2021-09-29 Nr. AB-20078-3-61-3-02214-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3225-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02214-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – advokatas M. P.) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, Tarnyba), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2018 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3836-20227 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT), tačiau tokia teisinė pagalba pareiškėjui pagal sutartį nebuvo suteikta, dėl to buvo praleistas nustatytas kreipimosi į EŽTT terminas.

2.2. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi Tarnybą reikalaudamas paaiškinti, kodėl jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau iki skundo pateikimo teismui dienos negavo jokio Tarnybos atsakymo. Dėl tokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) negalėjo apginti savo teisių EŽTT, patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nervinį stresą, šoką, nes tikėjosi, kad bus pripažinti akivaizdūs pažeidimai baudžiamojoje byloje.

3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją EŽTT. Tarnyba 2019 m. gegužės 5 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriame prašoma paaiškinti, kodėl nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo skundu, 2019 m. gegužės 13 d. raštu reg. Nr. (2.2)NO-2-2951 kreipėsi į advokatą M. P., prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pagal Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau advokatas nepateikė Tarnybai jokių duomenų, jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, taip pat advokatas per nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neparengė peticijos EŽTT, o pareiškėjui pateikus skundą peticijos parengimo terminas jau buvo suėjęs. Tarnyba kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato M. P. veiklos kokybės vertinimo.

3.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Tarnyba nesuteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neišreiškė nuomonės dėl konkretaus advokato paskyrimo, Tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą M. P.. Tarnybos funkcijos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalyje ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. IR-148, II skyriaus 9 punkte. Tarnyba visus jai keliamus uždavinius ir funkcijas atliko tinkamai, t. y. organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

3.3. Pareiškėjas Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6.4 punktu buvo informuotas, kad turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos sprendime nurodytoje byloje, taip pat pareiškėjui pateikus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje ir Tarnybai sudarius sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje su šiuo advokatu. Be to, advokatas gali būti pakeistas Tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Pareiškėjas prašymo dėl advokato pakeitimo Tarnybai nepateikė, nusiskundimų dėl advokato veiklos kokybės nereiškė. Sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba, pagrindu, tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Tarnyba, neturėdama informacijos apie pareiškėjo nusiskundimus, jokių veiksmų imtis negalėjo, nes tam neturėjo pagrindo. Pareiškėjas suprato, jog iki apskundimo termino pabaigos liko nedaug laiko ir gali netekti galimybės apginti savo teises, tačiau apie susidariusią situaciją Tarnybos laiku neinformavo.

3.4. Tarnyba veikė įstatymų nustatytose ribose, laiku suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskyrė advokatą teikti antrinę teisinę pagalba parengiant peticiją EŽTT, neturėdama duomenų apie advokato galbūt netinkamų paslaugų kokybę, imtis veiksmų Tarnyba pagrindo neturėjo ir neprivalėjo. VGTPT nurodė, jog advokatą ir Tarnybą sieja ne pavaldumo ar atstovavimo, bet sutartiniai santykiai. Advokatas nėra Tarnybos darbuotojas ar karjeros valstybės tarnautojas, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir neatstovauja Tarnybos interesų, todėl advokato atlikti veiksmai, iš kurių galėtų būti kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija. Dėl advokato galbūt netinkamų paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas M. P. (toliau – ir Advokatas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog:

4.1. Advokatas M. P. pareiškėjas S. V. gynė baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.

4.2. pareiškėjas kreipėsi (skambino) į advokatą dėl peticijos parengimo EŽTT, tačiau jis ne kartą išaiškino pareiškėjui, kad nemato pagrindų kreiptis į EŽTT ir iš esmės atsisakė rengti skundą, tačiau pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kuri Sprendimu pareiškėjui suteikė antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją EŽTT paskirdama advokatą M. P.. Po šio sprendimo advokatas susitiko su pareiškėju, dar kartą paaiškino savo poziciją dėl peticijos rengimo EŽTT bei pasiūlė pareiškėjui geriau elgtis, rašyti mažiau skundų ir pasistengti atitikti lygtinio paleidimo sąlygas bei sutarė, kad peticijos EŽTT neteiks. Pareiškėjui pateikus skundą Tarnybai, Advokato ir pareiškėjo bendravimas nutrūko.

4.3. Į Advokatą kreipėsi pareiškėjo giminaitis, prašydamas atstovauti pareiškėją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimais bei nurodydamas, kad pareiškėjas jokių pretenzijų Advokatui neturi. 2020 m. sausio 21 d. Advokatas susitiko su pareiškėju bei sutarė, kad Advokatas atstovaus pareiškėjo interesus nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą. Pareiškėjas atsiėmė skundą, teiktą Tarnybai, kuris buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos advokatūrai, o Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, 2020 m. sausio 22 d. gavusi pareiškėjo 2020 m. sausio 21 d. prašymą, kuriuo pastarasis informavo, kad jokių pretenzijų Advokato atžvilgiu neturi ir prašo skundą palikti nenagrinėtą, 2020 m. kovo 25 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. skundo nagrinėjimą.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo S. V. skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga parengiant peticiją EŽTT baudžiamojoje byloje. Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3836-20227 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Tarnybą, reikalaudamas paaiškinti, kodėl jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirtas advokatas M. P. teisinės pagalbos nesuteikė, t. y. neparengė peticijos EŽTT. Tarnyba, 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Advokatą, prašydama pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pareiškėjui, tačiau Advokatas atsakymo Tarnybai nepateikė. Tarnyba 2019 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato M. P. veiklos kokybės vertinimo.

8. Teismas pažymėjo, kad, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą. Nors pareiškėjas ir neišreiškė nuomonės dėl konkretaus advokato paskyrimo, Tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą M. P., su kuriuo Tarnyba yra sudariusi Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį. Tarnybos funkcijos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojama Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, Tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 II skyriaus 9 punktu. Todėl teigti, jog Tarnyba netinkamai atliko savo funkcijas, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Bylos medžiaga patvirtino, jog Tarnyba tinkamai organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau pareiškėjas laiku Tarnybos neinformavo apie Advokato neteikiamą pagalbą ir/ar advokato pakeitimą.

9. Teismas pritarė atsakovo atstovo argumentams, jog pareiškėjas ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 6.4 punktu buvo informuotas, kad turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu. Pareiškėjas Tarnybai prašymo dėl Advokato pakeitimo nepateikė, nusiskundimų dėl advokato veiklos kokybės nereiškė, neinformavo Tarnybos, kad liko nedaug laiko ir jis gali netekti galimybės apginti savo teises EŽTT. Teismas pažymėjo, jog sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba pagrindu, tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Akivaizdu, kad, neturėdama pareiškėjo nusiskundimų Advokato darbu, Tarnyba negalėjo imtis jokių veiksmų. Iš pareiškėjo skundo argumentų nekyla abejonių, jog pareiškėjas pats suprasdamas, kad peticijos EŽTT pateikimo laikas baigiasi, neinformavo apie tai Tarnybos, tad laikyti, kad Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo.

10. Pareiškėjas skunde teigė, kad pateikė skundą VGTPT, reikalaudamas pasiaiškinti dėl kokių priežasčių jam nesuteikta valstybinė garantuojama teisinė pagalba, tačiau Tarnyba atsakymo nepateikė. Teismas nurodė, jog Tarnyba pareiškėjo skundą gavo 2019 m. gegužės 5 d., o 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į advokatą M. P., prašydama per 7 darbo dienas, nuo rašto gavimo dienos, pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą ir paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Advokatas M. P. nepateikė Tarnybai duomenų, patvirtinančių, jog negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Taip pat Advokatas per nustatytą terminą nepateikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių neparengė peticijos EŽTT, o pareiškėjui 2019 m. balandžio 29 d. pateikus skundą, peticijos parengimo terminas (2019 m. balandžio 25 d.) jau buvo suėjęs, todėl Tarnyba neturėjo galimybės paskirti kitą advokatą, kuris parengtų peticiją EŽTT. Byloje surinkti duomenys patvirtino, jog Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl Advokato nesuteiktos pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos parengiant peticiją EŽTT ir galimai Advokatui pažeidus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kreipėsi į Advokatą, prašydama paaiškinti susiklosčiusią situaciją, o negavusi paaiškinimų, kreipėsi į Lietuvos advokatūrą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir Tarnybai atlikus visus veiksmus, susijusius su Tarnybos pareigomis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo.

11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą dėl Advokato nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui parengiant pastarojo interesais peticiją EŽTT, kuris Tarnybos 2019 m. birželio 20 d. raštu buvo persiųstas Lietuvos advokatūrai. Pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos advokatūrai pateikė atsisakymą nuo šio skundo. Advokatų taryba 2020 m. kovo 25 d. sprendimu „Nutraukti skundo nagrinėjimą advokato M. P. atžvilgiu“ pareiškėjo skundo dėl Advokato nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui parengiant pastarojo interesais peticiją EŽTT nagrinėjimą nutraukė. Lietuvos advokatūroje 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas kitas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė atnaujinti Advokatų tarybos 2020 m. kovo 25 d. sprendimu nutrauktą jo 2019 m. balandžio 29 d. skundo nagrinėjimą ir spręsti klausimą dėl Advokato profesinės veiklos, t. y. pareiškėjui nesuteiktų teisinių paslaugų ginčijant pareiškėjui nepalankų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį. Advokatų taryba, nustačiusi, kad pareiškėjas ir Advokatas nebuvo sudarę rašytinio susitarimo dėl Advokato teisinių paslaugų teikimo, o aplinkybė, kad pareiškėjui nepavyko susisiekti su Advokatu, per se nereiškia Advokato veiklos ar etikos reikalavimų pažeidimų, 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui M. P.“, kuriuo nusprendė nekelti Advokatui drausmės bylos.

