ir į deÅ¡inės rankos žastÄ ir dilbį, kai jis bandė užsidengti nuo S. K. smÅ«gių.

V. G., apsvaigęs nuo S. K. smÅ«gių, griÅ«damas pastÅ«mė ar stvėrė S. K., o pastarasis atsitrenkė į praviras automobilio priekines keleivio dureles. Teismo posėdžio metu V. G. ir jo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, S. K. ir jo gynėja advokatė – atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija laiko įrodytu, jog 2012 m. gegužės 28 d., apie 21.00 val., S. K., gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ir atstumdamas nuo savęs V.

G., padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis deÅ¡inės rankos žaste ir dilbyje. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kas faktines aplinkybes, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatavo ir pirmos instancijos teismas, nurodęs jog byloje yra įrodyta, kad tarp V. G. ir S. K. buvo fizinis kontaktas, pastarasis atstÅ«mė V. G. nuo savęs, dėl ko ant nukentėjusiojo rankos galėjo atsirasti kelios bezirezorbuojančios, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje, kraujosruvos (b. l. 99).

Å ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats S. K.. Taigi apylinkės teismas pripažino, kad gindamasis nuo pavojingo jo sveikatai kėsinimosi, S. K. padarė V. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau vėliau, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraudamas pats sau, konstatavo, jog byloje nėra nustatyta, kad savo veiksmais S. K. padarė V. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir priėmė S. K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nenustačius jo veiksmuose veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., požymių.

Toks teismo nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu nutrauktina, nustačius, jog nagrinėjamu atveju yra BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 str. 1 d. 1 p.).  Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju S. K. nežymiai sutrikdė V. G. sveikatÄ , gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ , t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (BK 28 str.).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).

BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012).

Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir bÅ«ti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali bÅ«ti laikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad V. G. S. K. atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai – Å¡aukė, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, vienu metu lyg ir pradėjo eiti į laiptinę, tačiau vėliau staigiai apsisuko ir sudavė S. K. du smÅ«gius - į pilvÄ ir į galvÄ .

Tuo tarpu S. K., gindamasis nuo V. G. smÅ«gių, atstÅ«mė jį nuo savęs. Pažymėtina, kad nustatydamas pastarÄ sias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų J. D. R., B. R., L. K., paties S. K. nuosekliais, vieni kitus papildančiais bei kitas faktines bylos aplinkybes atitinkančiais parodymais. Tiek liudytojos, tiek pats S. K. patvirtino, jog pirmas konfliktÄ inicijavo neblaivus ir labai agresyviai aplinkinių atžvilgiu nusiteikęs V. G., kuris netikėtai priėjęs prie S. K. sudavė jam kelis smÅ«gius į pilvÄ ir į galvÄ , tokiais savo veiksmais sulaužydamas S. K. nosį (pastaroji aplinkybė nustatyta Å¡iuo metu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu Nr. 1-505-848/2014, priimtu V.

G. atžvilgiu). Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. K. patvirtino, kad gindamasis nuo pavojingų V. G. veiksmų, vienu momentu atstÅ«mė jį nuo savęs, tačiau nukritęs nebuvo. Nosį jam sulaužė V. G.. Pažymėtina, kad ir anot liudytojų J. D. R., B. R., L. K., S. K. nukritęs nebuvo. Kraujas jam iÅ¡ nosies pasipylė po V. G. smÅ«gio. Apeliaciniame skunde V. G. akcentuoja liudytojų J. L., E. L., T. L. ir R. G. parodymus, pažymėdamas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jais spręsdamas S. K. kaltės klausimÄ . Teisėjų kolegijos manymu, apeliantas vertina pastarųjų liudytojų parodymus atsietai nuo kitų teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų.

Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, kadangi tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojais apklausti J. L. ir T. L. tiesiogiai įvykio nematė, įvykio aplinkybes aiškino tik iš V. G. pasakojimo, kuris nurodė, kad jį pirmas užpuolė ir smūgius jam sudavė S. K.. Visa apimtimi V. G. parodymų negalėjo patvirtinti ir liudytojai E. L. bei R. G.. Taip liudytojas E. L. teisme paaiškino, jog matė kaip S. K. sudavė kelis smūgius V.

G. į galvÄ , po ko pastarasis susmuko (b. l. 57). Liudytoja R. G. paaiÅ¡kino, kad S. K. sudavė jos vyrui du ar tris smÅ«gius į galvÄ , po ko jie abu nugriuvo (b. l. 58). Tuo tarpu pats V. G. teisme parodė, jog jis gavo tris smÅ«gius į galvÄ , į paÅ¡irdžius ir į rankÄ . Anot V. G., po smÅ«gių į galvÄ , jie kartu su S. K. nugriuvo (b. l. 54). Taigi darytina iÅ¡vada, jog V. G. nurodomo smÅ«gių jam sudavimo į paÅ¡irdžius bei rankÄ fakto negalėjo patvirtinti nei vienas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų.

O apelianto nurodomÄ aplinkybę dėl jo ir S. K. griuvimo, kurio metu anot V. G., S. K. galėjo susilaužyti nosį, patvirtino tik V. G. žmona R. G.. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 96/13(01) V. G. buvo nustatytos tik kelios kraujosruvos deÅ¡inės rankos žaste ir dilbyje (b. l. 6). Apie jokius galvos sumuÅ¡imus, kuriuos taip akcentuoja savo parodymuose pats V. G. bei liudytojai E. L. ir R. G., aptariamoje specialistų iÅ¡vadoje nekalbama, nors tyrimui buvo pateikti visi V.

G. medicininiais dokumentai. Vertindamas apelianto bei jo nurodomų liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, jog byloje yra nustatyta, kad įvykio metu V. G. buvo neblaivus (policijos pareigūnų E. L. ir S. S. tarnybiniai pranešimai), kas iš esmės paneigia liudytojų J. L., E. L., T. L. ir R. G. parodymus, kur jie nurodė, jog įvykio metu V. G. buvo visiškai blaivus, bei patvirtina liudytojų J. D. R., B. R., L. K., paties S. K. nurodytas aplinkybes apie tai, jog įvykio metu V.

G. buvo aiÅ¡kiai neblaivus ir agresyvus. Siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl liudytojų J. D. R., B. R., L. K. parodymų prieÅ¡taringumo ir nenuoseklumo, apeliaciniame skunde V. G. taip pat pateikė pastarųjų liudytojų parodymų, duotų nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas Nr. 1-505-848/2014 bei PK-603-119/2014, vertinimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla Nr. 1-505-848/2014 nėra prijungta prie nagrinėjamos bylos, nėra nagrinėjamos bylos dalis, todėl joje surinktais duomenimis, tame tarpe ir liudytojų parodymais, negalima vadovautis sprendžiant S. K. kaltės klausimÄ dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo V.

G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Tas pats pasakytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su S. K. įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdžio bei jų atsiradimo mechanizmo vertinimu. Akcentuotina, kad S. K. patirti kūno sužalojimai bei V. G. veiksmai, kurie juos sukėlė, yra be abejo susiję su nagrinėjama byla, tačiau nėra jos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau buvo minėta, teismo turimais duomenimis, V.

G. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2014-10-14). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik S. K. kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo.  Apeliaciniame skunde V. G. pažymi ir tai, jog be kraujosruvų deÅ¡inės rankos žaste ir dilbyje, jam dar buvo objektyviai nustatyti galvos sumuÅ¡imai, į kuriuos visiÅ¡kai neatsižvelgė pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti, kadangi jis neatitinka byloje surinktos medžiagos. Apelianto dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. G. galvos sumuÅ¡imo faktas nėra objektyviai nustatytas nagrinėjamoje byloje. Kaip jau buvo minėta, atliekant specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 96/13 (01) specialistams buvo pateikti visi V. G. medicininiai dokumentai, tame tarpe ir 2012-06-01 LR VRM Medicinos centro konsultacinės poliklinikos pateikta medžiaga dėl V. G. galvos sumuÅ¡imo.

Tačiau, atsakydami į jiems pateiktus klausimus dėl V. G. kÅ«ne esančių sužalojimų, specialistai nurodė tik kraujosruvas deÅ¡inės rankos žaste ir dilbyje bei deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imÄ (b. l. 6). Taigi galima iÅ¡vada, jog V. G. medicininiuose dokumentuose esantis įraÅ¡as dėl jo galvos sumuÅ¡imo tikėtina nebuvo tiek informatyvus ir detalus, kad juo bÅ«tų galima vadovautis teikiant specialisto iÅ¡vadÄ dėl V. G. kÅ«ne nustatytų sužalojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant Å¡ioms aplinkybėms, teigti, jog byloje yra objektyviai nustatytas V.

G. galvos sumuÅ¡imo faktas bei vadovautis tokiais duomenimis sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ , taip pat nėra jokio pagrindo. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju V. G. veiksmai, suduodant smÅ«gius S. K. į pilvÄ ir į galvÄ , laikytini pavojingu kėsinimusi, nes jie buvo realÅ«s ir akivaizdÅ«s. Be to, Å¡is kėsinimasis buvo nukreiptas į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d., Å¡iuo konkrečiu atveju – į S. K. sveikatÄ .

Byloje nustatyta, kad S. K. nesiruošė naudoti fizinio smurto V. G. atžvilgiu, tačiau netikėtai buvo pastarojo užpultas ir, siekdamas apsiginti nuo jo neteisėtų veiksmų, atstÅ«mė nuo savęs V. G., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis deÅ¡inės rankos žaste ir dilbyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. K. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje. BÅ«tinoji gintis (BK 28 str.) yra viena iÅ¡ BK V skyriuje numatytų baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, o vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 9 p., nustačius Å¡iÄ aplinkybę baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir, vadovaujantis BK 28 str. 1 d., 2 d. bei BPK 3 str. 1 d. 9 p., baudžiamoji byla nutrauktina.Vadovaujantis galiojančia teismine praktika, Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukus, V. G. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant S. K. kaltės klausimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, todėl teismas atskirai jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 9 p., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendį, kuriuo S. K. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios požymių, numatytų BK 140 str. 1 d., panaikinti.Vadovaujantis BK 28 str. 1 d., 2 d., baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, nustačius, kad S. K. padarė V. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ Ä¯gyvendinęs teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų.

V. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Nutartis neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                    Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                 Leonarda Gurevičienė                                                                  Vitalija NorkÅ«naitė