a91c63f9-ba20-471b-9fe5-1ebe2b08ab09 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1784/2014Teismo proceso Nr. 2-57-3-00476-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. L. (A. L.) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1448-112/2014 pagal ieÅ¡kovo K.

J. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje kilęs ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.              Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2012 m. lapkričio 2 d. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 290 000,00 EUR (1 001 312,00 Lt) sumai.

IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ginčo vekselį vykdomojoje byloje Nr. 00741322722 iki kol bus iÅ¡ nagrinėta byla. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                          Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino ir iki sprendimo priėmimo byloje sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 00741322722.             Teismas, pažymėjo, kad patenkinus ieÅ¡kinį, tačiau nesustabdžius vykdymo veiksmų, gali bÅ«ti pažeistos ieÅ¡kovo K.

J. teisės, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir teismo sprendimui esant ieÅ¡kovo naudai, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl to yra pagrindas stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 00741322722. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Skunde teigiama, kad:              1. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas nepagrįstas įrodymais. IeÅ¡kovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis akivaizdžiai siekia užvilkinti atsiskaitymo laikÄ .              2. IeÅ¡kovo K. J. skolos yra didelės, iÅ¡ jo turto vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl sustabdžius vykdymo veiksmus, tikėtina, kad atsakovas vėliau negalės susigrÄ Å¾inti skolos.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jo netenkinti, nurodydamas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis patirtų nepatogumų sprendžiant iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų grÄ Å¾inimo klausimÄ .

Atsakovas nepateikė informacijos apie savo turtinę padėtį, remiantis kuria bÅ«tų galima spręsti, kad nebÅ«tų trukdžių ieÅ¡kovui susigrÄ Å¾inti iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai nepagrįstas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto pasiraÅ¡ius vekselį jo neginčijo, dar savaime nereiÅ¡kia, kad vekselis yra nenuginčijamas ir teisėtas.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirÄ jame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d).Å ioje byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti nagrinėjamoje byloje laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymÄ vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal apeliantui notaro atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios nuostatos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo, iÅ¡skiriama, kad teismas spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ .

Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, o bÅ«tent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-117/2014).

             Atskirajame skunde apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas įrodinėjamas CPK 144 straipsnio 1 dalies netinkamu taikymu, t. y. klaidingu prima facie doktrinos taikymu ir nepagrįstu grėsmės bÅ«simam teismo sprendimo įvykdymui konstatavimu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atliekant preliminarų pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimÄ jų pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas iÅ¡ esmės. Å iuo atveju tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės. IeÅ¡kovo pasirinktas jo teisių gynimo bÅ«das: byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl teisinių santykių modifikavimo (teisių panaikinimo) – praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu atsakovo iÅ¡duotÄ vekselį, įstatymų leidžiamas.

IeÅ¡kinio tenkinimo atveju bÅ«tų panaikinta apelianto reikalavimo teisė į ieÅ¡kovÄ pagal ginčo vekselį. Aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , prima facie doktrinos požiÅ«riu negali bÅ«ti traktuojamos kaip objektyviai negalimos – esÄ iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės jos negalėtų bÅ«ti pripažintos įrodytomis. Todėl konstatuotina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ (CPK 185 straipsnis).

Vis dėlto teismas nepagrįstai sprendė esant bÅ«tinybę taikyti praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad ekonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui.

EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų bÅ«ti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės bÅ«tų neproporcingos siekiamiems tikslams.              Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – užkirsti keliÄ galimai žalai ieÅ¡kovui ir naujiems ginčams tarp Å¡alių atsirasti, t. y. užtikrinti teisinių santykių status quo iÅ¡saugojimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Nustatyta, kad notarė 2013 m. gegužės 13 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 290 000,00 EUR (1 001 312,00 Lt) sumos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovo (visa iÅ¡ieÅ¡koma suma 1 004 336,74 Lt).

Å is vykdomasis įraÅ¡as yra pateiktas antstoliui ir jo pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Neginčytina, kad nesustabdžius apelianto pradėtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai gali bÅ«ti iÅ¡ dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomÄ jį dokumentÄ (CPK 587 straipsnio 8 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, ieÅ¡kovas turėtų ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ apeliantui dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo.

Pažymėtina, kad teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieÅ¡kovas neprarastų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas per se sÄ lygoja suvaržymų vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių nustatymÄ , todėl, kaip minėta, teismas spręsdamas jų taikymo poreikio klausimÄ turi užtikrinti ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų reikalavimų įgyvendinimÄ . Apelianto reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ patvirtina 2012 m. lapkričio 2 d. vekselis bei jo pagrindu Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J.

Å . 2013 m. gegužės 13 d. atliktas vykdomasis įraÅ¡as. Kol nėra iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, pagrįstumo klausimas, apelianto reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. Pagal konkrečiai Å¡ios bylos situacijÄ , ginčo vekselyje įtvirtintos ieÅ¡kovo mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . TÄ implikuoja aplinkybės dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų skaičiaus ir bendro įsipareigojimų masto.

Objektyvaus pagrindo teigti, kad apeliantas ieÅ¡kinio tenkinimo atveju vengtų iÅ¡siieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo, nėra.              Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti atsakovo atžvilgiu praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę tinkamai neįvertino poreikio užtikrinti Å¡alių teisinių santykių stabilumÄ ir jo santykio su CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų reikalavimais. Dėl Å¡ios priežasties apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas.

             Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės apeliacinio proceso rezultatui neturi, todėl jie detaliau neaptariami. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:             panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovo K. J. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjas                                                                                                                                  Konstantinas Gurinas