2020-05-20 Nr. AB-10255-3-61-3-01154-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-363-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01154-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei įpareigoti veikti pagal įstatymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas2020 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundą atsisakė priimti; išaiškino pareiškėjui A. J., kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl testų apsvaigimui nustatyti, kurie jam buvo atliekami Marijampolės pataisos namuose. Pareiškėjas, skųsdamas Marijampolės pataisos namų 2020 m. vasario 13 d. atsakymą Nr. 20/07-202 ir 2020 m. vasario 25 d. atsakymą Nr. 20/07-310 Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tik pasinaudojo privaloma neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteisėtus Lietuvos Respublikos veiksmus kildina iš galimai neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų dėl testų apsvaigimui nustatyti, kurie ir sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu šioje byloje turėtų būti laikytini Marijampolės pataisos namai.

Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog šiuo atveju atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų buveinė yra adresu Sporto g. 7, Marijampolė, kuri yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veikimo teritorijoje, pareiškėjas šiuo metu taip pat kalinamas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, adresu J. B. g. 14, Kybartai, pareiškėjas pagal teismingumo taisykles savo skundą turi teisę paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (buveinė: A. M. g. 8 A, 44312 Kaunas).

Teismas nurodė, kad atsisakydamas priimti skundą kaip neteismingą, pateikto skundo turinio ir formos atitikimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimams netikrina.

III. Pareiškėjas A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į pareiškėjo skundo esmę, nes pareiškėjas skundžia Kalėjimo departamento atsakymą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesilaikė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, pareiškėjas turi teisę pasirinkti teismą, kuriame bus nagrinėjama byla. Pareiškėjas vertina, kad byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d., kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. J. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų teritorinio ir rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016; 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Taigi nustatytas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato atvejus, kada teismas turi skundą atsisakyti priimti, nustatęs, jog jis nepriskirtinas tam teismui, o kada turi bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. ABTĮ nenustato išimčių, kuomet pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, ir nustatęs bylos nepriskirtinumą tam teismui, galėtų skundą priimti ir perduoti byla pagal teismingumą ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, skųsdamas Marijampolės pataisos namų 2020 m. vasario 13 d. atsakymą Nr. 20/07-202 ir 2020 m. vasario 25 d. atsakymą Nr. 20/07-310 (b. l. 4–5) Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pasinaudojo privaloma neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (b. l. 6). Pažymėtina, kad skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimu pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl, pareiškėjo teigimu, Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, t. y. nesant jokio pagrindo nuolat jam atliekamų narkotinių psichotropinių medžiagų testų; dėl aplinkybės, kad testų parodymai yra ne lietuvių kalba, be to, neaišku, ar pareigūnai turi licenciją atlikti minėtus testus (b. l. 1–3). Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad jis skundžia Kalėjimo departamento atsakymą kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų.

Aplinkybė, kad pareiškėjas skundė Marijampolės pataisos namų 2020 m. vasario 13 d. atsakymą Nr. 20/07-202 ir 2020 m. vasario 25 d. atsakymą Nr. 20/07-310 Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktinę situaciją, nei ją vertino pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėjas skundo reikalavimu aiškiai prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, skundą grįsdamas aplinkybėmis, jog Marijampolės pataisos namai neteisėtai jam atlieka narkotinių psichotropinių medžiagų testus, be to, neprašo panaikinti Kalėjimo departamento atsakymo į pareiškėjo 2020 m. vasario 27 d. skundą. Dėl nurodytų priežasčių ir aktualaus teisinio reguliavimo neapgrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neįsigilino į bylos aplinkybes ir skundą privalėjo priimti.

Pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.). Taigi pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčijamų Marijampolės pataisos namų veiksmų ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų (atsakymo į pareiškėjo skundą) panaikinimo, o tuo atveju, jeigu įstatyme nustatytas terminas skundui paduoti yra praleistas, kartu su skundu pateikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Kaip minėta, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byla pagal pareiškėjo skundo reikalavimą ir teismų teritorinį suskirstymą yra teisminga ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius