a91c1877-0641-41fa-8fb7-4c24a31fc48b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. e2YT-9359-1019/2017        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03505-2017-2                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; (S)                                                3.2.6.1.; 3.4.1.3.; 3.4.5.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,dalyvaujant pareiškėjai A.

S., jos atstovei advokatei Evitai Tumei,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei RÅ«tai Norkutei-Aldakauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. S., J. S., A. S., K. S., D. S., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

S., gimęs 1977 m. kovo 31 d., miręs 2016 m. rugsėjo 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini) yra K. S., gimusio 2002 m. liepos 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių K. S. gimimo liudijime įraÅ¡yti duomenis apie tėvÄ â€“ A. S.. Nurodo, kad su A. S. susipažino 2001 metais Vokietijoje, kartu gyveno Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Artimai bendravo kaip pora, palaikė lytinius santykius, vedė bendrÄ Å«kį. 2001 metais ji pastojo, A. S. labai apsidžiaugė, visÄ nėštumo laikotarpį ja rÅ«pinosi, laukė gimsiančio vaikelio.

Bijodama gimdyti ne savo Å¡alyje, be artimųjų paramos, pareiÅ¡kėja grįžo gimdyti į LietuvÄ . 2002 m. liepos 5 d. gimė sÅ«nus K.. Gimus sÅ«nui, A. S. sÅ«nų pripažino, palaikė su juo artimÄ ryšį, nuolat bendravo internetu per Skype programÄ . 2003 metais pareiÅ¡kėja su sÅ«numi vyko lankyti tėčio A. S.. A. S. nusprendė nekeisti savo gyvenamosios vietos ir likti gyventi Vokietijoje. Tuo tarpu ji su sÅ«numi apsigyveno Lietuvoje. Nepaisant to, A. S. nuolatos palaikė ryšį su sÅ«numi, rÅ«pinosi jo auginimu.

Sūnui paaugus, jie nuolat bendraudavo telefonu, internetu, tėvas siųsdavo sūnui dovanas. 2006 metais sūnų krikštijo. Iš civilinėje byloje esančio Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios krikšto liudijimo matyti, kad vaiko tėvais nurodomi A. S. ir A. S.. Be to, A. S. nuo pat vaiko gimimo sūnų išlaikė, t. y. prisidėjo prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo – sūnaus išlaikymui siųsdavo pinigus. Nepilnamečio sūnaus dokumentų nespėjo tinkamai sutvarkyti, kadangi A.

S. netikėtai 2016 m. rugsėjo 24 d. mirė. Nurodo, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas praÅ¡omas nustatyti, siekiant nepilnamečiam sÅ«nui paveldėti po tėvo A. S. mirties jam priklausiusį turtÄ , jei tokio turto mirusysis turėjo. Taip pat, kad sÅ«nus galėtų įgyti kitas asmenines neturtines bei turtines teises (gauti valstybės teikiamÄ socialinę paramÄ ir kt.) ir jas įgyvendinti, kadangi teisines pasekmes sukelia tik įstatymų nustatytas giminystės artumo laipsnis. PareiÅ¡kėja pažymi, kad kitokiu bÅ«du gauti A.

S. tėvystę sÅ«naus K. S. atžvilgiu patvirtinančių dokumentų neturi galimybės. IeÅ¡kinio teisenos tvarka nustatyti tėvystės nebeįmanoma dėl A. S. mirties. Ä®rodyti sÅ«naus ir jo tėvo giminystės ryÅ¡io dokumentais taip pat negali, kadangi, registruojant vaiko gimimÄ , A. S. sÅ«naus gimimo akto įraÅ¡e kaip tėvas nebuvo nurodytas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti pareiÅ¡kime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad mirusysis A.

S. yra jos vaiko biologinis tėvas. Su vaiko tėvu, iki vaikui gimstant, Vokietijoje gyveno kartu beveik metus. Kartu gyveno kaip Å¡eima. Gimdyti iÅ¡vyko į LietuvÄ . Vėliau gyventi į VokietijÄ negrįžo. A. pripažino savo sÅ«nų K., su juo bendravo, dažnai skambindavo, prisidėjo prie sÅ«naus materialinio iÅ¡laikymo – siųsdavo pinigus, pirko dovanas. Ä® LietuvÄ A. grįždavo labai retai, kas keleri metai. PareiÅ¡kėja su vaiku Vokietijoje buvo vienÄ kartÄ . Apie K. gimimÄ Å¾inojo A. brolis.

Su A. mama truputį bendravo telefonu, su tėčiu nėra bendravusi, kadangi jis serga. Apie Audriaus mirtį sužinojo iÅ¡ jo sesės Kristinos, bet jis jau buvo palaidotas.Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnis, 123 straipsnis). Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos A. S. nepažįsta ir niekada su ja nebendravo. Suinteresuotas asmuo R.

S. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ nurodydama, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o teismo civilinę bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad į teismo posėdį atvykti neturi galimybių, kadangi slaugo sergantį vyrÄ J. S.. Sutinka, kad K. bÅ«tų suteikta sÅ«naus A. pavardė – S.. Suinteresuoti asmenys J. S., K. S., D. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių praÅ¡ymų byloje nepareiÅ¡kė.

Kadangi visiems suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.Teismo posėdyje iÅ¡klausytas nepilnametis pareiÅ¡kėjos sÅ«nus K. S. prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad A. S. laikė savo tėvu. Su tėvu tarpusavyje bendravo nuo pat mažens, A. jis vadino tėčiu. Su tėvu matydavosi kas porÄ metų. Tėvas jam pirkdavo dovanų, prisidėjo prie jo materialinio iÅ¡laikymo. Tėvo artimųjų nepažįsta.

Sutinka, kad pavardė liktų S..  Liudytoja K. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos draugė nuo 1998 metų. Kartu iÅ¡vyko į VokietijÄ , gyveno skirtinguose miesteliuose. Vokietijoje gyveno apie 2 metus. Vokietijoje A. susipažino su A., buvo pora. Liudytoja bendravo su jais A. nėštumo metu. A. A. labai rÅ«pinosi. Kai gimė K., A. stengėsi bÅ«ti geru tėvu, palaikė A. finansiÅ¡kai.Liudytoja O. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos mama. K. tėčio A. nėra mačiusi.

Dukra A. gyveno Vokietijoje. Apie A. sužinojo, kai A. grįžo iÅ¡ Vokietijos nėščia. Dukra A. visada sakydavo, kad A. – K. tėvas. K. A. vadina tėčiu, sakė, kad tėtis atveža dovanų. Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad A. yra jo duktė. 2001 metais dukra iÅ¡vyko į VokietijÄ dirbti. Ä® VokietijÄ buvo nuvykęs lapkričio mėnesį. A. gyveno jau su A., jie nuomavosi butÄ Frankfurte. A. dukra pristatė kaip draugÄ , su kuriuo gyvena. KitÄ kartÄ A. matė, kai vežė dukrÄ ir anÅ«kÄ pas A.

į VokietijÄ , ten jie buvo apie savaitę. A. bendravo su sÅ«numi, siųsdavo dovanų ir pinigų. K. noriai bendravo su tėčiu, skaudžiai reagavo į tėčio netektį. Su A. bendravo tik 2 kartus.Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad A. S. buvo jo draugas, gyveno ir dirbo kartu. Su A. bendravo kaip broliai. Su A. susipažino, kai ji pirmÄ kartÄ su tėčiu ir K. atvažiavo į VokietijÄ . A. pripažino, kad K. yra jo sÅ«nus, pasakodavo apie savo vaikÄ , pirko jam dovanas, siųsdavo jam pinigų.

A. pažinojo iki pat mirties, apie jo mirtį pranešė A..IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui 2017 m. kovo 29 d. iÅ¡vadÄ Nr. A715-1270/l7(2.13.2.11-AD15) nurodydamas, kad nepilnametis K. S., gimęs 2002 m. liepos 5 d., kartu su mama A. S. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso A. S., Å¡varus, tvarkingas. Berniukas turi savo kambarį, apstatytÄ reikiamais baldais bei daiktais, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sÄ lygos.

K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje. Skyriaus vyriausiajai specialistei A. D. pakalbinus berniukÄ , jis sakė, kad su mama gerai sutaria, ji juo rÅ«pinasi, domisi jo mokslais, laisvalaikiu. Pasak K., jo santykiai su tėčiu A. buvo geri, jis jam paskambindavo, atvažiuodavo į LietuvÄ jo aplankyti, domėdavosi jo mokslais, jis labai iÅ¡gyvena dėl tėčio mirties. A. S. dirba LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyr. specialiste. Nurodė, kad jos darbo pajamos - apie 700 Eur/mėn. Pasak pareiÅ¡kėjos, vaiko tėvas A.

S. dažnai atvažiuodavo į LietuvÄ aplankyti sÅ«naus, atveždavo dovanų, skambindavo jam, teikė iÅ¡laikymÄ , Karolis turėjo vykti pas jį į svečius. Skyriaus nuomone, pareiÅ¡kėjos A. S. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai nepilnamečio K. S., gimusio 2002 m. liepos 5 d., interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Teismo posėdyje skyriaus atstovė pateikė galutinę iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

             Pareiškimas tenkintinas.Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, mirÅ¡ta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylÄ CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingÄ ja teisena).

Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

CK 3.148 straipsnyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei Å¡alys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Todėl teismas, siekdamas padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tėvystės egzistavimÄ , gali remtis Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės pagrįstos jos, nepilnamečio sÅ«naus paaiÅ¡kinimais, liudytojų K.

K., O. S., A. S., Ž. B. parodymais, rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2002 m. liepos 5 d. gimusio K. S. gimimo liudijime motina įrašyta A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o vaiko tėvas nenurodytas. Iš Gyventojų registro tarnybos 2017-02-10 pažymų matyti, kad A. S. gimė 1977 m. kovo 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2016 m. rugsėjo 24 d. Jo tėvas – J. S., gimęs 1950-10-19, motina – R. S., gimusi 1957-01-03, sesuo – K.

S., gim. 1983-10-01, brolis – D. S., gimęs 1984-11-22, sesuo – A. S., gimusi 1991-05-29, brolis – R. S., gimęs 1978-05-10, miręs 2002-03-18, brolis – K. S., gimęs 1988-01-24, miręs 2010-05-20.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su A. S. susipažino Vokietijoje 2001 metais, kartu gyveno Frankfurte prie Maino beveik metus. PareiÅ¡kėja kartu su A. S. gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, palaikė artimus santykius.

Su A. Å¡eima bendravo mažai. PareiÅ¡kėja tapo nėščia ir gimdyti nusprendė grįžti į LietuvÄ . 2002 m. liepos 5 d. pareiÅ¡kėja pagimdė sÅ«nų Karolį, tačiau atgal į VokietijÄ gyventi nebegrįžo. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (el. b. l. 19-21, 25, 40-46) nustatyta, kad iki vaiko gimimo ir vėliau iki pat savo mirties A. S. savo veiksmais pripažino esantis K. S. biologinis tėvas – A. S. su vaiku bendravo, palaikė su juo artimÄ ryšį, juo domėjosi, rÅ«pinosi, atvažiuodavo į LietuvÄ jo aplankyti.

A. S. taip pat prisidėjo ir prie sÅ«naus K. materialinio iÅ¡laikymo, pareiÅ¡kėjai siųsdavo pinigų, per draugÄ pareiÅ¡kėjai perduodavo siuntinius, pinigų. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis byloje apklaustų liudytojų parodymais, nors keli iÅ¡ jų yra artimi pareiÅ¡kėjos giminaičiai. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai nėra prieÅ¡taringi dėl esminių aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos nagrinėjamoje byloje. Liudytojai teismo posėdyje nuosekliai paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjos pažinties su A.

S. aplinkybes, jų bendro gyvenimo laikotarpį, A. S. veiksmus, kuriais jis pripažino save gimusio vaiko K. S. biologiniu tėvu. Suinteresuotieji asmenys prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kimo nepareiÅ¡kė. IÅ¡ byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 10 d. buities tyrimo akto Nr. A715-1270/17(2.13.2.11-AD15) matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorei bendraujant su nepilnamečiu Karoliu, jis paaiÅ¡kino, kad jo santykiai su tėčiu A. S. buvo geri, jis jam skambindavo telefonu, Skype programa, atvažiuodavo į LietuvÄ jo aplankyti, domėdavosi jo mokslais, laisvalaikiu.

Nepilnamečio Karolio teigimu, jis A. S. laikė savo tėvu ir labai iÅ¡gyvena dėl jo mirties. Å ias aplinkybes nepilnametis K. S. patvirtino ir teismo posėdžio metu.Kadangi vaiko K. S. pradėjimo laikotarpiu pareiÅ¡kėja gyveno kartu su A. S. Vokietijoje, artimus santykius palaikė tik su A. S., darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad A. S. yra K. S., gimusio 2002 m. liepos 5 d., tėvas. Å ie įrodomieji faktai yra pagrindas tėvystei nustatyti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , t. y. byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjos, nepilnamečio sÅ«naus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog 2002 m. liepos 5 d. gimusio vaiko K.

S. tėvas yra A. S. (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Todėl teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkina ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. S. tėvas yra A. S., K. S. gimimo akto įraÅ¡e tėvu įraÅ¡ytinas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)Kadangi pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka nustatyti tėvystės (A. S. yra miręs), praÅ¡omas faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. S. sÅ«nus K. S. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :            PareiÅ¡kimÄ patenkinti.           Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad nepilnamečio vaiko K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2016 m. rugsėjo 24 d.Ä®pareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių K.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įraÅ¡yti duomenis apie tėvÄ , t. y. kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Å is faktas nustatytas siekiant, kad mirusiojo A. S. sÅ«nus K. S. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

         Teisėja                                                                                                              Jurgita Rimeikienė