2022-04-20 Nr. AB-9290-3-62-3-01402-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-38-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01402-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (S. D.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), (toliau – ir atsakovas) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 6 d. Marijampolės PN 9 būrio kameroje jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis – už kameros ribų jis galėjo praleisti tik apie 4 val. per parą, o visą kitą paros laiką buvo laikomas užrakintas kameroje. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą dienotvarkę 9 būrio nuteistieji pasivaikščioti išvedami kasdien nuo 10:30 val. iki 12:00 val. ir nuo 16:00 val. iki 17:30 val. Tačiau išvedimo į sporto aikštelę, biblioteką ir dušą laikas sutapo su pasivaikščiojimui gryname ore skirtu laiku. Biblioteka dirba pirmadieniais nuo 16:00 val. iki 16:30 val., sporto salė (stadionas) – pirmadieniais nuo 16:00 val. iki 17:30 val. ir penktadieniais nuo 10:30 val. iki 12:00 val., dušas kiekvieną dieną – nuo 11:30 val. iki 12:00 val. ir nuo 17.00 val. iki 17.30 val. Pagal sudarytą dienotvarkę, jis turėjo pasirinkti tarp pasivaikščiojimų, bibliotekos, sporto salės (stadiono) ir dušo. Tai buvo padaryta tam, kad jis kuo mažiau laiko praleistų už kameros ribų. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimą, suimtasis, nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke, už kameros ribų, būti užimtas. Dėl rašomų skundų pareiškėjas buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, o į jo skundus nebuvo atsižvelgiama, problemos nesprendžiamos. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė nepatogumų, depresiją, pablogėjo sveikata, atsinaujino (duomenys neskelbtini) liga.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN (toliau – ir atsakovo atstovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN 9 būryje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2020 m. kovo 17 d. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, patalpų nuteistieji išleidžiami į darbą, mokymo įstaigas, pasimatymus, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus ir pan. Pareiškėjas bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl pasivaikščioti buvo išleidžiamas kasdien po 3 valandas. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintas dienotvarkes, prausimosi laikas nesutampa su pasivaikščiojimų laiku. Pagal pateiktą pareiškėjo skaitytojo formuliarą, pareiškėjas bibliotekoje skaito nuo 2014 m. liepos 18 d. ir nėra jokių įrodymų, kad po 2014 m. būtų naudojęsis bibliotekos paslaugomis. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo S. D. skundą atmetė.

6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2020 m. kovo 17 d. pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN 9 būryje paprastosios grupės sąlygomis. Atsakovas neneigia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 9 būrio kameroje buvo laikomas užrakintas.

7. Įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 732 papunkčio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto nuostatas, tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, teismas nenustatė atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo laikymo rakinamojoje kameroje.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pasivaikščiojimų gryname ore laikas sutapo su bibliotekos darbo laiku, išėjimu į dušą ir sporto aikštyną, teismas aptarė BVK 73 straipsnio 5 punkto, 103 straipsnio nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintas ginčo laikotarpiu galiojusias nuteistųjų dienotvarkes, 9 būrio nuteistieji į pasivaikščiojimų kiemelį išvedami 2 kartus per dieną, t. y. nuo 10:30 val. iki 12:00 val. (1,5 val.) ir nuo 16:00 val. iki 17:30 val. (1,5 val.). Pasivaikščiojimų metu 2 kartus per savaitę (penktadieniais nuo 10:30 val. iki 12:00 val. ir pirmadieniais nuo 16:00 val. iki 17:30 val.) nuteistieji išvedami į sporto aikštyną. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktą, sporto įrangos įrengimas pataisos namų pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra privalomas, todėl nuteistųjų išvedimas į sporto aikštyną pasivaikščiojimo metu yra vertinama kaip papildoma nuteistųjų aktyvaus užimtumo priemonė gryname ore jų pasivaikščiojimų metu. Teismas akcentavo, kad, jei pareiškėjo netenkino jo užimtumas sporto aikštyne pasivaikščiojimų metu, jis galėjo kreiptis į atsakovą ir atsisakyti šios teisės, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas sprendė, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai, jog pasivaikščiojimų metu pareiškėjas buvo išvedamas į sporto aikštyną, nenurodant, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis pataisos namų administracijai, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, tačiau nurodo, kad išėjimai į dušą sutapo su pasivaikščiojimu gryname ore. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintas dienotvarkes, 9 būrio nuteistieji į dušą buvo vedami penktadieniais nuo 12:00 val. iki 12:30 val. ir pirmadieniais nuo 17:30 iki 18:00 val. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN direktoriaus patvirtintose dienotvarkėse pasivaikščiojimų gryname ore ir dušo naudojimosi laikas ginčo laikotarpiu nesutapo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

11. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys, t. y. 9 būrio nuteistųjų dienotvarkės, Marijampolės PN 2020 m. kovo 22 d. raštas Nr. 20/07-280 patvirtina pareiškėjo argumentus, kad bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas sutapo su 9 būrio pasivaikščiojimų gryname ore laiku. Tačiau teismas pažymėjo, kad, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), bet ir tai ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl šių aplinkybių (pasivaikščiojimų gryname ore ir bibliotekos lankymo grafikas sutapo) pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto skaitytojo formuliaro matyti, jog pareiškėjas bibliotekoje lankėsi tik 2014 m. liepos 18 d. Kitų duomenų apie pareiškėjo lankymąsi bibliotekoje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas vertino, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai, jog pasivaikščiojimų ir bibliotekos lankymo grafikas sutapo, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl jo argumentus dėl šių aplinkybių atmetė kaip deklaratyvius.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad už rašomus skundus jis buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. Teismas akcentavo, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką vartodamas narkotines medžiagas. Teismo vertinimu, pareiškėjui manant, kad jis nepagrįstai buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, jis turėjo galimybę Marijampolės PN direktoriaus nutarimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į skundus), o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė kaip nepagrįstus.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o, nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

III. 14. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde buvo nurodęs, jog Marijampolės PN už kameros ribų jis galėjo praleisti tik 4 val., o visą likusį paros laiką buvo uždarytas kameroje. Be to, pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą dienotvarkes, jis turėjo pasirinkti tarp pasivaikščiojimo, bibliotekos, stadiono (sporto aikštyno) ir dušo. Teismas nenustatė pažeidimų, nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad nuteistojo teisė pasivaikščioti gryname ore gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais. Nei atsakovas, nei teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimą, suimtasis, nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke, už kameros ribų, būti užimtas. Marijampolės PN tik po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus atlikto patikrinimo pakeitė 9 būrio dienotvarkę ir šiuo metu pasivaikščiojimo gryname ore laikas nesutampa su bibliotekos ar sporto aikštyno laiku, 9 būrio kameros yra atrakintos beveik visą dieną.

16. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad yra pateikęs atsiliepimą į skundą, kuriame išdėstė savo argumentus, taip pat yra pateikęs teismui su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN 9 būryje (pareiškėjo laikymo rakinamoje kameroje ir netinkamai jam sudarytos dienotvarkės), atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skunde nurodytas aplinkybes dėl jo laikymo rakinamoje kameroje ir teisės pasivaikščioti ribojimo, nes pagal sudarytas dienotvarkes jis turėjo pasirinkti tarp pasivaikščiojimo, bibliotekos, stadiono (sporto aikštyno) ir dušo, todėl prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

22. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

24. BVK 70 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Ginčui aktualiu laikotarpiu ši tvarka buvo detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (iki 2020 m. sausio 21 d.) 731 ir 732 punktuose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (nuo 2020 m. sausio 22 d.) 16 ir 17 punktuose. Kadangi nuteistųjų rakinimas reglamentuotas įstatymu, tokie veiksmai savaime nelaikytini bausmės atlikimo režimo neteisėtu sugriežtinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo atstovas laikėsi šiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jo rakinimo kameroje pagrįstai buvo atmesti.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Marijampolės PN 9 būryje paprastosios grupės sąlygomis. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas gryname ore, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

26. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimą jam turėjo būti užtikrinta teisė ne mažiau kaip 8 valandas kasdien praleisti lauke, už kameros ribų, būti užimtam, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3 išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, šis pranešimas neturi įpareigojančio teisės akto pobūdžio, todėl laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje neprivalo jų vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2080-602/2018).

27. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintas dienotvarkes jis turėjo pasirinkti tarp pasivaikščiojimo, bibliotekos, stadiono (sporto aikštyno) ir dušo, tačiau nenurodo konkrečių atvejų, kuomet atsakovo atstovas pareiškėjui neužtikrino galimybės pasinaudoti BVK 73 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, teise pasivaikščioti. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to nėra ginčo, kad pasivaikščiojimo gryname ore laikas nesutapo su pataisos įstaigoje nustatytu naudojimosi dušu laiku. Taigi pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu ir pasivaikščioti skirtingu laiku. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad jis turėjo pasirinkti tarp pasivaikščiojimo ir bibliotekos bei stadiono (sporto aikštyno) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

28. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius