a8fa0b60-4898-4a04-aa61-0dd0aaa90432 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-332-254/2016Proceso Nr. 2-69-3-00377-2015-8;Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.11.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.6.4; 3.3.1.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Å imonio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Aurelitas” apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-667-305/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „Inprama“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Aurelitas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1 752,20 Eur skolÄ už parduotÄ pjuvenų pakurÄ pagal 2014-10-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ INP Nr. 0037 (toliau PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra) ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2014-10-17 nupirko iÅ¡ MiÅ¡ko savininkų kooperatyvo (toliau MSK) „Raseinių Å¡ilas“ pjuvenų pakurÄ .

Ä® ieÅ¡kovės vadovÄ A. K. kreipėsi MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovas K. Ž., kuris pasiÅ«lė parduoti Å¡iÄ pakurÄ atsakovei. IeÅ¡kovės vadovas iÅ¡rašė atsakovei minėtÄ 6 050 Lt (1 752,20 Eur) PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Atsakovės vadovas A. Z. Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė, uždėjo antspaudÄ ir taip patvirtino, kad pjuvenų pakurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo. Kadangi atsakovė prekę gavo, ji privalėjo apmokėti pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau už parduotÄ prekę nesumokėjo, prekės negrÄ Å¾ino, pretenzijų dėl prekės kokybės nepareiÅ¡kė.Atsakovės vadovas A.

Z. nurodė, kad jis dėl pakuros pirkimo bendravo tik su R. S.. Jis žinojo, kad MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovas K. Ž. pardavinėja pakurÄ , tačiau kadangi K. Ž. iÅ¡ jo praÅ¡ydavo brangiai, paprašė, kad pakurÄ pigiau nupirktų R. S., kuris buvo K. Ž. draugas, ir vėliau jam parduotų. Atsakovės direktorius A. Z. dėl pakuros pirkimo nei su ieÅ¡kovės vadovu, nei su MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovu nebendravo. R. S. atsakovės vadovui atvežė pakurÄ , jis sumokėjo asmeniÅ¡kai R.

S. 1 500 Eur. R. S. jam jokių dokumentų neperdavė. Po poros savaičių PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už pakurÄ atsakovės vadovui atvežė K. Ž.. JÄ atsakovės vadovas pasirašė net nepažiÅ«rėjęs, o kuomet gavo pretenzijÄ , paaiÅ¡kėjo, kad pasirašė klaidingai. Atsakovės nuomone, byloje nėra patikimų įrodymų, kad pakuros savininku ir, atitinkamai, pardavėju buvo ieÅ¡kovė, nes nei ieÅ¡kovė, nei MSK „Raseinių Å¡ilas“ nepateikė pirkimo–pradavimo sutarties, prekių pirkimo–perdavimo akto, apmokėjimo dokumentų, krovinio gabenimo važtaraščio, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti ieÅ¡kovei.

Byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių subjektų, t. y. kas nagrinėjamu atveju buvo pakuros pardavėjas ir kas, atitinkamai, turi teisę reikalauti sumokėti prekės kainÄ â€“ ieÅ¡kovė, MSK „Raseinių Å¡ilas“ ar fizinis asmuo R. S.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 752,20 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-03-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir iÅ¡vestinius reikalavimus bei 728,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, spręsdamas dėl to, kas buvo pakuros savininkas iki jos pardavimo atsakovei, nurodė, kad byloje yra pateikta 2014-10-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra RASP Nr. 1557, iÅ¡raÅ¡yta MSK „Raseinių Å¡ilas“ buhalterės G.

Ž. ieÅ¡kovei, 1 210 Lt sumai, už prekę – pakurÄ ir ventiliatorių (b. l. 40). Abiejų bendrovių – ieÅ¡kovės ir MSK „Raseinių Å¡ilas“ buhalterės raÅ¡tu yra patvirtinusios, kad ieÅ¡kovė pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MSK „Raseinių Å¡ilas“ yra atsiskaičiusi (b. l. 53, 54). Kaip papildomas įrodymas pateiktas 2014-10-22 mokėjimo nurodymas Nr. 142 (b. l. 55), iÅ¡ kurio matosi, kad ieÅ¡kovė pervedė MSK „Raseinių Å¡ilas“ 1 483,87 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skolos dengimas“.

Å ie įrodymai leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagal žodinę pirkimo–pardavimo sutartį, kai raÅ¡ytinė sutartis nebuvo privaloma (CK 6.311 straipsnis, 1.72-1.73 straipsniai), buvo nusipirkusi iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“ pakurÄ , nors ir nespėjusi jos parsigabenti. Remiantis Å¡alių atstovų ir liudytojų K. Ž., A. U. ir R. S. parodymais teismas nustatė, kad pakura atsakovei buvo atgabenta iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“, tuo metu turėjusios pastatus VilkaviÅ¡kio rajone, (duomenys neskelbtini).

Sudarius žodinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, ieÅ¡kovei atsirado pareiga perduoti pirkėjui (atsakovei) prekę – pakurÄ , o atsakovei atsirado pareiga priimti prekę ir už jÄ sumokėti pardavėjui (ieÅ¡kovei) nustatytÄ pinigų sumÄ â€“ 6 050,00 Lt (1 752,20 Eur) per 20 dienų nuo 2014-10-20 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. INP Nr. 0037 iÅ¡raÅ¡ymo dienos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovės paminėta aplinkybė, kad derybos dėl pakuros pirkimo vyko bÅ«tent tarp MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovo ir atsakovės vadovo, teismo nuomone, nenuneigė fakto, kad pakuros savininke ir jos pardavėja buvo ieÅ¡kovė.

Remdamasis liudytojo MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovo K. Ž. parodymais teismas pripažino, kad Å¡is asmuo veikė kaip tarpininkas, bet ne kaip pirkimo–pardavimo teisinių santykių subjektas – pakuros pardavėjas.Teismas taip pat nurodė, kad pateikta 6 050 Lt PVM sÄ skaita faktÅ«ra už pjuvenų pakurÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ , iÅ¡raÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės vadovo A. K.. Å ios sÄ skaitos faktÅ«ros skiltyje „Prekes / paslaugas priėmė“ yra pasirašęs atsakovės vadovas A.

Z., yra uždėtas bendrovės antspaudas (b. l. 8). Atsakovės vadovas A. Z. neginčija to fakto, kad jis pasirašė minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir patvirtino bendrovės antspaudu, tačiau teigia, kad tai padarė per klaidÄ , nepasižiÅ«rėjęs, ant ko pasiraÅ¡o. Teismo nuomone, Å¡is atsakovės atstovo teiginys nėra įtikinamas ir jo nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Atsakovės vadovas, gavęs ieÅ¡kovės 2014-11-21 pretenzijÄ , iÅ¡ esmės jokių veiksmų nesiėmė, raÅ¡tu į pretenzijÄ nesureagavo.Teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡skyrus atsakovės vadovo paaiÅ¡kinimus, kad jis dėl pakuros pirkimo bendravo tik su R.

S., byloje kitų duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vis dėl to R. S. buvo nupirkęs iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“ pakurÄ ir jÄ po to pardavė atsakovei, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė nei liudytojas MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovas K. Ž., nei pats R. S.. Duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi 6 050 Lt ieÅ¡kovei už pakurÄ , taip pat nėra. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už pakurÄ 1 500 Eur perdavė R.

S.. Liudytojas R. S. tai patvirtino, tačiau nurodė, kad niekam Å¡ių pinigų neperdavė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti remiantis Å¡iais argumentais:1. Teismas nenustatė, kas buvo pakuros savininkas ir galėjo bÅ«ti jos pardavėjas. Teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovė nepasirašė pirkimo–pardavimo sutarčių nei su atsakove, kuri, kaip teismas teigia, pjuvenų pakurÄ Ä¯gijo iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei su MSK „Raseinių Å¡ilas“, kuris, kaip teigiama, pardavė pjuvenų pakurÄ ieÅ¡kovei.

Tarp ieÅ¡kovės ir MSK „Raseinių Å¡ilas“ nebuvo pasiraÅ¡ytas jos priėmimo‑perdavimo aktas. Atsakovė prašė, kad ieÅ¡kovė teismui pateiktų pjuvenų pakuros įsigijimo dokumentus (b. l. 33–34), tačiau teismui buvo pateikta tik dalis dokumentų (mokėjimo nurodymas Nr. 142, PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1557 bei 2015- 09-25 ir 2015-09-23 pažymos (b. l. 40, 53, 54, 55), kurie nepatvirtina, kad pjuvenų pakurÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“ įsigijo ir už jÄ atsiskaitė.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 banko iÅ¡rašų, detalaus analizės apskaitos žiniaraščio, detalaus atsiskaitymo su MSK „Raseinių Å¡ilas“ žiniaraščio ir didžiosios knygos ar sintetinės apskaitos žiniaraščio, kad įrodytų savo nuosavybės teisę į parduotÄ daiktÄ .2. Teismas sprendimÄ priėmė vadovaudamasis ieÅ¡kovės atsakovei pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Tačiau Å¡i PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta ne atsakovei UAB „Aurelitas“, o kitai įmonei, t. y.

„Aurelita“, UAB, esančiai Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, Å¡i sÄ skaita ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į pakurÄ taip pat nepatvirtina.

3. Atsakovės vadovas A. Z. nurodė, kad pjuvenų pakurÄ Ä¯gijo iÅ¡ R. S. ir jam už tai sumokėjo 1 500 Eur. Å iÄ pakurÄ jis pirko sau, o ne įmonei. R. S. Å¡iÄ pakurÄ atvežė atsakovės vadovui į namus. Kadangi pakurÄ atvežė R. S., su juo atsakovės vadovas ir derino atsiskaitymo tvarkÄ ir jam pinigus sumokėjo, supratęs, kad pjuvenų pakura ir priklausė R. S.. Apie tai, kad Å¡i pjuvenų pakura priklausė ieÅ¡kovei ir kad ji yra jos pardavėja, A. Z. nežinojo ir nenumanė. R.

S. jam vėliau nurodė, kad Å¡iÄ pakurÄ jis įgijo iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“ direktoriaus K. Ž..4. Teismas taip pat neįvertino to, kad pjuvenų pakura buvo R. S. pakrauta ir A. Z. atvežta iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“ priklausančių patalpų, iÅ¡ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės direktorius niekada dėl pakuros pardavimo su atsakovės direktoriumi A. Z. nekalbėjo. Liudytojas A. U. taip pat patvirtino, kad pjuvenų pakura, kuriÄ pasikrovė ir iÅ¡vežė R. S., priklausė MSK „Raseinių Å¡ilas“ direktoriui K.

Ž..5. Apelianto manymu, vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes akivaizdu, kad MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovas K. Ž. pjuvenų pakurÄ pardavė R. S., kuris jÄ vėliau pardavė A. Z., kaip fiziniam asmeniui, o ne atsakovei UAB „Aurelitas“. Kadangi R. S. K. Ž. neperdavė pinigų, gautų už pakurÄ iÅ¡ A. Z., tai Å¡is paprašė savo pažįstamo ieÅ¡kovės direktoriaus A. K., kad Å¡is iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MSK „Raseinių Å¡ilas“. Pastaroji pardavė ieÅ¡kovei pjuvenų pakurÄ , kuriÄ vėliau ieÅ¡kovė tariamai pardavė atsakovei.

Kadangi ieÅ¡kovė tikslaus A. Z. įmonės pavadinimo ir jos adreso nežinojo, tai iÅ¡rašė klaidingÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0037, kuriÄ padavė ieÅ¡kovės įmonėje nedirbančiam ir nieko bendra neturinčiam su Å¡ia įmone K. Ž., kuris jÄ nuvežė A. Z. ir padavė jam pasiraÅ¡yti. Atsakovės direktorius A. Z., neįsitikinęs sÄ skaitos turiniu, tikėdamas, kad sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta už metalo pirkimÄ iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“, ant jos pasirašė. A. Z. už jam parduotÄ pakurÄ pardavėjui R.

S. visiÅ¡kai atsiskaitė, ir tai patvirtino ir R. S..6. Aukščiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės įvyko pjuvenų pakuros pirkimo–pardavimo sandoris. IeÅ¡kovė neįrodė, kad ji pardavė jai nuosavybės teise priklausantį daiktÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė, iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovei, jÄ iÅ¡rašė fiktyviai pridengdama kitÄ sandorį, kuris įvyko tarp MSK „Raseinių Å¡ilas“ direktoriaus K. Ž. ir pjuvenų pakopos pirkėjo R.

S., kuris vėliau pakurÄ pardavė A. Z.. Å iuo atveju nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia pirkti pjuvenų pakurÄ . Å is sandoris turi bÅ«ti pripažintas apsimestiniu ir pripažintas negaliojančiu.IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ grįsdama teismo motyvais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Dėl faktinių bylos aplinkybių Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ apeliantės 1 752,20 Eur skolÄ už parduotÄ pjuvenų pakurÄ pagal 2014-10-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ INP Nr. 0037 (toliau PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra).

Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad ginčo prekę jos vadovas A. Z. pirko ne įmonei, o sau asmeniÅ¡kai, ir ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, o iÅ¡ liudytojo R. S., kuriam asmeniÅ¡kai sumokėjo 1 500 Eur. Apeliantė neneigia, kad ant ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡ kurios ji kildina savo reikalavimus, pasirašė atsakovės vadovas ir uždėjo įmonės anspaudÄ , tačiau tai jis padarė per neapsižiÅ«rėjimÄ , nes vienu metu pasiraÅ¡inėjo ne vienÄ sÄ skaitÄ (2015-09-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 16 min. 42 sek.

– 22 min. 15 sek.). Taigi, byloje kilo ginčas dėl Å¡alis siejusių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovei pardavė pjuvenų pakurÄ , todėl jos prievolė sumokėti prekės kainÄ atsakovei kilo iÅ¡ pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kurie nebuvo įforminti raÅ¡ytine pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.305, 6.311 straipsniai), tačiau jų buvimÄ patvirtina į bylÄ pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, o turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).SistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVMÄ®) 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2005-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės nurodoma PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo įformintas pjuvenų pakuros pardavimas. Kai Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties dėl prekių tiekimo, kaip ir Å¡iuo atveju, konkrečių prekių PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMÄ® leidžia daryti prielaidÄ , kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos konkrečios prekės buvo perduotos. Tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta ne atsakovei UAB „Aurelitas“, j.a.k. 301694331, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini)g. 2, LT-70413, Kybartai, o visai kitam juridiniam asmeniui – UAB „Aurelita“, j. a. k. 303065383, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), LT-17235 (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r. (VÄ® RC JAR įregistruotas buveinės adresas – Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)).

Todėl byloje nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«tent Å¡i PVM sÄ skaita faktÅ«ra patvirtina, kad ieÅ¡kovė pakurÄ pardavė atsakovei ir Å¡i įgijo prievolę už jÄ atsiskaityti per 20 dienų. Pagal ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ galima padaryti tik iÅ¡vadÄ , kad tokiÄ prievolę turi ne atsakovė, o UAB „Aurelita“, kuriai ieÅ¡kovė jÄ ir iÅ¡rašė. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė kitos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuri bÅ«tų iÅ¡raÅ¡yta atsakovei, todėl atsakovės vadovas A.

Z. pasirašė ir uždėjo įmonės antspaudÄ ne ant atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuri net negalėjo bÅ«ti įtraukta į jos apskaitÄ . Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ spręsti apie tai, iÅ¡ ko atsakovė (juridinis asmuo) arba jos vadovas A. Z. (fizinis asmuo) įsigijo pjuvenų pakurÄ , nebuvo pakankamo pagrindo.Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Apeliantės vadovas A. Z. tiek 2015-09-17 teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pakurÄ jis pirko sau asmeniÅ¡kai iÅ¡ R. S., kuris jam atvežė pakurÄ Ä¯ namus ir su juo atsiskaitė, sumokėdamas 1500 Eur. Apeliantė nurodo, kad vadovas suprato, jog pjuvenų pakura priklausė R. S., o apie tai, kad jos pardavėja yra ieÅ¡kovė, jis nežinojo ir nenumanė. Byloje nustatyta, kad pjuvenų pakura buvo liudytojui R. S. pakrauta ir apeliantės vadovui atvežta iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. U. parodė, kad pjuvenų pakura, kuriÄ pasikrovė ir iÅ¡vežė R. S., priklausė MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovui K. Ž. (2015-09-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 46 min. 59 sek. – 47 min. 23 sek.). Taigi, nustačius, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta ne atsakovei, ieÅ¡kovė byloje turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad bÅ«tent pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alys susitarė dėl visų esminių pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

O atsakovės direktorius paaiÅ¡kinimo, kad jis dėl pakuros pirkimo bendravo tik su liudytoju R. S.. Bet byloje duomenų, kad Å¡is asmuo buvo ieÅ¡kovės darbuotojas ar jos vardu veikė kitų civilinių teisinių santykių pagrindu, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertęs ginčo esmę, konstatuoja, kad tokiu atveju ne tik sandorio Å¡alys, bet ir R. S., iÅ¡ kurio apeliantės vadovas teigia pirkęs prekes ir jam tiesiogiai sumokėjęs, turi teisinį interesÄ byloje, teismo sprendimas gali turėti įtakotos jo teisėms ir pareigoms.

Apeliantės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už pakurÄ 1 500 Eur sumokėjo R. S., o Å¡is liudytojas šį faktÄ patvirtino ir parodė, kad pinigus pasiliko sau, nes MSK „Raseinių Å¡ilas“ vadovas K. Ž. buvo skolingas R. S. (2015-09-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 52 min. 55 sek.). Pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojo R. S. parodymų neįvertino, ir dėl padaryto procesinės teisės pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje liko neiÅ¡tirtos ir neįvertintos bylos teisingam iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su atsakovės atsikirtimo aplinkybėmis, kad pakurÄ atsakovei ar jos vadovui asmeniÅ¡kai pardavė ne ieÅ¡kovė, o į bylÄ neįtrauktas asmuo MSK „Raseinių Å¡ilas“.

Byloje yra Å¡ios bendrovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡yta 2014-10-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl pakuros ir ventiliatoriaus pardavimo už 1 210 Lt, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie Å¡io buhalterinės apskaitos dokumento įtraukimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ir pardavėjo apskaitÄ , taip pat oficialiai deklaruojamų duomenų VMI dėl mokėtinos ir gautinos PVM atskaitos. Taip pat byloje nėra duomenų apie ginčo prekės apskaitymÄ ieÅ¡kovės ar MSK „Raseinių Å¡ilas“ finansinėje apskaitoje. 2014-10-17 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė prekę iÅ¡ MSK „Raseinių Å¡ilas“ bÅ«tų priėmusi (b. l. 40).

Taip pat nėra pirminių duomenų apie sandorio kainos Å¡iam juridiniam asmeniui sumokėjimÄ , nes pateiktos tik pažymos apie sÄ skaitos apmokėjimÄ (b. l. 53–54) ir mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta mokėjimo suma neatitinka 2014-10-17 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos (b. l. 55). Å ių duomenų nebuvimas byloje duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tik įtraukus į bylÄ trečiaisiais asmeninis MSK „Raseinių Å¡ilas“ ir R. S. bei teismui pasiÅ«lius Å¡alims ir byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti į bylÄ papildomus įrodymus ir nustačius tam terminÄ (CPK 179 straipsnio 1 dalis), galima bÅ«tų spręsti dėl pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių, jų ketinimų ir Å¡ios sutarties esminių sÄ lygų.

Teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ypač svarbu įvertinti apeliantės vadovo A. Z. nurodomas aplinkybes dėl liudytojo R. S. vaidmens pakuros įsigijimo metu, dėl ko teisėjų kolegija plačiau pasisako. Pažymėtina, kad sutartis vaidina vienÄ svarbiausių vaidmenų užtikrinant civilinės apyvartos stabilumÄ . Sudarydamos sutartis Å¡alys nusistato tarpusavio elgesį, pagal tai prognozuoja ir modeliuoja savo veiksmus į ateitį. Pripažįstant reguliacinę sutarties funkcijÄ Ä¯statymuose įtvirtintos įvairios teisinės priemonės tiek sutarties Å¡alių tarpusavio, tiek ir trečiųjų asmenų interesams subalansuoti.

Å ios teisinės priemonės grindžiamos sÄ Å¾iningų sutartinio santykio dalyvių teisių apsaugos principu, nustatant inter alia ir tam tikrus rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimus visiems juose dalyvaujantiems asmenims. Pavyzdžiui, CK 6.44 straipsnyje nustatyta, kokiam asmeniui turi bÅ«ti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas bÅ«tų pripažintas tinkamu (CK 6.123 straipsnis). Tačiau kartu sÄ Å¾iningo skolininko interesais įstatymas taip pat reglamentuoja situacijÄ , kai skolininkas įvykdo prievolę tariamam kreditoriui, nustatydamas, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sÄ Å¾iningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sÄ Å¾iningai (CK 6.45 straipsnio 1 dalis).

Kad prievolė trečiajam asmeniui, kuris neturi teisės priimti įvykdymo, įvykdyta tinkamai, gali bÅ«ti pripažinta ir dėl subjektyvių kriterijų. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui esant dviejų sÄ lygų visetui:

1) skolininkas pagrįstai ir sÄ Å¾iningai mano, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui;

2) dėl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Subjektyvus taikomų kriterijų pobÅ«dis lemia ir procesinę skolininko įrodinėjimo pareigÄ . Pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo naÅ¡ta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rÅ«pestingai ir apdairiai, tenka skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-243/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-409/2012). Skolininkas atleidžiamas nuo prievolės tik tuomet, jeigu įrodo, kad suklydo sÄ Å¾iningai.

Sprendžiant apie tokios padėties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali praturtėti iÅ¡ kito asmens nuostolio. Todėl iÅ¡reikalaujant prievolės įvykdymÄ iÅ¡ tariamo kreditoriaus taikomos nepagrįstÄ praturtėjimÄ arba turto gavimÄ reglamentuojančios normos (CK Å eÅ¡tosios knygos XX skyrius). BÅ«tent CK 6.45 straipsnio, atleidžiančio skolininkę (apeliantę) nuo prievolės įvykdymo ieÅ¡kovei, analizė ir pritaikymas svarstytinas Å¡ioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012).

Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai dėl Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti Å¡is teismas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai:                                                                                                                      Dalė Burdulienė Izolda Nėnienė             Mindaugas Å imonis