a9104930-d142-47fc-b215-5b4e2ce7c47d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1555-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04095-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK), VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Toliau – Tarnyba), 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).

Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2441-281/2019 panaikintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. NN-75 dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ (toliau – LukiÅ¡kių TI-K). Teigia, kad minėtu nutarimu jis į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ buvo perkeltas neteisėtai, tokiu bÅ«du pažeidžiant jo konstitucinę teisę į laisvę, kadangi bausmė jam paskirta atlikti pataisos namuose, o ne kalėjime.

Pažymi, jog nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat, dėl konvojavimo pareiÅ¡kėjas teigia patyręs nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 3 000 eurų ir praÅ¡o jÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9-12). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų ir jais padarytos neturtinės žalos yra nepagrįsti.

Teigia, jog apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas Departamento nutarimas, atsakovės atstovui nebuvo žinoma iki pareiÅ¡kėjo skundo Å¡ioje byloje nuoraÅ¡o gavimo dienos, nes jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ . Tvirtina, jog minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Pažymi, jog ji buvo tik pareiÅ¡kėjo perkėlimo vykdytoja, nutarimas jai buvo privalomas vykdyti.

Todėl, mano, kad neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės atstovas teigia, kad iÅ¡ pateikiamų dokumentų nenustatyta pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ ir patirtos neturtinės žalos dydį. Nesant neteisėtų veiksmų bei jais padarytos žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų.

Taigi, atsakovės atstovo nuomone, nėra įrodyta ir pagrįsta nei viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimo argumentais, pateikė teismui atsikirtimÄ (b. l. 43). Atsikirtime pareiÅ¡kėjas nurodo, kad ta aplinkybė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK prieÅ¡ tai nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimÄ neturi reikÅ¡mės nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ .

PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatyta, jog nėra neteisėtų veiksmų. Mano, jog tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra vykdytoja priimto nutarimo nereiÅ¡kia, kad ji nepadarė neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Atsikirtimu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo skundÄ patenkinti. Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13-15). Nurodo, kad nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 30 d. sprendimu ir pripažino Departamento nutarimÄ neteisėtu, tai nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinę žalÄ , nes tokia žala pareiÅ¡kėjui nebuvo kilusi, o nutarimas buvo panaikintas tik dėl formalių pažeidimų, tačiau ne todėl, jog pats perkėlimas buvo pripažintas neteisėtu.

Be to, Departamentas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde deklaratyviai dėsto žalos kilimo aplinkybes ir nepagrindžia aplinkybių objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė atsikirtimÄ ir į Departamento atsiliepimÄ , kuriame deklaruoja, kad Departamento priimtas nutarimas dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ buvo priimtas neteisėtai. PareiÅ¡kėjas atsižvelgdamas į tai, kad jo perkėlimas buvo neteisėtu, mano, kad ir neturtinė žala turėtų bÅ«ti priteisiama už tai, kad jis buvo neteisėtai laikomas kalėjime, bet ne pataisos namuose (b. l. 44).

Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17-19). Teigia, jog pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia iÅ¡imtinai tik savo subjektyvia nuomone, abstrakčiai cituoja nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s, o pareiÅ¡kėjo žalos dydis nėra grindžiamas jokiais objektyviais įrodymais. Vilniaus PN nuomone, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas, be kita ko, pateikė atsikirtimÄ ir į Vilniaus PN atsiliepimÄ , nurodydamas, jog nesutinka su Vilniaus PN atsiliepime iÅ¡dėstyta nuomone. Pažymi, jog Vilniaus PN atsiliepime neiÅ¡reiÅ¡kiama pozicija pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais klausimais. PareiÅ¡kėjo nuomone, Vilniaus PN pateikė deklaratyvaus ir Å¡abloninio pobÅ«džio argumentus apie kalinimo sÄ lygas. Be to mano, jog Vilniaus PN nepateikė jokios bylai reikÅ¡mingos medžiagos, todėl Vilniaus PN atsiliepimas, pareiÅ¡kėjo vertinimu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas (b. l. 47) .

Tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27-31). Nurodo, kad ji nevykdo nuteistųjų laisvės atėmimo bausme perkėlimo į kitas pataisos įstaigas funkcijas. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nutarimas buvo panaikintas dėl formalių pažeidimų, tačiau pats pareiÅ¡kėjo perkėlimas į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ nebuvo pripažintas neteisėtu. Pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo Tarnyba pažymi, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiÅ¡kiančių iÅ¡gyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje, todėl neturtinė žala negali bÅ«ti priteista.

PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su Tarnybos atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija. Teigia, kad Tarnybos dėstomi argumentai neatitinka tikrovės, nes Tarnyba kaip tik yra atsakinga už nuteistųjų perkėlimÄ (konvojavimÄ ) iÅ¡ pataisos namų į kitas laisvės atėmimo įstaigas. PareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, jog panaikinus Departamento nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ , Tarnyba taip pat prisidėjo prie neteisėtų veiksmų (b. l. 45-46).

Tarnyba, nesutikdama su pareiÅ¡kėjo atsikirtimu, teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo konvojavimo teisinis pagrindas nebuvo Departamento priimtas nutarimas, todėl teisiniai santykiai tarp pareiÅ¡kėjo ir Tarnybos nėra vieÅ¡ojo administravimo santykiai. Taip pat laiko nepagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl to, kad Tarnyba negali vykdyti jokios kitos institucijos ar įstaigos sprendimo konvojuoti asmenį, kol papildomai toks sprendimas nebus įvertintas kitos kompetentingos institucijos.

Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, Tarnyba iš esmės vadovaujasi tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmiau teiktame atsiliepime. Mano, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas tuo pagrindu, jog pareiškėjo skunde ir atsikirtime išdėstyti hipotetinio pobūdžio argumentai yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus PN, Departamento, Pravieniškių PN-AK ir Tarnybos 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-75 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ â€œ buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių kalėjimÄ (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (b. l. 23). Departamento 2019 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. NN-316 pakeista Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. NN-75 rezoliucinė dalis, kuria nutarta pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į LukiÅ¡kių TI-K atlikti nuobaudos (b. l. 25).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl minėto nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. I-2441-281/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00677-2019-5) pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino ir panaikino Departamento nutarimÄ (b. l. 3-4). PareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Departamento nutarimÄ , 2019 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ ir netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė arba savivaldybė.

VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 str.). Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo perkėlimo ir netinkamų kalinimo sÄ lygų, jis patyrė neigiamas pasekmes, kurios laikytinos pagrindu neturtinei žalai priteisti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinei žalai iÅ¡ esmės grindžia Departamento priimto nutarimo neteisėtumu ir netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas mano, kad teismui pripažinus minėtÄ nutarimÄ neteisėtu, atitinkamai jis įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo neteisėto perkėlimo. Tvirtina, jog dėl neteisėto perkėlimo jis bausmę atliko griežtesnėmis kalinimo sÄ lygomis. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ nenustatė atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, nebÅ«tina vertinti likusių civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurioms esant atlyginama neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas savo skundo argumentus grindžia abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Tvirtindamas, jog jam nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjas turėtų detaliai skunde nurodyti kuo neteisėti atitinkamos valstybės institucijos veiksmai pasireiÅ¡kė ir įrodyti kilusiÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog pripažinus Departamento nutarimÄ neteisėtu savaime turėtų bÅ«ti pripažįstamos ir netinkamos kalinimo sÄ lygos nėra tarpusavyje susiję.

Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Departamentas, Nutarimo neteisėtumas pripažintas tik dėl formalių procedÅ«rinių pažeidimų, tačiau ne tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos netinkamos kalinimo sÄ lygos pabloginančios pareiÅ¡kėjo padėtį. Be to, Nutarimo neteisėtumas ir nepagrįstumas pripažintas prieÅ¡ tai minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl pagrindo teigti, jog pripažinus NutarimÄ neteisėtu savaime tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo neužtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, pagrindo nėra.

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepagrindė savo reikalavimo neturtinei žalai atlyginti objektyviais įrodymais. Todėl įvertinus CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus ir bylos medžiagÄ , nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiÅ¡kėjo skundo argumentus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja Egidija Puzinskaitė