a8fc4d5d-4e22-439b-9ed9-4685f9fd2f3d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1647-340/2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14503-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.4; 121.14; 121.18; 121.21  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. T. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Presmė“ dėl darbo sutarties nutraukimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nutraukti 2011-08-01 darbo sutartį Nr. 71, sudarytÄ su UAB „Presmė“ pagal DK 127 str. 2 d. Nurodė, kad 2012-09-14 atsakovo UAB „Presmė“ direktoriui registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo informavo, kad nuo 2012-09-19 nutraukia darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. dėl iÅ¡ darbdavio pusės padarytų pažeidimų – darbo sutartyje Nr. 71 nenurodyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, kaip to reikalauja LR DK 95 str. 3 d. bei ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡duotas darbo pažymėjimas, kaip to reikalauja LR DK 99 str. 2 d. ir 3 d.

Pažymėjo, jog 2012-09-20 gavo atsakovo atsakymÄ , jog darbo sutartį atsisakoma nutraukti pagal DK 127 str. 2 d., teigiant, kad pažeidimų iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo, ir pasiÅ«lyta sutartį nutraukti pagal LR DK 127 str. 1 d. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad darbo užmokesčio tvarka ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo aiÅ¡kiai nustatyta – 2011-08-01 ieÅ¡kovo praÅ¡ymu darbo užmokestis buvo mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ daugiau nei metus laiko, tačiau reikalavimÄ dėl darbo pažymėjimo pareiÅ¡kė tik tuomet, kai nutarė nutraukti darbo sutartį su atsakovu savo iniciatyva.

Pažymėjo, jog nuo pat darbo santykių pradžios ieÅ¡kovui buvo parengtas darbo pažymėjimas, tačiau net ir praÅ¡omas ieÅ¡kovas nedavė darbdaviui nuotraukos, todėl darbo pažymėjimas nebuvo jam įteiktas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad Å¡alys 2011-08-0 sudarė darbo sutartį Nr. 71, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2011-08-02 buvo priimtas dirbti projektų vadovo – konsultanto pareigose, sutartimi nustatant, kad darbo užmokestį sudaro 2579,45 Lt.

Taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jam priklausantis darbo užmokestis buvo mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad  darbdavys darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nepažeidė. Pripažino, kad darbdavys turėjo numatyti darbo užmokesčio mokėjimo terminÄ , tačiau pasisakė, jog Å¡ios prievolės nevykdymas nėra įstatymo pažeidimas, dėl kurio darbuotojas turėtų teisę nutraukti darbo sutartį LR DK 127 str. 2 d. tvarka. Nustatė, kad atsakovas, su ieÅ¡kovu sudaręs darbo sutartį, parengė darbo pažymėjimÄ , tačiau ieÅ¡kovas nepateikė darbdaviui savo nuotraukos, skirtos darbo pažymėjimui, todėl pripažino, kad darbo pažymėjimas buvo paruoÅ¡tas, tačiau neiÅ¡duotas dėl paties darbuotojo kaltės. Sprendė, kad byloje nėra nurodyta tokių darbdavio įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad 2011-08-01 sudarytoje darbo sutartyje nėra nurodytas darbo užmokesčio mokėjimo terminas, kurio nebuvimas sutartyje neleido paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 str. 1 d., kai rugsėjo mėnesį buvo 3 mėnesius vėluojama iÅ¡mokėti atlyginimÄ . Nurodo, kad nenustačius darbo užmokesčio termino nebuvo galima tiksliai nustatyti kokiu terminu buvo vėluojama iÅ¡mokėti atlyginimÄ .

Pažymi, jog teismo posėdžio metu reikalavo, kad atsakovas pateiktų įrodymų, jog jis prašė pateikti nuotraukÄ , skirtÄ darbo pažymėjimui, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Atkreipia dėmesį, kad DK 99 str. nenumato darbuotojo atsakomybės darbo pažymėjimo iÅ¡davimo procese. Atsiliepimu atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka buvo nustatyta paties ieÅ¡kovo 2011-08-01 praÅ¡ymu, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog darbo užmokesčio mokėjimo tvarka nebuvo pažeista.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog buvo privaloma numatyti terminÄ , t.y. kokiÄ mėnesio dienÄ darbo užmokestis yra mokamas, nes praÅ¡ymÄ , nenurodydamas konkrečios atlyginimo mokėjimo kalendorinės dienos, pateikė darbdaviui pats ieÅ¡kovas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžių metu nereikalavo pateikti įrodymų apie tai, jog darbdavys prašė pateikti nuotraukÄ , skirtÄ darbo pažymėjimui. Pažymi, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog darbo pažymėjimas ieÅ¡kovui buvo pagamintas, tačiau neiÅ¡duotas dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė DK 99 str.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 str. 2 d.; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo vieÅ¡ojo registro duomenimis, apelianto darbo santykiai su UAB “Presmė” yra nutrauktos nuo 2013-01-04;

Å¡alių teisiniai santykiai pasikeitė ir apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti apelianto darbo sutartį nuo 2012-09-19 pagal DK 127 str. 2 d. dėl darbdavio padarytų pažeidimų negali bÅ«ti įgyvendintas. Ginčijamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teismo patikrinamas jo priėmimo momentui. Apeliaciniame skunde apeliantas iÅ¡ esmės atkartoja ieÅ¡kinio teiginius bei pažymi, kad darbo užmokesčio mokėjimo termino nebuvimas darbo sutartyje neleido jam paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 str. 1 d., kadangi nebuvo apskaitos taÅ¡ko (darbo užmokesčio mokėjimo termino) nuo kuriuo bÅ«tų galima skaičiuoti pradelsimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti darbo santykius pagal DK 127 str. 2 d.  DK 127 str. 1 d. numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbÄ , arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Apeliantas prašė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. dėl darbdavio padarytų įstatymo pažeidimų: DK 95 str. 3 d. (nenurodė darbo sutartyje darbo užmokesčio mokėjimo termino) ir DK 99 str.3 p. (neiÅ¡davė darbo pažymėjimo). Pagal bylos medžiagÄ apeliantas 2011-08-01 pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ mokėti darbo užmokestį vienÄ kartÄ per mėnesį į banko sÄ skaitÄ ; pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokiu bÅ«du darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl darbo užmokesčio tvarkos buvo pasiektas.

Å is susitarimas nebuvo įraÅ¡ytas į darbo sutartį, tačiau tai nepadaro ji negaliojančiu ar niekiniu. IeÅ¡kovo (apelianto) ir atsakovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2011-08-02, duomenų apie ieÅ¡kovo pretenzijas atsakovui dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nėra, t.y. Å¡alių susitarimas dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos buvo vykdomas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas minėjo, kad darbo užmokestis jam nebuvo mokamas 3 mėn., tačiau dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo į darbdavį ar į teismÄ jis nesikreipė ir neprašė nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d.

IeÅ¡kovas laisvas pasirinkti savo ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 13 str.); nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad darbdavys pavėluotai moka atlyginimÄ , bet pasirinko formalų keliÄ , reikalaudamas nutraukti darbo santykius dėl to, kad į darbo sutartį neįraÅ¡yta darbo užmokesčio mokėjimo diena. Esant Å¡alių susitarimui dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, Å¡ios sÄ lygos neįraÅ¡ymas į darbo sutarties tekstÄ nelaikytinas DK 95 str. pažeidimu. Savo skunde apeliantas akcentuoja, kad darbo užmokesčio mokėjimo termino nebuvimas darbo sutartyje neleido jam paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 str. 1 d., kadangi nebuvo apskaitos taÅ¡ko (darbo užmokesčio mokėjimo termino) nuo kuriuo bÅ«tų galima skaičiuoti pradelsimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kadangi ieÅ¡kovas Å¡iomis aplinkybėmis nesirėmė ir jos nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, nes ieÅ¡kovas pasirinko kitokį ieÅ¡kinio pagrindÄ , Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti apeliacijos dalyku (CPK 306 str. 2 d.) Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl kito apelianto nurodyto pažeidimo - darbo pažymėjimo neiÅ¡davimo; teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbo pažymėjimas ieÅ¡kovui buvo paruoÅ¡tas, bet neiÅ¡duotas dėl paties darbuotojo neveikimo – nuotraukos nepateikimo.

Apeliantas nurodė, jog teismo posėdžio metu jis pareikalavo pateikti įrodymus, kad iÅ¡ jo buvo praÅ¡oma pateikti fotonuotraukÄ darbo pažymėjimui, tačiau įrodymai pateikti nebuvo. Be to, DK 99 str. nenumato darbuotojo atsakomybės dėl darbo pažymėjimo neiÅ¡davimo. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto argumentai teismo iÅ¡vados nepaneigia, be to, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar buvo suvaržytos ieÅ¡kovo teisės dėl darbo pažymėjimo neiÅ¡davimo. Bylos duomenimis ieÅ¡kovui buvo leidžiama dirbti projektų vadovo – konsultanto pareigose be darbo pažymėjimo; nuo darbo sutarties sudarymo momento darbuotojas nereikalavo, kad toks pažymėjimas jam bÅ«tų iÅ¡duotas, t.y. darbo pažymėjimo neiÅ¡davimas neigiamų pasekmių ieÅ¡kovui nesukėlė.

Esant tokioms bylos aplinkybėms darbo pažymėjimo neiÅ¡davimas negali bÅ«ti laikomas darbo sutarties nutraukimo svarbia priežastimi DK 127 str. 2 d. prasme. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.). Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ praloÅ¡usios bylÄ Å¡alies (CPK 98); atsakovas patyrė 986 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, jos priteisiamos.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovui UAB „Presmė“ iš ieškovo D. T. 968 Lt ( devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.  Kolegijos pirmininkė                                                                                  T. Žukauskienė Teisėjai                                                                                                        J.Šiškina                                                          V.

Zelianka