12. Atsižvelgęs į tai, kad Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 „Dėl advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo skelbimo“, nenumato galimybės atnaujinti skundo nagrinėjimą po to, kai Advokatų taryba skundo nagrinėjimą nutraukė, bei į tai, kad Advokatų taryba, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo kelti Advokatui drausmės bylą, teismas sprendė, jog pareiškėjas, 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos advokatūrai pateikdamas atsisakymą nuo 2019 m. balandžio 29 d. skundo, patvirtino neturintis jokių pretenzijų Advokato atžvilgiu, taip pat atsisakė pretenzijų ir Tarnybos atžvilgiu, o pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. skundas yra dėl teisinių paslaugų, ginčijant pareiškėjui nepalankų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį, nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, todėl apie jas nepasisakė.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Advokatų tarybos priimtus sprendimus, konstatavo, kad Tarnyba veikė įstatymų nustatytuose ribose: organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė Sprendimą, 2019 m. gegužės 5 d. gavusi pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. skundą, nedelsdama kreipėsi į Advokatą dėl paaiškinimų pateikimo, 2019 m. birželio 20 d. raštu į Lietuvos advokatūrą dėl Advokato veiklos kokybės vertinimo. Be to, teismo nuomone, pareiškėjui nepateikus Tarnybai nusiskundimų dėl Advokato veiklos kokybės, prašymo dėl advokato pakeitimo, Tarnyba neturėjo informacijos, kad antrinė teisinė pagalba dėl peticijos EŽTT parengimo, pareiškėjui neteikiama ar teikiama netinkamai, todėl laikytina, jog Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui.

14. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą medžiagą, ir nepagrįstai palaikė Tarnybos bei Advokato poziciją. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neišsireikalavo iš Vilniaus pataisos namų jo skambučių Advokatui išklotinės. Pareiškėjo teigimu, Advokatas jam žadėjo surašyti peticiją EŽTT ir laiku ją pateikti. Skundą Tarnybai jis pateikė tik 2019 m. balandžio 29 d. (pirmadienį), kadangi buvo savaitgalis. Advokatas jį apgavo, todėl jis atsiėmė savo skundą, pateiktą Lietuvos advokatūrai. Dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, fizinį skausmą.

17. Atsakovo atstovas VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tarnyba taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas skundžia tik advokato M. P. veiksmus ar neveikimą teikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl Tarnyba šiuo klausimu plačiau nepasisako.

19. Tarnybos įsitikinimu, teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų (neveikimo) ir / ar advokato veiksmų neparengus jam kreipimosi į EŽTT.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė – nenustatęs neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo), teismas priėjo išvadą, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

22. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka iš esmės nurodydamas, kad Tarnybos veiksmai neteisėti, dėl advokato neveikimo buvo praleistas terminas surašyti peticiją EŽTT.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

25. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su Tarnybos veiksmais (neveikimu) nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. lapkričio 7 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskiriant advokatą M. P.. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

27. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

28. Nors pareiškėjas, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas.

29. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

30. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3836-20227 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. 2019 m. balandžio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjo teigimu, advokatas neparengė peticijos EŽTT. Tarnyba, 2019 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Advokatą, prašydama pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pareiškėjui, tačiau Advokatas atsakymo Tarnybai nepateikė. Tarnyba 2019 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato M. P. veiklos kokybės vertinimo. Pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos advokatūrai pateikė atsisakymą nuo šio skundo. Advokatų taryba 2020 m. kovo 25 d. sprendimu „Nutraukti skundo nagrinėjimą advokato M. P. atžvilgiu“ pareiškėjo skundo dėl Advokato nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui parengiant pastarojo interesais peticiją EŽTT nagrinėjimą nutraukė. Lietuvos advokatūroje 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas kitas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė atnaujinti Advokatų tarybos 2020 m. kovo 25 d. sprendimu nutrauktą jo 2019 m. balandžio 29 d. skundo nagrinėjimą ir spręsti klausimą dėl Advokato profesinės veiklos.

31. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba jam nesuteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog Tarnybos uždavinys – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 2 d.). Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą (Įstatymo 9 str. 3 d. 2–4 p.); atlieka kitas funkcijas. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką nustato Įstatymo 18 straipsnis, kuriame nustatyta, kaip parenkamas advokatas antrinei teisinei pagalbai teikti, bei nurodytos aplinkybės, kurioms esant advokatas gali būti keičiamas. Akcentuotina, kad Įstatymo nuostatos nenustato, jog Tarnyba savo iniciatyva nuolat turi kontroliuoti paskirtą advokatą, ar jis teikia ir / ar suteikė pagal konkretų sprendimą antrinę teisinę pagalbą.

33. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjui pateikus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba priėmė sprendimą ją suteikti ir paskyrė advokatą M. P.. Gavusi informaciją iš pareiškėjo apie nesuteiktas paslaugas, Tarnyba kreipėsi į advokatą pasiaiškinti, o negavusi jokio atsakymo – kreipėsi į Lietuvos advokatūrą.

34. Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie tai, jog jis dėl Tarnybos veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo praleistas terminas pateikti peticiją EŽTT, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes Tarnyba įvykdė Įstatymo reikalavimus.

35. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius