AS-662-713-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS662-713/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07370-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas ASS „Gjensidige Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 5 d. teismui padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) ir žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ir ŽŪK) „Dobilas“ 11 890,30 Lt draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą, taip pat prašė, teismui pripažinus NMA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. BR1-666, 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. BR1-1051, 2010 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. BR1-80 „Dėl paramos nemokėjimo“ ar 2010 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. BR1-568 „Dėl netinkamų paramos gavėjų“ (toliau – ir Įsakymai) administraciniais aktais, atnaujinti terminą šiems aktams apskųsti bei panaikinti šių Įsakymų dalis, susijusias su ŽŪK „Dobilas“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ASS „Gjensidige Baltic“ skundą.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Teismas nustatė, kad pareiškėjo norimi apskųsti įsakymai buvo priimti 2009 m. rugsėjo 7 d., 2009 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. birželio 23 d. Nors pareiškėjas teigė, jog minėti įsakymai jam nebuvo įteikti, kaip matyti iš pridėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-2646-629-2011, minėti įsakymai buvo šioje byloje, taigi pareiškėjas apie juos žinojo jau 2011 m. minėtos bylos nagrinėjimo metu, tačiau šių sprendimų tuo metu neskundė. Kaip minėta, pareiškėjas patikslintą skundą pateikė 2012 m. rugsėjo 5 d., taigi pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą minėtiems įsakymams apskųsti, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą NŽT direktoriaus Įsakymams apskųsti buvo netenkintas. Neatnaujinus šio termino, pareiškėjo patikslintas skundas negali būti priimtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

II. Pareiškėjas ASS „Gjensidige Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo patikslintą prašymą dėl draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) priteisimo.

Atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo teiginys „pareiškėjo norimi apskųsti įsakymai“ neatitinka tikrovės. 2012 m. rugsėjo 4 d. prašyme priteisti draudimo įmokas pareiškėjas motyvuotai nurodė, kodėl, jo manymu, minėti NMA įsakymai nelaikytini administraciniais sprendimais, sukuriančiais pareiškėjui kokias nors teises ar pareigas. Be to, neatitinka tikrovės ir teismo argumentas, kad „pareiškėjas apie juos žinojo jau 2011 m. < ... >, tačiau šių sprendimų tuo metu neskundė“. Kaip matyti iš 2012 m. rugsėjo 4 d. patikslinto prašymo, AAS „Gjensidige Baltic“ įstatymų nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai apskundė NMA 2010 m. liepos 10 d. raštą, kuriuo buvo informuota apie 2010 m. birželio 23 d. įsakymą (kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas laiko neapskųstu). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 3R-202(2010/01-4R-265) skundo nagrinėjimą nutraukė, konstatuodama, jog „Agentūros sprendimas, šiuo atveju, nelaikytinas individualiu administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, kadangi pareiškėjai nenustatė jokių teisių ar pareigų“. Šis Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo ir yra galiojantis.

Mano, jog šiuo metu susidarė kolizinė teisinė situacija, pagal kurią dvi skirtingos teisingumą vykdančios kompetentingos institucijos priėmė kardinaliai skirtingus sprendimus - Vyriausioji administracinių ginčų komisija įsiteisėjusiu sprendimu nutraukė AAS „Gjensidige Baltic“ skundo nagrinėjimą dėl NMA 2010 m. birželio 23 d. įsakymo, kadangi jo nelaikė administraciniu sprendimu, o Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė, jog šis įsakymas vis dėlto laikytinas administraciniu sprendimu, kurį pareiškėjas praleido terminą apskųsti. AAS „Gjensidige Baltic“ įsitikinimu, tokie Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmai yra nesuderinami su teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principais. Pažymi, kad tokiu būdu iš pareiškėjo galutinai buvo atimta teisė kreiptis teisminės gynybos, kuri yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, kuriame kalbama apie asmens teisę kreiptis į teismą. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslintą skundą tuo pagrindu, jog jis praleido terminą administraciniam sprendimui apskųsti, nors šis dokumentas kitos kompetentingos institucijos jau buvo įvertintas kaip nelaikytinas administraciniu sprendimu, eliminavo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti draudimo įmokas (įmokų kompensacijas). Vien jau dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priimta nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą laikytina nepagrįsta, todėl naikintina.

Atkreipia dėmesį, kad į teismą su reikalavimu, pareikštu NMA ir ŽŪK „Dobilas“, AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi 2011 m. gegužės 2 d. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas ieškinį priėmė, ir pradėjo nagrinėti bylą. Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginys, kad NMA sprendimus pareiškėjas galėjo skųsti, susipažinęs su jais administracinėje byloje Nr. I-2646-629-2011, taip pat atmestinas, kadangi ši administracinė byla buvo iškelta tik 2011 m. balandžio mėnesį. AAS „Gjensidige Baltic“, kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą 2011 m. gegužės 2 d., ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino nuo susipažinimo su šiais įsakymais nepraleido. Pažymi, kad bylos perdavimas iš bendrosios kompetencijos į administracinį teismą negali būti tapatinamas su naujos bylos iškėlimu; atitinkamai, ir kreipimosi į teismą data laikytina ne patikslinto skundo pateikimo, bylą perdavus nagrinėti administraciniam teismui, data, bet pareiškėjo pradinio kreipimosi į teismą data. Taigi nustatant datą, kada AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi savo pažeistų teisių teisminės gynybos, turi būti vadovaujamasi ieškinio pateikimo data (2011 m. gegužės 2 d.), o ne patikslinto skundo pateikimo data (2012 m. rugsėjo 4 d.). Atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, jog kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą dieną AAS „Gjensidige Baltic“ neturėjo pareigos suformuluoti tokio reikalavimo, kaip panaikinti kokį nors administracinį aktą, kadangi pagal kreipimosi dieną galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, tai bendrosios kompetencijos teismas tokio akto teisėtumo klausimą išsprendžia ex officio (absorbcijos taisyklė).

Pažymi, kad AAS „Gjensidige Baltic“ įsitikinimu, NMA direktoriaus Įsakymai nelaikytini administraciniais sprendimais. Pareiškėjo su NMA nesieja jokie administraciniai teisiniai santykiai. Pareiškėjo reikalavimo pagrindas - su ŽŪK „Dobilas” sudaryta draudimo sutartis; būtent pagal šią sutartį nesumokėtų draudimo įmokų AAS „Gjensidige Baltic“ ir reikalauja. Nors pareiškėjas ir sutinka su Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje konstatuota aplinkybe, jog ginčas kilo iš NMA veiksmų, tačiau pažymėtina, jog net ir nepripažinus jų neteisėtais, pareiškėjo teisė reikalauti draudimo sutartyje numatytos draudimo įmokos neišnyksta - tiesiog draudimo sutartį tokiu atveju privalės vykdyti pats draudėjas (ŽŪK „Dobilas“). Taigi minėti NMA įsakymai tiesiogines pasekmes sukėlė tik kitam atsakovui, bet ne pareiškėjui. Specialiajai teisėjų kolegijai pasisakius, kad byla teisminga administraciniam teismui, nepaisant reikalavimo skolą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius priimti patikslintą prašymą, iš pareiškėjo buvo atimta teisė reikalauti draudimo įmokų skolos ne tik iš NMA, bet ir iš kitos draudimo sutarties šalies (ŽŪK „Dobilas“).

Pastebi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo minimi NMA direktoriaus Įsakymai neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą, kadangi jie buvo priimti vertinant ankstesnių metų ketvirčių pateiktus dokumentus. Vadovaujantis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. kovo 4 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92, 7 punktu, dokumentai dėl to paties draudimo poliso NMA yra teikiami kelis kartus (vieną kartą per metų ketvirtį, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio pabaigos). Kaip matyti iš kartu su 2012 m. rugsėjo 4 d. prašymu pateiktos 2010 m. gegužės 31 d. vertinimo ataskaitos, vieno iš minėtuose NMA įsakymuose nurodyto trūkumo (ŽŪK „Dobilas“ neatitinka žemės ūkio veiklos subjekto statuso) vėliau nebuvo nustatyta, kas dar kartą patvirtina, jog NMA įsakymai dėl tam tikrą ketvirtį pateiktų dokumentų įvertinimo neturi įtakos kitais ketvirčiais priimamiems NMA sprendimams.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodyti 2009 m. rugsėjo 7 d., 2009 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. birželio 23 d. įsakymai neatitinka administraciniam sprendimui privalomo pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. A3-750/2004, Nr. A3-750/2004, Nr. A444-203/2005, Nr. A556-549/2007, Nr. A63-994/2008, Nr. A556-1395/2008. Pažymi kad minėti NMA Įsakymai yra nemotyvuoti, todėl negali būti laikomi atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir teisėtais. Taip pat pažymi, kad net ir pripažinus minėtus NMA Įsakymus administraciniais sprendimais, atimančiais iš pareiškėjo teisę gauti draudimo įmokas pagal su ŽŪK „Dobilas“ sudarytą draudimo sutartį, egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą šiems sprendimams apskųsti. Pirma, kaip jau buvo minėta, AAS „Gjensidige Baltic“ jau buvo apskundęs vieną iš minėtų įsakymų, tačiau byla ne dėl jo kaltės buvo nutraukta, pripažinus, kad šis įsakymas nėra administracinis aktas. Antra, pareiškėjas nebuvo pasyvus, o visą laiką aktyviai gynė savo pažeistas teises tiek susirašinėdamas bei žodžiu bendraudamas su NMA, tiek kreipdamasis gynybos į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir į teismą. Trečia, pareiškėjo patikslinto prašymo priėmimas leis geriau išnagrinėti ginčo aplinkybes ir priimti ABTĮ atitinkantį sprendimą, nei šį ginčą sprendžiant pagal pradinį byloje pareikštą ieškinį, kuriame prašymas buvo suformuluotas remiantis CPK reikalavimais.

Atsakovas ŽŪK „Dobilas“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėsto argumentus dėl ginčo esmės. Nurodo, kad pareiškėjui nebuvo sumokėta kompensacija remiantis trimis atsakovo NMA direktoriaus įsakymais, apie kuriuos, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas žinojo ir kurių neskundė ABTĮ nustatyta tvarka. Teigia, jog Įsakymai ar dėl jų priimti kiti NMA aktai pasekmes sukūrė būtent pareiškėjui. Akivaizdu, jog pasekmės pareiškėjui atsirado po NMA administracinių aktų priėmimo. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kurį konkretų atsakovo veiksmą (neveikimą) ar aktą skųsti teismui pasirenka pareiškėjas, skundas neatitinka reikalavimų, keliamų skundo turiniui ir formai (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 p.). Mano, kad pareiškėjas nuo 2009 m. yra praleidęs visus terminus skųsti NMA priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumą, o svarbių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas kreiptis į teismą galėtų būti atnaujintas, pareiškėjas nenurodo.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad NMA Įsakymai nelaikytini administraciniais aktais Viešojo administravimo įstatymo ir ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, Įsakymai yra vidinio pobūdžio administraciniai teisės aktai, priimami viešojo administravimo srityje. Pažymi, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia NMA 2009 m. rugsėjo 17 d. ir 2010 m. vasario 8 d. sprendimai, tačiau pareiškėjas šiuose sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka nepasinaudojo, jų teisės aktų numatyta tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo nepriimti dėl to, kad pareiškėjas praleido administracinių aktų apskundimo terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę §§ 34–36, Series A Nr. 18).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl skolos iš NMA ir ŽŪK „Dobilas“ priteisimo (civilinė byla Nr. I-3282-629/2012, b. l. 1-2, t. I). Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl atsakovo NMA pagal specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų dalies draudimo įmokų, kurios, ŽŪK „Dobilas“ sudarius draudimo sutartį, turėjo būti tiesiogiai pervedamos draudimo įmonei, nesumokėjimo ir šis ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (civilinė byla Nr. I-3282-629/2012, b. l. 190-192, t. I.).

Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad, kaip ir ieškinyje pirmosios instancijos teismui, pagrindiniu skundo reikalavimu pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš NMA ir ŽŪK „Dobilas“ 11 890,30 Lt draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą (b. l. 10-15, t. II). Atnaujinti terminą Įsakymams apskųsti bei panaikinti atitinkamas jų dalis pareiškėjas prašo tik tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad Įsakymai yra skųstini administraciniam teismui.

Pastebėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo akivaizdu, jog skundžiami Įsakymai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti skundą dėl to, jog praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmeta prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos < ... >. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju pareiškėjas yra praleidęs Įsakymų apskundimo terminą (Įsakymai priimti 2009 m. rugsėjo 7 d., 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. birželio 23 d., o patikslintas skundas pirmosios instancijos teismui paduotas 2012 m. rugsėjo 5 d.) ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą skundo dėl Įsakymų padavimo terminą.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl prašymo atnaujinti terminą Įsakymams apskųsti bei panaikinti atitinkamas jų dalis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog reikalavimas priteisti solidariai iš NMA ir ŽŪK „Dobilas“ draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą yra vertintinas kaip savarankiškas reikalavimas, kuris nėra kildinamas iš Įsakymų, todėl skundo priėmimo stadijoje nustačius, kad pareiškėjas yra praleidęs Įsakymų apskundimo terminą ir jo nėra pagrindo atnaujinti, pagrindo nepriimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti solidariai iš NMA ir ŽŪK „Dobilas“ draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą nebuvo.

Šiuo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl draudimo įmokos kompensacijos mokėjimo tvarkos ir pagrindų yra reguliuojami specialaus teisės akto – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintomis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo keliamo ginčo prigimtį ir dėl šios priežasties iš dalies neteisingai išsprendė skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti solidariai iš NMA ir ŽŪK „Dobilas“ draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakoma priimti pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundo dalį dėl reikalavimo priteisti solidariai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir ŽŪK „Dobilas“ draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą, panaikinti, ir pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą dėl šios dalies grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Skirgailė Žalimienė