Legislator Case Law & Legislation
a90caefd-963e-4d72-b915-aca1a3d7ba6e AI generated

a90caefd-963e-4d72-b915-aca1a3d7ba6e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a90caefd-963e-4d72-b915-aca1a3d7ba6e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti Bendrovės vadovÄ sumokėti pareiÅ¡kėjui 10 850 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, su Å¡ia neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalimi susijusius delspingius ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo laikotarpį; įvertinti Bendrovės vadovo veiksmus, kuriais atsisakyta sudaryti su pareiÅ¡kėju darbo užmokestį, ir jo atžvilgiu taikyti įstatymuose numatytas sankcijas. A. J. taip pat prašė informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu Bendrovės vadovo veiksmuose bÅ«tų nustatyti nusikaltimo požymiai (b. l. 23–24). Minėtame skunde A. J. pažymėjo, kad Å¡ių metų pradžioje Bendrovės vadovas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui suremontuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje.

Legislator headnote

AI generated

a90caefd-963e-4d72-b915-aca1a3d7ba6e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi savarankiÅ¡kai, (nepaklusdamas Bendrovės administracijai), sprendė, kur ir kaip panaudoti gautas lėšas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunduose (2012-06-05 ir 2012-06-26) nurodytų aplinkybių matyti, kad tuo metu, kai buvo atliekami remonto darbai (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje, jis buvo registruotas darbo biržoje. Tyrimų metu Inspekcijos pareigÅ«nai pagal Socialinės paramos informacinės sistemos duomenis nustatė, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpyje nuo 2012-03-01 iki 2012-05-31 buvo skirta socialinė paÅ¡alpa (kaip jau buvo nurodyta, remonto darbai buvo atliekami nuo 2012 m. kovo mėn. vidurio iki balandžio mėn. pabaigos).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. I-4192-426/2012                                   Proceso Nr. 3-61-3-02251-2012-8                        Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui A.

J., jo atstovei advokatei Reginai PaliÅ¡kienei, atsakovės atstovui Vidučiui Skirmantui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                        n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2012-07-31 sprendimÄ Nr. (25)SD-11371.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, paaiÅ¡kino, kad kreipėsi į Inspekcija su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ir įvertinti UAB „Chelecey Europe Holdings“ (toliau – ir Bendrovė) veiksmus (darbo sutarties su pareiÅ¡kėju nesudarymo, atlyginimo nemokėjimo), kuriais buvo pažeistos darbo santykius reguliuojančių įstatymų nuostatos, tačiau tyrimÄ Inspekcija atliko neoperatyviai ir neobjektyviai. Pažymi, kad Inspekcijos pareigÅ«nui buvo pateikti įrodymai ir faktai, kad Bendrovės vadovas darbo sutarties nesudarė dėl didelių mokėtinų mokesčių.

Be to, Inspekcijos pareigÅ«nas pokalbio metu patvirtino, kad Bendrovės vadovas pripažino, padarytus pažeidimus, tačiau vėliau savo pozicijÄ pakeitė. Minėtos aplinkybės nebuvo įvertintos, todėl atsakovės atliktas tyrimas negali bÅ«ti pripažįstamas objektyviu. Inspekcijos sprendimo iÅ¡vada, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir Bendrovės susiklostė civiliniai santykiai, grindžiama tik Å¡ios bendrovės vadovo paaiÅ¡kinimais. Be to, Inspekcijos pareigÅ«nas turėjo galimybę susipažinti su numatytais atlikti darbais ir įsitikinti, kad pagal planuojamų darbų kiekį, dirbamas darbas buvo nuolatinio pobÅ«džio.

Pažymėjo, kad buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau ji nebuvo Bendrovės vadovo pasiraÅ¡yta ir patvirtinta antspaudu.Nurodo, kad, dirbdamas Bendrovėje, pasiraÅ¡inėdavo sÄ skaitose faktÅ«rose už pirktas medžiagas kaip Å¡ios įmonės atstovas ir jas apmokėdavo savo lėšomis, bendraudavo su kartu dirbančiais dizaineriu ir statybų techniniu prižiÅ«rėtoju. Å ios aplinkybės patvirtina, kad darbas buvo nuolatinio pobÅ«džio.Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 9–11)nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pagal Darbo kodekso 93 str., darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Esant visoms aukščiau iÅ¡vardintoms sÄ lygoms, su darbuotoju privaloma sudaryti darbo sutartį, prieÅ¡ingu atveju tai traktuojama kaip nelegalus darbas, o darbdavio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 str. Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal bendrÄ taisyklę, sprendžiant klausimÄ dėl nelegalaus darbo nustatymo, atsakomybė pagal ATPK 413 str. galima tik tada, kai konstatuojami darbo teisinių santykių požymiai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-14 pasitarime patvirtintame Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime pažymėta, jog siekiant veiklÄ kvalifikuoti pagal ATPK 413 str., o darbÄ vertinti kaip nelegalų darbÄ taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., bÅ«tina konstatuoti esant Å¡iuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, vienas iÅ¡ kurių – darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius.

Turi bÅ«ti konstatuota, kad darbas, dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia, kad darbuotojas pakluso įmonės nustatytai darbo tvarkai, su juo buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, darbo vietos, darbo funkcijų. PareiÅ¡kėjas į InspekcijÄ su skundu kreipėsi 2012-06-05, t. y. tuo metu, kai remonto darbai jau buvo atlikti, todėl aiÅ¡kinantis aplinkybes susijusias su darbo sutarties požymiais buvo remiamasi Å¡alių paaiÅ¡kinimais, kitais tyrimo metu surinktais dokumentais. Atliktų tyrimų metu, tiek pareiÅ¡kėjas, tiek Bendrovės vadovas pateikė skirtingus paaiÅ¡kinimu dėl atliktų darbų pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjas 2012-06-08 paaiÅ¡kinime nurodė, kad su Bendrovės vadovu buvo susitarta dėl darbo sutarties sudarymo. Tuo tarpu Bendrovės vadovas S. A. teigė, kad buvo dirbama pagal „žodinės rangos sutartį“. Tačiau abi Å¡alys patvirtina, kad tam tikra pinigų suma už atliktus darbus nuo 2012 m. kovo mėn. vidurio iki balandžio mėn. pabaigos, adresu (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje, buvo sumokėta ir gauta. S. A. nurodo, kad pareiÅ¡kėjui buvo sumokėta 14 000 Lt (2012-06-14 paaiÅ¡kinimas), o pareiÅ¡kėjas teigia, kad už tÄ patį laikotarpį gavo 12 000 Lt (2012-06-08 paaiÅ¡kinimas, 2012-06-05 ir 2012-06-26 skundai).

IÅ¡ 12 000 Lt 3 000 Lt pareiÅ¡kėjas iÅ¡leido įsigydamas statybinį inventorių ir medžiagas (2012-06-08 A. J. paaiÅ¡kinimas), t. y. iÅ¡ nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir Bendrovės buvo susitarta dėl konkretaus darbo rezultato – dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje remonto, sumokant už tai sutartÄ piniginę sumÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas naudojo savo nuožiÅ«ra, t. y. naudodamasis savo mokėjimo kortele, pirko remontui reikalingÄ statybinį inventorių, statybines medžiagas (2012-06-08 pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas).

Taigi savarankiškai, (nepaklusdamas Bendrovės administracijai), sprendė, kur ir kaip panaudoti gautas lėšas.Iš pareiškėjo skunduose (2012-06-05 ir 2012-06-26) nurodytų aplinkybių matyti, kad tuo metu, kai buvo atliekami remonto darbai (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje, jis buvo registruotas darbo biržoje. Tyrimų metu Inspekcijos pareigūnai pagal Socialinės paramos informacinės sistemos duomenis nustatė, kad pareiškėjui laikotarpyje nuo 2012-03-01 iki 2012-05-31 buvo skirta socialinė pašalpa (kaip jau buvo nurodyta, remonto darbai buvo atliekami nuo 2012 m. kovo mėn. vidurio iki balandžio mėn. pabaigos).

Pareiškėjas 2012-06-05 ir 2012-06-26 skunduose nurodo, kad Bendrovės administracija žadėjo, jog su juo bus sudaryta darbo sutartis ir jis to tikėjosi, o 2012-08-29 skunde teismui teigia, „kad esu įdarbintas, buvau įsitikinęs“. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nors ir „buvo įsitikinęs“ kad yra įdarbintas, neinformavo apie tai nei darbo biržos, nei savivaldybės ir tuo pačiu metu gavo socialines pašalpas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, siekdamas gauti socialines pašalpas, nebuvo suinteresuotas sudaryti darbo sutarties, o dirbo civilinės sutarties pagrindais.

Kita vertus, Inspekcijos atliktų tyrimų metu nustatytų aplinkybių visetas, neleido konstatuoti visų administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių.Darytina iÅ¡vada, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir Bendrovės buvo susitarta dėl konkretaus darbo rezultato, t. y. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje, remonto, sumokant už tai sutartÄ piniginį atlygį (tokie požymiai VDI atliktų tyrimų metu nustatyti) ir nenustatyta aukščiau minėtų darbo sutarties požymių.

Todėl tarp Å¡alių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, numatyti Civilinio kodekso 6.644 str. (Rangos sutarties samprata). Tokias pačias iÅ¡vadas padarė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nai, kurie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėjo administracinę teisenÄ pagal ATPK 172 str. 1 d. (komercinės ar Å«kinės veiklos tvarkos pažeidimas) ir 1721 str. 1 d. (ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtÄ , pelnÄ ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas).             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė prašė skundÄ tenkinti, atsakovės atstovas – skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Skundas atmestinas.Nustatyta, kad A.

J. 2012-06-06 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių su skundu, kuriame prašė:

1) įpareigoti Bendrovės vadovÄ sumokėti pareiÅ¡kėjui 10 850 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, su Å¡ia neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalimi susijusius delspingius ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo laikotarpį;

2) įvertinti Bendrovės vadovo veiksmus, kuriais atsisakyta sudaryti su pareiškėju darbo užmokestį, ir jo atžvilgiu taikyti įstatymuose numatytas sankcijas. A. J. taip pat prašė informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu Bendrovės vadovo veiksmuose būtų nustatyti nusikaltimo požymiai (b. l. 23–24). Minėtame skunde A. J. pažymėjo, kad šių metų pradžioje Bendrovės vadovas pasiūlė pareiškėjui suremontuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje.

Už remonto darbus buvo suderėtas 12 000 Lt atlyginimas, o taip pat pažadėti ir kiti patalpų remonto darbai. Pažymi, kad pavestas darbas buvo atliktas kokybiÅ¡kai ir sutartu laiku. Be to, remonto eigoje buvo atlikti papildomi darbai už 10 850 Lt , tačiau Bendrovės vadovas už Å¡iuos papildomus darbus neatsiskaitė, neatlygino iÅ¡laidų, kurias patyrė už asmenines lėšas pirkdamas statybines medžiagas. Nurodo, kad darbo sutartis buvo faktiÅ¡kai sudaryta, tačiau nebuvo įforminta, todėl į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis.

Inspekcijos Vilniaus skyrius, atlikęs pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių tyrimÄ , 2012-06-18 sprendime Nr. (1)SD-9206 konstatavo, kad ginčo atveju tarp pareiÅ¡kėjo ir Bendrovės susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai (b. l. 16–17). Minėtame sprendime, be kita ko, pažymėta, kad pagal Darbo kodekso 93 str., darbo sutartimi turi bÅ«ti įforminami tik tokie santykiai, kai darbuotojo veikla atitinka visus darbo sutarties požymius:

1) susitariama dėl tam tikrų darbo funkcijų atlikimo, tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;

2) darbuotojas paklūsta darbdavio nustatytai darbo tvarkai;

3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytÄ darbÄ , mokėti sutartÄ atlyginimÄ , užtikrinti teisės aktuose nustatytas darbo sÄ lygas. Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas ir Bendrovė susitarė dėl konkretaus darbo rezultato, t. y. dėl restorano “(duomenys neskelbtini)” patalpų remonto. Bendrovės vadovo teigimu, pareiÅ¡kėjas informavo, kad dirba pagal verslo liudijimÄ ir jam už atliktus darbus buvo sumokėtas sutartas atlygis. Todėl tarp Å¡alių buvo susiklostę civiliniai (rangos) santykiai, reglamentuojami rangos darbų nuostatomis.Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012-06-18 sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Inspekcijai (b. l. 18–22).

Be Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012-06-06 skunde nurodytų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas taip pat prašė įpareigoti Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigÅ«nus nesuraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Administracinių teisės pažeidimų 172 str. 1 dalį.Inspekcijos 2012-07-31 sprendimu, atsižvelgus į 2012-07-30 tyrimo iÅ¡vadas, A. J. skundas buvo atmestas (b. l. 12).Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2012-07-31 sprendimÄ , pagrįstumo ir teisėtumo.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Taigi, sprendžiant A.

J. reikalavimo pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti skundžiamo Inspekcijos 2012-07-31 sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad A. J. kreipėsi į InspekcijÄ siekdamas iÅ¡spręsti tarp jo ir Bendrovės kilusį ginÄÄ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, o taip pat dėl Å¡ios bendrovės veiksmų (atsisakymo sudaryti darbo sutartį) teisinio įvertinimo.Atsakovės vykdomos funkcijas yra apibrėžtos Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme, kurio 6 str. nustatyta, kad Inspekcija pagal jai priskirtÄ kompetencijÄ tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus.

Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., Inspekcijos pareigÅ«nai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, privalo Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka suraÅ¡yti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimÄ , jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laikÄ , per kurį minėti asmenys įpareigojami juos paÅ¡alinti.IÅ¡ minėtų Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatų darytina iÅ¡vada, kad Inspekcijos pareigÅ«nai nagrinėja tik darbo teisinių santykių pagrindu kylančius ginčus, t. y. ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų.

Darbo kodekso 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Minėtame Darbo kodekso straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sÄ vokÄ , įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį:

1) darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl tam tikrų darbo funkcijų atlikimo, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų atlikimo; dirbantysis vykdo tam tikrÄ rūšiniais požymiais apibrėžtÄ darbo funkcijÄ ;          2) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai, t. y. darbuotojas nėra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas atlikdamas darbÄ , jam atliekant darbÄ vadovauja darbdavys;

3) asmuo dirba atlygintinai ir jam darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ mokamas kas mėnesį nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas ir Bendrovės vadovas buvo sutarę dėl konkretaus darbo rezultato, t. y. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21, Vilniuje, remonto darbų atlikimo. V. J. tiek Inspekcijai, tiek teismui pateiktuose skunduose patvirtino, kad atlyginimas už darbÄ buvo mokamas ne periodinėmis iÅ¡mokomis, o Bendrovės vadovas įsipareigojo pareiÅ¡kėjui už darbÄ sumokėti 12 000 Lt (b. l. 18–22, 23–24, 25–26).

PareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ sumokėtos 12 000 Lt sumos dalį pinigų jis iÅ¡leido statybinių medžiagų pirkimui. Savo paaiÅ¡kinimuose A. J. taip pat pažymėjo, kad dirbo ne tik darbo, bet ir poilsio dienomis, paprastai nuo 9 iki maždaug 23 valandos, t. y. vidutiniÅ¡kai po 14 val. per parÄ (b. l. 25–26).Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, dirbdamas nurodytus darbus, Bendrovės vidaus darbo tvarkai neprivalėjo paklusti, nes dirbo savo paties nusistatytu darbo režimu (apie 14 val. per parÄ ; darbÄ pradėdavo ir baigdavo ne griežtai nustatytu laiku).

Atlyginimas už darbÄ buvo mokamas ne periodinėmis iÅ¡mokomis, o už atliktÄ darbÄ . Taigi, Å¡alys – V. J. ir Bendrovė – sutarė ne dėl konkrečių darbinių funkcijų atlikimo, o dėl galutinio darbo rezultato. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir Bendrovės susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami rangos teisinius santykius nustatančiomis Civilinio kodekso nuostatomis.Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjui remontuojant Bendrovei priklausančias patalpas, t. y. 2012 m. kovo –balandžio mėn., buvo mokama socialinė paÅ¡alpa kaip neturinčiam darbo asmeniui (b. l. 28).

Taigi, pareiškėjo išdėstyta pozicija, kad jis manė, jog su buvo sudaryta darbo sutartis, ir tuo pačiu metu naudojosi bedarbiams asmenims teikiamomis socialinėmis garantijomis, yra prieštaringa ir nenuosekli.             Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Inspekcijos išvada, jog tarp pareiškėjo ir Bendrovės kilęs ginčas spręstinas vadovaujantis civilinių įstatymų nuostatomis, o ne taikant Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. numatytus įpareigojimus darbdaviui, yra pagrįsta.Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Inspekcija 2012-07-31 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo  44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė:

PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                            Gintaras Dzedulionis                                                                                                                       RÅ«ta Miliuvienė                                                                  Margarita Stambrauskaitė