2019-05-08 Nr. AB-10687-3-61-3-02958-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1266-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02958-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „15min“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (SK-24)SPR-79 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria skundas buvo atmestas ir šią skundo dalį tenkinti; 2) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „15min“ pašalinti publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2016 m. lapkričio 29 d.) (toliau – ir Publikacija) iš www.15min.lt portalo ir kitų Publikacijos viešinimo vietų; 3) įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus bei įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) internetiniame puslapyje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad internetiniame laikraštyje www.15min.lt 2016 m. lapkričio 29 d. buvo paskelbta Publikacija, kurioje pateikiant informaciją apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įstaiga, senelių namai), buvo paskleista informacija ir apie pareiškėją K. J., akivaizdžiai žeminanti jo garbę ir orumą, pažeidžianti privataus gyvenimo neliečiamumą, pažeidžianti nepilnamečių pareiškėjo vaikų interesus. Sprendimu pareiškėjo skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas iš dalies pagrįstu.

Inspektorius nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo padarytų pažeidimų, o tik pripažino, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė pareiškėjo teisę į atvaizdą. Sprendimo dalis, kurioje nebuvo nustatyti privataus gyvenimo neliečiamumo, garbės ir orumo žeminimo, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio pažeidimai yra nepagrįsta, neteisėta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatas.

Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Publikacijoje paskleista informacija nepažeidė pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Publikacijos paviešinimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su galbūt netinkamu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdymu, vidinėmis problemomis. Pareiškėjas Įstaigoje neina jokių vadovaujamų pareigų, yra tik socialinio darbuotojo padėjėjas, todėl Publikacijoje jo vardo pavardės, šeimyninės padėties viešinimas nebuvo tikslingas ir būtinas pateikiant visuomenei aktualią informaciją.

Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pateikė netikslią informaciją dėl pareiškėjo teistumo, tai konstatuota ir Sprendime. Nurodydamas teisės į privatumą ribojimo konstitucinius pagrindus ir teismų plėtojamą praktiką šiuo klausimu, pareiškėjas teigia, kad jis dėl savo dirbamo darbo Įstaigoje negali būti laikomas ypatingu asmeniu dėl einamų pareigų ar kitu pagrindu, kai jo teisės į privatumą ribojimas gali būti pateisinamas. Jei informacijos skleidėjas siekė supažindinti visuomenę su Įstaigos netinkama veikla, vadovavimu, nėra suprantama, kokiu tikslu buvo paviešinti pareiškėjo, šios Įstaigos socialinio darbuotojo padėjėjo, asmeniniai duomenys, jam kažkada pareikšti įtarimai, kurie nepasitvirtino.

Ši informacija akivaizdžiai nėra susijusi su Įstaigos vykdoma veikla, ji pateikta siekiant Publikacijos sensacingumo, o ne viešo intereso, tai nėra pateisinama. Paskleidžiant netikslią, klaidingą informaciją apie pareiškėjui pareikštus įtarimus ir nurodant, kad pareiškėjo atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas dėl sunkių nusikaltimų padarymo, buvo šiurkščiai pažeista nekaltumo prezumpcija, VIĮ 19 straipsnio 3 dalies, Etikos kodekso 34 straipsnio nuostatos. Klaidingų teiginių, susijusių su pareiškėjui neva inkriminuojamais nusikaltimais, paskelbimas laikytinas žinių paskelbimu ir pagal formuojamą teismų praktiką vienareikšmiškai tokios žinios yra garbę ir orumą žeminančio pobūdžio.

Publikacijoje paviešinti konkretūs faktai, jog pareiškėjas neva maskuoja pažeidimus, eina direktoriaus pavaduotojo pareigas viešojoje įstaigoje ir faktiškai jai vadovauja yra žinios, išsakyti buvusios darbuotojos teiginiai, kuriuos galima patikrinti tiesos kriterijumi. Todėl nepagrįsti Sprendimo motyvai, kad tai yra minėtos darbuotojos nuomonė ir už ją nėra atsakingas viešosios informacijos skleidėjas. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, kad Publikacija nebuvo pažeisti pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesai, kadangi jie nebuvo Publikacijoje paminėti.

Akivaizdu, kad paviešinus neigiamas, tikrovės neatitinkančias žinias, jo asmeninius duomenis, pareiškėją viešai apkaltinus visuotinai priimtinų elgesio normų, įstatymų nepaisymu, buvo sutrikdyta jo nepilnamečių vaikų raida, normalus socialinis bendravimas. Viešosios informacijos skleidėjas pažeidė VIĮ 17 straipsnį, kuris įpareigoja jį užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnyba nustatė, kad UAB „15min“ pažeidė pareiškėjo teisę į atvaizdą, o pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo apsaugą, garbė ir orumas, nepilnamečių interesai nebuvo pažeisti, atsižvelgiant į Publikacijos kontekstą, nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tapatybės ir šeimos ryšių atskleidimu Publikacijoje, nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, Tarnyba Sprendime konstatavo, jog Publikacijoje paskleista informacija dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų ir inkriminuojamų nusikaltimų buvo teisinga, bet netiksli, gavęs pareiškėjo skundą viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas papildė Publikaciją, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą teismas nutraukė suėjus senaties terminui.

Pareiškėjas, vykdydamas nusikalstamas veikas (sukčiaudamas), ar esant pareikštiems įtarimams dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsisakė dalies savo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, t. y. nusikalstamai veikai netaikomas asmens privataus gyvenimo apsaugos principas. Pareiškėjas, kaip atlikęs teisei priešingas veikas, dėl kurių yra pripažintas kaltu teismo sprendimu, nepagrįstai plečiamai supranta savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Tarnybos teigimu, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Publikacijoje turėjo pagrįstą interesą viešinti tokią informaciją, kadangi pareiškėjas yra vadovavęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, joje dirba ir šiuo metu, be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jo sutuoktinei, o liudijimuose trečiajam asmeniui įstaigos darbuotoja keletą kartų minėjo, jog pareiškėjas neoficialiai vadovauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl išvardintų motyvų pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nepaisė nekaltumo prezumpcijos, laikytini nepagrįstais, nes Publikacijoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, o ne pripažintas kaltu, vėliau viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Publikaciją papildė ir nurodė, kad baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Atsakovė nurodo, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešosios informacijos skleidėjo paviešinti informacijos netikslumai nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimo, šias vertybes, taip pat savo privataus gyvenimo neliečiamybę pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina.

Pareiškėjo ginčijamuose teiginiuose yra skleidžiama teisinga informacija, kad jis pats savo veiksmais yra pažeidęs visuomenėje priimtiną garbingo žmogaus vertinimą, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėją pripažino kaltu padarius sunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo teistumas dar nėra išnykęs. Taigi pareiškėjas pats savo veiksmais yra nulėmęs viešąją nuomonę apie jį. Dėl Publikacijoje paskleistos informacijos priskyrimo žinioms (faktams), o ne nuomonei, Tarnyba nurodo, kad pareiškėjo ginčijama informacija išskirta citatomis, nurodant, kad šiuos teigė V.

P., t. y. kitas asmuo, ne pats informacijos skleidėjas. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Tarnyba sprendė, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, paviešindamas kito asmens teiginius, elgėsi sąžiningai, nes toje pačioje publikacijoje pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovės komentarą, teiravosi pareiškėjo komentaro, paviešino valstybinių priežiūros institucijų poziciją, todėl šiais veiksmais tikrino buvusios darbuotojos skleidžiamą informaciją. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Nepilnamečių apsaugos įstatymas) nuostatas ir paskirtį, nes šis teisės aktas yra skirtas apsaugoti nepilnametį asmenį draudžiant viešinti jo duomenis.

Publikacijoje skelbiama informacija apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojus, Publikacijoje nėra minimi jokie konkretūs ar kiti duomenys apie nepilnamečius asmenis, todėl publikacija nekenkia pareiškėjo nepilnamečiams vaikams. Inspektorius priima sprendimus dėl VIĮ pažeidimų, o Visuomenės informavimo etikos komisija – dėl profesinės etikos pažeidimų, vadovaudamasi Etikos kodeksu, kuris yra savireguliacijos institucijos priimtas taisyklių rinkinys. Dėl to nei Sprendime, nei šiame atsiliepime nebuvo pasisakyta dėl galimų Etikos kodeksų pažeidimų.

Tarnybos duomenimis Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. liepos 12 d. posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo skundas dėl Publikacijos, komisija nusprendė, kad Etikos kodekso nuostatos pažeistos taip pat nebuvo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ paaiškinimuose prašė skundą atmesti.

6. UAB „15min“ nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Publikaciją parengė ne apie privatų asmenį K. J., t. y. pareiškėją, o apie senelių namus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurių direktorė yra pareiškėjo žmona. Publikacija nėra šmeižiančio, žeminančio, tikrovės neatitinkančio pobūdžio. Publikacijoje kalbama apie pažeidimus senelių namuose, kad jie veikė net be licencijos, joje žurnalistai gynė visuomenės interesą, t. y. tuos visuomenės narius, kurie savo senus artimuosius atiduoda į netinkamai tvarkomus senelių namus ir už tai moka pinigus. Publikacijoje pateikiamas buvusios senelių namų darbuotojos V. P. liudijimas apie jos darbą šioje Įstaigoje, kuriai faktiškai vadovavo pareiškėjas. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo sudaryta galimybė pasisakyti, tačiau jie šia galimybe nepasinaudojo. Publikaciją rengusi žurnalistė buvusios darbuotojos teiginius tikrino valstybinėse institucijose ir paaiškėjo, kad didžioji dalis nurodytų pažeidimų pasitvirtino. UAB „15min“, skelbdama Publikaciją, įskaitant ir informaciją, kad pareiškėjas buvo teistas už sukčiavimą, jog kita byla dėl veikų, turinčių sukčiavimo požymių, teismui buvo perduota 2014 m., siekė ne sumenkinti pareiškėją, o atskleisti visapusišką informaciją, kurią visuomenė turi interesą žinoti. Publikacijoje nepažeistos Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos, nes apie jokius nepilnamečius Publikacijoje nebuvo rašoma. Nepažeistos ir pareiškėjo teisės į atvaizdą, nes Publikacijos žurnalistai pareiškėją nufotografavo ne privačioje, gyvenamojoje vietoje slapta, o teritorijoje, kurioje veikia senelių namai. Pareiškėjui žurnalistai prisistatė ir atskleidė savo atvykimo tikslą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo K. J. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad portale www.15min.lt 2016 m. lapkričio 29 d. paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“ (Publikacija). Dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos pareiškėjas 2017 m. vasario 8 d. Inspektoriui pateikė skundą (toliau – ir 2017 m. vasario 8 d. skundas), kuriame nurodė, kad kai kuriais teiginiais ir pateikta informacija Publikacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo apsaugą, teisę į atvaizdą, taip pat pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus. Inspektorius 2017 m. vasario 13 d. pradėjo pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skundo tyrimą, paprašė Publikacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ pateikti paaiškinimus, kuriuos gavo 2017 m. kovo 3 d. Tyrimo metu Inspektorius, be kita ko, vertino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51/2014, šio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties Nr. 1-199-843/2016 turinį, gavo informaciją (ją patvirtinančius dokumentus) iš Įstaigos apie tai, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 18 d. atšauktas iš direktoriaus pareigų, jog Įstaigoje eina socialinio darbuotojo padėjėjo pareigas ir, kad pareiškėjo sutuoktinė K. J. yra vienintelė Įstaigos savininkė, kuri nuo 2015 m. birželio 25 d. eina Įstaigos direktorės pareigas. Inspektorius, atlikęs pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skundo tyrimą, 2017 m. liepos 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skundą pripažino iš dalies pagrįstu, įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, įpareigojo UAB „15min” pašalinti iš Publikacijos pareiškėjo nuotrauką, išsiuntė Sprendimą pareiškėjui ir UAB „15min“ bei paskelbė jį viešai Tarnybos interneto svetainėje.

9. Teismas vertino ar Inspektorius skundžiamu Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skundo dalį, kurioje jis skundėsi dėl to, kad Publikacijoje paskelbus pareiškėjo nurodytą informaciją galbūt buvo pažeistos jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus.

10. Teismas iš pareiškėjo skundo teismui, taip pat iš 2017 m. vasario 8 d. skundo turinio sprendė, kad pareiškėjas jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą sieja su teiginiu „K. J. <...> direktorė – jo žmona“, kuriame pateiktas pilnas pareiškėjo vardas, pavardė, šeiminė padėtis. Sprendime, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, Inspektorius šį pareiškėjo teiginį įvertino ir iš esmės konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), Publikacijoje paviešindamas pareiškėjo vardą, pavardę, jo užimamas pareigas, nurodydamas jo sutuoktinę Publikacijos kontekste, pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą nepažeidė. Ši išvada Sprendime grindžiama šiais argumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis:

1) Inspektorius nustatė, kad Publikacijoje pateikiamas buvusios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos V. P. liudijimas, informacija apie Įstaigą, darbo sąlygas joje. Taip pat informuojama, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos, Valstybine darbo inspekcija, be to, pažymima, kad Įstaigai buvo sustabdyta licencija ir kita. Publikacija yra iliustruota aštuoniomis nuotraukomis. Jose yra matomas didelis trijų aukštų gyvenamasis namas su terasa, keliose nuotraukose matomi terasoje sudėti įvairūs daiktai: neįgaliųjų vežimėliai, maistinės svarstyklės, ligoninės lovos ir kita. Vienoje iš nuotraukų yra užfiksuotas tvenkinys, matomi prie pastato pastatyti keli automobiliai, taip pat šalia pastato stovintis pareiškėjas;

2) Inspektorius pažymėjo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, kurio 2 straipsnio l dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.34 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Taigi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra viešasis juridinis asmuo, kuris teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, t. y. teikia stacionarias globos ir slaugos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms.

Pareiškėjas yra viešosios įstaigos darbuotojas (socialinio darbuotojo padėjėjas), o pareiškėjo sutuoktinė vadovauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

3) Inspektorius konstatavo, kad Publikacijoje yra skelbiama viešąjį interesą (asmens teisę į sveikatos apsaugą) turinti informacija apie viešąjį juridinį asmenį – Įstaigą, jos konfliktus su darbuotoja ir esamas (buvusiais) administracines problemas, susijusias su leidimų ir licencijų gavimais, pareiškėjas yra Įstaigos darbuotojas, o pareiškėjo sutuoktinė – K. J. yra viešosios įstaigos direktorė (t. y. viešas asmuo). Pareiškėjo vardas ir pavardė Publikacijoje yra minimi kaip viešojo juridinio asmens – Įstaigos – darbuotojo, taip pat minima, kad jo sutuoktinė vadovauja viešajam juridiniam asmeniui, kad visuomenė turi pagrįstą interesą žinoti apie viešąjį juridinį asmenį, kurio veiklos tikslas yra susijęs su asmenų sveikata, todėl ši informacija nėra privati.

Taip pat Inspektorius paminėjo, kad santuokos institutas yra viešas, apie asmenų ketinamą sudaryti santuoką yra skelbiama viešai (CK 3.19 str.). Šią informaciją įvertinęs aktualios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste Inspektorius konstatavo, kad pareiškėjo vardo ir pavardės, jo užimamų pareigų ir sutuoktinės nurodymas Publikacijos kontekste nepažeidžia pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą.

11. Teismas, įvertinęs Įstaigos teisinį statusą (viešoji įstaiga), jos teikiamų senelių priežiūros paslaugų pobūdį, konstatavo, kad Įstaigos, taigi ir jai vadovaujančių asmenų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Todėl Įstaigai vadovaujantys asmenys atitinka VIĮ 2 straipsnio 75 dalyje įtvirtintą viešojo asmens sąvoką, pagal kurią viešu asmeniu laikomi asmenys, kurių nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo Įstaigos direktorius, aktyviai dalyvauja šios Įstaigos veikloje, jo sutuoktinė vadovauja šiai Įstaigai. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad Įstaiga iš esmės veikia jo gyvenamosiose patalpose. Vadinasi, pareiškėjas yra glaudžiai susijęs su Įstaigos veikla.

12. Teismas, įvertinęs Sprendime išdėstytus motyvus dėl galbūt pažeistos pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, sprendė, kad Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijoje paviešindamas pareiškėjo vardą, pavardę, jo užimamas pareigas, nurodydamas jo sutuoktinę Publikacijos kontekste, pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą nepažeidė. Teismas iš esmės sutiko su skundžiamame Sprendime Inspektoriaus pateiktu teiginio „K. J. <...> direktorė – jo žmona“ vertinimu galimo teisės į pareiškėjo privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo aspektu, taip pat išdėstytais argumentais.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nuomone, Publikacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjas nurodė, kad: teiginiai „Įstaigos patikrinimų metu K. J.“, „pažeidimus laikinai užmaskuodavo“, „Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių“, „15 min primena, jog K. J., kuris eina „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra klaidingi, nepagrįsti faktiniais duomenimis, jais siekiama sumenkinti pareiškėją; teiginys „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ nepagrįstas faktiniais duomenimis, juo siekiama pažeminti pareiškėją;

Publikacijoje pateikiant informaciją, kad „2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 m. Širvintų rajono apylinkės teismo ir 2014 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 m. sausio iki 2003 m. gegužės įvykdęs 23 nusikaltimus – sukčiavimu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs 1 267 621 LT vertės svetimą turtą“, paviešinta informacija apie pareiškėjo teistumą, nors jis nėra viešas asmuo, o teiginiuose „2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo“, „sprendimais buvo pripažintas kaltu“ pateikta tik dalis informacijos, nenurodant, kad 2011 m.

Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas; informacija „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. įvykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt.

Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“ neatitinka tikrovės; teiginys „į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį“ yra netikslus. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad UAB „15min“ redakcija, Publikaciją parengusi žurnalistė K. S. ir fotografas E. O. dėl apie jį ketinamos skelbti informacijos, komentaro ir (arba) sutikimo tokią informaciją skelbti į pareiškėją nesikreipė ir kad nurodytais teiginiais Publikacijoje buvo pažeista pareiškėjo nekaltumo prezumpcija, VIĮ.

14. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad, vertindamas galimą pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimą, Inspektorius nurodė, jog teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji nesuderinama su asmenį žeidžiančios, žeminančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Juridinio asmens dalykinė reputacija, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas, visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: žinių paskleidimo faktas; faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, kad pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai.

Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar Publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal VIĮ 2 straipsnio 86 dalį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žeminančia laikytina tikrovės neatitinkanti informacija, kuri įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą (gerą vardą). Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan.

Be to, paskleistos informacijos žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai yra akivaizdžiai žeminantys. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015)

15. Publikacijos kontekste, įvertinęs pareiškėjo ginčijamus Publikacijos teiginius „Įstaigos patikrinimų metu K. J.“, „pažeidimus laikinai užmaskuodavo“, „Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių“, Inspektorius konstatavo, kad juos pateikė buvusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. P., tarp kurios ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyko teisminiai procesai. Teiginiuose nurodoma, jog tai informacija, kurią pateikė V. P., taip pat jie tekste išskirti kabutėmis. Todėl šią informaciją vertintino, kaip V. P. nuomonę apie Pareiškėją ir buvusią darbovietę. Inspektorius pažymėjo, kad EŽTT praktikoje yra aiškiai išskiriami atvejai, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamų pastebėjimų autorius, o tik padeda juos paskleisti, vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais, EŽTT manymu, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, pavyzdžiui, interviu metu, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas, nebent tam būtų ypatingai svarios priežastys (žr. EŽTT 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Jersild prieš Daniją 31, 35 p.). Tačiau viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (VIĮ 22 str. 11 d. 2 p.). Inspektorius nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškinimuose nurodė, jog kreipėsi į pareiškėją dėl jo komentaro, tačiau jis atsisakė komentuoti situaciją. Be to, Publikacijoje yra pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės K. J. nuomonė, taip pat pakalbinti buvę V. P. darbdaviai. Taigi, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai ir suteikė atsakymo teisę abiem šalims – darbuotojai ir darbdaviui, apie kurių konfliktą ir aprašoma Publikacijoje. Atsižvelgdamas į EŽTT formuojamą praktiką, Inspektorius padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas buvo ne menkinti, žeminti pareiškėją, o informuoti visuomenę apie esamus nesutarimus viešojoje įstaigoje.

16. Publikacijos kontekste įvertinęs pareiškėjo ginčijamus Publikacijos dalies „Vadovas teistas dėl sukčiavimo” teiginius: „15 min primena, jog K. J., kuris eina „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai <...>“, „<...> 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 m. Širvintų rajono apylinkės teismo ir 2014 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 m. sausio iki 2003 m. gegužės įvykdęs 23 nusikaltimus – sukčiavimu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs 1 261 621 Lt vertės svetimą turtą“, „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. įvykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje”, kurie, pareiškėjo nuomone, neatitinka tikrovės, kadangi 1) pareiškėjas nėra įstaigos vadovas, 2) 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas, 3) Publikacijos paskelbimo metu pareiškėjui nebuvo iškelta jokių bylų teisme, prieš pareiškėją nebuvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, nebuvo pateikti jokie kaltinimai, Inspektorius konstatavo, kad jie yra skleidžiamos žinios, kadangi juose yra pateikiama faktinio pobūdžio informacija apie teismų priimtus sprendimus ir tai, ar šios žinios yra teisingos, galima patikrinti.

17. Inspektorius Sprendime nustatė šiuos Publikacijoje paskleistos informacijos apie pareiškėją netikslumus: 1) Publikacijoje pateikiama informacija apie pareiškėjo užimamas pareigas nėra teisinga, tačiau pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; 2) viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepaminėjo, jog 2011 m. liepos 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas; 3) viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateikiama informacija, jog 2014 m. spalį į teismą buvo perduota byla dėl pareiškėjo veikų yra teisinga, tačiau netiksli, kadangi ši byla 2016 m. birželio 8 d. (Publikacija pateikta 2016 m. lapkričio 29 d.) buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Įvertinęs nurodytus netikslumus, Inspektorius padarė išvadą, kad šiuo atveju, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) padaryti informacijos netikslumai neturi įtakos pagrindiniams faktams, jog pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, yra teistas dėl sukčiavimo stambiu mastu, o 2014 m. spalį teismui buvo perduota nagrinėti dar viena byla dėl pareiškėjo įtarimų sukčiavimu, todėl nelaikytini galinčiais pakenkti jo reputacijai, žeminti garbę ir orumą. Inspektorius, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko, o žinių atitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, jeigu jie neturi įtakos faktui egzistuoti (pavyzdžiui, netiksliai nurodytas laikas, vietovė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“).

18. Teismas konstatavo, kad Inspektorius nagrinėjamu atveju tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines aplinkybes, vadovavosi teismų suformuota praktika. Teismas sutiko su skundžiamame Sprendime išdėstytais Inspektoriaus nustatytais Publikacijoje nurodytos informacijos netikslumais ir jų teisiniu vertinimu.

19. Teismas vertino, kad Inspektorius pagrįstai nekonstatavo, jog pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skunde nurodytais Publikacijos teiginiais ir paskleista informacija buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą, jo garbė ir orumas.

20. Teismas pareiškėjo nurodytus Publikacijos teiginius įvertinęs visos Publikacijos, kitos su aprašoma situacija susijusios publikacijos, nurodytos UAB „15min“ vyriausiojo redaktoriaus paaiškinimuose ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51/2014, šio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties Nr. 1-199-843/2016 turinio kontekste, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Publikaciją parengusi žurnalistė nagrinėjamu atveju būtų veikusi nesąžiningai.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nuomone, neigiamo turinio Publikacija, kurioje pateikiama informacija apie pareiškėją su jo asmens nuotrauka, daryta jo ir jo nepilnamečių vaikų – K. ir K. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) įžeidė ir pareiškėjo nepilnamečių vaikų garbę, orumą, reputaciją ir jų interesus. Pareiškėjas mano, kad vaiko interesams kenkia neigiama visuomenės reakcija, sukelianti informacija apie jų tėvus, todėl šio pobūdžio informacijos ir nuotraukos paviešinimas apie jų tėvą pakenkė pareiškėjų nepilnamečių vaikų garbei, orumui, reputacijai ir jų interesams.

22. Teismas nustatė, kad Inspektorius skundžiamame Sprendime iš esmės konstatavo, kad Publikacijoje skleidžiama informacija pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia, kadangi jie Publikacijoje nėra minimi. Šią išvadą Inspektorius, be kita ko, grindė citata iš 2017 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. SPR-62, priimto dėl tos pačios Publikacijos, tuo pačiu klausimu išnagrinėjus pareiškėjo sutuoktinės skundą: „Publikacijos kontekste nėra minimi Pareiškėjos (K. J.) nepilnamečiai vaikai, nėra nurodyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė turi du vaikus, kurie kartu su ja gyvena tame pačiame pastate, kuriame yra minėta viešoji įstaiga. Publikacijoje nėra skleidžiami konkretūs ar bet kokie duomenys apie Pareiškėjos nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ginčo publikacijoje pateikiama informacija nepažeidžia Pareiškėjos nepilnamečių vaikų interesų.“

23. Teismas, atsižvelgęs į VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, sprendė, kad Inspektorius, nagrinėdamas 2017 m. vasario 8 d. skundą, pirmiausiai privalėjo tirti pareiškėjo teiginių, susijusių su galimu jo nepilnamečių vaikų K. ir K. J. garbės ir orumo pažeidimais. Įvertinus Publikacijos turinį, nenustatyta, kad joje kokiame nors kontekste būtų minimos pareiškėjo nepilnametės dukterys, todėl skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Publikacijoje pateikiama informacija pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia.

