a901d4af-b64e-4cda-aa10-6bc7e1cb39fc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-305-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-1379-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Taksira“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Taksira“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Soscredit“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Luktera“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė UAB „Taksira“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę UAB „Soscredit“ įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯siskolinimo padengimui pagal Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4, pateikti likusiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ pagal Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4 po gautos draudimo iÅ¡mokos užskaitymo, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2016-11-11 Å¡alys sudarė Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4, pagal kuriÄ Ä¯sigijo automobilį Nissan Leaf. 2016-12-09 tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Luktera“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perdavė automobilį Nissan Leaf valdyti UAB „Luktera“, o UAB „Luktera“ įsipareigojo už automobilį atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. 2017-01-07 automobilis Nissan Leaf pateko į eismo įvykį, dėl kurio kaltas buvo kitas eismo dalyvis. 2017-01-24 BTA draudimas priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė iÅ¡mokėti UAB „SOSCREDIT“ 6 137,31 EUR draudimo iÅ¡mokÄ .

Pagal Lizingo sutarties 13.7 punktÄ iÅ¡ draudiko iÅ¡mokėtų su turto praradimu, sunaikinimu arba sugadinimu susijusių draudimo iÅ¡mokų pirmiausia kompensuojamas lizingo gavėjo įsiskolinimas lizingo davėjui, o likusias pinigines lėšas lizingo davėjas lizingo gavėjo nurodymu įsipareigoja pervesti į lizingo gavėjo sÄ skaitÄ arba užskaityti tolimesniems mokėjimams pagal sutartį. Todėl ieÅ¡kovė paprašė atsakovės perskaičiuoti įmokų mokėjimo grafikÄ pagal Lizingo sutartį po iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir paskaičiuoti, kokia yra likutinė neiÅ¡pirkto turto vertė.

IeÅ¡kovė 2017-02-12 praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad jos reikalavimu ieÅ¡kovė nutraukė sutartį PPIS-20161209, taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė nutraukia Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4. Atsakovė neperskaičiuoja įmokų grafiko po gautos draudimo iÅ¡mokos, likutinės turto vertės, atsisako įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯siskolinimo padengimui pagal Lizingo sutartį, teigdama, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės automobilio perleisti trečiajam asmeniui, o draudiko gauta suma sumokėta UAB „Luktera“ už automobilio remontÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, apie automobilio perdavimÄ trečiajam asmeniui atsakovė žinojo ir tam neprieÅ¡taravo, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas atsakovei atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo pat Lizingo sutarties sudarymo automobiliu disponavo UAB „Luktera“, kuri sudarė privalomojo draudimo sutartį, mokėjo įmokas. Pažymėjo, kad CK 6.568 straipsnio 3 dalis numato, jog lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokiÄ iÅ¡ lizingo sutarties atsirandančiÄ teisę tik gavęs iÅ¡ankstinį raÅ¡ytinį lizingo davėjo sutikimÄ .

IeÅ¡kovė, be lizingo davėjo sutikimo sudarydama su UAB „Luktera“ pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. PPIS-20161209, padarė esminį Lizingo sutarties Nr. LS20161111/4 pažeidimÄ (Sutarties 6.1.2., 7.1.2 p.). Tokiu atveju, jeigu pagal sutartį faktiÅ¡kai automobiliu bÅ«tų disponavusi ieÅ¡kovė (nepažeisdama Sutarties nuostatų), draudimo iÅ¡moka bÅ«tų sumokėta ieÅ¡kovei (turto atstatymo tikslais) arba bÅ«tų užskaityta ateities mokėjimams (su sÄ lyga, jog bÅ«tų vykdomos Sutarties nuostatos, įpareigojančios turtÄ prižiÅ«rėti, remontuoti ir t.t.).

Sutarties 7.1.8. punkte nustatyta, kad lizingo gavėjas privalo savo sÄ skaita Å¡alinti turto gedimus bei padarinius, taip pat turto atskirų dalių bendros bÅ«klės pablogėjimÄ (nusidėvėjimÄ ). IeÅ¡kovei perleidus automobilį trečiajam asmeniui, ji negalėjo vykdyti sutartimi prisiimtų prievolių, todėl sutarties pažeidimo padarinių Å¡alinimo ėmėsi pati atsakovė su trečiuoju asmeniu. Draudimo iÅ¡mokos dalį (4052 EUR) ieÅ¡kovė sumokėjo UAB „Luktera“, nes ji faktiÅ¡kai disponavo turtu ir ėmėsi organizuoti turto remontÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė pagal Lizingo sutartį privalo užtikrinti įprastÄ eksploatavimui turto bÅ«klę, todėl padarius esminį sutarties pažeidimÄ , ieÅ¡kovė yra atsakinga už Lizingo sutarties pažeidimo padarinių likvidavimÄ . IeÅ¡kovė, perėmusi automobilį, iki Å¡iol nėra jo suremontavusi. IeÅ¡kovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė 2017-05-26 Lizingo sutartį nutraukė. Atsakovė taip pat papildomai pažymėjo, jog paaiÅ¡kėjus, kad maÅ¡ina naudojasi trečiasis asmuo, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ bÅ«tent jam, kaip naudos gavėjui, tuo metu tikėdama, kad Å¡is automobilį suremontuos.

PrieÅ¡ sudarant lizingo sutartį ieÅ¡kovė neatskleidė atsakovei esminės informacijos – kad ji pati automobilio nenaudos. Jei atsakovė bÅ«tų tai žinojusi, su ieÅ¡kove sutarties nebÅ«tų sudariusi. Sutarties nuostatos nėra ginčijamos, bet prievolės tinkamai nevykdė bÅ«tent ieÅ¡kovė. Sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu, ieÅ¡kovė jam delegavo automobilio remonto ir iÅ¡saugojimo funkcijÄ . Vėliau pačios ieÅ¡kovės veiksmais buvo sukliudyta baigti automobilį remontuoti, kuomet ji jį atsiėmė nebaigus remonto.

Nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos įskaitymo bÅ«tina atkreipti dėmesį į Å¡alių sudarytos sutarties 14.2 punktÄ , pagal kurį apie numatomÄ turto iÅ¡pirkimÄ praneÅ¡ti privaloma ne vėliau kaip prieÅ¡ du mėnesius. Å is laikas yra reikalingas pasiruoÅ¡ti, įvertinti įsiskolinimo likutį. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad lizingo davėjas turi teisę skaičiuoti ir gauti už tuos du mėnesius sutartyje nustatytas palÅ«kanas, kurių suma nurodyta mokėjimo grafike.

4. Trečiojo asmens UAB „Luktera” atstovas direktorius S. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu sudarė automobilio Nissan Leaf pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį. Minėtas automobilis buvo perduotas UAB „Luktera”. Ä®vykus eismo įvykiui, tÄ pačiÄ dienÄ trečiojo asmens atstovas susisiekė su ieÅ¡kovu ir paprašė pinigų automobilio remontui. PraÅ¡ytų pinigų negavus, S. A. susisiekė su UAB „UAB „SOSCREDIT“, kuri jam 2017-01-30 davė dalį, t.y. 4052 Eur, iÅ¡ draudimo gautos draudimo iÅ¡mokos, likusiÄ dalį sakė perves sutaisius automobilį.

Iki 2017-03-21 S. A. automobilio nevežė taisyti, nes jis yra elektrinis, sunku rasti dalis. Trečiasis asmuo, nupirkęs automobilio dalis, nuvežė automobilį meistrui ir jį kartu nupirktomis detalėmis paliko automobilių servise, esančiame Lentvaryje. Automobilio meistras pasakė, jog praėjus maždaug valandai nuo to laiko, kai automobilis buvo jam paliktas, atvyko ieškovas ir automobilį pasiėmė. Trečiasis asmuo nesidomėjo, kur yra nupirktos automobilio dalys, preziumavo, kad jos yra automobilyje.

PaaiÅ¡kino, kad automobilio dalims UAB „Luktera” iÅ¡leido maždaug 50 proc. iÅ¡ atsakovės gautos sumos, likusiÄ sumÄ panaudojo savo veikloje. Automobilio dalis pirko dėvėtas, jų pirkimo čekių neturi, buhalterinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kiek pinigų iÅ¡leista, taip pat neturi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo atsakovę įskaityti gautÄ 6137,31 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ ieÅ¡kovės UAB „Taksira“ pagal 2016-11-11 Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4 mokėtinas sumas.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovei UAB „Taksira“ iÅ¡ atsakovės UAB „Soscredit“ 319,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Taksira“ 332 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Dėl draudimo iÅ¡mokos įskaitymo teismas konstatavo, jog byloje nekilo ginčo, kad automobilis buvo apdraustas tinkamai, naudos gavėju nurodytas lizingo davėjas. Aplinkybė, kad draudimo sutartį sudarė ne ieÅ¡kovė, o trečiasis asmuo kitokio vertinimo nesuponuoja. Po eismo įvykio draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsakovei. Teismo teigimu, aptariamo punkto lingvistinė formuluotė lemia aiÅ¡kinimÄ , jog bÅ«tent lizingo gavėjas nurodo, kokiu vienu iÅ¡ dviejų, iÅ¡ anksto Å¡alių suderėtu alternatyviu bÅ«du, turi bÅ«ti panaudota gauta draudimo iÅ¡moka: pervesta lizingo gavėjui ar užskaityta tolimesniems mokėjimams pagal sutartį.

Kitokio Å¡ios lizingo gavėjo teisės aiÅ¡kinimo nelemia ir atsakovės tariamas siekis užtikrinti, kad turtas bÅ«tų atstatytas į pradinę bÅ«klę. Pareiga rÅ«pintis turtu, Å¡alinti gedimus ir avarijų padarinius pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį tenka lizingo gavėjui (Sutarties 5 skyriaus, 7.1.8. punkto nuostatos), o Å¡ių pareigų jam tinkamai nevykdant, lizingo davėjas turi teisę imtis sutartyje numatytų priemonių. Teismas taip pat pažymėjo, kad jokie sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu atsakovės nesiejo, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, negavusi raÅ¡ytinio atsakovės sutikimo, sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, sÄ lygojo atsakovei galimybę naudotis teise lizingo sutartį nutraukti joje nustatyta tvarka, tačiau neatleido atsakovės nuo tinkamo sutarties vykdymo iÅ¡ jos pačios pusės, taigi ir 13.7 punkte nurodytos pareigos elgtis su gauta draudimo iÅ¡moka vienu iÅ¡ dviejų alternatyvių, ieÅ¡kovės nurodytų bÅ«dų.

Teismo teigimu, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindÄ spręsti, kad atsakovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokos dalį trečiajam asmeniui, neįsitikinusi, kad lėšos bus panaudotos turto bÅ«klei atstatyti, nesuderinusi Å¡io veiksmo su savo sutarties kontrahentu, veikė savo rizika, virÅ¡ydama savo teises ir pareigas pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ lizingo sutartį, todėl turi prisiimti dėl to jai tenkančias neigiamas pasekmes. Be to, 2017-02-09, t.y. jau po to, kai dalį draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjo UAB „Luktera“, UAB „SOSCREDIT“ pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ , reikalaudama nutraukti su trečiuoju asmeniu sudarytÄ sutartį, pateikti automobilį apžiÅ«rai.

Tokius atsakovės reikalavimus ieÅ¡kovė nedelsdama įvykdė. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad automobilis nebuvo baigtas remontuoti dėl ieÅ¡kovės kaltės, t.y. pastarajai jį neva nepagrįstai atsiėmus iÅ¡ trečiojo asmens. Kartu teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sutartiniai santykiai, kaip ir jų pasibaigimo aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei, lizingo gavėjai, iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ užskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ tolimesniems mokėjimams pagal sutartį, atsakovė turėjo pareigÄ tai padaryti, vadovaudamasi Å¡alių sudarytos sutarties 13.7 punktu, todėl teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę įskaityti gautÄ 6137,31 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pagal sutartį mokėtinas sumas tenkino.

7. Dėl įpareigojimo apskaičiuoti likusiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ ir kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas pažymėjo, jog Sutartyje nėra nuostatų, numatančių galimybę perskaičiuoti lizingo įmokas ir mokėtinas palÅ«kanas, lizingo gavėjui dalį sumos sumokėjus anksčiau laiko. Taigi Å¡alims dėl to papildomai nesusitarus, toks ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas taip pat nustatė, kad automobilis nebuvo sunaikintas (Sutarties 13.6 punkte Å¡alys sudarė, kad turto sunaikinimo kriterijai apibrėžti draudiko taikomose turto draudimo taisyklėse), todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja taikyti Sutarties 13.8 ir 13.6 punktų nuostatose nurodytas pasekmes.

Teismo teigimu, vadovaujantis sutartimi, pareiÅ¡kusi, kad nori nedelsiant iÅ¡pirkti turtÄ anksčiau termino, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ sumokėti atsakovei visÄ likusiÄ sumÄ turto kainai dengti, nurodytÄ Ä¯mokų grafike, dviejų artimiausių mėnesių (2017 m. kovas, balandis) palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ bei iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimo mokestį (Sutarties 14.2 - 14.4 punktai), kuris pagal Å¡alių sudarytos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas sudaro 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės, iÅ¡ bendros mokėtinos sumos atėmusi draudimo iÅ¡mokos dydžio sumÄ .

Nustatęs, kad mokėtina suma buvo ieÅ¡kovei, siekusiai nedelsiant iÅ¡pirkti turtÄ prieÅ¡ terminÄ ir baigti Å¡alis siejusius lizingo sutartinius santykius, turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai aiÅ¡ki, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo perskaičiuoti įmokų grafikÄ , pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie įsiskolinimo likutinę sumÄ , sumos paskaičiavimo bÅ«dÄ , informacijÄ apie galimybę iÅ¡sipirkti turtÄ anksčiau termino. Be to, nuosavybės teisės į turtÄ perdavimas taip pat aptartas Å¡alių sudarytoje sutartyje, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pasiraÅ¡yti turto priėmimo-perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktÄ , ieÅ¡kovei visiÅ¡kai pagal sutartį dar neatsiskaičius, yra nesavalaikis ir esamomis faktinėmis aplinkybėmis patenkintas bÅ«ti negali.

Kartu teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei dar 2017 m. vasario mėn. pareiÅ¡kus apie siekį iÅ¡pirkti turtÄ prieÅ¡ terminÄ ir nutraukti sutartinius santykius, nors vėliau dėl sutarties nutraukimo sÄ lygų ir kilo ginčas teisme, Å¡alių sutartiniai santykiai laikytini pasibaigusiais bÅ«tent Å¡iuo pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė UAB „Taksira“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti atsakovę UAB „Soscredit“ įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ 6137,31 EUR į neiÅ¡pirktÄ turto kainÄ bei pateikti likutinę turto vertę po draudimo iÅ¡mokos įskaitymo, bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. UAB „Taksira“ prašė įskaityti draudimo iÅ¡mokÄ ne kaip įmokas pagal sutartį, o kaip įsiskolinimÄ t.y. lizinguojamo turto kainÄ , nes pasiraÅ¡ydama sutartį UAB „Taksira“ prisiėmė skolinį įsipareigojimÄ 8000,00 EUR sumai. Apeliantės nuomone, tai reiÅ¡kia, kad gauta draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti įskaityta į nepadengtÄ turto vertę, o palÅ«kanos yra mokamos nuo nepadengtos turto vertės. Taigi užskaičius dalį turto vertės, privalo bÅ«ti perskaičiuojamos ir palÅ«kanos.

Todėl apeliantė ne kartÄ prašė atsakovės pateikti perskaičiuotÄ Ä¯mokų grafikÄ po draudimo iÅ¡mokos užskaitymo, nes siekė toliau vykdyti sutartį ir mokėti įmokas. 8.2. Apeliantės nuomone, pirmiausia turėtų bÅ«ti užskaityta draudimo iÅ¡moka už likutinę turto vertę (paskutinė atlikta įmoka 2017.02.11 d., tai likutinė turto vertė pagal Lizingo sutarties įmokų grafiko 2017.03.11 d. įmokÄ sudaro 7518,63 EUR). Po Å¡ios užskaitos likutinė turto vertė turi sudaryti 1381,32 EUR.

Kadangi UAB „Taksira“ nutraukė Lizingo sutartį anksčiau termino ir nesilaikiusi 2 mėnesių praneÅ¡imo dėl sutarties nutraukimo termino, tai apeliantė sutinka sumokėti netesybas. IÅ¡ viso UAB „Taksira“ sutinka sumokėti likutinę turto vertę su netesybomis 1623,06 EUR sumoje ir iÅ¡sipirkti turtÄ anksčiau termino. 8.3. Apeliantės teigimu, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Lizingo sutartį UAB „Taksira“ pasirašė prisijungimo bÅ«du, pagal standartines atsakovės parengtas bendrÄ sias sutarčių sÄ lygas, dėl kurių turinio sutarčių sudarymo metu realios derybos nevyko.

Todėl, galima teigti, kad Å¡ios sÄ lygos gali bÅ«ti pripažintos kaip pažeidžiančias Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , neatitinkančias protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo standartų. Be to, atsižvelgiama į tai, kad pati atsakovė nesilaiko savo parengtų sutarčių sÄ lygų (elgiasi savavaliÅ¡kai, neužskaito gautos draudimo iÅ¡mokos kaip numatyta lizingo sutartyje, ignoruoja Lizingo gavėjo teisę iÅ¡sipirkti turtÄ anksčiau termino), todėl apeliantės nuomone, atsakovė net ir po teismo sprendimo gali toliau nesuteikti galimybės ieÅ¡kovei pasinaudoti teise iÅ¡sipirkti turtÄ anksčiau termino.

Teikiant ieÅ¡kinį UAB „Taksira“ prašė papildomai įpareigoti atsakovę per protingÄ terminÄ pateikti likutinę turto vertę po draudimo iÅ¡mokos užskaitymo, kad UAB „Taksira“ galėtų sumokėti Lizingo gavėjui likusiÄ nepadengtÄ turto vertę bei netesybas ir to pasekoje įgyti nuosavybės teisę į turtÄ . Be to, atsakovė 2017-02-27 d. pretenzijoje pateikė likutinę neiÅ¡pirktÄ turto vertę, kuri pagal Lizingo sutartį sudaro 8462,93 EUR. Apeliantės teigimu, nėra aiÅ¡ku kaip Å¡iÄ sumÄ atsakovė paskaičiavo, nes automobilio finansuojama suma buvo 8000,00 EUR ir jau padarytos 3 įmokos, ko pasekoje neiÅ¡pirkta turto vertė turėjo sumažėti, o ne padidėti. 8.4.

Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų padalinimu, kadangi būtina atsižvelgti tai, jog pagrindinis reikalavimas yra patenkintas, kuris lygus ieškinio sumai, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos visiškai.

9. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės UAB „Taksira“ apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Soscredit“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės siekė įgyvendinti teisę pripažinti atsakovo gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ kaip jos prievolę prieÅ¡ kreditorių mažinančia sumÄ , kiti reikalavimai pagrįstai netenkinti.

BÅ«tent tÄ ir konstatavo teismas. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstai konstatuota, jog draudimo iÅ¡mokos gavimo metu įsiskolinimų pagal Lizingo sutartį ieÅ¡kovė atsakovei neturėjo, todėl remiantis ieÅ¡kovės praÅ¡ymu bei Lizingo sutarties 13.7 p. gauta draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti užskaityta tolimesniems mokėjimams pagal Lizingo sutartį. Teismas teisingai konstatavo, jog nesant turto sunaikinimo, negali bÅ«ti taikomos Lizingo sutarties 13.6 ir 13.8 p. nuostatos. AptariamÄ situacijÄ teisingai iÅ¡nagrinėjęs teismas pagrįstai nurodė, jog vadovaudamasis Å¡alių sudarytos Lizingo sutarties 13.7 punktu ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovę įskaityti gautÄ 6137,31 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pagal Lizingo sutartį mokėtinas sumas yra pagrįstas ir tenkintinas. 9.2.

IÅ¡perkant turtÄ prieÅ¡ terminÄ , ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ sumokėti atsakovei visÄ likusiÄ sumÄ turto kainai dengti, nurodytÄ Ä¯mokų grafike, dviejų artimiausių mėnesių (2017 m. kovas, balandis) palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ bei 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimo mokestį (Sutarties 14.2 - 14.4 punktai), iÅ¡ bendros mokėtinos sumos atėmusi draudimo iÅ¡mokos dydžio sumÄ . Atsakovė patikslina, jog 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės mokestis skaičiuojamas nuo neiÅ¡pirktos turto vertės nurodytos grafike, iÅ¡pirkimo metu, o ne nuo likusios vertės, kuri bÅ«tų jau įskaičius 6137,31 EUR mokėjimÄ , kaip teigia ieÅ¡kovė.

Atsakovės gauta draudimo iÅ¡moka laikytina dalis mokėtinos sumos atsiskaitant pagal Lizingo sutartį. 9.3. Teismas sutikdamas su atsakove, pagrįstai nurodė, jog Å¡ios nuostatos yra aiÅ¡kios, taip pat nėra pagrindo atsakovui perskaičiuoti įmokų grafikÄ , mokėtinas palÅ«kanas bei įvykdyti kitus reikalavimus, tokiu bÅ«du tenkinti atitinkamus ieÅ¡kinio reikalavimus. 9.4. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginių sumų užskaitymo pagal Lizingo sutartį, tačiau jai pačiai esminiai pažeidžiant sutartį ir nevykdant prieÅ¡laikinio atsiskaitymo prievolės, nepagrįstai reikalaujama draudimo iÅ¡mokÄ priskirti lizingo sutartyje nenustatytu bÅ«du.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų 10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.). Dėl draudimo išmokos paskirstymo 14.

Teisėjų kolegija, remdamasi ieÅ¡kovės pateiktu apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundu, nustatė, jog iÅ¡ esmės pagrindinis argumentas, kuriuo apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ yra tas, kad UAB „Taksira“ prašė įskaityti draudimo iÅ¡mokÄ ne kaip įmokas pagal sutartį, o kaip įsiskolinimÄ t. y. lizinguojamo turto kainÄ , nes pasiraÅ¡ydama sutartį UAB „Taksira“ prisiėmė skolinį įsipareigojimÄ 8000,00 EUR sumai. Apeliantės nuomone, tai reiÅ¡kia, kad gauta draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti įskaityta į nepadengtÄ turto vertę, o palÅ«kanos yra mokamos nuo nepadengtos turto vertės. Taigi įskaičius dalį turto vertės, privalo bÅ«ti perskaičiuojamos ir palÅ«kanos.

Todėl apeliantė ne kartÄ prašė atsakovės pateikti perskaičiuotÄ Ä¯mokų grafikÄ po draudimo iÅ¡mokos užskaitymo, nes siekė toliau vykdyti sutartį ir mokėti įmokas. Tačiau teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina tokiÄ apeliantės dėstomÄ pozicijÄ ir su ja nesutinka Å¡ioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

15. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto patikslinto ieÅ¡kinio turinio, juo atsakovės atžvilgiu buvo keliami tokie reikalavimai – 1) įpareigoti atsakovę įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯siskolinimo padengimui pagal Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4;

2) pateikti likusiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ pagal Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4 po gautos draudimo iÅ¡mokos užskaitymo. ReikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯siskolinimo padengimui pagal Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4 ieÅ¡kovė grindė tuo, kad atsakovė pasisavino svetimÄ turtÄ sumoje 6137,31 EUR, nes nesilaikydama Lizingo sutarties Nr. LS20161111/4 sÄ lygų, gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ panaudojo savavaliÅ¡kai iÅ¡mokėdama kitam asmeniui. Toliau ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje dėstė, jog ieÅ¡kovė pageidauja, kad gauta draudimo iÅ¡moka (t. y. 6137,31 EUR) bÅ«tų įskaityta įsiskolinimui padengti ir po gautos draudimo iÅ¡mokos įskaitymo, ieÅ¡kove, kaip numatyta Lizingo sutarties Nr. LS20161111/4 14 skirsnyje, pageidauja turtÄ iÅ¡sipirkti ankščiau termino.

Remiantis tuo, kad atsakovė daugiau kaip 2 mėn. vengia gauta draudimo iÅ¡moka padengti dalį UAB “Taksira” įsiskolinimo, bei neperskaičiuoja ir nepateikia likutinio įsiskolinimo po draudimo iÅ¡mokos įskaitymo, toliau siunčia apmokėjimui sÄ skaitas - faktÅ«ras, ieÅ¡kovės nuomone, kuriÄ jį dėstė savo patikslintame ieÅ¡kinyje, aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovė siekia pasisavinti draudimo iÅ¡mokÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovės gauti visas įmokas už turtÄ , kuris Å¡iai dienai nėra suremontuotas ir negali bÅ«ti eksploatuojamas.

IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, jog ji siekia turtÄ iÅ¡sipirkti anksčiau termino, tačiau to padaryti negali iki Å¡iol, nes atsakovė ignoruoja visus praÅ¡ymus padengti įsiskolinimÄ gauta draudimo iÅ¡moka ir pateikti likutinį įsiskolinimÄ .

16. Taigi įvertinus ieÅ¡kovės pateiktÄ teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, akivaizdu, ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės siekė įgyvendinti teisę pripažinti atsakovės gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ kaip jos prievolę prieÅ¡ kreditorių (t. y. atsakovę) mažinančia suma. BÅ«tent tÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl draudimo iÅ¡mokos įskaitymo. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovei, lizingo gavėjai, iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ užskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ tolimesniems mokėjimams pagal sutartį, atsakovė turėjo pareigÄ tai padaryti, vadovaudamasi Å¡alių sudarytos sutarties 13.7 punktu, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę įskaityti gautÄ 6137,31 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pagal sutartį mokėtinas sumas teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu.

17. Tuo tarpu apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl draudimo iÅ¡mokos įskaitymo, apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl atsakovės gautos 6137,31 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokos paskirstymo esant sudarytai Lizingo sutarčiai. Apeliantės nuomone, kuria ji pateikė apeliaciniame skunde, pirmiausia turėtų bÅ«ti įskaityta draudimo iÅ¡moka už likutinę turto vertę (paskutinė atlikta įmoka 2017.02.11 d., tai likutinė turto vertė pagal Lizingo sutarties įmokų grafiko 2017.03.11 d. įmokÄ sudaro 7518,63 EUR). Po Å¡ios įskaitos likutinė turto vertė turi sudaryti 1381,32 EUR.

18. Å iame kontekste teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad teismai vykdo teisinių santykių kvalifikavimÄ ir nėra saistomi Å¡alies nurodomo reikalavimų teisinio pagrindo, nereiÅ¡kia, kad teismas gali savavaliÅ¡kai iÅ¡plėsti ginčo ribas ir tenkinti reikalavimÄ , kurio ginčo Å¡alis net nebuvo pareiÅ¡kusi. Tai, kad gauta draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti įskaityta į nepadengtÄ turto vertę, nei ieÅ¡kinyje, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nebuvo nurodyta, o apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ neiÅ¡pirktÄ turto kainÄ buvo suformuluotas tik ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde.

19. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga - teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų.

20. IeÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio (nagrinėjamu atveju – prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ tinkamas įgyvendinimas bÅ«tent ir yra siejamas su ieÅ¡kovės pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos jÄ nagrinėjant. Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovės pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises. Be to, aiÅ¡kus ieÅ¡kinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobÅ«dį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus. Taigi teismas negali savo iniciatyva keisti ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo.

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos įskaitymo, įrodinėjo, jog tai (t. y. įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pagal Lizingos sutartį mokėtinas sumas) atsakovė turėjo padaryti vadovaudamasi Å¡alių sudarytos Lizingo sutarties 13.7 punktu. Reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę užskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ neiÅ¡pirktÄ turo kainÄ ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė, bei jo neįrodinėjo. Å ios aplinkybės yra naujos, jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negalėjo bÅ«ti grindžiamas ir apeliacinis skundas. Taigi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

24. Visų antra, dėl apeliacinio skundo argumento įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ neiÅ¡pirktÄ (likutinę) turto kainÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Tais atvejais, kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina sutartį ar atskirÄ jos sÄ lygÄ , teismas taiko CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarties aiÅ¡kinimo taisykles, kuriomis paÅ¡alinami Å¡alių nesutarimai.

25. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl sutarčių rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, padarinių, sÄ lygų tikrosios prasmės. Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, formuoja praktikÄ , kad, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi Å¡alys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

26. Be kita ko, tais atvejais, kai aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį jos Å¡alys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant subjektyvaus ar objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbÅ«s visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiÅ¡kinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį, bÅ«tina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių visetÄ , taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

27. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė 2016-11-11 sudarė transporto priemonės Nissan Leaf Lizingo sutartį. Lizingo sutarties 13.7 punkte nurodyta, kad iÅ¡ draudiko iÅ¡mokėtų su turto sugadinimu susijusių draudimo iÅ¡mokų pirmiausia kompensuojamas lizingo gavėjo įsiskolinimas lizingo davėjui, o likusias pinigines lėšas lizingo davėjas, lizingo gavėjo nurodymu, įsipareigoja pervesti į lizingo gavėjo sÄ skaitÄ arba užskaityti tolimesniems mokėjimams pagal sutartį.

Lizingo sutarties 3.1 punkte, reglamentuojančiame mokėjimo tvarkÄ nustatyta, jog turto kaina, visi pagal Å¡iÄ Sutartį atliekami mokėjimai, jų sÄ lygos ir tvarka nurodyti Ä®mokų grafike. Å ioje Å¡alių sudarytoje sutartyje vartojama sÄ voka „Įmokų grafikas“ – tai Sutarties dalis, kurioje nurodytos turto likutinė (neiÅ¡pirkta) vertė, įmokų mokėjimų datos ir jų sudedamosios dalys: turto vertės dengimas, nuomos (palÅ«kanų), pridėtinės vertės mokesčių dalys, draudimo įmokų kompensavimas ir pan.

Sutarties 14 skyriuje Å¡alys taip pat susitarė ir dėl iÅ¡ankstinio turto iÅ¡pirkimo tvarkos: ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡sipirkti turtÄ prieÅ¡ terminÄ Å¡iame skirsnyje nurodyta tvarka (14.1 punktas); iÅ¡perkant turtÄ anksčiau termino, lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui iki iÅ¡pirkimo dienos likusiÄ neapmokėtÄ turto kainÄ , neapmokėtas palÅ«kanas, bei iÅ¡ankstinio turto iÅ¡pirkimo mokestį; lizingo gavėjas, iÅ¡pirkdamas turtÄ anksčiau termino, privalo sumokėti priskaičiuotus delspinigius ir baudas (14.3 punktas); tuo atveju, jei lizingo gavėjas nesilaiko sutarties 14.2 punkte nurodyto įspėjimo apie iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimÄ termino, iÅ¡perkant turtÄ anksčiau termino papildomai prie sutarties punkte nurodytų sumų lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui dviejų artimiausių mėnesių palÅ«kanų mokėjimo dydžio kompensacijÄ (14.4 punktas).

28. Taigi vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bei suderinant subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize, aptariamų Å¡alių sudarytos Lizingo sutarties punktų (t. y. 3.1, 13.7, 14.3) lingvistinė formuluotė lemia aiÅ¡kinimÄ , jog atsakovės gauta 6137,31 EUR dydžio draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti įskaityta į apeliantės (t.y. lizingo gavėjos) pagal Lizingo sutartį mokėtinas sumas. Kitaip tariant, atsakovės gauta draudimo iÅ¡moka laikytina dalis ieÅ¡kovei priklausančios mokėti sumos atsiskaitant pagal Lizingo sutartį.

IeÅ¡kovei, siekiant iÅ¡ankstine tvarka iÅ¡sipirkti turtÄ (Lizingo sutarties 14 punktas), pagal byloje esančius duomenis, ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti atsakovei visÄ likusiÄ sumÄ turto kainai dengti, nurodytÄ Ä¯mokų grafike, dviejų artimiausių mėnesių (2017 m. kovas, balandis) palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ bei iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimo mokestį (Sutarties 14.2 - 14.4 punktai), kuris pagal Å¡alių sudarytos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas sudaro 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės (el. b.l. 8).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i gauta suma ir yra pagal Å¡alių sudarytÄ Lizingo sutartį ieÅ¡kovei, norinčiai lizingo turtÄ iÅ¡sipirkti iÅ¡ankstine tvarka, privaloma mokėtina suma. Pirmosios instancijos teismui neginčijamai nustačius, jog ieÅ¡kovė įgijo teisę į draudimo iÅ¡mokos įskaitymÄ tolimesniems mokėjimams pagal sutartį (Lizingo sutarties 13.7. punktas), Å¡i 6137,31 EUR dydžio draudimo iÅ¡moka, remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bei derinant subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize, turi bÅ«ti įskaityta į ieÅ¡kovei, norinčiai lizingo turtÄ iÅ¡sipirkti iÅ¡ankstine tvarka, privalomÄ mokėti visÄ sumÄ , atsiskaitant pagal Lizingo sutartį, t.y. pagal Lizingo sutarties 14 punkto nuostatas.

Kitaip tariant, Å¡iuo bylos nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovei, norinčiai lizingo turtÄ iÅ¡sipirkti iÅ¡ankstine tvarka, priklausanti mokėti pagal Lizingo sutartį suma lygi bendros mokėtinos sumos ir draudimo iÅ¡mokos skirtumui.

29. Å ių aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos sutinka pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ sumokėti atsakovei visÄ likusiÄ sumÄ turto kainai dengti, nurodytÄ Ä¯mokų grafike, dviejų artimiausių mėnesių (2017 m. kovas, balandis) palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ bei iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimo mokestį, kuris pagal Å¡alių sudarytos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas sudaro 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės, iÅ¡ bendros mokėtinos sumos atėmusi draudimo iÅ¡mokos dydžio sumÄ .

Å ioje dalyje teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės mokestis skaičiuojamas nuo neiÅ¡pirktos (neapmokėtos) turto vertės nurodytos įmokų grafike, iÅ¡pirkimo metu, o ne nuo likusios vertės, kuri bÅ«tų jau įskaičius 6137,31 EUR mokėjimÄ , kaip teigia apeliantė pateiktame savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯skaičius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu bÅ«du, t.y.

į neiÅ¡pirktÄ (neapmokėtÄ ) turto kainÄ , o ne į apeliantės (t.y. lizingo gavėjos) pagal Lizingo sutartį mokėtinas sumas (Sutarties 14.2 - 14.4 punktai), bÅ«tų pažeista Å¡alių sudaryta Lizingo sutartis, kadangi pagal minėtÄ sutartį ieÅ¡kovei, norinčiai lizingo turtÄ iÅ¡sipirkti iÅ¡ankstine tvarka, privaloma mokėtina suma susideda ne tik iÅ¡ neapmokėtos turto kainos (t.y. likutinės turto vertės). Pagal Lizingo sutarties 14.2 – 14.4 punktų nuostatas, ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti atsakovei visÄ likusiÄ sumÄ turto kainai dengti, nurodytÄ Ä¯mokų grafike, dviejų artimiausių mėnesių (2017 m. kovas, balandis) palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ bei iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimo mokestį (Sutarties 14.2 - 14.4 punktai), kuris pagal Å¡alių sudarytos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas sudaro 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės. Taigi apeliantės argumentai, jog pirmiausia turėtų bÅ«ti užskaityta draudimo iÅ¡moka už likutinę turto vertę (t.y. iÅ¡ 7518,63 EUR atėmus draudimÄ iÅ¡mokÄ ), atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi tokiu bÅ«du apeliantė reikalauja draudimo iÅ¡mokÄ priskirti Lizingo sutartyje nenustatytu bÅ«du.

30. Kitokio aiÅ¡kinimo, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, nelemia ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog Lizingo sutartį ieÅ¡kovė pasirašė prisijungimo bÅ«du, pagal standartines, atsakovės parengtas bendrÄ sias sutarčių sÄ lygas, dėl kurių turinio sutarčių sudarymo metu realios derybos nevyko.

31. Pagal CK 6.185 straipsnį standartinėmis laikomos sÄ lygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jų su kita Å¡alimi ir kurios be derybų su kita Å¡alimi taikomos sudaromose sutartyse (1 dalis). Sutarties standartinės sÄ lygos privalomos kitai Å¡aliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sÄ lygomis susipažinti (2 dalis), t. y. sudarė protingÄ galimybę kitai Å¡aliai susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis. Kad kitai Å¡aliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, gali bÅ«ti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į raÅ¡ytinės sutarties tekstÄ arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai Å¡aliai iki sutarties pasiraÅ¡ymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Remiantis CK 6.186 straipsnio 3 dalimi, pagal kitos Å¡alies pasiÅ«lytas standartines sÄ lygas sudariusi sutartį prisijungimo bÅ«du Å¡alis turi teisę reikalauti jÄ nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sÄ lygos nors ir neprieÅ¡tarauja įstatymams, tačiau atima iÅ¡ jos paprastai tokios rÅ«Å¡ies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sÄ lygas parengusios Å¡alies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties Å¡alių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sÄ lygas, arba prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ar teisingumo kriterijams.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, tokių aplinkybių apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo. Vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginys, jog Å¡alių sudaryta Lizingo sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 32. KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pateikto patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę pateikti likutinę turto vertę po draudimo iÅ¡mokos įskaitymo.

Apeliantės teigimu, atsakovės nesÄ Å¾iningumas (elgiasi savavaliÅ¡kai, neužskaito gautos draudimo iÅ¡mokos) įrodo, jog atsakovė net ir po teismo sprendimo gali toliau nesuteikti galimybės apeliantei pasinaudoti teise iÅ¡sipirkti turtÄ anksčiau termino, todėl teikiant ieÅ¡kinį papildomai prašė įpareigoti atsakovę pateikti likutinę turto vertę po draudimo iÅ¡mokos įskaitymo.

33. Remiantis byloje pateikta Å¡alių sudaryta Lizingo sutartimi, akivaizdu, jog sutarties 14 skyriuje Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl iÅ¡ankstinio turto iÅ¡pirkimo tvarkos. Pagal minėtos sutarties 14.1 punktÄ , ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡sipirkti turtÄ prieÅ¡ terminÄ Å¡iame skirsnyje nurodyta tvarka, t. y. iÅ¡perkant turtÄ anksčiau termino, lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui iki iÅ¡pirkimo dienos likusiÄ neapmokėtÄ turto kainÄ , neapmokėtas palÅ«kanas, bei iÅ¡ankstinio turto iÅ¡pirkimo mokestį; lizingo gavėjas, iÅ¡pirkdamas turtÄ anksčiau termino, privalo sumokėti priskaičiuotus delspinigius ir baudas (14.3 punktas); tuo atveju, jei lizingo gavėjas nesilaiko sutarties 14.2 punkte nurodyto įspėjimo apie iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimÄ termino, iÅ¡perkant turtÄ anksčiau termino papildomai prie sutarties punkte nurodytų sumų lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui dviejų artimiausių mėnesių palÅ«kanų mokėjimo dydžio kompensacijÄ (14.4 punktas).

34. Kaip jau aukščiau Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo buvo konstatuota, vadovaujantis Å¡alių sudaryta Lizingo sutartimi, pareiÅ¡kusi, kad nori nedelsiant iÅ¡pirkti turtÄ anksčiau termino, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ sumokėti atsakovei visÄ likusiÄ sumÄ turto kainai dengti, nurodytÄ Ä¯mokų grafike, dviejų artimiausių mėnesių (2017 m. kovas, balandis) palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ bei iÅ¡ankstinį turto iÅ¡pirkimo mokestį (Sutarties 14.2 - 14.4 punktai), kuris pagal Å¡alių sudarytos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas sudaro 10.5 proc. neiÅ¡pirktos turto vertės, iÅ¡ bendros mokėtinos sumos atėmusi draudimo iÅ¡mokos dydžio sumÄ .

35. Taigi vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bei suderinant subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize akivaizdu, jog ieÅ¡kovei, siekusiai nedelsiant iÅ¡pirkti turtÄ prieÅ¡ terminÄ ir baigti Å¡alis siejusius lizingo sutartinius santykius, mokėtina suma yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki, informatyvi. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, Å¡ios aplinkybės nepaneigia ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde akcentuojamas atsakovės nesÄ Å¾iningumas (elgiasi savavaliÅ¡kai, neužskaito gautos draudimo iÅ¡mokos, nesiekia ginčo spręsti taikiai, dalį draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui ir pan.).

Å ių nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie įsiskolinimo likutinę sumÄ , sumos paskaičiavimo bÅ«dÄ , informacijÄ apie galimybę iÅ¡sipirkti turtÄ anksčiau termino.

36. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai taip pat nesuteikia pagrindo ir apeliantės teiginys, jog atsakovė 2017-02-27 pretenzijoje pateikė likutinę neiÅ¡pirktÄ turto vertę, kuri pagal Lizingo sutartį sudaro 8462,93 EUR. IeÅ¡kovės nuomone, nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovė paskaičiavo Å¡iÄ sumÄ , kadangi automobilio finansuojama suma buvo 8000 EUR ir jau padarytos 3 įmokos, ko pasekoje neiÅ¡pirkta turto vertė turėjo sumažėti, o ne padidėti.

37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-05-19 atsakovė pranešimu dėl galimo sutarties nutraukimo (el.b. b.l. 97-98) informavo ieškovę, kad ši nuo 2017 m. vasario mėn. nemoka įmokų pagal Lizingo sutartį, nepašalino Sutarties pažeidimų, dėl ko automobilis iki šios dienos nėra suremontuotas ir pareikalavo:

1) sumokėti pradelstas įmokas, pradelstas mokėti palÅ«kanas, priskaičiuotus delspinigius, viso 1409,84 EUR, kad Sutartis liktų galioti ir bÅ«tų toliau vykdoma, arba 2) sumokėti neapmokėtÄ turto vertę pagal grafikÄ (6984,92 EUR), pradelstas mokėti įmokas, pradelstas mokėti palÅ«kanas, priskaičiuotus delspinigius, viso 8394,75 EUR, po to turtas bus perduotas ieÅ¡kovės nuosavybėn. Atsakovė minėtame praneÅ¡ime taip pat pažymėjo, kad Sutarties nutraukimo atveju yra taikoma 10,5 proc. bauda nuo neiÅ¡pirkto turto vertės – 789,87 EUR.

Tuo tarpu apeliantės skunde cituojamoje 2017-02-27 atsakovės pretenzijoje nurodyta, kad UAB „Taksira“ neiÅ¡pirkta turto vertė pagal Sutartį sudaro 8462,93 EUR. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė ir nedetalizavo kaip paskaičiavo Å¡iÄ sumÄ , tačiau pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, jog Å¡i suma yra paskaičiuota pagal Å¡alių sudarytÄ Lizingo sutarties 14 skyrių, t. y. ieÅ¡kovė, norinti lizingo turtÄ iÅ¡sipirkti iÅ¡ankstine tvarka, privalo sumokėti lizingo davėjui iki iÅ¡pirkimo dienos likusiÄ neapmokėtÄ turto kainÄ , nurodytÄ Ä¯mokų grafike, neapmokėtas palÅ«kanas, priskaičiuotus delspinigius.

Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovė paskaičiavo Å¡iÄ sumÄ , kadangi automobilio finansuojama suma buvo 8000 EUR ir jau padarytos 3 įmokos, ko pasekoje neiÅ¡pirkta turto vertė turėjo sumažėti, o ne padidėti, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

38. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 40. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog pagrindinis reikalavimas, kuris yra lygus ieÅ¡kinio sumai, yra patenkintas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti atlygintos visiÅ¡kai. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

41. Bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal Å¡io CK 91 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å ių taisyklių esmė, kad laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos iÅ¡laidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistÄ teisę.

42. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė turtinį reikalavimÄ - įpareigoti atsakovę įskaityti gautÄ 6 137,31 EUR draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯siskolinimo padengimui pagal Lizingo sutartį Nr. LS-20161111/4 ir neturtinį reikalavimÄ - pateikti likusiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ pagal Lizingo sutartį Nr. LS20161111/4 po gautos draudimo iÅ¡mokos užskaitymo.

43. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pareikÅ¡tų reikalavimų turinį, patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas jų formuluotes, byloje kilusio ginčo pobÅ«dį ir pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas (t.y. teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - įpareigojo atsakovę įskaityti gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pagal Lizingo sutartį mokėtinas sumas, o kitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį (dėl įmokų grafiko perskaičiavimo, dėl įpareigojimo pateikti informacijÄ apie įsiskolinimo likutinę sumÄ , sumos paskaičiavimo bÅ«dÄ , informacijÄ apie galimybę iÅ¡sipirkti turtÄ anksčiau termino, dėl įpareigojimo pasiraÅ¡yti turto priėmimo – perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktÄ ) atmetė), sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog byloje iÅ¡ esmės buvo patenkinta pusė ieÅ¡kovės reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad teismo sprendimu buvo patenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas, kuris yra lygus patikslinto ieškinio sumai, nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi ieškovės reiškiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai yra lygiaverčiai, tik skiriasi jų apmokėjimo žyminiu mokesčiu dydis. Taigi pirmosios instancijos teismo atliktas išlaidų paskirstymas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atmestini kaip neįrodyti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 44. Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str.).

45. Atsakovė UAB „Soscredit“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 280 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-24 sprendimo parengimÄ . Minėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti atsakovė taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä , 2018-03-08 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas.

46. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alims turi bÅ«ti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ toje konkrečioje byloje sumokėtos iÅ¡laidos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iÅ¡ apeliantės UAB „Taksira“ atsakovei UAB „Soscredit“ 280,00 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

48. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei UAB „Soscredit“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Taksira“ 280,00 EUR (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas JÅ«ratė Varanauskaitė