a9075f4e-2592-4b42-a8ea-cf4bcc47ae99 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12652-1119/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06077-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18.; 3.1.7.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.2.8.5.; 3.5.3,.4.; 3.5.20.7.; 3.5.26. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Jurga Žulpė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atsakovei antstolei E. R., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. R. ir V. K., dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė A. L. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. L022859 ir taikyti restitucijÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės antstolės E. R. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. L022859 (toliau – Aktas) atsakovė pardavė, o ieÅ¡kovė už 2000,00 Eur nupirko patalpÄ â€“ garažo boksÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), kuris nuosavybės teise priklausė skolininkui V.

K.. 2019 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė nusprendė garaÅ¾Ä parduoti, kreipėsi į notarÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, jog ji neturi teisės disponuoti Turtu, nes įregistruotas juridinis faktas, kad pagal 2009 m. balandžio 10 d. turto pirkimo – pardavimo sutartį Turtas nuosavybės teise priklauso R. R. IeÅ¡kovė 2019 m. birželio 18 d. praÅ¡ymu prašė Nekilnojamojo turto registre iÅ¡registruoti juridinį faktÄ apie sudarytÄ 2009 m. balandžio 10 d. turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jai buvo atsakyta, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto pasibaigimÄ .

Taigi atsakovė pardavė ieÅ¡kovei TurtÄ , kuris nepriklausė skolininkui (el. b. medž. 1-4 l.).

2. Å alys teismui pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. taikos sutartį, kuriÄ prašė patvirtinti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir civilinę bylÄ prašė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (el. b. medž. 26-28 l.). Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų neprieÅ¡taravo taikos sutarties patvirtinimui.

3. Atsižvelgiant į tai, kad gautas Å¡alių praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka (el. b. medž. 38, 42 l.) ir į tai, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡omos taikyti restitucijos, t. y., grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės atsakovei sumokėtos sumos dydis nevirÅ¡ija 2000,00 Eur, todėl nuspręsta bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 str.).

4. Kadangi taikos sutarties 1. punkte nurodytas Å¡alių susitarimas ir praÅ¡ymas teismui pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. L022859 negali bÅ«ti patvirtintas teismo nutartimi, nes Å¡io akto pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes Å¡alims, o bÅ«tent Å¡alys įgyja teisę pakeisti vieÅ¡ajame registre esančius duomenis, todėl dėl Å¡ios taikos sutarties dalies priimtinas sprendimas.

5. Teismas taikos sutarties 1. punktÄ vertina kaip atsakovės ieÅ¡kinio dalyje dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu pripažinimÄ , todėl nesant CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas nusprendžia baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir Å¡ioje dalyje nutaria suraÅ¡yti sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d.). IeÅ¡kinys dalyje dėl Akto pripažinimo negaliojančiu tenkintinas. Kitoje dalyje patvirtintina taikos sutartis ir civilinė byla nutrauktina.

6. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. L022859 už 2000,00 Eur ieÅ¡kovei buvo parduotas buvusiam turto savininkui (skolininkui) V. K. priklausiusi patalpa – garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 6 l.). IeÅ¡kovė 2000,00 Eur sumÄ už TurtÄ sumokėjo 2019 m. birželio 30 d. (el. b. medž. 7 l.). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nors nuosavybės teisė į TurtÄ Ä¯registruota ieÅ¡kovės vardu, tačiau prie juridinių faktų nurodyta, kad įregistruotas juridinis faktas – sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, Turto pirkėjas yra R.

R., įregistravimo pagrindas – 2009 m. balandžio 10 d. notaro praneÅ¡imas Nr. 078/09-0295 (el. b. medž. 9-10 l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo parduotas ne skolininkui V. K., o trečiajam asmeniui R. R. priklausantis Turtas. VÄ® Registrų centras 2019 m. birželio 18 d. raÅ¡tu Nr. 21081824 atsisakė panaikinti žymÄ apie juridinį faktÄ , nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto apie sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigimÄ (el. b. medž. 8 l.).

7. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (lot. intra vires), o bet koks kompetencijÄ virÅ¡ijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi bÅ«ti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebÅ«tų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

9. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas.

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sÄ lygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.).

Å i praktika apibendrinta ir iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, iÅ¡dėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , turi atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , taip pat į proporcingumo principo reikalavimÄ , kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ , todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

11. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali bÅ«ti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiÅ¡ko negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.

12. Pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o (pirmoji sÄ lyga), bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ (antroji sÄ lyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sÄ lyga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

13. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys sÄ lygos pripažinti AktÄ negaliojančiu, o bÅ«tent Å¡ioje byloje nustatyta, kad antstolė realizavo (pardavė) skolininkui V. K. nepriklausantį TurtÄ ieÅ¡kovei, Turtas, pasiraÅ¡ant AktÄ , nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui R. R., kadangi Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. R., ieÅ¡kovė neturi teisės disponuoti Turtu bei minėtas pažeidimas yra esminis. Dėl Å¡ių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieÅ¡kinį pripažino, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai ir Aktas pripažintinas negaliojančiu (CPK 270 str.).

14. Dalyje dėl restitucijos taikymo ir kitų procesinių klausimų Å¡alys sudarė 2019 m. lapkričio 18 d. taikos sutartį, kuriÄ praÅ¡o patvirtinti. Taikos sutartyje nurodyta, jog Å¡alys susitarė, kad neatlygina viena kitai turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (3 p.). Å alys pareiÅ¡kė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir teisme patvirtintos taikos sutarties teisinės pasekmės, numatytos įstatyme (5 p.), taip pat, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.) (6 p.).

15. Bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys, sudarydamos taikos sutartį, iÅ¡reiÅ¡kė abiejų Å¡alių suderintÄ valiÄ , sudaryta taikos sutartis neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų bÅ«ti teismo patvirtinta, Å¡alių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

16. Tvirtinamas taikos sutarties tekstas iÅ¡dėstomas rezoliucinėje sprendimo dalyje, tačiau tik tos sÄ lygos, kurios atitinka Å¡alių įsipareigojimus ir procesinį įstatymÄ .

17. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio sprendimo galiÄ ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

18. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu Å¡alys sudaro taikos sutartį, grÄ Å¾inama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 33,75 Eur (CPK 94 str.).

19. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, kadangi Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina suma kiekvienai Å¡aliai nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 str. 1,6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 130 straipsniu, 140 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294-295 straipsniais, 441 straipsniu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kinį dalyje dėl 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. L022859 pripažinimo negaliojančiu tenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. L022859, pagal kurį ieÅ¡kovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) parduota patalpa – garažo boksas, unikalus (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Patvirtinti ieÅ¡kovės A. L. ir atsakovės antstolės E. R. sudarytÄ 2019 m. lapkričio 18 d. taikos sutartį Å¡iomis sÄ lygomis:

1. Atsakovė antstolė E. R., įsipareigoja per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo Å¡ios taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, pervesti ieÅ¡kovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į jos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių bankas, 2000,00 Eur (du tÅ«kstančius eurų), kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo įsigydama garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini), pagal praÅ¡omÄ pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. L022859.

2. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3. Šalys patvirtina ir pareiškia, kad šia Sutartimi yra išsprendžiamas tarp jų kilęs teisminis ginčas šioje civilinėje byloje. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinomos Sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 - 6.985 straipsniuose ir civilinio proceso kodekso 87, 94, 140, 294 straipsniuose, sudaryta Sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų.

4. Å alims yra žinoma, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali bÅ«ti vykdoma priverstinai. Dalį civilinės bylos Nr. e2-12652-1119/2019, dėl kurios patvirtinta taikos sutartis, nutraukti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,75 Eur (trisdeÅ¡imt trijų eurų, 75 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. naudojantis AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paslaugomis. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Jurga Žulpė