24. Pareiškėjas Inspektoriaus prašė, be kita ko, atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Publikacijoje UAB „15min“ redakcija, jų žurnalistė K. S. ir fotografas E. O., paviešindami pareiškėjo ir jo vaikų privatų gyvenimą bei pareiškėjo atvaizdą be pareiškėjo sutikimo, pažeidė Nepilnamečių apsaugos įstatymą. Inspektorius pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos (VIĮ 50 str. 1 d. 4 p.). Teismas, įvertinęs Publikacijos turinį konstatavo, kad joje nėra informacijos, priskirtinos Nepilnamečių apsaugos įstatymo 4 straipsnyje nurodytai informacijai, t. y. viešajai informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečiams. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo nurodytais argumentais konstatuoti, kad Publikacijoje pateikta informacija buvo pažeistos Nepilnamečių apsaugos statymo nuostatos.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspektorius Sprendime Publikacijoje pateiktos informacijos nevertino Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimo aspektu. Teismas iš pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas jame iš esmės pateikė argumentus tik dėl galbūt pažeistų savo nepilnamečių vaikų teisių, susijusių su jų garbe ir orumu, o jame išdėstytas prašymas dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo pažeidimo formuluojamas abstrakčiai, nesiejant jo su to įstatymo reguliavimo sritimi. Atsižvelgdamas į tai, ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinęs nustatytus motyvacijos trūkumus, teismas konstatavo, kad jie nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo vien todėl naikinti skundžiamą Sprendimą, ar jo dalį.

26. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Inspektorius skundžiamu Sprendimu netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. skundo dalį, kurioje jis skundėsi dėl to, kad Publikacijoje paskelbus pareiškėjo nurodytą informaciją galbūt buvo pažeistos jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus. Todėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti šią Sprendimo dalį ir įpareigoti UAB „15min“ pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt portalo ir kitų Publikacijos viešinimo vietų, Inspektorių įpareigoti įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus bei įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Tarnybos internetiniame puslapyje, netenkino, o pareiškėjo skundą atmetė. Tai konstatavęs, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 27. Pareiškėjas K. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatydamas, jog Tarnyba Sprendime neva pagrįstai konstatavo, jos Publikacijoje išviešinta informacija apie pareiškėją, t. y. vardas ir pavardė, šeimyninė padėtis, duomenys apie teistumus (apie kuriuos informacija buvo nurodyta netiksliai), neva nepažeidžia teisės į privatumą, pažeidė VĮĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikos. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis VII 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio nuostatomis, privataus pobūdžio informacija apie asmenį turi būti renkama, gaunama, skleidžiama nepažeidžiant kito asmens teisės į privatu gyvenimą, o privataus pobūdžio informacijos paskelbimo atveju privalo būti visuomenės realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus, kuris negali būti supainiojamas su privačios informacijos išviešinimu tam, kad publikacija įgytų sensacinga atspalvį; privaloma pasverti, ar problema gali būti iškeliama ir plėtojama neatskleidžiant minėtu konkretaus asmens privačiu duomenų. Be to asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimas yra galimas tik tuo atveju, kuomet yra nustatytų sąlygų visetas: tokios teisės ribojimas nustatytas įstatyme, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo ir toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, arba asmuo užima ypatingas pareigas, ypatingą padėtį visuomenėje bei informacijos skleidimas atitinka teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą žinoti tokią informaciją. Nagrinėjamu atveju, Publikacijos informacija buvo išviešinta pažeidžiant VIĮ 3 ir 4 straipsnių nuostatas, nesant jokio realaus visuomenės socialinio intereso tokią informaciją žinoti, o tik siekiant publikaciją padaryti sensacingesnę.

29. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog Sprendime, atsakovo atsiliepime į skundą, trečiojo asmens paaiškinimuose yra nurodoma, kad visuomenės informavimo skleidėjo tikslas išviešinant publikaciją buvo supažindinti visuomenę su juridinio asmens – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla, bendrovėje esančiomis problemomis, galimai netinkamu valdymu. Medžiaga apie pareiškėjo darbines pareigas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino, neginčytinai patvirtina, jog pareiškėjas įstaigoje eina socialinio darbuotojo padėjėjo pareigas, taigi nepriima jokių sprendimų, susijusių su įstaigos veikla ar vadovavimu, nors Publikacijoje neteisingai konstatuojama, kad pareiškėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir neva netinkamai vadovauja bendrovei, tai akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, jog dėl to, kad pareiškėjas kažkada buvo įmonės direktorius, šiuo metu dalyvauju įmonės veikloje ir kad įmonė yra jo gyvenamosiose patalpose, leidžia daryti išvadą, kad jis glaudžiai susijęs su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad jo asmens duomenys buvo paviešinti neva nepažeidžiant teisės į privatų gyvenimą.

30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino aplinkybės, kad visa Publikacija buvo parengta vadovaujantis vienos įstaigos buvusios darbuotojos liudijimu, kuri dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., to neginčijo ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Tai leidžia daryti pagrista išvada, jog Publikacijoje kalbama apie neva netinkamą įstaigos vadovo darbą, neva netinkama įstaigos veiklą 2015 m. – 2016 m.

31. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė VĮĮ 19 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Informacijos skleidėjas, paviešindamas informaciją apie pareiškėjui 2014 metais pareikštus įtarimus, kurie nepasitvirtino ir skelbiant Publikaciją neteisingai nurodydamas, jog skelbimo metu pareiškėjo atžvilgiu vis dar vyko baudžiamasis procesas dėl sunkių nusikaltimų įvykdymo, ir tokios informacijos nepakeisdamas apie metus laiko, akivaizdžiai pažeidė VIĮ 19 straipsnio 3 dalį, o minėtas pažeidimas Sprendimu nepagrįstai nebuvo nustatytas. Ši bylos medžiagos dalis nebuvo įvertinta ir lėmė netinkamą aptartos VĮĮ nuostatos taikymą.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog Inspektorius, konstatuodamas, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai ir suteikė atsakymo teisę abiem šalims – darbuotojai ir darbdaviui, apie kurių konfliktą ir aprašoma, todėl informacijos skleidėjas neva nėra atsakingas už minėtus publikacijos teiginius, kadangi juos nurodė buvusi įstaigos darbuotoja, neva tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisęs normas, akivaizdžiai nukrypo nuo EŽTT praktikos. Pagal Konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri yra verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistu profesinės etikos reikalavimus (žr., pvz., 2007 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Hachette F. A. prieš Prancūziją). EŽTT taip pat yra akcentavęs žurnalistų rūpestingumo ir kruopštumo pareigą, siekiant, kad pateikiama informacija būtu tiksli (žr., pvz., 2007 m. vasario 22 d. sprendimą byloje Standart Verlagsgesellschaft mbH prieš Austriją).

33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl Sprendime pateikto VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje ir 86 dalyje įtvirtintų „žinios“ ir „nuomonės“ sąvokų aiškinimo, vertinant Publikacijos informaciją apie pareiškėjo atliekamą pažeidimų maskavimą ir pareiškėjo vadovavimą įstaigai.

34. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nustatydamas, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Publikacijoje išviešinta neteisinga ar netiksli informacija apie pareiškėją, t. y. užimamas pareigas, teistumus, neva nežemina pareiškėjo garbės ir orumo, nes netikslumai neva nėra esminiai, pažeidė VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos dėl asmens garbės ir orumo žeminimo nustatymo. Pagal minėtas nuostatas bei teismų praktiką dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo, informacijos rengėjai bei skleidėjai turi pareigą teikti teisingą informaciją, ją patikrinti, o tuo atveju, jei minėta pareiga nebuvo įvykdyta, t. y. buvo paskleista klaidinga informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, laikytina, kad informacijos rengėjas ar skleidėjas pažemino asmens garbę ir orumą. Be to, sprendžiant dėl garbės ir orumo pažeminimo, teiginiai nagrinėtini atsižvelgiant į visą Publikacijos kontekstą. Šiuo atveju visiškai nevertinta, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad informacijos rengėjas ar skleidėjas prieš paskelbiant tokio turinio publikaciją būtų tikrinę apie pareiškėją neteisingai pateiktą informaciją dėl vadovavimo įstaigai bei iškeltų baudžiamųjų bylų, t. y. informacijos skleidėjas nesikreipė į teismines institucijas, neprašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti informaciją apie pareiškėjo darbines pareigas įstaigoje, o vadovavosi išimtinai vienos buvusios darbuotojos liudijimu, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Todėl, priešingai teismo sprendimo motyvams, informacijos skleidėjas pažeidė VIĮ nustatytą pareigą objektyviai vertinti informacijos skleidėjui ar rengėjui pateiktą informaciją, dėl to buvo išviešinta akivaizdžiai neteisinga informacija apie pareiškėją ypatingai neigiamame kontekste, tokiu būdu pažeminant jo garbę ir orumą.

35. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dezinformacijos apie jį bei jo asmeninių duomenų atskleidimas per visuomenės informavimo priemones, atsižvelgiant į tai, kad jis yra nepilnamečių vaikų tėvas, sąlygojo kitų bendraamžių vaikų ir suaugusiųjų nemalonius klausimus, aplinkinių atsiribojimą, keistą požiūrį į dukras mokymosi įstaigose, bei pašalinių žmonių kišimąsi į jų asmeninius gyvenimus, tai vienareikšmiškai dukroms sukėlė baimę ir kenkia jų gyvenimo kokybei. Akivaizdu, jog paviešinus tokią informaciją atsirado neigiamų pasekmių, lemiančių pareiškėjo nepilnamečių vaikų asmens raidą ir normalų vystymąsi. Vaikai nenori eiti į mokyklą, blogai miega, patiria bendraamžių patyčias, kritiką, nori išvykti iš Lietuvos, nes jiems gyvenimas tapo nepakeliamas ir nebe mielas. Todėl išdėstyti motyvai patvirtina, jog, publikacijos viešinimas pakenkė mano nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, mano dukros dėl paviešintos informacijos jautė baimę, dėl ko mano nepilnamečių vaikų interesai taip pat buvo pažeisti. Todėl Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Publikacijos informacija buvo išviešinta nepažeidžiant VIĮ 17 straipsnio nuostatos.

36. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas nuoseklaus įrodymų vertinimo, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl buvo iš esmės neteisingai išspręsta administracinė byla.

37. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą.

38. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjas absoliutina savo teises ir neteisingai interpretuoja saviraiškos (informacijos) laisvę, jos prigimtį, todėl pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsakovas apie pareiškėją paskelbtą informaciją įvertino ne tik bendrine ir teisine prasme, bet atsižvelgė į visą Publikacijos turinį, kontekstą ir informacijos paskleidimo tikslą. Teismas pripažino pagrįsta atsakovo poziciją ir atkreipė dėmesį į primygtinį konteksto vertinimo būtinumą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Publikacijos tikslas buvo atskleisti bei analizuoti viešąjį interesą tenkinančią situaciją, kartu nustatyta, kad paskleidžiant informaciją nebuvo siekta pažeisti pareiškėjo neturtinių teisių. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė, o pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad informacija apie pareiškėjui pateiktus kaltinimus Publikacijoje buvo paskelbta esant teisėtam ir pagrįsta viešajam interesui, todėl jo teisė į privataus gyvenimo apsaugą bei garbė ir orumas nebuvo pažeisti. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad nustatyti netikslumą neturi įtakos pagrindinių faktų, nurodytų Publikacijoje, egzistavimui, o trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi sąžiningai, tikrino informaciją. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatas, Publikacijoje nėra skelbiama informacija ar kiti duomenys apie nepilnamečius asmenis, todėl nekenkia pareiškėjo nepilnamečiams vaikams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspektoriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (SK-24)SPR-79 dalies, kuria pareiškėjo skundas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

40. Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintinos tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo administraciniame teisme ribos: asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, šeimos santykius, o įstatymų nustatytais atvejais ir kitokius asmeninius neturtinius santykius, kaip, pavyzdžiui, fizinių asmenų teisę į vardą, į atvaizdą, į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, reglamentuoja Civilinis kodeksas, o tokių teisių pažeidimo ginimo procesą – civilinio proceso įstatymai, pagal kurių nuostatas, asmuo, kurio materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, o įstatymo nustatytais – ir kiti asmenys, pavyzdžiui, prokuroras, jas gali ginti teisme civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau dalies tokių teisių gynimas tam tikra apimtimi galimas ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į viešojo administravimo subjektą, turintį atitinkamą kompetenciją.

41. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad Žurnalistų etikos inspektorius, valstybės pareigūnas, prižiūrintis kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; dėl jų (suinteresuotų asmenų) teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (VIĮ 1 str. 1 d., 49 str. 1 d., 50 str. 1 d. 1, 2, 3 5 p.).

Atlikdamas tokias funkcijas, t. y. nagrinėdamas suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus), Žurnalistų etikos inspektorius, be kita ko, gali priimti sprendimą, įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu; atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą); skundo (pareiškimo) nagrinėjimą nutraukti (VIĮ 50 str. 3 d. 1, 2, 6, 8, 9 p.).

Inspektoriui teikiamame skunde (pareiškime) turi būti nurodyta:

1) skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) vardas, pavardė ir adresas;

2) konkreti visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, kuriose buvo paskleista informacija, žeminanti skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) garbę ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių interesus;

3) kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;

4) prašymo inspektoriui turinys;

5) skundo (pareiškimo) surašymo data ir skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) parašas. Taigi, atsižvelgiant į teisių, dėl kurių pažeidimo kreipiamasi į šį viešojo administravimo subjektą, specifiškumą bei minėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tyrimo ribas ginant tokias suinteresuotų asmenų teises apibrėžia jų (suinteresuotų asmenų) skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės (skundo dėl garbės ir orumo gynimo – žemina asmens garbę ir orumą), kaip yra pažeista asmens teisė į privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams. Taip pat pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus priimami sprendimai savaime nei riboja, nei tiesiogiai įtakoja tokių teisių gynimo civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka.

42. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas kreipėsi į Inspektorių su 2017 m. vasario 8 d. skundu, teigdamas, kad internetiniame laikraštyje www.15min.lt 2016 m. lapkričio 29 d. paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“, pateikiant informaciją apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo paskleista informacija ir apie pareiškėją K. J., pažeidžianti jo privataus gyvenimo neliečiamumą, žeminanti jo garbę ir orumą, pažeidžianti nepilnamečių pareiškėjo vaikų interesus.

43. Nors 2017 m. vasario 8 d. skundą sudaro 3 dalys, kurios, sprendžiant pagal jų pavadinimus, galėtų būti susijusios su atskirų pareiškėjo neturtinių teisių (garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą) ir nepilnamečių vaikų teisių pažeidimu, iš paties skundo turinio matyti, kad šiose dalyse pareiškėjas nurodo atskiras publikacijos dalis – informaciją, kuri jo teigimu, (a) neatitinka tikrovės ir žeminą jo garbę ir orumą, (b) pažeidžia jo teisę į privatumą, (c) kenkia jo nepilnamečių vaikų interesams:

43.1 teiginiai „<...> Įstaigos patikrinimų metu K. J. <...> pažeidimus laikinai užmaskuodavo ... <...>. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių ... <...> „15 min primena, jog K. J., kuris eina „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai <...> Vadovas teistas dėl sukčiavimo <...>“ – neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą; informacija „<...>„ 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 m. Širvintų rajono apylinkės teismo ir 2014 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 m. sausio iki 2003 m. gegužės įvykdęs 23 nusikaltimus – sukčiavimu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs 1 261 621 Lt vertės svetimą turtą <...>” – nėra susijusi su pareiškėjo darbu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir žemina jį kaip asmenį, be to, pateikiama tik dalis informacijos, kadangi nenurodoma, kad 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kaip šališkas; informacija „<...> Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. įvykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje. <...>“ – neatitinka tikrovės, kadangi publikacijos paskelbimo metu jam nebuvo iškelta jokių bylų teisme, nebuvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai, be to, sudaranti įspūdį, kad pareiškėjas šiuo metu ir toliau teisiamas už sukčiavimą. Skunde pažymima, kad viešosios informacijos rengėjas UAB „15min“ redakcija ir žurnalistai nesikreipė į pareiškėją dėl ketinamos skelbti informacijos komentaro ir / ar sutikimo tokią informaciją skelbti;

43.2 teiginys „<...> K. J. <...> direktorė – jo žmona <...>“ pažeidžia pareiškėjo teisę į privatumą, nes yra pateikimas pareiškėjo pilnas vardas ir pavardė, nurodoma jo šeiminė padėtis, atskleidžiama jo sutuoktinė, t. y. privataus pobūdžio informacija;

43.3 UAB „15min“ redakcija ir žurnalistai publikacijoje be pareiškėjo sutikimo pateikė jo nuotrauką, padarytą fotografuojant slaptai, privačioje valdoje, gyvenamojoje aplinkoje, taip pažeisdami pareiškėjo teisę į atvaizdą;

43.4 viešai publikuota tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėją, pateikiant jo nuotrauką, padarytą pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, pažeidė jo nepilnamečių vaikų teisę į privatų gyvenimą, jų garbę, orumą, reputaciją ir interesus, ginamus Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautiniais teisės aktais.

44. Žurnalistų etikos inspektorius, atlikęs tyrimą, priėmė byloje ginčijamą 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (SK-24)SPR-79, kuriuo: pripažinęs pareiškėjo skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2016-11-29) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu, viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „15min“: įspėjo dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo ir įpareigojo pašalinti iš publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2016-11-29) pareiškėjo nuotrauką. Ši sprendimo dalis priimta motyvuojant tuo, kad nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad skundžiamą publikaciją iliustruojančiai pareiškėjo nuotraukai spausdinti buvo būtinas jo sutikimas, kurio viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neturėjo.

45. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas netenkintas, konstatavus, kad: pareiškėjo vardo ir pavardės, jo užimamų pareigų ir sutuoktinės nurodymas ginčo publikacijos kontekste nepažeidžia pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą; publikacijos kontekste vertinant kursyvu pažymėtus teiginius – „Įstaigos patikrinimų metu K. J. (eina direktoriaus pavaduotojo pareigas, direktorė – jo žmona), pasak V. P., pažeidimus laikinai užmaskuodavo“; „Parodžiau grafiką advokatui. Apie tai sužinojęs J.. Ėmė ieškoti priekabių <…>” – akivaizdu, jog juos pateikė buvusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. P., tarp kurios ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyko teisminiai procesai, jie tekste išskirti kabutėmis, todėl ši informacija vertintina kaip V. P. nuomonė apie pareiškėją ir buvusią darbovietę. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai ir suteikė atsakymo teisę abiem šalims – darbuotojai ir darbdaviui, apie kurių konfliktą ir aprašoma ginčo publikacijoje, siekė ne menkinti, žeminti pareiškėją, o informuoti visuomenę apie esamus nesutarimus viešojoje įstaigoje; viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) padaryti informacijos, susijusios su pareiškėjo užimamomis pareigomis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir su baudžiamųjų bylų procesais bei juose priimtais procesiniais sprendimais, netikslumai neturi įtakos pagrindiniams faktams, jog pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra teistas dėl sukčiavimo stambiu mastu, o 2014 m. spalį teismui buvo perduota nagrinėti dar viena byla dėl pareiškėjo įtarimų sukčiavimu, todėl nelaikytini galinčiais pakenkti jo reputacijai, žeminti garbę ir orumą; publikacijoje skleidžiama informacija nepažeidžia ir pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų, kadangi jie publikacijoje nėra minimi.

46. Nesutikdamas su Inspektoriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (SK-24)SPR-79 dalimi, kuria jo skundas atmestas, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame iš esmės nurodė argumentus, kurių, bent jau aiškiai ir suprantamai, nenurodė savo 2017 m. vasario 8 d. skunde Inspektoriui: pavyzdžiui, čia jau nurodoma, kad pareiškėjo teisę į privatumą pažeidžia ne tik teiginys „<...> K. J. <...> direktorė – jo žmona <...>“, bet ir teiginiai susiję su 2011 – 2014 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, Širvintų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtais procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose. Kadangi šiuo aspektu, t. y. kad publikacijos teiginiai, susiję su 2011 – 2014 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, Širvintų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtais procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose, pažeidžia pareiškėjo teisę į privatumą, nebuvo nurodyti jo 2017 m. vasario 8 d. skunde Inspektoriui, pastarasis šiuo aspektu tyrimo neatliko ir sprendimo nepriėmė, tokio pobūdžio pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai vertinami kaip nesusiję su byloje ginčijama Inspektoriaus 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. (SK-24)SPR-79 dalimi ir dėl jų nepasisakoma.

47. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Inspektoriaus sprendimo daliai, kuria netenkintas skundas dėl pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo teiginiu „<...> K. J. <...> direktorė – jo žmona <...>“ garbės ir orumo pažeidimo teiginiais „<...> Įstaigos patikrinimų metu K. J. <...> pažeidimus laikinai užmaskuodavo ... <...>. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių ... <...> „15 min primena, jog K. J., kuris eina „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai <...>, kurie neatitinka tikrovės, bei neteisinga ir netikslia informacija “ <...> Vadovas teistas dėl sukčiavimo <...> į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį <...>“, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, sutinka su Inspektoriaus ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vertinat šią pareiškėjo skundo dalį, turi būti atsižvelgiama į visą jų pateikimo kontekstą: internetiniame laikraštyje www.15min.lt 2016 m. lapkričio 29 d. paskelbtos publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra nurodyti aptarti teiginiai apie pareiškėją K. J., pagrindinė tema – ginčas, kilęs tarp buvusios darbuotojos ir jos darbdavio – viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios, kaip matyti iš jos internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugos asmenims, kurie serga Alzheimerio liga, įvairiomis demencijomis, po insultų; socialinės globos ir slaugos paslaugos asmenims, turintiems senatvės psichikos sutrikimus, širdies, kraujotakos, arterinio spaudimo sutrikimus, kurios (įstaigos) vienas iš vadovų – direktoriaus pavaduotojas – yra pareiškėjas ir kurios veiklos vykdymo atskiri aspektai, sukėlę abejonių, taip pat yra aptariami.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1683-415, pažymėta, kad kiekvienas juridinis asmuo (tiek privatus, tiek viešasis) turi teisę ginti savo dalykinę reputaciją. Tokią teisę numato Visuomenės informavimo įstatymas, CK 2.24 straipsnis. Vis dėlto, skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kada yra kalbama apie privačius juridinius asmenis, viešuosius juridinius asmenis arba kai, nepaisant teisinės formos, šie asmens teikia visuomenei viešąsias paslaugas. Jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės, nei kurio kito juridinio asmens. Ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama be pagrindo. Visuma aplinkybių lemia, ar neigiamas įstaigos vertinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2005). Taigi įmonės (iš esmės nebūtinai valstybinės, bet tos, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“) neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turi būti tolerantiškesnės kritikai (žr., pvz., EŽTT sprendimą Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę). Tai susiję ne tik su spaudos priemonių užduotimi pateikti informaciją, susijusią su visuomenės interesu, bet ir visuomenės teise tokią informaciją gauti (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 64915/01).

49. Nagrinėjamu atveju tiek informacija, susijusi su pareiškėjo privačiu gyvenimu – vardas, pavardė, sutuoktinė, tiek duomenys apie pareiškėjo atliktus veiksmus, būsenas bei baudžiamąją bylą, kurioje jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo,nurodyti publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamos temos, susijusios su viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos siejimas su „viešuoju interesu“ nėra ginčijamas, kontekste, duomenų, kad tai padaryta nesant tam pagrindo, t. y. atsietai nuo publikacijos temos, nėra: apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tiek trečiojo suinteresuoto asmens, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose teiginiais, kad pareiškėjas be jokio pagrindo stengiasi sumenkinti savo dalyvavimą viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos administravime.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo skunduose Inspektoriui ir pirmosios instancijos teismui akcentuota aplinkybė, kad jis nedirba viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, o yra tik socialinio darbuotojo padėjėjas, ką, pasak pareiškėjo, patvirtina įstaigos direktorės 2017 m. liepos 18 d. elektroninis laiškas, tik patvirtina, kad tuo metu pareiškėjas nedirbo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Tuo tarpu pareiškėjo jau apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad nuo 2013 m. jis esąs tik socialinio darbuotojo padėjėjas, niekaip nesusijęs viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos valdymu ir jos vadovavimu, dėl ko negalėjo būti reikšmingas visuomenės interesui atkleidžiant šios įstaigos valdymo ir veiklos organizavimo galimai esančias problemas 2015 m.

– 2016 m. laikotarpiu, prieštarauja tiek Inspektoriaus ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, tiek viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ teismui teiktiems duomenims byloje, kurioje kilęs ginčas ir yra aprašomas publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“: kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad pareiškėjas, šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas, teikė tarnybinį pranešimą 2016 m. sausio 25 d., tokios pareiškėjo pareigos yra nurodomos ir šios įstaigos teiktuose dokumentuose – 2016 m. balandžio 4 d. akte, 2016 m. balandžio 5 d. komisijos protokole.

50. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 86 d., 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1731 redakcija). Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 36 d.).

51. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d., 1997 m. vasario 13 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr., pvz., 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 25181/94), 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 64816/01), 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 22824/04).

53. Saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis (lot. pakeistus tai, kas keistina) EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28871/95). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). EŽTT taip pat akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr., pvz., EŽTT sprendimus Hertel prieš Šveicariją, Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, Flux prieš Moldovą).

54. Taigi, saviraiškos laisvės ribojimų visuma, taikoma nuomonės skleidimui, yra mažesnė, nei žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pavyzdžiui, mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr., pvz., EŽTT sprendimą Flux prieš Moldovą).

55. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su Inspektoriaus vertinimais (išvadomis) dėl aptartos informacijos (nutarties 47 p.), taip pat viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesio sąžiningumo, kam skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo (Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui) yra abstraktūs, kadangi publikacijoje pateikiama informacija apie pareiškėjui pareikštus kaltinimus nusikalstamų veikų padarymu, be to, baudžiamoji byla jos (informacijos) paskleidimo momentu buvo nutraukta.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Publikacijoje nėra informacijos, priskirtinos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje nurodytai informacijai, t. y. viešajai informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečiams, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjo nurodytais argumentais konstatuoti, kad Publikacijoje pateikta informacija buvo pažeistos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, taip pat, kad pareiškėjo skunde Inspektoriui išdėstytas prašymas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimo suformuluotas abstrakčiai, nesiejant jo su šio įstatymo reguliavimo sritimi.

57. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė