2025-03-12 Nr. AB-4160-3-61-3-05062-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1329-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05062-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Varėnos socialinių paslaugų centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. E. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 24SD21199 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi šeimos pagrindu išdavimo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, 2 644 Eur turtinei žalai ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis (pareiškėjas) yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, nuo 2008 m. gegužės 8 d. Italijos Respublikoje (toliau – ir Italija) jam suteiktas prieglobstis (papildoma apsauga). Pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva), (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra Č. E. (Lietuvos Respublikos pilietė), kuria motina nesirūpina, yra vykdomas tyrimas dėl vaiko sužalojimo. Pareiškėjas su dukra gyvena Varėnos socialinių paslaugų centre. Pareiškėjas atsakovui 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje – išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsniu. Prašyme jis nurodė, kad neturi galimybės pateikti šio prašymo per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (toliau – ir MIGRIS), nes yra priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų, neturi galimybės gauti paso, pažymos dėl (ne)teistumo, dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

2.2. Sprendimu nuspręsta netenkinti prašymo ir neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas neatlikus individualaus vertinimo, be kita ko, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę ir neturi galimybės gauti jokio asmens dokumento bei pažymos dėl (ne)teistumo, dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo nurodymas kreiptis į Italijos ambasadą yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pagal Lietuvos institucijų kreipimąsi Italijos institucijos atsisakė priimti pareiškėją savo žinion. Pareiškėjas, neturėdamas jokio teisėtą buvimą patvirtinančio dokumento, galiojančio asmens dokumento, negali realizuoti teisės dirbti ir rūpintis dukters išlaikymu. Pareiškėjas dukra rūpinasi nuo gimimo, kadangi vaiko motinai trūksta įgūdžių rūpintis vaiku. Pareiškėjas yra vienintelis šeimos išlaikytojas.

2.3. Už neteisėtus Migracijos departamento veiksmus, kuriais buvo pažeisti jo ir nepilnamečio vaiko teisėti lūkesčiai ir interesai, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas jaučia nerimą, stresą, yra apribota teisė dirbti, teisinio neapibrėžtumo situacija sukėlė ir pagilino nesaugumo jausmą, nepasitikėjimą visuomene ir valstybės institucijomis, lėmė darbo vietos praradimą, sukėlė psichologinių kančių ir baimę dėl savo ir dukters ateities. Dvasiniai išgyvenimai ir fizinės kančios yra tiesioginė neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų, atsisakant priimti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, veiksmų pasekmė. Pareiškėjas vienas augina vaiką, todėl pareiškėjo psichologinės kančios ypač suintensyvėjo. Patirtus išgyvenimus pareiškėjas vertina 12 000 Eur suma.

2.4. Jis (pareiškėjas) 2024 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti naują užsieniečio registracijos pažymėjimą, kuriame būtų nurodyta pareiškėjo teisė dirbti, tačiau 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24SD19476 prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas, pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Materialiniai nuostoliai dėl darbo praradimo ir negauto atlyginimo – 2 644 Eur (du vidutiniai mėnesiniai atlyginimai). Pareiškėjas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „UP advisors“, gavo 1 322 Eur vidutinį darbo užmokestį, nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. yra atleistas tuo pagrindu, kad nebeturi galiojančio leidimo dirbti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi galiojančio kelionės dokumento, t. y. nei užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento, skirto vykti į užsienio valstybę bei pripažinto Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad pareiškėjui Italijoje buvo suteiktas prieglobstis ir išduotas leidimas gyventi, savaime nėra pagrindas įteisinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje ir pripažinti, kad jis turi galiojantį kelionės dokumentą. Pareiškėjas turėjo leidimą gyventi, išduotą Italijoje, kuris galiojo iki 2014 m. gegužės 28 d., tai suteikė pareiškėjui teisę atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką arba į kitą ne minėtą leidimą gyventi išdavusią Šengeno valstybę dienos, tačiau nesuteikė užsieniečiui teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Pareiškėjo prašymas pateikti dokumentus dėl Migracijos departamento vykdomo proceso, susijusio su jo readmisija, yra neapgrįstas, kadangi vien tik tokio proceso vykdymas nepaneigia pareiškėjo pareigos, pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti Įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodytus dokumentus. Pats pareiškėjas žino, kad jam buvo suteiktas prieglobstis Italijoje ir tuo pagrindu buvo išduotas leidimas gyventi šioje šalyje, tačiau nesikreipia nei į Italijos institucijas, nei į Italijos ambasadą, kad jam būtų išduoti galiojantys dokumentai suteikto prieglobsčio pagrindu, kurie galėtų patvirtinti jo teisę būti Lietuvoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad negali gauti kelionės dokumento iš Italijos ir (ar) Italijos ambasados Lietuvoje.

4.3. Migracijos departamentas neginčija fakto, kad pareiškėjas turi dukrą, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau šis faktas niekaip nekeičia Įstatyme nurodytos pareigos teikiant prašymą pateikti Įstatyme nurodytus dokumentus. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą savaime neatleidžia jo nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, nustatytų visiems užsieniečiams, siekiantiems šiuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi. Sprendimu buvo pateikta nuomonė dėl pareiškėjo pateikto prašymo ir nurodytos Įstatymo ir Aprašo nuostatos, kurių Migracijos departamentas turi laikytis, kad, nagrinėjant užsieniečių prašymus, visiems būtų aišku, kokios numatytos pareigos ir reikalavimai. Sprendimu nėra pažeidžiami vaiko interesai, kadangi vaikas nėra atskiriamas nuo savo tėvo, Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar grąžinamas į užsienio valstybę.

4.4. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįsti nei teisiniais nei faktiniais pagrindais. Teiginiai, kad be faktinio pagrindo buvo apribotos pareiškėjo teisės kreiptis su prašymu išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nepagrindė Migracijos departamento veiksmų neteisėtumo, be kita ko, priežastinio ryšio tarp tariamai padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas negali dirbti ne dėl Migracijos departamento veiksmų, be to, pateikė raštišką prašymą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir nesiima jokių veiksmų, kad atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (12 000 Eur) yra deklaratyvus, nepagrįstas skaičiavimais, objektyviais duomenimis bei dokumentais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo atliktas nepilnametės Č. E. vaiko situacijos vertinimas, kurio metu nustatytas vaiko teisių pažeidimas – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaiko atstovams rekomenduota tęsti socialinio darbuotojo paslaugas, ugdant socialinius įgūdžius, motyvavimas, prireikus įtraukti naujų paslaugų teikimą, specialistų, galinčių padėti šeimai, pagalbą. Vertinant vaiko situaciją, nustatytas rizikos veiksnys ne iš tėvo, bet iš motinos pusės – Varėnos socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad vaiko motina atsisakė vykti, lydėti vaiką į gydimo įstaigą, nesuruošė vaiko vykti į gydimo įstaigą, atsisakė vaiką registruoti pas gydytoją, vaiko tėvui grįžus su vaiku iš gydimo įstaigos, atsisakė priimti vaiko tėvą su vaiku į namus, vaiko motina atsisako priimti pagalbą, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininke, atsisako vykti pas specialistus. Pareiškėjas vienas rūpinasi savo mažamete dukra, nes vaiko motina yra atsiribojusi, nesidomi vaiku. Pareiškėjui negavus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jis negalės tinkamai ir laiku užtikrinti savo dukros poreikių, atstovauti jos interesams. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, pareiškėjo skundo reikalavimai tenkintini.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo E. E. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kitą skundo dalį atmetė; priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento 307,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam nuo 2008 m. gegužės 8 d. Italijos Respublikoje suteiktas prieglobstis (papildoma apsauga). Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra (Lietuvos Respublikos pilietė). Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 8 d. teikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Sprendimu prašymas netenkintas dėl pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, neturint galiojančio kelionės dokumento bei (ne)teistumo pažymos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai – neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Įvertinęs Įstatymo 35 ir 39 straipsnių, 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 51 straipsnio 1 dalies, Aprašo 8, 25, 64.3, 65 punktų nuostatas, byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neužtikrino objektyvaus pareiškėjo prašymo vertinimo, kadangi, priimdamas Sprendimą, akcentavo pareiškėjo neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, vertino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiga pateikti prie prašymo būtinus dokumentus – galiojantį kelionės dokumentą ir (ne)teistumo pažymą, tačiau visiškai netyrė aplinkybių dėl pareiškėjo vaiko interesų užtikrinimo, šeimos gyvenimo bei neaptarė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis vienintelis rūpinasi nepilnamečiu vaiku.

9. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl naikintinas ir Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra naikinamas ir Migracijos departamentas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, taigi, situacija išspręsta pareiškėjo naudai. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog asmuo siekia ginti savo galbūt pažeistas teises ir jas gina teisme, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis patiria neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti tokiu atveju reikalingi papildomi įrodymai dėl sukelto streso, rūpesčių pasekmių, prarastų tam tikrų galimybių ir pan., kurie pagrįstų, kad asmuo, kuris kreipėsi gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Migracijos departamentui priėmus ginčijamą Sprendimą, pareiškėjas patyrė tokio pobūdžio neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais. Teismo vertinimu, nurodyti nepatogumai nėra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais.

11. Dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad turtinę žalą pareiškėjas sieja su prarasta galimybe dirbti neturint užsieniečio registracijos pažymėjimo ir Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24SD19476 dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo, tačiau skundo dėl šio sprendimo panaikinimo teismui neteikė, nesikreipė į teismą, prašydamas panaikinti šį sprendimą, o dėl šio sprendimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios) kreipėsi į Migracijos departamentą.

12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo.

13. Atsižvelgęs į bylos išsprendimo rezultatą (proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai), pareiškėjui iš atsakovo teismas priteisė 300 Eur teismo išlaidų ir sumokėto žyminio mokesčio dalį – 7,50 Eur.

III. 14. Pareiškėjas E. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir tenkinti pareiškėjo skundą visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštarauja teismų praktikai, teismas ignoravo pareiškėjo nurodytus argumentus bei nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ir žalos atlyginimą.

15.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu identiškoje byloje Nr. A-1820-575/2024 nustatė, kad, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbus šeimos ryšys, todėl padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui kilo neturtinė žala, kuri atlygintina pinigais, nepaisant to, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai neturtinei žalai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui keliamas reikalavimas byloje pagrįsti neturtinę žalą įrodymais, yra perteklinis ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir jį panaikino, taip pat pripažino, kad pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau, pažeisdamas VAĮ 39 straipsnio reikalavimą, nevykdė pareigos įvertinti pareiškėjo patirtą nematerialinę žalą pinigais. Teismas neįvertino pareiškėjo individualių šeimyninių aplinkybių, užsitęsusio nerimo, nesaugumo jausmo, kurį sukėlė neteisėti Migracijos departamento veiksmai.

15.3. Patirtus nuostolius pareiškėjas pagrindė įrodymais. Pareiškėjas dirbo UAB „UP advisors“, gavo 1 322 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. sausio 1 d. 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas buvo atleistas, nes nebeturėjo galiojančio leidimo dirbti, išduoto Migracijos departamento. Pareiškėjas nesieja prarastos teisės dirbti ir dėl to kilusios žalos su Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24SD19476. Šiuo sprendimu atsakovas pranešė, kad jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra nutrauktas, pareiškėjas įpareigotinas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui apskritai nėra aktualus prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, jam prieglobstis (papildoma apsauga) suteiktas 2008 m. gegužės 8 d. Italijoje, tarptautinės apsaugos gavėjo statusas niekada nebuvo panaikintas. Prieglobsčio procedūra buvo pradėta nepagrįstai, pareiškėjui turėjo būti išduotas leidimas gyventi šeimos pagrindu, tačiau atsakovas to nepadarė nei nutraukdamas prieglobsčio procedūrą, nei vėliau pareiškėjo prašymu. Teismas neįvertino, kad būtent Migracijos departamento neveikimas lėmė tai, kad buvo apribota pareiškėjo, vienintelio šeimos išlaikytojo, teisė dirbti. Pareiškėjas patyrė žalą dėl Migracijos departamento neveikimo, aktyviai ir operatyviai siekiant įteisinti savo buvimą Lietuvoje.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nurodė aktualias teisės normas, kuriomis remdamasis padarė savo išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

17.2. Jokie pareiškėjo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o, nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama.

17.3. Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, nereiškia, kad Migracijos departamentas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismo sprendime nustatyta tik tai, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo šeimoje esančios situacijos, o ne tai, kad buvo padaryti kokie nors neteisėti veiksmai. Pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs Skyriaus atlikto vertinimo 2024 m. rugpjūčio 19 d., nors ginčijamas Sprendimas priimtas 2024 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas Lietuvoje yra neteisėtai, jis neturi jokio galiojančio dokumento, suteikiančio jam teisę likti, būti ar gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nepaneigė Sprendime nurodyto fakto, kad Migracijos departamentas turi laikytis Įstatymo ir Aprašo nuostatų, kad, nagrinėjant užsieniečių prašymus, visiems būtų aišku, kokios numatytos pareigos ir reikalavimai, o šių reikalavimų nesilaikė būtent pats pareiškėjas. Pareiškėjas, nors ir pateikė duomenis apie patiriamą turtinę žalą dėl negaunamo atlyginimo, bet nepateikė jokių įrodymų, kad šią žalą sieja priežastinis ryšis su Migracijos departamento neteisėtais veiksmais.

17.4. Pareiškėjas negali dirbti ne dėl Migracijos departamento veiksmų. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. liepos 1 d. pateikė prašymą nutraukti prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Tuo pagrindu buvo priimtas Migracijos departamento 2024 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 24S164125 nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Kadangi pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas, jam nėra suteikiamas ir URP (užsieniečio registracijos pažymėjimas), patvirtinantis teisę dirbti. Taigi ne dėl Migracijos departamento veiksmų, o būtent dėl paties pareiškėjo veiksmų pareiškėjas neturi URP. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų ir nenurodė teisės aktų, kurie įpareigotų Migracijos departamentą išduoti URP ar kitą dokumentą, kuris leistų užsieniečiui dirbti, kai jis, siekdamas gauti leidimą gyventi, pateikia tokio pobūdžio prašymą Migracijos departamentui. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie Migracijos departamento neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas neteko darbo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjo šeima Skyriui yra žinoma, šeimai taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas su nepilnamete dukra gyvena Varėnos socialinių paslaugų centro Krizių centre. Pareiškėjui apgyvendinimo paslauga Varėnos socialinių paslaugų centro Krizių centre teikiama iki 2025 m. sausio 8 d., vėliau bus sprendžiamas klausimas dėl paslaugos pratęsimo / nepratęsimo. Šiuo metu Skyrius neturi informacijos apie priimtus sprendimus. Pareiškėjo šeimoje yra iškilusių sunkumų, nes pareiškėjo nepilnametės dukros motina negeba tinkamai užtikrinti dukros poreikių, pareiškėjas vienas rūpinasi savo mažamete dukra, vaiko motina yra atsiribojusi, nesidomi vaiku. Pareiškėjui negavus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis negalės tinkamai ir laiku užtikrinti savo dukros poreikių, atstovauti jos interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 24SD21199 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą sudaryti sąlygas pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi šeimos pagrindu išdavimo, 2 644 Eur turtinės ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

20. Dėl neturtinės žalos.

20.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

20.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetimą pirmosios instancijos teismo sprendimu lėmė šio teismo išvada, kad tokia žala nepagrįsta įrodymais.

20.3. Gi esminis ir visiškai pagrįstas bei teisėtas pirmosios instancijos teismo argumentas, kurio pagrindu atmestas minėtas pareiškėjo reikalavimas, yra pripažinimas, kad pareiškėjas neįrodė, jog, Migracijos departamentui priėmus ginčijamą Sprendimą, pareiškėjas patyrė tokio pobūdžio neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais. Teismo vertinimu, nurodyti nepatogumai nėra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais.

20.4. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta kaip visiškai atitinkančią byloje nustatytą faktinę situaciją, todėl konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismui atmetant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisė taikyta teisingai ir nėra tokių požymių, kurie leistų konstatuoti esant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos prieštaravimų.

21. Dėl turtinės žalos.

21.1. Skunde teismui nurodydamas reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų darbo pajamų forma) atlyginimo pagrindą, pareiškėjas teigė, kad 2024 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam naują užsieniečio registracijos pažymėjimą, kuriame būtų nurodyta pareiškėjo teisė dirbti. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 13 d. priėmė administracinį sprendimą Nr. 24SD19476, kuriuo informavo pareiškėją, kad jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra nutrauktas, pareiškėjas įpareigotinas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti sąlygas pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skundžiamu sprendimu atsakovo veiksmai lėmė tai, kad buvo apribota pareiškėjo, vienintelio šeimos išlaikytojo, teisė dirbti (Skundo teismui 30 p.).

21.2. Atmesdamas reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad turtinę žalą pareiškėjas sieja su prarasta galimybe dirbti neturint užsieniečio registracijos pažymėjimo ir Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24SD19476 dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo, tačiau nesikreipė į teismą prašydamas panaikinti šį sprendimą.

21.3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas pareiškėjui turėjo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos pagrindu, tačiau atsakovas to nepadarė ir tas neveikimas lėmė pareiškėjo teisės dirbti ir gauti pajamas šeimos išlaikymui praradimą.

21.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skundo pagrindai yra privaloma ir sudėtinė skundo teismui dalis. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, vertindamas tą skundo pagrindą, kuriuo pareiškėjas grindė šį savo reikalavimą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

21.5. Tuo pačiu pažymėtina, kad galutinis atsakovo sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjui atsirastų tam tikros teisės ir / ar kiltų pareigos, bus priimtas atsakovui įvykdžius Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tik įstatymų nustatyta tvarka pripažinus, kad pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis) tenkintinas, būtų teisinis pagrindas vertinimams, ar yra sąlygos valstybės turtinei atsakomybei kilti, jei reikalavimas dėl nuostolių (negautų darbo pajamų forma) atlyginimo būtų pareikštas teisme.

22. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

23. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. E. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniu skundu skundžiamą Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys