a90ec3fe-c966-4bee-a29f-83f7f3cdbae2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2114-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-01248-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.2.; 3.4.2.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria sumažintas kreditoriaus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis erÅ¡ketas“ reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukė BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ su trečios eilės 395 211,19 Eur (1 364 585,23 Lt) reikalavimu. BUAB „Šiaurės kompanija“ administratorius pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ kreditorinį reikalavimÄ nepagrįstu bei patikslinti BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ sÄ raÅ¡o iÅ¡braukiant BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“.

Administratorius nurodė, kad ginčo Å¡alys yra susijusios įmonės, kadangi priklausė vienam asmeniui – S. B., kuris vienu metu ėjo Å¡ių abiejų įmonių vadovo pareigas (nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo 13 d.), buvo bendrovių akcininku, be to, įmonėse dirbo tie patys darbuotojai. Toks įmonių tarpusavio ryÅ¡ys svarbus vertinant Å¡ioje byloje pareikÅ¡to finansinio reikalavimo pagrįstumÄ . PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neatitiko tarp įmonių susiklosčiusio verslo modelio, kuriuo remiantis pareiÅ¡kėjas, kaip gamintojas, užsiėmė žuvų ikrų gamyba, o atsakovas užsiėmė pareiÅ¡kėjo pagamintų žuvų ikrų prekyba, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡ atsakovo supirkinėti paties parduotus ikrus.

Pagrįstų įtarimų dėl galimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų klastojimo kelia aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas neatlikinėjo mokėjimų atsakovui pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už ikrus, o atsakovas dėl to nereiÅ¡kė pretenzijų. IÅ¡ administratoriui perduotų 2011 m. rugsėjo-lapkričio mėn. bankrutuojančios įmonės iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrų administratorius nustatė, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ savo produkcijÄ pardavinėjo tik savo keturioms susijusioms įmonėms (UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, North Cimpany GmbH, UAB „Sanves“ ir UAB „Natural North Caviar“).

Banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė nepirko nei prekių, nei paslaugų iÅ¡ UAB „Auksinis erÅ¡ketas“. Nuo 2012 m. birželio 3 d. prasidėjo iki 2013 m. sausio 6 d. trukęs „permokų“ grÄ Å¾inimo periodas, kurio metu atsakovas nustojo mokėti pareiÅ¡kėjui, o pareiÅ¡kėjas atsakovui grÄ Å¾ino 86 886 Eur „permokų“. Administratoriaus teigimu, tokia didelė permokų suma negalėjo susidaryti, o per 7 mėnesius tokios didelės sumos, įvardijant permokomis, grÄ Å¾inimas yra apsimestinis, pridengiantis pinigų iÅ¡ vienos įmonės perkėlimÄ Ä¯ kitÄ to paties asmens valdomÄ Ä¯monę.

Visi bankrutuojančios įmonės atlikti pavedimai bendrovei įvardijami kaip „permokos“ įrodo, jog pavedimų dėl „permokų“ metu buvo sudaryti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, pagal kuriuos bankrutuojanti įmonė grÄ Å¾ino BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ nurodytas sumas. Administratoriui suderinimo aktai neperduoti. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad visi pateikti dokumentai gali bÅ«ti suklastoti ir neatitinka tikrovės. Buvęs pareiÅ¡kėjo vadovas V. B. (S. B. uoÅ¡vis) ilgÄ laikÄ nevykdė teismo įpareigojimo ir neperdavė pareiÅ¡kėjo bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų bei buhalterinės apskaitos programos, o vėliau perdavė galbÅ«t sugadintÄ apskaitos programÄ , kurios administratoriaus pasitelktam auditoriui nepavyko atidaryti.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra vienodos, skiriasi sÄ skaitų forma, stilius, struktÅ«ra, duomenų iÅ¡dėstymas, tačiau to neturėtų bÅ«ti, nes visos sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos pagalba, t. y. standartizuotu bÅ«du. Be to, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų numeracija nėra nuosekli, vėlesnių sÄ skaitų numeriai yra mažesni už ankstesnių sÄ skaitų numerius. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kreditorinis reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – BUAB „Šiaurės kompanija“ trečios eilės kreditoriaus BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ 395 211,19 Eur (1 364 585,23 Lt) reikalavimÄ sumažino iki 297 129,30 Eur; priteisė BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ iÅ¡ BUAB „Šiaurės kompanija“ 730 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡mokant jas iÅ¡ BUAB „Šiaurės kompanija“ administravimui skirtų lėšų.Teismas pažymėjo, kad kreditorius turėjo įrodyti, jog tarp Å¡alių buvo faktiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu BUAB „Šiaurės kompanija“ atsirado pareiga apmokėti pateiktas sÄ skaitas, tačiau Å¡ios pareigos kreditorius BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ iÅ¡ dalies neįvykdė.

IÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrų iÅ¡rašų, BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ sandėlio apyvartos žiniaraščių bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 36472, Nr.36624, Nr. 36586, Nr.30675, Nr. 37591, Nr.37918, Nr. 37942, Nr. 38176, Nr. 36753, Nr.38249, Nr. 37077, Nr. 38539, Nr. 38710, Nr. 38728, Nr. 38798, Nr. 38801 ir Nr. 38817 teismas nustatė, kad tarp ginčo Å¡alių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kaip apskaitos dokumentai, turi joms privalomus rekvizitus bei visus pirkimo – pardavimo sutarčiai bÅ«dingus bei reikalingus duomenis.

Teismas pažymėjo, kad pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 38801 ir Nr. 38817 parduotos kitos BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ prekės (smulki technika ir kt. prietaisai) buvo bendrovėje (pas pardavėjÄ ) apskaitytos. UAB „Šiaurės kompanija“ (jos atstovui) pasiraÅ¡ius gautas sÄ skaitas, savo paraÅ¡u patvirtinus, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas prekes gavo, buvo patvirtintas pirkimo–pardavimo sandorio faktas (prekės perleidimas ir priėmimas), o tuo pačiu sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų duomenų teisingumas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. 38539, Nr. 38710, Nr. 38728 ir Nr. 38798 nėra UAB „Šiaurės kompanija“ (jos atstovo) parašų apie sÄ skaitose nurodytų prekių gavimÄ , tačiau įvertinęs tai, kad nurodytos sÄ skaitos buvo apskaitytos tiek UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, tiek UAB „Šiaurės kompanija“ buhalterinėje apskaitoje, pagal nurodytas sÄ skaitas parduotos perkės (žuvų ikrai) užfiksuotos ir UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ sandėlio apyvartos už 2012 m. apskaitoje, teismas sprendė, kad pagal nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras prekės buvo perduotos, o pirkėjo priimtos.

Ä®vertinęs, kad 2012 m. vasario 1 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 37077 nurodytos prekės (žuvų ikrai) nėra apskaityti UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ 2012 m. sandėlio apyvartos registre, teismas sprendė, kad Å¡ioje dalyje iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra nepagrįsta, todėl Å¡ia dalimi (1 108,09 Eur) sumažino patvirtintÄ reikalavimÄ .Teismas nurodė, kad administratoriaus pastebėjimai dėl PVM sÄ skaitų faktÅ«rų struktÅ«rinių skirtumų, trÅ«kumų, netikslumų ir galimų klaidų; aplinkybės, kad nagrinėjamų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu abi įmonės buvo susijusios, buvo valdomos to paties asmens, įmonėse dirbo tie patys darbuotojai, esant aplinkybei, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, sudaro tam tikrų prielaidų abejoti UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisėtumu, tačiau pažymėjo, kad bankroto administratorius teigdamas, jog kreditoriaus iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra suklastotos, nepateikė suklastojimo įrodymų.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir raÅ¡ytinius įrodymus ir nesant prieÅ¡ingų įrodymų, teismas konstatavo, kad faktiniai pirkimo–pardavimo santykiai tarp ginčo Å¡alių buvo, todėl konstatavo, kad BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ reikalavimai iÅ¡ dalies yra pagrįsti.Teismo vertinimu, 2010 m. spalio 10 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 36624 kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ galima vertinti jos iÅ¡raÅ¡ymo datÄ (vietoje 2011 m. spalio 10 d., įraÅ¡yta 2010 m. spalio 10 d.), o 2011 m. spalio 18 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 30675 nurodyti parduodami pasibaigusio galiojimo ikrai teisinio vertinimo nekeičia, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo nurodyta per klaidÄ ar ne, Å¡alys yra laisvos susitarti dėl tokių prekių pirkimo–pardavimo. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nenumato draudimo susijusioms įmonėms turėti komercinių santykių, todėl vien tai, kad ginčo įmonės buvo valdomos to paties asmens, savaime neįrodo, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡omos be teisinio pagrindo.

Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose nebuvo laikomasi eiliÅ¡kumo, nedaro Å¡ių sÄ skaitų negaliojančiomis; sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo metu galiojęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas taip pat nenumatė, kad sÄ skaitose bÅ«tų nurodomas prekių galiojimo terminas, partijos numeris, prekes iÅ¡davęs ir priėmęs asmuo, veterinarijos sertifikatas, vairuotojas ir maÅ¡inos numeris, prekių iÅ¡krovimo vieta, laikas ir pan. (PVMÄ® 80 str. 1 d.).Teismas neanalizavo Å¡alių sudarytų sandorių tikslingumo bei ekonominio naudingumo, nurodęs, kad jis nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, taip pat nepasisakė dėl bendrovės permokų susidarymo aplinkybių ir jų grÄ Å¾inimo.Teismas pripažino nepagrįstais administratoriaus argumentus, kad iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡ankstinio mokėjimo.

Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog tam tikrose sÄ skaitose buvo numatytas apmokėjimas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo, o tuo pačiu ir prekės perdavimo metu, nedaro Å¡ių sÄ skaitų iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitomis; banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai neįrodo, kad buvo atsiskaityta su pardavėju, įrodymų apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais ar prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo bÅ«du taip pat nepateikta. Teismas nesutiko su administratoriaus argumentais, kad turėjo bÅ«ti sudaryti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, pažymėjo, kad inventorizacijos taisyklės yra tik rekomendacinio pobÅ«džio.Teismas nustatė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 37059, Nr. 37072, Nr. 37919, Nr. 38805, Nr. 38807, Nr. 38811, Nr. 38820, Nr. 38825, Nr. 38830, Nr. 38834, Nr. 38838, Nr. 38842, Nr. 38844, Nr. 38846, Nr. 38850, Nr. 38856, Nr. 38858 už automobilio nuomÄ buvo pasiraÅ¡ytos abiejų ginčo Å¡alių atstovų, be to, sÄ skaitos buvo apskaitytos abiejų įmonių buhalterinėje apskaitoje.

Aplinkybė, kad administratorius neginčijo, jog UAB „Auksinsis erÅ¡ketas“ turėjo nuomojamÄ automobilį ir jis buvo perduotas bendrovei, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilių nuomos paslaugos UAB „Šiaurės kompanija“ buvo suteiktos, todėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos pagrįstai. Teismas nurodė, kad UAB „Šiaurės kompanija“ neatsiskaičius pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, Å¡ių sÄ skaitų suma BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ įgijo finansinį reikalavimÄ .

Teismas sprendė, kad administratorius neįrodė, jog nuomos mokestis už transporto priemonę buvo nepagrįstai didelis ir nepaaiÅ¡kinamas logiÅ¡kai, tačiau pažymėjo, kad net ir prieÅ¡ingu atveju tokias aplinkybes pagrindus jos neįrodytų iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų fiktyvumo. Administratoriaus argumentus, kad jam nebuvo perduotos transporto priemonių nuomos sutartys, teismas pripažino nepakankamais reikalavimams dėl skolos sumokėjimo atmesti, kadangi privalomos raÅ¡ytinės tokio pobÅ«džio sandorio formos nesilaikymas nedarė tokio sandorio negaliojančiu.Teismas sprendė, kad pagal kitas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr.37037, Nr. 37056, Nr. 37078, Nr. 37701, Nr. 38803, Nr. 38810, Nr. 38814, Nr. 38821, Nr. 38826, Nr. 38831, Nr. 38836, Nr. 38839 už „BITĖS“ ryÅ¡ių paslaugų kompensavimÄ ir Nr. 38851, Nr. 38867 bei Nr. 38868 palÅ«kanoms pagal paskolos sutartis kompensuoti atsakovo BUAB „Šiaurės kompanija“ prievolė atsiskaityti neįrodyta.

BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ nepateikė sutarčių su „BITĖ“, tačiau ir BUAB „Šiaurės kompanija“ administratorius neneigė aplinkybių, kad BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ naudojosi „BITĖ“ ryÅ¡io paslaugomis, o dėl to tokias paslaugas galėjo gauti ir UAB „Šiaurės kompanija“, kaip su UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ susijusi bendrovė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi bendrovės buvo susijusios, jose dirbo tie patys darbuotojai, o BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ administratorius nepateikė įrodymų, kad sÄ skaitose nurodytais numeriais naudojosi iÅ¡imtinai UAB „Šiaurės kompanija“ darbuotojai ir tik Å¡ios bendrovės interesais, todėl reikalavimus pagal nurodytas sÄ skaitas už „BITĖS“ ryÅ¡ių paslaugų kompensavimÄ teismas pripažino nepagrįstais ir Å¡ia dalimi sumažintino BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ .PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 38851, Nr. 38867 ir Nr. 38868 turinys leido teismui spręsti, kad jos iÅ¡raÅ¡ytos kaip palÅ«kanos už paskolÄ pagal 2012 m. vasario 15 d., 2012 m. kovo 7 d., 2012 m. balandžio 2 d. ir 2012 m. gegužės 15 d. paskolos sutartis.

Nurodytų paskolos sutarčių ir įrodymų, jog paskola UAB „Šiaurės kompanija“ buvo suteikta, t. y. pinigai buvo perduoti, BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ (CK 6.871 str. 2 d.), todėl nesant pateiktų raÅ¡ytinių paskolos sutarčių ir pinigų perdavimÄ patvirtinančių įrodymų, pripažino, kad paskola UAB „Šiaurės kompanija“ suteikta nebuvo, todėl pareiga sumokėti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas palÅ«kanas neatsirado.

Teismas įvertino tai, kad BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ 2015 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pakeitė savo pozicijÄ , teigdamas, kad nurodytose sÄ skaitose palÅ«kanos paskaičiuotos ne už suteiktÄ kreditÄ , o už delsimÄ atsiskaityti pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Teismas pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ apskaitos dokumente, įskaitant ir PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, turi bÅ«ti nurodyta Å«kinė operacija arba Å«kinio įvykio turinys, o BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ administratorius neįrodė, kaip už vėlavimÄ atsiskaityti pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo skaičiuojamos palÅ«kanos, kad buvo sutarta dėl skirtingo dydžio palÅ«kanų skaičiavimo, tokių įrašų nebuvo ir pačiose sÄ skaitose.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 38851, Nr. 38867 ir Nr. 38868 iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai, nesant tam juridinio pagrindo, todėl reiÅ¡kiami reikalavimai, kylantys iÅ¡ tokių sÄ skaitų, yra nepagrįsti. Kadangi į BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ buvo įtrauktos mokėtinos sumos ir pagal paminėtas sÄ skaitas, teismas Å¡ių sÄ skaitų bendra suma sumažino patvirtintÄ BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ finansinį reikalavimÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad patvirtintas BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ finansinis reikalavimas iÅ¡ dalies buvo nepagrįstas, todėl BUAB „Šiaurės kompanija“ administratoriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies tenkino, sumažindamas kreditoriaus patvirtintÄ reikalavimÄ .Ä®vertinęs advokato suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, jų apimtį, ginčo sudėtingumÄ , bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.17 punktais, teismas BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ praÅ¡omas priteisti 1 875,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažino iki 730 Eur, jas atlyginant iÅ¡ atsakovo BUAB „Šiaurės kompanija“ administravimui skirtų lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai BUAB „Šiaurės kompanija“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl atsakovo LUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ iÅ¡braukimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kreditorių sÄ raÅ¡o; spręsti bylos sustabdymo klausimÄ ir atskira nutartimi kreiptis į prokurorÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti, ar BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ pateikto kreditorinio reikalavimo pagrindÄ sudarančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra suklastotos, ar iÅ¡raÅ¡ant Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nebuvo UAB „Šiaurės kompanija“ ir (ar) UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, jų vadovų ir (ar) savininkų atliktas apgaulingas apskaitos tvarkymas; jeigu teismas nuspręstų nesikreipti į prokurorÄ , tuomet siekiant įsitikinti BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ kreditorinį reikalavimÄ sudarančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumu, praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų originalus ir skirti teismo ekspertizę iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra suklastotos; praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ iÅ¡braukimo iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o tenkinti visiÅ¡kai; priteisti su bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose susijusias bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pripažinęs esant prielaidų abejoti kreditorinio reikalavimo teisėtumu, teismas nepagrįstai nevertino Å¡alių sandorių, kuriais reikalavimÄ pareiÅ¡kęs kreditorius tariamai pardavė UAB „Šiaurės kompanija“ (t. y. gamintojui) žuvų ikrus, ekonominio tikslingumo, skyrė nepakankamÄ dėmesį aplinkybei, jog Å¡alys yra susijusios įmonės, kad pareiÅ¡kėjo bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, kad pareiÅ¡kėjo bankroto procesas nuo pat pradžių vyko komplikuotai, vadovui vengiant perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog labiau tikėtina, kad BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ reikalavimai iÅ¡ dalies yra pagrįsti.2.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorinis reikalavimas buvo suformuotas PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu, kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos tuo metu, kai ginčo Å¡alims vadovavo tas pats asmuo – S. B., buvęs ir abiejų įmonių akcininku, Å¡is faktas, visų kitų bylos aplinkybių kontekste, sustiprina įtarimus dėl galimo dokumentų klastojimo (BK 300 str.), taip pat apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 str.), todėl teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo ir nesikreipė į prokurorÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai BK 222 ir 300 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tarp ginčo Å¡alių buvo susiklostę faktiniai pirkimo–pardavimo santykiai. Ji padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, o ne UAB „Šiaurės kompanija“ užsiėmė prekyba žuvų ikrais. Taigi UAB „Šiaurės kompanija“ nėra ir nebuvo žuvies ikrų pardavėjas nei didmeninėje, nei mažmeninėje rinkoje, todėl PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atsispindinti aplinkybė, jog neva UAB „Šiaurės kompanija“ pirko iÅ¡ UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ žuvų ikrus, neatitinka tikrovės. Tarp ginčo Å¡alių negalėjo bÅ«ti atgalinio ikrų pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kadangi jie yra nelogiÅ¡ki ir neturi tikslo.4.

Teismas esant nepakankamai įrodymų dėl galimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suklastojimo, tačiau esant prielaidų abejoti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisėtumu, pažeidė savo pareigÄ bankroto byloje bÅ«ti aktyviu, kadangi iÅ¡ atsakovo neiÅ¡reikalavo ginčytinų dokumentų originalų ir savo iniciatyva nerinko įrodymų dėl galimo Å¡ių dokumentų suklastojimo (CPK 179 str.).

5. Teismas nepagrįstai nevertino sandorių, kuriais UAB „Šiaurės kompanija“, esantis žuvų ikrų gamintojas, tariamai pirko tuos pačius ikrus iÅ¡ UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, tikslingumo bei ekonominio naudingumo. Visais UAB „Šiaurės kompanija“ sudarytais sandoriais privalėjo bÅ«ti siekiama pelno. Ginčo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis sudaryti ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami sandoriai buvo ekonomiÅ¡kai nuostolingi. Ä®vertindamas vadovo įstatyminių fiduciarinių pareigų laikymÄ si, teismas privalėjo vertinti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu atsiradusių sandorių ekonominį naudingumÄ , kadangi per ekonominio naudingumo, elementarios tokių sandorių logikos nebuvimÄ akivaizdžiai matyti CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimas, kas inter alia suponuoja ir sandorių neteisėtumÄ bei galimÄ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų klastojimo faktÄ .6.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad permokų susidarymo ir jų grÄ Å¾inimo aplinkybės yra nesusijusios su byloje nagrinėtu ginču. UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ 2011-2013 m. pervedė UAB „Šiaurės kompanija“ 2 986 411,12 Eur, o pastaroji įmonė bendrovei „Auksinis erÅ¡ketas“ – 98 692,07 Eur. UAB „Šiaurės kompanija“ atliko vienintelį mokėjimÄ pagal sÄ skaitÄ â€“ 2011 m. liepos 21 d., taip pat kelis mokėjimus, įvardintus kaip „pagal susitarimÄ â€œ, tačiau mokėjimų pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už ikrus, taip pat pagal kitas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (ryÅ¡io paslaugų, transporto nuomos, palÅ«kanų, įrangos nuomos) neatlikinėjo.

Nėra aiÅ¡ku, kodėl UAB „Šiaurės kompanija“ neatsiskaitinėjant su UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, pastaroji, iÅ¡raÅ¡iusi tokį kiekį sÄ skaitų, niekuomet nereiÅ¡kė pretenzijų.7.Vertindamas PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už transporto priemonės nuomÄ originalų teisėtumÄ , teismas netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Konstatavęs, jog pagal CK 6.523 straipsnį transporto priemonės nuomos sutartis privalėjo bÅ«ti raÅ¡ytinė, o tokios sutarties nesant, nepagrįstai sprendė apie nuomos santykių tarp Å¡alių buvimÄ .

Sutartinių santykių buvimÄ privalo įrodyti kreditorius. Kreditoriui nepateikus nei raÅ¡ytinių transporto priemonės nuomos sutarčių, nei apmokėjimo dokumentų bent už vienÄ automobilio nuomos kartÄ , t. y. iÅ¡ esmės neįrodžius tokių nuomos santykių buvimo, o pareiÅ¡kėjui pateikus iÅ¡samius įrodymus dėl galimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suklastojimo fakto, nebuvo teisėto pagrindo konstatuoti tokius santykius buvus.

8. IÅ¡ pateiktų UAB „MAXIMA LT“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų originalų matyti, kad UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras rašė kompiuterinės programos pagalba, todėl tuo pačiu laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų struktÅ«ra privalo bÅ«ti identiÅ¡ka. Vadinasi, bendrovei „Šiaurės kompanija“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gali bÅ«ti suklastotos, kadangi jų struktÅ«ra akivaizdžiai skiriasi nuo tuo pačiu laikotarpiu kitam klientui iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų.

Be to, nemažos dalies sÄ skaitų numeriai vėlesniais metais yra mažesni už ankstesniais metais iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų numerius, o tai yra griežtai draudžiama pagal Taisyklių 12 punktÄ ir teoriÅ¡kai neįmanoma kompiuterinei programai pagal nutylėjimÄ didėjimo tvarka numeruojančiai iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra vienodos, skiriasi jų iÅ¡dėstymas, stilius, tariamai standartinių duomenų turinys, nors UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ tvirtinant neva PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo raÅ¡omos buhalterinės apskaitos programos pagalba, standartizuotai iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos formos prasme turėjo bÅ«ti vienodos, o skirtis galėjo tik sÄ skaitose esančių duomenų turinys.

Kreditorius BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas sÄ skaitų klastojimo faktÄ grindžia ne įrodytais faktais, o prielaidomis ir spėliojimais. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl jo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Atskirajame skunde nenurodyti motyvai, paneigiantys teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , todėl tenkinti atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

2. Skundo argumentas, kad teismas savo iniciatyva privalėjo rinkti įrodymus, patvirtinančius PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suklastojimo faktÄ , nėra susijęs su nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Minėtų veiksmų neatlikimas neįrodo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepagrįstumo. Kreditorius pateikė įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, kurios yra tinkami įrodymai byloje ir teismas pagrįstai jais vadovavosi. Teismas neskyrė ekspertizės PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suklastojimo faktui nustatyti, kadangi CPK 184 straipsnis numato teismo teisę, o ne pareigÄ skirti ekspertizę pareiÅ¡kimui apie dokumento suklastojimÄ patikrinti. Teisės aktai neįpareigoja teismo nei reikalauti dokumentų originalų, nei kreiptis į prokurorÄ , nei skirti ekspertizę dokumentų suklastojimo faktui patikrinti.

3. Teismas nagrinėjamoje byloje buvo aktyvus, rinko ir vertino papildomus įrodymus, kurių Å¡alys savo iniciatyva neteikė, o savo iÅ¡vadas dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo grindė ne tik pareiÅ¡kėjo ginčijamomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais – abiejų įmonių iÅ¡raÅ¡ytų ir gautų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrų iÅ¡raÅ¡ais, sandėlio apyvartos žiniaraščiais, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas nebuvo aktyvus.4.

Teismas padarė pagristÄ iÅ¡vadÄ , jog pirkimo–pardavimo sandoriai, užfiksuoti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, tarp ginčo Å¡alių buvo. Ginčijamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo tik vienas iÅ¡ įrodymų, kurių pagrindu teismas padarė minėtÄ iÅ¡vadÄ , todėl net ir nustačius, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra suklastotos, tai savaime nepaneigtų pirkimo–pardavimo sandorio tarp Å¡alių buvimo fakto. PareigÄ rinkti įrodymus teismas turi tik tuo atveju, kai byloje esančių įrodymų nepakanka iÅ¡vadai dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo padaryti.

5. Tai, kad administratoriaus nuomone, sudaryti sandoriai buvo nelogiÅ¡ki ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi pareiÅ¡kėjui, nereiÅ¡kia, kad sandoriai buvo suklastoti. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sandorių suklastojimo faktÄ . O jeigu pareiÅ¡kėjas mano, kad tokius sandorius UAB „Šiaurės kompanija“ vadovas S. B. sudarė pažeisdamas savo, kaip įmonės vadovo, įstatymines fiduciarines pareigas, tai pareiÅ¡kėjas turėtų reikÅ¡ti atitinkamus reikalavimus bÅ«tent pareiÅ¡kėjo vadovui.

Nagrinėjamoje byloje atsakovu yra ne S. B., o BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad minėti pareiÅ¡kėjo argumentai nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.6. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog faktiniai transporto priemonės nuomos santykiai tarp ginčo Å¡alių buvo, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir netinkamai vertino įrodymus. Visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už automobilių nuomÄ yra pasiraÅ¡ytos abiejų ginčo Å¡alių atstovų.

Automobilis priklausė kreditoriui ir buvo perduotas pareiÅ¡kėjui, o nuomos santykių faktÄ patvirtina abiejų Å¡alių paraÅ¡ai PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuomos paslaugos pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos. Apeliantas įrodymais nepaneigė minėtos iÅ¡vados.7. Apelianto argumentas, kad visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo spausdinamos kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos pagalba, t.y. standartizuotu bÅ«du, ir dėl to esÄ turėjo bÅ«ti vienodos, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Ä®statymai nedraudžia PVM sÄ skaitų faktÅ«rų spausdinti nestandartizuotu bÅ«du, naudojant skirtingus spausdintuvus, kompiuterius bei programinę įrangÄ . PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neprivalo bÅ«ti identiÅ¡kos savo struktÅ«ra bei forma.8. PareiÅ¡kėjas savo nepagrįstais argumentais nesÄ Å¾iningai vilkina Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ ir nutarties, patvirtinančios kreditorinį reikalavimÄ , įsiteisėjimÄ ; kreditorius negali naudotis savo, kaip didžiausio pareiÅ¡kėjo kreditoriaus, teisėmis, todėl atmetus atskirÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėjo bankroto administratoriui skirtina bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ kitam klientui iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ioje byloje tuo pačiu laikotarpiu bendrovei „Šiaurės kompanija“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų. Å iais įrodymais apeliantas grindžia galimÄ ginčo sÄ skaitų suklastojimo faktÄ ir nurodo, kad teikiamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras gavo tik po teismo nutarties priėmimo, todėl neturėjo objektyvių galimybių Å¡ių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡iais įrodymais apeliantas grindžia savo teiginius dėl ginčo sÄ skaitų faktÅ«rų nepagrįstumo ir kad Å¡ių įrodymų pateikti ankščiau administratorius neturėjo galimybių, teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 314 str.). Dėl kreipimosi į prokurorÄ Apeliantas atskirajame skunde prašė spręsti bylos sustabdymo klausimÄ ir atskira nutartimi kreiptis į prokurorÄ , jog bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti, ar BUAB „Šiaurės kompanija“ pateikto BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ kreditorinio reikalavimo pagrindÄ sudarančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra suklastotos, ar iÅ¡raÅ¡ant Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nebuvo UAB „Šiaurės kompanija“ ir (ar) UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, jų vadovų ir (ar) savininkų atliktas apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Apeliantas informavo teismÄ , kad kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl BK 182, 183, 206, 222 ir 300 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl praÅ¡ymo kreiptis į prokurorÄ nepasisako. Dėl ekspertizės skyrimo Siekiant įsitikinti BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ kreditorinį reikalavimÄ sudarančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumu, apeliantas prašė teismo iÅ¡ BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ iÅ¡reikalauti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų originalus ir skirti teismo ekspertizę iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra suklastotos.

Atsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra tik vienas iÅ¡ įrodymų sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių įvertinti Å¡ių santykių realumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo skirti byloje ekspertizę PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumui nustatyti. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria sumažintas kreditoriaus BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ patvirtinimo reikalavimo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Šiaurės kompanija“ iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., 106-107 b. l.), 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių sÄ raÅ¡as, kuriame trečios eilės kreditoriumi yra BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ su 395 211,19 Eur reikalavimu (2 t., 110-111 b. l.).

BUAB „Šiaurės kompanija“ administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ kreditorinį reikalavimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, patikslinti kreditorių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ jo iÅ¡braukiant BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ (3 t., 14-26 b. l.). Teismas skundžiama nutartimi administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies.Byloje kilo BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ (toliau – kreditorius) finansinio reikalavimo, patvirtinto UAB „Šiaurės kompanija“ (toliau – skolininkas arba pareiÅ¡kėjas, arba apeliantas) bankroto byloje, pagrįstumo klausimas.

Kreditorius savo finansinį reikalavimÄ grindžia skolininkui iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurias galima sugrupuoti pagal suteiktas paslaugas ar parduotas prekes: už parduotus ikrus, kompiuterinę technikÄ , suteiktas automobilio nuomos paslaugas, telekomunikacijų paslaugas ir palÅ«kanas pagal paskolos sutartį. Skolininko bankroto administratorius prašė kreditoriaus reikalavimÄ pripažinti nepagrįstu ir iÅ¡braukti jį iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais ir dalį PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų sumų nepripažino pagrįstomis ir atitinkama dalimi sumažino kreditoriaus patvirtinto reikalavimo sumÄ .

Apelianto manymu, visas kreditoriaus reikalavimas turėtų bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir nepatvirtintas, o kreditorius iÅ¡brauktas iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai konstatavo pirkimo–pardavimo ir nuomos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ , spręsdamas dėl nuomos teisinių santykių, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , todėl nutartis turi bÅ«ti panaikinta, o kreditoriaus reikalavimas atmestas.

Dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). DidžiÄ jÄ kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį – 959 728,85 Lt (277 956,69 Eur) – sudaro reikalavimas, kurį kreditorius grindžia PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, sÄ skaitų faktÅ«rų registrų iÅ¡raÅ¡ais, sandėlio apyvartos žiniaraščiais, įrodinėdamas pirkimo–pardavimo tarp Å¡alių teisinius santykius, pagal kuriuos kreditorius pardavė, o skolininkas pirko žuvų ikrus.

RaÅ¡ytinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintÄ sÄ vokos apibrėžimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra – Å¡iame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.), tai tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo administratoriaus pastebėjimai dėl PVM sÄ skaitų faktÅ«rų struktÅ«rinių skirtumų, trÅ«kumų, netikslumų ir galimų klaidų; aplinkybės, kad nagrinėjamų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu abi įmonės buvo susijusios, buvo valdomos to paties asmens, įmonėse dirbo tie patys darbuotojai, kad skolininko bankrotas pripažintas tyčiniu, sudaro tam tikrų prielaidų abejoti kreditoriaus iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisėtumu, tačiau byloje esant pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams (PVM sÄ skaitoms faktÅ«roms, sÄ skaitų faktÅ«rų registrų iÅ¡raÅ¡ams, sandėlio apyvartos žiniaraščiams) ir nesant prieÅ¡ingų įrodymų, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog faktiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių buvo.

Taigi teismas, vadovaudamasis raÅ¡ytiniais įrodymais – sÄ skaitomis faktÅ«romis, žiniaraščiais, konstatavo tarp Å¡alių buvus pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ kreditoriaus pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų nepripažinti pagrįstomis.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo grindė tikėtinumo principu, t. y. konstatavo, kad labiau tikėtina, jog pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai tarp Å¡alių egzistavo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įrodymų vertinimo klausimais formuojama praktika, iÅ¡vadas dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo teismas daro vadovaudamasis ne tikėtinumo, o įrodymų pakankamumo principu. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas; teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepakankamai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes – bendrovių sÄ sajas, tarp Å¡alių susiklosčiusį verslo modelį, mokėjimų srautus, sudarytų sandorių tikslÄ , ekonominį naudingumÄ ir loginį pagrindimÄ , PVM sÄ skaitų nenuoseklumÄ ir turinio bei formos skirtumus, pareiÅ¡kėjo tyčinio bankroto faktÄ , pareiÅ¡kėjo vadovo nebendradarbiavimo su administratoriumi ir bendrovės finansinių dokumentų neperdavimo faktÄ , aplinkybę, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas skolininkas nė karto neatliko mokėjimų, o kreditorius nereiÅ¡kė reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu visos Å¡ios administratoriaus nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimÄ .Teismas teisus, jog susijusioms įmonėms nėra draudžiama vykdyti komercinę veiklÄ , kad sÄ skaitų faktÅ«rų skirtumai ar netikslumai nesudaro pagrindo spręsti apie sÄ skaitų suklastojimÄ . Å ios nurodytos aplinkybės kiekviena atskirai nedaro sÄ skaitų nepagrįstomis, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia kritiÅ¡kai vertinti iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir neleidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad bÅ«tų konstatuotas tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių faktas.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir kreditorius yra per valdymo organus susijusios įmonės. PareiÅ¡kėjo vieninteliu įmonės akcininku nuo 2008 m. liepos 14 d. yra S. B., kuris ėjo Å¡ios įmonės vadovo pareigas nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo 13 d., o nuo 2013 m. kovo 13 d. iki bankroto bylos pareiÅ¡kėjui iÅ¡kėlimo direktoriaus pareigas ėjo V.

B. – S. B. uoÅ¡vis, tačiau įmonės akcininku toliau liko S. B.. Kreditoriaus vieninteliu akcininku nuo 2004 m. gruodžio 6 d. buvo taip pat S. B., kuris ėjo ir Å¡ios įmonės direktoriaus pareigas nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo 14 d. Taigi tas pats asmuo kreditorinį reikalavimÄ sudarančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu ėjo tiek skolininko, tiek kreditoriaus vadovo pareigas, buvo Å¡ių įmonių akcininku, todėl kontroliavo abi įmones, turėjo teisę inicijuoti ir kontroliuoti sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo procesÄ .

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sandorio ekonominis naudingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija iš dalies su šiuo teismo argumentu sutinka, tačiau administratoriaus nurodytų aplinkybių kontekste faktas, kad jokio ekonominio pagrindimo ir net loginio paaiškinimo minėtas sandoris neturi, sustiprina abejonę dėl tarp šalių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisnių santykių buvimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra žuvų ikrų gamintojas, o kreditorius – pareiškėjo pagamintos produkcijos platintojas.

Taigi pareiÅ¡kėjas pagamintÄ produkcijÄ parduodavo kreditoriui, o pastarasis jÄ paskirstydavo po didmeninę ir (ar) mažmeninę prekybÄ . Pagal tarp Å¡alių susiklosčiusį verslo modelį bÅ«tent pareiÅ¡kėjas parduodavo kreditoriui ikrus, todėl apeliantas teisus, kad tarp Å¡alių negalėjo susiklostyti atgalinio žuvies ikrų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Lieka neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjui, kuris pats gamina žuvies ikrus bei juos parduoda kreditoriui, reikalinga vėliau Å¡iÄ produkcijÄ pirkti atgal.

Toks sandoris neturi nei tikslo, nei loginio pagrindimo, todėl kelia abejonių. Taigi Å¡ios bylos kontekste sudarytų sandorių ekonominis naudingumas, t. y. kad pirkimas–pardavimas nei naudingas, nei logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas, yra viena iÅ¡ aplinkybių, leidžiančių susiformuoti teisėjų kolegijos įsitikinimui dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių realumo. Ä®monių sÄ sajumo aplinkybė, jÄ vertinant kartu su sandorių netikslingumu, loginio paaiÅ¡kinimo nebuvimu ir ekonominiu nenaudingumu, leidžia kitame kontekste vertinti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sÄ skaitų registrų iÅ¡raÅ¡us ir sandėlio apyvartos žiniaraščius kaip raÅ¡ytinius įrodymus, neva patvirtinančius pirkimo–pardavimo teisinių santykių realumÄ .Lygiai taip pat svarbi aplinkybė, kurios teismas nevertino, kad pareiÅ¡kėjo vadovas V.

B. netinkamai vykdė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintÄ pareigÄ bankroto administratoriui perduoti bendrovės dokumentus, vilkino bankroto procedÅ«ras, visi dokumentai iki Å¡iol nėra perduoti, pareiÅ¡kėjo vadovui teismas bankroto byloje yra skyręs baudÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo buhalterinės apskaitos programa bankroto administratoriui perduota sugadinta – neleido atidaryti laikotarpio nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. duomenų apie prekių gavimÄ iÅ¡ kreditoriaus, taip pat pareiÅ¡kėjo sandėlio apyvartos žiniaraščio, kiek tai susiję su kreditoriumi, todėl neleido administratoriui iÅ¡samiai nustatyti ginčijamų sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu vykusių Å«kinių operacijų registravimo.

Nors buhalterinės apskaitos programoje administratoriui pavyko patikrinti iÅ¡ kreditoriaus gautų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., kurio duomenimis vadovavosi pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių, tačiau pažymėtina, kad Å¡ie duomenys yra iÅ¡vestiniai, iÅ¡ programos negalima matyti pirminių duomenų – prekių gavimo ir sandėlio apyvartos duomenų, o nesant galimybės visapusiÅ¡kai įsitikinti jų pagrįstumu dėl visumos duomenų nebuvimo, tokios aplinkybės tik sustiprina įsitikinimÄ dėl sÄ skaitų nepagrįsto iÅ¡raÅ¡ymo.

Apsunkinta skolininko bankroto administratoriaus galimybė teisingai nustatyti tarp susijusių ginčo Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ taip pat turi įtakos vertinant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumÄ . Å iuo atveju svarbus ir tas faktas, kad pareiÅ¡kėjo bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015 pripažintas tyčiniu. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 punktas tyčinį bankrotÄ Ä¯vardina kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.Administratorius pateikė kreditoriaus pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų formos ir turinio analizę, taip pat prie atskirojo skundo pridėjo kreditoriaus kitam klientui – UAB „Maxima LT“, iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios iÅ¡ esmės skiriasi tiek savo forma, tiek turiniu.

Kreditorius nurodo, kad nėra privalomai reglamentuota, jog sÄ skaitos turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos vadovaujantis ta pačia programa ar turi bÅ«ti vienodos. Teisėjų kolegija su Å¡iais kreditoriaus argumentais sutinka, tačiau kreditorius nepateikė įrodymų, kad naudojosi keliomis skirtingomis sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo programomis. Klientui UAB „Maxima LT“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros sunumeruotos eilės tvarka. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui vėlesniais metais iÅ¡raÅ¡ytų dalies sÄ skaitų numeriai yra mažesni už ankstesniais metais iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų numerius, taigi jos iÅ¡raÅ¡ytos nesilaikant numeracijos, sÄ skaitose nėra dalies kitoms sÄ skaitoms bÅ«dingo turinio.

Tokie skirtumai esant standartizuotam PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo procesui, neturėtų bÅ«ti.Apelianto teigimu, 2010 m. spalio 10 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 36624 (1 t., 11 b. l.) gali bÅ«ti suklastota, kadangi sÄ skaitoje kaip pirkėjas yra nurodomas pareiÅ¡kėjas – UAB „Šiaurės kompanija“, nors Å¡i įmonė iki 2011 m. balandžio 20 d. vadinosi UAB „Vilpoteka“. Teismas Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros netiksliÄ datÄ vertino kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ ir teisėjų kolegija su tuo sutinka, kadangi sÄ skaitoje nurodytas apmokėjimo terminas – 2011 m. spalio 10 d., leidžia teigti, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo datoje padaryta klaida.

Kita vertus, didelė netikslumų apimtis (ikrų galiojimo termino pasibaigimas, sÄ skaitų faktÅ«rų numerių nenuoseklumas, formos ir turinio skirtumai nuo kitam klientui iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų, pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų formos bei turinio skirtumai) taip pat sudaro pagrindÄ abejoti Å¡ių sÄ skaitų faktÅ«rų realumu. Be to, teismas, suabejojęs PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumu, 2015 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutartį, kuria pareikalavo, kad kreditorius pateiktų Å¡ių sÄ skaitų originalus, tačiau teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų originalai nepateikti.Teismas nevertino pareiÅ¡kėjo nuodytų pinginių srautų tarp įmonių judėjimo.

Byloje nustatyta, kad kreditorius 2011-2013 m. pervedė pareiÅ¡kėjui 2 986 411,12 Eur, o pareiÅ¡kėjas kreditoriui – 98 692,07 Eur. PareiÅ¡kėjas atliko vienintelį mokėjimÄ pagal sÄ skaitÄ kreditoriui – 2011 m. liepos 21 d., taip pat kelis mokėjimus, įvardintus kaip „pagal susitarimÄ â€œ (2011 m. gruodžio 22 d., 2011 m. gruodžio 9 d., 2012 m. birželio 20 d. ir 2012 m. liepos 3 d.). Tačiau mokėjimų pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už ikrus bei kitas paslaugas neatlikinėjo, o kreditorius Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimo nereikalavimo.

Å is faktas taip pat kelia abejonių dėl pirkimo–pardavimo santykių realumo. Ginčo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas parduodavo kreditoriui produkcijÄ ir kreditorius turėjo prievolę atsiskaityti už įsigytas prekes, tokiu atveju esant pareiÅ¡kėjo prievolei taip pat atsiskaityti už iÅ¡ atsakovo įsigytas prekes, nėra aiÅ¡ku, kodėl Å¡alys, turėdamos prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, neatliko jų įskaitymo ir kodėl pareiÅ¡kėjo skola kreditoriui kaupėsi kelerius metus.

Byloje nustatyta, kad nuo 2012 m. birželio 3 d. iki 2013 m. sausio 6 d. kreditorius nustojo mokėti pareiÅ¡kėjui, o pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾ino kreditoriui 86 886 Eur „permokų“. Å i aplinkybė taip pat sudaro pagrindÄ abejoti ginčo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų tikrumu, kadangi permokų mokėjimÄ pareiÅ¡kėjas vykdė, o atsiskaitymų pagal ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras neatliko. Minėta, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių.

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti realiai tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių faktu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma paneigia pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pirko iÅ¡ kreditoriaus žuvų ikrus. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių žuvų ikrų pirkimo–pardavimo teisinių santykių buvimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumÄ , todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiklostę žuvų ikrų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pakeisti teismo nutarties dalį ir 276 848,60 eurais sumažinti kreditoriaus patvirtintÄ reikalavimÄ (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).Pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 38801 ir Nr. 38817 (1 t., 36, 45-46 b. l.) kreditorius perdavė pareiÅ¡kėjui 2 838,16 Lt vertės kompiuterinę technikÄ (821,99 Eur). Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).Apelianto teiginiai, kad nurodytos sÄ skaitos yra iÅ¡ankstinio mokėjimo, neįrodyti.

Administratorius taip pat nepaneigė, jog Å¡io turto bendrovėje nebuvo, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl Å¡ių reikalavimų pagrįstumo. Dėl automobilių nuomos paslaugų Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 37059, Nr. 37072, Nr. 37919, Nr. 38805, Nr. 38807, Nr. 38811, Nr. 38820, Nr. 38825, Nr. 38830, Nr. 38834, Nr. 38838, Nr. 38842, Nr. 38844, Nr. 38846, Nr. 38850, Nr. 38856, Nr. 38858 už automobilio nuomÄ buvo pasiraÅ¡ytos abiejų ginčo Å¡alių atstovų, be to, sÄ skaitos buvo apskaitytos abiejų įmonių buhalterinėje apskaitoje.

Aplinkybė, kad administratorius neginčijo, jog kreditorius turėjo nuomojamÄ automobilį ir jis buvo perduotas skolininkui, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilių nuomos paslaugos pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos, todėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos pagrįstai. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Už automobilio nuomÄ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepagrįstumÄ apeliantas grindžia per didele nuomos kaina bei aplinkybe, kad nuomos laikotarpiu pareiÅ¡kėjas tris transporto priemones nuomojosi iÅ¡ UAB „Natural North Cavariar“. Per didelės nuomos kainÄ administratorius įrodinėja tuo, kad už paskutinį nuomos mėnesį nuomos mokestis sudarė vos 6,66 procentus už ankstesnius nuomos mėnesius mokėtino nuomos mokesčio. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad už 2013 m. balandžio mėnesį sÄ skaita faktÅ«ra yra ne 3 630 Lt, o 242 Lt, nesudaro pagrindo spręsti apie Å¡ių sÄ skaitų faktÅ«rų nepagrįstumÄ (1 t., 64 b. l.).

Kreditorius paaiÅ¡kino, kad tokio dydžio sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta už faktiÅ¡kai suteiktas nuomos paslaugas. Sutiktina su apelianto argumentais, kad automobilio nuomos kaina per mėnesį yra tikrai didelė, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie sÄ skaitų faktÅ«rų nepagrįstumÄ . Ji bÅ«tų svarbi vertinant vadovo veiksmų naudingumÄ Ä¯monės veiklos kontekste. Be to, byloje nėra duomenų, kokiÄ transporto priemonę pareiÅ¡kėjas nuomojosi ir kokiomis sÄ lygomis. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog automobilio nuomos paslaugos pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos, todėl pagrįstai reikalavimo dalį, atsiradusiÄ iÅ¡ nuomos teisinių santykių, pripažino pagrįsta ir įtraukė į kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkinęs pareiÅ¡kėjo reikalavimus, kreditoriui priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 730 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .Kreditorius buvo pareiÅ¡kęs ir teismas ankstesne nutartimi buvo patvirtinęs 395 211,19 Eur reikalavimÄ .

Skolininko bankroto administratoriui papraÅ¡ius kreditorių iÅ¡braukti iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o, o pirmosios instancijos teismui kreditorinį reikalavimÄ sumažinus, po skundžiamos nutarties peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka patvirtintas 20 280,70 Eur reikalavimas, t. y. patenkinti 5 procentai pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo. Kreditorius byloje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡braukti jį iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o, papildomus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus (3 t., 186-194 b. l.; 5 t., 50-52 b. l.).

Kreditorius prašė priteisti 1 028,50 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (6 t., 63-64, 65, 66, 67, 68 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kreditoriaus prašytos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalus dydžio, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nėra keliami nauji teisės taikymo ar vertinimo klausimai, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus prašomas priteisti išlaidas sumažino iki 730 Eur. Nuo šios sumos 5 procentai sudaro 36,50 Eur, kurie priteistini kreditoriui iš pareiškėjo bankroto administravimui skirtų lėšų.Apeliantas ir kreditorius nepateikė apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino BUAB „Šiaurės kompanija“ administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudė kreditoriui BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ balsuoti BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimuose iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ reikalavimo iÅ¡braukimo iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o (3 t., 174-175 b. l.).

Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad 2015 m. kovo 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas nustatytas iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal bankroto administratoriaus „Skolvalda“ praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ reikalavimo iÅ¡braukimo iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo nesprendė. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), todėl Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesu skyrimo Kreditorius praÅ¡o apeliantui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, teigdamas, jog atskirojo skundo padavimu vilkinamas nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, įsiteisėjimas ir apribojamos didžiausio pareiÅ¡kėjo kreditoriaus teises bankroto procese. Atskirasis skundas iÅ¡ dalies patenkintas, todėl kreditoriaus argumentai dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažintini nepagrįstais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:PraÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ trečios eilės kreditoriaus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis erÅ¡ketas“ 395 211,19 Eur reikalavimÄ sumažinti iki 20 280,70 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų ir 70 ct).Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis erÅ¡ketas“ (j. a. k. 126034473) iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ (j. a. k. 111800973) 36,50 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡mokant jas iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ administravimui skirtų lėšų.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – draudimÄ kreditoriui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis erÅ¡ketas“ balsuoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimuose.

Teisėjos                                                    Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė            Â