2013-05-02 Nr. AB-1505-3-61-3-02019-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-764/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02019-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ skundą atsakovui Valstybinei kalbos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, valstybės įmonei „REGITRA“, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Europos žmogaus teisių fondas“ (toliau – ir Fondas) su skundu (b. l. 1−6), kurį patikslino (b. l. 28−33), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) priimtus sprendimus:

1.1) 2012 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 10V-392 „Dėl valstybinės kalbos vartojimo“;

1.2) 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 10V-390 „Dėl įmonių pavadinimų“;

1.3) 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 10V-389 „Dėl valstybinės kalbos vartojimo“;

2) įpareigoti Inspekciją pareiškėjo skundus išnagrinėti iš naujo.

Paaiškino, kad Fondas kreipėsi į Inspekciją su skundais „Dėl apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais − banderolėmis“, „Dėl vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių“, „Dėl įmonių pavadinimų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų ir Konstitucinio Teismo nutarimų“. Atsakydama į minėtus skundus, Inspekcija Fondui atsiuntė skundžiamus sprendimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Pasisakydamas dėl atsakovo sprendimo dėl banderolių neteisėtumo, pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu (toliau – ir VKĮ, Valstybinės kalbos įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintomis Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais taisyklėmis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 405, teigė, kad Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) veiksmai, kuomet pateikiami banderolių su nelietuviškais rašmenimis pavyzdžiai, prieštarauja VKĮ, Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosioms taisyklėms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl vardinių valstybinių numerių, remdamasis Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklėmis, teigė, kad jos, ta apimtimi, kuria viešuose užrašuose galima vartoti nelietuviškus rašmenis, taip pat prieštarauja minėtiems teisės aktams, nes vardiniai valstybiniai numeriai yra viešieji užrašai VKĮ 17 straipsnio prasme. Pareiškėjas nurodė, kad įmonių pavadinimuose taip pat turi būti vartojamos lietuviškos raidės. Tai grindė Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis Kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2(91). Teigė, kad juridinių asmenų pavadinimų, vardinių automobilių numerių, banderolių sudarymui ir rašymui turėtų būti taikomos analogiškos taisyklės asmens vardų ir pavardžių rašymui piliečio pase, t. y. minėti pavadinimai turi būti rašomi valstybine kalba, lietuviškais rašmenimis.

Atsakovas Valstybinė kalbos inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 80−81), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti ir Inspekcijos sprendimus palikti nepakeistus.

Nurodė, kad raidžių ir skaitmenų deriniai banderolėse yra sutartiniai ženklai, kurie nėra VKĮ objektas, todėl viešiesiems užrašams skirti reikalavimai jiems netaikomi. Automobilių identifikavimo ženkluose esantys deriniai nėra viešieji užrašai ir taip pat nepatenka į VKĮ apsaugos sferą. Rėmėsi VĮ „REGITRA“ generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintų Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių 5.1 punktu, VKĮ 16 straipsniu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 5, 6 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.40 straipsnio 3 punktu. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai gali būti ir su nelietuviškais rašmenimis. Atkreipė dėmesį, jog Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarime Nr. 2(91) „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sudarymo“ nustatomi tik lietuviškų pavadinimų sudarymo principai, todėl jų taikyti pavadinimams, sudarytiems iš kitų kalbų žodžių, taip pat raidžių derinių, neturinčių žodinės reikšmės nereikėtų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą (b. l. 71−72) į patikslinto skundo dalį dėl banderolių neteisėtumo, kuriuo su šia pareiškėjo skundo dalimi nesutiko.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo (toliau – ir SDBGĮ, Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymas) 2 straipsnio 7, 10 dalimis, 9 straipsnio 1 dalimi. Paaiškino, kad nelietuviški rašmenys (simboliai „X“), banderolių pavyzdžiuose žymintys vietą, kur bus įrašomos serijos raidės, yra reglamentuoti minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Be to, apyvartoje esančių banderolių serijos raidžių nustatymas nėra Tarnybai priskirta funkcija, šias raides nustato banderolių gamybos užsakovas. Tiek banderolių pavyzdžiuose, tiek banderolėse esantys rašmenys neprieštarauja VKĮ 17 straipsniui, nes jie negali būti laikomi viešaisiais užrašais, tai nėra gaminio pavadinimai ar aprašai, analogiškai kaip šiam straipsniui neprieštarauja ir tiksliųjų mokslų vadovėliuose įrašytos formulės su graikų abėcėlės raidėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „REGITRA“ pateikė atsiliepimą (b. l. 73−74), kuriame nurodė, kad sutinka su Inspekcijos 2012 m. birželio 22 d. rašte Nr. 10V-389 išdėstyta pozicija. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės dalyvauja tarptautiniame eisme, todėl valstybinio numerio ženklus turi aiškiai matyti, perskaityti ir suprasti visi tarptautinio eismo dalyviai bei jį kontroliuojantys pareigūnai, o lietuvių kalbos abėcėlės raidžių, turinčios diakritinius ženklus naudojimas valstybinio numerio ženkluose, tai labai apsunkintų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – ir Komisija) pateikė atsiliepimą (b. l. 77−78), kuriuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad raidžių ir skaitmenų deriniai banderolėse yra sutartiniai ženklai arba simboliai, todėl nėra pagrindo sieti šiuos simbolius su kuria nors konkrečia kalba. Dėl valstybinių numerių, paaiškino, kad Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės ženklų sandaros ir rašmenų nereglamentuoja, todėl transporto valstybinių numerių ženklams, sudaromiems iš skaitmenų ir raidžių derinių, netaikytinos. O juridinių asmenų pavadinimai gali būti ir nelietuviški, remiantis CK 2.40 straipsnio 3 dalimi, Komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 11 punktu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu (b. l. 134−137) pareiškėjo VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi VKĮ 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintomis Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais taisyklėmis, SDBGĮ 2 straipsnio 1, 10 dalimis, 9 straipsnio 1 dalimi, VĮ „REGITRA“ generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintų Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių 1, 5.1 punktais, CK 2.40 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 5 punktu.

Atlikęs nurodytų teisės aktų normų analizę, teismas darė išvadą, kad SDBGĮ imperatyviai nurodo, kad banderolių pavyzdžiuose leistinas nelietuviško rašmens (simbolio „X“) naudojimas. Tiek banderolių pavyzdžiai, tiek pačios banderolės nelaikomos viešaisiais užrašais, kadangi pati įstatymo formuluotė nurodo, jog banderolė yra ženklas. Banderolės sudaromos iš raidžių ir skaičių derinių, kurie yra paprasčiausi simboliai, ženklai ir kurie nesietini su tam tikra kalba, todėl jų sudarymui netaikomas VKĮ 17 straipsnis.

Pasisakydamas dėl vardinių valstybinių numerių, teismas pažymėjo, kad pati vardinio valstybinio numerio ženklo formuluotė, pateikta minėtose Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklėse, aiškiai nurodo, kad vardinis valstybinis numeris – tai ženklas, sudarytas iš įvairių skaitmenų arba raidžių ir skaitmenų derinių. Galimos naudoti raidės taip pat aptartos minėtose taisyklėse. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad vardiniai valstybiniai numeriai yra sudaryti iš tam tikrų simbolių, kurie nėra viešieji užrašai, todėl vardinių valstybinių numerių sudarymui netaikomas LR VKĮ 17 straipsnis.

Sprendime konstatuota, kad, kaip kad teisingai nurodyta Inspekcijos atsiliepime, Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 6 punkte nurodyta, kad prie nelietuviškų ar veiklos srities nenusakančių lietuviškų firmų pavadinimų rekomenduojama nurodyti minimalią informaciją apie firmą, o pateikti pavyzdžiai – „Electroliux“, „Velux“, „Ofrer INC“ – aiškiai nurodo, kad šiame teisės akte aptartais atvejais gali būti vartojami ir nelietuviški rašmenys, o Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 2(91) patvirtintose Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų sudarymo taisyklėse yra nustatomi tik lietuviškų pavadinimų sudarymo principai, todėl negalima jų taikyti pavadinimams, sudarytiems iš kitų kalbų žodžių, taip pat raidžių derinių, neturinčių žodinės reikšmės. Pagal aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad juridinių asmenų pavadinimai gali būti ir su nelietuviškais rašmenimis.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą ir konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, todėl juos naikinti vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 143−149), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą 2012 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3951-208/2012 ir priimti naują sprendimą – panaikinti kaip neteisėtus Inspekcijos sprendimus: 2012 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 10V-392 „Dėl valstybinės kalbos vartojimo“; 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 10V-390 „Dėl įmonių pavadinimų“; 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 10V-389 „Dėl valstybinės kalbos vartojimo“ ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo skundus išnagrinėti iš naujo.

Taip pat pateikti prašymai:

1) nagrinėjamą bylą skirti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai;

2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar VĮ „REGITRA“ generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintų Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių 5.1 punktas atitinka VKĮ 2 ir 17 straipsnių nuostatas;

3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 5 ir 6 punktai atitinka VKĮ 2 ir 17 straipsnių ir CK 2.40 straipsnio nuostatas;

4) nagrinėjamą administracinę bylą sujungti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjama administracine byla Nr. A502-223/2013 pagal pareiškėjo VšĮ „Žmogaus teisių fondas“ skundą dėl 2012 m. birželio 15 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1895-815/2012.

Apeliaciniame skunde, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) banderolė laikoma ženklu, bet joje naudojamas tekstas yra viešasis užrašas, todėl jam taikomas VKĮ 17 straipsnis.

2) Teismo išvada, kad valstybiniuose numeriuose pateikiama informacija nėra viešasis užrašas nemotyvuota. Pastebi, kad VKĮ numatyta jo taikymo sritis ir valstybiniai numeriai bei banderolės nepatenka į šio įstatymo taikymo srities išimtis.

3) Teismas taip pat nemotyvavo išvados, kad Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų sudarymo taisyklių negalima taikyti pavadinimams, sudarytiems iš kitų kalbų žodžių. Ši išvada nepagrįsta.

4) Teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos taikymo nagrinėjamu atveju.

5) Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 206 5.1 punkto atitikimo VKĮ, todėl teismo prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar VĮ „REGITRA“ generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintų Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių 5.1 punktas atitinka VKĮ 2 ir 17 straipsnių nuostatas.

6) Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 5 ir 6 punktai atitinka VKĮ 2 ir 17 straipsnių ir CK 2.40 straipsnio nuostatas. Nes teismas minėtomis taisyklėmis rėmėsi priimdamas sprendimą, nors jos jau negalioja.

7) Byloje sprendžiami sudėtingi teisės klausimai, be kita ko, dėl norminių teisės aktų atitikimo įstatymo galią turintiems teisės aktams, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos konstitucinės doktrinos aiškinimo ir taikymo, todėl bylą tikslinga perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.

Atsakovas Valstybinė kalbos inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 161−163), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, pasisakydamas dėl apelianto reikalavimo ištirti norminių aktų teisėtumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažymi, kad apeliantas nėra subjektas, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismas su pareiškimu prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, todėl prašo šio prašymo nenagrinėti. Kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjas jokių naujų bylai svarbių įrodymų nepateikė, procedūrinių teisės normų pažeidimų byloje taip pat nenustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 155-156), kuriame nurodė:

1) pareiškėjo teiginys, kad banderolėje naudojamas tekstas yra viešasis užrašas klaidingas, nes tekstas yra rišlus kalbos darinys (susijęs, nuoseklus, logiškas), o banderolių raidės ir skaitmenys nėra niekaip susiję ir kalbos vienetų nesudaro. Šie raidžių ir skaitmenų dariniai nesietini nei su lietuvių, nei kokia kita kalba, taip pat su lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusu. Atitinkamai nepagrįstas ir pareiškėjo apeliavimas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą.

2) Dėl vardinių valstybinių numerių, pažymi, kad savo poziciją dėl jų išreiškė atsiliepime į skundą.

3) Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų papildomai nurodo, kad Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinosios taisyklės nustatė, kad viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti. Pagal CK 2.40 straipsnio 3 dalį, tokiais laikytini pavadinimai sudaryti taip, kad būtų tapatūs ar panašūs į užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų pavadinimus, jei yra šių sutikimas juos naudoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokių juridinių asmenų pavadinimai gali būti ir nelietuviški. Pažymi, kad Komisija neturi kompetencijos vertinti, ar visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų, Komisijos nutarimų ir CK 2.40 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinio skundo dalį dėl banderolių teisėtumo (b. l. 157−158), kuriame nurodė, kad su šia apeliacinio skundo dalimi nesutinka.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo pateikti atsiliepime į skundą. Kartu pažymi, kad dokumento serijai žymėti naudojamos rašmenų kombinacijos yra sutartiniai ženklai, nesudarantys reikšminių žodžių ar sąvokų, yra tik simbolinis žymėjimas, tinkamai numeruotų dokumentų apskaitai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjo pateiktų procesinių prašymų.

Dėl apelianto prašymo bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalį, sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Susipažinusi su bylos medžiaga ir byloje keliamais klausimais, teisėjų kolegija nelaiko bylos esant tokia sudėtinga, jog jos nagrinėjimui būtų tikslinga sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

Taip pat atmestinas apelianto prašymas nagrinėjamą bylą sujungti su administracine byla Nr. A502-223/2013, kurioje taip pat nagrinėtas pareiškėjo Fondo skundas atsakovui Inspekcijai, nes minėta byla jau išnagrinėta ir joje 2013 m. sausio 17 d. priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais atsakovas atsakė į pareiškėjo skundus dėl galimų Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų banderolėse, vardiniuose valstybiniuose numeriuose ir įmonių pavadinimuose naudojant nelietuviškus rašmenis. Atsakovas skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad egzistuojantis rašmenų naudojimas nurodytose srityse VKĮ ir kitų galiojančių teisės normų nepažeidžia, todėl pareiškėjo skundai toliau nenagrinėtini.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, teisingai jas aiškindamas, detaliai pasisakydamas dėl kiekvieno iš pateiktų reikalavimų bei aiškiai sudėliodamas argumentaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtai ir pagrįstai skundo netenkino. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui ar keitimui.

Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Atsižvelgiant į tai, bei vertinant pareiškėjo skundo argumentus, jog nelietuviškų rašmenų naudojimas apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo banderolėse yra minėtos įstatymo nuostatos pažeidimas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintose Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklėse (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. kovo 1 d.) banderolės apibrėžiamos kaip apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialieji ženklai. Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo (2007 m. lapkričio 15 d. Nr. X-1328 redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog banderolė – valstybės leidžiamas numeruotas ženklas su technologinės apsaugos priemonėmis, naudojamas Lietuvos Respublikoje skirtiems parduoti etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams ir apdorotam tabakui ženklinti. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko etalonas – pagal tvirtinančios įstaigos patvirtintą Vyriausybės vertybinio popieriaus, banderolės, keleivinio transporto bilieto, oficialiojo žymėjimo ženklo, dokumento blanko privalomąją formą ir saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko grafinį projektą pagamintas saugusis dokumentas ar saugusis dokumento blankas, turintis visas jam patvirtintas saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko technologinės apsaugos priemones. Pagal SDBGĮ 9 straipsnį, Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų privalomąją formą rengia ir tvirtina tvirtinanti įstaiga. Rengiamoje privalomojoje formoje serija žymima raide (raidėmis) „X“, o numeris žymimas skaitmeniu (skaitmenimis) „0“ (9 str. 1 d.). Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų tekstas ir rekvizitai turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas ir raštvedybos reikalavimus (9 str. 2 d. ).

Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog raide (raidėmis) „X“ patvirtintose privalomos formos apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo banderolėse žymima serija, ji nėra tekstas, tad negali būti laikoma viešuoju užrašu VKĮ prasme. Atitinkamai, atsakovas pagrįstai sprendė, kad VKĮ taip nėra pažeidžiamas.

Dėl skundo dalies, kuria teigiama, jog vardiniai valstybiniai numeriai taip pat laikytini viešaisiais užrašais, todėl juose turi būti naudojami tik lietuviški rašmenys, teisėjų kolegija, remdamasi VĮ „REGITRA“ generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintų Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių 1 punktu pažymi, kad vardiniai valstybinio numerio ženklai (toliau – ir vardiniai VNŽ) – tai Lietuvos Respublikos standarto LST 1447 „Kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklai. Techniniai reikalavimai” reikalavimus atitinkantys numerio ženklai su įvairiais skaitmenų arba raidžių ir skaitmenų deriniais, kuriuos pasirenka numerio ženklą užsakantis transporto priemonės savininkas, jo įgaliotas asmuo arba kitas asmuo, numatantis ateityje įsigyti ir vardiniu VNŽ pažymėti transporto priemonę. Taisyklėse taip pat numatyti reikalavimai vardinio VNŽ užrašui: vardinio VNŽ užraše gali būti arabiški skaitmenys arba arabiškų skaitmenų ir didžiųjų lotyniškų raidžių (A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z) derinys (5.1 p.); pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas, parenkant užrašą vardiniame numeryje, galima panaudoti bendrinės lietuvių kalbos žodį (tikrinį ar bendrinį), firmos pavadinimą arba pavadinimo dalį (5.3 p.); užrašui vardiniame VNŽ negali būti vartojami nepadorūs, žargoniniai žodžiai, keiksmažodžiai, taip pat sąvokos, įžeidžiančios kitų rasių, tikėjimų ir pan. atstovus (5.4 p.).

Taigi vardiniuose valstybiniuose numeriuose naudojami įvairių lotyniškų raidžių, skaitmenų ar skaitmenų ir raidžių deriniai. Vardiniai valstybinio numerio ženklai − tai unikali simbolių seka, leidžianti identifikuoti ne tik nacionaliniame, bet ir tarptautiniame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Vardiniuose valstybiniuose numeriuose esantis simbolių seka, derinys, nesiejama su konkrečia kalba ir taip pat nelaikytina viešuoju užrašu VKĮ prasme, todėl joje gali būti naudojami ne tik lietuviški rašmenys.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog visi Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių pavadinimai turi būti rašomi lietuviškomis raidėmis. Atmesti šį argumentą leidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo (1993-2001 m.) 1995 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintų Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių (1997 m. lapkričio 20 d. Nr. 66 redakcija) (kurios, ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojo, todėl pirmosios instancijos teismas jomis rėmėsi pagrįstai) 2 punkte nustatyta, jog viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Firmos pavadinimas ir prekės ar paslaugos ženkle esantys žodžiai į kitas kalbas neverčiami (pvz., „Computerland“, „United Colors of Benetton“, „East“, uždaroji akcinė bendrovė „Svajonė“) (5 p.). Iškaboje firmos vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas). Prie nelietuviškų ar veiklos srities nenusakančių lietuviškų firmų pavadinimų rekomenduojama nurodyti minimalią informaciją apie firmą (jos veiklos pobūdį, parduodamas prekes, teikiamas paslaugas ar pan.), pateikti pavyzdžiai – „Electroliux“, „Velux“, „Ofrer INC“ (6 p.).

Nurodytų nuostatų analizė leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Taisyklėse aptartais atvejais gali būti vartojami ir nelietuviški rašmenys, o Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2(91) patvirtintose Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2013 m. balandžio 11 d.) yra nustatomi tik lietuviškų pavadinimų sudarymo principai, todėl negalima jų taikyti pavadinimams, sudarytiems iš kitų kalbų žodžių, tapatiems ar panašiems į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, taip pat raidžių derinių, neturinčių žodinės reikšmės. Pagal aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog juridinių asmenų pavadinimai gali būti ir su nelietuviškais rašmenimis ir tai nelaikytina VKĮ pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatavo jog VKĮ ir kitų teisės aktų pažeidimų pareiškėjo nurodytais atvejais nėra, todėl skundai toliau nenagrinėtini, atitinkamai juose pateikti reikalavimai netenkintini.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų.

Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų.

Pareiškėjo skundžiami atsakovo sprendimai niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų ir nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas, su skundais kreipdamasis į atsakovą, siekė abstraktaus Inspekcijos veiklos įgyvendinimo intensyvinimo, jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo neapibrėžta apimtimi, atsakomybės įvairiems subjektams taikymo. Ginčydamas atsakovo atsakymus į tokius skundus, pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip tokie pareiškėjo sprendimai veikia jo teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų pareiškėjo statusas ar veikla patenkinus pareikštą skundą. Aplinkybių, jog ginčijami atsakovo sprendimai pareiškėjui sukeltų kokias nors teisines pasekmes ar darytų įtaką jo galimybėms tinkamai veikti nenustatyta. Ginti viešąjį interesą pareiškėjui teisė taip pat nesuteikta. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas pagal pareikštus šioje byloje reikalavimus neturi materialinio teisinio intereso, dėl ko reikalavimai negali būti tenkinami ir todėl pareiškėjo skundas pagrįstai atmestas.

Dėl prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymais ištirti, ar VĮ „REGITRA“ generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintų Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklių 5.1 punktas atitinka VKĮ 2 ir 17 straipsnių nuostatas bei, ar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 49 patvirtintų Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 5 ir 6 punktai atitinka VKĮ 2 ir 17 straipsnių ir CK 2.40 straipsnio nuostatas, pažymėtina, jog pareiškėjas nėra vienas iš ABTĮ 110 straipsnio 1, 2 dalyse įvardytų asmenų, turinčių teisę pateikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Šie prašymai negali būti vertinami ir kaip pateikti ABTĮ 111 straipsnio tvarka t. y. kaip prašymai ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, nes, kaip minėta, pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės teisėtumo ir atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Dėl nurodytų priežasčių, šie pareiškėjo prašymai atmestini.

Atsakant apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde cituotos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos taikymo nagrinėjamu atveju, pastebėtina, jog teismas neturi pasisakyti dėl absoliučiai visų skunde pateiktų argumentų. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai argumentavo savo sprendimą, pasisakė dėl taikytinų teisės aktų normų, jų aiškinimo ir pagrindinių skundo argumentų, todėl vien tai, jog nebuvo pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos taikymo nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė