a9190969-e9c3-4e88-8a23-04e275267d6d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1167-881/2021 Teisminio proceso numeris 2-55-3-02137-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9.3.; 3.4.3.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dėl bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ pripažinimo pasibaigusia ir likvidavimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškelta bankroto byla.

2. Bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ nemokumo administratorė 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti patikslintÄ Ä¯monės finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (bendras reikalavimų dydis – 8 413,80 Eur) ir priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, kadangi visos įmonės bankroto procedÅ«ros yra baigtos.

3. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Romiris“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė netenkinti administratorės praÅ¡ymo, skirti administratorei maksimaliÄ baudÄ , pusę jos priteisiant UAB „Romiris“, įpareigoti administratorę suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo ir įmonės pabaigos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pripažino bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ veiklÄ pasibaigusia dėl bankroto ir nusprendė iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Taip pat sprendimu teismas patvirtino patikslintÄ Ä¯monės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , o kreditorės UAB „Romiris“ praÅ¡ymus atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad pateiktÄ tikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä administratorė pripažįsta, jo neginčija, o teismas neturi duomenų, dėl kurių patikslintas kreditorinių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as negalėtų bÅ«ti tvirtinamas.

6. Spręsdamas dėl įmonės pabaigos, teismas nurodė, kad VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byla iÅ¡kelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – Ä®BÄ®), todėl sprendžiant klausimÄ dėl įmonės pabaigos taikytinos Ä®BÄ® nuostatos, dėl ko laikė nepagrįstais ir neturinčiais įtakos sprendžiamam klausimui kreditorės UAB „Romiris“ argumentus ir praÅ¡ymus, susijusius su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 99 straipsnio ir 100 straipsnio taikymu.

7. Vertindamas kreditorės UAB „Romiris“ nesutikimo su praÅ¡ymu priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos argumentus, teismas atkreipė dėmesį, kad prasidėjus įmonės likvidavimo procedÅ«roms, tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedÅ«rų teisėtumo priežiÅ«rÄ užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindÄ kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto procedÅ«ros tęsiasi daugiau nei Å¡eÅ¡erius metus, taip pat tai, jog pastaruosius dvejus metus bankroto procese buvo sprendžiami tik kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡o tikslinimo klausimai, kad iÅ¡ R. G. iÅ¡ieÅ¡kotomis sumomis buvo tenkinama nežymi dalis kreditorių finansinių reikalavimų, sprendė, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bankroto procedÅ«rų tęsimas bÅ«tų proporcinga ir tikslinga priemonė, užtikrinanti galimybę didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

9. Teismas įvertino tai, kad iÅ¡ pateikto likvidacinio balanso matyti, jog įmonė turto neturi. Teismui buvo pateikta Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pažyma, kuri patvirtina, jog bankrutavusioje įmonėje nėra sukauptos atliekos, užterÅ¡tas dirvožemis ar gruntas. Teismas nustatė, kad informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis įmonė aktyvių bylų neturi, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog reikalavimai, numatyti Ä®BÄ® įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje, yra įvykdyti. Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių teismas priėmė sprendimÄ dėl VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pabaigos.

10. Teismas atmetė kreditorės UAB „Romiris“ praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo nemokumo administratorei, kadangi neįžvelgė akivaizdaus nemokumo administratorės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Dėl kitų kreditorės UAB „Romiris“ praÅ¡yme iÅ¡dėstytų argumentų teismas atskirai nepasisakė, nes laikė juos neturinčiais esminės reikÅ¡mės teisingam klausimo dėl bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ įmonės pabaigos iÅ¡nagrinėjimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliantė UAB „Romiris“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ dėl įmonės pabaigos ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teisės į finansinių reikalavimų patenkinimÄ klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant JANÄ®. Esminis nemokumo administratorės pateikto praÅ¡ymo dėl įmonės pabaigos neteisėtumas sietinas su jos ataskaitos nepateikimu, gautų ir panaudotų lėšų paskirstymu ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos nesilaikymu. 11.2.

Nepaisant to, kurį įstatymÄ turėjo taikyti teismas, priimdamas sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, jis privalėjo įvertinti, ar įmonės gautos lėšos buvo tinkamai paskirstytos tarp kreditorių. Teismui pateikta administratorės ataskaita yra neinformatyvi, nebuvo pateikta susipažinti kreditoriams, kurie jÄ svarstytų ir pritartų. Administratorės veikla kreditoriams nebuvo atskleista, nepaaiÅ¡kinta finansinių reikalavimų nepatenkinimo priežastis. Bendrovės lėšos galimai buvo panaudotos netinkamai arba pasisavintos. 11.3.

Teismas turėjo taikyti JANÄ®, kuris nustato aiÅ¡kiÄ tvarkÄ , kokių subjektų sprendimai gali bÅ«ti priimami bankroto procese. Administratorė nepateikė teismui visų privalomų dokumentų, negavo kreditorių pritarimo kreiptis į teismÄ dėl įmonės pabaigos, nepateikė kreditoriams tinkamos veiklos ataskaitos. 11.4. Kreditorė daug kartų kreipėsi į administratorę, praÅ¡ydama suteikti informacijÄ apie gautų įmonėje lėšų panaudojimÄ , pateikti detaliÄ ataskaitÄ , atspindinčiÄ , kokiÄ dalį lėšų sudaro administravimo iÅ¡laidos, kokiÄ dalį – administratorės atlyginimas.

Be to, buvo praÅ¡oma suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ ataskaitai įvertinti ir jÄ patvirtinti, tačiau į visus kreditorės praÅ¡ymus administratorė nereagavo, neatsakė, o pateikti atsakymai buvo nesusiję su pareikÅ¡tais praÅ¡ymais, kreditorių susirinkimas taip ir nebuvo suÅ¡auktas.

12. Bankrutavusi VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujama nemokumo administratorės R. R., atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. I. R. nebėra UAB „Romiris“ darbuotojas, todėl jis neturi teisės pateikti apeliacinį skundÄ . 12.2. Sprendžiant klausimÄ dėl įmonės pabaigos netaikomos JANÄ® nuostatos, kadangi bankroto byla iÅ¡kelta ir įmonė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama iki JANÄ® įsigaliojimo. 12.3.

Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė veiklos nevykdo, mokumas neatstatytas, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų nėra, pateikta Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pažyma, likvidavimo balansas. 12.4. 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime Nr. 2 buvo priimtas sprendimas 8-uoju darbotvarkės klausimu – antstoliui, iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ R. G. priteistÄ Å¾alÄ , lėšas paskirstyti kreditoriams ir kreiptis į teismÄ dėl įmonės pabaigos. 12.5. Administratorė teikė kreditorei visÄ informacijÄ , kuriÄ privalėjo pateikti pagal patvirtintÄ informacijos teikimo tvarkÄ .

Dėl kitos informacijos kreditorei buvo pasiūlyta atvykti į buveinę su ja susipažinti, tačiau kreditorė tokia galimybe nepasinaudojo.

13. Kreditorė UAB „Algidana“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad bankroto procedÅ«rų tęsimas bÅ«tų proporcinga ir tikslinga priemonė užtikrinanti galimybę didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Ä®monės bankroto procedÅ«ros tęsiasi ilgiau kaip Å¡eÅ¡erius metus, o iÅ¡ įmonės likvidacinio balanso matyti, kad įmonė turto neturi. 13.2. Visi reikalavimai, numatyti Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje, yra įvykdyti, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

14. Kreditorė UAB „Autotechpaslauga“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantės teiginiai nemotyvuoti, nepagrįsti, prieÅ¡tarauja vienas kitam ir neatitinka tikrovės.

15. Kreditorė UAB „Verslo sprendimų sistema“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , kadangi skundas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė įrodymus: bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ ir susiraÅ¡inėjimÄ su apeliante.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å is draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje pripažįstamÄ vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, į tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui teikė dalį susiraÅ¡inėjimo, kurio tęsinys yra naujai pateikiamas apeliacinės instancijos teismui, praÅ¡ymÄ tenkina ir priima atsakovės pateiktÄ susiraÅ¡inėjimÄ , nes jo turinys byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomas ir gali turėti įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Tačiau teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktÄ 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ , nes Å¡is dokumentas yra bankroto byloje (pateiktas 2018 metais). Dėl ieÅ¡kovės atstovo įgaliojimų 20. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad apeliantės UAB ,,Romiris“ atstovas I. R. nėra ieÅ¡kovės darbuotojas, todėl jis negalėjo pareiÅ¡kėjos vardu teikti apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka.

21. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Å iais atvejais laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Vadovaujantis VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, apeliantės UAB ,,Romiris“ vadovu (generaliniu direktoriumi) nuo 1998 m. sausio 2 d. yra I.

R.. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog nagrinėjamu atveju bylÄ veda pats juridinis asmuo – apeliantė UAB ,,Romiris“, kuri veikia per vienasmenį valdymo organÄ â€“ vadovÄ I. R.. Dėl taikytinos teisės 22. Bankroto byloje kilo ginčas dėl to, kuris teisės aktas – Ä®BÄ® ar JANÄ® – turi bÅ«ti taikomas, pripažįstant atsakovės bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ veiklÄ pasibaigusia likvidavus jÄ dėl bankroto.

23. Spręsdamas dėl įmonės pabaigos, teismas nurodė, kad VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byla iÅ¡kelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto dar galiojant Ä®BÄ®, todėl sprendžiant klausimÄ dėl įmonės pabaigos taikytinos bÅ«tent Å¡io įstatymo nuostatos. Apeliantė, nesutikdama su teismo motyvais, nurodo, kad jos keliamas klausimas yra susijęs su finansinių reikalavimų tenkinimu, todėl Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant JANÄ®.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė ydingai interpretuoja byloje kilusį ginÄÄ . Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos. Ir nors apeliantė laikosi pozicijos, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos negali bÅ«ti priimtas dėl netinkamai patenkintų / nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau tokiam klausimui spręsti yra taikomos normos, reglamentuojančios įmonės pabaigos procedÅ«ras, o ne kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkÄ . 24. 2020 m. sausio 1 d.

įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Ä®monių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANÄ® nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos JANÄ® įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras JANÄ® iÅ¡vardytas iÅ¡imtis.

25. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iÅ¡ kelių etapų – bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedÅ«rų. Kiekviename iÅ¡ jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Ä®monės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas reglamentuoti Ä®BÄ® septintajame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį jÄ likviduoti, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo;

2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai;

3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Ä®monei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadijÄ , Ä®BÄ® 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ (procesinio pobÅ«džio sÄ lygos) bei įrodymus, jog buvo iÅ¡naudotos visos protingos ir bÅ«tinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobÅ«džio sÄ lyga), įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas priima sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalis).

26. Teisėjų kolegija, sistemiÅ¡kai įvertinusi aukščiau nurodytas Ä®BÄ® normas, daro iÅ¡vadÄ , kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedÅ«ras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos iÅ¡sprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedÅ«ros ir kartu bankroto byla, teismui priimant sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedÅ«ros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiÅ¡kos procedÅ«ros, o sudaro bendrÄ Ä¯monės likvidavimo etapÄ , kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

27. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad visi likvidaciniai veiksmai buvo pradėti ir atlikti galiojant Ä®BÄ® normoms. Taigi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant Ä®BÄ®, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Ä®BÄ® nuostatų taikymo nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui (JANÄ® 155 straipsnio 1 dalis) ir klausimÄ dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo taip pat sprendžia vadovaudamasi Ä®BÄ® nuostatomis bei Å¡io įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika įmonės pabaigos klausimais.

Dėl įmonės pabaigos 28. Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylÄ , priima sprendimÄ dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ . Pagal Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punktÄ , likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę, administratorius pateikia teismui likusio turto grÄ Å¾inimo, nuraÅ¡ymo arba perdavimo aktus.

29. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas, gavęs iÅ¡ bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, bÅ«tinus sprendžiant klausimÄ dėl įmonės pabaigos (nurodytus Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti bÅ«tinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedÅ«ros ir iÅ¡naudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013).

Tokios aplinkybės turi bÅ«ti itin kruopščiai aiÅ¡kinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedÅ«ros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neiÅ¡naudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimÄ dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedÅ«ros Ä®BÄ® 32 straipsnio pagrindu gali bÅ«ti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ (procesinio pobÅ«džio sÄ lygos) bei įrodymus, jog buvo iÅ¡naudotos visos protingos ir bÅ«tinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobÅ«džio sÄ lyga).

Pastarosios sÄ lygos vertinimas turi bÅ«ti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iÅ¡ tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedÅ«rų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedÅ«rų tęsimas (nesant prima facie (liet. pagrįstų) įrodymų egzistuojant realiÄ galimybę tokiu bÅ«du patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

30. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos Ä®BÄ® numatytos ir bÅ«tinos procedÅ«ros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedÅ«ros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neiÅ¡naudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus, bankroto administratorė teismui pateikė Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nenustatyta kliūčių priimti sprendimÄ dėl bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ pabaigos.

31. Apeliantė apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, turėjo įvertinti, ar įmonės gautos lėšos buvo tinkamai paskirstytos kreditoriams. Apeliantės teigimu, teismui pateikta administratorės ataskaita yra neinformatyvi, nebuvo pateikta kreditoriams, kurie galėtų jÄ svarstyti ir jai pritarti. Be kita ko, apeliantės teigimu, administratorės veikla kreditoriams nebuvo atskleista, nepaaiÅ¡kintos finansinių reikalavimų nepatenkinimo priežastys. Apeliantė kelia abejones, kad bendrovės lėšos galimai buvo panaudotos netinkamai arba pasisavintos.

32. Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 25 punktÄ administratorius teikia tvirtinti veiklos ataskaitÄ pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas; administratoriaus veiklos ataskaitos reikÅ¡mė ir turinys atskleisti Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. pirmajame bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administratorės darbo ataskaita. 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratorės darbo ataskaita, patikslintos administravimo iÅ¡laidos, nutarta kreiptis dėl įmonės pabaigos, kai antstolis iÅ¡ieÅ¡kos iÅ¡ buvusio vadovo R.

G. priteistÄ Å¾alÄ . 2021 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimas neįvyko. 2021 m. liepos 5 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta parduoti likusiÄ neiÅ¡ieÅ¡kotÄ R. G. 692,86 Eur skolÄ bankrutavusiai VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“. Taigi, antrajame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis administratorę kreiptis į teismÄ dėl VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ veiklos pabaigos, kai bus baigtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ R.

G., o vykusio 2021 m. liepos 5 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu nuspręsta likusį, neiÅ¡ieÅ¡kotÄ reikalavimÄ R. G. parduoti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bankrutavusiai VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ iÅ¡ buvusio vadovo R. G. buvo priteistas 54 935,41 Eur žalos atlyginimas ir 1 794,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nuo 2018 metų iki 2021 metų neiÅ¡ieÅ¡kota likusi suma sudarė tik 692,86 Eur, o iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotų sumų pagrindu kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti didele apimtimi (2015 m. liepos 24 d. buvo patvirtinta bendra 29 311,35 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, o priimant sprendimÄ dėl pabaigos, nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 8 133,49 Eur).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo atlikti visi bankroto proceso veiksmai, administratorė iÅ¡naudojo visas galimybes, tenkindama kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad bankroto procesas vyksta ilgiau nei Å¡eÅ¡erius metus, todėl atsižvelgiant į specifinius bankroto proceso tikslus – operatyvumÄ , efektyvumÄ , skolininko ir kreditorių interesų suderinimÄ ir balansÄ , laikytina, kad tolimesnis bankroto proceso tęsimas Å¡ių tikslų nepasiektų.

33. Apeliantės argumentai, kad įmonės lėšos galimai buvo pasisavintos, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų Å¡iuos apeliantės teiginius, todėl laikytina, kad tai tėra subjektyvi apeliantės nuomonė (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ Å¡alių pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad apeliantei buvo teikiami atsakymai į teikiamus praÅ¡ymus, teikiama informacija pagal 2015 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo 10-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintÄ informacijos apie įmonės bankroto bylos eigÄ teikimo tvarkÄ . Kreditorės UAB „Algidana“, UAB „Autotechpaslauga“, UAB „Verslo sprendimų sistema“ pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ , praÅ¡o skundo netenkinti, nes nemato jokių nemokumo administratorės atliktų neteisėtų veiksmų ar netinkamo bankroto proceso administravimo faktų.

34. IÅ¡ administratorės pateikto likvidacinio balanso matyti, kad įmonė turto neturi. Taip pat teismui buvo pateikta Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pažyma, kuri patvirtina, kad bankrutavusioje įmonėje nėra sukauptos atliekos, užterÅ¡tas dirvožemis ar gruntas. Kadangi reikalavimai, numatyti Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje, buvo įvykdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino administratorės praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ dėl bankrutavusios VÅ¡Ä® „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pabaigos.

35. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje nutartyje pirmiau konstatuota, jog ginčo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Ä®BÄ® nuostatomis bei Å¡io įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika įmonės pabaigos klausimais, teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl JANÄ® 100 straipsnio 2 dalies taikymo. Dėl bylos procesinės baigties 36. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įmonės bankroto procedÅ«ras, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vilija Mikuckienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė