2016-01-26 Nr. BB-363-1-61-1-00708-2010-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2A-1-303/2016

Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00708-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.3;

2.13.2.5.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo A. V. pareiškimą atnaujintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kurioje Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda, 215 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda, 215 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda, 182 straipsnio 1 dalį 3 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus jų apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta 4 MGL dydžio bauda. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 12 MGL dydžio bauda.

Ši byla apeliacine ir kasacine tvarka nenagrinėta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio pareiškimą tenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. V. nuteistas už tai, kad padarė šias veikas:

2010 m. kovo 21 d. bute (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie tyrimo metu nenustatyto internetinio tinklalapio, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens slapyvardžiu „S.“ neteisėtai įgijo svetimus – M. S. vardu išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. M. S. vardu išduotą elektroninių paslaugų teikimo sutartį su AB „Swedbank“, vartotojo ID ir identifikavimo kodų kortelę, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos laikė prie savęs iki 2010 m. kovo 21 d.; taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje;

tą pačią dieną ir tame pačiame bute, neteisėtai panaudojęs svetimus minėtus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijavo finansinę operaciją, t. y. užsiregistravo kredito gavimo tikslu UAB „S.“; taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje;

tą pačią dieną ir tame pačiame bute tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudodamas minėtus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, atliko finansinę operaciją – paėmė M. S. vardu iš UAB „S.“ 500 Lt kreditą ir pervedė šiuos pinigus iš M. S. sąskaitos į I. S. sąskaitą, esančias AB „Swedbank“; taip apgaule savo naudai įgijo svetimą M. S. priklausantį turtą ir šiam nukentėjusiajam padarė 500 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Pareiškimu nuteistasis A. V. prašo, atnaujinus baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą BK 63 straipsnio taikymo klaidą ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

2.1. Pareiškėjas nurodo, jog jo padarytas nusikaltimas turėjo būti laikomas tęstiniu nusikaltimu, susidedančiu iš tapačių veiksmų, esant bendrai kaltei ir siekiant bendro rezultato. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo paimti kredito kito asmens vardu prieš tai neįgijęs ir nepanaudojęs elektroninio prisijungimo duomenų, todėl veika turi būti vertinama kaip tęstinė, o paskirtos bausmės – bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Kartu nuteistasis teigia ir apie BPK 352 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus, nes teismas neišaiškino, kur ir per kiek laiko reikia sumokėti paskirtą baudą.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, susipažinusi su nuteistojo pareiškime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, konstatavo, kad yra baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas, nustatytas BPK 451 straipsnio 3 punkte, t. y. pagrindas manyti, jog baudžiamasis įstatymas – BK 63 ir 215 straipsniai – A. V. pritaikytas netinkamai, dėl to 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi bylą atnaujino ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

4. Nuteistojo A. V. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų sutapties ir bausmių bendrinimo

5. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę veiką.

5.1. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę nusikalstami veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pvz., grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

5.2. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Paprastai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

Be to, nustatant kaltininko vieningą tyčią, vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir išaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Tai reiškia, kad apie kaltę – kaltininko psichinį santykį su veika, priežastiniu ryšiu ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014 ir kt.).

5.3. Taigi nagrinėjamoje byloje tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kvalifikuojant nuteistojo A. V. padarytas nusikalstamas veikas ir subendrinant už jas paskirtas bausmes, lemia teisingas kaltės formos ir nusikalstamų veikų sutapties nustatymas.

6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 182 straipsnio 1 dalį.

6.1. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko bent dalį šio įstatymo dispozicijoje išvardytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų: neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

6.2. Iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad A. V. šiame nuosprendyje nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ir laikė svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo (M. S.) tapatybės patvirtinimo duomenis (t. y. padarė veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje), kuriuos, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo, t. y. inicijavo finansines operacijas bei jas atliko (sudarė sandorį dėl greitojo kredito, suformavo mokėjimo nurodymą pervesti nukentėjusiojo M.

S. sąskaitoje esančias lėšas į kitą (I. S.) kredito įstaigoje esančią sąskaitą, jas pervedė), ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (t. y. padarė veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje). Visos šios veikos buvo padarytos tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, jungiantis prie atitinkamų sistemų buvo naudojamas tas pats kompiuteris ir pan. Nuteistasis viso proceso metu teigė turėjęs vieningą tyčią apgaule – panaudojant svetimus (M. S.) duomenis, paimti greitąjį kreditą (500 Lt), šiuos pinigus pervesti į I.

S. sąskaitą, o iš šios – į savo, t. y. savo naudai įgyti svetimą turtą, ir tai padarė. Tai reiškia, kad pagal teismo nustatytas ir pripažintas įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes nuteistasis A. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai įgijo ir laikė svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis), vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai panaudodamas svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, inicijavo finansines operacijas, jas atliko ir taip apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą).

Todėl BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs ir A. V. atlikti nusikalstami veiksmai – neteisėtai panaudodamas svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir jas atliko – skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai buvo išskaidyti į dvi nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą – BK 215 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo veiksmų papildomas kvalifikavimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl vienos neteisėtai inicijuotos finansinės operacijos – užsiregistravimo UAB „S.“ kredito gavimo tikslu) yra perteklinis.

6.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 215 straipsnio 1 dalį – todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendis keistinas. Nuteistojo A. V. atlikti nusikalstami veiksmai – neteisėtas inicijavimas finansinių operacijų ir jų atlikimas panaudojant svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis – kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje. Todėl nuteistojo A. V. veiksmų papildomas kvalifikavimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl vienos neteisėtai inicijuotos finansinės operacijos – užsiregistravimo UAB „S.“ kredito gavimo tikslu) šalintinas iš apkaltinamojo nuosprendžio nustatomosios ir rezoliucinės dalių.

7. Bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka reglamentuojama BK 63 straipsnyje. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai paskirtos bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visos už kitas veikas paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

7.1. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad A. V. padarė vieną tęstinę veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, kuri sudaro idealiąją sutaptį su veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kiekvieną šių veikų pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė bendrinama BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu apėmimo būdu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino bausmes, paskirtas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarytų realiąja sutaptimi, taikydamas jų visiško sudėjimo būdą. Priešingai nei teigia nuteistasis, teismas šioje dalyje baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 3 dalies – taikymo klaidos nepadarė.

8. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. V. pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 MGL dydžio bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam A. V. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 8 MGL (301 Eur) dydžio baudą, ją sumokant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. rašte Nr. 1-22-74/2011 nurodyta tvarka (t. 1, b. l. 151).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė