a914de6e-ddc2-4f0e-8bfa-12ccb9cbdaeb · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1235-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01581-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 1.37.2.3.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Dž. J.(toliau- pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus( toliau – ir atsakovas, ir Å iaulių TI).Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta teismo Å¡aukimais. PareiÅ¡kėjas ir atsakovas yra prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjas skundu (b. l.

2) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovo priteisti jam 1500 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI , atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-03-03 iki 2015-03-13 buvo laikomas Å iaulių TI kameroje su 7-8 asmenimis sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tekdavo nuo 2 kv. m iki 1.75 kv. m ploto. Taip pat nurodė, kad kameroje įrengtas tualetas su atvira kanalizacijos skyle, nebuvo be unitazo, jis nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės, kameroje nebuvo ventiliacijos, todėl iÅ¡ unitazo joje sklido blogas kvapas, o kamerÄ vėdinant per langÄ buvo Å¡alta ir drėgna.

PareiÅ¡kėjo teigimu jam buvo iÅ¡duoti prastos bÅ«klės pagalvė ir čiužinys, kuris buvo susigumuliavęs ir sugulėtas, dėl ko pareiÅ¡kėjas negalėdavo iÅ¡simiegoti. Kameroje įrengtos lovos suvirintos galais ir neatskirtos viena nuo kitos pertvara, todėl iÅ¡ galo esančioje lovoje gulinčio asmens kojos atsidurdavo kitoje lovoje ir trukdydavo miegoti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad negalėjo tinkamai nusiprausti po duÅ¡u, nes į jį buvo vedamas kartÄ per savaitę ir galėjo praustis tik 10 min.

Teigė, kad kasdien buvo vedamas į laukÄ pasivaikščioti tik 1 valandÄ , nors tokio trumpo pasivaikščiojimo suteikimas jam buvo nepakankamas ir kėlė stresÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sutrikimus, stresÄ , buvo sutrikdytas jo miegas. Visa tai sudaro patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ ir prašė atlyginti.Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 8-17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog iÅ¡ Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-09 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Dž. J. laikymo“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI atvyko 2015-03-04 ir buvo laikomas iki 2015-03-13 kameroje Nr. 17, su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3.69 kv.m. iki 6,15 kv.m. ploto. Atsakovas pažymėjo, kad Å iaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kartu su pareiÅ¡kėju kamerose laikomų asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. PaaiÅ¡kino, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).Taip pat paaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI gyvenamosios kameros langai yra skaidrÅ«s ir vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Toks kamerų vėdinimo bÅ«das atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).PaaiÅ¡kino, kad visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas užtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į pasivaikščiojimÄ gryname ore įgyvendinimÄ Â taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos Suėmimo įstatymo 29 straipsnyje ir nustatyta 2010-08-16 Å iaulių TI direktoriaus įsakymu Nr.1/01-186, tai yra pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore Å iaulių TI įrengtuose kiemeliuose. Atsakovas tvirtino, kad jis tinkamai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų sudarė sÄ lygas pareiÅ¡kėjui 1 kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u. Atsakovas tvirtino, kad Šiaulių TI minkÅ¡tojo inventoriaus kokybė yra vertinama kas mėnesį, netinkamos kokybės minkÅ¡tasis inventorius nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos pagalvės ir čiužinio yra nepagrįsti.

Atsakovas teigė, kad iÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų matyti, jog lovos yra sujungtos viena su kita ir vieno asmens kojų pateikimo į kito asmens lovÄ situacija yra negalima. Atsakovo tvirtinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotis laikymo sÄ lygų. Be to, kalinimo Å iaulių TI metu, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į įstaigos administracijos direktorių dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už ginčijamÄ laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , prašė priteisti jam neturtinės žalos, kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimÄ .

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais, pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (galiojo nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01), kuri ir nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014.

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ jo laikymo Å iaulių TI kameroje, kurioje, pareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nenustatyti, juos reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).IÅ¡ byloje pateiktos Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-09 pažymos „Dėl Dž.

J. laikymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.19) nustatyta, kad nuo 2015-03-04 iki 2015-03-13 (toliau – ir ginčo laikotarpis), viso 9 paras, pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr.

17. Pažymos duomenys patvirtina, kad Å iaulių TI kameros Nr. 17 plotas yra 18,47 kv.m. ir joje: 2015-03-04 buvo patalpinti 4 asmenys; 2015-03-05 buvo patalpinti 5 asmenys; 2015-03-06 buvo patalpinta nuo 5 iki 3 asmenų; nuo 2015-03-07 iki 2015-03-08 buvo patalpinti 3 asmenys, 2015-03-09 buvo patalpinta nuo 3 iki 4 asmenų; 2015-03-10 buvo patalpinta nuo 4 iki 5 asmenų; nuo 2015-03-11 iki 2015-03-13 buvo patalpinti 5 asmenys. Nustatyti duomenys apie kameros Nr.17 plotÄ ir joje laikytų asmenų skaičių patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kameroje Nr.17 ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant jo subjektinės teisės bÅ«ti laikomam tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose, nes pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo aukščiau 3,6 kv. m ribos, t. y. vieÅ¡ojo administravimo subjektas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos pažeidimo nebuvo nustatyta, todėl vertinant pareiÅ¡kėjui tekusį asmeninės erdvės plotÄ aptariamose Å iaulių TI kamerose nebuvo atsižvelgta į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo nepatogios lovos. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 tardymo izoliatorių kamerų aprÅ«pinimo baldais reikalavimų nereglamentuoja. Vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepatogių viena su kita galais suvirintų lovų kameroje Nr.17, teismas remiasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 14.6-14.9 punktų nuostatomis, įtvirtinančiomis Å iaulių TI kamerų įrengimo reikalavimus, kuriose, be kita , nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo spręstina, jog Å iaulių TI kameroje turi bÅ«ti įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, tačiau jokių specialių reikalavimų dėl lovų konstrukcijos teisės aktuose nėra nustatyta. IÅ¡ atsakovo pateiktos nuotraukos(29 b.l.) nustatyta, kad kameroje esančios lovos galais yra sujungtos viena su kita, tarp jų yra neaukÅ¡ta pertvara ir vienoje lovoje gulinčio asmens kojų patekimas į kito asmens lovÄ negalimas. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti pažeidimÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Nacionaliniuose teisės aktuose specialus lovų įrengimas nėra reglamentuojamas, todėl tai negali lemti ir Å iaulių TI neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kameroje įrengtas tualetas su atvira kanalizacijos skyle (be unitazo), be to sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės, iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, kuris dėl atskiros ventiliacijos nebuvimo patekdavo į likusiÄ kameros dalį, todėl tekdavo kamerÄ vėdinti per langÄ , be to, kameroje bÅ«davo Å¡alta ir drėgna.Lietuvos higienos normos HN 76:2010, kuri taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais(2 punktas), 21 punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge, be kita, turi bÅ«ti unitazas. Vadovaujantis Taisyklių 14.5 punktu, sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, pagal Taisyklių 14.10 punktÄ kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimasIÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir atsakovo paaiÅ¡kinimų procesiniuose dokumentuose, Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-07-14 pažymos apie laikymo sÄ lygas Å iaulių TI Nr. 62-/08-742 ir byloje esančių kameros Nr.17 nuotraukų nustatyta, kad kameroje Nr. 17 yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad sanitariniame mazge yra įrengta iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodynÄ (Vilnius, 2012. 7-asis patais. ir papild. leid.)tualetas yra iÅ¡vietė, o unitazas – tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 unitazas nėra apibrėžtas. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „VieÅ¡ieji tualetai“ ( patvirtintoje 2001-11-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė iÅ¡matoms ir neÅ¡variam vandeniui nutekėti.

Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi bÅ«ti sukonstruotas naudotis sėdint. Atsižvelgiant į aptartÄ , darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretÅ«s reikalavimai tardymo izoliatorių kamerose įrengiamų tualetų konstrukcijai, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tualeto netinkamumo. Byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas mÅ«rine sienele, o praėjimas atitvertas erdves skiriančia užuolaida. Kamera yra vėdinama per langÄ .

IÅ¡Â Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 Patikrinimo akto Nr. EP-1536, kuriuo įforminti 2015-04-20 atlikto patikrinimo dėl Å iaulių TI patalpų įrengimo ir kt. rezultatai, nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centro specialistai, vykdydami patikrinimÄ pagal skundus, nenagrinėjo skunduose minimų faktų dėl tualetų įrengimo, ventiliacijos nebuvimo, nes vadovavosi teisės akto nuostata, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais(49-51 b.l.).

Atsakovas yra nurodęs, kad Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių Å¡io pastato trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, tame tarpe, kad nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijÄ Â ir padidinti oro judėjimo greitį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Å iaulių TI po Lietuvos higienos normos HN 46:2010 įsigaliojimo dienos bÅ«tų atlikti rekonstrukcijos darbai, todėl teismui nėra pagrindo taikyti tuos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, kurie susijęs su pastato rekonstrukcijos darbų atlikimu.

Kita vertus, Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena, tame tarpe valyti tualetÄ . Tuo tikslu atsakovas suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymu iÅ¡duoda valymo priemones ir inventorių ir taip sudaro galimybę rÅ«pinantis sanitarinio mazgo Å¡vara, iÅ¡vengti nemalonaus kvapo(22 b.l.). Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, susijusių su tualeto įrengimu, sanitarinio mazgo atitvėrimu nuo likusios kameros patalpos dalies, atskiros ventiliacijos nebuvimu.

Jau minėta, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi, jog jo laikymo kameroje Nr.17 ginčo laikotarpiu buvo drėgna ir Å¡alta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 18-22 laipsniai Å¡ilumos. Šiaulių visuomenės sveikatos centrui 2015-04-20 atlikus patikrinimÄ Å iaulių TI pagal skundus, tame tarpe dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų mikroklimato, 2015-04-22 patikrinimo aktu Nr.EP-153 buvo nustatyta, kad kameroje Nr.17 oro temperatÅ«ra buvo nuo 13,4 iki 17,4 laipsnių Å¡ilumos ir yra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis Å¡altuoju metų periodu.

Tuo pačiu aktu nustatyta, kad santykinė kameros Nr.17 drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Nurodyti bylos duomenys iÅ¡ esmės patvirtino pareiÅ¡kėjo teiginius, kad kameroje Nr. 17, kurioje jis buvo laikomas, buvo Å¡alta ir joje buvusi temperatÅ«ra buvo per žema. Todėl konstatuojamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto pažeidimasPareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo skiriamas nepakankamas laikas naudotis duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir atsakovo paaiÅ¡kinimų procesiniuose dokumentuose, Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-07-14 pažymos apie laikymo sÄ lygas Å iaulių TI Nr. 62-/08-742 Å iaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų teisės naudotis duÅ¡u buvo užtikrintos, tai yra Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose bėga karÅ¡tas vanduo ir yra po 8 duÅ¡o ragelius (23b.l.). Suimtieji ir nuteistieji asmenys į duÅ¡us buvo vedami vadovaujantis Å iaulių TI 2014-01-15 Suimtųjų ir nuteistųjų vedimo laiko sanitariniam Å¡varinimui grafiku NR.20/01-129 ir Suimtųjų ir nuteistųjų sanitarinio Å¡varinimo grafiku Nr.20/01-128 ne rečiau kaip 1 kartÄ Ä¯ savaitę(27, 28 b.l.).

To neneigia ir pareiÅ¡kėjas, tačiau tvirtina, kad naudotis duÅ¡u jam buvo skiriama 10 minučių, o tokia maudymosi trukmė, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra per trumpa. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenustato naudojimosi duÅ¡u trukmės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad atsakovas užtikrindamas pareiÅ¡kėjui galimybę ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę praustis po duÅ¡u 10 min., teisės aktų reikalavimų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam bÅ«nant Å iaulių TI suteikiamo kasdienio pasivaikščiojimo gryname ore trukmė – 1 valanda yra per trumpa.Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke.

Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai 1 valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise. Buvimo lauke vietos turėtų bÅ«ti pakankamai erdvios. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punkte.

Å iaulių TI direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė (b. l.30). PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ , ir nesiskundžia dėl buvimo lauke vietų trÅ«kumų, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore, nenustatyta. Vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė neprieÅ¡tarauja nurodytiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamos pasivaikščiojimo trukmės pripažįstamos nepagrįstomis.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagalvė ir čiužinys buvo netinkamos bÅ«klės.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 66 punktas numatė, kad lovų čiužiniai ir pagalvės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėmis audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių TI naudojamas minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas, o po dezinfekavimo atiduodamas į Daiktų sandėlį. Čiužiniai, pagalvės ir kitas minkÅ¡tasis inventorius yra peržiÅ«rimi ir įvertinami, jei reikia – nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. 2015-04-22 Å iaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte Nr.EP-153 nustatė, kad Daiktų sandėlyje laikomi (iÅ¡duodami) čiužiniai buvo Å¡varÅ«s, nesuplyšę, negumbuoti, taip pat akte pažymėta, kad kartÄ per mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas inventorius nuraÅ¡omas.

Å iaulių TI minkÅ¡tasis inventorius, lovos skalbiniai suimtiesiems/nuteistiesiems iÅ¡duodami, atžymint apie tai AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant iÅ¡duotų vienetų skaičių, po kiekvienu įraÅ¡u suimtieji ar nuteistieji pasiraÅ¡o. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2013-05-04, be kito minkÅ¡tojo inventoriaus ir lovos skalbinių, buvo iÅ¡duotas 1 čiužinys ir 1 pagalvė. PareiÅ¡kėjas yra pasirašęs, kad šį inventorių gavo(25-26b.l.)IÅ¡duodant čiužinį, pagalvę ar kitÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasitikrinti jų bÅ«klę.

Tačiau pareiÅ¡kėjas, nei pasiraÅ¡ydamas apie gautÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių, nei jį priduodamas, jokių pretenzijų ar skundų dėl minkÅ¡tojo inventoriaus, tame tarpe, pagalvės ar čiužinio bÅ«klės, nepareiÅ¡kė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista tuo aspektu, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, atsakovui neužtikrinant Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 26 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ros Å¡altuoju sezono metu įvykdymo.

Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų, nėra pagrindo neigti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ ir tam tikrus nepatogumus dėl to, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu buvo Å¡alta. Tačiau vertinat jo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kaip per trumpÄ jo laikymo kameroje laikÄ nustatytas pažeidimas sÄ lygojo atitinkamos apimties neigiamų pasekmių atsiradimÄ , byloje nenustatyta ir pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl Å¡ių pažeidimų bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Taigi, atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo Dž. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

     Teisėja                                                         Dalia Pranckienė