a926d64f-ef62-41ea-ab49-527e9bb92f54 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-465-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00940-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T.

K. ir atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-946-603/2018 pagal ieÅ¡kovės T. K. ieÅ¡kinį atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams–atvirajai kolonijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. V. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialÄ Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T.

K. 2016-05-16 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1–8, 203) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) 1 326,55 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė Å¡iÄ Å¾alÄ tvirtina patyrusi dėl jos sutuoktinio R. M. staigios ir netikėtos mirties, sÄ lygotos atsakovo Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir bendrosios praktikos slaugytojos N. V. neatidžių ir neprofesionalių veiksmų (neveikimo), dėl ieÅ¡kovės sutuoktiniui 2015-03-15 nekokybiÅ¡kai ir netinkamai suteiktos bÅ«tinosios medicininės pagalbos, tinkamai neatliktos diagnostikos, taip pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse numatytus reikalavimus bei bendruosius kokybiÅ¡koms sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms keliamus reikalavimus.

3. Nurodė, kad R. M. 2015-03-15 PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jame sektoriuje skundėsi prasta sveikata, skausmu krÅ«tinės plote. 2015-03-15 apie 9.40 val. R. M. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojÄ N. V. dėl skausmų Å¡irdies plote, skundėsi prasta sveikata, prašė vaistų. Bendrosios praktikos slaugytoja pamatavo kraujo spaudimÄ , R. M. padavė Å¡irdies darbÄ gerinančių lašų ir Validolio tabletę. 2015-03-15 10.25 val.

PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojai A. B. ir V. P. buvo informuoti, kad pavėsinėje vienam iÅ¡ nuteistųjų (R. M.) pasidarė labai bloga, tačiau nuteistajam nebuvo leista dar kartÄ nueiti pas sveikatos priežiÅ«ros specialistÄ , kad jį apžiÅ«rėtų ir laiku suteiktų pagalbÄ . Po kiek laiko prižiÅ«rėtojai nuteistÄ jį rado atrėmusį galvÄ Ä¯ pavėsinės stalÄ . Neužčiuopus pulso, nuteistasis buvo nugabentas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ .

Bendrosios praktikos slaugytoja patikrino nuteistojo pulsÄ , pradėtas gaivinimas ir Å¡irdies masažo veiksmai. Gaivinimas vyko iki tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri 2015-03-15 11.00 val. konstatavo R. M. mirtį. Specialisto iÅ¡vadoje M 286/15(02) nurodyta, kad R. M. mirė nuo Å¡irdies iÅ¡eminės ligos, pasireiÅ¡kusios Å¡irdies vainikinių arterijų ateroskleroze, Å¡irdies hipertrofija ir progresuojančiu Å¡irdies raumens infarktu. Tai komplikavosi plaučiu pabrinkimu.

4. IeÅ¡kovės teigimu, bendrosios praktikos slaugytojos N. V. kaltė pasireiÅ¡kė pažeidus pareigÄ dėti maksimalias pastangas, teikiant medicinines paslaugas, nes ji nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti skausmo krÅ«tinėje priežasties bei neatkreipė dėmesio į kitus kalinčiojo nusiskundimus. Atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK kaltė pasireiÅ¡kė tyčia – žinant apie turimÄ pareigÄ užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, tačiau Å¡ios pareigos nevykdant. Taip PravieniÅ¡kių PN-AK kaltė pasireiÅ¡kė ir kaip didelis aplaidumas, nesuteikus galimybės R. M. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje patikrinti jo sveikatos bÅ«klę iÅ¡ karto, kai Å¡iam pasidarė bloga – darbuotojai kaliniui pasitikrinti sveikatÄ suteikė galimybę tik to papraÅ¡ius trečiÄ jį kartÄ .

5. IeÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos už laidojimo paslaugas, gedulingus pietus, iÅ¡ viso 1 326,55 Eur, taip pat neturtinė žala, ieÅ¡kovės įvertinta 25 000 Eur, kadangi po staigios sutuoktinio mirties jos gyvenimas iÅ¡ esmės pasikeitė. IeÅ¡kovę ir sutuoktinį siejo glaudus emocinis ryÅ¡is, abu su nekantrumu laukė tos dienos, kada jis turėjo bÅ«ti paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos (2015-12-31), abu svajojo apie bendrÄ gyvenimÄ drauge, kÅ«rė ateities planus, ketino įsigyti bendrÄ Å¡eimos bÅ«stÄ .

Po tokios netikėtos sutuoktinio mirties ieÅ¡kovei sutriko miegas, ji vartoja raminamuosius vaistus, jÄ nuolat vargina bloga nuotaika, negali įveikti fizinio ir dvasinio skausmo, jaučia tuÅ¡tumÄ , neviltį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-24 sprendimu (t. 2, b. l. 135–147) ieÅ¡kovės T. K. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK 1 326,55 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat 1 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK valstybės naudai priteisė 18,84 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 190 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, taip pat Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) Pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus Kontrolės Nr. T3-347 (260)/2015 ataskaita, sprendė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, tuo pažeidžiant Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybų struktÅ«ros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministrų 2009-03-03 įsakymu Nr. 195/1R-76 ,,Dėl laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybų struktÅ«ros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 3 punktÄ â€“ laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi bÅ«ti teikiamos pirmines ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, 7.1 punktÄ â€“ tarnyboje veikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros padalinys: pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros padalinys pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikia Å¡eimos gydytojas ar pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, gydytojai akuÅ¡eris ginekologas, chirurgas).

8. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės akto iÅ¡vada (t. 2, b. l. 34–38), kitais byloje esančiais įrodymais (t. 1, 10–13), taip pat konstatavo, kad, 2015-03-15 R. M. informavus slaugytojÄ apie sveikatos sutrikimus, buvo padaryta klaidų teikiant jam sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir nebuvo iÅ¡naudotos visos medicininio iÅ¡tyrimo, pagalbos suteikimo bei gydymo priemonės – nebuvo pakviestas gydytojas, nesurinkta ir neužraÅ¡yta ligos anamnezė, neužraÅ¡yta elektrokardiograma, t. y. nebuvo suteiktos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

9. Aptartos aplinkybės teikė pagrindÄ teismui konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ (neveikimÄ ), atsakovui nesuteikus nuteistajam R. M. kokybiÅ¡kų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (nesudarius sÄ lygų pasinaudoti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis) ir tuo pažeidus paciento R. M. teisę į kokybiÅ¡kÄ sveikatos priežiÅ«rÄ bei tokiÄ teisę užtikrinančio Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, sveikatos priežiÅ«ros paslaugos R. M. buvo teiktos pažeidžiant maksimalaus rÅ«pestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus.

10. Spręsdamas dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo, teismas visų pirma aptarė tiesioginio ir netiesioginio priežastinio ryÅ¡io teorijas, atsakovo veiksmų (neveikimo) įtakos laipsnį žalai atsirasti, bei nurodė, kad atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų reikalavimais ir bendraisiais rÅ«pestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjęs atlikti, pacientui R. M. praneÅ¡us slaugytojai apie savo sveikatos sutrikimus. Atsakovo atsikirtimus dėl neįrodyto priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir paciento mirties teismas atmetė pažymėjęs, kad eksperto iÅ¡vadoje yra pasisakytÄ apie galimybę, atliktus tinkamus tyrimus ir suteikus kvalifikuotÄ bei adekvačiÄ pagalbÄ , iÅ¡saugoti gyvybę, ir Å¡i iÅ¡vada nėra paneigta. Teismas pripažino netiesioginio priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp atsakovo neveikimo ir ieÅ¡kovės patirtos žalos.

11. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti 1 326,55 Eur turtinės žalos atlyginimo dydžio teismas nurodė, kad atsakovas Å¡ių ieÅ¡kovės patirtų sutuoktinio R. M. laidojimo iÅ¡laidų neginčija, todėl jas priteisė visa apimtimi. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu draugavo apie dvideÅ¡imt metų, sudariusi 2012 metais su R. M. santuokÄ sutuoktiniai bendraudavo telefonu, jį lankė (paskutinį kartÄ buvo 2015-03-14), taip pat su sutuoktiniu, Å¡iam išėjus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos 2015 m. gruodžio mėn., planavo bendrÄ gyvenimÄ jam priklausančioje sodyboje.

Aptartas aplinkybes teismas įvertino kaip patvirtinančias ieÅ¡kovės dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl netinkamai atsakovo darbuotojų atliktų pareigų, jos patirtus nepatogumus, didžiulį nerimÄ ir įtampÄ dėl sutuoktinio mirties, kuris galimai mirė nesulaukus adekvačios ir tinkamos medicininės pagalbos. Atsižvelgdamas ir į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, taip pat į bÅ«tinybę užtikrinti adekvatų neturtinės žalos kompensacijos mechanizmo įgyvendinimÄ , teismas priteisė ieÅ¡kovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau –ir CK, 6.250 str.).

12. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimÄ , teismas pažymėjo, kad nors patenkinta 24 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, atitinkamai, atmesta 76 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, kas lemtų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai skaičiavimÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju žala buvo padaryta vienai iÅ¡ svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens gyvybei. IeÅ¡kovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė žalÄ , ieÅ¡kovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o jos turėtos iÅ¡laidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus dydžius.

Atsižvelgdamas taip pat į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas visiÅ¡kai, o neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra iÅ¡imtinai teismo diskrecijos teisė, į tai, kad iÅ¡laidų dėl ekspertizės atlikimo atsiradimas sietinas iÅ¡imtinai su atsakovo pasirinkta gynybine procesine pozicija, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo patirtas iÅ¡laidas už atstovavimÄ ir ekspertizę pilna apimtimi. I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 13.

Ieškovė T. K. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 163–166) prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-09-06 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos priteisiant ieÅ¡kovei 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau, nustatęs ieÅ¡kovės teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl neturtinę žalÄ Ä¯vertino tik 5 000 Eur. 13.2. Nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį buvo netinkamai pritaikyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Nr. 3K-3-560-686/2016; Nr. 3K-3-603-701/2015; Nr. 3K-3-239-690/2015; Nr. 3K-3-77/2010; Nr. 3K-3-59/2010; Nr. 3K-7-255/2005; Nr. 3K-3-553/2013).

14. Atsakovas PravieniÅ¡kių pataisos namai–atviroji kolonija apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 148–153) praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ visa apimtimi ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Teismas nepagrįstai nustatė PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų neteisėtumÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir pasekmių – paciento mirties, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo. 14.2.

PravieniÅ¡kių PN-AK yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savo veiklÄ vykdantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo srityje, todėl visi atsakovo veiksmai yra vykdomi tik teisės aktų nustatyta tvarka. 14.3. Atsakovas užtikrino pirminių ambulatorinių paslaugų teikimÄ tokiu bÅ«du, koks numatytas Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybų struktÅ«rų, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R-76, o bÅ«tinoji medicininė pagalba suteikta tokiu bÅ«du, koks numatytas PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintose PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011-02-28 įsakymu Nr. V-221. 14.4.

Teismas sutapatino sÄ vokas „kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugos“ ir „kokybiÅ¡kos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiÅ«ros paslaugos“ ir tokiu bÅ«du netinkamai įvertino PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmus kaip neteisėtus. Eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kaip turėtų bÅ«ti atliekami gaivinimo veiksmai, jei jas atliktų medikai sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kurioje pirminė sveikatos priežiÅ«ra privalo bÅ«ti užtikrinta nuolat. Eksperto iÅ¡vadoje apibÅ«dinti reikalingi gaivinimo veiksmai yra medicininio pobÅ«džio ir pateikti nevertinant atsakovo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų. 14.5.

PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja N. V. yra sveikatos priežiÅ«ros specialistė, kuri kompetentinga suteikti pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ , t. y. įvertinti pagrindinius gyvybės požymius (sÄ monę, kvėpavimÄ , Å¡irdies veiklÄ ). Pirmosios apžiÅ«ros metu pacientas R. M. kreipėsi siekdamas gauti medikamentus, kuriuos reguliariai naudojo, ir atsisakė apžiÅ«ros, kuriÄ bendrosios praktikos slaugytoja teigia siÅ«liusi. Jam atsisakius bÅ«ti apžiÅ«rimam, bendrosios praktikos slaugytoja neturėjo galimybės suteikti pirmosios pagalbos, t. y.

įvertinti Å¡irdies veiklÄ ir kvėpavimÄ .

15. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 173–174) praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje, atmetant ieÅ¡kovės reikalavimus, kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovė savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio argumentai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, savaime negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai patyrus neturtinę žalÄ . 15.2.

Priežastinis ryÅ¡ys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sÄ lyga, nėra pareziumuojamas, o įrodomas žalos atlyginimo siekiančios asmens. Bendrieji protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektÄ rezultatÄ , gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. 15.3. Sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamÄ gydymÄ reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui.

Jeigu gydytojas savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis tiek atsirado, nuo civilinės atsakomybės gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Å iuo konkrečiu atveju gydytojai negalėjo atlikti daugiau, nes pacientas (nuteistasis R. M.) pats atsisakė medicininės pagalbos ir nesutiko bÅ«ti detaliau apžiÅ«rimas medikų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacijos ribų 16. Nagrinėjamoje byloje yra paduoti du apeliaciniai skundai. Ieškovės T. K. apeliaciniame skunde nesutinkama tik su skundžiamu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigiant, kad teismas, jį nustatydamas, netinkamai įvertino ieškovės išgyvenimus, taip pat nukrypo nuo tokiose bylose suformuotos kasacinio teismo praktikos.

17. Nors atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK apeliaciniame skunde praÅ¡oma skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti visa apimtimi, tačiau ir jame teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl, atitinkamai, negalėjo bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp tokio neveikimo bei velionio R. M. sutuoktinei atsiradusios žalos. Atsakovo apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje atsakovas neginčija ir nenurodo jokių faktinių ar teisinių argumentų dėl kitų teismo sprendimu nustatytų sÄ lygų deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, įskaitant dėl ieÅ¡kovei priteistos turtinei žalai atlyginti kompensacijos dydžio.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 str.), o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas (viso ginčo išnagrinėjimas iš naujo), o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Kadangi apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo išnagrinėjimui iš naujo, jis vyksta pagal specialias taisykles. Tokio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas pagal tuos teisinius bei faktinius argumentus, kuriuos savo skunde nurodo apeliantas (ar apeliantai).

19. Taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas Å¡iuo konkrečiu atveju įvertintinas atsižvelgiant į kiekvienos iÅ¡ Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus. Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai (gyvybei) padarytÄ Å¾alÄ dėl pataisos įstaigoje netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų 20. Visų pirma aptartinas nagrinėjamo ginčo specifiÅ¡kumas, kai praÅ¡oma atlyginti žalÄ už pacientui pataisos įstaigoje suteiktas / netinkamai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuteistojo mirties – 2015-03-15 – metu) 1 ir 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus, o pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Nuo 2015-09-01 įsigaliojusioje BVK 174 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.

22. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiÅ«rai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių praÅ¡ymÄ suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinÄ jÄ ar papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiÅ«ra. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 d.) ir kad pacientams turi bÅ«ti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiÅ«ra (2 d.).

Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovės T. K. sutuoktinis ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, teisinius santykius tarp gydymo įstaigos ir R. M. (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliavo ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

23. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryÅ¡io kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų 24. Atsakovas PravieniÅ¡kių PN-AK, įvardindamas, kad jis yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savo veiklÄ vykdantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo srityje, todėl visi jo veiksmai yra vykdomi tik teisės aktų nustatyta tvarka, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė Å¡ios įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), nors pirminių ambulatorinių paslaugų teikimas buvo užtikrintas įstaigoje tokiu bÅ«du, koks yra numatytas Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybų struktÅ«ros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R-76 (toliau – ApraÅ¡as).

25. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, atsakovo teiginys, kad PravieniÅ¡kių PN-AK vykdoma veikla yra reglamentuojama vieÅ¡osios teisės normų, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡i įstaiga visada veikia pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Antra, pačiame ApraÅ¡e (neteko galios nuo 2019-10-09), kuris be kita ko, buvo skirtas užtikrinti, kad suimtiesiems bei asmenims bei nuteistiesiems bÅ«tų teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (ApraÅ¡o 1 p.), nustatytas reguliavimas ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 10–13) paneigia atsakovo teiginį, kad PravieniÅ¡kių PN-AK paciento R. M. sunegalavimo dienÄ (2015-03-15) jam suteikė pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

26. Remiantis Aprašo 2 punktu, suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos (skyriai). Laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tretinės – užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Aprašo 3 punktas).

Tarnyboje veikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padalinys, kuriame pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, chirurgas). Slaugos paslaugas teikia bendrosios praktikos ir (ar) bendruomenės slaugytojas. Prireikus gali būti įdarbinamas akušeris (Aprašo 7.1 p.). Tarnybose etatai steigiami vadovaujantis Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipiniais normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų (Aprašo 9 p.).

27. Nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2016-02-02 kontrolės ataskaitoje (t. 1, b. l. 10–13) yra konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos, nors Aprašo 3 ir 7 punktai nustatė, kad laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose turi veikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padalinys, kuriame pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, chirurgas).

28. Minėtoje kontrolės ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3362 suteikė teisę verstis tik asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros – vidaus ligų, slaugos – bendrosios praktikos, bendruomenės paslaugas. Akreditavimo tarnybos direktorius, remdamasis šia kontrolės ataskaita, 2016-02-02 įsakymu Nr. T4-31 (t. 1, b. l. 14–15) nustatė, kad 2015-03-15 pacientui R.

M. PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus ir įspėjo PravieniÅ¡kių PN-AK dėl nustatytų pažeidimų. Be to, remiantis teismui ir kitiems asmenims vieÅ¡ai prieinamais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Akreditavimo tarnybos direktorius tik 2016-09-23 įsakymu Nr. 1607(1.1.) patikslino atsakovui 2011-03-04 iÅ¡duotÄ Ä®staigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3362 (žr. https://www.vaspvt.gov.lt/files/Istaigu_licencijavimas/ASPI.pdf) ir suteikė teisę papildomai teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros medicinos – Å¡eimos medicinos paslaugÄ .

29. Tokiu atveju atsakovas PravieniÅ¡kių PN-AK, turėdamas teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ teikti atitinkamas paslaugas, 2015-03-15 net neturėjo licencijos tokiai veiklai vykdyti, taigi pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir neteikė.

30. Kita vertus, sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka vien konstatuoti faktÄ , kad teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, bÅ«tina įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimÄ arba mirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

31. Remiantis ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-0-00531-15 b. l. 39–40) nustatyta, kad R. M. 2015-03-15 laikotarpiu nuo 8.05 val. iki 9.39 val. į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ per kontrolinį praleidimo punktÄ Nr. 3 (toliau – KPP 3) nepraėjo. Apie 9.40 val. nuteistasis 4-ajame lokaliniame sektoriuje įėjo į KKP 3 ir pareigÅ«no V. P. buvo palydėtas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nuteistasis buvo susiėmęs už krÅ«tinės. Apie 9 val. 50 min. 50 s. nuteistasis su pareigÅ«nu V.

P. išėjo iÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpų. Po beveik minutės per KKP 3 įėjo pro duris, vedančias į 4-Ä jį lokalinį sektorių, vėliau per KKP 3 išėjo pro duris į 5-ojo lokalinio sektoriaus teritorijÄ , apie 9 val. 58 min. 35 s. vėl per KKP 3 grįžo į 4-Ä jį lokalinį sektorių, kurioje įrengta pavėsinė, ir iÅ¡ kurios R. M. jau be gyvybės ženklų apie 10 val. 28 min. neÅ¡amas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , kur jam atliekami gaivinimo veiksmai iki kol atvyksta iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, konstatavusi nuteistojo mirties faktÄ .

32. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje (ikiteisminio tyrimo b. l. 43–46), R. M. (44 metų) mirė nuo Å¡irdies iÅ¡eminės ligos, pasireiÅ¡kusios Å¡irdies vainikinių arterijų ateroskleroze, Å¡irdies hipertrofija ir progresuojančiu Å¡irdies raumens infarktu, tai komplikavosi į plaučių pabrinkimu. Ekspertizės akto (t. 2, b. l. 34–38) 2 ir 3 punktuose konstatuota, jog užregistravus elektrokardiogramÄ (EKG) ir atpažinus Å«miai Å¡irdies iÅ¡emijai bÅ«dingus kardiografinius pakitimus bei iÅ¡auskultavus plaučiuose drėgnus karkalus, suteikus kvalifikuotÄ ir adekvačiÄ pagalbÄ , buvo tikimybė iÅ¡saugoti gyvybę, tačiau staigi mirtis pirmÄ jÄ Å«minio miokardo ar Å«minio koronarinio nepakankamumo valandÄ gresia ¼ ligonių.

Taip pat nurodyta, kad savalaikis ir pilnavertis kardiologiniu aspektu (cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas, Å¡irdies echoskopija, koronarografija) iÅ¡tyrimas ir skirtas adekvatus konservatyvusis (antilipidiniai vaistai dėl aterosklerozės, nitratai dėl iÅ¡eminės Å¡irdies ligos, antiatirmikai dėl fiksuoto Å¡irdies ritmo sutrikimo, antiagregantai dėl ritmo sutrikimų) ar chirurginis (Å¡irdies vainikinių kraujagyslių stentavimas ar Å¡untavimas) gydymas, tikėtina, galėjo užkirsti keliÄ mirčiai dėl Å¡irdies infarkto bei jo pasėkoje iÅ¡sivysčiusio Å«maus kardiopulminio nepakankamumo bei plaučių edemos.

33. Atsižvelgdamas į ekspertizės akte (t. 2, b. l. 34–38) padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog R. M. informavus slaugytojÄ apie sveikatos sutrikimus nebuvo iÅ¡naudotos visos medicininio iÅ¡tyrimo, pagalbos suteikimo bei gydymo priemonės, nes nebuvo pakviestas gydytojas, nesurinkta ir neužraÅ¡yta ligos anamnezė, neužraÅ¡yta elektrokardiograma (EKG), kitaip tariant, nebuvo suteiktos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, pirmosios instancijos teismas ir konstatavo PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtus veiksmus, darydamas iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent PravieniÅ¡kių PN-AK nesudarė nuteistajam sÄ lygų pasinaudoti pirminėmis ambulatorinėmis asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis ir toks neveikimas sukėlė ieÅ¡kovei turtinę ir neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

34. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai nustatė PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų neteisėtumÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir pasekmių – paciento mirties. Å iuo aspektu pažymėtina, kad sveikatos priežiÅ«ros darbuotojų veiksmai turi bÅ«ti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatÄ .

Todėl sprendžiant dėl sveikatos priežiÅ«ros darbuotojų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, (ne)teisėtumo turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis Å¡ie teikė medicinos pagalbÄ dėdami maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar Å¡ias priemones naudojo atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas medicinos darbuotojų veiksmų teisėtumÄ , turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusiÄ gydymo praktikÄ , bet dar ir tokiÄ aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab kad veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).

35. Taigi, net iÅ¡ esmės ir sutinkant su atsakovu, kad teisės aktai nenumato, jog pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos tokioje įstaigoje, kaip PravieniÅ¡kių PN-AK, turi bÅ«ti suteikiamos nedelsiant ar teikiamos nepertraukiamai visÄ parÄ (įvykio metu buvo ne darbo diena), nagrinėjamos situacijos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad R. M. teisė pasirinkti, kur kreiptis dėl jam reikalingų medicinos pagalbos suteikimo, neabejotinai buvo apribota. Kaip nurodyta pirmiau, PravieniÅ¡kių PN-AK tuo metu apskritai net neturėjo licencijos teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, įvykio metu (sekmadienį) Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje dirbo tik bendrosios praktikos slaugytoja, o pareigÅ«no atlydėtas nuteistasis R.

M. skundėsi skausmu krūtinės srityje. Šio paciento asmens sveikatos istorijoje buvo duomenų apie dar nuo 2006 m. jam diagnozuotus rimtus sveikatos sutrikimus (net 15 kartų nuo 2008 m. iki 2014 m. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; ikiteisminio tyrimo b. l. 51–52). Bendrosios praktikos slaugytoja N. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK dirbanti jau keliolika metų, tad šios aplinkybės jai turėjo būti žinomos.

36. Be to, prieÅ¡ingai nei yra reikalaujama teisės aktuose, slaugytoja neužpildė medicininių dokumentų, susijusių su R. M. nusiskundimais, taigi vertinti tik iÅ¡ žodžių, kad Å¡is kreipėsi medicininės pagalbos, bet atsisakė bÅ«ti jos apžiÅ«rimas, juolab paciento R. M. sveikatos bÅ«klei po apsilankymo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje per itin trumpÄ laikÄ kardinaliai pablogėjus (pacientui mirus), nebÅ«tų pagrįsta ir teisinga. Greitoji medicinos pagalba jam buvo iÅ¡kviesta tik po maždaug 35 minučių nuo paciento išėjimo iÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos, radus jį pavėsinėje jau be gyvybės ženklų.

37. Visos Å¡ios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo imtasi visų galimų ir Å¡ioje situacijoje reikalingų (bÅ«tinų) priemonių bei laiku nustatyti tikrÄ jÄ paciento sveiktos bÅ«klę, nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamÄ gydymÄ . Kaip buvo minėta, atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmai vertinami ne jų rezultato (galėjo ar negalėjo bÅ«ti iÅ¡saugota gyvybė, jei tinkama ir adekvati pagalba bÅ«tų pacientui suteikta laiku, laiku iÅ¡kviesta pagalba iÅ¡ Å¡alies), o proceso aspektu.

38. Teisėjų kolegija kaip šioje situacijoje neaktualius atmeta Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus, kad eksperto išvadoje nurodyti reikalingi veiksmai, kuriuos atlikus R. M. gyvybė galbūt būtų išgelbėta, yra medicininio pobūdžio, ir jie galėtų būti atliekami tik sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pirminė sveikatos priežiūra užtikrinama nuolat. Viena vertus, nepriklausomai nuo to, kad R. M. buvo laikomas pataisos įstaigoje, negali reikšti, kad, esant progresuojančiam infarktui, įkalintam asmeniui medicinos pagalba turėtų būti teikiama kitaip, negu laisvėje esančiam asmeniui, juolab kai ir pačiame Apraše nurodoma apie būtinybę užtikrinti suimtiems bei nuteistiems asmenims teikiamas tokias pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Apelianto pateikiamas vertinimas akivaizdžiai prasilenkia su konstituciniu asmenų lygybės principu ir valstybės pareiga užtikrinti piliečiams kokybiÅ¡kÄ medicinos pagalbÄ . Kita vertus, Å¡ioje situacijoje nebuvo laikytasi maksimalaus rÅ«pestingumo principo, nes jau pradžioje nebuvo imtasi visų galimų priemonių, bÅ«tinų bent tikėtinai sumažinti paciento mirties rizikÄ .

39. Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io. Ar egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io apibrėžtį ir formuojamÄ teismų praktikÄ , skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu laikomas toks priežastinis ryÅ¡ys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sÄ lygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, įskaitant Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitÄ , deontologinės teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadas, pagrįstai pripažino, kad PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamÄ veikimÄ (neveikimÄ ) ir atsiradusius padarinius (paciento mirtį) sieja pakankamas, nors ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kurio pakanka atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK deliktinei civilinei atsakomybei konstatuoti.

41. Nagrinėjamu atveju teismo pavedimu atliktos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 34–38) yra pateikta iÅ¡vada, kad, R. M. informavus slaugytojÄ apie sveikatos sutrikimus, nebuvo iÅ¡naudotos visos medicininio iÅ¡tyrimo, pagalbos suteikimo bei gydymo priemonės, nes nebuvo pakviestas gydytojas, nesurinkta ir neužraÅ¡yta ligos anamnezė, neužraÅ¡yta elektrokardiograma (EKG). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar medicinos darbuotojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

42. Ä®vertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovei atsiradusios žalos, patirtos dėl sutuoktinio mirties, yra netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes dėl Å¡ios įstaigos neveikimo (nesilaikant maksimalių pastangų principo) nuteistojo galimybė pasveikti ir iÅ¡gyventi sumažėjo. Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio 43. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės T.

K. patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5 000 Eur suma. Å ios sprendimo dalies pagrįstumÄ ir teisingumÄ kvestionuoja abi Å¡alys. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas nemotyvavo jai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panaÅ¡iose bylose, mano, kad turėjo bÅ«ti priteistas didesnis žalos atlyginimas – 25 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas yra tos nuomonės, kad apskritai neegzistuoja ir yra neįrodytos sÄ lygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra teisinio pagrindo tokiai žalai priteisti.

Kadangi PravieniÅ¡kių PN-AK apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitų sÄ lygų jo civilinei atsakomybei kilti, jau buvo aptarti, toliau įvertintini argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

44. CK 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

45. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, iÅ¡reikÅ¡tÄ pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , nustato pats teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014) 46.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir jos atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingÄ nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrÄ ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingÄ poveikį.

IÅ¡dėstytos nuostatos teisėjų kolegijai neleidžia sutikti su abiejų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko kriterijus, nulėmusius atlygintinos žalos dydžio nustatymÄ , vietoje 25 000 Eur priteisęs 5 000 Eur sumÄ .

47. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vertino tai, kad Å¡iuo atveju žala buvo padaryta vienai iÅ¡ svarbiausių teisės saugomų vertybių – gyvybei, taip pat atsižvelgė į ieÅ¡kovės bendravimo su R. M. laikotarpį, jų santuokos trukmę, bendravimÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

48. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2015-04-03 liudytojo apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo b. l. 27–28), ieÅ¡kovė T. K. apklausiama liudytoja paaiÅ¡kino, kad su R. M. palaikė artimus santykius – esant galimybei jis dažnai jai skambindavo telefonu, kiekvienais metais apeliantė važinėjo pas jį į pasimatymus (apie 2 – 3 kartus per metus). Paskutinį kartÄ jį aplankė 2015-03-14 (dienÄ prieÅ¡ jo mirtį). Pasimatymas truko apie valandÄ , sveikata apeliantei nuteistasis tada nesiskundė. Teigė, kad jiedu su R. M. pažįstami nuo 2011 metų. Santuoka sudaryta 2012-06-20 (t. 1, b. l. 44). Vadinasi, prieÅ¡ingai nei nurodė sprendime teismas, ieÅ¡kovės pažintis su R. M. nebuvo tokia ilgalaikė, o ir faktinio gyvenimo santuokoje (bendrai) dar nebuvo susiklostę, nes santuoka buvo sudaryta R. M. atliekant įkalinimo bausmę.

49. Teisėjų kolegija sutinka, kad kiekvienÄ netektį lydi labai sudėtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nuteistojo R. M. ir T. K., R. M. esant pataisos įstaigoje, nesusiformavo toks glaudus ryÅ¡ys, kaip galėjo susiformuoti jam esant laisvėje. Nuo santuokos sudarymo iki jo mirties praėjo tik apie 4 metus, o apeliantė nurodė jį lankiusi PravieniÅ¡kių PN-AK apie 2-3 kartus į metus, taigi iÅ¡ viso turėjo apie 8-12 pasimatymų. Dėl sutuoktinio įkalinimo (kaip minėta, Å¡i santuoka sudaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu) tarp sutuoktinių objektyviai negalėjo susiformuoti įprastas sutuoktinių gyvenimas, nebuvo vedamas bendras Å«kis, nebuvo bendros buities ar vaidmenų joje.

50. Todėl ir sutikti su ieÅ¡kove, kad po sutuoktinio mirties jos gyvenimas tikrai pasikeitė iÅ¡ esmės ar vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kompensacijos už padarytÄ neturtinę žalÄ dydį, teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl neteisingai nustatyto žalos (turtinės ar neturtinės) dydžio. Tokiu atveju konstatuojama, kad žalos atlyginimo dydis yra adekvatus patirtai žalai ir savaime pakankamas.

51. Nesutiktina ir su tokia ieÅ¡kovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo panaÅ¡iose bylose suformuotos praktikos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovams buvo priteisiamos daug didesnės sumos, nei priteista jai. Teisėjų kolegija jau nurodė pirmiau, kad neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vienodas visose situacijose, prieÅ¡ingai, kiekvienu atveju ir kiekvienam asmeniui jis yra individualus. Å iame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus negalima tapatinti materialiosios teisės ir proceso teisės. Teismo precedentas reglamentuojamas proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 str.), o neturtinės žalos institutas, neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai, jos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje.

Todėl bÅ«tent neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, o ne konkretus žalos dydis yra precedentinė aplinkybė. Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje.

Nr. 3K-3-533/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 52. IeÅ¡kovė T. K. praÅ¡o priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ . Nepatenkinus abiejų Å¡alių apeliacinių skundų, ieÅ¡kovė nėra Å¡alimi, kurios naudai ginčas iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teisme, taigi kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenka ir savo pačios turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kaÅ¡tai (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė