Legislator Case Law & Legislation
a8ff93a9-71bb-40f9-b0b2-ef33a76d332d AI generated

a8ff93a9-71bb-40f9-b0b2-ef33a76d332d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a8ff93a9-71bb-40f9-b0b2-ef33a76d332d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-336/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.4.Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04018-2012-6               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjui advokatui Jurijui Kovalenkai,nuteistajam Ž.

Legislator headnote

AI generated

a8ff93a9-71bb-40f9-b0b2-ef33a76d332d · Lietuvos apeliacinis teismas: priklausančius pinigus, nepagrįstai suvaržė jos konstitucinę teisę į nuosavybę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pervesti užstato sumÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ yra nepagrįstas, kadangi asmuo, skolindamasis pinigus užstatui sumokėti, sÄ moningai suvokia, kad kaltinamasis nesiruoÅ¡ia bėgti ar slapstytis nuo dalyvavimo procese, kadangi užstatas sumokėtas iÅ¡ skolintų pinigų. Be to, Ž. A. buvo paskirtos kelios kardomosios priemonės – užstatas, dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-336/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.4.Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04018-2012-6               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjui advokatui Jurijui Kovalenkai,nuteistajam Ž.

A., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda.              Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, iÅ¡ Ž. A. konfiskuota 1 471 066, 49 Lt.              Ž.

A. pagal BK 216 straipsni 1 dalį iÅ¡teisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.              Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – 20 000 Lt dydžio užstatÄ pervesti į valstybės biudžetÄ , juos įskaitant kaip paskirtos baudos dalies sumokėjimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Ž. A. nuteistas už tai, kad neteisėtu bÅ«du, t. y. pažeisdamas VMI prie LR finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002-12-24 įsakymo Nr. 373 „Dėl praneÅ¡imo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžiÄ , Å¡io gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos iÅ¡davimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 4 d.

įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualiÄ veiklÄ , įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ /iÅ¡registravimo iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus, numatančius, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualiÄ veiklÄ , privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytÄ Nuolatinio Lietuvos gyventojo praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti į Mokesčių mokėtojų registrÄ â€œ versliÅ¡kai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla : laikotarpiu nuo 2008-01-09 iki 2011-09-08 Panevėžyje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs naudotas automobilių „Mercedes Benz“, „BMW“, „Volkswagen“, „Audi“ bei kitų markių automobilių detales ir aparatÅ«rÄ , skelbdamas duomenis apie savo parduodamÄ aparatÅ«rÄ ir detales internetinėje erdvėje – nenustatytuose tinklapiuose, surasdavo pirkėjus, kuriems sumokėjus į jo bankų sÄ skaitas pinigus už prekes, jis pasinaudodamas VÄ® „Lietuvos paÅ¡tas“ paslaugomis iÅ¡siuntė dvi siuntas, pasinaudodamas UAB „Skubios siuntos“ paslaugomis iÅ¡siuntė 34 siuntas, pasinaudodamas UAB „TNT“ paslaugomis iÅ¡siuntė 31 siuntas ir pasinaudodamas kitų tiksliai nenustatytų siuntų tarnybų paslaugomis, iÅ¡siuntė iÅ¡ Panevėžio nenustatytÄ kiekį siuntimų į užsienio Å¡alis ir iÅ¡ Å¡ios veiklos į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ gavo iÅ¡ viso 1 471 066,49 Lt pajamų t.y. laikotarpiu nuo 2008-09-03 iki 2011-09-08 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje iÅ¡ nenustatytų asmenų gavo iÅ¡ viso 230 122 eurus (792 586,19 Lt) už parduotas automobilių dalis ir aparatÅ«rÄ :

į savo sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ už parduotas automobilių dalis ir aparatÅ«rÄ iÅ¡ nenustatytų asmenų gavo 678 480,30 litus; per laikotarpį nuo 2008-01-09 iki 2010-02-22 per UAB „Skubios siuntos“ gavo 91 739, 32 litus; bei per laikotarpį nuo 2008-01-22 iki 2011-08-26 gavo 169 228,34 eurus (582 947,32Lt). Nuteistasis Ž. A. apeliaciniame skunde teigia, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – 20 000 Lt užstatÄ pervesti į valstybės biudžetÄ ir laikyti, kad Å¡ia pinigų suma Ž.

A. sumokėjo dalį paskirtosios bausmės – baudos, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 20 000 Lt, kurie buvo sumokėti kaip užstatas, priklausė Ž. A. Å¡eimai. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ jo sutuoktinė A. A. pasiskolino norėdama sumokėti užstatÄ , todėl Å¡iuos pinigus ji turės grÄ Å¾inti. Å iÄ aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama paskolos sutartis, sudaryta tarp A.

G. ir A. A.. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pinigai negali bÅ«ti laikomi Å¡eimos lėšomis, kadangi buvo pasiskolinti konkrečiam tikslui iÅ¡ A. G.. Be to, anot apelianto, apygardos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrÄ jungtinę nuosavybę, ir nepagrįstai pripažino, kad 20 000 Lt, neva priklausiusių A. A., yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Nuosprendį priėmęs teismas, konfiskuodamas A.

A. priklausančius pinigus, nepagrįstai suvaržė jos konstitucinę teisę į nuosavybę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pervesti užstato sumÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ yra nepagrįstas, kadangi asmuo, skolindamasis pinigus užstatui sumokėti, sÄ moningai suvokia, kad kaltinamasis nesiruoÅ¡ia bėgti ar slapstytis nuo dalyvavimo procese, kadangi užstatas sumokėtas iÅ¡ skolintų pinigų. Be to, Ž. A. buvo paskirtos kelios kardomosios priemonės – užstatas, dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnio nuostatas, tikslai, kurių buvo siekiama paskirtomis kardomosios priemonėmis, pasiekti, todėl užstato pervedimas į valstybės biudžetÄ yra neracionalus ir nepagrįstas.Nuteistasis Ž. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeisti, panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – 20 000 Lt dydžio užstatÄ pervesti į valstybės biudžetÄ , juos įskaitant kaip dalį bausmės. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis Ž.

A., jo gynėjas bei prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo Ž. A. apeliacinis skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nuteistajam taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – 20 000 Lt dydžio užstatÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti valstybės naudai ir Å¡ia dalimi įvykdyti apeliantui teismo nuosprendžiu paskirtÄ kriminalinę bausmę – baudÄ .

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir bÅ«dai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sÄ lygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti keliÄ ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomÄ baudžiamojo proceso eigÄ , jo tikslų įgyvendinimÄ .

Prievartos priemonių sistemoje kiekvienai iÅ¡ jų yra keliamas konkretus taikymo tikslas ir draudimas prievartos priemonę taikyti kitu tikslu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotas teisės aiÅ¡kumo principas reikalauja, kad asmens teisių ir laisvių suvaržymo sÄ lygos pagal nacionalinę teisę turi bÅ«ti tiksliai ir aiÅ¡kiai apibrėžtos, kad asmuo galėtų atitinkamai numatyti su kokiais padariniais gali bÅ«ti susiję jo veiksmai, taip pat kokioms sÄ lygoms esant jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma konkreti procesinė prievartos priemonė (pavyzdžiui žr., Sunday Times v.

United Kingdom, no. 6538/74, Baranowski v. Poland, no. 28358/95, Laumont v. France, no. 4362/98 ir k.t.).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad, siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, Ž. A. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. spalio 27 d. nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – 20 000 Lt dydžio užstatas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei dokumentų paėmimas. Tiek Ž. A., tiek užstatÄ sumokėjusiai jo sutuoktinei A.

A. pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įtariamajam, o vėliau ir kaltinamajam, nevykdant pareigų – neatvykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar į teismÄ , kliudant proceso eigai ar padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , užstatas pereis valstybei (7 t. 36-38 b.l.). Tokiu bÅ«du tiek Ž. A., tiek užstato davėjai A. A. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodytos sÄ lygos, kurias įvykdžius, sumokėtas užstatas bus grÄ Å¾intas jo davėjui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog Ž.

A. baudžiamojo proceso metu nesilaikė jam paskirtų kardomųjų priemonių sÄ lygų. Tokių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Vadinasi, Ž. A. paskirtomis kardomosiomis priemonėmis buvo pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, o apeliantui laikantis Å¡ių kardomųjų priemonių sÄ lygų, jis bei užstato davėja A. A. pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, jog sumokėtas užstatas bus grÄ Å¾intas. Juolab, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu jie nebuvo įspėti ar kitaip informuoti apie tai, kad, net apeliantui ir nepažeidus kardomųjų priemonių sÄ lygų, užstatas galėtų bÅ«ti negrÄ Å¾intas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pervesti kardomajai priemonei – užstatui skirtus pinigus į valstybės biudžetÄ ir tokiu bÅ«du užtikrindamas dalies Ž. A. paskirtos bausmės – baudos įvykdymÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Baudžiamojo proceso nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių skyrimo sÄ lygas bei jų tikslus, taip pat nepaisė nuteistojo ir jo sutuoktinės konstitucinės teisės į nuosavybę, kuri, be kita ko suponuoja teiginį, jog kiekvieno asmens teisė į turtÄ gali bÅ«ti suvaržyta tik teisėtu bÅ«du.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė, kurios vienas iÅ¡ elementų – bausmė, yra konkrečios nusikalstamos veikos teisinis padarinys, todėl ji ir taikoma gali bÅ«ti tik konkrečiam asmeniui, kuris pats tiesiogiai realizavo tos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kitaip tariant, baudžiamoji atsakomybė yra valstybės teisinis santykis su konkrečiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu, kuris pats tiesiogiai padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, pervesdamas ne paties nuteistojo Ž.

A., o jo sutuoktinės sumokėtÄ užstatÄ valstybės naudai ir tokiu bÅ«du tam tikra prasme priversdamas jÄ Ä¯vykdyti dalį Ž. A. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos kriminalinės bausmės, perkėlė vienÄ iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės elementų asmeniui, kuris nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tokia situacija neatitinka teisinės valstybės deklaruojamų principų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudos sumokėjimo tvarkÄ , įtvirtino galimybę nuteistajam savanoriÅ¡kai įvykdyti jam paskirtÄ bausmę (BK 47 straipsnio 7 dalis) ir tik Å¡iam to nepadarius, imtis prievartinio pobÅ«džio priemonių, nukreiptų į nuteistojo turtÄ ar asmenį.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės Ž. A. savanoriÅ¡kai įvykdyti jam paskirtos bausmės. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl Ž. A. taikytos kardomosios priemonės – užstato pervedimo į valstybės biudžetÄ , yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. A. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – 20 000 Lt dydžio užstatÄ pervesti į valstybės biudžetÄ , Å¡iÄ pinigų sumÄ Ä¯skaitant kaip dalį bausmės. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, Ž. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – 20 000 Lt dydžio užstatÄ panaikinti ir Å¡iÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti užstato davėjai A.

A..KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                     Kęstutis Jucys                                                                  Linas Žukauskas