2013-06-12 Nr. AB-2698-2-05-3-07445-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-419/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07445-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seesam Insurance AS skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S., uždarajai akcinei bendrovei „Kelių remonto grupė“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo Seesam Insurance AS (toliau – ir pareiškėjas) skundą tenkino iš dalies (t. I, b. l. 186-193). Apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: pareiškėjui Seesam Insurance AS iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 511,87 Lt dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjos atstovė 2012 m. gruodžio 27 d. paštu pateikė teismui prašymą dėl 1 785,80 Lt teismo išlaidų atlyginimo, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo prašymu dėl išlaidų atlyginimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo atstovas, būdamas tos srities profesionalas, kreipėsi ne į tą teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, nors žinojo, kad atsakovas tą skolą ginčys. Šios išlaidos patirtos ne administraciniame teisme, todėl yra nepriteistinos. Šiose bylose teismų praktika jau susiformavusi ir teisės aiškinimas ir taikymas nėra sudėtingas. Transporto išlaidos turi būti priteistinos, jei atstovas į teismą kviečiamas teismo iniciatyva.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 183,26 Lt išlaidų atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pareiškėjo atstovė prašė priteisti išlaidas, susijusias su pareiškimo dėl teismo įsakymo, ieškinio dokumentinio proceso tvarka paruošimu ir pateikimu Kauno miesto apylinkės teismui, atsiliepimo į prieštaravimus preliminariam teismo sprendimui parengimu, kitų procesinių dokumentų paruošimu, advokato atstovavimu teismo posėdžiuose, skundo Kauno apygardos administraciniam teismui paruošimu ir pateikimu teismui, atstovavimu teismo posėdžiuose ir transporto išlaidas.

Teismas nurodė ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalį, Rekomendacijų 8 punktą ir iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėją Kauno apygardos administraciniame teisme ir Kauno miesto apylinkės teisme atstovavo advokato padėjėja Laimutė Palujanskaitė. Tai patvirtino pavedimas ir teisinių paslaugų sutartis. Nurodė ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėta administracinė byla pagal pateiktą bylos medžiagą laikytina pakankamai sudėtinga, teismų praktika nėra galutinai susiformavusi, tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo galutinė nutartis šioje byloje, todėl pareiškėjui priteistini Rekomendacijų 8 punkte nustatyti maksimalūs dydžiai.

Pareiškėjo atstovė prašė priteisti 1 700 Lt atlyginimą už įvairių procesinių dokumentų parengimą (prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, atsiliepimo parengimą ir skundo administraciniam teismui parengimą) bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą maksimali galimai priteistina suma yra 2 400 Lt (3 X 800 Lt). Pareiškėjas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui parengti buvo įpareigotas teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Kadangi pareiškėjas prašė priteisti 1 700 Lt sumą, kuri neviršijo maksimalios sumos, šios 1 700 Lt pareiškėjo patirtos išlaidos, teismo vertinimu, gali būti priteistinos.

Pareiškėjo atstovė prašyme nurodė, jog turėjo transporto išlaidų dėl vykimo į 2011 m. spalio 14 d. teismo posėdį iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjo atstovė dalyvavo minėtame teismo posėdyje, kuris vyko nuo 9.30 val. Pareiškėjo patirtos transporto išlaidos skaičiuotos atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą vykstant į teismo posėdį ir iš jo, į automobilio vidutinę kuro normą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintą Automobilių kuro normų nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika) bei į kuro kainą.

Pagal transporto priemonės registracijos liudijimą B 269661, automobilio MAZDA 626, kuriuo pareiškėjo atstovė vyko į teismo posėdį, variklio darbinis tūris yra 1 840 cm3 (1,840 1), todėl minėto automobilio bazinė kuro kontrolinė norma, apskaičiuota pagal Metodikos 1 priedą yra 8/100 km. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateikto UAB „LUKOIL BALTIJA“ kvito matyti, jog pareiškėjo atstovė už kurą mokėjo su nuolaida, o transporto išlaidas skaičiuoja nuo kuro sumos be nuolaidos. Taigi, vadovaujantis Metodikos nuostatomis bei įvertinus automobilio MAZDA626 variklio darbinį tūrį (1840 cm3), sunaudotiną apskaičiuotą kuro normą (100 km ~ 8 1), pareiškėjo nuvažiuotus atstumus (200 km) bei pareiškėjo pateiktame kvite esančio kuro kainą 4,68 Lt, padaryta išvada, kad patirta pareiškėjo atstovės transporto išlaidų suma yra 74,88 Lt (16 1 x 4,68) suma.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas turi teisę į 1 774,88 Lt išlaidų atlyginimą. Kadangi teismas patenkino tik 2/3 pareiškėjo reikalavimų, maksimali priteistina suma sumažinta proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai, todėl iš viso priteista 1 183,26 Lt.

II. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirajame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012 ir kt.) ir teigia, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, negali būti priteistos iš Kauno miesto savivaldybės, nes tai nėra išlaidos, patirtos nagrinėjant pareiškėjo skundą administraciniame teisme, todėl mano, kad administracinis teismas negali spręsti dėl išlaidų, patirtų bendrosios kompetencijos teisme, atlyginimo. Todėl laikytina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje tenkindamas pareiškėjo prašymą atlyginti visas 1 700 Lt išlaidas, įskaitant ir išlaidas patirtas bendrosios kompetencijos teisme, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaidų, patirtų administraciniame teisme, atlyginimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, todėl priėmė naikintiną sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo atstovas kreipėsi į neteismingą teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šiuo atveju pareiškėjas jau Kauno miesto savivaldybės atsisakymu atlyginti pretenziją buvo informuotas apie tai, jog Kauno miesto savivaldybė nesutinka atlyginti patirtą žalą ir kad be jokios abejonės ją ginčys. Todėl pareiškėjo atstovo žingsnis pasirinkti bendrosios kompetencijos teismą ir dar pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tikrai yra nesuprantamas, atsakovas negali atsakyti už tokius pareiškėjo veiksmus, todėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą bendrosios kompetencijos teisme riziką turėtų prisiimti būtent pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi ne į tą teismą, ar tai, kad tuo metu nebuvo vieningos praktikos dėl tokio pobūdžio bylų teismingumo, nedaro atsakovo atsakingo už šias pareiškėjo išlaidas, tuo labiau, kad ieškinys ir skundas, jau vėliau pateiktas Kauno apygardos administraciniam teismui, yra praktiškai analogiški, skiriasi tik dokumento ir proceso dalyvių pavadinimai, taigi advokatė neskyrė labai daug laiko ir sąnaudų jų parengimui. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-771/2012, 2013 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-206/2013.

Pažymi, kad pareiškėjo atstovė, atstovaujanti draudimo bendrovei, atstovauja ne vienoje analogiškoje byloje dėl žalos atlyginimo įvažiavus į duobę, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, yra susiformavusi aiški teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl byla nelaikytina sudėtinga. Advokatės ruošto skundo apimtis nebuvo didelė, skundui dėl žalos atlyginimo ruošti nereikėjo specifinių žinių, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 1 700 Lt suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra akivaizdžiai per didelė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-771/2012). Nurodo Rekomendacijų 2 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-428/2011. Teigia, kad teismas tenkino tik 50 procentų (t. y. lygiai pusę) pareiškėjo reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad teismas patenkino 2/3 pareiškėjo reikalavimų.

Pareiškėjas Seesam Insurance AS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Išdėsto, jog byla buvo nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme ir administraciniame teisme. Pažymi, kad pareiškimas teismo įsakymui ir ieškinys buvo priimti ir byla pradėta nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme. Bylos nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme metu buvo nustatyta, kad byla teisminga administraciniam teismui, todėl ji tiesiogiai perduota Kauno apygardos administraciniam teismui. Dėl to, jog bylos nagrinėjimas nenutrūko bendrosios kompetencijos teisme, o buvo tęsiamas administraciniame teisme, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą gali spręsti tik administracinis teismas. Dėl to, kad nebuvo teismų praktikos dėl analogiškų bylų teismingumo, pareiškėjas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą teismo įsakymui, siekė sutrumpinti teismo procesą, taip pat minimizuoti bylinėjimosi išlaidas. Akcentuoja, jog atsakovas iki kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą nepateikė pareiškėjui jokio prieštaravimo ar kito atsakymo į byloje esančią pareiškėjo 2011 m. vasario 15 d. pretenziją, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad teisme atsakovas reikalavimo neginčys. Nurodo, jog pareiškėjo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog byla yra nesudėtinga. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012 patenkino du trečdalius pareiškėjo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 1 183,26 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog nagrinėjamu atveju neturi būti atlyginamos išlaidos, patirtos bendrosios kompetencijos teisme, be to, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Analizuojamo straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A438-2757/2012 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo Seesam Insurance AS apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 511,87 Lt dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, nustatė, jog galutiniu procesiniu sprendimu patenkinta du trečdaliai pareiškėjo reikalavimų – priteista pusė apeliaciniu skundu prašomos priteisti turtinės žalos sumos (apeliaciniu skundu buvo prašoma iš atsakovo pareiškėjui priteisti iš viso 1 023,72 Lt turtinės žalos atlyginimo) ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjo atstovas atstovauja draudimo kompanijai ne vienoje analogiškoje byloje, nesudaro pagrindo neatlyginti pareiškėjo šioje byloje patirtų atstovavimo išlaidų.

Bylos medžiaga patvirtina, jog byla buvo pradėta nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi (t. I, b. l. 89-90) byla pagal teismingumą buvo perduota Kauno apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad aplinkybė, jog ginčas buvo pradėtas nagrinėti civiline tvarka, negali riboti asmens teisės gauti bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų atlyginimą, bylą išnagrinėjus administracinio proceso tvarka. Procesinio klausimo dėl bylos teismingumo išsprendimas ir bylos perdavimas iš bendrosios kompetencijos teismo administraciniam teismui neužkerta teisės proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas byloje, iš bylą pralaimėjusios šalies reikalauti atlyginti viso proceso metu patirtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-219/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 419 p.). Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą atlyginti ir tas išlaidas, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, netinkamai taikė procesinės teisės normas.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui už įvairių procesinių dokumentų parengimą (prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, atsiliepimo parengimą ir skundo administraciniam teismui parengimą) priteistina 1 700 Lt, o už transporto išlaidas – 74,88 Lt suma, ir šią sumą sumažino 1/3, t. y. atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaidų dydžiu už transporto išlaidas, apskaičiuotas atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą vykstant į teismo posėdį ir iš jo, į automobilio vidutinę kuro normą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika ir atsižvelgiantį į kuro kainą, o atsakovo argumentas, jog transporto išlaidos turi būti priteistinos, jei atstovas į teismą kviečiamas teismo iniciatyva, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rekomendacijų 8.6 punktą, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą maksimali priteistina suma yra 400 Lt (800 Lt X 0,5), o pagal Rekomendacijų 8.5 punktą, maksimali suma, priteistina už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą, yra 800 Lt (1 X 800 Lt). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 2 400 Lt (3 X 800 Lt). Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas Rekomendacijų nuostatas bei byloje esančius procesinius dokumentus – pareiškimą išduoti teismo įsakymą (t. I, b. l. 3-4), atsiliepimą į prieštaravimus preliminariam teismo sprendimui (t. I, b. l. 64-67), skundą (t. I, b. l. 98-102), kuriame iš esmės pateikti tie patys argumentai, kaip ir ieškinyje (t. I, b. l. 40-43), – už kurių parengimą prašoma atlyginti išlaidas, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui už įvairių procesinių dokumentų parengimą (prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, atsiliepimo parengimą ir skundo administraciniam teismui parengimą) priteistina 1 700 Lt suma. Laikytina, jog ši suma atitinka Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, protingumo, teisingumo principus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė