a9012cb4-2e1d-4dcf-a0a9-78e148891efb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-40/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6; 44.2.4; 110.4; 114.11;116.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Plantas“ atstovui advokatui S. T., atsakovo UAB „Trasauta“ atstovei advokatei R. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Plantas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2440-260/2009 pagal minėto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Trasauta“, tretysis asmuo UAB „SEB VB lizingas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, bei n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Plantas“ ieÅ¡kiniu (b. l. 1-2) prašė pripažinti negaliojančia dėl suklydimo 2006-09-08 sudarytÄ tarp pardavėjo UAB

„Trasauta“ ir pirkėjo UAB „SEB VB lizingas“ automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys

neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPL2006-090033 (toliau –ginčo sutartis), priteisti ieškovui iš atsakovo

134 484,42 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad pagal 2006-09-08 pirkimo-pardavimo sutartį tretysis asmuo UAB „SEB VB lizingas“ iš atsakovo UAB „Trasauta“ nupirko automobilį AUDI A8, o ieškovas ir tretysis asmuo 2006-09-08 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-090033, kurios pagrindu ieškovas naudojosi minėtu automobiliu. 2008-05-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 05-1-2003-08), kurio metu buvo nustatyta, kad

automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pavogtas Italijoje ir savininkas pareiÅ¡kė reikalavimÄ

turtÄ susigrÄ Å¾inti. Taigi pardavėjas UAB „Trasauta“ pardavė vogtÄ daiktÄ ir dėl tos priežasties ieÅ¡kovas neteko automobilio valdymo, patyrė iÅ¡laidų dėl pirkimo-pardavimo bei finansinio lizingo sutarties sudarymo minėto automobilio įsigijimui. IeÅ¡kovui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, kad automobilis yra vogtas, jei tokia aplinkybė bÅ«tų buvusi atskleista, tai pirkimo-pardavimo sandoris nebÅ«tų įvykęs. Todėl pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas suklydus dėl sutarties dalyko (CK 1.90 str.). Kadangi pardavėjas pažeidė CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ Ä¯statyminę garantijÄ , jis yra atsakingas už kilusias teisines pasekmes ir turi atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtas iÅ¡laidas (CK 1.90 str.

3 d., 6.18 str., 6.227 str. 3 d., 6.573 str. 1 ir 2 d.). Ieškovo turėtas išlaidas sudaro finansinio lizingo sutarties administracinės išlaidos - 605,48 Lt, automobilio pagerinimo išlaidos – 2 372,04 Lt bei įsipareigojimas pagal finansinio lizingo sutartį – 131 506,90 Lt, nes už automobilį pinigai atsakovui yra sumokėti, o pagal finansinio lizingo sutartį ieškovas neatleidžiamas nuo prievolės sumokėti 131 506,90 Lt.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b. l. 40-44) atsakovas UAB „Trasauta“ prašė netenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-2003-08, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi ieÅ¡kovo nurodytas automobilis AUDI A8 2006 m. rugsėjo 2-3 d. galėjo bÅ«ti pavogtas Italijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių vagystės faktÄ , kuris negali bÅ«ti preziumuojamas, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčo automobilis AUDI A8 buvo pavogtas iki ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Atsakovas automobilį AUDI A8 įsigijo Vokietijoje 2006 m. rugpjūčio 17 d. ir teisėtai įvežė į Lietuvos RespublikÄ , pateikiant jį pasienio kontrolės įstaigoms bei VÄ® „Regitra“. Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie tai, kad automobilis yra vogtas, kadangi tokiais duomenimis nedisponavo ne tik atsakovas, bet ir VÄ® „Regitra“, leidusi trečiajam asmeniui AB „SEB VB Lizingas“ registruoti automobilį Lietuvos Respublikoje savo vardu. Todėl, net ir teismui nustačius, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, nėra pagrindo konstatuoti Å¡alių kaltės dėl suklydimo, kadangi jokiam asmeniui, net ir besilaikančiam visų atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, pirkimo sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad automobilis yra vogtas.

Atsakovo nuomone, nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovo 134 484,42 Lt, kadangi nurodyta suma atitinka automobilio pardavimo kainÄ 2006 m. rugsėjo 8 d., tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas netrukdomai naudojosi automobiliu daugiau kaip

1 metus ir 8 mėnesius, per tÄ laikÄ automobilis nusidėvėjo dėl jo eksploatacijos, sumažėjo jo vertė. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog ieÅ¡kinio pateikimo metu jis turėjo realių nuostolių.

           Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b. l. 157-162) atmetė ieÅ¡kinį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra asmuo, turintis teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nors jis ir nėra ginčijamÄ Â sandorį sudariusi šalis. TokiÄ teisę jam suteikia Finansinio lizingo sutartis Nr. L2006-090033 (b. l. 10-14),  pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPL2006-090033 12.1 punktas (b. l.7-8) ir įstatymas (CK 6.573 str.).

Teismo teigimu, ieškovo byloje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi vien ta aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, paaiškėjus, kad automobilis gali būti pavogtas, nėra pagrindas pripažinti, jog šalys suklydo dėl sutarties dalyko.

Apygardos teismas nurodė, jog neįrodytas automobilio vagystės laikotarpiu tarp 2006-09-02 ir 2009-09-03 Italijoje faktas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. (iki 2006-09-03, kuomet buvo pastebėta vagystė), atsakovas ginčo automobilį nupirko iÅ¡ Vokietijos įmonės AUTO LAMIA (b. l. 51-52), o 2006 m. rugsėjo 1 d. automobilį Lietuvoje apžiÅ«rėjo Valstybės įmonės „Regitra“ Marijampolės filialo darbuotojai, kurie šį automobilį 2006-09-08 užregistravo UAB „SEB VB Lizingas“ vardu, ir tuo metu nebuvo informacijos, kad automobilis buvo pavogtas Italijoje. 2008-05-29 pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , buvo atlikti automobilio bei jo dokumentų tyrimai, kurių metu nustatyta, jog nebuvo pakeisti automobilio AUDI A8 identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio identifikacinis numeris, originali juoda automobilio spalva taip pat nekeista, tikras yra registracijai pateiktas Å¡io automobilio Italijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo blankas, jame nėra pirminio turinio rekvizitų pakeitimų (b. l. 142-146). Ikiteisminio tyrimo, atliekamo Lietuvoje, pareigÅ«nai nėra priėmę sprendimo perduoti ginčo automobilį pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. patvirtintas rekomendacijas „Dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grÄ Å¾inimo atliekant ikiteisminį tyrimÄ â€œÂ (b. l. 137).

Teismas nurodė, jog, nepripažinus automobilio pirkimo-pardavimo sandorio negaliojančiu, nėra pagrindo patenkinti ir ieškovo

reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, juolab kad, reikalaudamas priteisti visÄ automobilio vertę, ieÅ¡kovas neatsižvelgė į

tai, jog apie 1,5 metų jis naudojosi automobiliu, t. y. turėjo ir naudÄ , ne tik nuostolius, be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad iÅ¡naudojo visas teisines galimybes susigrÄ Å¾inti automobilį, t. y. kad įstatymų nustatyta tvarka apskundė prokuroro atsisakymÄ grÄ Å¾inti automobilį.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (b. l. 164-167). Savo skundÄ apeliantas motyvuoja Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė automobilio vagystės fakto. Ä® bylÄ kartu su ieÅ¡kiniu pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys (2008-08-01 ir 2009-02-11 nutarimų kopijos), o taip pat teismo iÅ¡ VÄ® „Regitra“ iÅ¡reikalauti duomenys apie automobilio vagystę, patvirtina, jog automobilis yra ieÅ¡komas kaip vogtas. Be to, Apeliaciniam teismui pateikti Italijos karabinierių ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos praneÅ¡imai patvirtina, kad vagystės faktas buvo užregistruotas Italijoje. Kompensacijos gavimo dokumentas patvirtina, kad automobilio AUDI A8, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui Italijoje FIN-ECO LEASING SPA dėl automobilio vagystės draudimo bendrovė atlygino nuostolius (iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ). Nuosavybės deklaracija patvirtina, kad pavogtas automobilis nuosavybės teise priklauso draudimo bendrovei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo bendrovės įgalioto asmens praÅ¡ymai Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«rai ir Pakrančių apsaugos rinktinei patvirtina, kad automobilio savininkas (draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusi draudimo įmonė) siekia susigrÄ Å¾inti pavogtÄ automobilį, kuris negrÄ Å¾inamas tik todėl, kad yra sprendžiamas Å¡is ginčas.

2. Apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės fakto, kadangi Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas ne dėl automobilio vagystės, o dėl nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti, ar įrodytas automobilio vagystės faktas, nes tai nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir šį faktÄ turi nustatyti Italijos teismas baudžiamojo proceso tvarka.

3. Pardavėjas UAB „Trasauta“, veikdamas kaip profesionalus pardavėjas, kuriam tokiu atveju taikomi aukÅ¡tesni reikalavimai, parduodamas automobilį, privalėjo patikrinti, ar automobilis nėra vogtas, bei garantuoti tai pirkėjui (CK 6.317 str. 2 d.). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovė pripažino, kad atsakovas žinojo, jog automobilis anksčiau priklausė Italijos lizingo kompanijai, ir matė, kad automobilio iÅ¡perkamosios nuomos terminas baigiasi tik 2009-10-04, tačiau nereikalavo jokių lizingo kompanijos dokumentų (sutikimo parduoti automobilį), kas įrodo atsakovo nerÅ«pestingumÄ . Kadangi pardavėjas pažeidė CK 6.317 straipsnyje nustatytÄ Ä¯statyminę garantijÄ , todėl jis yra atsakingas už sukeltas teisines pasekmes, o pirkimo-pardavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl vogto automobilio įsigijimo.

4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas be pagrindo reikalauja pirkimo-pardavimo kainos grÄ Å¾inimo. ReikalavimÄ dėl pirkimo-pardavimo kainos grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti Finansinio lizingo sutarties 4.3 punkto, Pirkimo-pardavimo sutarties 12.1 punkto bei CK 6.573 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad iÅ¡naudojo visas galimybes susigrÄ Å¾inti ginčo automobilį Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro 2004-07-14 Ä®sakymu Nr. IV-227/1-101 patvirtintos Transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grÄ Å¾inimo instrukcijos 25 punkto pagrindu. Minėtas instrukcijos punktas leidžia automobilį grÄ Å¾inti jo teisėtam savininkui, kuriuo Å¡iuo metu yra Italijos draudimo kompanija Allianz S.p.A.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti (b. l. 183-187), o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti iÅ¡ apelianto atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, jog:

1. Teismas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis visuma byloje esančių įrodymų bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, padarė iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovas neįrodė automobilio vagystės fakto. Teismui nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad Italijos ar kitos valstybės teisminės institucijos bÅ«tų priėmusios įsiteisėjusį sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtinta, kad buvo padaryta nusikalstama veika - vagystė. Duomenys apie tai, kad Italijos ikiteisminės institucijos ar draudimo kompanija nenustatė sukčiavimo fakto, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, taip pat Lietuvos Respublikos teismui neturi prejudicinės galios, vertinant vagystės padarymo faktÄ , juolab byloje esant įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių abejoti jų turinio tikrumu.

2. Atsakovas tinkamai įvykdė pardavėjo pareigÄ Ä¯rodyti turėtÄ nuosavybės teisę į parduotÄ daiktÄ . Teismui buvo pateikta 2006-08-17 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Vokietijos įmonės AUTO LAMIA ir atsakovo, o tai, kad automobilis nėra ir nebuvo registruotas Lietuvoje atsakovo vardu, ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma ne tik ieÅ¡kovui, bet ir trečiajam asmeniui UAB „SEB VB Lizingas“, todėl ieÅ¡kovas negali remtis Å¡ia aplinkybe, įrodinėdamas atsakovo nerÅ«pestingumÄ ar aplaidumÄ .

3. Ginčo pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, negali būti vertinamas kaip sudarytas dėl suklydimo ir negali būti pripažintas negaliojančiu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPL2006-090033 šalys yra atsakovas UAB „Trasauta“ ir tretysis asmuo AB „SEB VB Lizingas“, o ieškovas nėra šios sutarties šalis, todėl negali remtis CK 1.90 straipsniu ir šiuo pagrindu prašyti pripažinti sandorį negaliojančiu. Be to, nei atsakovas, nei tretysis asmuo neginčija minėtos pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovui neįrodžius nei vienos ginčijamo sandorio šalies kaltės bei paties tariamo suklydimo fakto (automobilio vagystės), buvo pagrįstai atmestas ieškovo ieškinys.

4. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, kokiÄ lizingo įmokų bei palÅ«kanų sumÄ jis yra sumokėjęs trečiajam asmeniui UAB „SEB VB Lizingas“ iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, nepateikė duomenų apie turto vertę jo praradimo dienÄ . IeÅ¡kovo teiginys apie tai, kad 134 484,42 Lt suma yra ieÅ¡kovui padaryta reali žala, prieÅ¡tarauja kitam paties ieÅ¡kovo teiginiui, kad egzistuoja žalos atsiradimo tikimybė.

5. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos dvi skirtingos sutartys: ginčo sutartis bei 2006-09-08 Finansinio lizingo sutartis Nr. L2006-09033 (tarp ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens AB „SEB VB Lizingas“), kurios neginčija ieÅ¡kovas. Be to, ieÅ¡kovas neneigia, kad nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. gegužės 29 d. jis vykdė lizingo sutartį ir naudojosi joje nurodyti automobiliu AUDI A8, todėl dėl pažeistų savo teisių jis pirmiausia turėjo kreiptis į trečiÄ jį asmenį.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 301 str., 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų, reiÅ¡kia kito pažeidimÄ . Teismo sprendimas turi bÅ«ti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str. 2 d.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normÄ ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ . CPK 12, 178 straipsnių nuostatomis, bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena bylos Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (grindžia savo reikalavimus). CPK 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas rÅ«pinasi, jog bÅ«tų nustatytos iÅ¡samios esminės bylos

aplinkybės, žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimų

dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems

aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, o CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina

byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , netinkamai taikė paminėtas

ir kitas proceso teisės normas, tarp jų įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai

įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendinui, padarė neteisingas išvadas, atmesdamas ieškovo ieškinį, dėl ko netinkamai išaiškino bei

pritaikė ir materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 178 str., 185 str., 327 str., 329 str., 330

str.).

Bylos duomenimis, 2006-08-17 buvo sudaryta automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp

Vokietijos įmonės AUTO LAMIA ir atsakovo UAB „Trasauta“, kuris 2006-09-08 šį automobilį pardavė pagal ginčijamÄ pirkimo-pardavimo

sutartį Nr. PPL2006-090033 UAB „SEB VB Lizingas“ (b. l. 7-8), o Å¡is, jį įregistravęs, sudarė su ieÅ¡kovu Finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-090033 (b. l. 10-14), kurios pagrindu ieÅ¡kovas naudojosi ginčo automobiliu iki 2008-05-29, kai automobilis buvo sulaikytas, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ .

Apygardos teismas,

pagrįstai nustatęs, kad ieÅ¡kovas turi teisę ginčyti aukščiau nurodytÄ automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, neiÅ¡tyrė ir

neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su ginčo sutarties teisėtumu.

Tiriant ginčijamo sandorio teisėtumo klausimÄ , viena esminių nustatinėtinų aplinkybių yra civilinio teisinio santykio dalyvių valia, buvusi ginčo sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 03 06 nutartyje civ./b. Nr. 3K-3-168/2006) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui suponuoja pardavėjo pareigÄ Ä¯rodyti turėtÄ nuosavybės teisę į parduotÄ daiktÄ ir kad teismas turi įvertinti kaip pardavėjas Å¡iÄ Ä¯statyminę pareigÄ vykdė. Taigi nustačius, kad buvo pažeista pardavėjo įstatyminė garantija, yra pagrindas pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes sudarydamas daikto, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, perleidimo sandorį pirkėjas iÅ¡ esmės suklysta dėl sandorio objekto, nes pardavėjas tuo metu netinkamai vykdo įstatyminę garantijÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006

05 29 nutartis civ./b. Nr.3K-3-359/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartyje (civilinė

byla Nr. 3K-3-359/2006) nurodoma, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sandorį, esmingai suklydo dėl sandorio dalyko, nes pirko kitam asmeniui priklausantį automobilį; asmuo, turėdamas informacijÄ , t. y. žinodamas tikrÄ jÄ padėtį dėl parduodamo turto, tiksliau - apie tai, jog jam parduodamas turtas, į kurį pretenzijas ateityje gali pareikÅ¡ti kiti asmenys - teisėti turto savininkai (automobilio savininkas, kuris turto valdymÄ prarado prieÅ¡ savo valiÄ dėl vagystės), nebÅ«tų sudaręs tokio sandorio (CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalys).

Pirmosios instancijos teisme pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, Å engeno informacinėje sistemoje yra duomenys apie tai, kad 2006-09-03 paskelbta nurodyto automobilio paieÅ¡ka (kaip vogto Italijoje), kad automobilio savininkas vagystės metu buvo kompanija „FINECOLEASING SPA“, kad kelia abejonių 2006-08-17 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Vokietijos įmonės AUTO LAMIA ir atsakovo UAB „Trasauta“, o pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenis, dabartinis automobilio savininkas Italijos draudimo bendrovė “Allianz S.p.A Auding Sinistry” pageidauja susigrÄ Å¾inti automobilį (b. l. 15-18, 110-111, 137-150). Beje, Italijos automobilio registracijos liudijime nurodytas įraÅ¡as apie nurodyto automobilio iÅ¡perkamosios nuomos terminÄ - 2009-10-04 (b. l. 47-50).

Pagal apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus duomenis, tarp jų kompensacijos gavimo dokumentus, nurodyto automobilio savininkui Italijoje “FIN-ECO LEASING SPA” dėl automobilio vagystės draudimo bendrovė atlygino nuostolius (iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ), o Nuosavybės deklaracijoje tvirtinama, kad nurodytas automobilis priklauso nuosavybės teise draudimo bendrovei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ - Allianz S.p.A, kurios įgaliotas asmuo yra pateikęs praÅ¡ymus Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«rai ir Pakrančių apsaugos rinktinei, siekdamas susigrÄ Å¾inti nurodytÄ automobilį AUDI A8, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 174-179).  Beje, Policijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys taip pat patvirtina, jog nuo 2006-09-03 yra paskelbta automobilio Audi A8, kurio kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), Å engeno paieÅ¡ka. Papildomai gautos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 05-1-2003-08 duomenimis, 2010-07-13 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , pradėtÄ pagal BK 189 str. 1 d., nurodyta, kad Italijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nurodyto automobilio pagrobimo, automobilis grÄ Å¾intinas teisėtam savininkui, o 2010-08-06 ir 2010-08-23 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimais paliktas galioti paminėtas nutarimas, taip pat nurodant,  kad automobilis grÄ Å¾intinas teisėtam savininkui Generalinio prokuroro įsakymo Nr. 1-82 ir BPK 94 straipsnio tvarka, o ginčai dėl daiktų (nagrinėjamu atvejo dėl nurodyto automobilio) sprendžiami civilinio proceso tvarka; Klaipėdos apylinkės teismo 2010-09-06 nutartimi nepatenkinti skundai dėl Å¡ių nutarimų, o Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-22 nutartimi atmestas skundas dėl nurodytos teismo nutarties (ikiteisminio tyrimo bylos l. 191-227). Tačiau ginčo automobilis iki Å¡iol sulaikytas ir negrÄ Å¾intas UAB „SEB VB Lizingas“, bei tinkamai neiÅ¡spręstas ginčas CPK nustatyta tvarka. Â

Be to, CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, jei bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms, į bylÄ gali įstoti ne tik savo iniciatyva, bet gali bÅ«ti įtraukiami taip pat ir teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo

(nors, pagal bylos duomenis, tam buvo pagrindo) dėl įtraukimo dalyvauti byloje Vokietijos įmonės AUTO LAMIA, iš kurios atsakovas

pirko automobilį, kuris po to ginčijamu sandoriu buvo parduotas. Kolegijos nuomone, bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos Å¡io asmens teisėms ir pareigoms, nes ieÅ¡kinio patenkinimo atveju yra galimas atsakovo reikalavimas Å¡iam pardavėjui. Taip pat svarstytini klausimai ir dėl VÄ® „Regitra“ Marijampolės filialo bei Italijos draudimo kompanijos Allianz S.p.A Auding Sinistry įtraukimo į bylÄ , prieÅ¡ tai iÅ¡siaiÅ¡kinus bylos iÅ¡sprendimo galimÄ poveikį Å¡ių asmenų teisėms ir pareigoms. Nusprendus įtraukti Å¡iuos asmenis dalyvauti byloje, jų paaiÅ¡kinimai, nagrinėjant bylÄ , vertintini kaip įrodymų Å¡altinis, teismui nusprendžiant dėl ginčo pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo (CPK 177 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl restitucijos taikymo, turėtų bÅ«ti nustatyta automobilio vertė, buvusi jo paėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo metu, ir sprendžiamas vertės atlyginimo klausimas. Tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų, reikÅ¡mingų paminėto automobilio vertės (jo praradimo dienÄ ) nustatymui, apygardos teisme net nebuvo pasiÅ«lyta pateikti tokių įrodymų ir nebuvo tiriama nurodyta aplinkybė.

Taigi apygardos teismas, pažeisdamas CPK taisykles, be pagrindo neišsprendė klausimo dėl nurodytų trečiųjų asmenų dalyvavimo byloje, neištyrė paminėtų faktinių aplinkybių, nepasiūlydamas byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, ir, nenustatęs reikšmingų

faktinių bylos aplinkybių, padarė iÅ¡vadÄ , kuri neatitinka faktinių aplinkybių bei įstatymo, nukrypdamas ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006, 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006), todėl priimtas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK

176 str., 179 str., 185 str., 263 str.).

Dėl nurodytų motyvų apygardos teismo sprendimas panaikintinas, o civilinė byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes kolegijos nutartyje nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ teigti, jog apygardos teismas neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į bylÄ dalyvauti trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos ginčo iÅ¡sprendimas (CPK 329 str., 330 str., 327 str. 1 d. 2 p.).

IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , reikalinga iÅ¡spręsti byloje dalyvaujančių (trečiųjų asmenų) klausimÄ , iÅ¡tirti ir nustatyti aukščiau minėtas ir kitas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tarp jų, ar, sudarant ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sandorį, egzistavo aplinkybė, suformavusi klaidingÄ ieÅ¡kovo valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , nulėmusi ieÅ¡kovo teigimu, jo esminį suklydimÄ dėl nurodyto automobilio pirkimo pardavimo fakto. Tik teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, bus galima padaryti teisingas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.                    Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai

Audronė Jarackaitė Marytė Mitkuvienė Donatas Šernas