2020-05-20 Nr. AB-10033-3-62-3-01033-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-758-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01033-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 7 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 40 kv. m ir buvo apgyvendinta 20 žmonių, 7 būrio 6 gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 18 kv. m ir buvo apgyvendinti 7 žmonės, todėl vienam asmeniui trūko įstatyme numatyto gyvenamojo ploto. Sanitariniame mazge trūko inventoriaus, todėl tekdavo laukti eilėse. Rentgeno kabinetas įrengtas šalia gyvenamųjų patalpų. 3 būryje buvo 150 žmonių ir įrengti tik 3 tualetai, 7 būryje buvo 40 žmonių ir įrengti tik 2 tualetai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomus nepatogumus, psichologinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė būrius ir brigadas, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų plotus, miegamųjų vietų skaičių bei vienam asmeniui tekusį plotą gyvenamosiose patalpose. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Darė išvadą, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos. 3 sektoriaus 7 būrio sanitarinėse patalpose yra 5 klozetai, 1 unitazas, 1 praustuvė; 3 būrio sanitarinėse patalpose 3 klozetai, 3 pisuarai. Įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Nuteistųjų skundų dėl netinkamų patalpų įrengimo Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius negavo ir nenagrinėjo. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui gyvenimo sąlygų, pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas viešosios atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo apgyvendintas: nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. 3 sektoriaus 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 69,10 kv. m, joje buvo 22 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,14 kv. m; nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. 7 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 21,79 kv. m, joje buvo 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,11 kv. m ploto.

7. Teismas atsakovo pateiktus dokumentus – Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 8 d. pažymą Nr. 63-1399 (b. l. 23) ir Ūkio skyriaus 2018 m. birželio 18 d. pažymą Nr. 88-303 – laikė patikimais įrodymais, todėl vertino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 7 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko nuo 3,11 kv. m iki 3,14 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

8. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pagrįstumą, vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Normos), pagal kurias tualete turi būti įrengta po klozetą arba unitazą 12 asmenų ir po pisuarą 12 asmenų, prausykloje praustuvė – 1 vnt. 10 asmenų, dušo sieteliai – 1 vnt. 15 asmenų. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos) nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. vienam besiprausiančiam asmeniui.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nenurodė, kiek 3 ir 7 būryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuteistųjų. Todėl pagal pareiškėjo ir atsakovo pateiktus duomenis, 3 ir 7 būriuose esant pareiškėjo nurodytam nuteistųjų skaičiui, atsakovui nuteistųjų skaičiaus 3 ir 7 būriuose nenurodžius, Normos buvo pažeistos dėl per mažo kiekio sanitarinio mazgo įrengimų.

10. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl rentgeno kabineto įtakos pareiškėjo sveikatai. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas.

11. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 7 d. Medicininiame pažymėjime ir 2018 m. birželio 11 d. Psichologinės tarnybos pažymoje pateiktus duomenis, nesant jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepriėjo išvados, kad kalinimo sąlygos turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai.

12. Teismas, nustatęs pažeidimą dėl sanitarinio mazgo inventoriaus ir įrengimų trūkumo, tačiau byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis bei, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjo patalpinimą į Pravieniškių PN-AK sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai, pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra mažareikšmės, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo. Pareiškėjo teigimu, jis detaliai nurodė patalpas, kuriose kalėjo ginčo laikotarpiu, kartu buvusių asmenų skaičių, o atsakovas nepateikė įrodymų apie kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu kalėjusių asmenų skaičių, todėl, atsižvelgus į įrodinėjimo naštos tokio pobūdžio bylose paskirstymo tarp šalių taisykles, pripažintina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų šiuo aspektu. Be to, pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą rekomendacijas pataisos namuose gyvenamojo ploto normą, tenkančią vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose, būtina padidinti iki 4 kv. m. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujai taikytiną praktiką į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgtina, kai jie trukdo laisvai judėti. Todėl baldų ir įrenginių užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto. Vykstant Pravieniškių PN-AK rekonstrukcijai bei esant pertekliniam patalpų užstatymui lovomis ir kitais baldais per mažo ploto sąlygomis buvo laikomas visą ginčo laikotarpį. Pareiškėjo teigimu, realiai jam teko nuo 3,11 kv. m iki 3,14 kv. m. Santykiniai mažas ploto trūkumas nebuvo kompensuojamas nesant pakankamam užimtumui. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai nenagrinėjo skundo argumentų dėl patalpų atitikties higienos normų reikalavimams, materialinio aprūpinimo. Vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas yra ilgalaikis, nes pažeidimas tęsėsi visą ginčo laikotarpį. Pareiškėjas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose nereikalaujama pateikti įrodymus apie patirtą neturtinę žalą.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje buvo ištirti visi apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skunde nurodytus argumentus, dėsto subjektyvią nuomonę ir situacijos vertinimą bei nepateikia jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl jos negali būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo atstovo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime tinkamai taikytos procesinės ir materialiosios teisės normos, taip pat nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pažeidimą dėl sanitarinio mazgo inventoriaus ir įrengimų trūkumo, pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo vertinimu ir išvadomis dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo. Nurodo, kad teismas visiškai nenagrinėjo skundo argumentų dėl patalpų atitikties higienos normų reikalavimams, materialinio aprūpinimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į teismo nustatyto pažeidimo trukmę, neturtinė žala, kurią pagrįsti įrodymais tokio pobūdžio bylose nėra privaloma, atlygintina pinigais.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ploto normos pažeidimo, nes pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovo atstovas nepaneigė skundo argumentų apie kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu kalėjusių asmenų skaičių.

22. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundėsi dėl ploto normos pažeidimo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 7 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl konkrečiu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra aktualus Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl ne mažesnės kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui ploto normos užtikrinimo.

25. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 40 kv. m ir buvo apgyvendinta 20 žmonių, 7 būrio 6 gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 18 kv. m ir buvo apgyvendinti 7 žmonės. Atsakovo atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie ginčo metu nurodytose patalpose su pareiškėju laikytų asmenų skaičių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą apskaičiavo pagal atsakovo atstovo nurodytą patalpų plotą ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių, laikydamas, kad jos visos buvo užimtos. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo pateiktas miegamųjų vietų skaičius buvo didesnis arba atitiko pareiškėjo nurodytą kartu su juo laikytų asmenų skaičių: 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje – 22 miegamosios vietos; 7 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje – 7 miegamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pagrįstai jais vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šiuos duomenis ir nustatė, kad Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtintas reikalavimas nebuvo pažeistas, t. y. pareiškėjui teko nuo 3,11 kv. m iki 3,14 kv. m. gyvenamojo ploto.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, turi būti atimamas baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš patalpos ploto turėtų būti atimtas įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK miegamosiose patalpose buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas nėra reikšmingas, nes minimalios ploto normos (3,1 kv. m) pažeidimas nėra nustatytas.

27. Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumento, kad vadovaujantis Europos komiteto rekomendacijomis, kiekvienam kaliniui privalo būti užtikrintas bent 4 kv. m plotas, pažymi, kad analogiško pobūdžio bylose EŽTT yra pasisakęs dėl vienam kalinamam asmeniui tenkančio 3 kv. m ploto, bet ne dėl 4 kv. m. EŽTT bylose, kuriose pareiškėjams buvo skiriama mažiau nei 3 kv. m asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Sulejmanovic prieš Italiją, pareiškimo Nr. 22635/03, 51 paragrafas; 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą byloje Lind prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 25664/05, 59 paragrafas; 2007 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Kantyrev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 37213/02, 50-51 paragrafai; 2007 m. kovo 29 d. sprendimą byloje A. F. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 205/02, 47-49 paragrafai; 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Labzov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 62208/00, 44 paragrafas; 2011 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Lautaru prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13099/04, 99 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 58 paragrafas).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepasisakė dėl patalpų atitikties higienos normų reikalavimams ir materialinio aprūpinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skundo reikalavimo pagrįstumą nagrinėja skundo ribose. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių dėl patalpų atitikties higienos normų reikalavimams ir materialinio aprūpinimo, todėl pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netyrė minėtų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjui kalint 3 ir 7 būriuose ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo būdą. Pareiškėjas teigia, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą teismas neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo trukmę.

31. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017,).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nenustačius, kad dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjas kreiptųsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Pripažintina, kad pareiškėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo nustačius analogiško pobūdžio pažeidimą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-846-624/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-662/2020), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius