2018-08-14 Nr. AB-14253-3-61-3-01838-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-562-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01838-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 17P-94(7.4.8.) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas); 2) nušalinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininką nuo pareigų; 3) teisėją B. J. nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir jo įgaliojimus sustabdyti; 4) iškelti drausmės bylas teisėjams B. J., A. D., G. K., R. P., J. R., S. G., R. R., V. R., A. G. ir įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bylas perduoti Teisėjų garbės teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas administraciniam teismui skundžia Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atsisakymą nagrinėti pareiškėjo skundą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktu. Atsižvelgęs į nurodytas nuostatas teismas konstatavo, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Atitinkamai administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti šios institucijos veiksmų (neveikimo).

Teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai, susiję su pareiškėjo skundo reikalavimu panaikinti skundžiamą Teisėjų etikos ir drausmės komisijos raštą ir siekimu, kad jis būtų panaikintas. Atsisakius priimti pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą, kiti pareiškėjo skundo išvestiniai reikalavimai taip pat atsisakyti priimti.

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Pareiškėjui išaiškino, kad, vadovaujantis Nuostatų 42 punktu, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimai neskundžiami (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

III. Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo organizuoti jo skundo nagrinėjimą teisme ABTĮ 22 straipsnio nustatyta tvarka – kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Pareiškėjas pabrėžia savo teisę kreiptis į teismą ir apginti pažeidžiamas teises nešališkame teisme. Nors pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjo manymu, šiuo atveju yra svarbu tai, kad teisėjai klauso tik įstatymų. Pareiškėjo teigimu, visi skundo reikalavimai yra kilę dėl to, kad teisėjas B. J. neteisėtai atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia pradėti bylą administraciniame teisme iš esmės dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2018 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 17P-94(7.4.8.) „Dėl Jūsų skundo“.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 13P-54-(7.1.2) redakcija) patvirtintų Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti konsultacijas Teisėjų etikos klausimais (Nuostatų 6.1–6.4 p.). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimai neskundžiami (Nuostatų 42 p.). Teisėjų etikos ir drausmės komisija atskaitinga Teisėjų tarybai (Nuostatų 46 p.).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, prašo, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsniu, kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją. ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Šiuo atveju klausimų dėl bylos rūšinio teismingumo nebuvo kilę, todėl kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Milda Vainienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė