2017-04-10 Nr. AB-8230-3-61-3-04061-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-181-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04061-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6865, kuriais atsisakyta nagrinėti 2014 m. gegužės 19 d. prašymą; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius jam paskyrė senatvės pensiją iki gyvos galvos. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jis dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pareiškėjui priklausanti pensija buvo sumažinta. Pabrėžia, jog nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paskirta pensija buvo sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos senatvės pensijos dydžio sumažinimu pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Mano, kad VSDFV nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą, kaip pateiktą praleidus 3 metų skundo padavimo terminą, šį terminą skaičiuodama nuo pirmos valstybinės socialinio draudimo pensijos išmokėjimo datos, t. y. 2010 m. balandžio mėnesio. Pareiškėjas termino skundui paduoti nėra praleidęs, nes apie tai, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėtos, t. y. apie savo teisių pažeidimą, jis sužinojo tik Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsiteisėjimą dieną (2012 m. rugsėjo 21 d.), todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti.

Nurodė, jog 2014 m. gegužės 19 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu išmokėti 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį - 20479,00 Lt. 2014 m. liepos 1 d. VSDFV raštu Nr. (6.5) I-5829 atsisakė prašymą nagrinėti dėl to, kad VSDFV teigimu, praleido įstatymų nustatytą 3 metų senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti. Tuo pačiu raštu buvo pasiūlyta iki 2014 m. liepos 25 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimui nuo 2010 m. kovo 20 d. mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą.

2014 m. rugpjūčio 13 d. VSDFV raštu Nr. (6.5) I-6865 atsisakė nagrinėti 2014 m. gegužės 19 d. prašymą išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 3 metų senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Prašymas pateiktas praleidus nustatytą padavimo terminą.

Pareiškėjo nuomone, VSDFV 2014 m. liepos 1 d. raštas Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (6.5) I-6868 yra nepagrįsti ir naikintini. Teigė, kad VSDFV be pagrindo atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, neteisingai nuspręsdama dėl praleisto termino.

Apie tai, kokia apimtimi ir kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis pareiškėjui nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama ne visa senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo tik gavęs VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. gegužės 23 d. pažymą apie neišmokėtos pensijos dalį. Pažymėjo, kad šiuo atveju turi būti taikomos ne Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos, o specialaus teisės akto – Laikinojo įstatymo – nuostatos.

Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovas be pagrindo šiam ginčui spręsti taiko Pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais apskundimo terminus. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nėra pagrindo ginčyti teritorinio skyriaus sprendimo (jei toks buvo priimtas) ar jo veiksmus dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, nes dėl minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų neteisėtumo yra priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris yra privalomas visoms valdžios institucijoms.

Atsakovas VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. balandžio mėnesį, o į VSDFV dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi tik 2014 m. gegužės 19 d., t. y. praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu šis terminas galėtų būti atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl 2010–2011 m. laikotarpiu negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo ir nurodė pareiškėjui, jog iki 2014 m. liepos 25 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjui jokių įrodymų ar paaiškinimų dėl praleisto termino nepateikus, VSDFV 2014 m. rugpjūčio 13 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ginčijamas VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimas yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, todėl naikinti šį sprendimą, kaip atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą, nėra pagrindo. Laikinasis įstatymas 2010–2011 metais buvo taikomas kartu su Pensijų įstatymu, nes pagal Pensijų įstatymo normas apskaičiuota pensija buvo dar kartą perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo teiginys dėl bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus dėl skundo padavimo VSDFV termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją nenagrinėjo VSDFV, prašė teismo atlikti jam nepriskirtą viešojo administravimo institucijos funkciją.

Atsakovas VSDFV 2015 m. spalio 5 d. pakartotinai teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015 išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. liepos 28 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829, kuriuo atsisakyta nagrinėti 2014 m. gegužės 19 d. prašymą, ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Išnagrinėjęs šį ginčą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigojo VSDFV A. B. 2014 m. gegužės 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. VSDFV, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Kadangi administracinis ginčas dėl pareiškėjo šioje administracinėje byloje keliamų reikalavimų – panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo – šiuo metu tarp tų pačių šalių yra nagrinėjamas teisme, pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. skundas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, paliktinas nenagrinėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5829 nurodė, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31. d) galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą ir jeigu pareiškėjas iki 2014 m. liepos 25 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo bus paliktas nenagrinėtas kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas). Kadangi iki nurodyto termino pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą skundui paduoti, VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6865 atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti pareiškėjo prašymą.

VSDFV Kauno skyriaus nuomone, VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6865 yra teisėti ir pagrįsti, kadangi pareiškėjas pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. balandžio mėn., todėl trejų metų apskundimo terminas yra skaičiuojamas nuo šios datos, t. y. 2010 m. balandžio mėn. Pareiškėjas per nustatytą 3 metų terminą savo pažeistų teisių dėl senatvės pensijos sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo VSDFV neskundė ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusio Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnyje, ginčams dėl sprendimų pensijų klausimais inicijuoti, buvo įtvirtintas pakankamai ilgas terminas, todėl atsižvelgiant į tai, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis negalėjo objektyviai inicijuoti savo teisių gynimo, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, VSDFV padarė pagrįstą išvadą ir atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjo prašymui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino: panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865; įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015 išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829, kuriuo atsisakyta nagrinėti 2014 m. gegužės 19 d. prašymą, ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Išnagrinėjęs šį ginčą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigojo VSDFV A. B. 2014 m. gegužės 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. VSDFV, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodyta praktika šiuo klausimu, 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra specialusis terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, o ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo sumokėta 2010 m. balandžio mėn., taigi apie tai, kad paskirta pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinojo 2010 m. balandžio mėn. Pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV su 2014 m. gegužės 19 d. prašymu, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo paduoti ir nurodyta, kad, tuo atveju, jeigu pareiškėjas iki 2014 m. liepos 25 d. pateiks įrodymus dėl termino praleidimo priežasčių, jo skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą terminą tokių įrodymų nepateikus, arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareikėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo bus paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Minėta, kad pareiškėjas nepasinaudojo VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendime jam suteikta teise iki 2014 m. liepos 25 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminas 2015 m. gegužės 19 d. prašymui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti minėtą VSDFV sprendimą. t. y. realizavo šiame sprendime nurodytą teisę apskųsti jį teismui (administracinė byla Nr. I-4503-281/2015).

Atsakovas, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ginčija teisme, 2014 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą, kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir argumentai kodėl atsakovas laiko, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti, darytina išvada, kad atsakovas tiek forma, tiek turiniu priėmė galutinį sprendimą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 20 punkto reikalavimus. Esant apskųstam VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimui, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti dar vieną sprendimą (2014 m. rugpjūčio 13 d.) dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 19 d. prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5829 ir VSDFV 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6865 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, o VSDFV įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigoti VSDFV išnagrinėti jo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl 2010–2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03654-2014-8). Išnagrinėjęs ginčą šioje administracinėje byloje, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą patenkino – panaikino VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigojo VSDFV A. B. 2014 m. gegužės 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. VSDFV, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (2015 m. gegužės 14 d. apeliacinis skundas Nr. (6.11E) I-3238).

Kadangi administracinis ginčas dėl A. B. administracinėje byloje Nr. I-4751-821/2015 keliamų reikalavimų – panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo – šiuo metu tarp tų pačių šalių yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo A. B. skundą administracinėje byloje Nr. I-4751-821/2015 ir neatsižvelgė į VSDFV reikalavimą, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Be to, pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. I-4751-821/2015 nesprendė dėl VSDFV reikalavimo pašalinti iš proceso šalių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, nes pareiškėjas nekelia reikalavimų dėl šio skyriaus sprendimų ar veiksmų (neveikimo) ir teismo sprendimas sukels teisines pasekmes tik Fondo valdybai, dėl kurios sprendimų ir veiksmų teisėtumo iškeltas ginčas administracinėje byloje Nr. I-4751-821/2015.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į VSDFV reikalavimą pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. skundą palikti nenagrinėtą ir, išnagrinėjęs A. B. skundą, panaikino VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigojo VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, taip pat neatsižvelgė į VSDFV reikalavimą pašalinti iš proceso šalių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių.

Pareiškėjas A. B. atsiliepime į atsakovo VSDFV apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad 2014 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr.(6.5) 1-5829 ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, t. y. teismo buvo prašoma nagrinėti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr.(6.5) 1-5829 teisėtumą ir pagrįstumą. 2014 m. liepos 28 d. skundo pateikimo metu VSDFV 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-6865 dar nebuvo priimtas. Pareiškėjo 2014 m. liepos 28 d. skundas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015. 2014 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr.(6.5) 1-5829 bei 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-6865 ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Šis skundas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendiniu administracinėje byloje Nr. 1-4751-821/2015, t. y. nagrinėjamoje byloje. Šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. 1-4503-281/2015 administracinis ginčas nėra tapatus, t. y. šioje administracinėje byloje buvo prašoma nagrinėti atsakovo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-5829 bei 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-6865 teisėtumą ir pagrįstumą, tuo tarpu administracinėje byloje Nr. 1-4503-281/2015 buvo prašoma nagrinėti tik atsakovo 2014 m. leipos 1 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-5829 teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. skundą.

VSDFV Kauno skyrius įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje nurodoma, jog valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Taigi, nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį man turėtų išmokėti Fondo valdybos Kauno skyrius. Skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikus nepakeistą ir VSDFV tenkinus pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą išmokėti sumažintos senatvės pensijos dalį, šią pensijos dalį pareiškėjui turėtų išmokėti VSDFV Kauno skyrius. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, šis sprendimas gali turėti įtakos VSDFV Kauno skyriui. Todėl VSDFV Kauno skyrius pagrįstai buvo įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Dėl šių aplinkybių, konstatuotina jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atsakovo VSDFV apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

Nurodo, kas šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas neteisingai pritaikius procesines teisės normas. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6865 bei įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015. VSDFV nurodė, kad ji šį pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015 apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi, šiuo metu administracinis ginčas dėl to paties reikalavimo ir tų pačių šalių yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I-4751-821/2015.

VSDFV administracinėje byloje Nr. I-4751-821/2015 teismo prašė pašalinti iš proceso šalių VSDFV Kauno skyrių, kadangi pareiškėjas nekelia reikalavimų dėl šio skyriaus sprendimų ar veiksmų (neveikimo) ir teismo sprendimas sukels teisines pasekmes tik fondo valdybai, dėl kurios sprendimų ir veiksmų teisėtumo iškeltas ginčas administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015. Tačiau pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. I-4751-821/2015 nesprendė dėl šio VSDFV reikalavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas išmokėti sumažintos pensijos dalį.

VSDFV 2014 m. liepos 1 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą, nuo 2010 m. balandžio mėn. skaičiuotiną (pirmosios Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu sumažintos pensijos išmokėjimo laiko) 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtinos pensijos sumažinimo, jam pasiūlyta iki 2014 m. liepos 25 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Taip pat jam buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Taisyklių 20 ir 31 punktų nuostatomis, paminėtas jo prašymas bus paliktas nenagrinėtas, jeigu jis per nustatytą laiką nepateiks įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti šį terminą, arba jeigu jo nurodytos termino praleidimo priežastys nebus pripažintos pagrindu atnaujinti šį terminą.

Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas nepateikė atsakovui 2014 m. liepos 1 d. rašte prašomų įrodymų ir 2014 m. liepos 31 d. skundu kreipėsi į teismą dėl VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimo panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti jo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

VSDFV 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, konstatavusi, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė įrodymų, vadovaudamasis Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjo paduotą prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03654-2014-8), vertindamas VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5829 pagrįstumą, kartu pasisakė ir dėl 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6865 (pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant apskųstam VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimui, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti dar vieną, t. y. 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą). Taigi pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 30 d. panaikino ne tik VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829, bet ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigojo VSDFV A. B. 2014 m. gegužės 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865 bei įpareigoti VSDFV A. B. 2014 m. gegužės 19 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5829 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6865; įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą, konkrečiu atveju neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4503-281/2015 jau buvo panaikinęs ir šioje byloje skundžiamus VSDFV 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimus bei pasisakęs dėl įpareigojimo VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl VSDFV 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimų bei įpareigojimo VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. prašymą 2016 m. kovo 29 d. buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-625-143/2016.

Taigi nagrinėjamu atveju jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, byla nutraukiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byla turi būti nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė