a8f4ee5e-6ee1-4ce3-a646-bb280cd6fd81 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-404-908/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36492-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones), nuteistajam L.

B., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, iÅ¡teisintajam V. B. (V. B.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai (gynėjo advokato dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro ŽydrÅ«no Katkevičiaus ir nuteistojo L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L.

B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „GR Retail Lithuania“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ L. B. civilinio ieÅ¡kovo naudai priteista 558 Eur turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu V. B. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 17.50 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«dami prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, parduotuvėje „Topo centras“, iÅ¡ buitinės technikos skyriaus prekių lentynos paėmus barzdaskutes „Braun 8330S Silver“, kurios vertė 259,99 Eur, ir „Braun 9325s“, kurios vertė 299 Eur, bei įsidėję jas į kiÅ¡enes, pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės nepateikę Å¡ių prekių apmokėjimui, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ , UAB „GR Retail Lithuania“ priklausantį 558,99 Eur vertės turtÄ .

2. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 17.50 val., veikdamas su L. B., bÅ«dami prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, parduotuvėje „Topo centras“, iÅ¡ buitinės technikos skyriaus prekių lentynos paėmę barzdaskutes „Braun 8330S Silver“, kurios vertė 259,99 Eur, ir „Braun 9325s“, kurios vertė 299 Eur, įsidėję jas į kiÅ¡enes, pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės nepateikę Å¡ių prekių apmokėjimui, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ , UAB „GR Retail Lithuania“ priklausantį 558,99 Eur vertės turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro Ž. Katkevičiaus (toliau ir – prokuroras) apeliaciniu skundu praÅ¡oma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Skundu praÅ¡oma V. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, taip pat, UAB „GR Retail Lithuania“ civilinį ieÅ¡kinį priteisti solidariai iÅ¡ V. B. ir L. B.. 3.1. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei V. B. atpažinimas iÅ¡ nuotraukų savaime negali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡kais įrodymais, juo labiau kad L.

B. neapklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė tik V. B. parodymais, nevertindamas byloje surinktų įrodymų visumos. Skunde pabrėžiama, kad teismas įrodymus privalo vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. Prokuroro teigimu, surinktų įrodymų visuma pagrindžia BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimÄ V.

B. veikoje. Apylinkės teismas nenurodė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų duomenų visuma negali bÅ«ti laikomi įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme. 3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė su asmeniu, pravarde „Z.“, kurį iÅ¡ nuotraukos atpažino kaip V. B.. Siekiant paÅ¡alinti L. B. parodymų prieÅ¡taringumÄ , buvo apklausta liudytoja tyrėja L.

P., atlikusi ikiteisminio tyrimo veiksmus su L. B.. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti Å¡ia liudytoja, tačiau nelaikė jos parodymų įrodymais. 3.3. Prokuroro teigimu, bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta objektyvių duomenų, jog L. B. bijo V. B., todėl pakeitė savo parodymus. Liudytoja L. P. parodė, kad L. B. ne kartÄ sakė bijantis asmens, pravarde „Z.“. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad L. B. neapklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuriam duoti parodymai bÅ«tų laikomi įrodymu.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prokuroras, žinodamas, kad L. B. bijo V. B., turėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl L. B. apklausos. Apeliaciniame skunde pažymima, kad BPK 189 straipsnyje numatyta prokuroro teisė, bet ne pareiga, kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl įtariamojo apklausos. Nagrinėjamu atveju nebÅ«tų tikslinga L. B. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nes jis bÅ«tų galėjęs pakeisti parodymus teisminio nagrinėjimo metu. 3.4. Prokuroras nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad tyrėjos L.

P. 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas, jog L. B. atsiuntė žinutę, kurioje nurodė asmens, pravarde „Z.“, telefono numerį, kuriuo, kaip buvo nustatyta, naudojosi V. B., savaime nelaikytinas įrodymu. Skunde pabrėžiama, kad, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (toliau ir – Rekomendacijos) 7 punktu, teigtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniai pranešimai yra laikomi procesiniais dokumentais, todėl nuosprendyje nepagrįstai kaip procesinis dokumentas paminėtas tik protokolas ir iškelta abejonė dėl tyrėjos tarnybinio pranešimo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog L. B. bylos nagrinėjimo teisme metu pasakė, kad tyrėjai nurodė asmens, pravarde „Z.“, telefono numerį. Ä®vertinus tai, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog nepakanka duomenų, kad V. B. bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroro vertinimu, bÅ«tina įvertinti įrodymų visumÄ bei negalima atmesti galimybės, kad V. B. nusikalstamos veikos dienÄ galėjo turėti du telefono numerius. Nors V.

B. teisme nurodė, kad nesinaudoja telefonu, tačiau liudytoja tyrėja L. P. apklausė V. B., kuris turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . V. B. teisme teigė, kad tyrėjai nurodė savo sugyventinės telefono numerį, tačiau 2021 m. sausio 12 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su V. B., toks pat telefono numeris nurodytas ir proceso dalyvių asmens duomenyse. Skunde pažymima, kad Å¡io telefono numerio prisijungimas užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 1 d., 18.08.56 val., Vilniuje, Gelvonų g. 33 esančioje mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus stotyje, kuri apima prekybos centro „Akropolis“ teritorijÄ . 3.5.

Prokuroro teigimu, aplinkybė, kad nėra duomenų, jog paskutinėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje V. B. bÅ«tų vadinamas „Z.“, nepaneigia V. B. kaltės. Prokurorui akivaizdu ir tai, kad asmuo, vykdantis nusikalstamÄ veikÄ vieÅ¡oje vietoje, slepia savo veidÄ . Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. B. ne kartÄ teistas už vagystes, todėl žinojo apie prekybos centre įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Nors byloje buvo gauti duomenys, kad V. B. nesikreipė į poliklinikÄ dėl regos patikrinimo, tačiau neatmestina galimybė, jog įvykio dienÄ jis buvo su akiniais ar juos turėjo su savimi, tuo labiau, kad pats kaltinamasi nurodė, jog akiniai jam reikalingi tik skaitymui.

Prokuroro teigimu, teismas neturėtų surinktų duomenų vertinti atskirai ar suteikti tam tikriems įrodymams pranaÅ¡umÄ . Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į V. B. kaltę pagrindžiančių duomenų tarpusavio sÄ sajas ir iÅ¡kėlė nepagrįstų abejonių dėl objektyvių, teisėtai surinktų duomenų, nesivadovavo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarė vienpusiÅ¡kas iÅ¡vadas.

4. IÅ¡ nuteistojo L. B. apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad yra praÅ¡oma suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę. Nuteistasis pažymi, kad nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių, nors tokių aplinkybių buvo ne viena. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nevilkino bylos, jo padaryti nusikaltimai nėra besikartojantys, pasireiÅ¡kė vienetiniais epizodais. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. praÅ¡o neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes bÅ«damas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , neprarastų ryÅ¡io su dviem anÅ«kais. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis gyvena su sugyventine, kurios motina yra garbaus amžiaus, reikalaujanti priežiÅ«ros.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo L. B. skundÄ atmesti. IÅ¡teisintasis V. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis L. B. bei jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir neskirti nuteistajam su laisvės atėmimu susijusios bausmės arba atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

6. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje pateikto prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad juo iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, jog byloje surinktais duomenimis nebuvo įrodytas V. B. dalyvavimas padarant BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl to prokuroras praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iÅ¡teisintÄ jį V. B. pripažinti kaltu. Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu neginčija nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ar kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, apylinkės teismo nuosprendį skųsdamas tik dėl jam paskirtos, jo vertinimu, neteisingos bausmės, kuriÄ praÅ¡o pakeisti.

Teisėjų kolegija, apeliantų skundžiamÄ nuosprendį patikrina, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis. Dėl prokuroro Ž. Katkevičiaus apeliacinio skundo 8. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nurodžius, kad nėra įrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Prokuroro skundu nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes, apelianto nuomone, byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia, jog bÅ«tent V.

B. kartu su nuteistuoju L. B. 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykdė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija su Å¡ia prokuroro apeliacinio skundo iÅ¡vada sutinka ir pažymi, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas įrodymus analizavo selektyviai, atsiedamas vienÄ nuo kito, nevertindamas jų visumos, neatsižvelgdamas į tai, kad visi kartu jie sudaro nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę, pagrindžiančiÄ V. B. kaltę dėl jam kaltinamajame akte inkriminuotos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

9. Vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

10. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas teismams, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiais laikomi tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

11. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota V. B. ir V. B. kaltinant tuo, kad jiedu, veikdami kartu, 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 17.50 val., prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, parduotuvėje „Topo centras“, iÅ¡ buitinės technikos skyriaus prekių lentynos paėmė barzdaskutes „Braun 8330S Silver“, kurios vertė 259,99 Eur, ir „Braun 9325s“, kurios vertė 299 Eur, bei įsidėję jas į kiÅ¡enes, pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės, nepateikę Å¡ių prekių apmokėjimui, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ , UAB „GR Retail Lithuania“ priklausantį 558,99 Eur vertės turtÄ .

12. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta ir nekyla ginčo dėl to, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. nuteistasis L. B. iÅ¡ parduotuvės „Topo centras“ pagrobė svetimÄ 558,99 Eur vertės turtÄ , veikdamas su kitu asmeniu. Vis tik, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, kad L. B. svetimÄ turtÄ pagrobė su V. B., o ne su nenustatytu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai nepritaria, vertindama, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina V. B. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ .

13. Nors, kaip matyti iÅ¡ V. B. parodymų, jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neprisipažino (parodė, neatsimenantis, kÄ veikė 2020 m. rugsėjo 1 d.; su L. B. kartu bausmės neatlikęs, gal tik kažkada jį matęs; tai, kad vagystės metu PC „Akropolis“ teritorijoje užfiksuotas jo paties tyrėjai nurodytas mobiliojo ryÅ¡io telefono numeris, paaiÅ¡kino, kad gal tai ne jis Å¡iuo telefonu naudojosi, o jo sugyventinė; jis telefonu naudotis negalintis dėl ligos; jis neneÅ¡ioja akinių ir neturi pravardės (2 t., b. l. 171)), tačiau jo kaltę bendrai su L.

B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobus svetimÄ turtÄ patvirtina byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai, tarp jų ir netiesioginiai, kurių, prieÅ¡ingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pakanka V. B. kaltei pagrįsti, nes visi kartu jie sudaro nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę. Tai iÅ¡ dalies nuteistojo L. B. (2 t., 169-171), liudytojų M. G. (2 t., b. l. 171-172), L. P. teisme duoti parodymai (2 t., b. l. 191-192); mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus UAB „Tele2“ pateiktos operatoriui priklausiančių iÅ¡ankstinio mokėjimo paslaugos telefonų 2020 m. rugsėjo 1 d. pokalbių ir trumpųjų SMS žinučių iÅ¡klotinėse (1 t., b. l. 71-86), 2021 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole (1 t., b. l. 107–112), 2020 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 89–90), byloje esančiuose iÅ¡ parduotuvės „Topo centras“ gautuose vaizdo įraÅ¡uose, 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įtariamojo nustatymo, administracinio nusižengimo registro duomenų iÅ¡raÅ¡e (3 t., b. l. 11–16);

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti žemiau įvertintini įrodymai (3 t., b. l. 64–68).

14. Analizuojant nuteistojo L. B. parodymus matyti, kad jis viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ esmės nuosekliai teigė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡ prekybos centre esančios „Topo centras“ parduotuvės pagrobė dvi barzdaskutes, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, jam žinomu pravarde „Z.“. Nors skiriasi nuteistojo parodymai apie tai, kur jis su „Z.“ vagystės dienÄ susitiko, nuo kada jį pažinojo, tačiau parodymai apie tai, kaip Å¡is asmuo pasiÅ«lė L. B. iÅ¡ prekybos centre „Akropolis“ esančios „Topo centras“ parduotuvės pagrobti barzdaskutes ir kaip jiedu bendrais veiksmais jas pagrobė, yra nuoseklÅ«s.

15. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju L. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. PC „Akropolis“ barzdaskutes pagrobė kartu su asmeniu, pravarde „Z.“, kurio vardo ar pavardės nežino, ir pažymėjo, kad vėliau žinute atsiųs tyrėjai bendrininko telefono numerį, žino tai, kad Å¡is asmuo dažnai užsiima vagystėmis (1 t., b. l. 100-101). Kaip matyti iÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo ir jo priedų, L. B. iÅ¡ jam pateiktų penkių asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotÄ 4 fotonuotraukoje (joje buvo pavaizduotas V.

B.), nurodydamas, kad tai asmuo, su kuriuo įvykdė vagystę, kurį vadina „Z.“, jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, nes matė jį ne kartÄ (1 t., b. l. 107-112). Papildomai apklausiamas įtariamasis L. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, lieka prie visų ankščiau duotų parodymų, papildomai nori pasakyti, kad jis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi anksčiau, tad kartais iÅ¡ įpročio jį nurodo, tačiau Å¡iuo numeriu jau daugelį metų naudojasi jo žmona J., o jo paties (L.

B.) mobiliojo ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 115).

16. Taigi, L. B. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. B. kaip asmenį, su kuriuo galimai padarė byloje nagrinėjamÄ vagystę ir kurį apklausos metu vadino „Z.“ pravarde. Kita vertus, bylÄ nagrinėjant teisme L. B. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad jis nėra tikras, ar įvykdė vagystę bÅ«tent su teisiamuoju V. B., nes bylai reikÅ¡mingu laiku buvo iÅ¡gėręs apie 3 l alaus; iki susitikimo 2020 m. rugsėjo 1 d. „Z.“ nepažinojo (gal anksčiau jį buvo matęs, bet artimiau nebendravo); nusikaltimo padarymo metu tas kitas asmuo buvo su kauke.

Teisme L. B. taip pat parodė, kad gerdamas alų vis tik matė „Z.“ veidÄ , Å¡is buvo su akiniais, papasakojo užsiimantis vagystėmis, ne kartÄ sėdėjęs, bausmę atlikęs Marijampolėje. Kaltinamojo L. B. teigimu, kai ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam parodė nuotraukas, jis jai pasakė, kad jo parodytas asmuo galimai yra tas, su kuriuo darė vagystę, tačiau nebuvo tikras. Anot L. B., jis neskaitė apklausos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų (2 t., 169-171). Vis tik, susipažinus su minimais protokolais ir jų specialiaisiais priedais matyti, kad abu Å¡ie dokumentai patvirtinti L.

B. paraÅ¡ais, įtariamojo ranka padarytais įraÅ¡ais: perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai (1 t., b. l. 100-114). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas įtariamasis L. B. akcentavo, kad lieka prie visų ankščiau duotų parodymų (1 t., b. l. 115). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti L. B. baudžiamojo proceso metu duotuose parodymuose esančius prieÅ¡taravimus, apklausė liudytojÄ (tyrėjÄ ) L. P., atlikusiÄ tyrimo veiksmus su L. B.. Å i liudytoja teisme parodė, kad kaltinamasis davė parodymus laisva valia, ji užfiksavo tokias aplinkybes, kokias L.

B. nurodė apklausiamas ar atliekant asmens parodymÄ atpažinti pagal jo nuotraukÄ , jam davė perskaityti suraÅ¡ytus protokolus. Liudytoja pažymėjo ir tai, kad L. B. jos prašė neiÅ¡duoti jo „Z.“, nes pastarojo bijo (2 t., b. l. 191-192).

17. Vertinant aptartus įrodymus pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytoja L. P., tačiau akcentavo, kad negali laikyti L. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir V. B. atpažinimo pagal nutraukÄ savarankiÅ¡kais įrodymais, juolab L. B. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuriam duoti parodymai bÅ«tų laikomi įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018).

Teisėjų kolegija, remdamasi minėta teismų praktika, sprendžia, kad, nors L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, savaime negali būti laikomi savarankiškais įrodymais, tačiau jie svarbūs tikrinant kitus byloje surinktus įrodomuosius duomenis ir teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui, tuo labiau, kad daugelį nusikaltimo padarymo aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme L. B. nurodė vienodai, todėl teismas remiasi tais L. B. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo patikimais laikomi įrodymai.

18. Nagrinėjamu atveju primintina tai, kad L. B., duodamas parodymus teisme nepaneigė, o patvirtino, jog jis atsiuntė tyrėjai asmens, kurį vadino „Z.“, telefono numerį (2 t., b. l. 169-171). Kaip jau minėta, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad bendrininko „Z.“ telefono numerį atsiųs tyrėjai žinute (1 t., b. l. 100-101). Apklausiama teisme liudytoja L. P. detaliai papasakojo procesinių veiksmų – L. B. apklausos ir parodymų atpažinti pagal nutraukÄ aplinkybes bei patvirtino, kad L.

B. jai atsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė turėtÄ â€žZ.“ telefono numerį. Tai tyrėja užfiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime (2 t., b. l. 191-192). Byloje yra tyrėjos L. P. 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad L. B. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė žinutę, jog asmens, pravarde „Z.“, telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini). IÅ¡ administracinių nusižengimų registro matyti, kad Å¡iuo telefono numeriu 2020 m. kovo, gegužės mėnesiais naudojosi V.

B. (1 t., b. l. 95; t. 3, b. l. 19-22). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų įrodymų, kurie patvirtina ir papildo vienas kitÄ , visuma leidžia konstatuoti asmens, kurį L. B. vadino „Z.“ pravarde, sÄ sajas su V. B. 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais naudotu mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nors minėtas telefono numeris nebuvo užfiksuotas nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai paaiÅ¡kina pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog V. B. gana dažnai keisdavo mobiliojo ryÅ¡io telefono numerius.

19. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. B. naudojosi ne vienu telefono numeriu, tarp jų ir Nr. (duomenys neskelbtini) (bÅ«tent Å¡is telefono numeris paties V. B. buvo nurodytas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir yra proceso dalyvio asmens duomenyse). Be to, Å¡is numeris nurodytas tyrėjos L. P. 2021 m. vasario 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, kuriame pažymėta, jog V. B., be kita ko, naudojasi ir mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67–68). 2021 m. sausio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad tÄ dienÄ su V. B. buvo susisiekta bÅ«tent telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123–124). IÅ¡ duomenų apie elektroninių ryÅ¡ių srauto įvykius ir jų dalyvius matyti, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimas užfiksuotas ir 2020 m. rugsėjo 1 d., 18:08:56 val., Vilniuje, Gelvonų g. 33 esančioje mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus stotyje, kuri apima prekybos centro „Akropolis“ teritorijÄ (1 t., b. l. 84, 87–88).

20. Pirmosios instancijos teismas, mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus UAB „Tele2“ pateiktus duomenis apie minėto telefono numerio sÄ sajas su nusikaltimo padarymo vieta iÅ¡ karto po vagystės vertindamas atsietai nuo kitų bylos įrodymų, sprendė, kad bylos duomenų nepakanka konstatuoti, jog V. B. galimai darė vagystę su L. B., nes mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus stotis apima nemaÅ¾Ä teritorijÄ ; be to, nenustatyti kontaktai tarp L. B. ir V. B. naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefonų. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų L. B. ir V. B. kontaktus 2020 m. rugsėjo 1 d., prieÅ¡tarauja byloje surinktai objektyviai įrodomajai medžiagai. Nors proceso metu V. B. ir teisme apklausiamas L. B. siekė sudaryti įspÅ«dį, kad nėra nusikaltimo bendrininkai, netgi nėra pažįstami, o tik galimai kažkada yra matę vienas kitÄ , tačiau tai visiÅ¡kai paneigia byloje esančios telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad nusikaltimo padarymo dienÄ L. B. su V. B. intensyviai bendravo.

22. Pirmosios instancijos teismas teigė, nenustatęs, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. L. B. naudojamas telefono numeris bÅ«tų turėjęs kontaktÄ su V. B. naudojamu Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina, kad byloje esančioje mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir SMS žinučių iÅ¡klotinėje nėra užfiksuoti kontaktai su V. B. naudotais mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriais, tačiau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad, paties L. B. teigimu, Å¡iuo telefono numeriu jis jau seniai nesinaudoja, nes telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) daugelį metų naudoja jo žmona J., o pats nuteistasis L. B. turi kitÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115-117).

23. IÅ¡ byloje esančios V. B. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono (duomenys neskelbtini) pokalbių ir SMS žinučių iÅ¡klotinės matyti, kad iÅ¡ viso Å¡iuo mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu su L. B. naudojamu mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo dienÄ nuo 10.38 val. iki 14.32 val. bendrauta 13 kartų, iÅ¡ kurių aÅ¡tuonis kartus L. B. skambino V. B., o 5 kartus V. B. – L. B.. Å i informacija skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ viso nebuvo analizuojama ir vertinama. Nors pirmosios instancijos teismas abejojo, kad paties V.

B. nurodytas mobiliojo ryÅ¡io telefono numeris (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu priklausė Å¡iam kaltinamajam, tačiau teisėjų kolegijai tokios abejonės atrodo nepagrįstos, nes jas paneigia aukščiau aptartos aplinkybės, o V. B. teiginiai, kad jis tyrėjai nurodė savo sugyventinės ar motinos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , o pats telefono nenaudoja, nes serga liga, kuri jam neleidžia to daryti, laikytinos jokiais duomenimis nepatvirtinta jo gynybine versija. Tai, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) V.

B. priklausė vagystės metu, be kita ko, patvirtina ir jau minėtas šiuo numeriu vykęs intensyvus bendravimas su bendrininku L. B. 2020 m. rugsėjo 1 d., tarpusavio skambučiai liovėsi bendrininkams susitikus bei esant „Topo centras“ parduotuvėje, kur L. B. su bendrininku užfiksavo vaizdo kameros. Primintina, kad V. B. telefonas bylai aktualiu laiku užfiksuotas būtent „Akropolio“ zonoje. Tokie sutapimai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti atsitiktiniai. Išanalizuoti objektyvūs bylos įrodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir L.

B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atpažinimo pagal nuotraukas protokole užfiksuotus duomenis, ir neginčijamai patvirtina, kad V. B. bÅ«damas kartu su V. B. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bendrai įvykdė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

24. Teisėjų kolegija gynybine V. B. pozicija laiko teiginius, kad jis neneÅ¡ioja akinių, nes jÄ paneigia paties V. B. teisme duoti parodymai, kad akiniai reikalingi jam skaitymui (2 t., b. l. 193). Tai, kad bendrininkai vagystės metu apžiÅ«rinėja elektronikos prekes, akinius dėvintis asmuo skaito prie jų esančiÄ ant kortelių paraÅ¡ytÄ informacijÄ , matyti iÅ¡ parduotuvės „Topo centras“ pateiktų vaizdo įrašų, 2020 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo (1 t., b. l. 89–90).

