a91b6647-64d1-4e72-bc0a-a10fe9d3e41c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4371-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-18 buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Teigė, kad 7 bÅ«rio 72 ir 73 brigadose trÅ«ko gyvenamojo ploto, buvo Å¡alta, tamsu, duÅ¡o kabinos neuždaros, prausykloje langas neatsidaro, o tualetų patalpoje – neužsidaro, todėl duÅ¡e kaupėsi drėgmė, o tualete buvo Å¡alta.

Trūko sporto inventoriaus. Karantino patalpoje Nr. 2 pareiškėjui taip pat neužteko gyvenamojo ploto, kameroje buvo šalta, tualetas nesandarus, jo kabina nerakinama, joje neveikė apšvietimas. Pažymėjo, kad kamerose Nr. 11, Nr. 3 ir Nr. 7 ant langų nebuvo rankenų, taip pat įrengtos grotos, todėl lango atidaryti buvo neįmanoma, trūko oro, buvo šalta, tamsu, kameros buvo perpildytos. Nurodė, kad nebuvo sudaryta galimybė skalbti drabužius. Patalynė kamerose buvo atimama dienos metu, todėl pareiškėjas negalėjo pailsėti.

Tualetai tupiami, kas sukėlė pareiÅ¡kėjui nepatogumų. Veisėsi pelėsis ir grybeliai. Pasivaikščiojimo kiemeliai apkerpėję, per maži. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo kerpamas ne kirpyklos patalpose, o tiesiog koridoriuje, nehigieniÅ¡koje aplinkoje. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 7-17) nurodė, jog ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose veikė mechaninė ventiliacija, papildomai jas buvo galima vėdinti per langus. Ant jų teisėtai įrengtos grotos netrukdė atidaryti langų. Patalpų bÅ«klė yra gera, gavus duomenis apie trÅ«kumus, jie nedelsiant Å¡alinami. Remontas įstaigoje atliekamas pagal poreikį. Å ildymas yra centralizuotas, nuteistiesiems taip pat gali bÅ«ti iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai.

Tualetai kamerose įrengti atskirose kabinose, tupiami, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Patalpas tvarko patys nuteistieji, iÅ¡ jų yra paskiriamas vienas budėtojas, kuris nuolat turi palaikyti Å¡varÄ . Tam yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Patalynė kamerose kalintiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik miego laikui, kaip numato teisės aktai. Pirmajame sektoriuje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, be to, skalbimo paslaugos teikiamos ir centralizuotai. Kiemelių sienos nuolat valomos, tÄ atlieka tvarkinys. Kiemeliuose įrengtas sporto inventorius.

Kamerų tipo patalpose kirpykla neįrengta. Jose kalintys nuteistieji kerpami atskiroje patalpoje, į jÄ reikiamas priemones atsineÅ¡a kirpėjas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-01-01 iki 2019-03-18. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 Dėl gyvenamojo ploto normos PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo patalpose ir karantino patalpoje neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 111.2. punktÄ , kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas karantino kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2019-02-07 iki 2019-02-15 ir nuo 2019-02-21 iki 2019-03-05, Å¡ios kameros plotas – 36,73 kv. m, joje buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų, todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 7,3 kv. m iki 12,24 kv. m ploto (b. l. 44, 18).

Pareiškėjo teiginys, kad šioje kameroje kalėjo 18 asmenų, nelaikytinas paneigiančiu atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kuriuose konkrečiai užfiksuota, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno minėtoje kameroje (trys arba penki). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 7 būrio 3 miegamajame buvo kalinamas nuo 2019-01-01 iki 2019-02-19 (išskyrus laikotarpius, kuriais buvo laikomas kamerose už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimus) (b. l. 8).

Å io miegamojo plotas – 49,97 kv. m, jame įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko mažiausiai 3,1 kv. m ploto (b. l. 8, 18). Duomenų, kiek tiksliai asmenų gyveno Å¡ioje patalpoje ginčo laikotarpiu, atsakovės atstovas nepateikia, todėl minimali ploto norma apskaičiuota padalijant patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas nenurodo, su kiek kalinamųjų buvo laikomas 3 miegamajame, taip pat neteigia, kad jame gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie 3 miegamojo plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių. Byloje nustatyta (b. l. 8, 18, 44), kad pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 11 nuo 2019-02-15 iki 2019-02-20, Å¡ios kameros plotas – 7,61 kv. m, joje pareiÅ¡kėjas buvo vienas. Nuo 2019-02-20 iki 2019-03-05 pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 3, kurios plotas – 16,38 kv. m, o kartu su juo gyveno dar vienas asmuo, taigi, pareiÅ¡kėjui teko 8,19 kv. m ploto.

Kameroje Nr. 7 pareiškėjas gyveno nuo 2019-03-05 iki 2019-03-21, šios kameros plotas buvo 16,38 kv. m, joje pareiškėjas kalėjo su dar dviem asmenimis taigi, jam teko 5,46 kv. m ploto. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių. Skunde nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo apkerpėję, per maži. Atsakovės atstovo pateiktoje Turto valdymo skyriaus pažymoje užfiksuota, jog Pravieniškių PN pasivaikščiojimo kiemelius tvarko Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis (b. l. 19).

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymi, kad ant kiemelių sienų dėl natūralaus atmosferos poveikio gali atsirasti samanų, tačiau sienos nuolat valomos. Teismas įvertina tai, kad pareiškėjo argumentai dėl apsamanojusių sienų yra susiję su natūraliais gamtos reiškiniais, už kuriuos pataisos namai negali būti atsakingi. Net jei tam tikru laikotarpiu kiemelių sienos buvo apkerpėjusios, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, negalima konstatuoti, kad pareiškėjui ši aplinkybė galėjo sukelti neigiamas pasekmes sveikatai.

Juolab, kad jo medicinos istorijoje nėra įrašų apie kalinimo sÄ lygų sukeltus sveikatos sutrikimus (b. l. 40). Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad kiemeliai buvo per maži, teisės aktuose nereglamentuojama minimalaus ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo metu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje nelaikytini pakankamais PravieniÅ¡kių PN neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui. Dėl patalynės paėmimo.

Pareiškėjo argumentai dėl dienos metu paimamos patalynės yra nepagrįsti, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Dėl skalbimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone (b. l. 68-72).

Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad nuteistieji gali iÅ¡siskalbti drabužius prausimosi metu, kartÄ per savaitę (b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui Å¡i teisė buvo ribojama. Nenustatyta ir tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl nesudarytos galimybės skalbti drabužius. Jo teiginiai, kad nei karto nebuvo „iÅ¡vestas skalbti“, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip nurodė atsakovės atstovas, skalbtis nuteistiesiems leidžiama duÅ¡inėje, prausimosi metu, o ne atskiru specialiu metu.

PareiÅ¡kėjas neteigia, kad nebuvo vedamas į duÅ¡Ä . Be to, skundo argumentai apie netinkamÄ dušų įrengimÄ patvirtina, kad duÅ¡u naudotis jam buvo leidžiama. Pateiktose nuteistųjų dienotvarkėse (b. l. 46-60) nėra iÅ¡skirtas atskiras laikas skalbimui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos visos galimybės skalbti patalynę ir drabužius, tiek pataisos namų skalbykloje, tiek savarankiÅ¡kai. Å ioje dalyje nenustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.

Dėl patalpų įrengimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, neužteko apšvietimo, neatsidarė langai, veisėsi pelėsis. Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Kadangi minėtos Higienos normos nuostatos nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais.

Tuo tarpu byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl prasto dirbtinio apšvietimo, šalčio, neatsidarančių langų. Vis dėlto, teismas pažymi, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jo sveikatos istorijoje (b. l.

40) nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui atsiradusius regėjimo sutrikimus ar kitokius negalavimus, sukeltus minėtų veiksnių. Užfiksuota, jog ginčo laikotarpiu jis nesikreipė į sveikatos priežiÅ«ros specialistus. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad Å¡ildymo sistema pataisos namuose centralizuota, o esant poreikiui, nuteistieji aprÅ«pinami oro Å¡ildytuvais (b. l. 18). Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neteigia, kad buvo pateikęs praÅ¡ymÄ pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams dėl papildomo Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, o pataisos namai bÅ«tų atsisakę tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Dėl pelėsių veisimosi teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 47 punktas, tiek Higienos normos HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Iš bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN nuolat aprūpina nuteistuosius valymo priemonėmis (b. l. 22-38), tarp jų ir rūgštiniais valikliais bei kitokiais plovikliais, tinkamais pelėsių naikinimui, todėl tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymas priklausė nuo paties pareiškėjo valios.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų Visuomenės sveikatos centro ar kitų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar PravieniÅ¡kių PN administracijÄ su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje dalyje neįrodė žalos atsiradimo fakto. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ Â apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ dėl netinkamos patalpų bÅ«klės bei to sÄ lygotÄ Å¾alos atsiradimÄ , Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sanitarinių mazgų. Skunde teigiama, kad tualetai buvo tupiami, duÅ¡uose nebuvo pertvarų, kamerų tualetų kabinos buvo nerakinamos.

Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad duÅ¡uose nėra pertvarų. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad kamerų tipo patalpų duÅ¡inėje pertvaros yra įrengtos, o pirmojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų duÅ¡inėje – neįrengtos (b. l. 18). Nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad pataisos namų duÅ¡inėse privalo bÅ«ti pertvaros, todėl Å¡iuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, pažeidimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ypač prastų kalinimo sÄ lygų nenustatyta, taigi, ribotos privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas nevertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupiamas. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Dėl tualetų kabinų teismas pažymi, kad teisės aktuose nereglamentuojama, jog jos turi būti rakinamos.

Kadangi pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog tualetai buvo įrengti kabinose su durelėmis, taigi, negalėjo bÅ«ti matomi kitų asmenų, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimÄ . Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Pažymėtina, kad PravieniÅ¡kių PN psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

41) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė