2019-07-31 Nr. AB-14908-3-64-3-01019-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2311-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01019-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2016 m. spalio mėn. pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kamerose, neatitinkančiose higienos reikalavimų. Be to, kameros sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, jis nebuvo atskirtas nuo kameros gyvenamojo ploto, nebuvo įrengta mechaninė oro vėdinimo sistema. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. gegužės 18 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis (nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.), pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 93. Pažymėjo, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl neįmanoma įrengti papildomą ventiliaciją ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę oro drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jo teisės buvo pažeistos, nes jis buvo laikomas šaltose ir drėgnose (iš esmės netinkamai vėdinamose) kamerose, kadangi iš teisės aktų matyti, jog toks kamerų vėdinimas atitiko pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu galiojančius teisės aktus. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl netinkamų sąlygų Šiaulių TI, nes į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 3 d. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 93, kurios plotas – 18.23 kv. m, joje buvo laikoma nuo 2 iki 5 asmenų. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 4 d. atliko kameros Nr. 93 patikrinimą (išvados surašytos 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84) ir nustatė, kad kameroje Nr. 93 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitinka nustatytas higienos normas – kamera suremontuota, pelėsio nėra. Laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios keturios vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punkto reikalavimas); dėl laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančių vonelių daiktams sudėti valymo ir dezinfekcijos, nepateikė pagrindinio valymo registro dokumentų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 59 punkto reikalavimas); kamerose Nr. PK 4, Nr. PK 6, Nr. PK 8, Nr. PK 5 tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai patvirtino, jog kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Įvertinęs rašytinius įrodymus, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus teismas sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priteisė iš atsakovo 30 Eur dydžio neturtinę žalą pareiškėjo naudai.

III. 9. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI kamerose nėra tinkamo vėdinimo, o atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog įrengti atskiro vėdinimo neįmanoma. Jo nuomone, teismo priteista neturtinės žalos suma yra neadekvati jo patirtiems išgyvenimams. Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra numatyta Konstitucijoje ir ji turi būti įgyvendinama nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, įskaitant ir teisingumo principo.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tokių aplinkybių sprendime taip pat nenustatė ir pats teismas. Nesant įrodymų dėl senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsakovo vertinimu, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, todėl priteista neturtinės žalos suma atitinka ne tik pareiškėjo patirtus nepatogumus, bet ir teismų praktikoje taikytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas teismui neskundė gyvenamojo ploto neatitikimo nustatytoms normoms, tačiau skundėsi dėl kameros neatitikimo higienos reikalavimams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės dėl to, kad Šiaulių TI neužtikrino teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų.

14. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, daliai pareiškėjo reikalavimų pritaikęs ieškinio senaties terminą, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą, todėl teismas dėl nustatyto pažeidimo priteisė 30 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog Šiaulių TI kamerose nėra tinkamo vėdinimo, o atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog įrengti atskiro vėdinimo neįmanoma. Taip pat pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma), kuri galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d., 21 punkte nustatyta, jog pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos 2 p.).

18. Vadovaujantis Higienos normos 2 punktu, pagal kurį ši Higienos norma yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o Šiaulių TI Higienos normos įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jai nėra taikomas reikalavimas kamerose, taip pat ir sanitariniuose mazguose, įrengti vėdinimo ar kondicionavimo sistemas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1314-442/2018). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui nepateikus duomenų apie sanitariniame mazge esančią atskirą oro šalinimo sistemą, laikytina, jog sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktais keliamų reikalavimų.

19. Šioje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik pareiškėjas, t. y. asmuo, kuriam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys apeliacinio skundo teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė. Todėl, vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytu aspektu paliktinas nepakeistas.

20. Pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, t. y. 10 000 Eur, o pirmosios instancijos teismo pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteista suma laikytina adekvačia jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas