a8ed2413-3cc6-415d-8915-ef3ff16aecae · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedKlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino PauliukÄno, teisÄjų Dalios KurseviÄienÄs ir Violetos MiliuvienÄs, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant nuteistajam ir privaÄiam kaltintojui V. M. ir jo gynÄjai bei įgaliotajai atstovei Juritai RepÅ¡ienei,nuteistajam ir privaÄiam kaltintojui P. K. ir jo gynÄjui bei įgaliotajam atstovui Irmantui BalÄiÅ«nui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo bei privataus kaltintojo P. K. ir nuteistojo bei privataus kaltintojo V.
Legislator headnote
AI generateda8ed2413-3cc6-415d-8915-ef3ff16aecae · KlaipÄdos apygardos teismas: Dar 2013-07-04 pareiÅ¡kime policijai apeliantas nurodÄ patirto sužalojimo aplinkybes, kurias detaliau paaiÅ¡kino 2013-07-08 apklausiamas liudytoju. P. K. pareiÅ¡kimo tyrimo metu 2013-07-15 apklausiamas V. M. nurodÄ, jog jis smurto P. K. atžvilgiu nenaudojo, taÄiau patyrÄ spyrį į kojÄ , nenurodydamas sužalojimo masto, apie kurį iÅ¡samiai papasakojo bylos nagrinÄjimo metu, kÄ patvirtino liudytoja J. M. teigdama, kad V. M. koja buvo mÄlyna, buvo guzas, dÄl ko buvo perkami vaistai kojos gydimui. Apie V.
Full text
PraneÅ¡Äjas L. PauliukÄnas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-557/2015TeisÄjas V. Vainius                          Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00004-2014-1                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.;1.2.4.8.2.; 2.4.6.; 2.4.7; KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.
KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino PauliukÄno, teisÄjų Dalios KurseviÄienÄs ir Violetos MiliuvienÄs, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant nuteistajam ir privaÄiam kaltintojui V. M. ir jo gynÄjai bei įgaliotajai atstovei Juritai RepÅ¡ienei,nuteistajam ir privaÄiam kaltintojui P. K. ir jo gynÄjui bei įgaliotajam atstovui Irmantui BalÄiÅ«nui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo bei privataus kaltintojo P. K. ir nuteistojo bei privataus kaltintojo V.
M. gynÄjos bei įgaliotosios atstovÄs apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:V. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvÄs atÄmimu 3 mÄnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 metams ir skirta BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonÄ â5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . DÄl kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d. V. M. iÅ¡teisintas,P. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvÄs apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per 6 mÄnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
DÄl kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. P. K. iÅ¡teisintas.Nuosprendžiu iÅ¡ V. M. nukentÄjusiajam P. K. priteista 47,35 Lt turtinÄs žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidos 1500 Lt, viso 2547,35 Lt.Nuosprendžiu iÅ¡ P. K. nukentÄjusiajam V. M. priteista 1000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidos 2000 Lt, viso 3000 Lt.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä:V. M. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ ir tuo nežymiai jį sužalojo, o bÅ«tent: 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), KlaipÄdos rajone, ties namo kieme esanÄiu Å¡iltnamiu, P. K. užÄjus pasikalbÄti dÄl vykdomos veiklos, susijusios su automobilių remontu ir nuolatinÄs tarÅ¡os, V.
M. P. K. spjaudamas jam į veidÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ Ä¯ veido sritį, taip padarÄ pogleivines kraujosruvas apatinÄje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II0 paslankumÄ , kas sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikimÄ .P. K. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), KlaipÄdos rajone, P. K. atÄjus į V. M. nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ , jis pradÄjo reikÅ¡ti nepagrįstas ir neteisÄtas pretenzijas dÄl žemÄs sklypo naudojimo, Å¡aukÄ ant V.
M. spjaudydamasis seilÄmis, keikÄsi jo atžvilgiu rusiÅ¡kais keiksmažodžiais, po ko nepaklusdamas reikalavimui pasiÅ¡alinti iÅ¡ žemÄs sklypo, nenorÄdamas iÅ¡eiti, tyÄia koja spyrÄ V. M. į deÅ¡inÄ kojÄ , tuo sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ , po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ žemÄs sklypo.P. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad nevieÅ¡ai įžeidÄ Å¾mogų, o bÅ«tent, kad 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), KlaipÄdos rajone, P. K. atÄjo į V. M. sklypÄ ir Å¡aukÄ ant jo, spjaudÄsi, keikÄsi rusiÅ¡kais keiksmažodžiais.
ApylinkÄs teismas P. K. dÄl Å¡io kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. iÅ¡teisino, nenustatÄs jo veiksmuose bÅ«tino Å¡ios nusikalstamos veikos sudÄties požymio tyÄios ir konstatavÄs, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip emocijų proveržis susidariusioje situacijoje.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. praÅ¡o KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2014-10-24 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â jį iÅ¡teisinti, jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria teismas pripažino jį kaltu yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ , neiÅ¡samiai atliktus įrodymų tyrimÄ teisme, o teismas, įvertinÄs surinktus įrodymus, padarÄ neteisingas iÅ¡vadas dÄl apelianto veiksmais tariamai padarytos nusikalstamos veikos.Apeliantas pažymi, kad teismas, tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus duomenis, ir darydamas iÅ¡vadÄ , jog jis tyÄia spyrÄ V.
M. į deÅ¡inÄ kojÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ žemÄs sklypo, tai darÄ pažeisdamas BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje. Esminis pažeidimas - tai neiÅ¡samus bylos nagrinÄjimas. Teismas, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡ydamas įrodymų vertinimÄ , veikos kvalifikavimÄ , nesilaikÄ ir taip pažeidÄ BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimÄ , kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymai, kuriais ne tik grindžiamos teismo iÅ¡vados, bet ir turi bÅ«ti nurodyti aiÅ¡kÅ«s bei nedviprasmiÅ¡ki argumentai bei motyvai, kuriais remiantis teismas atmeta ar atsisako priimti kitus įrodymus.
Teismas privalÄjo iÅ¡dÄstyti ir aptarti įrodymus, kuriais jis grindžia savo iÅ¡vadas, jog apeliantas padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Teismas nuosprendyje paliko daug abejonių, kurių gynyba Å¡iame teisminiame procese nebegali kvestionuoti, todÄl apeliacinio proceso metu reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ , idant bÅ«tų aiÅ¡ku, ar Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra abejotinų teiginių ir įrodymų vertinimų, kurie visais atvejais aiÅ¡kinami kaltininko naudai - EŽTT taip pat ne kartÄ yra konstatavÄs, kad abejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, MesseguÄ and Jabardo v.
Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ ir juos vertindamas, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų, bÅ«tent detaliai netyrÄ ir nevertino aplinkybių, susijusių su tariamu fizinio skausmo sukÄlimu V. M.. Teismas nepagrįstai darÄ iÅ¡vadÄ , jog konfliktas tarp P. K. ir V. M. kilo dÄl P. K. kaltÄs. Bylos nagrinÄjimo metu jis nurodÄ, jog V. M. atsisakius bendrauti su juo per tvorÄ , jis V.
M. sutikimu užÄjo pas V. M. į kiemÄ , kur abu susÄdo ant kibirų pabendrauti, po ko jam pasiteiravus V. M. apie Å¡iltnamio statybos teisÄtumÄ , jis patyrÄ smurtinius veiksmus iÅ¡ V. M., ko pasekoje jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie tai, kad P. K. pas V. M. į žemÄs sklypÄ atÄjo agresyviai nusiteikÄs, byloje nÄra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus V. M. subjektyvius parodymus. Tai, kad V. M. ir P. K. nesutarÄ dÄl V. M. žemÄje vykdomos nuolatinÄs komercinÄs veiklos â sunkiasvorių transporto priemonių remonto, sistemingo važinÄjimo ir triukÅ¡mo kÄlimo, kas ilgÄ laikÄ kenkÄ P. K. ir jo Å¡eimos narių sveikatai, gyvenimo kokybei, patvirtina duomenys iÅ¡ KlaipÄdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei paties V.
M. parodymai, jog jo kieme buvo vykdoma komercinÄ veikla susijusi su sunkiasvorių transporto priemonių remontu. Apeliantas nesutinka, jog yra konfliktiÅ¡kas žmogus, o teismas, vertindamas jo asmenybÄ, rÄmÄsi V. M. ir liudytojų J. M., A. S., J. J., kuris piktybiÅ¡kai kenkia jo Å«kiui naikindamas naminius paukÅ¡Äius, parodymais, kurie buvo suinteresuoti, kad V. M. iÅ¡vengtų atsakomybÄs dÄl panaudoto smurto P. K. atžvilgiu.Teismas, priimdamas nuosprendį P. K. atžvilgiu, nevertino parodymų nuoseklumo ir stabilumo.
Dar 2013-07-04 pareiÅ¡kime policijai apeliantas nurodÄ patirto sužalojimo aplinkybes, kurias detaliau paaiÅ¡kino 2013-07-08 apklausiamas liudytoju. P. K. pareiÅ¡kimo tyrimo metu 2013-07-15 apklausiamas V. M. nurodÄ, jog jis smurto P. K. atžvilgiu nenaudojo, taÄiau patyrÄ spyrį į kojÄ , nenurodydamas sužalojimo masto, apie kurį iÅ¡samiai papasakojo bylos nagrinÄjimo metu, kÄ patvirtino liudytoja J. M. teigdama, kad V. M. koja buvo mÄlyna, buvo guzas, dÄl ko buvo perkami vaistai kojos gydimui. Apie V.
M. patirtÄ sužalojimÄ tvirtino ir liudytojas A. S., kuris teigÄ, kad įvykio dienÄ buvo pas V. M. ir matÄ sužalotÄ V. M. kojÄ . TaÄiau bylos nagrinÄjimo metu netirtos ir neįvertintos aplinkybÄs, kaip A. S. galÄjo matyti V. M. sužalotÄ kojÄ , be to, pažymima, kad V. M., KlaipÄdos rajono policijos komisariatui nagrinÄjant apelianto pareiÅ¡kimÄ , nekÄlÄ jokių pretenzijų, o taip pat neaiÅ¡kino jokių aplinkybių dÄl kojos sužalojimo pobÅ«džio bei masto. Pretenzijas dÄl patirto fizinio skausmo V.
M. pareiÅ¡kÄ, 2013-11-22 kreipdamasis pareiÅ¡kimu i KlaipÄdos rajono policijos komisariatÄ po 2013-11-06 siÅ«lymo taikiai sprÄsti žalos atlyginimo klausimÄ dÄl augalų sunaikinimo ir turto suniokojimo. V. M. pareiÅ¡kimo tyrimo metu P. K. taip pat teikÄ analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie konflikto aplinkybes, kurie nekito ir privataus kaltinimo bylos nagrinÄjimo metu. Apeliantas laiko neįtikÄtinu, kad V. M., patyrÄs tokio pobÅ«džio kojos sužalojimÄ , dÄl ko pirko vaistus kojos gydymui, kuriÄ gydÄ neva dvi savaites, nebÅ«tų kreipÄsis prieÅ¡prieÅ¡iniu pareiÅ¡kimu į policijos įstaigÄ tuo pat metu, kaip ir P. K., juolab, kaip teigÄ V.
M., jog jam labai skaudÄjo kojÄ . Pats V. M. nuolat teigÄ, jog apeliantas konfliktiÅ¡kas, skundžia jį įvairioms įstaigoms dÄl jo vykdomos veiklos, taÄiau neva patyrus tokio pobÅ«džio kojos sužalojimÄ , kurios skausmus teko kÄsti net dvi savaites ir nesikreipti į teisÄsaugÄ vien dÄl to, kad neva iÅ¡vengti didesnių konfliktų, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka. Be to, bylos nagrinÄjimo metu nesiaiÅ¡kinta, ar V. M. spirta į kojÄ buvo dÄvint avalynÄ, ir pan.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje (BPK 301 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus (BPK 242 str. 1 d.) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ (BPK 20 str. 5 d.). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstomi įrodymų įvertinimo ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu motyvai (BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 3 p.) Taigi, pirmosios instancijos teismo teisÄjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Vadinasi, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekelianÄių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (LAT nutartis Nr. 2K-43/2006).Bylos nagrinÄjimo metu V. M. gynÄja siekÄ Ä¯rodyti, kad P. K. patyrÄ sužalojimus ne dÄl jo suduotų smÅ«gio, o griÅ«damas, taÄiau tokius teiginius paneigÄ ekspertas R. P., apklausiamas aiÅ¡kiai įvardindamas, kad apelianto sužalojimai patirti smÅ«giuojant kumÅ¡Äiu, todÄl lieka neaiÅ¡ku, kaip P. K., patyrÄs kÅ«no sužalojimÄ , tai yra kumÅ¡Äiu gaudamas į veido sritį, dar įstengÄ spirti koja V.
M. į deÅ¡inÄ kojÄ , ko pasekoje, kaip nurodÄ V. M. ir liudytojai J. M. ir A. S., kojoje buvo gumbas, po ko atsirado mÄlynÄ, dÄl ko gydymui buvo reikalingi vaistai, kojos skausmus jautÄ dvi savaites, o nuo skausmo Å¡lubavo.Apelianto manymu tai, kad teismo nuomone apie V. M. patirto sužalojimo aplinkybes patvirtino J. M. ir A. S., neduoda pagrindo neginÄytinai iÅ¡vadai, kad byloje buvo pakankamai duomenų, pagrindžianÄių, kad jis sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodÄ teismas skundžiamame nuosprendyje, byloje nepakanka duomenų iÅ¡vadai, kad V.
M. butų buvÄs sužalotas apelianto veiksmais. Liudytojai, kurie patvirtino V. M. teiginius apie tariamÄ sužalojimÄ , yra jam artimi asmenys: J. M. â sutuoktinÄ, A. S. â artimas pažįstamas, todÄl akivaizdu, jog jų parodymai duoti V. M. naudai siekiant pagelbÄti apsiginti nuo pareikÅ¡to privataus kaltinimo. PažymÄtina, kad be J. M. ir A. S. parodymų apie tariamÄ V. M. patirtÄ fizinį skausmÄ , kitų objektyvių duomenų byloje nÄra, todÄl teismo iÅ¡vada, kad P. K. sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ , yra nepagrįsta.
Teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas ir teisÄtas. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. AbejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-402/2013). Apeliaciniu skundu nuteistojo ir privataus kaltintojo V. M. gynÄja bei atstovÄ praÅ¡o V.
M. dÄl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti, P. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dÄl P. K. iÅ¡teisinimo ir jį nuteisti pagal BK 155 str. 2 d., nurodo, kad V. M. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., nes Å¡ios nusikalstamos veikos nepadarÄ. Apkaltinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu grindžiamas tik paties nukentÄjusiojo P. K. parodymais, įvykio tiesiogiai nemaÄiusios nukentÄjusiojo P. K. sutuoktinÄs R. K. netiesioginiais parodymais ir specialisto iÅ¡vada, taÄiau byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones dÄl smurto pavartojimo, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik spÄjimais ir prielaidomis, byloje nepaÅ¡alintos abejonÄs dÄl V.
M. kaltÄs ir nesurinkta įrodymų, kurie neginÄijamai patvirtintų V. M. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu pažymima, kad bylos nagrinÄjimo metu nenustatytas nei vienas liudytojas, kuris bÅ«tų tiesiogiai matÄs ir patvirtinÄs P. K. nurodomas aplinkybes apie P. K. sužalojimÄ . Konfliktas tarp P. K. ir V. M. vyko V. M. priklausanÄiame žemÄs sklype, Å¡io konflikto niekas nematÄ (tÄ pripažino ir patvirtino ir pats P. K.), taigi byloje nebuvo nei vieno asmens, kuris bÅ«tų patvirtinÄs, kad P. K. sužalojo V.
M.. Tai, kad P. K. sužalojo V. M., teigia tik pats nukentÄjusysis P. K., taÄiau jo parodymai dÄl sužalojimo yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, be to, P. K. turi motyvÄ ir tikslÄ konfliktuoti su nuteistuoju. NukentÄjusiojo P. K. parodymai nuo pat kreipimosi į policijÄ dienos buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jo pateiktos įvykio versijos keitÄsi net ne kelis kartus, jis vis keisdavo savo parodymus dÄl esminių bylos aplinkybių ir nuolat kÄlÄ naujas versijas apie jo patirtus sužalojimus: 2013-07-04 pareiÅ¡kime KlaipÄdos rajono PK P. K. nurodÄ, kad V.
M. spjovÄ jam į veidÄ ir trenkÄ kumÅ¡Äiu į veidÄ , ko pasekoje kliba 2 dantys (Å¡iame pareiÅ¡kime jokie kiti P. K. padaryti sužalojimai nenurodyti); 2013-07-08 apklausos metu P. K. nurodÄ, kad V. M. jam ranka trenkÄ Ä¯ veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ (apklausos metu P. K. nepatvirtino 2013-07-04 pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybÄs, kad buvo sužalotas kumÅ¡Äiu ir taip pakeitÄ parodymus dÄl sužalojimo pobÅ«džio); 2013-12-03 paaiÅ¡kinime P. K. nurodÄ, kad V. M. jam delnu trenkÄ Ä¯ veidÄ , dÄl ko po smÅ«gio nuvirto (nenurodo, kad dÄl to bÅ«tų patyrÄs kokių nors kitokių sužalojimų, įskaitant dantų klibÄjimÄ ); 2014-02-07 pareiÅ¡kime dÄl privataus kalinimo proceso pradÄjimo P. K. nurodÄ, kad V.
M. kumÅ¡Äiu sudavÄ Ä¯ veido sritį, taip padarydamas pogleivinÄ kraujosruvÄ ir dantų paslankumÄ (taÄiau nenurodÄ, kad P. K. bÅ«tų buvÄs pargriautas ar jam bÅ«tų prakirsta lÅ«pa); 2014-04-24 taikomojo posÄdžio metu P. K. paaiÅ¡kino, kad V. M. âdÄjo su kuolu ir vos neužmuÅ¡Äâ (prieÅ¡ tai nebuvo nurodÄs, kad buvo panaudotas koks įrankis); 2014-06-16 teisiamojo posÄdžio metu P. K. parodÄ, kad V. M. âvoÅ¾Ä man ir aÅ¡ nuvirtau" ir âsudavÄ delnu tiesiai į lÅ«pÄ .
Kraujas bÄgo", âsubÄgo visas kiemas, aÅ¡ pabÄgau, nes bÅ«tų užmuÅ¡Äâ (nors ankÅ¡Äiau nebuvo parodÄs, kad kas bÅ«tų atbÄgÄs į kiemÄ ir grasinÄs užmuÅ¡ti).IÅ¡ karto po įvykio kreipÄsis į policijÄ P. K. nurodÄ, kad jam dÄl sumuÅ¡imo kliba dantys, taÄiau nenurodÄ aplinkybÄs, jog yra prakirsta lÅ«pa, tuo tarpu P. K. sutuoktinÄ R. K., apklausta teisme kaip liudytoja nurodÄ, kad P. K. į namus grįžo prakirsta lÅ«pa, taÄiau nepatvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykio P. K. bÅ«tų pradÄjÄ klibÄti dantys.
Specialisto iÅ¡vadoje nr. G 1372/13(03) nÄra užfiksuotas P. K. lÅ«pos prakirtimas, o teismo medicinos specialistas R. P., apklaustas teismo posÄdyje nurodÄ, kad jei P. K. bÅ«tų buvusi prakirsta lÅ«pa, toks sužalojimas bÅ«tinai bÅ«tų fiksuotas specialisto iÅ¡vadoje, tokiu bÅ«du tiek P. K., tiek R. K. parodymai apie prakirstÄ lÅ«pÄ bylos nagrinÄjimo metu buvo paneigti specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03) ir teismo medicinos specialisto R. P. apklausa. Bylos nagrinÄjimo metu P. K. negalÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl jo parodymai dÄl esminių įvykio aplinkybių yra skirtingi, kodÄl kaskart pasakodamas apie įvykį, jis prisimena vis kitokias aplinkybes.
PastebÄtina, kad konfliktas tarp P. K. ir V. M. truko labai trumpÄ laikÄ , pasak P. K., jam buvo suduotas vienas smÅ«gis, todÄl akivaizdu, kad P. K. galÄjo ir turÄjo įsiminti jo sužalojimo aplinkybes ir jo parodymai apie sužalojimo pobÅ«dį turÄjo bÅ«ti nuoseklÅ«s nuo pirminio procesinio veiksmo atlikimo. Tai, kad P. K. viso proceso metu keitÄ parodymus dÄl esminių aplinkybių, sudaro pagrindÄ apskritai suabejoti P. K. kaltinimais V. M. atžvilgiu, ypaÄ atsižvelgiant į bylos metu surinktus duomenis apie P. K. asmenybÄ ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ kaimynų atžvilgiu.             Tiek K., tiek M. pripažino, kad jų tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki dÄl P. K. nepagrįstų reikalavimų perkelti įvažiavimÄ , persodinti medelius ir pan.
Didžioji dalis P. K. parodymų teismo posÄdžių metu buvo skirta ne bylos dÄl sužalojimo aplinkybių aiÅ¡kinimui, o P. K. priekaiÅ¡tams kaimynams dÄl, P. K. manymu, netinkamo jų elgesio. P. K. bylos nagrinÄjimo metu patvirtino, jog su privataus kaltinimo skundu nebÅ«tų kreipÄsis į teismÄ , jei V. M. bÅ«tų sutikÄs atlyginti 5000 Lt žalÄ už medelius ir paÅ¡to dÄžutÄ, o bÅ«tent tokio dydžio neturtinÄs žalos P. K. pareikalavo Å¡ioje byloje. Bylos nagrinÄjimo metu tiek į bylÄ pateikti dokumentai, tiek apklausti liudytojai patvirtino, jog P. K. yra konfliktiÅ¡ka asmenybÄ, konfliktuojanti ne tik su V.
M., bet ir su kitais kaimynais, nuolatos ieÅ¡kantis priekabių, pats pažeidinÄjantis teisÄs aktų reikalavimus. P. K. nuolatos skundžia tiek V. M., tiek kitus kaimynus įvairiausioms institucijoms, taÄiau jo skundai nepasitvirtina. Tuo tarpu pats P. K. yra baustas už netinkamÄ teisÄs aktų laikymÄ si. Skunde pažymima, kad net bylos nagrinÄjimo metu P. K. nesusilaikÄ nuo netinkamo elgesio ir prieÅ¡ 2014-09-11 teisiamÄ jį posÄdį KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo patalpose prie 2-os teismo posÄdžių salÄs iÅ¡keikÄ Ä¯ bylÄ liudytoju pakviestÄ J.
J. bei, siekdamas įbauginti liudytojÄ ir priversti jį atsisakyti liudyti, grasino jam. DÄl Å¡ių P. K. veiksmų bylos liudytojas J. J. kreipÄsi į KlaipÄdos rajono policijos komisariatÄ , ir 2014-10-23 KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismas administracinio teisÄs pažeidimo byloje nubaudÄ P. K. administracine bauda. Šį nutarimÄ apeliantÄ praÅ¡o prijungti prie bylos. Bylos nagrinÄjimo metu 2014-09-11 teisiajame posÄdyje P. K. taip pat patvirtino, kad dÄl elgesio problemų lankosi pas psichologÄ , kas rodo, kad P. K. turi psichologinių elgesio problemų.
Tokiu bÅ«du, esant konfliktiÅ¡kiems, įtemptiems santykiams tarp abiejų kaltinamųjų, byloje esant P. K. kaip konfliktiÅ¡kÄ ir nepagrįstus skundus raÅ¡antį asmenį charakterizuojanÄiai medžiagai, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V. M. atžvilgiu, negalÄjo remtis P. K. parodymais, nes turÄjo juos įvertinti kritiÅ¡kai ir atsižvelgti į tai, kad P. K. kaltinimai tikÄtinai yra kerÅ¡tas jam neįtikusiam kaimynui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentÄjusiojo P. K. parodymus ne tik neatsižvelgÄ Ä¯ jų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , taÄiau visiÅ¡kai neatsižvelgÄ ir į tai, kad tarp P. K. ir V.
M. yra prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, kad P. K. turi V. M. pretenzijų dÄl turto, jo naudojimosi. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek P. K., tiek V. M. ne kartÄ kreipÄsi į policijos pareigÅ«nus, seniÅ«nÄ , kitas institucijas dÄl nuolat tarp jų vykstanÄių konfliktų. Bylos medžiaga liudija, kad santykiai tarp jų yra įtempti bei prieÅ¡iÅ¡ki, todÄl akivaizdu, jog nukentÄjusysis P. K. turÄjo motyvÄ ir tikslÄ konfliktuoti su V. M.. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje situacijoje negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis nukentÄjusiojo P. K. parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V.
M. atžvilgiu, rÄmÄsi liudytojos R. K. parodymais, taÄiau teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad R. K. pati įvykio nematÄ, parodymus davÄ tik apie tai, kÄ jai po įvykio pasakojo jos sutuoktinis P. K.. Taigi, teismas rÄmÄsi liudytojos, kuri pati tiesiogiai nematÄ Ä¯vykio, parodymais. Be to, kaip nustatÄ ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp P. K. ir V. M. yra susiklostÄ konfliktiniai santykiai, liudytoja R. K. yra P. K. sutuoktinÄ, todÄl esant tokiems santykiams liudytojos R. K. parodymai turÄjo bÅ«ti įvertinti labai kritiÅ¡kai, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad dalies R.
K. parodymų (apie P. K. lÅ«pos prakirtimÄ ) nepatvirtino nei specialisto iÅ¡vada, nei byloje apklaustas specialistas. Be to, P. K. ir liudytoja R. K. parodÄ, kad dÄl sužalojimo P. K. buvo prakirsta lÅ«pa ir jis buvo kruvinas, taÄiau liudytoju apklaustas A. S., kuris praÄjus vos keletui minuÄių po įvykio matÄ ir bendravo su V. M., jį apžiÅ«rÄjo, važiavo kartu automobiliu, jokio kraujo ant V. M. nepastebÄjo, nors, jei V. M. bÅ«tų sudavÄs smÅ«gį P. K., dÄl kurio jis kraujavo, neabejotinai pats V.
M. bÅ«tų iÅ¡sikruvinÄs. Tokiu bÅ«du liudytojas A. S. taip pat nepatvirtino nukentÄjusio P. K. ir jo sutuoktinÄs parodymų apie P. K. padarytus sužalojimus ir jų pobÅ«dį. Tuo tarpu nukentÄjusiojo P. K. parodymai yra prieÅ¡ingi V. M. parodymams ir, skirtingai nei P. K., V. M. parodymai yra nuoseklÅ«s, tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Tiek įvykio tyrimo policijoje metu, tiek bylos nagrinÄjimo metu V. M. davÄ visiÅ¡kai vienodus parodymus net ir dÄl smulkiausių įvykio aplinkybių. Be to, V. M. parodymai visiÅ¡kai sutapo su byloje apklaustų liudytojų A.
S. ir J. J. parodymais.Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03), neatsižvelgÄ ir neįvertino, kad ji suraÅ¡yta ir joje iÅ¡vada dÄl sužalojimo padaryta remiantis iÅ¡imtinai P. K. pasakojimu specialistui apie sužalojimÄ (nors Å¡io P. K. pasakojimo niekas nepatvirtino), o vÄliau P. K. parodymai dÄl sužalojimo mechanizmo ir paties sužalojimo pobÅ«džio keitÄsi iÅ¡ esmÄs. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03) paremta tuo, kad P. K. buvo suduotas smÅ«gis kumÅ¡Äiu - specialistas konstatavo, kad kumÅ¡Äiu suduotas smÅ«gis galÄjo sukelti iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus.
TaÄiau bylos nagrinÄjimo metu P. K. nurodÄ, kad smÅ«gis jam buvo suduotas ne kumÅ¡Äiu, o delnu. Byloje nÄra jokios specialisto iÅ¡vados, kuri patvirtintų, kad delnu suduotas smÅ«gis galÄjo sukelti iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad P. K. padaryti Å¡ie sužalojimai: pogleivinÄs kraujosruvos apatinÄje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinis 41 ir 31 dantų II0 laipsnio paslankumas. TaÄiau, atsižvelgiant į tai, kad P. K. yra diagnozuota parodontozÄ, kyla abejonÄ, ar iÅ¡vadoje nurodytas intraalveolinis 41 ir 31 dantų II0 laipsnio paslankumas yra sužalojimo, ar ligos pasekmÄ.
Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1372/13(03) nurodyta, kad P. K. diagnozuota parodontozÄ, taÄiau P. K. apžiÅ«rÄjÄs specialistas nesiaiÅ¡kino P. K. dantų ir žandikaulio bÅ«klÄs iki įvykio. ParodontozÄ - tai liga, kurios metu atsiranda kraujuojanÄios dantenos, dantų paslankumas (duomenys apie Å¡iÄ ligÄ bylos nagrinÄjimo metu buvo pateikti į bylÄ ). Specialistas iÅ¡vadÄ , kad dantų paslankumas atsirado nuo smÅ«gio, o ne buvo P. K. diagnozuotos ligos pasekmÄ, padarÄ neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs P. K. dantų bÅ«klÄs iki įvykio, nors, kaip teisme parodÄ P. K., dÄl ligos dar prieÅ¡ 8 metus jam jau buvo protezuoti dantys.
Be to, liudytoja apklausta P. K. sutuoktinÄ R. K. taip pat negalÄjo nurodyti, ar dantys iÅ¡klibo dÄl įvykio, ar jau klibÄjo ir anksÄiau, taÄiau patvirtino, kad nuo įvykio praÄjus daugiau kaip metams P. K. klibanÄių dantų nesitvarkÄ. Tokiu bÅ«du negalima kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1372/13(03) nurodytas dantų paslankumas atsirado nuo smÅ«gio ir yra labiau tikÄtina, kad, atsižvelgiant į P. K. amžių, jam prieÅ¡ 8 metus atliktÄ gydymÄ ir nustatytÄ parodontozÄs diagnozÄ, dantų paslankumas yra negydytos arba netinkamai gydytos parodontozÄs pasekmÄ.
Tokiu bÅ«du, specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03) patvirtina tik tai, kad P. K. iÅ¡vados suraÅ¡ymo dienÄ buvo padaryti joje nurodyti sužalojimai, taÄiau Å¡i iÅ¡vada nepatvirtina, kad Å¡iuos sužalojimus P. K. padarÄ bÅ«tent V. M., todÄl byloje nesant jokių kitų tiesioginių V. M. kaltÄs įrodymų, vien Å¡ia iÅ¡vada remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima.Skundu pažymima, kad esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iÅ¡ esmÄs tik nukentÄjusiojo P. K. parodymais, nes tiesioginių įvykio liudytojų nÄra, kurie prieÅ¡tarauja kaltinamojo parodymams, ir sužalojimais, kurie galÄjo atsirasti nesant nusikaltimo, esant blogiems santykiams tarp P. K. ir V.
M., atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nusikalstamos veikos pobÅ«dį, liko nepaÅ¡alintos abejonÄs ir negalima teigti, kad įrodymai neginÄijamai patvirtina V. M. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ . P. K. iÅ¡keltas kaltinimas dÄl V. M. smurtavimo prieÅ¡ jį yra grindžiamas abejotinais įrodymais, t. y. nukentÄjusiojo parodymais, kurie dÄl įvykio esminių aplinkybių nebuvo nuoseklÅ«s ir nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1372/13(03) yra konstatuoti tam tikri sužalojimai, taÄiau bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog Å¡is sveikatos sutrikdymas nukentÄjusiajam P. K. buvo padarytas bÅ«tent V.
M. veiksmais. ApylinkÄs teismas, besÄ lygiÅ¡kai vertinÄs nukentÄjusiojo P. K. parodymus ir specialisto iÅ¡vadÄ kaip patikimus įrodymų Å¡altinius, neįvertino kitų aplinkybių, kurios leidžia abejoti tokių įrodymų patikimumu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones dÄl smurto panaudojimo aplinkybių, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika, jog visos abejonÄs, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog nukentÄjusiajam P. K. nustatytus sužalojimus tyÄiniais veiksmais padarÄ V.
M.. Vien specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuoti nukentÄjusiojo P. K. sužalojimai, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, jog sužalojimus padarÄ V. M.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. K. nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 155 str. 2 d. Pagal BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas nevieÅ¡ai įžeidÄ Å¾mogų. MinÄtos teisÄs normos prasme įžeidimas yra nevieÅ¡as užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse.
Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklÄms, bendražmogiÅ¡kos moralÄs reikalavimams. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyÄia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbÄs ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį.Pirmosios instancijos teismas nutarÄ, kad P. K. veiksmuose nÄra nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 2 d., bÅ«tinojo požymio - tyÄios, todÄl jo veiksmai nelaikytini pavojingais ir nusikalstamais.
P. K., atÄjÄs į V. M. nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ , reikÅ¡damas nepagrįstas ir neteisÄtas pretenzijas dÄl žemÄs sklypo naudojimo, Å¡aukÄ ant V. M., spjaudydamasis seilÄmis, keikÄsi rusiÅ¡kais keiksmažodžiais, tuo V. M. įžeisdamas, po ko, nepaklusdamas reikalavimui pasiÅ¡alinti iÅ¡ V. M. nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo, nenorÄdamas iÅ¡ jo iÅ¡eiti, tyÄia koja spyrÄ V. M. į deÅ¡inÄ kojÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po ko, keikdamas V.
M. įvairiais rusiÅ¡kais keiksmažodžiais ir taip dar kartÄ Ä¯Å¾eisdamas, pasiÅ¡alino iÅ¡ V. M. nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo. Bylos nagrinÄjimo metu P. K. apskritai neigÄ iÅ¡keikÄs V. M., nors 2013-07-08 liudytojo apklausos policijoje metu, bÅ«damas įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , pripažino ir pats patvirtino, jog jau pasibaigus konfliktui su V. M., iÅ¡eidamas iÅ¡ jam priklausanÄio žemÄs sklypo, V. M. iÅ¡keikÄ. Tai rodo, kad P. K. sÄ moningai, tyÄia, jau pasibaigus konfliktui, rusiÅ¡kais keiksmažodžiais iÅ¡keikÄ V.
M., siekdamas jį pažeminti. Toks P. K. elgesys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklÄms, bendražmogiÅ¡kos moralÄs reikalavimams, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad P. K. yra V. M. kaimynas. Skunde nurodoma, kad liudytojas A. S. parodo, jog nors paties konflikto nematÄ, taÄiau girdÄjo, kaip P. K. keikÄsi ir plÅ«dosi, kas patvirtina, jog P. K. keiksmažodžius V. M. atžvilgiu naudojo jau pasibaigus konfliktui. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas P. K., neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad P. K.
į V. M. priklausantį žemÄs sklypÄ atÄjo nusiteikÄs konfliktiÅ¡kai, eilinį kartÄ reikÅ¡damas nepagrįstas pretenzijas, t. y. nuo pat pradžių siekÄ pažeminti V. M.. TodÄl P. K. veiksmai, kai jis sÄ moningai, iÅ¡ anksto tam nusiteikÄs, iÅ¡keikÄ V. M., vÄliau, panaudojÄs fizinį smurtÄ V. M. atžvilgiu, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos dar kartÄ jį iÅ¡keikÄ, laikytini ne susikaupusio pykÄio ir besitÄsianÄio konflikto iÅ¡dava, o nusikalstama veika, todÄl jis turÄtų bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 2 d. ir jam paskirta bausmÄ.Teismo posÄdyje nuteistasis ir privatus kaltintojas P. K. ir jo gynÄjas bei įgaliotasis atstovas praÅ¡Ä tenkinti P. K. apeliacinį skundÄ , o nuteistojo ir privataus kaltintojo V.
M. gynÄjos bei įgaliotosios atstovÄs apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo ir privataus kaltintojo V. M. gynÄja bei įgaliotoji atstovÄ praÅ¡Ä tenkinti jos apeliacinį skundÄ , to paties praÅ¡Ä ir V. M..Nuteistojo ir privatus kaltintojo V. M. gynÄjos bei įgaliotosios atstovÄs apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo ir privatus kaltintojo P. K. apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniuose skunduose keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas, netinkamai įvertinÄs surinktus duomenis, neteisingai nustatÄ faktines aplinkybes, neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas.
V. M. gynÄjos bei įgaliotosios atstovÄs apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad P. K. nepadarÄ 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, be to, be pagrindo nuteisÄ V. M. pagal BK 140 str. 1 d. Privataus kaltintojo nukentÄjusiojo P. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis taip pat buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d.BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Å iame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tik esant tyÄinei kaltÄs formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyÄia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norÄjo (tiesioginÄ tyÄia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginÄ tyÄia, BK 15 str. 3 d.). DÄl kaltinimo P. K. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.).
BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekelianÄių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .
Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje esanÄius įrodymus, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismui suteikiama teisÄ Ä¯rodymus vertinti iÅ¡ naujo ir padaryti kitokias iÅ¡vadas bei savo procesinį sprendimÄ grįsti naujais įrodymais. PažymÄtina, kad nagrinÄdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas turi ypaÄ atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ , įvertinti, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinÄias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti ir pan.
ApylinkÄs teismas, įvertinÄs byloje esanÄius V. M. ir iÅ¡ dalies liudytojų J. M. bei A. S. (kurie, nors ir nematÄ paties įvykio, taÄiau nurodÄ matÄ po įvykio sužalotÄ V. M.) parodymus padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvykių sekÄ , susijÄ su kitais įrodymais, kurie vienas kitÄ patvirtina, ir nustatÄ, kad P. K., atÄjÄs į V. M. nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ , pradÄjo reikÅ¡ti nepagrįstas ir neteisÄtas pretenzijas dÄl žemÄs sklypo naudojimo, Å¡aukÄ ant V.
M. spjaudydamasis seilÄmis, keikÄsi jo atžvilgiu rusiÅ¡kais keiksmažodžiais, po ko nepaklusdamas reikalavimui pasiÅ¡alinti iÅ¡ žemÄs sklypo, nenorÄdamas iÅ¡eiti tyÄia koja spyrÄ V. M. į deÅ¡inÄ kojÄ , tuo sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ . Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkÄs teismo iÅ¡vada. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, iÅ¡dÄstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pernelyg lakoniÅ¡ki, teismo iÅ¡vados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs teisingo sprendimo priÄmimui.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino juos P. K. kaltÄs įrodymais ir padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl jo kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., tai yra netinkamai pritaikÄ baudžiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp P. K. ir V. M. kilo 2013-07-04 P. K. atÄjus į V. M. kiemÄ pasikalbÄti. V. M. teigimu, jam bekalbant su P. K., Å¡is spyrÄ V.
M. į kojÄ , dÄl ko kojoje iššoko gumbas, kuris skaudÄjo kelias savaites, žmona pirko vaistus kojos gydimui. TaÄiau byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad P. K. bÅ«tų spyrÄs V. M., nÄra â V. M. versija grindžiama tik jo paties ir įvykio nemaÄiusių jo žmonos J. M. ir su V. M. gerus santykius palaikanÄio (t. 1, b. l.
98) A. S. parodymais. KalbÄdamas apie patirto sužalojimo mastÄ , V. M. pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad dÄl smÅ«gio dvi savaites raiÅ¡as Äjo, taÄiau pas gydytojÄ nesikreipÄ, negalvojo, kad paduos į teismÄ , žmona pasitarÄ su vaistininke ir nupirko vaistų (t. 1, b. l. 96). Liudytoja J. M. parodÄ, kad jai V. M. sakÄ, kad jam spyrÄ Ä¯ kojÄ P. K., vyro koja, ta pati, kuriai buvo daryta operacija, buvo mÄlyna, buvo guzas, koja nepraÄjo skaudÄti, naktį pabusdavo, gydÄ, pirko vaistus, taÄiau kvitų neiÅ¡saugojo, vaistų įdÄjo ir vyrui vykstant į reisÄ (t. 1, b. l. 98).
Liudytojas A. S. parodÄ, kad atÄjÄs pas V. M. pamatÄ, kad jo koja buvo nenormali, buvo didelis guzas (t. 1, b. l. 98). Analizuojant Å¡iuos parodymus matyti, kad liudytojai nurodo, kad V. M. buvo smarkiai sužalota koja, taÄiau nÄra įtikima, jog matydamas, kad jam sužalota jau anksÄiau operuota koja, kÄsdamas didelius skausmus, nuo jų pabusdamas naktį ir net dvi savaites Å¡lubuodamas, V. M. bÅ«tų nesikreipÄs į medikus. Å iame kontekste taip pat pažymÄtina, kad tiek V. M. (t. 1, b. l. 97), tiek ir P. K. parodÄ (t. 1, b. l. 97), kad įvykio metu P. K. buvo basas, o tai dar labiau mažina tikimybÄ, kad P. K., spirdamas V.
M. plika koja į kojÄ , galÄjo padaryti tokio pobÅ«džio sužalojimÄ V. M.. Be to, neįtikima ir tai, kad V. M., bÅ«damas iÅ¡tiktųjų sužalotas, patirdamas ne tik fizinį skausmÄ , taÄiau ir finansines iÅ¡laidas (tiek jis, tiek ir jo žmona nurodÄ, kad buvo perkami vaistai, kurių pirkimo Äekiai nebuvo iÅ¡saugoti), žinodamas, kad P. K. nepraleidžia progos įvairioms institucijoms raÅ¡yti skundus dÄl V. M. veiklos, iÅ¡ karto po įvykio bÅ«tų nesikreipÄs į medikus ar policijÄ .
Apygardos teismas pažymi, kad net ir tuomet, kai KlaipÄdos rajono policijos komisariate buvo nagrinÄjamas P. K. pareiÅ¡kimas, t. y. kai V. M. suprato, kad P. K. kreipÄsi dÄl konflikto į policijÄ (2013-07-15 jis buvo apklaustas policijoje), jis nesikreipÄ Ä¯ medikus ar policijos pareigÅ«nus, nors nuo įvykio buvo praÄjÄ 11 dienų, ir pagal jo ir žmonos parodymus teisme, tuo metu dar buvo jauÄiamos suduoto smÅ«gio pasekmÄs (vis dar Å¡lubavo). Ä® policijÄ su pareiÅ¡kimu dÄl jam padaryto sužalojimo V.
M. kreipÄsi tik 2013-11-22, t. y. praÄjus daugiau nei 4 mÄnesiams nuo įvykio, kai sužalojimo ir fizinio skausmo sukÄlimo fakto nustatyti nebebuvo įmanoma.Tai, kad P. K. įspyrÄ V. M., apylinkÄs teismas grindÄ ir tuo, kad P. K. yra konfliktiÅ¡ka asmenybÄ. TaÄiau apygardos teismas pažymi, kad vien faktas, jog P. K. yra konfliktiÅ¡kas (tÄ galima matyti iÅ¡ byloje esanÄių kaimynų liudijimų) neleidžia daryti iÅ¡vados, kad 2013-07-04 konflikto metu P. K. atliko tyÄinius veiksmus, siekdamas sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ V.
M.. Nors byloje yra duomenys, kad P. K. buvo nubaustas administracine tvarka dÄl nedidelio chuliganizmo, t. y. už tai, kad įžeidžiamai kibo ir necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡keikÄ Ä¯ teismo posÄdį atvykusį kaimynÄ J. J. (t. 2, b. l. 5-6), taip pat kad P. K. konfliktuoja su kaimynais, raÅ¡o raÅ¡tus, skundžiÄ jų veiklÄ , praÅ¡o atlyginti nuostolius (t. 1, b. l. 37-38), taÄiau byloje nÄra duomenų, kad P. K. prieÅ¡ kaimynus anksÄiau butų naudojÄs fizinį smurtÄ ir taip bÅ«tų bandÄs sprÄsti tarp jų kylanÄius konfliktus.
Tokiu bÅ«du, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie V. M. sužalojimo mastÄ ir mechanizmÄ , negalima neginÄijamai konstatuoti, kad P. K. 2013-07-04 konflikto metu tyÄia spyrÄ V. M. į kojÄ . Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti kaltininko tiesioginÄ tyÄiÄ , t. y. kad jis suvokÄ savo puolamųjų smurtinių veiksmų prieÅ¡ kitÄ asmenį pobÅ«dį ir norÄjo jį sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ . TaÄiau byloje nepaneigta ir nÄra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad net ir tuo atveju, jei P. K.
įspyrÄ V. M., tai galÄjo atsitikti netyÄia â P. K. galÄjo įspirti griÅ«damas po V. M. jam suduoto smÅ«gio. Duodamas paaiÅ¡kinimÄ 2013-12-03 ikiteisminio tyrimo, pradÄto pagal V. M. pareiÅ¡kimÄ , metu, P. K. nurodÄ, kad âgal griÅ«damas netyÄia galÄjo įspirti jam į kojÄ , taÄiau to nepamenaâ (t. 1, b. l. 36), duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posÄdžio metu P. K. nurodÄ, kad âkai jam davÄ, nuvirto ant nugaros, nespyrÄ, nes buvo basasâ. TokiÄ Ä¯vykio versijÄ paneigianÄių faktinių aplinkybių nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodÄ ir apylinkÄs teismas.
Be to, nors pats V. M. po konflikto su P. K. savo sutuoktinei J. M. ir kaimynui A. S. nurodÄ kojos sužalojimo priežastį â P. K. spyrio versijÄ , apie kuriÄ jie paliudijo ir pirmosios instancijos teismo posÄdyje, taÄiau nesant jokių pirminių duomenų apie sužalojimo pobÅ«dį ir mechanizmÄ (be V. M. parodymų), įvykio nestebÄjus kitiems asmenims (J. M. ir A. S. tik po įvykio nurodo matÄ sužalotÄ V. M. kojÄ ), taip pat neatmestina galimybÄ, kad susižaloti kojÄ ir taip patirti fizinį skausmÄ V.
M. galÄjo ir pats â smÅ«giuodamas P. K. ar bandydamas jį iÅ¡vyti iÅ¡ savo kiemo. PažymÄtina, kad tarp proceso Å¡alių jau ilgÄ laikÄ tÄsiasi prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai, todÄl, kolegijos vertinimu, grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį P. K. iÅ¡imtinai jokiais kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais nepatvirtintais V. M. parodymais negalima, tuo labiau, kad dÄl aukÅ¡Äiau jau aptartų aplinkybių tiek V. M., tiek ir J. M. bei A. S. parodymai kelia rimtų abejonių dÄl jų patikimumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka Å¡iuo atveju privaÄiam kaltintojui; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinÄti neprivalo, bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
TeisÄjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinÄjimo priemonÄs ir galimybÄs, taÄiau nesurinkus neginÄijamų įrodymų, jog nuteistasis P. K. padarÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , abejonÄs turÄjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nesilaikydamas Å¡ių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarÄ bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas, jog P. K. padarÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ esmÄs pažeidÄ BPK 20 str. 4 ir 5 d., 305 str. nuostatas, netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 2 str. 3 d.) ir P. K. atžvilgiu priÄmÄ nepagrįstÄ bei neteisÄtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 140 str. 1 d.
Esant tokioms aplinkybÄms P. K. iÅ¡teisintinas pagal BK 140 str. 1 d nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.), V. M. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinÄtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).PrivaÄiam kaltintojui V. M. pirmos instancijos teismas priteisÄ 2000 Lt atstovavimo pirmos instancijos teisme iÅ¡laidų, nes P. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu privataus kaltintojo nuteistojo V.
M. gynÄja ir atstovÄ J. R. pateikÄ duomenis apie jos atstovaujamojo turÄtas iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir dalyvavimÄ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje. PraÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetamas. Pagal BPK 106 str. 2 d. bylinÄjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos tik priÄmus apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tik iÅ¡ nuteisto asmens. Kolegija pažymi, kad Å¡i nuostata galioja taip pat ir nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄje instancijoje. Kita vertus, priteisiant iÅ¡laidas advokato darbui apmokÄti apeliacinÄje instancijoje, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas.
Å ioje byloje apeliacinius skundus buvo padavÄ abu nuteistieji - privatÅ«s kaltintojai. P. K. dÄl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, taÄiau iÅ¡nagrinÄjus bylÄ apeliacine tvarka jis iÅ¡teisintas, todÄl atsižvelgus į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, V. M. turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ P. K. nepriteistinos.P. K. KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas dÄl kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. Apeliaciniame skunde V.
M. gynÄja ir atstovÄ nurodo, kad P. K. veiksmai, kai jis sÄ moningai, iÅ¡ anksto tam nusiteikÄs, iÅ¡keikÄ V. M., vÄliau, panaudojÄs fizinį smurtÄ V. M. atžvilgiu, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos dar kartÄ jį iÅ¡keikÄ, laikytini ne susikaupusio pykÄio ir besitÄsianÄio konflikto iÅ¡dava, o nusikalstama veika, todÄl jis turÄtų bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 2 d. ir jam paskirta bausmÄ. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nagrinÄjamos veikos padarymo metu galiojÄs BK 155 str. numatÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ tam, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų.
Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu nuo 2015 m. liepos 10 d., BK 155 str. pripažintas netekusiu galios. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį. BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos metu galiojÄs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje â kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmÄ Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmÄ bei turintiems teistumÄ asmenims.
Veikos nusikalstamumÄ panaikina tas įstatymas, kuris visiÅ¡kai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudÄties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudÄtį, numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių Å¡ios sudÄties požymių, dÄl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradÄtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi nuo 2015 m. liepos 10 d.
įstatymų leidÄjas panaikino baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už įžeidimÄ pagal BK 155 straipsnį, todÄl veika â įžeidimas, dÄl kurios P. K. buvo iÅ¡teisintas â tapo nebenusikalstama. Esant tokioms aplinkybÄms, naikinti P. K. priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dÄl kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. nÄra pagrindo.DÄl kaltinimo V. M. ApylinkÄs teismas, įvertinÄs byloje esanÄius P. K. ir iÅ¡ dalies liudytojos R. K. parodymus, teismo medicinos eksperto R. P. parodymus ir jo iÅ¡vadÄ nusprendÄ, kad V.
M., spjaudamas P. K. į veidÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ Ä¯ veido sritį, taip padarÄ pogleivines kraujosruvas apatinÄje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II0 paslankumÄ , kas sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikimÄ ir taip padarÄ BK 140 str. 1 d. numatytÄ veikÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynÄja nesutinka su V. M. nuteisimu pagal 140 str. 1 d., neigia, kad jis vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį P. K., todÄl teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, remdamasis tik paties nukentÄjusiojo P. K. parodymais, įvykio tiesiogiai nemaÄiusios nukentÄjusiojo P. K. sutuoktinÄs R.
K. netiesioginiais parodymais ir specialisto iÅ¡vada, taÄiau byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones dÄl smurto pavartojimo, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik spÄjimais ir prielaidomis, byloje nepaÅ¡alintos abejonÄs dÄl V. M. kaltÄs ir nesurinkta įrodymų, kurie neginÄijamai patvirtintų V. M. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ . TeisÄjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos, kuria atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ 68-AT-00500-13 matyti, kad 2013-07-04 tarp V.
M. ir P. K. kilo konfliktas: 2013-07-04 pareiÅ¡kimu P. K. nurodÄ, kad tÄ paÄiÄ dienÄ , jam Å¡nekantis su V. M., Å¡is spjovÄ ir trenkÄ kumÅ¡Äiu jam į veidÄ , ko pasekoje kliba du dantys (t. 1, b. l. 43). 2013-07-10 P. K. apžiÅ«rÄjo gydytojas P. Å ., kuris asmens sveikatos istorijoje įraÅ¡Ä, kad trauma įvyko 2013-07-04, apžiÅ«rÄjus stebimas dantenų paraudimas apie 41 ir 31 dantis, 41 ir 31 dantų II0 paslankumas, rentgeno nuotraukose lūžimų nestebima (t. 1, b. l. 27-28). 2013-07-05 â 07-10 suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G. 1372/13 (03) nurodyta, kad P. K. padaryti Å¡ie sužalojimai: pogleivinÄs kraujosruvos apatinÄje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinis 41 ir 31 dantų II0 paslankumas.
IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad stebima dantų parodontozÄ (t. 1, b. l. 4). Apeliaciniame skunde V. M. gynÄja nurodÄ, kad dantų paslankumas atsirado ne nuo smÅ«gio, o nuo negydomos ar netinkamai gydomos parodontozÄs, todÄl nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija skyrÄ ekspertizÄ siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dantų paslankumas galÄjo atsirasti parodontozÄs pasekoje. IÅ¡ byloje esanÄio komisijinÄs teismo medicinos ekspertizÄs akto Nr. (duomenys neskelbtini)15 (03) matyti, kad sergant parodontoze pasireiÅ¡kia dantenų paraudimas, dantenų kraujavimas, ko nebuvo nustatyta pirminÄs objektyvios apžiÅ«ros metu, todÄl neįtikÄtina, kad 31 ir 32 dantų paslankumas P. K. galÄjo atsirasti dÄl nesveikatos bÅ«klÄs â peridontito, be paÅ¡alinio fizinio poveikio.
Toje paÄioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad 31 ir 32 dantų paslankumas yra trauminÄs kilmÄs dÄl patirto smÅ«ginio trauminio poveikio (t. 2, b. l. 24-25). Taigi minimu komisijinÄs ekspertizÄs aktu visiÅ¡kai paneigta V. M. gynÄjos apeliaciniame skunde keliama versija, kad dantų paslankumas atsirado dÄl ligos, o ne dÄl V. M. smÅ«gio. Tai, kad P. K. trauma yra smÅ«gio ranka pasekmÄ, nurodÄ ir pirmos instancijos posÄdžio metu apklaustas ekspertas R. P., kuris parodÄ, kad trenkta kietu buku daiktu â kumÅ¡Äiu, alkÅ«ne, o P. K. sužalojimas nebuvo sÄ lygotas dinaminio poveikio, t. y. nutiko ne P. K. paÄiam krentant ar kur nors atsitrenkiant (t. 1, b. l. 120-121).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra nepaÅ¡alintos abejonÄs ir negalima teigti, kad įrodymai neginÄijamai patvirtintų, kad Å¡iuos sužalojimus P. K. padarÄ bÅ«tent V.
M.. Apygardos teismas nesutinka su tokiu pateikiamu situacijos vertinimu. Visų pirma pažymÄtina, kad byloje nÄra ginÄo ir abi Å¡alys sutinka, kad P. K. ir V. M. susitiko ir tarp jų kilo konfliktas 2013-07-04 apie 11.30 val. IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos, kuria atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ 68-AT-00500-13, matyti, kad tÄ paÄiÄ dienÄ P. K. paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ , kad jam Å¡nekantis su V. M., Å¡is spjovÄ ir trenkÄ kumÅ¡Äiu jam į veidÄ , ko pasekoje kliba du dantys (t. 1, b. l. 43).
Taigi, chronologiniu požiÅ«riu tarp Å¡ių dviejų įvykių â P. K. ir V. M. konflikto ir P. K. pareiÅ¡kimo policijai suraÅ¡ymo praÄjo pernelyg mažai laiko, kad bÅ«tų galima pagrįstai abejoti, jog P. K. buvo sužalotas ne V. M., o kito asmens. Taip pat pažymÄtina, kad duodama parodymus pirmos instancijos teismo posÄdžio metu, R. K. parodÄ, kad P. K. iÅ¡Äjo pas V. M., o grįžÄs pasakÄ, kad V. M. davÄ jam į veidÄ su ranka (t. 1, b. l. 97), kas taip pat patvirtina, kad bÅ«tent V.
M. smogÄ P. K..NagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, V. M. gynÄja iÅ¡kÄlÄ klausimÄ dÄl UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių apie tai, kada P. K. patyrÄ traumÄ , kurios metu iÅ¡klibo 31 ir 32 dantys â P. K. UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ apsilankÄ 2014-11-04, t. y. praÄjus daugiau nei metams po įvykio, o apsilankymo metu nurodÄ, kad traumÄ patyrÄ prieÅ¡ kelias savaites. Apygardos teisme dÄl Å¡ių aplinkybių apklausus P. K., jis nurodÄ, kad pirmÄ kartÄ su klibanÄiu dantimi nuÄjo 2014 lapkriÄio mÄnesį, kai po įvykio buvo praÄjo daugiau kaip metai laiko, iÅ¡ karto nesikreipÄ, bes neturÄjo pinigų, tikÄjosi, kad sugis.
NuÄjus jam pasakÄ, kad kentÄti, kad paÅ¡alins dantį ir įdÄs implantÄ (t. 2, b. l. 32). P. K. pažymÄjo, kad nuvykÄs pas medikus nepateikÄ melagingų duomenų, sakÄ tik teisybÄ, o nurodydamas, kada įvyko įvykis pasakÄ jo datÄ , o ne âprieÅ¡ kelias savaitesâ (t. 2, b. l. 32). Taigi P. K. teigia, kad minÄtų dantų paslankumas atsirado po 2013-07-04 įvykio, o UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ medicininiuose dokumentuose nurodyta aplinkybÄ, kad įvykis įvyko prieÅ¡ dvi savaites iki 2014-11-04, yra nesusikalbÄjimo su mediku ar raÅ¡ymo apsirikimo pasekmÄ.
Apygardos teismas pažymi, kad UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ 2014-11-04 medicininiuose dokumentuose apraÅ¡ytas dantų paslankumas buvo užfiksuotas dar 2013-07-08 gyd. P. Å . įraÅ¡e P. K. medicininiuose dokumentuose, kuriuose nurodyta, kad trauma įvyko 2013-07-04 (t. 1, b. l. 27-28), tas pats traumos laikas ir tokios paÄios jos sukeltos pasekmÄs (dantų paslankumas) nurodomos ir teismo medicinos eksperto R. P. pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1372/13 (03) (t. 1, b. l. 4). Tokiu bÅ«du byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinanÄių, kad P. K. dantų paslankumÄ , užfiksuotÄ 2014-11-04 UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ medicininiuose dokumentuose, patyrÄ bÅ«tent traumos, įvykusios 2013-07-04 metu, o ne dvi savaites prieÅ¡ 2014-11-04, kaip klaidingai nurodyta 2014-11-04 UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ medicininiuose dokumentuose, todÄl sistemiÅ¡kai vertinant byloje esanÄius medicininius P. K. dantų bÅ«klÄs duomenis, nÄra pamatuoto pagrindo abejoti, kad dantų paslankumas, apraÅ¡ytas ir UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ iÅ¡raÅ¡uose yra traumos, įvykusios 2013-07-04, pasekmÄ.V.
M. gynÄja baigiamųjų kalbų apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu taip pat nurodÄ, kad neaiÅ¡ku, kokie dantys buvo sužaloti â 31, 41 ar 32. 2013-07-08 gyd. P. Å . įraÅ¡e P. K. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad stebimas 41 ir 31 danties II0 paslankumas (t. 1, b. l. 27-28), 2013-07-05 â 07-10 medicinos eksperto R. P. pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1372/13 (03) nurodoma, kad objektyviai stebimas I-II dantų paslankumas, t. y. 31 ir 32 danties paslankumas, taÄiau iÅ¡vadoje nurodomas 41 ir 31 danties paslankumas (t. 1, b. l. 4).
Å ie medicininiai dokumentai kartu su UAB âÅ ypsokis pasauliuiâ duomenimis buvo vertinami komisijinÄs ekspertizÄs akte (t. 2, b. l. 24-25), kuriame nustatyta, kad ir 31, ir 32, ir 42 danties paslankumas galÄjo susidaryti to paties smÅ«ginio poveikio pasekmÄje, nepaisant to, kad papildomo danties paslankumas buvo nustatytas gydytojo odontologo po objektyvios apžiÅ«ros praÄjus kuriam tai laikui. TeisÄjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ V. M. gynÄjos pateiktos medicininÄs informacijos apie dantų numeracijÄ matyti (t. 2, b. l. 28-30), jog 31, 32 ir 42 dantys yra vienas Å¡alia kito priekinÄje apatinio žandikaulio dalyje, todÄl nÄra jokios abejonÄs, kad visi Å¡ie dantys galÄjo bÅ«ti iÅ¡klibinti vieno smÅ«gio metu, arba smÅ«gio metu atsiradus vieno danties paslankumui, po kurio laiko galÄjo pradÄti ir Å¡alia esantis dantis, kas ir užfiksuota P. K. medicininių apžiÅ«rų metu.Apeliaciniame skunde V.
M. gynÄja nurodÄ, kad P. K. parodymai nenuoseklÅ«s, apklausiamas ar duodamas paaiÅ¡kinimus, jis skirtingai nurodo jo sužalojimo mechanizmÄ (vienÄ kartÄ nurodo, kad jam trenkta kumÅ¡Äiu, kitÄ kartÄ - jog delnu), klysta dÄl esminių įvykio aplinkybių, todÄl sudaro pagrindÄ apskritai suabejoti jo parodymais, taÄiau pastebÄtina, kad tai, jog nukentÄjÄs asmuo tiksliai neatsimena visų fizinio smurto prieÅ¡ jį panaudojimo detalių arba jas nurodo skirtingai (kuria rankos dalimi jam buvo smogta), skirtingai nurodo sužalojimo mastÄ (ar buvo prakirsta lÅ«pa, ar bÄgo kraujas, ar buvo kraujosruva), negali suponuoti iÅ¡vados, kad Å¡ie jo parodymų netikslumai yra esmingai prieÅ¡taringi ir dÄl to iÅ¡ viso negalima vadovautis Å¡io asmens parodymais.
Kaip tokį parodymų neatitikimo pavyzdį apeliaciniame skunde V. M. gynÄja nurodo ir liudytojo P. K. apklausÄ , per kuriÄ jis neva pakeitÄ parodymus dÄl sužalojimo pobÅ«džio â teigia, kad prakirsta lÅ«pa, bet nenurodo, kad klibÄtų dantys. TaÄiau iÅ¡ minÄtos P. K. 2013-07-08 apklausos (t. 1, b. l. 44-45) matyti, kad nurodydamas, jog jam prakirsta lÅ«pa jis detalizavo, kad dÄl Å¡io sužalojimo kreipÄsi į medicinos ekspertus. IÅ¡ byloje esanÄios specialisto iÅ¡vados Nr. G. 1372/13 (03) matyti, kad tyrimas baigtas tik 2013-07-10 (t. 1, b. l. 4), todÄl akivaizdu, kad neturÄdamas medicininio iÅ¡silavinimo ir dar nežinodamas tikslios specialisto iÅ¡vados dÄl jam padaryto sužalojimo masto, P. K. ir negalÄjo tiksliai medicininiais terminais apibrÄžti, kokie sužalojimai jam buvo padaryti.
Be to, aplinkybÄ, jog po smÅ«gio jam iÅ¡klibo dantys jis jau buvo nurodÄs savo pirminiame pareiÅ¡kime policijai prieÅ¡ 4 dienas â 2013-07-04 (t. 1, b. l. 43). GynÄjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra P. K., kaip konfliktiÅ¡kÄ ir nepagrįstus skundus raÅ¡antį asmenį, charakterizuojanti medžiaga, todÄl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V. M. atžvilgiu, negalÄjo remtis P. K. parodymais, nes turÄjo juos įvertinti kritiÅ¡kai ir atsižvelgti į tai, kad P. K. kaltinimai tikÄtinai yra kerÅ¡tas jam neįtikusiam kaimynui, be to, P. K. taip pat patvirtino, kad dÄl elgesio problemų lankosi pas psichologÄ , kas rodo, kad P. K. turi psichologinių elgesio problemų.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad vertinant parodymų patikimumÄ , be kita ko turi bÅ«ti atsižvelgiama į parodymus duodanÄių asmenų santykį su bylos Å¡alimis, jų psichologinÄ bÅ«senÄ , taÄiau Å¡ios aplinkybÄs vertinamos kompleksiÅ¡kai greta kitų ir joms negali bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinÄ reikÅ¡mÄ. Vien tik tai, kad tarp P. K. ir V. M. yra prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, kad P. K. turi V. M. asmeninio pobÅ«džio ir turtinių pretenzijų savaime nereiÅ¡kia, kad teismas negali remtis nukentÄjusiojo P. K. parodymais dÄl V.
M. jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriuos patvirtina ir byloje esantys objektyvÅ«s duomenys â iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ P. K. medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 27-28), specialisto iÅ¡vada Nr. G1372/13 (03) (t. 1, b. l. 4), ekspertizÄs aktas (t. 2, b. l. 24-25). Ä®rodymų pripažinimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str. TaÄiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu.
BylÄ nagrinÄjantis teismas turi iÅ¡skirtinÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nusprÄsti dÄl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkreÄioje byloje įrodinÄtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga â turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginÄ visumÄ ir tik po to darant apibendrinanÄias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mÄs, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.
PrieÅ¡ingai negu teigiama V. M. gynÄjos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dÄl V. M. ginÄijamų aplinkybių, Å¡ių reikalavimų nepažeidÄ, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinÄmis bylos aplinkybÄmis ir jų pagrindu padarytomis teismo iÅ¡vadomis dÄl to, kad V.
M. 2013-07-04 apie 11.30 val. P. K. kumÅ¡Äiu sudavÄ Ä¯ veido sritį, taip padarÄ pogleivines kraujosruvas apatinÄje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II0 paslankumÄ , kas sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikimÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui Å¡ioje dalyje svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas.
Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarÄ, tinkamai kvalifikavo nuteistojo V. M. nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., teisingai paskyrÄ bausmÄ, bei tinkamai iÅ¡sprendÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 ir 3 p., 329 str. 1 p., 330 str., 331 str.,n u s p r e n d ž i a:panaikinti KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dÄl P. K. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d., ir priimti naujÄ nuosprendį:
P. K. dÄl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). V. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Panaikinti KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dÄl V. M. bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ P. K..Nuteistojo bei privataus kaltintojo V. M. gynÄjos ir įgaliotosios atstovÄs apeliacinį skundÄ atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjų kolegijos pirmininkas                                       Linas PauliukÄnas TeisÄjai                                                                 Dalia KurseviÄienÄ Violeta MiliuvienÄ