a922cf67-cfc5-4bdd-bbfa-74bc058599fe · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1186-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02687-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės SIA „TILTS“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės SIA „TILTS“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

J. dėl vadovo padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 478 893,89 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu atsakovo netinkamu ieÅ¡kovės Lietuvoje įsteigto filialo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir filialas) vadovo pareigų vykdymu.

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 62 797,89 Eur nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis (17 950 Eur) dėl nuostolių, kilusių iÅ¡ 2016 m. spalio 11 d. sutarties Nr. A62-93/16(3.1.36-TD2) ir 2017 m. sausio 10 d. rangos sutarties Nr. 03S-2, panaikino ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; sprendimo dalį, kuria patenkinta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis (17 971,72 Eur) dėl 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. kovo 28 d. sÄ skaitų neapmokėjimo, paliko nepakeistÄ ; sprendimo dalį, kuria patenkinta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis (26 876,17 Eur) dėl inventorizacijos metu nustatyto turto trÅ«kumo, panaikino ir grÄ Å¾ino Å¡ioje dalyje bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; panaikino sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

4. IeÅ¡kovė grÄ Å¾intÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl inventorizacijos metu nustatyto turto trÅ«kumo atlyginimo iÅ¡ atsakovo grindžia netinkamu jo kaip filialo vadovo pareigų vykdymu. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 6 d. atsakovas buvo paskirtas filialo direktoriumi. 2017 m. atliktos inventorizacijos metu (lyginant su praėjusių metų inventorizacijos duomenimis) nustatytas 26 876,17 Eur vertės turto trÅ«kumas. IeÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 28 d. nuÅ¡alino atsakovÄ nuo pareigų bei pareikalavo pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl nustatytų aplinkybių ir įvykdytų pažeidimų, tačiau atsakovas argumentų nepateikė, neigė pažeidimus. 2017 m. gruodžio 15 d. atsakovas atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Atsakovas buvo atsakingas už filialo turto iÅ¡saugojimÄ ir apskaitÄ , tačiau Å¡ių pareigų tinkamai nevykdė: neužtikrino filialo gamybinio inventoriaus naudojimo tvarkos, jo tinkamai neapskaitė ir nesirÅ«pino jo iÅ¡saugojimu. IeÅ¡kovės teigimu, trÅ«kstamo gamybinio inventoriaus dalį sudaro 26 876,17 Eur vertės turtas. Å iuo atveju yra įrodytos visos sÄ lygos, atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 26 876,17 Eur žalos atlyginimas.

5. Atsakovas su nagrinėjama ieÅ¡kinio dalimi nesutiko. Nurodė, kad atliekant inventorizacijÄ atsakovas joje nedalyvavo, inventorizacijos apyraÅ¡uose jo paraÅ¡o nėra, nors atliekant turto inventorizacijÄ jis buvo filialo direktorius. Atsakovas nepriėmė įsakymo, todėl atsakovui nėra žinoma, kas ir kokiu teisiniu pagrindu atliko filialo inventorizacijÄ . Atsakovo teigimu, inventorizacijos metu nustatyti duomenys yra nepatikimi. Už inventorizacijos apyraÅ¡uose nurodytus daiktus buvo atsakingi kiti asmenys, kurie privalo atsakyti už jų praradimÄ , be to, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ie daiktai nebuvo nuraÅ¡yti.

6. IeÅ¡kovė 2020 m. liepos 14 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais atsisakė nuo dalies reikalavimo ir prašė bylos dalį dėl 1 818,87 Eur ir 556,53 Eur priteisimo, iÅ¡ viso dėl 2 375,40 Eur, nutraukti bei priteisti iÅ¡ atsakovo 24 500,77 Eur žalos, atsiradusios dėl turto trÅ«kumo, atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 309,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 876,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei – 7,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies priėmė ir bylos dalį dėl 2 375,40 Eur priteisimo nutraukė. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. balandžio 6 d. atsakovas buvo priimtas dirbti filialo direktoriumi. 2016 m. inventorizacijos dokumentuose nurodoma, kad už inventorizuotas vertybes yra atsakingas G. K.. IÅ¡ ieÅ¡kovės 2020 m. liepos 14 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateiktos lentelės matyti, kad materialiai atsakingu už 26 lentelės pozicijÄ (kampinis Å¡lifuoklis (duomenys neskelbtini) nurodytas M.

J.. Pirminiai dokumentai (visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys) dėl G. K. ar M. J. paskyrimo materialiai atsakingu asmeniu teismui nepateikti, taip pat nepateikti duomenys, kad atsakovas, tapdamas filialo vadovu, bÅ«tų perėmęs filialo turtÄ perdavimo-priėmimo aktu, atlikus inventorizacijÄ . G. K. atleistas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Byloje nepateikti tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, kad po G. K. atleidimo buvo paskirtas materialiai atsakingas asmuo. IeÅ¡kovės argumentus, kad negali pateikti dokumentų, nes atsakovas jų neperdavė, iÅ¡trynė iÅ¡ kompiuterio duomenis, teismas vertino nepagrįstais, nes G.

K. atleistas keli mėnesiai iki atsakovo atleidimo, tuo metu tarp Å¡alių konfliktinės situacijos nebuvo, personalo dokumentai turėjo bÅ«ti tvarkomi įprasta tvarka, o ne saugomi atsakovo kompiuteryje. Kadangi atsakovas nuo pareigų nuÅ¡alintas po jo tėvystės atostogų, nėra pagrindo teigti, kad jis, dar prieÅ¡ iÅ¡eidamas tėvystės atostogų, galėjo sunaikinti su personalu susijusius dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovas 2017 m. spalio 27 d. įsakymu suteikė sau tėvystės atostogas iki 2017 m. lapkričio 27 d., ieÅ¡kovės valdybos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu atsakovas nuÅ¡alintas nuo pareigų iki 2017 m. gruodžio 15 d. 2017 m. lapkričio 29 d. sudarytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo atsakovas grÄ Å¾ino automobilį, kompiuterį ir raktus.

Ieškovės valdybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu nušalinimo terminas sutrumpintas iki 2017 m. gruodžio 13 d. ir atsakovas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. atleistas iš filialo vadovo pareigų. Teismas pripažino, kad atsakovas filialo vadovo funkcijas atliko iki 2017 m. spalio 27 d. 2017 m. inventorizacijos aktuose materialiai atsakingas asmuo nenurodytas. 2017 m. spalio 27 d. įsakyme atsakovas nurodė, kad jį pavaduos R. K., jokių patvarkymų dėl materialinių vertybių apskaitos ar perdavimo įsakyme nėra.

Po G. K. atleidimo atsakovas dirbo 2 mėnesius. Po materialiai atsakingo asmens atleidimo inventorizacija nebuvo atlikta, nors tokia inventorizacija buvo reikalinga. Teismas sprendė, kad negalima patvirtinti, jog po G. K. atleidimo filiale buvo paskirtas kitas materialiai atsakingas asmuo, nebuvo atlikta inventorizacija, sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys su kitais asmenimis, taip pat nebuvo atliktas materialinių vertybių priėmimas-perdavimas. Tai, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai dėl materialiai atsakingų asmenų, taip pat ir G.

K., paskyrimo rodo, jog materialinių vertybių apskaita ir apsauga filiale vykdyta netinkamai.

9. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog 2017 m. inventorizacija atlikta ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (toliau – Inventorizacijos taisyklės) nuostatas. Ä®rodinėdama turto trÅ«kumÄ ieÅ¡kovė rėmėsi 2016 m. inventorizacijos duomenimis, tačiau 2016 m. inventorizacijos duomenų vertinimas nėra reikÅ¡mingas, nes inventorizacija turi bÅ«ti atliekama ne pagal ankstesnės inventorizacijos, o pagal buhalterinės apskaitos duomenis (Inventorizacijos taisyklių 5.2 papunktis).

Liudytojų R. K. ir E. D. parodymai patvirtina, kad komisijos nariai, neapžiūrėjo turto vienetų ir jų neįvertino, kuo buvo pažeistas Inventorizacijos taisyklių 21 punktas. Nei E. D., nei R. K. realiai turto neinventorizavo, o tik pasirašė inventorizacijos apyrašuose. Teismui nepateikta duomenų, kad kiti asmenys, nei nurodyti 2017 m. lapkričio 2 d. įsakyme dėl inventorizacijos, būtų atlikę inventorizavimo veiksmus, todėl inventorizavimo veiksmus turėjo atlikti komisijos nariai. R. K. nurodė, kad 2017 m. inventorizacijos metu dideli trūkumai nebuvo nustatyti.

10. Teismas pastebėjo, kad komisijos narių parašai yra prieš duomenis apie nustatytus trūkumus. Inventorizaciniai apyrašai užpildyti, nurodant, kad rastas materialinių vertybių kiekis atitinka buhalterinės apskaitos duomenis. Inventorizacijos apyrašų grafose „buhalterinės apskaitos duomenimis“ ir „faktiškai rasta“ yra nurodyti tie patys atspausdinti skaičiai, o turto trūkumas skaičiuotas ne grafoje „trūkumas“, o sudarant atskirus lapus. Iš inventorizacinio apyrašo struktūros matyti, jog grafoje „faktiškai rasta“ turi būti skaičiuojamas turtas, įvertinant grafas „trūkumas“ ir „perteklius“.

Visos trys grafos „faktiÅ¡kai rasta“, „trÅ«kumas“, „perteklius“ yra apjungtos grafa „inventorizavimo rezultatai, (vertė Eur)“. Komisijos nariai yra pasirašę inventorizacijos apyraÅ¡uose prieÅ¡ atskiruose lapuose nurodytus trÅ«kumus. TrÅ«kumų grafoje E. D. ranka yra suraÅ¡iusi trÅ«kstamÄ turtÄ , nurodydama turto vienetus, tačiau Å¡ie trÅ«kumai nėra įtraukti į grafÄ â€žfaktiÅ¡kai rasta“. TrÅ«kumai įraÅ¡yti vienetais, nors grafa „trÅ«kumai“ yra grafoje „inventorizavimo rezultatai, (vertė Eur)“ ir turi bÅ«ti nurodoma verte eurais, o ne vienetais.

Ant atskirų trūkumų lapų nėra komisijos narių parašų. Pavyzdžiui, 43 priedo 1 inventorizacijos apyraše „Sandėlis 09” nurodyta, kad rasta turto už 119 349,07, pagal buhalterinės apskaitos duomenis 119 349,07, o po komisijos narių parašų pridėtame lape nurodytas trūkumas 13 417,66. Teismo vertinimu, toks dokumentų pildymas kelia pagrįstų abejonių tinkamu inventorizacijos atlikimu. Komisijos pirmininkas R. K. pažymėjo, kad inventorizacijos metu didesnio turto trūkumo nebuvo.

Neatmestina, kad R. K. nebuvo supažindintas su atskirais lapais dėl trÅ«kumų. Jeigu E. D. ranka trÅ«kstamo turto įraÅ¡us bÅ«tų padariusi iki komisijos nariams pasiraÅ¡ant inventorizacijos apyraÅ¡us, netinkamas apyrašų pildymas, grafoje „faktiÅ¡kai rasta“ gali iÅ¡ esmės suklaidinti komisijos narius. Teismas pažymėjo, kad inventorizuojamo ilgalaikio turto vertė nuo 2016 m. nėra pasikeitusi, nors ilgalaikis turtas per metus nuvertėja. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė atsakovui pranešė apie daromÄ inventorizacijÄ . 2017 m. inventorizacijos apyraÅ¡uose nėra atsakovo parašų, jis inventorizacijos atlikimo metu filiale faktiÅ¡kai nedirbo.

Teismo vertinimu, konfliktinėje situacijoje atsakovas turėjo bÅ«ti informuotas apie atliekamÄ inventorizacijÄ ir privalėjo joje dalyvauti.

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė tinkamų įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima patvirtinti filialo turto trÅ«kumÄ . Nors ir galima sutikti su ieÅ¡kove, kad po G. K. atleidimo inventorizacija turėjo bÅ«ti atlikta ir todėl atsakovas vadovo pareigÄ užtikrinti bendrovės turto apsaugÄ vykdė netinkamai, tačiau filialo turto trÅ«kumas, teismo vertinimu, negali bÅ«ti nustatomas pagal netinkamai atliktos 2017 m. inventorizacijos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. inventorizacijos apyraÅ¡ai sudaryti grubiai pažeidžiant Inventorizacijos taisykles, todėl galėjo bÅ«ti gautas neteisingas inventorizacijos rezultatas, kad kitų duomenų dėl filialo turto neiÅ¡saugojimo nėra, teismas sprendė, jog, nenustačius žalos padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl filialo turto neiÅ¡saugojimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį dėl 24 500,77 Eur nuostolių priteisimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas netinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. 12.2. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. inventorizacija atlikta laikantis Inventorizacijos taisyklėse numatytų reikalavimų, o nedideli nukrypimai ar netikslumai nėra reikÅ¡mingi, nes inventorizacijos neatitikimas formaliems reikalavimams nesudaro pagrindo abejoti jos turiniu. Sprendžiant dėl 2017 m. inventorizacijos duomenų teisėtumo ir patikimumo, nederėtų remtis vien tik liudytojų parodymais, kurie situacijÄ galimai vertina subjektyviai ir dalį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nutyli. 12.3. 2016 m. ir 2017 m. buvo inventorizuojamas realiai filialo įsigytas turtas, kurio sÄ raÅ¡ai atspausdinti iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos. 2017 m. inventorizacijos metu nustatytas turto trÅ«kumas – dalies turto, kuris egzistavo 2016 m. inventorizacijos metu, ir dalies turto, įsigyto po 2016 m. inventorizacijos, kurio filialas realiai nebeturi.

Filialas turto neteko tuo metu, kai filialui vadovavo atsakovas, kuris privalo už tai atsakyti. Atsakovas nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kur pradingo filialo turtas, o apeliantė neturi duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie turto nuraÅ¡ymÄ . 12.4. Atsakovas, kaip filialo vadovas, turėjo žinoti apie atliekamÄ 2017 m. inventorizacijÄ , nes jo pareiga buvo žinoti apie jo vadovaujamoje įmonėje atliekamus veiksmus, todėl ir apie 2017 m. inventorizacijos rezultatus atsakovui de fakto buvo žinoma.

Be to, inventorizacijÄ atliko atsakovo įgaliotas asmuo, veikiantis atsakovo vardu ir pagal atsakovo nurodymus. 12.5. Atsakovas 2017 m. inventorizacijos atlikimo metu buvo filialo vadovu, todėl net jei inventorizacija ir buvo atlikta netinkamai, atsakovas privalo už tai atsakyti ir prisiimti atsakomybę kaip už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ atsakingas asmuo. Å i atsakovo pareiga numatyta Inventorizacijos taisyklėse, taip pat ir kitose imperatyviose įstatymų nuostatose. 12.6. Atsakovui kaip filialo vadovui civilinė atsakomybė kyla ir dėl filialo turto apsaugos neužtikrinimo, nes jis turėjo pareigÄ užtikrinti filialo turto apsaugÄ , pasirÅ«pinti tinkama jo apskaita, inventorizacija, sudaryti priėmimo-perdavimo dokumentus.

Atsakovas veikė ne kaip darbuotojas, o kaip filialo vadovas, todėl turėjo valdymo organui priskiriamÄ pareigÄ jÄ užtikrinti. Nustojęs eiti filialo vadovo pareigas atsakovas turėjo perduoti visus dokumentus ir turtÄ apeliantei, sudarant priėmimo-perdavimo aktÄ , tačiau to nepadarė. 12.7. Teismas nepagrįstai atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ sutapatino su pareigos atlikti inventorizacijÄ tinkamu/netinkamu vykdymu. Apeliantei žala kilo ne todėl, kad buvo atlikta 2017 m. inventorizacija, o todėl, jog filialo turėtas turtas dar iki 2017 m. inventorizacijos atlikimo realiai buvo prarastas.

Inventorizacijos metu buvo konstatuotas turto praradimo faktas. 12.8. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nėra materialiai atsakingas už 2017 m. inventorizacijos metu nerastÄ turtÄ , nes atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas buvo asmeniu, atsakingu už visÄ filialo turtÄ , taip pat buvo atsakingas už kito materialiai atsakingo asmens paskyrimÄ . Atleidus G. K., iÅ¡ pastarojo neperėmus turto ir nepaskyrus kito materialiai už turtÄ atsakingo asmens bei neužtikrinus turto iÅ¡saugojimo, atsakovas turi atsakyti už turto praradimÄ .

Laikotarpiu tarp atsakovo atliktų filialo turto 2016 m. ir 2017 m. inventorizacijų buvo nustatytas 24 500,17 Eur vertės turto trÅ«kumas. Apeliantei 24 500,77 Eur žalÄ privalo atlyginti atsakovas, nes jis buvo atsakingas už praprasto turto iÅ¡saugojimÄ ir apskaitÄ , tačiau Å¡ių savo, kaip filialo vadovo, pareigų tinkamai nevykdė – filialo gamybinio inventoriaus neapskaitė ir nepasirÅ«pino jo iÅ¡saugojimu. 12.9. Teismas nepagrįstai visÄ filialo turto praradimo aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė apeliantei.

Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad G. K. atleidimo metu tuo pačiu įsakymu materialiai atsakingu asmeniu buvo paskirtas kitas Filialo darbuotojas J. B.. Ä®sakymu, kuriuo atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡ darbo atleido G. K., kiti klausimai nebuvo sprendžiami, taip pat nebuvo priimti įsakymai dėl darbuotojų priėmimo ar esamų darbuotojų paskyrimo materialiai atsakingais. 12.10. Su apeliaciniu skundu teikiamas įrodymas – 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo įsakymas dėl G. K. atleidimo, paneigia paskutiniajame teismo posėdyje atsakovo atstovės naujai iÅ¡keltÄ versijÄ , esÄ juo atsakovas materialiai atsakingu už filialo turtÄ asmeniu buvo paskyręs kitÄ filialo darbuotojÄ J.

B.. Poreikį pateikti naujÄ Ä¯rodymÄ lėmė atsakovo procesinis elgesys ir teismo nepagrįsti argumentai, o teikiamo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, o apeliacinis skundas nemotyvuotas, grindžiamas deklaratyviais teiginiais. 13.2. 2017 m. inventorizacija, palyginus su 2016 m. inventorizacija, yra neteisėta.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. inventorizacija atlikta ne pagal Inventorizacijos taisyklių nuostatas. Nei E. D., nei R. K. realiai turto neinventorizavo, o tik pasirašė inventorizacijos apyrašuose. Apeliantė klaidingai sau naudinga linkme interpretuoja liudytojų parodymus. Iš liudytojos E. D. parodymų darytina išvada, kad jokia inventorizacija, kaip tai numato teisės aktai, nebuvo atlikta. Komisijos nariai, veikdami kaip komisija, neapžiūrėjo turto vienetų ir jų neįvertino, kuo buvo pažeistas Inventorizacijos taisyklių 21 punktas. 13.3.

Atsakovas, tapdamas filialo vadovu, turto iš bendrovės nepriėmė. 2016 m. inventorizacijos dokumentuose nurodoma, kad už inventorizuotas vertybes yra atsakingas G. K., tačiau apeliantė materialinės atsakomybės sutarčių nepateikė. Atsakovas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki jo atleidimo filialo vadovo pareigų nėjo. Prieš išeinant atsakovui tėvystės atostogų, jokio konflikto nebuvo, todėl nebuvo ir pagrindo dokumentų naikinimui, juo labiau kad visi dokumentai yra pas apeliantę. 13.4. Apeliantė neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartyje nurodytas tirtinas aplinkybes ir nepateikė jokių papildomų įrodymų.

Apeliantė savo reikalavimÄ grindžia 2017 m. inventorizacijos metu užfiksuotu filialo turto trÅ«kumu, jį patvirtindama rasto turto skirtumu su 2016 m. inventorizacijos aktu. 13.5. Apie atliekamÄ inventorizacijÄ atsakovas nebuvo informuotas, joje nedalyvavo, nors privalėjo bÅ«ti informuotas ir dalyvauti jÄ atliekant. Å ios inventorizacijos apyraÅ¡uose nėra atsakovo parašų, jis inventorizacijos atlikimo metu filiale faktiÅ¡kai nedirbo. Atsakovas tik teisme susipažino su 2017 m. inventorizacijos aktu. 13.6. Byloje esantys įrodymai apie 2017 m. inventorizacijos metu nustatytÄ filialo turto trÅ«kumÄ nėra pakankami atsakovo kaip filialo vadovo atsakomybei dėl nerasto turto kilti.

Byloje nenustatytas žalos padarymo faktas, todėl atsakovui taikyti civilinę atsakomybę dėl filialo turto neiÅ¡saugojimo nėra pagrindo. 13.7. Apeliantė, paduodama apeliacinį skundÄ , piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia neteisėtais bÅ«dais prisiteisti kuo daugiau pinigų iÅ¡ atsakovo, todėl teismas turėtų įvertinti tokius neteisėtus apeliantės veiksmus ir skirti jai piniginę baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. 13.8. Nėra pagrindo priimti apeliantės teikiamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2017 m. rugpjūčio 24 d.

įsakymÄ dėl G. K. atleidimo, nes jį apeliantė turėjo teisę ir visas galimybes pateikti bylos nagrinėjimo metu. Tokie apeliantės veiksmai rodo jos kaip proceso Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo nagrinėjama bylos dalis, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. bylos dalis dėl inventorizacijos metu nustatyto turto trūkumo atlyginimo (šios nutarties 3 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovas ėjo filialo vadovo pareigas. Apeliantės teigimu, 2017 m. lapkričio 2 d. atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas filialui priklausančio 26 876,17 Eur vertės gamybinio inventoriaus trÅ«kumas, vėliau apeliantė Å¡iÄ sumÄ sumažino iki 24 500,77 Eur (nutarties 6 punktas). Apeliantė prašė iÅ¡ atsakovo kaip filialo vadovo priteisti patirtÄ 24 500,77 Eur žalÄ , motyvuojant tuo, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingu už filialo turto iÅ¡saugojimÄ ir apskaitÄ , Å¡ių savo pareigų tinkamai nevykdė – neužtikrino filialo gamybinio inventoriaus naudojimo tvarkos, jo tinkamai neapskaitė ir nesirÅ«pino turto iÅ¡saugojimu.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs žalos padarymo fakto, sprendė, kad nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui, todėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl filialo turto trÅ«kumo priteisimo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ .

17. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas proceso ir materialinės teisės normų pažeidimu: (1) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus; (2) 2017 metų inventorizacija atlikta laikantis Inventorizacijos taisyklėse numatytų reikalavimų, o jos neatitikimas formaliems reikalavimams nesudaro pagrindo abejoti inventorizacijos akto turiniu; (3) filialas turto neteko atsakovo vadovavimo filialui laikotarpiu; (4) atsakovas turėjo žinoti apie atliekamÄ 2017 metų inventorizacijÄ ir apie jos rezultatus atsakovui de fakto buvo žinoma; (5) atsakovas yra atsakingas už prarastÄ filialo turtÄ , nes turėjo pareigÄ užtikrinti filialo turto apsaugÄ , pasirÅ«pinti tinkama jo apskaita ir inventorizacija; (6) byloje įrodytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeitimui ir/ar panaikinimui. Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. Apeliantė praÅ¡o prijungti prie bylos naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymÄ dėl G. K. atleidimo. Apeliantės teigimu, Å¡is įrodymas paneigia atsakovo paskutiniame teismo posėdyje nurodytÄ argumentÄ , kad juo atsakovas materialiai atsakingu už filialo turtÄ asmeniu buvo paskyręs kitÄ filialo darbuotojÄ J.

B..

19. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę įrodymai turi bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tik tam tikrais atvejais įrodymai gali bÅ«ti pateikiami ir apeliacinės instancijos teisme – kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas yra susijęs nagrinėjamu ginču bei Å¡alims Å¡is įrodymas buvo pateiktas, jis atsakovui buvo žinomas, atsakovas su juo yra susipažinęs, todėl spręstina, kad minėto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija priima apeliantės pateiktÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymÄ dėl G. K. atleidimo (CPK 314 straipsnis). Dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo 20. Apeliantė reikalavimÄ dėl filialo turto trÅ«kumo atlyginimo grindžia atsakovo kaip filialo vadovo netinkamu pareigų vykdymu. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, gali kilti civilinė atsakomybė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju spręstina dėl atsakovo civilinės atsakomybės CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu taikymo, nes filialo vadovas turi valdymo organui priskiriamÄ pareigÄ užtikrinti filialo turto apsaugÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas (Å¡iuo atveju apeliantė) privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktÄ , jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, atitinkamai, tokiu atveju jau turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

21. Byloje kilo ginčas dėl filialo buvusio vadovo – atsakovo, pareigos filialui atlyginti 24 500,77 Eur žalÄ dėl jo vadovavimo laikotarpiu 2017 metų inventorizacijos metu nustatyto filialo gamybinio inventoriaus trÅ«kumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas vadovo pareigÄ užtikrinti bendrovės turto apsaugÄ vykdė netinkamai, tačiau apeliantė neįrodė žalos padarymo fakto, nes filialo turto trÅ«kumas negali bÅ«ti nustatomas pagal 2017 metų inventorizacijos duomenis, kadangi 2017 m. inventorizacijos apyraÅ¡ai sudaryti, grubiai pažeidžiant Inventorizacijos taisykles.

Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikytina dėl to, kad apeliantė nepateikė tinkamų įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima patvirtinti filialo turto trÅ«kumÄ . Nagrinėjamu atveju nekvestionuojama atsakovo pareiga užtikrinti filialo turto apsaugÄ , pasirÅ«pinti tinkama jo apskaita ir inventorizacija, tačiau apeliacijos dalykÄ iÅ¡ esmės sudaro civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos, nustatymas, t. y. ar pirmosios instancijos teismo pirmiau minėtos iÅ¡vados Å¡iuo aspektu yra pagrįstos (CPK 320 straipsnis).

22. Kaip minėta, apeliantė praÅ¡omÄ priteisti žalÄ grindžia 2017 metų inventorizacijos metu nustatytu filialo turto trÅ«kumu. Tokiu bÅ«du pirmiausia spręstina dėl 2017 m. inventorizacijos atlikimo tinkamumo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo 2017 metų inventorizacijos metu suraÅ¡ytus Ilgalaikio turto inventorizacijos apyraÅ¡us bei konstatavo, kad jie sudaryti, grubiai pažeidžiant Inventorizacijos taisykles. Nors apeliantė su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas prieÅ¡ingai iÅ¡vadai pagrindo nenustatė.

23. Inventorizacijos taisyklių 5.3 papunktis numato, kad inventorizacijos apraÅ¡as yra taisyklėse nurodytus rekvizitus turintis inventorizacijos patvirtinimo ir įforminimo dokumentas, t. y. inventorizacijos atlikimas ir jos įforminimas turi atitikti nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Inventorizacijos taisyklių 21 punktas, numatantis, jog inventorizacijos komisija, inventorizuodama ilgalaikį materialųjį turtÄ , apžiÅ«ri kiekvienÄ turto vienetÄ ir jo dalis, įvertina, ar yra požymių, kad turtas gali bÅ«ti nuvertėjęs. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

Visų pirma, minėta iÅ¡vada pagrįstai padaryta vadovaujantis teismo posėdyje apklausų liudytojų – inventorizacijos komisijos narių, E. D. ir R. K. duotais parodymais, kurie suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jie realiai turto neinventorizavo, o tik pasirašė inventorizacijos apyraÅ¡uose (skundžiamo sprendimo 17 ir 18 punktai). Minėtų aplinkybių apeliantė iÅ¡ esmės nekvestionuoja, tik teigia, kad sprendžiant dėl 2017 m. inventorizacijos duomenų teisėtumo nederėtų remtis vien tik liudytojų parodymais.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien tik minėtų liudytojų parodymais nesiremiama, tačiau jie yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl atliktos inventorizacijos atitikimo Inventorizacijų 21 punkto reikalavimui, t. y. ar komisijos nariai realiai apžiÅ«rėjo kiekvienÄ turto vienetÄ (jo dalį).

24. Nagrinėjamu atveju reikšminga pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad inventorizaciniuose apyrašuose komisijos parašai yra prieš duomenis apie nustatytus turto trūkumus, t. y. komisijos nariai yra pasirašę prieš atskiruose lapuose nurodytus turto trūkumus. Be to, inventorizaciniai apyrašai užpildyti, nurodant, kad rastas materialinių vertybių kiekis atitinka buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau ranka įrašytas trūkstamas turtas vienetais, nors turėjo būti nurodyta vertė eurais.

Pažymėtina, kad inventorizaciniai apyrašai nėra tinkamai užpildyti – pradžioje nėra nurodyta nei kokio filialo direktoriaus įsakymo pagrindu inventorizacija atliekama, nei kokiai datai tikrinama inventoriaus būklė, nėra ir įstaigos vadovo išvadų, neužpildytas pakvitavimas, taip pat ir ne visuose inventorizaciniuose apyrašuose nurodytos jų datos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip nedidelių nukrypimų ar nereikšmingų netikslumų, nes vien jos kelia pagrįstų abejonių tinkamu inventorizacijos atlikimu, taip pat ir filialo turto trūkumų tinkamu nustatymu. 25. 2017 metų inventorizacija atlikta gamybos direktoriaus laikinai einančio direktoriaus pareigas R.

K. 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymo dėl metinės inventorizacijos pravedimo ir komisijos sudarymo pagrindu (el. bylos 5 t., b.l. 461-462). Minėto įsakymo 1.2 papunkčiu buvo sudaryta komisija: komisijos pirmininkas (duomenys neskelbtini) R. K., nariai – (duomenys neskelbtini) A. K., (duomenys neskelbtini) Č. P., (duomenys neskelbtini) E. D. ir (duomenys neskelbtini) J. B.. Ä®sakymo 1.3 papunkčiu nutarta dalyvauti ir sudaryti sÄ lygas inventorizacijai atlikti materialiai atsakingus asmenis ((duomenys neskelbtini)). Taigi minėtame įsakyme atsakovas kaip materialiai atsakingas asmuo nenurodytas, taip pat nenumatyta, kad bÅ«tų sudaryta galimybė atsakovui dalyvauti atliekamoje inventorizacijoje.

Tokiu bÅ«du nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad atsakovas turėjo žinoti apie atliekamÄ 2017 m. inventorizacijÄ ir apie jos rezultatus atsakovui de fakto buvo žinoma. Vien tai, kad atlikti inventorizacijÄ pavedė atsakovo įgaliotas asmuo, kuris 2017 m. spalio 27 d. įsakymu nurodytas kaip atsakovÄ pavaduojantis asmuo, nepatvirtina minėtų apeliantės argumentų. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų informuotas apie atliekamÄ inventorizacijÄ , nors, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo bÅ«ti informuotas apie paskirtÄ filialo turto inventorizacijÄ bei turėjo bÅ«ti sudaryta galimybė atsakovui dalyvauti jÄ atliekant.

26. Inventorizacijos taisyklių 5.2 papunktyje numatyta, kad inventorizacija yra turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiÅ¡kai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Todėl veiklÄ vykdančio juridinio asmens turto buvimÄ , taip pat ir jo trÅ«kumÄ gali pagrįsti tik buhalterinės apskaitos duomenys (pirminiai dokumentai), o ne praėjusių metų atliktos inventorizacijos duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å«kinę komercinę veiklÄ vykdančios įmonės turto sudėtis per metus kinta – dalis turto gali bÅ«ti sunaudojama, dalis – nuraÅ¡oma, taip pat gali bÅ«ti turtas perduodamas/parduodamas arba įsigyjamas naujas.

Todėl pagrįsti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo argumentai, kad 2017 metų atliktos inventorizacijos duomenys, lyginant juos su 2016 metais atliktos inventorizacijos duomenimis, negali patvirtinti filialo turto trūkumo, juo labiau kad kyla pagrįstų abejonių tinkamu 2017 metų inventorizacijos atlikimu, o jos įforminimas neatitinka Inventorizacijos taisyklėse numatytų reikalavimų.

27. Pirmiau iÅ¡dėstyti argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – žalos padarymo (CK 6.249 straipsnis; CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 24 500,77 Eur žalos dėl filialo turto trÅ«kumo atlyginimo, netenkino. Nenustačius minėtos civilinės atsakomybės sÄ lygos egzistavimo, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties 28. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Aldona Tilindienė JÅ«ratė Varanauskaitė