Nors Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. vasario 17 d. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad tiriamuosiuose vaizdo įraÅ¡uose nematyti tyrimÄ dominančio asmens veido, todėl atsakyti į klausimÄ , ar byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose, gautuose iÅ¡ parduotuvės „Topo centras“, užfiksuotas asmuo, apsirengęs su juoda striuke, raudonu megztiniu, dėvintis kepuraitę su snapeliu ir juodÄ kaukę, yra tas pats, kuris užfiksuotas lyginamojoje vaizdo medžiagoje, galimybės nėra (iÅ¡vada Nr. 1), tačiau specialaus tyrimo metu buvo nustatyta, kad su L.

B. buvęs asmuo dėvėjo akinius (3 t., b. l. 64–68). Å iÄ aplinkybę nurodė ir nuteistasis L. B. (2 t., b. l. 169-170; 3 t., b. l. 64-68). Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo paminėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu V. B. yra nuteistas už vagystę, kuriÄ atliko dėvėdamas regÄ koreguojančius akinius. Taigi, nors pirmosios instancijos teismo gauti Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenys (3 t., b. l. 6) rodo, kad V. B. nesikreipė į poliklinikÄ dėl regos patikrinimo (3 t., b. l. 31), tačiau sutiktina su prokuroro argumentu, kad Å¡i aplinkybė, vertinant jau aptartų įrodymų kontekste, nepaneigia, jog vagystę kartu su L.

B. įvykdęs asmuo, dėvėjęs akinius, buvo V. B.. Sutiktina ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ Marijampolės pataisos namų (Å¡ioje pataisos įstaigoje V. B. paskutinį kartÄ atliko laisvės atėmimo bausmę) gauta informacija, jog V. B. asmens byloje nėra duomenų, jog jis buvo vadinamas „Z.“ pravarde (2 t., b. l. 188) nepaneigia, kad tokia pravarde jį vadino L. B., tuo labiau, kad iÅ¡ pastarojo parodymų matyti, jog „Z.“ jam minėjo, praeityje atlikęs bausmę Marijampolės pataisos namuose, užsiimantis vagystėmis (V.

B. daug kartų teistas už vagystes).

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

26. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog L. B. ir V. B., veikdami bendrai 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 17.50 val., bÅ«dami prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, parduotuvėje „Topo centras“, iÅ¡ buitinės technikos skyriaus prekių lentynos paėmus barzdaskutes „Braun 8330S Silver“, kurios vertė 259,99 Eur, ir „Braun 9325s“, kurios vertė 299 Eur, bei įsidėję jas į kiÅ¡enes, pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės, nepateikę Å¡ių prekių apmokėjimui, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ UAB „GR Retail Lithuania“ priklausantį 558,99 Eur vertės turtÄ .

27. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. B. iÅ¡teisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, naikintina – jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė, taip pat keistina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad L. B. padarė nusikaltimÄ , veikdamas su nenustatytu asmeniu, konstatuojant, kad jis nusikalto, veikdamas su V. B.. Dėl V. B. skirtinos bausmės 28. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

29. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

30. Skiriant V. B. bausmę atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ V. B. padarė vienÄ baigtÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. B. padarė nusikaltimÄ , veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas. Pagrobto turto vertė – 558,99 Eur (11,17 MGL dydžio).

31. V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nebuvo iÅ¡nykęs teistumas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ .

32. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 36 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (3 t., b. l. 137–168). IÅ¡ viso V. B. yra teistas 38 kartus, daugiausia už vagystes. Jis tiek iki, tiek po veikos padarymo daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 169–192). Asmuo iÅ¡situokęs, nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 56). Byloje nėra duomenų apie gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybių ligų įskaitÄ .

33. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimo padarymas V. B. nėra atsitiktinė veikla, sÄ lygota nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėsninga jo gyvenimo bÅ«do, sÄ lygoto antivisuomeninių nuostatų, iÅ¡dava. Teismas, atsižvelgęs į V. B. nusikaltimÄ ir asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nustatant jos dydį, artimÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

34. Kadangi V. B. teisiamas 39 kartÄ , bÅ«damas laisvėje nedirba, neturi realaus, pastovaus, oficialaus pragyvenimo Å¡altinio, o lėšų gauna sistemingai darydamas nusikaltimus, be to jis daugybę kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, o praeityje jam skirtos Å¡velnesnės bausmės (pvz., bauda, areÅ¡tas) teigiamos įtakos nepadarė, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam butų pasiekti skiriant Å¡velnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ar be realaus Å¡ios bausmės atlikimo.

35. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie V. B. (3 t., b. l. 128-168), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po 2020 m. rugsėjo 1 d. iki šio nuosprendžio priėmimo V. B. atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 50 parų arešto bausme.

Pastaruoju nuosprendžiu V. B. paskirta arešto bausmė buvo subendrinta su 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausmės neatlikta dalimi ir V. B. skirta 65 parų arešto bausmė. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl teisėjų kolegija, siekdama išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, juo V. B. paskirtos subendrintos arešto bausmės su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme nebendrina, paskirtų bausmių subendrinimo klausimas bus išspręstas įsiteisėjus minėtiems nuosprendžiams BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo 36. Prokuroro apeliaciniu skundu, be kita ko, pagrįstai praÅ¡oma UAB „GR Retail Lithuania“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 558,99 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisti solidariai iÅ¡ V. B. ir L. B.. Pažymėtina, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis), o pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad byloje įrodyta, jog ne tik L. B., bet ir V. B. dalyvavo padarant BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , UAB „GR Retail Lithuania“ pateiktais duomenimis pagrįstas civilinis ieÅ¡kinys priteistinas solidariai iÅ¡ V. B. ir L. B., todėl nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieÅ¡kinys buvo priteistas tik iÅ¡ L. B. keistina. Dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo 37. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. B. neginčija savo kaltės, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir praÅ¡o neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog L. B. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, kad L. B. nusikalto, veikdamas su nenustatytu asmeniu, nepagrįstumo buvo pasisakyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje dėl V. B. nepagrįsto iÅ¡teisinimo, konstatuojant, kad L. B. vagystę įvykdė veikdamas kartu su V. B., todėl teisėjų kolegija aukščiau aptartų argumentų nekartoja. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į L. B. nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentus, apeliacinės instancijos teismas nagrinės jam paskirtos bausmės teisingumo, tinkamo individualizavimo klausimus.

39. Kaip jau minėta Å¡io nuosprendžio 29 punkte, teismas, skirdamas bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis), privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose numatytas aplinkybes. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-70-942/2022).

40. BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

41. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

42. Vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 2 punkto nuostata, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rÅ«Å¡imi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019;

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

43. Nagrinėjamoje byloje L. B. pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iÅ¡ nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į pateiktÄ teismų praktikÄ bausmių skyrimo kontekste, vertina, ar pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta.

44. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ , remdamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir iÅ¡analizavo bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ bei rūšį – L. B. tiesiogine tyčia padarė baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai.

45. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamas jo kaltės pripažinimas ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad teismas turi nustatyti du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan.

Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-976/2020, 2K-153-976/2022). Nagrinėjamu gi atveju, nuteistasis L. B. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir Å¡ios savo pozicijos nekeitė, be to, teigė, kad gailisi dėl įvykdytos vagystės bei žadėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 100-101).

Vis dėlto, baudžiamojo proceso metu L. B. duodami parodymai kito, kaip jau buvo minėta, teisminio nagrinėjimo metu jis nepatvirtino dalies ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, laikėsi versijos, kad jį galimai neteisingai suprato procesinius veiksmus atlikusi tyrėja. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis L. B., nors ir prisipažino, jog vienas iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų buvo jis, tačiau jo parodymai, duoti teisme, nepadėjo atskleisti su juo nusikaltimÄ Ä¯vykdžiusio asmens, dėl to nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

46. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistojo L. B. atžvilgiu egzistuoja dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nuteistasis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių duomenų, L. B. padarė vagystę, esant neiÅ¡nykusiam teistumui už tyčinį nusikaltimÄ , taigi, bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (3 t., b. l. 128-136).

47. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę buvo analizuoti bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys – L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas nėra iÅ¡nykęs ir nepanaikintas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu iÅ¡ viso baudžiamojon atsakomybėn buvo trauktas devynis kartus, pabrėžtina, kad L. B. yra teistas ir užsienio valstybėje – PrancÅ«zijoje (3 t., b. l. 128-136), be to, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (3 t., b. l. 118-127).

Pažymėtina, kad administracinius nusižengimus nuteistasis L. B. darė ir po nusikalstamos veikos įvykdymo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 11), o paskutinį kartÄ darbo santykiais buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015 m. spalio 13 d. (2 t., b. l. 10). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja nurodė, kad nuteistasis L. B. įsidarbino oficialiai, tačiau byloje Å¡iuos teiginius pagrindžiančios informacijos nėra, taip pat tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėja.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš LITEKO esančio SODROS registro duomenų taip pat nematyti informacijos apie nuteistojo L. B. darbo santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad L. B. asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia spręsti apie jo polinkį nesilaikyti teisės normų, o nuteistojo padaryta nusikalstama veika, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, negali būti vertinama kaip atsitiktinė, nes nusikalstamas L. B. elgesys laikytinas susiformavusio, visuomenės elgesio ir teisės normoms prieštaraujančio, gyvenimo būdo išdava.

Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pagrįstai nuteistajam L. B. buvo skirta būtent laisvės atėmimo bausmė.

48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir nenustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam bausmės dydis buvo nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas galimas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam bausmės dydžio nustatymui įtakos turėjo ir ta aplinkybė, kad nors L. B. parodymuose buvo prieÅ¡taravimų, jie kito proceso metu, tačiau savo kaltės pagrobiant turtÄ jis neneigė. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu pripažinus, kad nuteistajam tinkamai parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas teisingas bei proporcingas jos dydis, nėra pagrindo atskirai svarstyti Å¡velnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galimybės.

49. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir L. B. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta teisinga bausmė.

50. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo minėta, L. B. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimÄ , paskiriant laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams, taigi, Å¡ios aplinkybės atitinka formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas.

Kita vertus, teismas turi atsižvelgti ne tik į formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sÄ lyga, pagal kuriÄ bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, net ir nustačius, kad egzistuoja formalus pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigÄ , atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

51. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-639/2017).

52. Nagrinėjamu atveju L. B. anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių ir ne kartÄ skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis L. B. yra linkęs keisti savo nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį. Be kita ko, kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad L. B. buvo taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau L. B. jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas (2 t., b. l. 39).

53. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. B. ne kartÄ yra teistas už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, todėl nesant duomenų apie oficialius nuteistojo darbo santykius, tai tik sustiprina teisėjų kolegijos manymÄ , kad nuteistasis gali bÅ«ti linkęs ir toliau siekti gauti pajamų nusikalstamu bÅ«du. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, apeliacinio skundo argumentai, kad laisvės atėmimo bausmės neskyrimas sudarytų sÄ lygas nuteistajam greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , laikytini deklaratyviais.

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsnio 1 dalį kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, kuri privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina galimybę nuteistiesiems įsidarbinti ir gauti pajamas, taip sudarant galimybę, be kita ko, ir atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ .

54. Aptartų apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistasis prarastų ryšį su turimais anÅ«kais bei neturėtų galimybės rÅ«pintis sugyventinės garbaus amžiaus motina, reikalaujančia priežiÅ«ros. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo prisiima rizikÄ dėl savo neteisėtų veiksmų ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas pats. Nagrinėjamu atveju L.

B., bÅ«damas ne kartÄ teistas ir suprasdamas už nusikalstamÄ veikÄ galinčias grėsti teisines pasekmes, turėjo bÅ«ti suinteresuotas nepažeisti įstatymų, kad nekiltų rizika bÅ«ti izoliuotam nuo visuomenės, be kita ko, ir bÅ«ti atribotam nuo Å¡eimos narių bei artimųjų. Nors visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodÄ reikÅ¡mę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau tikslas nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, dėl to Å¡velninti nuteistajam paskirtos bausmę ar atidėti jos vykdymÄ nėra pagrindo, nes teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiÅ¡kiai per griežta, tiek ir per Å¡velni bausmė.

55. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistajam L. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjų dalyvavimo išieškojimo 56. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos byloje pateiktų pažymų matyti, kad valstybės naudai prašoma iš V. B. priteisti 163,33 Eur, o iš L. B. – 220 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

57. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

58. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintojo V. B. ir nuteistojo L. B. gynėjais buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai. Pažymėtina, kad gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo iÅ¡teisintojo ir nuteistojo valios.

Be to, ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paskirti gynėjai prašė Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos tarnybos prašymus atmesti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo V. B. ir nuteistojo L. B. neišieškotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroro ŽydrÅ«no Katkevičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. (V. B.) iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. V. B. (V.

B.) pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio V. B. (V. B.) sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį. V. B. (V. B.) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuriomis: nustatyta faktinė aplinkybė, kad L.

B. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas su nenustatytu asmeniu ir priteistas civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ L. B.. Nustatyti, kad L. B. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrai su V. B. (V. B.). UAB „GR Retail Lithuania“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, solidariai iÅ¡ V. B. (V. B.) ir L. B. priteisiant civiliniam ieÅ¡kovui 558 Eur turtinei žalai atlyginti. NeiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistųjų V. B. (V. B.) ir L. B. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjų dalyvavimo.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė