a8f67e3f-a6c8-42e2-9d25-256da3ea19d7 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-75-1067/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07239-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 25 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, Beatričei Žabarauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. Ž., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovui M. E., jo atstovui advokatui Audriui Saulėnui, trečiajam asmeniui D.

J., jos atstovui advokatui Aivarui Surbliui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui M. E. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų D. J. ir K. E. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo M. E. 10000 Eur skolÄ , 2500 Eur palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pridedamus mokėjimo dokumentus.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 2 d. atsakovui paskolino 10000 Eur ir Å¡is paskolos sandoris buvo įformintas kaip paprastasis vekselis. Paskola buvo suteikta iki 2009 m. spalio 1 d. NežiÅ«rint į tai, jog praėjo beveik 10 metų nuo atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau iki Å¡iol atsakovas jos negrÄ Å¾ino. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neginčija, kad sudarė paskolos sutartį su ieÅ¡kovu ir paskolos sandorį 10000 Eur sumai įformino 2009 m. birželio 2 d. pasiraÅ¡ydamas neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį.

Pažymi, kad Å¡alys susitarė pirkti burinę jachtÄ ir ieÅ¡kovo pageidavimu jo duoti pinigai jachtos pirkimui buvo įforminti vekseliu. Atsakovas užsienyje nupirko jachtÄ , kuri vėliau Lietuvos saugios laivybos administracijoje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) pavadinimu. Nupirkus jachtÄ , ieÅ¡kovas norėjo, kad jo dalis bÅ«tų įregistruota ne jo paties, o sesers D. J. vardu, todėl 2011 m. gegužės 4 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės K. E. ir ieÅ¡kovo sesers D. J. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ D.

J. įgijo 2/5 jachtos „(duomenys neskelbtini)“ dalis. Sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamo turto kaina yra 50000 Lt, tačiau realiai pinigai nei atsakovui, nei jo sutuoktinei nebuvo perduoti. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo perduoti atsakovui pinigai jų pačių susitarimu buvo panaudoti jachtos pirkimui ir paties ieškovo pageidavimu jo nuosavybės dalis buvo įforminta sesers vardu. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad po nuosavybės įregistravimo ieškovas vekselį sunaikino. Trečiasis asmuo D.

J. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad trečiajam asmeniui nėra žinomos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui ieÅ¡kovas 2009 m. birželio 2 d. paskolino 10000 Eur ir Å¡iÄ paskolÄ Å¡alys įformino paprastuoju vekseliu. Nurodo, kad 2010 m. vasaros pradžioje ieÅ¡kovas pokalbio metu papasakojo, kad jo geras draugas atsakovas M. E. yra įsigijęs jÅ«rinę jachtÄ ir ketina su ja daryti verslÄ . IeÅ¡kovas parodė atsakovo ranka suraÅ¡ytÄ verslo planÄ iÅ¡ kurio buvo matyti kuo buvo planuojama užsiimti ir kokios bus iÅ¡ to verslo pajamos.

Taip pat ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pats norėtų dalyvauti Å¡iame verslo projekte, tačiau tuo metu buvo pradėjęs statyti savo gyvenamÄ jį namÄ ir dėl to neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų jas investuoti į minėtÄ verslo projektÄ . D. J. Å¡is verslo planas pasirodė patrauklus ir priimtinas, todėl sutiko investuoti. Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad ji per ieÅ¡kovÄ turi atsakovui sumokėti 15000 Eur ir tada pasiraÅ¡ys su atsakovu jachtos pirkimo - pardavimo sutartį pagal kuriÄ taps Å¡ios jachtos bendrasavininke.

Trečiasis asmuo nuo 2001 m. gyvena ir dirba Airijoje, todėl tokiÄ sumÄ pinigų turėjo ir 2010 metų rudenį perdavė ieÅ¡kovui, o jis po kurio laiko pateikė atsakovo pasiraÅ¡ytÄ garantinį raÅ¡tÄ , kad minėtus 15000 Eur sumokėjo atsakovui ir yra jachtos bendrasavininkas, tai yra jam priklauso 2/5 dalys laivo. Pati jachtos pirkimo - pardavimo sutartis tarp trečiojo asmens, atsakovo ir jo sutuoktinės buvo pasiraÅ¡yta 2012 m. rugpjūčio 27 d., o ne 2011 m. gegužės 4 d., kaip nurodė atsiliepime atsakovas.

Kadangi trečiasis asmuo gyveno Airijoje, todėl iÅ¡ esmės visus klausimus susijusius su tolimesniu Å¡ios jachtos eksploatavimu sprendė ieÅ¡kovas, nes su atsakovu tuo metu buvo geri draugai. Pažymi, kad ieÅ¡kovo 2009 m. birželio 2 d. atsakovui paskolinti 10000 Eur, kurie buvo įforminti paprastuoju vekseliu, niekaip nėra susiję su atsakovo ir trečiojo asmens, kaip bendrasavininkų, turima jÅ«rine jachta, kadangi už jÄ ji sumokėjo 15000 Eur. Trečiasis asmuo K. E. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

IeÅ¡kovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė pilna apimtimi ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad 10000 Eur atsakovui pagal iÅ¡duotÄ vekselį buvo paskolinti, Å¡ių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Paskolinti pinigai galimai ir buvo panaudoti jachtos pirkimui, tačiau atsakovas jachtÄ pirko savo vardu, tik po kelių metų buvo sudarytas kitas sandoris, kurio pagrindu dalis jachtos įregistruota trečiojo asmens D. J. vardu. Atsakovas M.

E. ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo draugai ir verslo partneriai, todėl ne visi tarp Å¡alių sudaryti susitarimai bÅ«davo įforminti raÅ¡tu. Visi įrodymai parodo, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas daryti verslÄ , pirkti jachtÄ , jÄ remontuoti, pats ieÅ¡kovas norėjo, kad jachtos dalis bÅ«tų įregistruota jo sesers vardu, nors ji su minėtu sandoriu nesusijusi. Kadangi už ieÅ¡kovo vekseliu perduotus pinigus buvo nupirkta jachta atsakovui nekyla pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo perduotus 10000 Eur.

Trečiasis asmuo D. J. 2021 m. balandžio 13 d. 14.00 val. vykusiame teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė. Trečiojo asmens D. J. atstovas su ieÅ¡kiniu sutiko. Papildomai paaiÅ¡kino, kad trečiojo asmens sumokėti pinigai už dalį jachtos neturi nieko bendro su ieÅ¡kovo atsakovui paskolinta suma, kuri buvo įforminta vekseliu. Mano, kad atsakovas bÅ«damas verslininku turėjo suprasti, kokios yra vekselio pasiraÅ¡ymo pasekmės. Trečiasis asmuo K. E. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ jai praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta.

Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. birželio 2 d. atsakovas M. E. iÅ¡rašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo iki 2009 m. spalio 1 d. įsipareigojo ieÅ¡kovui R. Ž. sumokėti 10000 Eur. 2009 m. rugpjūčio 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo burinę jachtÄ , kuri 2009 m. lapkričio 24 d. įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 15 d. atsakovas M. E. iÅ¡davė garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo patvirtino, kad ieÅ¡kovas R.

Ž. yra sumokėjęs 15000 Eur burinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ savininkui ir yra burinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas – jam priklauso 2/5 dalys laivo nuosavybės. 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarp M. E., trečiojo asmens K. E. iÅ¡ vienos pusės ir trečiojo asmens D. J. iÅ¡ kitos pusės, sudaryta pirkimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo D. J. įsigijo 2/5 dalis jachtos „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 10000 Eur sumÄ pagal 2009 m. birželio 2 d. atsakovo M.

E. iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį. Atsakovas nurodo, kad jis neturi pareigos atsakovui grÄ Å¾inti praÅ¡omos sumos, kadangi už tuos pinigus Å¡alių sutarimu buvo nupirkta burinė jachta ir ieÅ¡kovo pageidavimu jo jachtos dalis įregistruota sesers, trečiojo asmens D. J., vardu. Tuo tarpu ieÅ¡kovas teigia, kad paskolinti pinigai nėra grÄ Å¾inti, sesuo pirko jachtos dalį iÅ¡ savo sutaupytų pinigų, todėl atsakovo iÅ¡duotas vekselis ieÅ¡kovui niekaip nėra susijęs su jachtos pirkimu. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis).

Vertybinis popierius – vekselis – įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytÄ sumÄ (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ir Ä®PVÄ®) 2 straipsnio 4 dalis).

Vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®PVÄ®. Ä®statyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ , reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, t. y. nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su jos atsiradimo pagrindu.

Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. ir A. S., bylos Nr. 3K-3-258/2013). Byloje nustatyta, kad, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra iÅ¡duoto notaro vykdomojo įraÅ¡o, nereiÅ¡kia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Ä®PVÄ®. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, bet jam iÅ¡lieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka.

Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

Tokiu atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas pagal indosamentÄ . Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Ginče ieÅ¡kovas, teigdamas, kad paskolino atsakovui pinigų sumÄ turi pagrįsti pinigų paskolinimo faktÄ , o atsakovas, atsikirsdamas, kad nėra skolingas ieÅ¡kovui, turi pagrįsti įsiskolinimo grÄ Å¾inimo faktÄ . Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nekyla pareiga grÄ Å¾inti vekselyje nurodytos sumos, kadangi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas kartu kurti verslÄ , t. y. kartu pirkti jachtÄ , tačiau atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų apie tokio susitarimo buvimÄ .

Minėtus atsakovo teiginius paneigia byloje pateikta 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarp M. E., trečiojo asmens K. E. iš vienos pusės ir trečiojo asmens D. J. iš kitos pusės, sudaryta pirkimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo D. J., o ne ieškovas įsigijo 2/5 dalis jachtos „(duomenys neskelbtini)“. Byloje pateiktas burinės jachtos bilietas patvirtina, kad burinė jachta „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota atsakovo ir trečiojo asmens D. J. vardu. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jachtos pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu D.

J. buvo sudaryta ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, Å¡ias aplinkybes paneigė ne tik ieÅ¡kovas, bet ir trečiasis asmuo. Aplinkybės, jog trečiasis asmuo D. J. nėra verslininkė ir niekada nesidomėjo jachtos reikalais, kuriuos visada tvarkė ieÅ¡kovas, savaime neįrodo atsakovo dėstomų aplinkybių. Byloje taip pat nenuginčytos aplinkybės, kad laivo pirkimui trečiasis asmuo D. J. panaudojo savo asmenines 15000 Eur lėšas, kurias per ieÅ¡kovÄ perdavė atsakovui, aplinkybes patvirtinant tiek ieÅ¡kovui, tiek trečiajam asmeniui D.

J., bei kÄ taip pat pagrindžia M. E. iÅ¡duotas garantinis raÅ¡tas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovas R. Ž. yra sumokėjęs 15000 Eur burinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ savininkui. Teismas pažymi, jog kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje – rungimosi principas. FaktÄ pripažinti įrodytu galima, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas, vertindamas atsakovo elgesį, atsižvelgia ir į protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. Å¡alies elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra verslininkas. Tai, kad atsakovas sudarinėjo verslo sandorius, iÅ¡ dalies patvirtina ir jo teikti paaiÅ¡kinimai, tuo pačiu teigiant, kad ieÅ¡kovas pinigus paskolino investavimo į verslÄ tikslu, tikėdamas gauti naudÄ . Å ios aplinkybės lemia tai, kad atsakovui yra keliami didesni atidumo standartai, sudarinėjant sandorius ar vykdant iÅ¡ jo kylančius įsipareigojimus.

Atsakovas, pasiskolinęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pakankamai didelę sumÄ pinigų, nesiėmė priemonių užfiksuoti Å¡alių susitarimus, kuriuos atsakovas nurodo buvus. Tokių veiksmų neatlikęs atsakovas turi prisiimti visÄ dėl to kylančiÄ rizikÄ bei galimas neigiamas pasekmes dėl vekselio vykdymo. Teismo nuomone, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesys Å¡iuo atveju apima ir skolinių įsipareigojimų įvykdymo užfiksavimas raÅ¡ytiniuose įrodymuose. Å ių elgesio standartų verslininkui nepaneigia net tai, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo draugystė ir abiejų Å¡alių įvardintas buvęs pasitikėjimas vienas kitu.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė paskolinęs atsakovui 10000 Eur sumÄ , kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir atsakovas. Atsakovas patvirtino, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį gauta 10000 Eur suma ieÅ¡kovui pinigais nėra grÄ Å¾inta, tačiau atsakovas neįrodė aplinkybių, kad prievolė pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį yra įvykdyta ir dėl to jam nekyla pareiga grÄ Å¾inti 10000 Eur. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 10000 Eur skola. Dėl kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priteisimo. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å iame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palÅ«kanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ , skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. IeÅ¡kovo paskaičiavimu palÅ«kanų sumÄ sudaro 2500 Eur. Bylos nagrinėjimo metu, konstatuota, kad atsakovas prievolės pagal iÅ¡duotÄ vekselį nėra įvykdęs, atsižvelgiant į tai Å¡is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo. Å ios procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimÄ ir aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi bÅ«ti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiÅ¡kai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, Å¡alių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikÅ¡mės priimant šį procesinį sprendimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis 1 dalis). IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus, jog už ieÅ¡kinį sumokėjo 281 Eur. IeÅ¡kinį tenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatų suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Å ios praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

IeÅ¡kinį tenkinus ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Trečiasis asmuo D. J. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už jai suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, trečiajam asmeniui raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindus patirtas iÅ¡laidas, jos praÅ¡ymas tenkintinas ir minėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. E. 10000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) skolÄ , 2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) palÅ«kanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 12500 Eur (dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1281 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo R.

Ž. naudai. Priteisti iš atsakovo M. E. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens D. J. naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Justė Visakavičienė