a91efd55-c998-4f83-ab4e-ee6702e7fa9c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-29715-1097/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23588-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės draudimo bendrovės ,,If P&C Insurance AS“ atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Eglei Puronaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės draudimo bendrovės ,,If P&C Insurance AS“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,YIT Lietuva“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“). Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė draudimo bendrovė ,,If P&C Insurance AS“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1011,37 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos apdrausta transporto priemonė VW Arteon 2019 m. gegužės 15 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir buvo apgadinta. Dėl automobiliui padarytų sugadinimų ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 1043,23 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės teigimu, sumokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį, t. y. atsakovę. Grįsdama teiginius dėl atsakovės atsakomybės, ieÅ¡kovė nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėta, nebuvo aptverta.

Toks neteisėtas atsakovės, kaip už kelių priežiÅ«rÄ atsakingo subjekto, neveikimas lemia atsakovės deliktinę atsakomybę dėl atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Atsakovės civilinė atsakomybė kyla ir CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ arba sumažinti ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį; taip pat atmesti praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė nurodė, kad ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ , nes 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB ,,YIT Infra Lietuva“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), kuria perdavė Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), valdyti UAB ,,YIT Infra Lietuva“. Dėl to faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme ir atsakingu už žalÄ asmeniu turi bÅ«ti laikomas trečiasis asmuo.

5. Atsakovė teigė, kad pagal 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 ,,Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punktÄ vertinti transporto priemones turi teisę tik įmonių, turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilį bÅ«tų įvertinę tokie vertintojai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, siekdama pagrįsti žalos faktÄ bei dydį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, laikytina, jo ji neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos.

6. Atsakovė nurodė, kad žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju automobilio vairuotojo veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar jis negalėjo sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties. Dėl to vairuotojas, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos ir turi bÅ«ti svarstomas klausimas dėl žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ .

7. Atsakovė prašė atmesti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo arba Å¡ias iÅ¡laidas sumažinti, nurodydama, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma (500 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, yra neadekvati bylos ir parengtų dokumentų sudėtingumui.

8. Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė byloje yra tinkama ir žalÄ privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė. Trečiojo asmens teigimu, pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. sutarties priedo Nr. 1 5 punktÄ konkreti darbų rÅ«Å¡is, darbų apimtis ir vieta derinama su atsakove, o už savavaliÅ¡kai atliktus ir/arba su atsakove nesuderintus darbus trečiajam asmeniui nemokama (Sutarties 7.1.4 punktas, Sutarties priedo Nr. 1 5 punktas). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, rėmėsi ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais. Taip pat, atsakydama į atsakovės argumentus, ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikas turi teisę atlikti draudžiamo turto vertinimÄ ir Å¡ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko darbuotojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu įrodymu. Teigė, kad atsakovės argumentai dėl galimos automobilio vairuotojo kaltės ar neatsargumo yra grįsti prielaidomis ir samprotavimais, prieÅ¡tarauja liudytoju apklausto vairuotojo paaiÅ¡kinimams. Taip pat ieÅ¡kovė, remdamasi teismų praktika, teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė, nes ji laikytina gatvių valdytoja ir atsakingu už žalÄ asmeniu.

10. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais. Pabrėžė, kad gatvės valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perduotas trečiajam asmeniui, kÄ patvirtina Sutarties 16.11 punktas. Be to, pagal Sutartį trečiasis asmuo bÅ«tinus kelio remonto darbus privalėjo atlikti nelaukdamas užsakymo, o tai laikytina valdymu pagal CK 6.266 straipsnį.

11. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas.

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ grindžia nurodydama, kad atsakovė, kaip kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakinga už kelio dangos defektais padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodo, kad negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ , nes sutartimi perdavė Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys nekelbtini), valdyti UAB ,,YIT Infra Lietuva“, kuri ir turi bÅ«ti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.

Be to, automobilis nebuvo įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka, ieÅ¡kovė nepagrindė žalos dydžio, o žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ atmetamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens (automobilio vairuotojo) didelį neatsargumÄ . Taigi, iÅ¡ esmės ginčas kilęs dėl trijų klausimų: dėl asmens, atsakingo už žalÄ , atsiradusiÄ automobiliui įvažiavus į kelio duobę; dėl žalos dydžio nustatymo pagrįstumo; dėl automobilio vairuotojo veiksmų ar neveikimo įvertinimo ir įtakos sprendžiant už kelio defektus atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimus.

Dėl už žalÄ atsakingo asmens 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Å ioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ taikoma statinio savininkui arba valdytojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Taigi, tuo atveju, kai vieÅ¡ame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

14. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkė. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , teigė, kad sutartimi buvo perdavusi Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi bÅ«ti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Å iuos teiginius atsakovė grindė 2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovės ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) 16.11 punktu.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektÄ tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Teismas, spręsdamas dėl sutarties sÄ lygų turinio, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

17. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (rangovas) sudarė pirkimo sutartį, pagal kuriÄ rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus (Sutarties 1 punktas) (t. 1, b. l. 31–53).

Pagal Sutarties 9 punktÄ , užsakovas sumoka rangovui už faktiÅ¡kai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku pagal darbų priėmimo–pardavimo aktÄ , darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ ir pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavaliÅ¡kais sprendimais (t. 1, b. l. 33). Sutarties 16.1 punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakovo užsakymÄ , kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi bÅ«ti atlikti (t. 1, b. l. 34).

Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad rangovas įsipareigoja ,,nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir / ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės“ (t. 1, b. l. 34).

Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovÄ ir darbus atlikti pagal jo pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 punktas).

18. Taigi, Sutartimi Å¡alys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėsenÄ , tačiau visais atvejais prieÅ¡ atlikdamas kelio remonto darbus rangovas privalo gauti užsakovo (atsakovės) raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ , prieÅ¡ingu atveju už atliktus darbus neapmokama. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebÅ«tinas, tačiau atsakovė apie tokiÄ situacijÄ turi bÅ«ti informuojama. Ä®vertinus Å¡ių Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad rangovas priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ Ä¯gyvendino savarankiÅ¡kai (CK 6.193 straipsnis).

Priešingai, kelių remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus rangovas atlieka ne savo nuožiūra, o pagal atsakovės nurodymus. Net išskirtinai pavojingose situacijose, kai veiksmų būtina imtis nedelsiant, rangovas privalo informuoti atsakovę.

19. Turint galvoje Å¡ių Sutarties nuostatų visumÄ , aplinkybė, kad Sutartyje įraÅ¡yta nuostata, jog rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiÅ«ros, savaime nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik sutarties nuostatos, kad atsakovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, savaime neįrodo, jog atsakovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas.

Reikia analizuoti Å¡alių sudarytÄ sutartį kompleksiÅ¡kai, vertinant ar atsakovui yra suteikta teisė savarankiÅ¡kai, savo nuožiÅ«ra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiÅ«ros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju sutarties turinio analizė leidžia pripažinti, kad rangovui teisė savo nuožiÅ«ra valdyti kelius nebuvo perduota, su juo pasiraÅ¡yta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiÅ«ros sutartis.

20. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymÄ ir valdymo teisės perdavimÄ kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Pagal pastarojo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios iÅ¡imtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas).

Savivaldybės turtÄ kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimÄ duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų visumÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartis turi bÅ«ti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiÅ«ros darbų vykdymo, įskaitant stebėsenÄ ir eismo saugumui keliančių defektų paÅ¡alinimÄ . Dėl to spręstina, kad Å¡ia Sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovui ir jų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovė.

Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turi teisę, esant pagrindui, reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo kelio valdytojai (savininkei) atsakovei. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų 22. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ .

CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sÄ lygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto.

23. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kelio su žalÄ sukėlusiu defektu valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme laikytina atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio dangos defektas (duobė) buvo nepažymėta, neaptverta. IeÅ¡kovės apdraustas automobilis įvažiavo į Å¡iÄ duobę ir buvo apgadintas, t. y. dėl kelio defekto kilo žalos, kuriÄ atlyginio draudikė ieÅ¡kovė ir regreso tvarka reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės – už žalÄ atsakingo kelio su defektu dangoje valdytojo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

24. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, nes byloje nėra duomenų, jog ginčo automobilį bÅ«tų įvertinę įmonių, turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Teismas atmeta Å¡iuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas turi teisę apžiÅ«rėti draudžiamÄ turtÄ , o jeigu reikia, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė gali bÅ«ti skiriama tik prireikus, konstatuotina, kad Å¡ios nuostatos suteikia draudikui teisę vertinti draudžiamÄ turtÄ . Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos turto vertinimÄ Ä¯vardija kaip su draudimo veikla susijusiÄ leistinÄ veiklÄ , t. y. taip pat įtvirtinta, kad draudimo bendrovės turi įgaliojimus atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka apdrausto automobilio žalos nustatymui nėra privaloma, nes Å¡iuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-69-438/2015).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė žalos dydį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus (t. 1, b. l. 24–32), tuo tarpu atsakovė Å¡ių duomenų neginčijo, kitokias iÅ¡vadas dėl žalos dydžio leidžiančių daryti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas CK 6.266 straipsnio pagrindu, taip pat į tai, jog atsakovė nenuginčijo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1011,37 Eur žalai atlyginti. Dėl transporto priemonės vairuotojo veiksmų įtakos atsakovės civilinei atsakomybei 26. Atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Atsakovė nurodė, kad žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Grįsdama Å¡iuos teiginius, atsakovė teigė, jog automobilio vairuotojo veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar jis negalėjo sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties.

27. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų bei dėl automobilio vairuotojo elgesio atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

28. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, Å¡alių įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė duomenis apie ginčo eismo įvykį: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio 2019 m. gegužės 15 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , duomenis apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schemÄ , vairuotojo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , eismo įvykio vietos fiksavimo nuotraukas (t. 1, b. l. 13–17). Å ioje pateiktoje eismo įvykio tyrimo medžiagoje pareigÅ«nų nėra užfiksuota, kad automobilio vairuotojas bÅ«tų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas automobilio vairuotojas detaliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes: kad buvo transporto grÅ«stis, dėl to jis važiavo mažesniu nei leistinas greičiu ir duobę kelyje pastebėjo per vėlai, nes ji pasirodė iÅ¡ karto pravažiavus prieÅ¡ tai grÅ«styje judėjusiam automobiliui. Tuo tarpu atsakovė, keldama klausimÄ dėl galimo automobilio vairuotojo neatsargumo, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). HipotetiÅ¡kai keliami klausimai ir samprotavimai nėra pakankamas pagrindas paneigti byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinių palÅ«kanų 30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai.

Tai nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytÄ dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Rekomendacijose nurodyti kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl konkrečiu atveju pagrįsto ir protingo teisinės pagalbos išlaidų dydžio.

33. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė Å¡ias patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 35, 36). Atsakovė prašė šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti arba Å¡ias iÅ¡laidas sumažinti, nurodydama, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma (500 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, yra neadekvati bylos ir parengtų dokumentų sudėtingumui.

Teismas pripažįsta Å¡iuos atsakovės teiginius nepagrįstais. PraÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose įtvirtinti maksimalÅ«s dydžiai. Ä®vertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokato atstovavimo teisme laikÄ , tinkamÄ pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, teismo posėdžio metu teiktus paaiÅ¡kinimus su itin gausia teismų praktikos analize, spręstina, jog iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nevirÅ¡ija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 23 Eur už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5).

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 523 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos byloje yra 5,12 Eur, t. y. virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur). Dėl to valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : patenkinti ieÅ¡kovės ,,If P&C Insurance AS“, veikiančios per ,,If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti ieÅ¡kovei ,,If P&C Insurance AS“, veikiančiai per ,,If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje (juridinio asmens kodas 302279548) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 1011,37 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienuolika eurų 37 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1011,37 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 523 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 5,12 Eur (penkis eurus 12 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Latvelė