2021-03-30 Nr. CB-3064-2-48-3-02788-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1547 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02788-2018-3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 17 d. gautu atsakovės V. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atnaujintas praleistas procesinis terminas ieškovui ginčyti administracinius aktus, taip pat palikta nepakeista kita sprendimo dalis, kuria, ieškinį tenkinus iš dalies, pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu priimti 2010 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1. Padarydamas išvadą, jog įsiterpęs namų valdos žemės plotas (0,15 ha) į atsakovei grąžinamo nuosavybėn žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar tokia išvada padaryta pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus valstybinės laisvos žemės apskaitą reglamentuojančius teisės aktus. Iš Žemės įstatymo teisinio reglamentavimo matyti, kad bet kokie valstybinės žemės perleidimai, plotų padidėjimai ar sumažėjimai privalėjo būti apskaityti ir užfiksuoti Valstybiniame žemės kadastre. 1998 m. vasario 16 d. atkūrus nuosavybės teises atsakovei S. K. į žemės sklypą, jame likus įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, šis įsiterpęs namų valdos žemės plotas (0,25 ha) privaloma tvarka privalėjo būti apskaitytas, pažymėtas ir užfiksuotas Valstybiniame žemės kadastre, o tokių duomenų byloje nėra.

2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad 0,25 ha ploto įsiterpusi valda 2,50 ha žemės sklype yra ne laisva valstybinė žemė, o yra gražinto nuosavybėn 2,50 ha žemės sklypo sudėtyje. Teismas netinkamai vertino Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3238-79 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų rajone“ išrašą ir Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 89-79 3 priedą „Piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini), sąrašas“. Šie įrodymai kaip tik patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktas 0,15 ha žemės sklypas namų valdai.

3. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą 2010 m. priimtiems administraciniams aktams ginčyti, tačiau jau buvo suėjęs naikinamasis 10 metų terminas, kuris negali būti atnaujinamas, taip pat suėjo CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti atliktus kadastrinius matavimus, o atsakovės prašė taikyti ieškinio senaties termino pasekmes.

4. Tai, kad kadastriniai matavimai laikytini dokumentais, panaudotais administracinių aktų priėmime, pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nurodęs, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, dažnai surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai. Remiantis šiuo išaiškinimu laikytina, kad tarpinių dokumentų, t. y. kadastrinių matavimų metu sudaromų planų, naudojamų administracinės procedūros metu, tvirtinamų administracine tvarka, apskundimui taikytinas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, o ieškinio senaties instituto taisyklės netaikytinos.

5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė atsakovės apeliaciniame skunde keliamais bylinėjimosi išlaidų klausimais, taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Nacionalinės žemės tarnybos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už atsakovę V. G. Z. B. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 16 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 2680.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas