a90dac44-b8d6-41b0-87ab-92f79c5ffaaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                    Administracinė byla Nr. I-36-142/2016                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01937-2013-9                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. J., V.

A., P. K., R. K. ir D. N. skundÄ atsakovams Kretingos rajono apylinkės teismui, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Nacionalinė teismų administracija, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,n u s t a t ė :E. J., V. A., P. K., R. K. ir D. N. (toliau – pareiÅ¡kėjai), 2013 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), praÅ¡ydami:

1) priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , neiÅ¡mokėtÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis), pareiÅ¡kėjui E. J. – 34 571,43 Lt, pareiÅ¡kėjui V. A. – 34 639,53 Lt, pareiÅ¡kėjui P. K. – 35 036,07 Lt, pareiÅ¡kėjai R. K. – 40 720,82 Lt, pareiÅ¡kėjai D. N. – 32 761,79 Lt;

2) priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

3) įpareigoti atsakovus mokėti pareiÅ¡kėjams pagal 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymÄ Nr. X-1771 nustatyto dydžio darbo užmokestį.PareiÅ¡kėjai skunde paaiÅ¡kina, kad jie eina teisėjų pareigas Kretingos rajono apylinkės teisme. Nurodo, kad jiems ginčo laikotarpiu buvo mokamas neteisėtai sumažintas darbo užmokestis, t. y. įstatymu buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas iki 11,56 ir bazinis dydis iki 450,00 Lt. Nurodo, kad, sumažinus atlyginimÄ , sumažėjo ir priedas už iÅ¡tarnautus valstybei metus.

Taip sumažintas atlyginimas, pasak pareiÅ¡kėjų, pažeidžia proporcingumo principÄ ir laikinumo principÄ . PareiÅ¡kėjai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2016 m. spalio 20 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.Kretingos rajono apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 32–33) praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

PaaiÅ¡kina, kad vykdydamas savo biudžeto asignavimų valdytojo pareigas, teismas moka teisėjams atlyginimÄ pagal galiojančius teisės aktus ir asignavimus, skirtus teisėjų atlyginimams mokėti.Teismo posėdyje Kretingos rajono apylinkės teismo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 140).Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) atsiliepime (b. l. 67–70) praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o jeigu bÅ«tų priimtas pareiÅ¡kėjams palankus sprendimas, praÅ¡o sprendimo įvykdymÄ atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodo, kad praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, Å¡ioje byloje, pasak Teisingumo ministerijos, jo taikyti negalima. Teisingumo ministerija atsiliepime nurodo, kad prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 140).Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) atsiliepime (b. l. 45–52) praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ bei DK 301 straipsnį, nustatantį, kad kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus.

Nurodo, kad procesinės palÅ«kanos negali bÅ«ti priteisiamos byloje, kilusioje ne iÅ¡ prievolinių teisnių santykių. Mano, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę laikinai mažinti teisėjų atlyginimus, susiklosčius itin sunkiai, netrumpalaikiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai. PaaiÅ¡kina, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios įtakos Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms.Teismo posėdyje Finansų ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 140).Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepime (b. l. 53–58) praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl reikalavimų priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį tenkinti ta apimtimi, kuria ginčijama atlyginimo nepriemoka, susidarė dėl neproporcingai sumažintų teisėjų pareiginės algos koeficientų.

Nacionalinės teismų administracijos nuomone, ta apimtimi turi bÅ«ti tenkintas ir pareiÅ¡kėjų reikalavimas, susijęs su reikalavimu įpareigoti atitinkamu bÅ«du apskaičiuotÄ darbo užmokestį. Nacionalinė teismų administracija praÅ¡o pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje Nacionalinės teismų administracijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 140).Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais yra paskirti bendrosios kompetencijos teismo teisėjais.

Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas. Darbo užmokestis nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis taip pat ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėliu, kuriame buvo nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai. Ä® šį laikotarpį patenka ir pareiÅ¡kėjų nurodytas ginčo laikotarpis (2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui priteisti darbo užmokestį taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos CK nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alimi esantys atsakovai Kretingos rajono apylinkės teismas bei Teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, teismo nepraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl senatis netaikytina. Teisingumo ministerijos minimas DK 301 straipsnis, nustatantis, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taip pat netaikytinas, nes Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. KT17-N6/2014 (nusprendžiamosios dalies 3 punktas) pripažinta, kad Å¡is straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas šiame nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kuriomis neproporcingai sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikia pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ . 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymu Nr. XII-1088 Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡ių nuostatų konstitucingumÄ 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kad minėtas atidėjimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepažeidžia praradimus patyrusių asmenų teisėtų lÅ«kesčių, nes nėra argumentų teigti, kad vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis taip pat ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatomis, galiojusiomis laikotarpiu, į kurį patenka ir Å¡ioje byloje nagrinėjamas laikotarpis.

Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nustatė, kad patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme. Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir teisėjams (1 straipsnio 8 punktas), pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti jau 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis).

Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ .

LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti nagrinėjamu ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo.

Atmetus šį pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimÄ , atitinkamai, nėra pagrindo svarstyti pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjai taip pat teismo praÅ¡o įpareigoti atsakovus pareiÅ¡kėjams mokėti pagal 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymÄ Nr. X-1771 nustatyto dydžio darbo užmokestį. Å iuo aspektu pažymėtina, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. galioja minėto įstatymo redakcija, kurioje pareiginės algos koeficientai nustatyti tokie, kokie buvo iki jų sumažinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Å¡iuo metu apskaičiuojant ir mokant pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį minėto įstatymo bÅ«tų nesilaikoma, nėra pagrindo tenkinti su tuo susijusį pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ .PareiÅ¡kėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjų E. J., V. A., P. K., R.

K. ir D. N. skundÄ atmesti.Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                     Halina Zaikauskaitė