a90f45fa-a3f9-4471-a8fc-b07fb4d60dbb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1376-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05808-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalių priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja J. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laikotarpyje nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktus paskaičiavimus neiÅ¡mokėtÄ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2008-12-05 dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. 2009-04-23 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo sumažintos 15-20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai.

Taip pat, 2009-07-17 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo buvo sumažinti 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases. Minėtų įstatymų nuostatų, nustatančių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų sumažinimÄ , galiojimas buvo tris kartus pratęstas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai – pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d.

Taip pat, pareiÅ¡kėjos nuomone, toks darbo užmokesčio mažinimas buvo atliktas nesilaikant proporcingumo principo ir todėl jai turėtų bÅ«ti priteista nepagrįstai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.PareiÅ¡kėja nurodė, kad kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti darbo užmokesčio dalį, atsiradusiÄ dėl mažinimo, bei pateikti informacijÄ apie detalius darbo užmokesčio apskaičiavimus. Å is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.Atsakovė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 28-29).

Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), patirtiems praradimams kompensuoti kitu įstatymu bus sukurtas kompensavimo mechanizmas.

Kadangi Ä®gyvendinimo įstatyme imperatyviai nustatytas kompensavimo bÅ«das, nėra galimybės kitu pagrindu iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai darbo užmokesčio skirtumÄ . Taip pat, kompensacijų dydį apibrėš įstatymas, todėl jis negali bÅ«ti apskaičiuojamas nei administracine nei teismine tvarka.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė skundo reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo 2013-12-23 nebedirba Vidaus reikalų ministerijoje ir praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę kompensuoti sumažinto darbo užmokesčio dalį anksčiau, nei nustatyta kompensavimo mechanizme.Atsakovės, kartu atstovaujančios Lietuvos valstybę, atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo.

Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. J. 2008-12-05 buvo paskirta į Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento StruktÅ«rinių fondų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė) pareigas (b. l. 18). PareiÅ¡kėja 2010-02-24 buvo perkelta į Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento StruktÅ«rinių fondų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis, 13 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė) pareigas (b. l. 16).

PareiÅ¡kėjai 2011-10-25 buvo paskirta 10 proc. pareiginės algos dydžio priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ (b. l. 17). Nuo 2012-02-22 pareiÅ¡kėja buvo laikinai (ne ilgiau nei vieneriems metams) perkelta į Vidaus reikalų ministerijos Europos SÄ jungos paramos administravimo skyriaus vedėjo (A lygis, 17 kategorija,) pareigas, mokant iki perkėlimo nustatytÄ darbo užmokestį (b. l. 15). Nuo 2012-01-01 iki 2012-03-31 pareiÅ¡kėjai buvo paskirta 10 proc. pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusias darbų apimtis (b. l. 19).

PareiÅ¡kėja nuo 2012-03-13 buvo perkelta į Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros veiksmų programos skyriaus vedėjo (A lygis, 15 kategorija), o nuo 2012-03-14 į Vidaus reikalų ministerijos Europos sÄ jungos paramos administravimo skyriaus vedėjo (A lygis 17 kategorija trečia kvalifikacinė klasė) pareigas (b. l. 14). PareiÅ¡kėjai 2012-11-02 buvo paskirta 15 proc. pareiginės algos dydžio priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ (b. l. 13), 2012-12-12 pareiÅ¡kėjai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė (b. l. 12), 2013-01-28 pareiÅ¡kėjai buvo paskirta 15 proc. pareiginės algos dydžio priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ (b. l. 11).2009-08-01 įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiÅ¡kėja gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki tol.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015-05-01. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-04-30 Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01.

Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 ir 2014-12-22 nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad Vidaus reikalų ministerijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjai neteigiant, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėja taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti sumažintÄ darbo užmokesčio dalį anksčiau nei nurodyta kompensavimo mechanizme.

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2013-12-23 nebedirba Vidaus reikalų ministerijoje. Gražinimo įstatymo 2 str. 7 d. įtvirtinta, kad institucijos ar įstaigos apskaičiuota grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis iÅ¡skaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡mokama 2016–2020 metais tokiomis procentinėmis dalimis: 1) 2016 metais – 5 procentai iÅ¡mokėtinos sumos; 2) 2017 metais – 20 procentų iÅ¡mokėtinos sumos; 3) 2018 metais – 25 procentai iÅ¡mokėtinos sumos; 4) 2019 metais – 25 procentai iÅ¡mokėtinos sumos; 5) 2020 metais – 25 procentai iÅ¡mokėtinos sumos.

Minėtoje teisės normoje įtvirtintas neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio grÄ Å¾inimas dalimis atskirais laikotarpiais. Nei GrÄ Å¾inimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytų iÅ¡imčių, leidžiančių neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį grÄ Å¾inti anksčiau nei aukščiau nurodytais terminais. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti šį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                     Violeta Petkevičienė