2018-04-11 Nr. AB-8001-3-61-3-04566-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-528-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04566-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 12,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 580 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog, atliekant bausmę, Lukiškių TI-K iš jo sąskaitos neteisėtai nuskaičiavo 12,25 Eur už sunaudotą elektros energiją, todėl jis kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu grąžinti patirtą materialine žalą – 12,25 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad tos pinigų sumos, kurios buvo neteisėtai nuskaičiuotos nuo jo sąskaitos, buvo siunčiamos jam nuo artimųjų, kad pareiškėjas galėtų įsigyti iš Lukiškių TI-K parduotuvės būtiniausių higienos priemonių ir papildomų maisto produktų, nes esant sunkiai materialinei situacijai Lukiškių TI-K jis nėra aprūpinamas net būtiniausiomis higienos priemonėmis. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas pajuto diskomfortą, nepriteklių, pažeminimą, todėl prašė atlyginti ir 1 580 Eur neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Lukiškių TI-K nurodė, jog 2015 m. birželio 18 d. Lukiškių TI-K administracija gavo pareiškėjo prašymą Nr. 29-1142, kuriame pareiškėjas klausė, kodėl jam nebuvo grąžinti visi pinigai, kurie buvo išskaičiuoti iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos už elektros energijos sąnaudas naudojantis kompiuteriu, nes pareiškėjas kompiuterį buvo padėjęs į sandėlį jau 2015 m. vasario 4 d. Prašyme pareiškėjas nurodė pinigų sumas, kurios buvo nuskaičiuotos, ir prašė, kad pinigai jam būtų grąžinti. 2015 m. liepos 7 d. Lukiškių TI-K raštu informavo pareiškėją, kad visi išskaičiavimai iš asmeninės sąskaitos Lukiškių TI-K dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos buvo peržiūrėti ir pastebėta permoka – 12,25 Eur už naudojimąsi kompiuteriu, kuriuo pareiškėjas nesinaudoja nuo 2015 m. vasario 4 d. Rašte Lukiškių TI-K pažymėjo, kad kitų neteisėtų nuskaičiavimų nebuvo ir tam įrodyti yra visi dokumentai, kuriuos pagal pareiškėjo pageidavimą įstaigos administracija galės jam pateikti. Pareiškėjui naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudota elektros energijos permoka buvo pilnai grąžinta 2015 m. gegužės 27 d. į pareiškėjo Lukiškių TI-K esančią asmeninę sąskaitą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti 12,25 Eur turtinės žalos yra nepagrįstas.

4. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad dėl šioje byloje išdėstytos situacijos jis patyrė žalą, nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai pareiškėjui padarytos žalos, kurią jis kildina iš Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų. Lukiškių TI-K teigė, jog įstaigoje dirbantys pareigūnai veikė tinkamai, teisėtai, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja bausmių vykdymo sistemą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, jog pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus, kuriuose yra nurodoma: nuteistojo vardas ir pavardė, turimų elektros prietaisų pavadinimai, kiekvieno elektros prietaiso galia. Jei elektros prietaisas yra iš nuteistojo paimtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ar nuteistasis atsisakė naudotis elektros prietaisu, tai pažymima sąraše, nurodant nutraukimo naudojimusi elektros prietaisu datą. Jeigu nuteistasis įsigyja naują elektros prietaisą, sąrašas papildomas. Pataisos įstaigos įgaliotas darbuotojas sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos.

7. Teismas nustatė, jog atsakovas neginčija, kad pareiškėjui buvo išskaičiuota 12,25 Eur už naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, tačiau minėta permoka buvo pilnai grąžinta 2015 m. gegužės 27 d. į pareiškėjo Lukiškių TI-K esančią asmeninę sąskaitą. Teismas sprendė, jog iš atsakovo Lukiškių TI-K pateikto Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjui 2015 m. gegužės 27 d. grąžinta 12,25 Eur permoka už naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, todėl skundas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

8. Teismas pabrėžė, jog tai, kad iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos Lukiškių TI-K dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos buvo išskaičiuota 12,25 Eur už naudojimąsi kompiuteriu, kuriuo pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 4 d. nesinaudoja, rodo, kad Lukiškių TI-K administracija veikė pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.).

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas paduodamas skundą teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Be kita ko, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

10. Teismas pripažino, kad dėl to, jog iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos Lukiškių TI-K dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos išskaičiavo 12,25 Eur už naudojimąsi kompiuteriu, kuriuo pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 4 d. nesinaudojo, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pinigai nebūtų išskaičiuoti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš vienkartinio įvykio, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą. Taip pat teismas pabrėžė, jog pastebėjus permoką pinigai pareiškėjui buvo grąžinti. Dėl šių faktinių aplinkybių visumos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė didelės neturtinės žalos, kurią galima būtų įvertinti pinigais, o pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 11. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 12,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 580 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K darbuotojų pažeidimų, dėl ko pareiškėjas pajuto ir jaučia diskomfortą ir nepriteklių, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

11.2. Mano, jog jeigu pareiškėjas nebūtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymu grąžinti pinigus už tris mėnesius, tai Lukiškių TI-K administracija net nebūtų grąžinusi.

11.3. Tos pinigų sumos, kurios buvo neteisėtai nuskaičiuotos nuo pareiškėjo sąskaitos, buvo siunčiamos pareiškėjui nuo jo artimųjų, kad pareiškėjas galėtų įsigyti iš Lukiškių TI-K parduotuvės būtiniausių higienos priemonių ir papildomų maisto produktų, nes esant sunkiai materialinei situacijai Lukiškių TI-K jis nėra aprūpinamas net būtiniausiomis higienos priemonėmis.

12. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Nustatyta, kad pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas turtinės (12,25 Eur) ir neturtinės žalos atlyginimas (1 580 Eur) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Lukiškių TI-K iš jo sąskaitos neteisėtai nuskaičiavo 12,25 Eur už sunaudotą elektros energiją naudojantis kompiuteriu, tačiau pareiškėjas tuo metu kompiuteriu nesinaudojo, nes buvo padėjęs jį į sandėlį jau nuo 2015 m. vasario 4 d. Pareiškėjas nurodė, kad tos pinigų sumos, kurios buvo neteisėtai nuskaičiuotos nuo jo sąskaitos, buvo siunčiamos jam nuo artimųjų, kad pareiškėjas galėtų įsigyti iš Lukiškių TI-K parduotuvės būtiniausių higienos priemonių ir papildomų maisto produktų, nes esant sunkiai materialinei situacijai Lukiškių TI-K jis nėra aprūpinamas net būtiniausiomis higienos priemonėmis. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas juto diskomfortą, nepriteklių ir pažeminimą.

16. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Lukiškių TI-K atsikirtimus į pareiškėjo skundą, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog išskaičiuota 12,25 Eur permoka už naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją buvo pilnai grąžinta 2015 m. gegužės 27 d. į pareiškėjo Lukiškių TI-K esančią asmeninę sąskaitą, todėl skundą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pinigai nebūtų išskaičiuoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš vienkartinio įvykio, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė didelės neturtinės žalos, kurią būtų galima įvertinti pinigais, pažeidimo fakto konstatavimą pripažino pakankama padarytos žalos atlyginimo forma.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad jo skundas turėjo būti tenkintas pilnai, nes turtinė žala jam atsirado dėl neteisėtai iš jo sąskaitos Lukiškių TI-K nuskaičiavus 12,25 Eur už nesunaudotą elektros energiją, o neturtinė žala atsirado dėl Lukiškių TI-K darbuotojų kaltės, dėl ko pareiškėjas pajuto ir jaučia diskomfortą, nepriteklių, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo nuomone, jeigu pareiškėjas nebūtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymu grąžinti pinigus už tris mėnesius, tai Lukiškių TI-K administracija net nebūtų grąžinusi jų.

18. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo juntamu diskomfortu, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šiuos pažeidimus pripažino ir dėl šių pažeidimų konstatavo, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala.

19. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

20. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, nepripažįstančių pareiškėjo skunde įvardytų pažeidimų (turtinės žalos atlyginimo), ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

21. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, įvertino visus surinktus įrodymus ir padarė išvadas.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, nes iš atsakovo Lukiškių TI-K pateikto Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjui 12,25 Eur permoka už buitinių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją buvo grąžinta 2015 m. gegužės 27 d. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad, jeigu pareiškėjas nebūtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymu grąžinti pinigus už tris mėnesius, Lukiškių TI-K administracija nebūtų grąžinusi jų, vertintini kritiškai, nes iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija grąžino pareiškėjui 12,25 Eur permoką 2015 m. gegužės 27 d., o pareiškėjas su prašymu grąžinti permoką į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi tik 2015 m. birželio 18 d. Todėl šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu turtinei žalai konstatuoti.

23. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

25. Nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kai iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos Lukiškių TI-K dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos nuskaičiavo 12,25 Eur už naudojimąsi kompiuteriu, kuriuo pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 4 d. nesinaudojo, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jeigu pinigai nebūtų nuskaičiuoti. Tačiau, minėta, pareiškėjas su prašymu grąžinti permoką į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi tik 2015 m. birželio 18 d., t. y. tada, kai permoka pareiškėjui jau buvo grąžinta. Todėl pareiškėjo argumentai, jog dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, vertintini kritiškai, nes Lukiškių TI-K administracija pati pastebėjo pažeidimą ir permoką pareiškėjui grąžino 2015 m. gegužės 27 d.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjui siekiant patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė