2016-06-20 Nr. AB-13389-3-61-3-00338-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-357-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00338-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ir akcinei bendrovei Lietuvos paštui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 25 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT, Ryšių reguliavimo tarnyba) 2015 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. (61.5)1B-420 ir priteisti 203 688,90 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl RRT neteisėtų veikų, bei 122 213,10 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto (toliau – ir AB Lietuvos paštas) neteisėtų veikų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Išaiškino, kad pareiškėjas dėl skundo reikalavimų išsprendimo gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas ne tik pagal ginčo šalių subjektus (pvz., vienas jų yra viešojo administravimo subjektas), bet ir pagal teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo to, kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, šis ginčas yra civilinio teisinio, bet ne administracinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas pažymėjo, kad RRT yra elektroninių ryšių, pašto paslaugos teikimo veiklą reguliuojanti, elektroninio parašo priežiūros institucijos funkcijas atliekanti savarankiška valstybės įstaiga. Be viešojo administravimo funkcijų, kurias RRT vykdo elektroninių ryšių bei pašto paslaugos reguliavimo srityje, pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, RRT priskirta ir ginčų tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų funkcija.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad ginčas iš esmės kilęs dėl, pareiškėjo nuomone, AB Lietuvos pašto netinkamai jam suteiktų pašto paslaugų, t. y. ginčas kilęs tarp privataus asmens ir juridinio asmens, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, taigi ginčas iš esmės kilo iš civilinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į RRT, kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog civilinį dviejų privačių subjektų ginčą išnagrinėjo viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai įstatymas priskiria tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimą išankstine ne teismo tvarka, nekeičia santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, pobūdžio. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio prasmę, pagrindinis kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar santykis yra civilinis, yra santykio pobūdis, jo turinys. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsniu, ginčus, kilusius iš tokių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Kadangi pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra išvestiniai, todėl visą pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad pareiškėjo skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui patvirtina ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, detaliau išdėstantys naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo būdu tvarką. Pagal minėto straipsnio 4 dalį RRT sprendimai, priimti išnagrinėjus naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo RRT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Taigi pareiškėjui išaiškintina, kad dėl skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas S. F. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo skundą.

Atskirajame skunde nurodo, kad ne tik RRT, bet ir AB Lietuvos paštas vykdo įstatymais jiems nustatytą valdžios funkciją (Pašto įstatymo 3 str.). RRT nevykdė jai nurodytų pareigų ir neteisėtai veikė nagrinėdama pateiktą skundą dėl AB Lietuvos paštas veikų. Pažymi, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas S. F. 2016 m. sausio 25 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti RRT 2015 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. (61.5)1B-420 ir priteisti 203 688,90 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl RRT neteisėtų veikų, bei 122 213,10 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB Lietuvos pašto neteisėtų veikų.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Išaiškino, kad pareiškėjas dėl skundo reikalavimų išsprendimo gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Remdamasi ABTĮ 15 straipsniu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.), o ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22, 25 str.) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. T-32-09).

Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 13 straipsnio pakeitimais, detaliau išdėstančiais naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo būdu tvarką, tačiau 2015 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 3, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2087 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradėti nagrinėti vartotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai, taip pat naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai baigiami nagrinėti vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatomis. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčas iškeltas iki 2015 m. gruodžio 31 d., minėtos Pašto įstatymo normos, įsigaliojusios nuo 2016 m. sausio 1 d., šiam ginčui netaikytinos.

Pagal iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pašto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, iškilus ginčui tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su pašto paslaugos teikėju. Naudotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į AB Lietuvos paštą dėl registruotų pašto korespondencijos siuntų su procesiniais dokumentais grąžinimo, t. y. dėl netinkamai suteiktos pašto paslaugos. Nagrinėjamu atveju AB Lietuvos paštas yra įstaiga, teikianti asmenims viešąsias paslaugas (pašto paslaugas), tačiau nevykdanti viešojo administravimo veiklos. AB Lietuvos paštas suteikė paslaugas, o jų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl ginčas dėl pašto paslaugų suteikimo kilęs iš civilinių, o ne viešojo administravimo santykių, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka (CPK 22 str.). Minėtos išvados nekeičia faktas, jog ginčą išnagrinėjo Ryšių reguliavimo tarnyba, nes šiuo atveju ji veikė tik kaip institucija, nagrinėjanti ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o ne viešojo administravimo subjektas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą ir į teismą atėjo skųsdamas RRT priimtą sprendimą ir prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo savaime nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala kildinama iš AB Lietuvos paštas veiksmų, teikiant viešąsias paslaugas, ir Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. ne iš viešojo administravimo veiksmų. Atitinkamai ir žalos, nesusijusios su viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurie nenagrinėtini administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan