a9002ce3-c9da-4d2e-ada4-ef224392f13d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-355-557/2017Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00101-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.;21.1.7.;21.1.5.; (S) 21.11.1.;21.11.10.;21.11.11. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnassekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž. ir jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ â€“ Plungės rajono policijos komisariato – atstovui V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono PK apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla J. Ž. pagal ANK 420 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Teismas n u s t a t ė: J. Ž. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-04-19 nutarimu nubausta pagal ANK 420 str. 1 d. 170 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už tai, kad ji 2017 m. kovo 19 d., apie 10.15 val., Plungės r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km, vairuodama transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, ir aplenkė ta pačia kryptimi važiavusiÄ transporto priemonę sankryžoje. Tokiais savo veiksmais J. Ž. pažeidė KET 140.1 p., reikalavimus.Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi J. Ž. skundas dėl Institucijos nutarimo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas pažymėjo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017-04-19 nutarime nurodyta, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo vieta yra kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58.90 km, t. y. ties šalutiniu keliu, esančiu Plungės r. sav., Pakerų k., Vėjo g., tuo tarpu remiantis byloje esančiais duomenimis, minėtas šalutinis kelias, kuriame užfiksuotas pažeidėjos padarytas administracinis nusižengimas, kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ bei horizontaliuoju ženklinimu „siaura ištisinė linija“ pažymėtas nebuvo.

Dėl Å¡ios priežasties apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių J. Ž. kaltę lenkus draudžiamoje vietoje ir tokiu bÅ«du padarius KET pažeidimÄ . A. K. apskrities VPK Plungės rajono PK praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį, paliekant galioti 2017-04-19 Plungės rajono PK Veiklos skyriaus nutarimÄ . Nurodo, kad su teismo priimta nutartimi nesutinka. Pažymi, jog apylinkės teismas, priimdamas minėtÄ nutartį, vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J.

Ž. parodymais, kad kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km nėra paženklintas kelio ženklu „šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, o tai prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km yra sankryža minėto kelio su Pakerų k. Sruojos g. ir prieÅ¡ minėtÄ sankryÅ¾Ä yra pastatytas kelio ženklas „šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, kuris Å¡ioje sankryžoje galioja. Pabrėžia, kad bÅ«tent už lenkimÄ minėtoje sankryžoje ir buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta nuobauda L.

Ž.. Teigia, jog teismo nutartyje klaidingai nurodoma, kad 58,90 km yra ties Å¡alutiniu keliu, esančiu Plungės r. sav. Pakerų k., Vėjo g., nors faktiÅ¡kai Å¡iame kilometre sankryža yra su Å¡alutiniu keliu su Pakerų k. Sruojos g., kuri yra paženklinta kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ ir kurioje lenkti yra draudžiama. Mano, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ , padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė kilometras 58,90 km. yra 58,090 km., kuriame iÅ¡vis nėra sankryžos.

Pažymi, kad sveiki skaičiai žymi kilometrus, pirmas einantis skaičius po kablelio parodo Å¡imtus metrų, antras deÅ¡imtis ir t. t., kadangi kilometrÄ sudaro 1000 metrų. Administracinio nusižengimo protokole ir kitoje byloje esančioje medžiagoje minėti pažeidimo padarymo vietos duomenys yra identiÅ¡ki, juos patvirtino nusižengimÄ nustatęs pareigÅ«nas tiek pažeidimo nustatymo metu, tiek teisme. PareigÅ«no M. B. parodymai tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant skundÄ teisme buvo nuoseklus, teismas nenustatė pareigÅ«no M.

B. galimo Å¡aliÅ¡kumo, suinteresuotumo, neobjektyvumo. Pabrėžia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. parodymai nusižengimo tyrimo metu ne kartÄ keitėsi ir turėtų bÅ«ti vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusižengimÄ . Skundo nagrinėjimo teisme metu J. Ž. pripažino, kad lenkė priekyje važiavusius automobilius kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km. esančioje sankryžoje, tačiau, jos nuomone, minėta sankryža kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ nepažymėta.

Mano, kad Å¡ios aplinkybės liko teismo tinkamai neįvertintos. Apeliacinis skundas netenkintinas ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus.

Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.J.

Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 420 str. 1 d. už tai, kad ji 2017 m. kovo 19 d., apie 10.15 val., Plungės r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km, vairuodama transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, ir aplenkė ta pačia kryptimi važiavusiÄ transporto priemonę sankryžoje. Tokiu bÅ«du J.

Ž. kaltinta padariusi KET 140.1 p., inter alia numatančio, jog sankryžose pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, lenkti draudžiama, pažeidimÄ . Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-04-19 nutarimas nustačius, jog neįrodyta, kad J. Ž. lenkė draudžiamoje vietoje ir tokiu bÅ«du padarė KET pažeidimÄ , ir nurodo, jog tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms byloje esančioms aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ dėl J. Ž. kaltės padarius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog iÅ¡ esmės vieninteliai J. Ž. kaltinantys duomenys yra liudytojo policijos pareigÅ«no M. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir Å¡io policijos pareigÅ«no 2017-03-19 suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas.

Tarnybiniame policijos pareigÅ«no M. B. praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017-03-19 10.15 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Z. su specialiais policijos ženklais nepaženklintu tarnybiniu automobiliu, ir važiuojant keliu Mažeikiai-Plungė-Tauragė (kelio Nr. 164) 58,9 kilometre nuo Tauragės link Mažeikių pusės pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ta pačia kryptimi automobilių kolonoje lenkia kitÄ automobilį sankryžoje, kuri paženklinta ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 109).

Taip pat sankryža iÅ¡ abiejų pusių paženklinta horizontaliuoju ženklinimu „Siaura iÅ¡tisinė linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1). PrieÅ¡ prasidedant horizontaliajam ženklinimui „Siaura iÅ¡tisinė linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), prieÅ¡ jÄ yra horizontalusis ženklinimas „Artėjimo linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.6). Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad jį vairuoja J. Ž., kuri suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ nurodė, kad yra nevietinė, todėl toje vietoje lenkė kitÄ automobilį ir prašė neraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolo.

Ji su pažeidimu sutiko, tačiau administracinio nusižengimo protokolÄ pasiraÅ¡yti atsisakė. IÅ¡ tarnybinio automobilio vaizdo įraÅ¡o perkelti į elektroninį kaupiklį (diskÄ ) nepavyko dėl vaizdo įraÅ¡ymo įrenginio gedimo (atminties kaupiklis užstrigęs). Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirbant su vyr. patruliu A. Z. specialiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu, važiuojat nuo Tauragės link Mažeikių pusės pastebėjo, kad automobilis lenkia kitÄ automobilį sankryžoje, lenkė dvi transporto priemones, manevro atlikimas buvo už sankryžos, buvo pažeistas KET 140.1 punktas.

Buvo lenkiama sankryžoje, kuri paženklinta ženklu. Žino, kad ten yra Å¡alutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės, prie pat sankryžos yra kilometrinis stulpelis. Dėl kelio linijų abejoja, tačiau tiksliai pamena, kad prie sankryžos turi bÅ«ti kilometrinis stulpelis. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä patikslino, jog ten buvo dvi sankryžos ir abi turbÅ«t pažymėtos. ManevrÄ atliko ten, kur Å¡alutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės, automobilis pravažiavo tÄ Å¾enklÄ ir tik tada pradėjo manevrÄ , o ne prieÅ¡ tÄ Å¾enklÄ .

PažeidimÄ fiksavo 59,90 km ar 58,90 km, tik tÄ Å¾enklÄ pravažiavus lenkė automobilį, ne prieÅ¡ tÄ Å¾enklÄ (b. l. 26).Analizuojant Å¡iuos liudytojo policijos pareigÅ«no M. B. parodymus, taip pat lyginant juos su jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis matyti, jog jie nėra nuoseklÅ«s ir neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. Visų pirma pastebėtina, jog pirmos instancijos teismo posėdžio metu pareigÅ«nas nurodė, kad jie važiavo pažeidėjai iÅ¡ paskos, ir jiems buvo aiÅ¡kiai matoma, kad ji lenkė kelio ruože, kuriame yra sankryža, ir lenkimas yra draudžiamas.

Tačiau vėliau, kai pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėta filmuota medžiaga, M. B. jau nurodė, kad toje vietoje yra dvi sankryžos, ir abi jos turbÅ«t pažymėtos, t. y. jis nurodė, kad, jo manymu, abiejose sankryžose (pagrindinio ir Å¡alutinio kelio sankirtose) lenkti draudžiama. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Institucijos pateikto įvykio vietos vaizdo įraÅ¡o, kuris buvo peržiÅ«rėtas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmoji kelyje buvusi sankryža nėra paženklinta ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, todėl joje lenkti nėra draudžiama.

Å i aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, ar policijos pareigÅ«nas, važiuodamas pažeidėjai iÅ¡ paskos ir prieÅ¡ais matydamas kelio ženklÄ â€žÅ alutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, tinkamai įvertino atstumÄ iki ženklo bei aplinkybę, ar J. Ž. vairuojamas automobilis lenkimÄ atlieka ženklo galiojimo zonoje, t. y. antrojoje sankryžoje. Å ias abejones didina ir liudytojo policijos pareigÅ«no M. B. parodymai, jog ten yra Å¡alutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės, o prie pat sankryžos yra kilometrinis stulpelis, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių fotografijų, taip pat ir minėto bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu peržiÅ«rėto Institucijos pateikto vaizdo įraÅ¡o, prie pat kilometrinio stulpelio bÅ«tent ir yra Å¡alutinis kelias (Vėjo g.), kuris nėra paženklintas ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, o sankryža, kurioje lenkti draudžiama ir neva buvo atliktas lenkimo manevras (Sruojos g.), yra toliau.

Nenuoseklus M. B. buvo ir dėl įvykio vietoje esančio horizontaliojo kelio ženklinimo (linijų) – tarnybiniame praneÅ¡ime jis detaliai nurodė, kad sankryža iÅ¡ abiejų pusių paženklinta horizontaliuoju ženklinimu „Siaura iÅ¡tisinė linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), prieÅ¡ jÄ yra horizontalusis ženklinimas „Artėjimo linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.6). Tuo tarpu duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu M. B. jau nurodo, kad abejoja dėl to, ar įvykio vietoje buvo kelio ženklinimo linijos.

IÅ¡ Institucijos pateikto vaizdo įraÅ¡o (VID_20170619_113250 0.40-0.43 s; VID_20170619_113051 0.19-0.21 s) matyti, kad ties sankryža, kuri buvo paženklinta ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, nėra iÅ¡tisinės kelio ženklinimo linijos (ženklinimas Nr. 1.1), atvirkščiai, ties Å¡alutinio kelio susikirtimo su pagrindiniu keliu vieta yra nubraižyta rodyklė su lenktu kotu (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.7), kuri tik įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 iÅ¡tisinės ženklinimo linijos, ir toje vietoje dar galima grįžti į savo juostÄ .

Abejones dėl pareigÅ«no parodymų tikslumo kelia ir jo nurodytos administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės. Tarnybiniame praneÅ¡ime M. B. nurodė, kad J. Ž. sutiko dėl padaryto pažeidimo ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (tai nurodyta ir administracinio nusižengimo protokole), tačiau nenurodoma, dėl kokių priežasčių administracinio nusižengimo protokolÄ pasiraÅ¡yti atsisakė. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei pažeidėja bÅ«tų iÅ¡ tiesų sutikusi su padarytu pažeidimu ir dėl jo gailėtųsi (kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole), ji bÅ«tų pasiraÅ¡iusi administracinio nusižengimo protokolÄ , tačiau to nepadarė.

Å i aplinkybė, jÄ vertinant kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamos J. Ž. parodymais pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kad ji net nesuprato, kuo yra kaltinama, todėl negalėjo sutikti su pažeidimu, ji lenkė vietoje, kur nebuvo tai daryti draudžiančio ženklo (b. l. 25), taip pat kelia abejonių dėl liudytojo policijos pareigÅ«no nurodomų aplinkybių patikimumo.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dalyvavęs Institucijos atstovas - eismo įvykio tiesiogiai nestebėjęs, tačiau byloje nutarimÄ priėmęs policijos pareigÅ«nas V.

K. - nurodė, jog lenkimas buvo vykdomas antroje sankryžoje, kuri iÅ¡ anksto buvo pažymėta ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“. Lenkimas buvo daromas toje sankryžoje, ne iki jos, bet pačioje sankryžoje. Toje vietoje, kur J. Ž. sako, kad baigė lenkti, iÅ¡ tiesų ji net nelenkė. Pirma sankryža yra nepažymėta kelio ženklu, ten lenkti galima, bet lenkimas buvo vykdomas antroje sankryžoje, prieÅ¡ kuriÄ yra ženklas. Tas ženklas stovi už pirmos sankryžos, o antroje sankryžoje buvo daromas lenkimas, pirmai sankryžai tas ženklas negalioja.

PareigÅ«nai užfiksavo, kad antroje sankryžoje ir yra atstumas 58,9 km. Vaizdo medžiagoje yra matoma, kaip pareigÅ«nai matuoja 100 metrų nuo 59 km. Buvo iÅ¡matuotas tas atstumas, toks koks nurodytas kaltinime. Nuo ženklo 59 km. PareigÅ«nai važiavo 100 m. ir parodė, kokia sankryža yra toje vietoje, ten yra ženklas „šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“. Paties įvykio vaizdo įraÅ¡o nepavyko iÅ¡saugoti dėl techninių priežasčių. PareigÅ«nai, kurie nustatė pažeidimÄ yra daug metų dirbantys, tiksliai žino kaip gali bÅ«ti formuojamas kaltinimas tokioje situacijoje.

Atsakomybė yra taikoma tada, kai lenkimas yra vykdomas toje sankryžoje, prieÅ¡ kuriÄ yra pastatytas ženklas (b. l. 45-47). Å ie nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no paaiÅ¡kinimai atskleidžia, jog jis paties įvykio nematė, o nutarimÄ nubausti J. Ž. priėmė vadovaudamasis iÅ¡imtinai pažeidimÄ nustačiusių pareigÅ«nų pateiktais duomenimis, pasitikėdamas daug metų dirbančiais pareigÅ«nais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. K. užtikrintai nurodė, kad lenkimas vyko antrojoje sankryžoje, kuri yra pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, kad pirmoji sankryža kelio ženklu nepažymėta, ir joje lenkti galima, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas įvykį betarpiÅ¡kai stebėjęs ir, pasak V.

K., daug metų dirbantis ir patyręs policijos pareigÅ«nas M. B., iÅ¡ kurio apie įvykio aplinkybes ir sužinojo V. K., nebuvo užtikrintas dėl tikslios lenkimo vietos bei dėl pirmojoje sankryžoje buvusio sankryžos ženklinimo (nurodė, kad jo manymu abejose sankryžose lenkti draudžiama). Aptarti duomenys kelia pagrįstÄ abejonę, ar J. Ž. iÅ¡ tiesų lenkimÄ atliko toje vietoje, kurioje lenkti draudžiama. Å ias abejones sustiprina ir administracinio nusižengimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta.

IÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamos J. Ž. atstovės pateiktų duomenų iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos kelių informacijos interneto puslapyje www.eismoinfo.lt (b. l. 7), matyti, jog protokole nurodyta kelio vieta, kurioje neva padarytas pažeidimas (58,90 km), yra bÅ«tent toje vietoje, kur yra kelio susikirtimas su Vėjo g., kuris nėra paženklintas ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, ir kuriame lenkimo manevrÄ atlikti nėra draudžiama. Analizuojant vieÅ¡ai internetu prieinamus Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenis interneto puslapyje https://eismoinfo.lt matyti, kad posÅ«kis į Vėjo g. yra kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė (Kelio Nr. 164) 58,90 kilometre, o posÅ«kis į Sruojos g., kuri paženklinta kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, yra 58,78 kelio kilometre.

Taigi, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikiamus oficialius kelio duomenis lyginant su administracinio nusižengimo protokole nurodyta vieta matyti, jog menamo pažeidimo padarymo vieta – 58.9 km - yra toje vietoje, kurioje pagrindinis kelias susikerta su Vėjo g., ir kurioje nėra draudžiama lenkti. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigÅ«nai suraÅ¡ydami protokolÄ remiasi faktiniais duomenimis (vadovaujasi kilometražo ženklo padėtimi kelyje), ir į tai, jog Å¡io ženklo faktinė padėtis ne visuomet sutampa su oficialiu žemėlapyje pateikiamu kilometražo žymėjimu, reikia įvertinti ir minėtų pagrindinio kelio susikirtimų su Vėjo g. ir Sruojos g. atstumÄ nuo kelyje stovinčio kilometražo ženklo.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos puslapyje https://eismoinfo.lt pateikiamų duomenų, kilometražo ženklas, žymintis 59 kelio kilometro pradžiÄ , yra pastatytas kelio 58,950 km. Analizuojant faktinę minėtų susikirtimų padėtį (nuo vietos, kurioje stovi kilometražo ženklas) matyti, jog nuo kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė (Kelio Nr. 164) 59 kilometražo ženklo (pagal realiÄ jo padėtį kelyje) posÅ«kis į Vėjo g. yra už 60 m (faktiÅ¡kai skaičiuojant kelio 58,940 km, apvalinant 58,9 km), o posÅ«kis į Sruojos g., kuri paženklinta kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, yra už 175 m (faktiÅ¡kai skaičiuojant kelio 58,825 km, apvalinant 58,8 km).

Taigi net ir tuo atveju, jei atstumus skaičiuosime pagal faktinę kilometražo ženklo padėtį kelyje seka, jog kelio Nr. 164 58,9 km yra susikirtimas su Vėjo g., kuriame lenkti nėra draudžiama, o tai dar labiau didina abejonę, ar J. Ž. lenkimÄ atliko draudžiamoje vietoje.Institucija prie apeliacinio skundo pateikė įraÅ¡Ä , kuriame jos iniciatyva atliktas kelio ruožo matavimas naudojant tarnybiniame automobilyje esančio odometro rodmenis. Å iame įraÅ¡e (VID_20170619_113250) matyti, kad pareigÅ«nams kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė (Kelio Nr. 164) susilyginus su 59 kilometriniu ženklu (įraÅ¡o 14 s), odometro rodmenys nustatomi į nulinę padėtį, tuomet automobilis, pravažiuodamas kelio susikirtimÄ su Vėjo g., važiuoja iki susikirtimo su Sruojos g.

Viso važiavimo metu fiksuojamas vaizdas pro automobilio priekinį langÄ , vaizdo įraÅ¡e odometras dar kartÄ parodomas tik įraÅ¡o 55 s, kuriame matyti užfiksuoti duomenys: trip 0,1 km (iÅ¡ angl. k. kelionė 0,1 km). Apygardos teismas pažymi, jog Å¡is vaizdo įraÅ¡as ir jame užfiksuoti duomenys niekaip nepaneigia anksčiau aptartais duomenimis nustatytų aplinkybių, jog bÅ«tent posÅ«kis į Vėjo g. yra kelio 58,9 km. Visų pirma pažymėtina, jog iÅ¡ užfiksuotų automobilio odometro rodmenų matyti, jog jie atstumÄ matuoja 100 metrų tikslumu, o toks tikslumas, matuojant 100 metrų atstumÄ yra akivaizdžiai nepakankamas, nes iÅ¡matuotas odometro ekrane rodomas 0,1 km atstumas gali bÅ«ti nuo 100 iki 199 metrų.

Pažymėtina, jog vaizdo įraÅ¡o metu odometras nuolatos nefilmuotas, todėl neaiÅ¡ku, kuriame taÅ¡ke buvo pasiekta 100 metrų (0,1 km) atžyma, t. y. kurioje kelio vietoje faktiÅ¡kai baigiasi kelio 58,9 km, ir prasideda kelio 58,8 km. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju atstumas skaičiuojamas atgaline tvarka, todėl tik pirmus 100 metrų kelio atkarpa yra 58,9 km, nuvažiavus 100 m ir daugiau (odometrui parodžius 0,1 km nuvažiuotÄ atstumÄ ), prasideda kelio 58,8 km. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kyla pagrįstų abejonių ir dėl pačių automobilio odometru užfiksuotų duomenų teisingumo – odometro rodmenys matavimo metu nebuvo nuolat filmuojami, matavimo metu dalyvavo tik institucijos pareigÅ«nai, be to, automobilio odometras nėra tikslus metrologiÅ¡kai patikrintas matavimo prietaisas, skirtas tiksliems atstumo matavimams, pateikiami duomenys yra orientacinio pobÅ«džio, be to, jie gali skirtis ir dėl automobilyje sumontuotų didesnio ar mažesnio skersmens ratų bei kitų objektyvių aplinkybių.

Dėl Å¡ios priežasties laikytina, jog Institucijos prie apeliacinio skundo pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtas vaizdo įraÅ¡as nepaÅ¡alina abejonių dėl to, ar J. Ž. lenkimÄ atliko draudžiamoje vietoje. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tarnybiniame skiriamaisiais ženklais nepažymėtame policijos automobilyje buvo įmontuotas vaizdo registratorius, tačiau Institucija Å¡io įraÅ¡o iÅ¡saugoti nesugebėjo, dėl to į bylÄ nebuvo pateiktas svarus Å¡ios bylos įrodymas, galėjęs iÅ¡sklaidyti arba patvirtinti abejones dėl vietos, kurioje J. Ž. atliko lenkimo manevrÄ , ir tokiu bÅ«du arba patvirtinti arba paneigti jos kaltę padarius KET pažeidimÄ . Ä® apeliacinės instancijos teismo posėdį kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyko ir liudytojas policijos pareigÅ«nas M.

B., kurį teismas ketino papildomai apklausti dėl prie apeliacinio skundo Institucijos pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių. Nors Institucijos apeliaciniame skunde daroma prielaida, jog teismas nagrinėdamas skundÄ padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad kelio Mažeikiai- Plungė-Tauragė kilometras 58,90 km. yra 58,090 km., kuriame iÅ¡vis nėra sankryžos, tačiau pagrindo tokiai prielaidai neduoda nei pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nei byloje surinkti duomenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad kelio ženklas „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ pastatytas iÅ¡ karto už Å¡alutinio kelio, esančio Plungės r. sav., Pakerų k., Vėjo g. (Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km), t. y. kelio ženklas „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ žymi Å¡alutinį keliÄ , esantį ties Plungės r. sav., Pakerų k., Sruojos g. (Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,778 km).

Taigi, apylinkės teismas nurodė, jog kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km yra ties jo susikirtimu su Vėjo g., esančia Pakerų k. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos puslapyje https://eismoinfo.lt pateikiamų duomenų, Å¡i vieta nuo vietos, kurioje, Institucijos teigimu, J. Ž. padarė pažeidimÄ (susikirtimo su Sruojos g.), yra nutolusi 115-120 metrų atstumu to paties Pakerų kaimo teritorijoje, todėl apelianto teiginiai, neva teismas suklydo, jog eismo įvykio vieta nustatyta už 810 metrų (58,090 km), yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo metu J. Ž. atstovės pateikti duomenys (b. l. 48), iÅ¡ kurių matyti, jog kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,090 km yra jau už Å¡iame kelyje esančios žiedinės sankryžos, nors tiek teismo posėdžio metu, tiek ir Institucijos pateiktame vaizdo įraÅ¡e buvo ne kartÄ nurodyta, jog J. Ž. kaltinama lenkusi pagrindinio kelio sankryžoje su Sruojos g., kuri yra dar prieÅ¡ žiedinę sankryÅ¾Ä . Dėl Å¡ios priežasties Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Institucijos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos J. Ž. parodymai nusižengimo tyrimo metu ne kartÄ keitėsi ir turėtų bÅ«ti vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusižengimÄ : skundo nagrinėjimo teisme metu J. Ž. pripažino, kad lenkė priekyje važiavusius automobilius kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 58,90 km esančioje sankryžoje. IÅ¡analizavęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais Institucijos argumentais.

Tarnybiniame praneÅ¡ime policijos pareigÅ«nas M. B. nurodė, kad J. Ž. sutiko dėl padaryto pažeidimo ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (tai nurodyta ir administracinio nusižengimo protokole). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. K. nurodė, jog J. Ž. neneigė padariusi pažeidimÄ , ji teigė, kad yra nevietinė, suklydo, tačiau pareigÅ«nai pasielgė taip, kaip jie turėjo pasielgti pagal įstatymÄ ir įvertino pažeidimÄ tinkamai, bylÄ nagrinėjant teisme buvo gauti praÅ¡ymai, jie buvo iÅ¡nagrinėti ir vėliau pasikeitė pareiÅ¡kėjos taktika.

Taigi tiek M. B., tiek ir V. K. nurodė, jog J. Ž. prisipažino dėl savo pažeidimo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Nors 2017-03-19 administracinio nusižengimo protokole bei Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-04-19 nutarime nurodyta, jog kaltininkė prisipažino padariusi administracinį nusižengimÄ ir dėl jo gailisi, tačiau pažymėtina, jog J. Ž. tiek skunde dėl institucijos nutarimo, tiek duodama parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neigė, jog ji sutiko su padarytu pažeidimu, be to, nei administracinio nusižengimo protokolo, nei nutarimo nepasirašė, t. y. savo paraÅ¡u nepatvirtino Å¡iuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

Pažeidėjos prisipažinimas ir sutikimas dėl padaryto pažeidimo neužfiksuotas ir pareigÅ«nų nufilmuotose vaizdo įraÅ¡uose – nors pažeidėja praÅ¡o jos nebausti, neraÅ¡yti protokolo, pasakoja apie savo sunkiÄ Å¡eiminę padėtį, tačiau tai jokiu bÅ«du nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokiu bÅ«du ji sutinka su padarytu pažeidimu. Be to, nors liudytojas V. K. nurodė, kad pažeidėja į bylÄ teikė praÅ¡ymus neskirti nuobaudos ir ji vėliau pakeitė pozicijÄ dėl savo kaltės, tačiau iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, jog byloje yra pateiktas pažeidėjos darbdavio praÅ¡ymas neatimti J.

Ž. vairuotojo pažymėjimo, tačiau jokio pačios pažeidėjo suraÅ¡yto praÅ¡ymo, kuriame ji iÅ¡dėstytų savo pozicijÄ dėl jos kaltės byloje nėra. Remiantis iÅ¡vardytu, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių duomenų (be administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusio liudytojo policijos pareigÅ«no M. B. parodymų Institucijos atstovo V. K. paaiÅ¡kinimų), kurie patvirtintų Institucijos apeliaciniame skunde nurodomÄ aplinkybę, jog pažeidėja iÅ¡ pradžių pripažino padariusi pažeidimÄ , o vėliau tai neigė, t. y. kad jos pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli.Atvirkščiai, analizuojant pažeidėjos skundo apylinkės teismui turinį ir jos parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo posėdžių metu matyti, jog ji nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog lenkimÄ ji atliko leistinoje vietoje ir pažeidimo nepadarė.

Skunde apylinkės teismui J. Ž. nurodė, kad su tyrėjo nutarimu nesutinka, nes kelio 58,90 km nėra kelio ženklo „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ dėl kurio lenkimas bÅ«tų negalimas (b. l. 3-6). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. Ž. nurodė, kad prieÅ¡ jÄ lėtai važiavo automobilis, kurį ji aplenkė ir paskutinį automobilį lenkiant jis Å¡iek tiek padidino greitį, bet ji lenkė toje vietoje, kur tas įspėjamas ženklas buvo, kad yra Å¡alutinio kelio sankryža.

JÄ sustabdė pareigÅ«nas už žiedo ir pasakė iÅ¡ karto „bauda“, bet nepasakė, nei už kÄ baudžiama, nei kÄ padarė, jis pasiėmė dokumentus ir išėjo į maÅ¡inÄ . Ji irgi nuėjo, jai jokių aplinkybių nepaaiÅ¡kino kÄ padarė, atspausdino pirminį dokumentÄ , ant kurio ji nepasirašė, nes nesuprato, kuo yra kaltinama. 2017-04-19 atvyko į komisariatÄ , pristatė dokumentus iÅ¡ darbo, klausė, ar galima kažkaip nuvykti į vietÄ pasižiÅ«rėti, kaip ten viskas yra.

Nuo ženklo likus 70 metrų atliko lenkimÄ . Lenkė sankryžoje, kurioje nėra to ženklo, o Å¡is ženklas yra sekančioje sankryžoje. Lenkimo manevrÄ baigė prieÅ¡ ženklÄ â€žSankryža su Å¡alutiniu keliu“. IÅ¡tisinės linijos nebuvo, jie dar buvo vietoje ir analizavo. Pažeidimo nepadarė, nes kelio ženklinimas galioja kitam keliui. Lenkė toje sankryžoje, nes ir pagal kilometrus nurodyta ta sankryža, kur nurodyta Vėjo gatvė, o jokio kelio ženklo nėra prieÅ¡ tÄ kelio atkarpÄ (b. l. 25-27).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. Ž. patvirtino Å¡iuos savo parodymus ir nurodė, kad ji pradėjo lenkti prieÅ¡ ženklÄ , kuriame pažymėtas atstumas 59 km., o baigė lenkti ties Vėjo g., neprivažiavusi ženklo. Kadangi ji yra ne vietinė, tai prašė pagalbos vietinių žmonių, kurie jai padėjo padaryti nuotraukas ir iÅ¡matuoti, nes jai buvo sunku orientuotis. Kai jÄ sustabdė, ji iÅ¡kart grįžo, nusifotografavo vietÄ , tikslinosi su toje gyvenvietėje gyvenusiais žmonėmis, kurie jai padėjo.

Atvykusi į posėdį tyrėjo prašė vykti į įvykio vietÄ , kad jai pasakytų, kÄ padarė blogai ir ateityje to nekartotų, tačiau tyrėjas jai pasakė, kad į įvykio vietÄ nevyks, nes jie vadovaujasi pareigÅ«nų parodymais, todėl ant suraÅ¡yto sprendimo nepasirašė (b. l. 46). Aptarti duomenis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pažeidėja viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pažeidimo nepadarė, o lenkimo manevrÄ atliko iki kelio ženklo, įspėjančio apie artėjančiÄ sankryÅ¾Ä , kurioje lenkti draudžiama.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – fotografijos, vaizdo įrašai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos informacija, iš kurių matyti, jog 58,9 km kelio kilometre lenkti galima, ši vieta nėra pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, be to, kaip nurodė J. Ž., šioje vietoje nėra ir horizontalaus kelio ženklinimo siaura ištisine linija, kaip savo tarnybiniame pranešime nurodė policijos pareigūnas M.

B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtus J. Ž. parodymus apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavusi B. Ž., kuri nurodė, jog mama lenkė toje vietoje, kurioje lenkimas buvo leidžiamas (b. l. 26).Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Kaip jau minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai, sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad J. Ž. 2017 m. kovo 19 d., apie 10.15 val., Plungės r. sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 58,90 km, vairuodama transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ ir aplenkė ta pačia kryptimi važiavusiÄ transporto priemonę sankryžoje, tokiais savo veiksmais pažeisdama KET 140.1 p., reikalavimus. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas (Å¡iuo atveju tai yra policijos pareigÅ«nių vertinimai dėl jų stebėto J.

Ž. vairavimo, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ji lenkimo manevrÄ atliko tame kelio ruože, kuriame lenkimas draudžiamas), nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jÄ naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės policijos komisariato apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                      Linas Pauliukėnas            Â