Legislator Case Law & Legislation
a8ed2413-3cc6-415d-8915-ef3ff16aecae AI generated

a8ed2413-3cc6-415d-8915-ef3ff16aecae · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a8ed2413-3cc6-415d-8915-ef3ff16aecae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant nuteistajam ir privačiam kaltintojui V. M. ir jo gynėjai bei įgaliotajai atstovei Juritai RepÅ¡ienei,nuteistajam ir privačiam kaltintojui P. K. ir jo gynėjui bei įgaliotajam atstovui Irmantui BalčiÅ«nui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo bei privataus kaltintojo P. K. ir nuteistojo bei privataus kaltintojo V.

Legislator headnote

AI generated

a8ed2413-3cc6-415d-8915-ef3ff16aecae · Klaipėdos apygardos teismas: Dar 2013-07-04 pareiÅ¡kime policijai apeliantas nurodė patirto sužalojimo aplinkybes, kurias detaliau paaiÅ¡kino 2013-07-08 apklausiamas liudytoju. P. K. pareiÅ¡kimo tyrimo metu 2013-07-15 apklausiamas V. M. nurodė, jog jis smurto P. K. atžvilgiu nenaudojo, tačiau patyrė spyrį į kojÄ , nenurodydamas sužalojimo masto, apie kurį iÅ¡samiai papasakojo bylos nagrinėjimo metu, kÄ patvirtino liudytoja J. M. teigdama, kad V. M. koja buvo mėlyna, buvo guzas, dėl ko buvo perkami vaistai kojos gydimui. Apie V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L. Pauliukėnas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-557/2015Teisėjas V. Vainius                          Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00004-2014-1                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.;1.2.4.8.2.; 2.4.6.; 2.4.7; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant nuteistajam ir privačiam kaltintojui V. M. ir jo gynėjai bei įgaliotajai atstovei Juritai RepÅ¡ienei,nuteistajam ir privačiam kaltintojui P. K. ir jo gynėjui bei įgaliotajam atstovui Irmantui BalčiÅ«nui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo bei privataus kaltintojo P. K. ir nuteistojo bei privataus kaltintojo V.

M. gynėjos bei įgaliotosios atstovės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:V. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir skirta BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Dėl kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d. V. M. iÅ¡teisintas,P. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. P. K. iÅ¡teisintas.Nuosprendžiu iÅ¡ V. M. nukentėjusiajam P. K. priteista 47,35 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos 1500 Lt, viso 2547,35 Lt.Nuosprendžiu iÅ¡ P. K. nukentėjusiajam V. M. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos 2000 Lt, viso 3000 Lt.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:V. M. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir tuo nežymiai jį sužalojo, o bÅ«tent: 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ties namo kieme esančiu Å¡iltnamiu, P. K. užėjus pasikalbėti dėl vykdomos veiklos, susijusios su automobilių remontu ir nuolatinės tarÅ¡os, V.

M. P. K. spjaudamas jam į veidÄ kumščiu sudavė į veido sritį, taip padarė pogleivines kraujosruvas apatinėje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II0 paslankumÄ , kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikimÄ .P. K. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, P. K. atėjus į V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , jis pradėjo reikÅ¡ti nepagrįstas ir neteisėtas pretenzijas dėl žemės sklypo naudojimo, Å¡aukė ant V.

M. spjaudydamasis seilėmis, keikėsi jo atžvilgiu rusiÅ¡kais keiksmažodžiais, po ko nepaklusdamas reikalavimui pasiÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo, nenorėdamas iÅ¡eiti, tyčia koja spyrė V. M. į deÅ¡inę kojÄ , tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ , po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ žemės sklypo.P. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad nevieÅ¡ai įžeidė žmogų, o bÅ«tent, kad 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, P. K. atėjo į V. M. sklypÄ ir Å¡aukė ant jo, spjaudėsi, keikėsi rusiÅ¡kais keiksmažodžiais.

Apylinkės teismas P. K. dėl Å¡io kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. iÅ¡teisino, nenustatęs jo veiksmuose bÅ«tino Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymio tyčios ir konstatavęs, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip emocijų proveržis susidariusioje situacijoje.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jį iÅ¡teisinti, jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria teismas pripažino jį kaltu yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ , neiÅ¡samiai atliktus įrodymų tyrimÄ teisme, o teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl apelianto veiksmais tariamai padarytos nusikalstamos veikos.Apeliantas pažymi, kad teismas, tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus duomenis, ir darydamas iÅ¡vadÄ , jog jis tyčia spyrė V.

M. į deÅ¡inę kojÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ žemės sklypo, tai darė pažeisdamas BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje. Esminis pažeidimas - tai neiÅ¡samus bylos nagrinėjimas. Teismas, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡ydamas įrodymų vertinimÄ , veikos kvalifikavimÄ , nesilaikė ir taip pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimÄ , kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais ne tik grindžiamos teismo iÅ¡vados, bet ir turi bÅ«ti nurodyti aiÅ¡kÅ«s bei nedviprasmiÅ¡ki argumentai bei motyvai, kuriais remiantis teismas atmeta ar atsisako priimti kitus įrodymus.

Teismas privalėjo iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymus, kuriais jis grindžia savo iÅ¡vadas, jog apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Teismas nuosprendyje paliko daug abejonių, kurių gynyba Å¡iame teisminiame procese nebegali kvestionuoti, todėl apeliacinio proceso metu reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ , idant bÅ«tų aiÅ¡ku, ar Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra abejotinų teiginių ir įrodymų vertinimų, kurie visais atvejais aiÅ¡kinami kaltininko naudai - EŽTT taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ ir juos vertindamas, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų, bÅ«tent detaliai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su tariamu fizinio skausmo sukėlimu V. M.. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog konfliktas tarp P. K. ir V. M. kilo dėl P. K. kaltės. Bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, jog V. M. atsisakius bendrauti su juo per tvorÄ , jis V.

M. sutikimu užėjo pas V. M. į kiemÄ , kur abu susėdo ant kibirų pabendrauti, po ko jam pasiteiravus V. M. apie Å¡iltnamio statybos teisėtumÄ , jis patyrė smurtinius veiksmus iÅ¡ V. M., ko pasekoje jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie tai, kad P. K. pas V. M. į žemės sklypÄ atėjo agresyviai nusiteikęs, byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus V. M. subjektyvius parodymus. Tai, kad V. M. ir P. K. nesutarė dėl V. M. žemėje vykdomos nuolatinės komercinės veiklos – sunkiasvorių transporto priemonių remonto, sistemingo važinėjimo ir triukÅ¡mo kėlimo, kas ilgÄ laikÄ kenkė P. K. ir jo Å¡eimos narių sveikatai, gyvenimo kokybei, patvirtina duomenys iÅ¡ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei paties V.

M. parodymai, jog jo kieme buvo vykdoma komercinė veikla susijusi su sunkiasvorių transporto priemonių remontu. Apeliantas nesutinka, jog yra konfliktiškas žmogus, o teismas, vertindamas jo asmenybę, rėmėsi V. M. ir liudytojų J. M., A. S., J. J., kuris piktybiškai kenkia jo ūkiui naikindamas naminius paukščius, parodymais, kurie buvo suinteresuoti, kad V. M. išvengtų atsakomybės dėl panaudoto smurto P. K. atžvilgiu.Teismas, priimdamas nuosprendį P. K. atžvilgiu, nevertino parodymų nuoseklumo ir stabilumo.

Dar 2013-07-04 pareiÅ¡kime policijai apeliantas nurodė patirto sužalojimo aplinkybes, kurias detaliau paaiÅ¡kino 2013-07-08 apklausiamas liudytoju. P. K. pareiÅ¡kimo tyrimo metu 2013-07-15 apklausiamas V. M. nurodė, jog jis smurto P. K. atžvilgiu nenaudojo, tačiau patyrė spyrį į kojÄ , nenurodydamas sužalojimo masto, apie kurį iÅ¡samiai papasakojo bylos nagrinėjimo metu, kÄ patvirtino liudytoja J. M. teigdama, kad V. M. koja buvo mėlyna, buvo guzas, dėl ko buvo perkami vaistai kojos gydimui. Apie V.

M. patirtÄ sužalojimÄ tvirtino ir liudytojas A. S., kuris teigė, kad įvykio dienÄ buvo pas V. M. ir matė sužalotÄ V. M. kojÄ . Tačiau bylos nagrinėjimo metu netirtos ir neįvertintos aplinkybės, kaip A. S. galėjo matyti V. M. sužalotÄ kojÄ , be to, pažymima, kad V. M., Klaipėdos rajono policijos komisariatui nagrinėjant apelianto pareiÅ¡kimÄ , nekėlė jokių pretenzijų, o taip pat neaiÅ¡kino jokių aplinkybių dėl kojos sužalojimo pobÅ«džio bei masto. Pretenzijas dėl patirto fizinio skausmo V.

M. pareiÅ¡kė, 2013-11-22 kreipdamasis pareiÅ¡kimu i Klaipėdos rajono policijos komisariatÄ po 2013-11-06 siÅ«lymo taikiai spręsti žalos atlyginimo klausimÄ dėl augalų sunaikinimo ir turto suniokojimo. V. M. pareiÅ¡kimo tyrimo metu P. K. taip pat teikė analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie konflikto aplinkybes, kurie nekito ir privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas laiko neįtikėtinu, kad V. M., patyręs tokio pobÅ«džio kojos sužalojimÄ , dėl ko pirko vaistus kojos gydymui, kuriÄ gydė neva dvi savaites, nebÅ«tų kreipęsis prieÅ¡prieÅ¡iniu pareiÅ¡kimu į policijos įstaigÄ tuo pat metu, kaip ir P. K., juolab, kaip teigė V.

M., jog jam labai skaudėjo kojÄ . Pats V. M. nuolat teigė, jog apeliantas konfliktiÅ¡kas, skundžia jį įvairioms įstaigoms dėl jo vykdomos veiklos, tačiau neva patyrus tokio pobÅ«džio kojos sužalojimÄ , kurios skausmus teko kęsti net dvi savaites ir nesikreipti į teisėsaugÄ vien dėl to, kad neva iÅ¡vengti didesnių konfliktų, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka. Be to, bylos nagrinėjimo metu nesiaiÅ¡kinta, ar V. M. spirta į kojÄ buvo dėvint avalynę, ir pan.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus (BPK 242 str. 1 d.) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ (BPK 20 str. 5 d.). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi įrodymų įvertinimo ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu motyvai (BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 3 p.) Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Vadinasi, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (LAT nutartis Nr. 2K-43/2006).Bylos nagrinėjimo metu V. M. gynėja siekė įrodyti, kad P. K. patyrė sužalojimus ne dėl jo suduotų smÅ«gio, o griÅ«damas, tačiau tokius teiginius paneigė ekspertas R. P., apklausiamas aiÅ¡kiai įvardindamas, kad apelianto sužalojimai patirti smÅ«giuojant kumščiu, todėl lieka neaiÅ¡ku, kaip P. K., patyręs kÅ«no sužalojimÄ , tai yra kumščiu gaudamas į veido sritį, dar įstengė spirti koja V.

M. į deÅ¡inę kojÄ , ko pasekoje, kaip nurodė V. M. ir liudytojai J. M. ir A. S., kojoje buvo gumbas, po ko atsirado mėlynė, dėl ko gydymui buvo reikalingi vaistai, kojos skausmus jautė dvi savaites, o nuo skausmo Å¡lubavo.Apelianto manymu tai, kad teismo nuomone apie V. M. patirto sužalojimo aplinkybes patvirtino J. M. ir A. S., neduoda pagrindo neginčytinai iÅ¡vadai, kad byloje buvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, byloje nepakanka duomenų iÅ¡vadai, kad V.

M. butų buvęs sužalotas apelianto veiksmais. Liudytojai, kurie patvirtino V. M. teiginius apie tariamÄ sužalojimÄ , yra jam artimi asmenys: J. M. – sutuoktinė, A. S. – artimas pažįstamas, todėl akivaizdu, jog jų parodymai duoti V. M. naudai siekiant pagelbėti apsiginti nuo pareikÅ¡to privataus kaltinimo. Pažymėtina, kad be J. M. ir A. S. parodymų apie tariamÄ V. M. patirtÄ fizinį skausmÄ , kitų objektyvių duomenų byloje nėra, todėl teismo iÅ¡vada, kad P. K. sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , yra nepagrįsta.

Teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-402/2013). Apeliaciniu skundu nuteistojo ir privataus kaltintojo V. M. gynėja bei atstovė praÅ¡o V.

M. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti, P. K. civilinį ieškinį atmesti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. K. išteisinimo ir jį nuteisti pagal BK 155 str. 2 d., nurodo, kad V. M. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., nes šios nusikalstamos veikos nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu grindžiamas tik paties nukentėjusiojo P. K. parodymais, įvykio tiesiogiai nemačiusios nukentėjusiojo P. K. sutuoktinės R. K. netiesioginiais parodymais ir specialisto išvada, tačiau byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones dėl smurto pavartojimo, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik spėjimais ir prielaidomis, byloje nepašalintos abejonės dėl V.

M. kaltės ir nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų V. M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytas nei vienas liudytojas, kuris bÅ«tų tiesiogiai matęs ir patvirtinęs P. K. nurodomas aplinkybes apie P. K. sužalojimÄ . Konfliktas tarp P. K. ir V. M. vyko V. M. priklausančiame žemės sklype, Å¡io konflikto niekas nematė (tÄ pripažino ir patvirtino ir pats P. K.), taigi byloje nebuvo nei vieno asmens, kuris bÅ«tų patvirtinęs, kad P. K. sužalojo V.

M.. Tai, kad P. K. sužalojo V. M., teigia tik pats nukentėjusysis P. K., tačiau jo parodymai dėl sužalojimo yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, be to, P. K. turi motyvÄ ir tikslÄ konfliktuoti su nuteistuoju. Nukentėjusiojo P. K. parodymai nuo pat kreipimosi į policijÄ dienos buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jo pateiktos įvykio versijos keitėsi net ne kelis kartus, jis vis keisdavo savo parodymus dėl esminių bylos aplinkybių ir nuolat kėlė naujas versijas apie jo patirtus sužalojimus: 2013-07-04 pareiÅ¡kime Klaipėdos rajono PK P. K. nurodė, kad V.

M. spjovė jam į veidÄ ir trenkė kumščiu į veidÄ , ko pasekoje kliba 2 dantys (Å¡iame pareiÅ¡kime jokie kiti P. K. padaryti sužalojimai nenurodyti); 2013-07-08 apklausos metu P. K. nurodė, kad V. M. jam ranka trenkė į veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ (apklausos metu P. K. nepatvirtino 2013-07-04 pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kad buvo sužalotas kumščiu ir taip pakeitė parodymus dėl sužalojimo pobÅ«džio); 2013-12-03 paaiÅ¡kinime P. K. nurodė, kad V. M. jam delnu trenkė į veidÄ , dėl ko po smÅ«gio nuvirto (nenurodo, kad dėl to bÅ«tų patyręs kokių nors kitokių sužalojimų, įskaitant dantų klibėjimÄ ); 2014-02-07 pareiÅ¡kime dėl privataus kalinimo proceso pradėjimo P. K. nurodė, kad V.

M. kumščiu sudavė į veido sritį, taip padarydamas pogleivinę kraujosruvÄ ir dantų paslankumÄ (tačiau nenurodė, kad P. K. bÅ«tų buvęs pargriautas ar jam bÅ«tų prakirsta lÅ«pa); 2014-04-24 taikomojo posėdžio metu P. K. paaiÅ¡kino, kad V. M. „dėjo su kuolu ir vos neužmušė“ (prieÅ¡ tai nebuvo nurodęs, kad buvo panaudotas koks įrankis); 2014-06-16 teisiamojo posėdžio metu P. K. parodė, kad V. M. „vožė man ir aÅ¡ nuvirtau" ir „sudavė delnu tiesiai į lÅ«pÄ .

Kraujas bėgo", „subėgo visas kiemas, aÅ¡ pabėgau, nes bÅ«tų užmušę“ (nors ankščiau nebuvo parodęs, kad kas bÅ«tų atbėgęs į kiemÄ ir grasinęs užmuÅ¡ti).IÅ¡ karto po įvykio kreipęsis į policijÄ P. K. nurodė, kad jam dėl sumuÅ¡imo kliba dantys, tačiau nenurodė aplinkybės, jog yra prakirsta lÅ«pa, tuo tarpu P. K. sutuoktinė R. K., apklausta teisme kaip liudytoja nurodė, kad P. K. į namus grįžo prakirsta lÅ«pa, tačiau nepatvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykio P. K. bÅ«tų pradėję klibėti dantys.

Specialisto iÅ¡vadoje nr. G 1372/13(03) nėra užfiksuotas P. K. lÅ«pos prakirtimas, o teismo medicinos specialistas R. P., apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad jei P. K. bÅ«tų buvusi prakirsta lÅ«pa, toks sužalojimas bÅ«tinai bÅ«tų fiksuotas specialisto iÅ¡vadoje, tokiu bÅ«du tiek P. K., tiek R. K. parodymai apie prakirstÄ lÅ«pÄ bylos nagrinėjimo metu buvo paneigti specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03) ir teismo medicinos specialisto R. P. apklausa. Bylos nagrinėjimo metu P. K. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra skirtingi, kodėl kaskart pasakodamas apie įvykį, jis prisimena vis kitokias aplinkybes.

Pastebėtina, kad konfliktas tarp P. K. ir V. M. truko labai trumpÄ laikÄ , pasak P. K., jam buvo suduotas vienas smÅ«gis, todėl akivaizdu, kad P. K. galėjo ir turėjo įsiminti jo sužalojimo aplinkybes ir jo parodymai apie sužalojimo pobÅ«dį turėjo bÅ«ti nuoseklÅ«s nuo pirminio procesinio veiksmo atlikimo. Tai, kad P. K. viso proceso metu keitė parodymus dėl esminių aplinkybių, sudaro pagrindÄ apskritai suabejoti P. K. kaltinimais V. M. atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į bylos metu surinktus duomenis apie P. K. asmenybę ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ kaimynų atžvilgiu.             Tiek K., tiek M. pripažino, kad jų tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki dėl P. K. nepagrįstų reikalavimų perkelti įvažiavimÄ , persodinti medelius ir pan.

Didžioji dalis P. K. parodymų teismo posėdžių metu buvo skirta ne bylos dėl sužalojimo aplinkybių aiÅ¡kinimui, o P. K. priekaiÅ¡tams kaimynams dėl, P. K. manymu, netinkamo jų elgesio. P. K. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog su privataus kaltinimo skundu nebÅ«tų kreipęsis į teismÄ , jei V. M. bÅ«tų sutikęs atlyginti 5000 Lt žalÄ už medelius ir paÅ¡to dėžutę, o bÅ«tent tokio dydžio neturtinės žalos P. K. pareikalavo Å¡ioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu tiek į bylÄ pateikti dokumentai, tiek apklausti liudytojai patvirtino, jog P. K. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, konfliktuojanti ne tik su V.

M., bet ir su kitais kaimynais, nuolatos ieÅ¡kantis priekabių, pats pažeidinėjantis teisės aktų reikalavimus. P. K. nuolatos skundžia tiek V. M., tiek kitus kaimynus įvairiausioms institucijoms, tačiau jo skundai nepasitvirtina. Tuo tarpu pats P. K. yra baustas už netinkamÄ teisės aktų laikymÄ si. Skunde pažymima, kad net bylos nagrinėjimo metu P. K. nesusilaikė nuo netinkamo elgesio ir prieÅ¡ 2014-09-11 teisiamÄ jį posėdį Klaipėdos rajono apylinkės teismo patalpose prie 2-os teismo posėdžių salės iÅ¡keikė į bylÄ liudytoju pakviestÄ J.

J. bei, siekdamas įbauginti liudytojÄ ir priversti jį atsisakyti liudyti, grasino jam. Dėl Å¡ių P. K. veiksmų bylos liudytojas J. J. kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatÄ , ir 2014-10-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje nubaudė P. K. administracine bauda. Šį nutarimÄ apeliantė praÅ¡o prijungti prie bylos. Bylos nagrinėjimo metu 2014-09-11 teisiajame posėdyje P. K. taip pat patvirtino, kad dėl elgesio problemų lankosi pas psichologÄ , kas rodo, kad P. K. turi psichologinių elgesio problemų.

Tokiu bÅ«du, esant konfliktiÅ¡kiems, įtemptiems santykiams tarp abiejų kaltinamųjų, byloje esant P. K. kaip konfliktiÅ¡kÄ ir nepagrįstus skundus raÅ¡antį asmenį charakterizuojančiai medžiagai, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V. M. atžvilgiu, negalėjo remtis P. K. parodymais, nes turėjo juos įvertinti kritiÅ¡kai ir atsižvelgti į tai, kad P. K. kaltinimai tikėtinai yra kerÅ¡tas jam neįtikusiam kaimynui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo P. K. parodymus ne tik neatsižvelgė į jų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į tai, kad tarp P. K. ir V.

M. yra prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, kad P. K. turi V. M. pretenzijų dėl turto, jo naudojimosi. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek P. K., tiek V. M. ne kartÄ kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, seniÅ«nÄ , kitas institucijas dėl nuolat tarp jų vykstančių konfliktų. Bylos medžiaga liudija, kad santykiai tarp jų yra įtempti bei prieÅ¡iÅ¡ki, todėl akivaizdu, jog nukentėjusysis P. K. turėjo motyvÄ ir tikslÄ konfliktuoti su V. M.. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje situacijoje negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis nukentėjusiojo P. K. parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V.

M. atžvilgiu, rėmėsi liudytojos R. K. parodymais, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad R. K. pati įvykio nematė, parodymus davė tik apie tai, kÄ jai po įvykio pasakojo jos sutuoktinis P. K.. Taigi, teismas rėmėsi liudytojos, kuri pati tiesiogiai nematė įvykio, parodymais. Be to, kaip nustatė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp P. K. ir V. M. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, liudytoja R. K. yra P. K. sutuoktinė, todėl esant tokiems santykiams liudytojos R. K. parodymai turėjo bÅ«ti įvertinti labai kritiÅ¡kai, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalies R.

K. parodymų (apie P. K. lÅ«pos prakirtimÄ ) nepatvirtino nei specialisto iÅ¡vada, nei byloje apklaustas specialistas. Be to, P. K. ir liudytoja R. K. parodė, kad dėl sužalojimo P. K. buvo prakirsta lÅ«pa ir jis buvo kruvinas, tačiau liudytoju apklaustas A. S., kuris praėjus vos keletui minučių po įvykio matė ir bendravo su V. M., jį apžiÅ«rėjo, važiavo kartu automobiliu, jokio kraujo ant V. M. nepastebėjo, nors, jei V. M. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį P. K., dėl kurio jis kraujavo, neabejotinai pats V.

M. būtų išsikruvinęs. Tokiu būdu liudytojas A. S. taip pat nepatvirtino nukentėjusio P. K. ir jo sutuoktinės parodymų apie P. K. padarytus sužalojimus ir jų pobūdį. Tuo tarpu nukentėjusiojo P. K. parodymai yra priešingi V. M. parodymams ir, skirtingai nei P. K., V. M. parodymai yra nuoseklūs, tikslūs ir išsamūs. Tiek įvykio tyrimo policijoje metu, tiek bylos nagrinėjimo metu V. M. davė visiškai vienodus parodymus net ir dėl smulkiausių įvykio aplinkybių. Be to, V. M. parodymai visiškai sutapo su byloje apklaustų liudytojų A.

S. ir J. J. parodymais.Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03), neatsižvelgė ir neįvertino, kad ji suraÅ¡yta ir joje iÅ¡vada dėl sužalojimo padaryta remiantis iÅ¡imtinai P. K. pasakojimu specialistui apie sužalojimÄ (nors Å¡io P. K. pasakojimo niekas nepatvirtino), o vėliau P. K. parodymai dėl sužalojimo mechanizmo ir paties sužalojimo pobÅ«džio keitėsi iÅ¡ esmės. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03) paremta tuo, kad P. K. buvo suduotas smÅ«gis kumščiu - specialistas konstatavo, kad kumščiu suduotas smÅ«gis galėjo sukelti iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu P. K. nurodė, kad smūgis jam buvo suduotas ne kumščiu, o delnu. Byloje nėra jokios specialisto išvados, kuri patvirtintų, kad delnu suduotas smūgis galėjo sukelti išvadoje nurodytus sužalojimus. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad P. K. padaryti šie sužalojimai: pogleivinės kraujosruvos apatinėje lūpoje ir dantenų srityje, intraalveolinis 41 ir 31 dantų II0 laipsnio paslankumas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad P. K. yra diagnozuota parodontozė, kyla abejonė, ar išvadoje nurodytas intraalveolinis 41 ir 31 dantų II0 laipsnio paslankumas yra sužalojimo, ar ligos pasekmė.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1372/13(03) nurodyta, kad P. K. diagnozuota parodontozė, tačiau P. K. apžiÅ«rėjęs specialistas nesiaiÅ¡kino P. K. dantų ir žandikaulio bÅ«klės iki įvykio. Parodontozė - tai liga, kurios metu atsiranda kraujuojančios dantenos, dantų paslankumas (duomenys apie Å¡iÄ ligÄ bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti į bylÄ ). Specialistas iÅ¡vadÄ , kad dantų paslankumas atsirado nuo smÅ«gio, o ne buvo P. K. diagnozuotos ligos pasekmė, padarė neiÅ¡siaiÅ¡kinęs P. K. dantų bÅ«klės iki įvykio, nors, kaip teisme parodė P. K., dėl ligos dar prieÅ¡ 8 metus jam jau buvo protezuoti dantys.

Be to, liudytoja apklausta P. K. sutuoktinė R. K. taip pat negalėjo nurodyti, ar dantys iÅ¡klibo dėl įvykio, ar jau klibėjo ir anksčiau, tačiau patvirtino, kad nuo įvykio praėjus daugiau kaip metams P. K. klibančių dantų nesitvarkė. Tokiu bÅ«du negalima kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1372/13(03) nurodytas dantų paslankumas atsirado nuo smÅ«gio ir yra labiau tikėtina, kad, atsižvelgiant į P. K. amžių, jam prieÅ¡ 8 metus atliktÄ gydymÄ ir nustatytÄ parodontozės diagnozę, dantų paslankumas yra negydytos arba netinkamai gydytos parodontozės pasekmė.

Tokiu bÅ«du, specialisto iÅ¡vada Nr. G 1372/13(03) patvirtina tik tai, kad P. K. iÅ¡vados suraÅ¡ymo dienÄ buvo padaryti joje nurodyti sužalojimai, tačiau Å¡i iÅ¡vada nepatvirtina, kad Å¡iuos sužalojimus P. K. padarė bÅ«tent V. M., todėl byloje nesant jokių kitų tiesioginių V. M. kaltės įrodymų, vien Å¡ia iÅ¡vada remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima.Skundu pažymima, kad esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iÅ¡ esmės tik nukentėjusiojo P. K. parodymais, nes tiesioginių įvykio liudytojų nėra, kurie prieÅ¡tarauja kaltinamojo parodymams, ir sužalojimais, kurie galėjo atsirasti nesant nusikaltimo, esant blogiems santykiams tarp P. K. ir V.

M., atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nusikalstamos veikos pobÅ«dį, liko nepaÅ¡alintos abejonės ir negalima teigti, kad įrodymai neginčijamai patvirtina V. M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . P. K. iÅ¡keltas kaltinimas dėl V. M. smurtavimo prieÅ¡ jį yra grindžiamas abejotinais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo parodymais, kurie dėl įvykio esminių aplinkybių nebuvo nuoseklÅ«s ir nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1372/13(03) yra konstatuoti tam tikri sužalojimai, tačiau bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog Å¡is sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam P. K. buvo padarytas bÅ«tent V.

M. veiksmais. Apylinkės teismas, besÄ lygiÅ¡kai vertinęs nukentėjusiojo P. K. parodymus ir specialisto iÅ¡vadÄ kaip patikimus įrodymų Å¡altinius, neįvertino kitų aplinkybių, kurios leidžia abejoti tokių įrodymų patikimumu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones dėl smurto panaudojimo aplinkybių, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika, jog visos abejonės, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nukentėjusiajam P. K. nustatytus sužalojimus tyčiniais veiksmais padarė V.

M.. Vien specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiojo P. K. sužalojimai, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog sužalojimus padarė V. M.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. K. nepagrįstai išteisintas pagal BK 155 str. 2 d. Pagal BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Minėtos teisės normos prasme įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse.

Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį.Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad P. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 2 d., būtinojo požymio - tyčios, todėl jo veiksmai nelaikytini pavojingais ir nusikalstamais.

P. K., atėjęs į V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , reikÅ¡damas nepagrįstas ir neteisėtas pretenzijas dėl žemės sklypo naudojimo, Å¡aukė ant V. M., spjaudydamasis seilėmis, keikėsi rusiÅ¡kais keiksmažodžiais, tuo V. M. įžeisdamas, po ko, nepaklusdamas reikalavimui pasiÅ¡alinti iÅ¡ V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nenorėdamas iÅ¡ jo iÅ¡eiti, tyčia koja spyrė V. M. į deÅ¡inę kojÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po ko, keikdamas V.

M. įvairiais rusiÅ¡kais keiksmažodžiais ir taip dar kartÄ Ä¯Å¾eisdamas, pasiÅ¡alino iÅ¡ V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Bylos nagrinėjimo metu P. K. apskritai neigė iÅ¡keikęs V. M., nors 2013-07-08 liudytojo apklausos policijoje metu, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , pripažino ir pats patvirtino, jog jau pasibaigus konfliktui su V. M., iÅ¡eidamas iÅ¡ jam priklausančio žemės sklypo, V. M. iÅ¡keikė. Tai rodo, kad P. K. sÄ moningai, tyčia, jau pasibaigus konfliktui, rusiÅ¡kais keiksmažodžiais iÅ¡keikė V.

M., siekdamas jį pažeminti. Toks P. K. elgesys akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, ypač atsižvelgiant į tai, kad P. K. yra V. M. kaimynas. Skunde nurodoma, kad liudytojas A. S. parodo, jog nors paties konflikto nematė, tačiau girdėjo, kaip P. K. keikėsi ir plūdosi, kas patvirtina, jog P. K. keiksmažodžius V. M. atžvilgiu naudojo jau pasibaigus konfliktui. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas P. K., neatsižvelgė į tai, kad P. K.

į V. M. priklausantį žemės sklypÄ atėjo nusiteikęs konfliktiÅ¡kai, eilinį kartÄ reikÅ¡damas nepagrįstas pretenzijas, t. y. nuo pat pradžių siekė pažeminti V. M.. Todėl P. K. veiksmai, kai jis sÄ moningai, iÅ¡ anksto tam nusiteikęs, iÅ¡keikė V. M., vėliau, panaudojęs fizinį smurtÄ V. M. atžvilgiu, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos dar kartÄ jį iÅ¡keikė, laikytini ne susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto iÅ¡dava, o nusikalstama veika, todėl jis turėtų bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė.Teismo posėdyje nuteistasis ir privatus kaltintojas P. K. ir jo gynėjas bei įgaliotasis atstovas prašė tenkinti P. K. apeliacinį skundÄ , o nuteistojo ir privataus kaltintojo V.

M. gynėjos bei įgaliotosios atstovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo ir privataus kaltintojo V. M. gynėja bei įgaliotoji atstovė prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ , to paties prašė ir V. M..Nuteistojo ir privatus kaltintojo V. M. gynėjos bei įgaliotosios atstovės apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo ir privatus kaltintojo P. K. apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniuose skunduose keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantų manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

V. M. gynėjos bei įgaliotosios atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad P. K. nepadarė 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, be to, be pagrindo nuteisė V. M. pagal BK 140 str. 1 d. Privataus kaltintojo nukentėjusiojo P. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis taip pat buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d.BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Dėl kaltinimo P. K. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.).

BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ir padaryti kitokias iÅ¡vadas bei savo procesinį sprendimÄ grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ , įvertinti, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti ir pan.

Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius V. M. ir iÅ¡ dalies liudytojų J. M. bei A. S. (kurie, nors ir nematė paties įvykio, tačiau nurodė matę po įvykio sužalotÄ V. M.) parodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvykių sekÄ , susiję su kitais įrodymais, kurie vienas kitÄ patvirtina, ir nustatė, kad P. K., atėjęs į V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , pradėjo reikÅ¡ti nepagrįstas ir neteisėtas pretenzijas dėl žemės sklypo naudojimo, Å¡aukė ant V.

M. spjaudydamasis seilėmis, keikėsi jo atžvilgiu rusiÅ¡kais keiksmažodžiais, po ko nepaklusdamas reikalavimui pasiÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo, nenorėdamas iÅ¡eiti tyčia koja spyrė V. M. į deÅ¡inę kojÄ , tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ . Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, iÅ¡dėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pernelyg lakoniÅ¡ki, teismo iÅ¡vados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino juos P. K. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp P. K. ir V. M. kilo 2013-07-04 P. K. atėjus į V. M. kiemÄ pasikalbėti. V. M. teigimu, jam bekalbant su P. K., Å¡is spyrė V.

M. į kojÄ , dėl ko kojoje iššoko gumbas, kuris skaudėjo kelias savaites, žmona pirko vaistus kojos gydimui. Tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad P. K. bÅ«tų spyręs V. M., nėra – V. M. versija grindžiama tik jo paties ir įvykio nemačiusių jo žmonos J. M. ir su V. M. gerus santykius palaikančio (t. 1, b. l.

98) A. S. parodymais. Kalbėdamas apie patirto sužalojimo mastÄ , V. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl smÅ«gio dvi savaites raiÅ¡as ėjo, tačiau pas gydytojÄ nesikreipė, negalvojo, kad paduos į teismÄ , žmona pasitarė su vaistininke ir nupirko vaistų (t. 1, b. l. 96). Liudytoja J. M. parodė, kad jai V. M. sakė, kad jam spyrė į kojÄ P. K., vyro koja, ta pati, kuriai buvo daryta operacija, buvo mėlyna, buvo guzas, koja nepraėjo skaudėti, naktį pabusdavo, gydė, pirko vaistus, tačiau kvitų neiÅ¡saugojo, vaistų įdėjo ir vyrui vykstant į reisÄ (t. 1, b. l. 98).

Liudytojas A. S. parodė, kad atėjęs pas V. M. pamatė, kad jo koja buvo nenormali, buvo didelis guzas (t. 1, b. l. 98). Analizuojant šiuos parodymus matyti, kad liudytojai nurodo, kad V. M. buvo smarkiai sužalota koja, tačiau nėra įtikima, jog matydamas, kad jam sužalota jau anksčiau operuota koja, kęsdamas didelius skausmus, nuo jų pabusdamas naktį ir net dvi savaites šlubuodamas, V. M. būtų nesikreipęs į medikus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad tiek V. M. (t. 1, b. l. 97), tiek ir P. K. parodė (t. 1, b. l. 97), kad įvykio metu P. K. buvo basas, o tai dar labiau mažina tikimybę, kad P. K., spirdamas V.

M. plika koja į kojÄ , galėjo padaryti tokio pobÅ«džio sužalojimÄ V. M.. Be to, neįtikima ir tai, kad V. M., bÅ«damas iÅ¡tiktųjų sužalotas, patirdamas ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir finansines iÅ¡laidas (tiek jis, tiek ir jo žmona nurodė, kad buvo perkami vaistai, kurių pirkimo čekiai nebuvo iÅ¡saugoti), žinodamas, kad P. K. nepraleidžia progos įvairioms institucijoms raÅ¡yti skundus dėl V. M. veiklos, iÅ¡ karto po įvykio bÅ«tų nesikreipęs į medikus ar policijÄ .

Apygardos teismas pažymi, kad net ir tuomet, kai Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo nagrinėjamas P. K. pareiÅ¡kimas, t. y. kai V. M. suprato, kad P. K. kreipėsi dėl konflikto į policijÄ (2013-07-15 jis buvo apklaustas policijoje), jis nesikreipė į medikus ar policijos pareigÅ«nus, nors nuo įvykio buvo praėję 11 dienų, ir pagal jo ir žmonos parodymus teisme, tuo metu dar buvo jaučiamos suduoto smÅ«gio pasekmės (vis dar Å¡lubavo). Ä® policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl jam padaryto sužalojimo V.

M. kreipėsi tik 2013-11-22, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo įvykio, kai sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo fakto nustatyti nebebuvo įmanoma.Tai, kad P. K. įspyrė V. M., apylinkės teismas grindė ir tuo, kad P. K. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad vien faktas, jog P. K. yra konfliktiÅ¡kas (tÄ galima matyti iÅ¡ byloje esančių kaimynų liudijimų) neleidžia daryti iÅ¡vados, kad 2013-07-04 konflikto metu P. K. atliko tyčinius veiksmus, siekdamas sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ V.

M.. Nors byloje yra duomenys, kad P. K. buvo nubaustas administracine tvarka dėl nedidelio chuliganizmo, t. y. už tai, kad įžeidžiamai kibo ir necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡keikė į teismo posėdį atvykusį kaimynÄ J. J. (t. 2, b. l. 5-6), taip pat kad P. K. konfliktuoja su kaimynais, raÅ¡o raÅ¡tus, skundžiÄ jų veiklÄ , praÅ¡o atlyginti nuostolius (t. 1, b. l. 37-38), tačiau byloje nėra duomenų, kad P. K. prieÅ¡ kaimynus anksčiau butų naudojęs fizinį smurtÄ ir taip bÅ«tų bandęs spręsti tarp jų kylančius konfliktus.

Tokiu bÅ«du, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie V. M. sužalojimo mastÄ ir mechanizmÄ , negalima neginčijamai konstatuoti, kad P. K. 2013-07-04 konflikto metu tyčia spyrė V. M. į kojÄ . Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčiÄ , t. y. kad jis suvokė savo puolamųjų smurtinių veiksmų prieÅ¡ kitÄ asmenį pobÅ«dį ir norėjo jį sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ . Tačiau byloje nepaneigta ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad net ir tuo atveju, jei P. K.

įspyrė V. M., tai galėjo atsitikti netyčia – P. K. galėjo įspirti griÅ«damas po V. M. jam suduoto smÅ«gio. Duodamas paaiÅ¡kinimÄ 2013-12-03 ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal V. M. pareiÅ¡kimÄ , metu, P. K. nurodė, kad „gal griÅ«damas netyčia galėjo įspirti jam į kojÄ , tačiau to nepamena“ (t. 1, b. l. 36), duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu P. K. nurodė, kad „kai jam davė, nuvirto ant nugaros, nespyrė, nes buvo basas“. TokiÄ Ä¯vykio versijÄ paneigiančių faktinių aplinkybių nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė ir apylinkės teismas.

Be to, nors pats V. M. po konflikto su P. K. savo sutuoktinei J. M. ir kaimynui A. S. nurodė kojos sužalojimo priežastį – P. K. spyrio versijÄ , apie kuriÄ jie paliudijo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau nesant jokių pirminių duomenų apie sužalojimo pobÅ«dį ir mechanizmÄ (be V. M. parodymų), įvykio nestebėjus kitiems asmenims (J. M. ir A. S. tik po įvykio nurodo matę sužalotÄ V. M. kojÄ ), taip pat neatmestina galimybė, kad susižaloti kojÄ ir taip patirti fizinį skausmÄ V.

M. galėjo ir pats – smÅ«giuodamas P. K. ar bandydamas jį iÅ¡vyti iÅ¡ savo kiemo. Pažymėtina, kad tarp proceso Å¡alių jau ilgÄ laikÄ tęsiasi prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai, todėl, kolegijos vertinimu, grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį P. K. iÅ¡imtinai jokiais kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais nepatvirtintais V. M. parodymais negalima, tuo labiau, kad dėl aukščiau jau aptartų aplinkybių tiek V. M., tiek ir J. M. bei A. S. parodymai kelia rimtų abejonių dėl jų patikimumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka Å¡iuo atveju privačiam kaltintojui; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis P. K. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nesilaikydamas Å¡ių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, jog P. K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 str. 4 ir 5 d., 305 str. nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 2 str. 3 d.) ir P. K. atžvilgiu priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 140 str. 1 d.

Esant tokioms aplinkybėms P. K. iÅ¡teisintinas pagal BK 140 str. 1 d nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.), V. M. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Privačiam kaltintojui V. M. pirmos instancijos teismas priteisė 2000 Lt atstovavimo pirmos instancijos teisme iÅ¡laidų, nes P. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu privataus kaltintojo nuteistojo V.

M. gynėja ir atstovė J. R. pateikė duomenis apie jos atstovaujamojo turėtas iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir dalyvavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje. PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetamas. Pagal BPK 106 str. 2 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos tik priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tik iÅ¡ nuteisto asmens. Kolegija pažymi, kad Å¡i nuostata galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Kita vertus, priteisiant iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Å ioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę abu nuteistieji - privatÅ«s kaltintojai. P. K. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka jis iÅ¡teisintas, todėl atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, V. M. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ P. K. nepriteistinos.P. K. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. Apeliaciniame skunde V.

M. gynėja ir atstovė nurodo, kad P. K. veiksmai, kai jis sÄ moningai, iÅ¡ anksto tam nusiteikęs, iÅ¡keikė V. M., vėliau, panaudojęs fizinį smurtÄ V. M. atžvilgiu, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos dar kartÄ jį iÅ¡keikė, laikytini ne susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto iÅ¡dava, o nusikalstama veika, todėl jis turėtų bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojęs BK 155 str. numatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų.

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu nuo 2015 m. liepos 10 d., BK 155 str. pripažintas netekusiu galios. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje – kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Veikos nusikalstamumÄ panaikina tas įstatymas, kuris visiÅ¡kai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį, numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių Å¡ios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi nuo 2015 m. liepos 10 d.

įstatymų leidėjas panaikino baudžiamÄ jÄ atsakomybę už įžeidimÄ pagal BK 155 straipsnį, todėl veika – įžeidimas, dėl kurios P. K. buvo iÅ¡teisintas – tapo nebenusikalstama. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti P. K. priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d. nėra pagrindo.Dėl kaltinimo V. M. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius P. K. ir iÅ¡ dalies liudytojos R. K. parodymus, teismo medicinos eksperto R. P. parodymus ir jo iÅ¡vadÄ nusprendė, kad V.

M., spjaudamas P. K. į veidÄ kumščiu sudavė į veido sritį, taip padarė pogleivines kraujosruvas apatinėje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II0 paslankumÄ , kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikimÄ ir taip padarė BK 140 str. 1 d. numatytÄ veikÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėja nesutinka su V. M. nuteisimu pagal 140 str. 1 d., neigia, kad jis vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį P. K., todėl teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, remdamasis tik paties nukentėjusiojo P. K. parodymais, įvykio tiesiogiai nemačiusios nukentėjusiojo P. K. sutuoktinės R.

K. netiesioginiais parodymais ir specialisto iÅ¡vada, tačiau byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones dėl smurto pavartojimo, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik spėjimais ir prielaidomis, byloje nepaÅ¡alintos abejonės dėl V. M. kaltės ir nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų V. M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.IÅ¡ byloje esančios medžiagos, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ 68-AT-00500-13 matyti, kad 2013-07-04 tarp V.

M. ir P. K. kilo konfliktas: 2013-07-04 pareiÅ¡kimu P. K. nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ , jam Å¡nekantis su V. M., Å¡is spjovė ir trenkė kumščiu jam į veidÄ , ko pasekoje kliba du dantys (t. 1, b. l. 43). 2013-07-10 P. K. apžiÅ«rėjo gydytojas P. Å ., kuris asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad trauma įvyko 2013-07-04, apžiÅ«rėjus stebimas dantenų paraudimas apie 41 ir 31 dantis, 41 ir 31 dantų II0 paslankumas, rentgeno nuotraukose lūžimų nestebima (t. 1, b. l. 27-28). 2013-07-05 – 07-10 suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G. 1372/13 (03) nurodyta, kad P. K. padaryti Å¡ie sužalojimai: pogleivinės kraujosruvos apatinėje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinis 41 ir 31 dantų II0 paslankumas.

IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad stebima dantų parodontozė (t. 1, b. l. 4). Apeliaciniame skunde V. M. gynėja nurodė, kad dantų paslankumas atsirado ne nuo smÅ«gio, o nuo negydomos ar netinkamai gydomos parodontozės, todėl nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija skyrė ekspertizę siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dantų paslankumas galėjo atsirasti parodontozės pasekoje. IÅ¡ byloje esančio komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)15 (03) matyti, kad sergant parodontoze pasireiÅ¡kia dantenų paraudimas, dantenų kraujavimas, ko nebuvo nustatyta pirminės objektyvios apžiÅ«ros metu, todėl neįtikėtina, kad 31 ir 32 dantų paslankumas P. K. galėjo atsirasti dėl nesveikatos bÅ«klės – peridontito, be paÅ¡alinio fizinio poveikio.

Toje pačioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad 31 ir 32 dantų paslankumas yra trauminės kilmės dėl patirto smÅ«ginio trauminio poveikio (t. 2, b. l. 24-25). Taigi minimu komisijinės ekspertizės aktu visiÅ¡kai paneigta V. M. gynėjos apeliaciniame skunde keliama versija, kad dantų paslankumas atsirado dėl ligos, o ne dėl V. M. smÅ«gio. Tai, kad P. K. trauma yra smÅ«gio ranka pasekmė, nurodė ir pirmos instancijos posėdžio metu apklaustas ekspertas R. P., kuris parodė, kad trenkta kietu buku daiktu – kumščiu, alkÅ«ne, o P. K. sužalojimas nebuvo sÄ lygotas dinaminio poveikio, t. y. nutiko ne P. K. pačiam krentant ar kur nors atsitrenkiant (t. 1, b. l. 120-121).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra nepaÅ¡alintos abejonės ir negalima teigti, kad įrodymai neginčijamai patvirtintų, kad Å¡iuos sužalojimus P. K. padarė bÅ«tent V.

M.. Apygardos teismas nesutinka su tokiu pateikiamu situacijos vertinimu. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo ir abi Å¡alys sutinka, kad P. K. ir V. M. susitiko ir tarp jų kilo konfliktas 2013-07-04 apie 11.30 val. IÅ¡ byloje esančios medžiagos, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ 68-AT-00500-13, matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ P. K. parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jam Å¡nekantis su V. M., Å¡is spjovė ir trenkė kumščiu jam į veidÄ , ko pasekoje kliba du dantys (t. 1, b. l. 43).

Taigi, chronologiniu požiÅ«riu tarp Å¡ių dviejų įvykių – P. K. ir V. M. konflikto ir P. K. pareiÅ¡kimo policijai suraÅ¡ymo praėjo pernelyg mažai laiko, kad bÅ«tų galima pagrįstai abejoti, jog P. K. buvo sužalotas ne V. M., o kito asmens. Taip pat pažymėtina, kad duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, R. K. parodė, kad P. K. išėjo pas V. M., o grįžęs pasakė, kad V. M. davė jam į veidÄ su ranka (t. 1, b. l. 97), kas taip pat patvirtina, kad bÅ«tent V.

M. smogė P. K..Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, V. M. gynėja iÅ¡kėlė klausimÄ dėl UAB „Šypsokis pasauliui“ medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių apie tai, kada P. K. patyrė traumÄ , kurios metu iÅ¡klibo 31 ir 32 dantys – P. K. UAB „Šypsokis pasauliui“ apsilankė 2014-11-04, t. y. praėjus daugiau nei metams po įvykio, o apsilankymo metu nurodė, kad traumÄ patyrė prieÅ¡ kelias savaites. Apygardos teisme dėl Å¡ių aplinkybių apklausus P. K., jis nurodė, kad pirmÄ kartÄ su klibančiu dantimi nuėjo 2014 lapkričio mėnesį, kai po įvykio buvo praėjo daugiau kaip metai laiko, iÅ¡ karto nesikreipė, bes neturėjo pinigų, tikėjosi, kad sugis.

Nuėjus jam pasakė, kad kentėti, kad paÅ¡alins dantį ir įdės implantÄ (t. 2, b. l. 32). P. K. pažymėjo, kad nuvykęs pas medikus nepateikė melagingų duomenų, sakė tik teisybę, o nurodydamas, kada įvyko įvykis pasakė jo datÄ , o ne „prieÅ¡ kelias savaites“ (t. 2, b. l. 32). Taigi P. K. teigia, kad minėtų dantų paslankumas atsirado po 2013-07-04 įvykio, o UAB „Šypsokis pasauliui“ medicininiuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad įvykis įvyko prieÅ¡ dvi savaites iki 2014-11-04, yra nesusikalbėjimo su mediku ar raÅ¡ymo apsirikimo pasekmė.

Apygardos teismas pažymi, kad UAB „Šypsokis pasauliui“ 2014-11-04 medicininiuose dokumentuose apraÅ¡ytas dantų paslankumas buvo užfiksuotas dar 2013-07-08 gyd. P. Å . įraÅ¡e P. K. medicininiuose dokumentuose, kuriuose nurodyta, kad trauma įvyko 2013-07-04 (t. 1, b. l. 27-28), tas pats traumos laikas ir tokios pačios jos sukeltos pasekmės (dantų paslankumas) nurodomos ir teismo medicinos eksperto R. P. pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1372/13 (03) (t. 1, b. l. 4). Tokiu bÅ«du byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad P. K. dantų paslankumÄ , užfiksuotÄ 2014-11-04 UAB „Šypsokis pasauliui“ medicininiuose dokumentuose, patyrė bÅ«tent traumos, įvykusios 2013-07-04 metu, o ne dvi savaites prieÅ¡ 2014-11-04, kaip klaidingai nurodyta 2014-11-04 UAB „Šypsokis pasauliui“ medicininiuose dokumentuose, todėl sistemiÅ¡kai vertinant byloje esančius medicininius P. K. dantų bÅ«klės duomenis, nėra pamatuoto pagrindo abejoti, kad dantų paslankumas, apraÅ¡ytas ir UAB „Šypsokis pasauliui“ iÅ¡raÅ¡uose yra traumos, įvykusios 2013-07-04, pasekmė.V.

M. gynėja baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad neaišku, kokie dantys buvo sužaloti – 31, 41 ar 32. 2013-07-08 gyd. P. Š. įraše P. K. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad stebimas 41 ir 31 danties II0 paslankumas (t. 1, b. l. 27-28), 2013-07-05 – 07-10 medicinos eksperto R. P. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G1372/13 (03) nurodoma, kad objektyviai stebimas I-II dantų paslankumas, t. y. 31 ir 32 danties paslankumas, tačiau išvadoje nurodomas 41 ir 31 danties paslankumas (t. 1, b. l. 4).

Å ie medicininiai dokumentai kartu su UAB „Šypsokis pasauliui“ duomenimis buvo vertinami komisijinės ekspertizės akte (t. 2, b. l. 24-25), kuriame nustatyta, kad ir 31, ir 32, ir 42 danties paslankumas galėjo susidaryti to paties smÅ«ginio poveikio pasekmėje, nepaisant to, kad papildomo danties paslankumas buvo nustatytas gydytojo odontologo po objektyvios apžiÅ«ros praėjus kuriam tai laikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ V. M. gynėjos pateiktos medicininės informacijos apie dantų numeracijÄ matyti (t. 2, b. l. 28-30), jog 31, 32 ir 42 dantys yra vienas Å¡alia kito priekinėje apatinio žandikaulio dalyje, todėl nėra jokios abejonės, kad visi Å¡ie dantys galėjo bÅ«ti iÅ¡klibinti vieno smÅ«gio metu, arba smÅ«gio metu atsiradus vieno danties paslankumui, po kurio laiko galėjo pradėti ir Å¡alia esantis dantis, kas ir užfiksuota P. K. medicininių apžiÅ«rų metu.Apeliaciniame skunde V.

M. gynėja nurodė, kad P. K. parodymai nenuoseklÅ«s, apklausiamas ar duodamas paaiÅ¡kinimus, jis skirtingai nurodo jo sužalojimo mechanizmÄ (vienÄ kartÄ nurodo, kad jam trenkta kumščiu, kitÄ kartÄ - jog delnu), klysta dėl esminių įvykio aplinkybių, todėl sudaro pagrindÄ apskritai suabejoti jo parodymais, tačiau pastebėtina, kad tai, jog nukentėjęs asmuo tiksliai neatsimena visų fizinio smurto prieÅ¡ jį panaudojimo detalių arba jas nurodo skirtingai (kuria rankos dalimi jam buvo smogta), skirtingai nurodo sužalojimo mastÄ (ar buvo prakirsta lÅ«pa, ar bėgo kraujas, ar buvo kraujosruva), negali suponuoti iÅ¡vados, kad Å¡ie jo parodymų netikslumai yra esmingai prieÅ¡taringi ir dėl to iÅ¡ viso negalima vadovautis Å¡io asmens parodymais.

Kaip tokį parodymų neatitikimo pavyzdį apeliaciniame skunde V. M. gynėja nurodo ir liudytojo P. K. apklausÄ , per kuriÄ jis neva pakeitė parodymus dėl sužalojimo pobÅ«džio – teigia, kad prakirsta lÅ«pa, bet nenurodo, kad klibėtų dantys. Tačiau iÅ¡ minėtos P. K. 2013-07-08 apklausos (t. 1, b. l. 44-45) matyti, kad nurodydamas, jog jam prakirsta lÅ«pa jis detalizavo, kad dėl Å¡io sužalojimo kreipėsi į medicinos ekspertus. IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G. 1372/13 (03) matyti, kad tyrimas baigtas tik 2013-07-10 (t. 1, b. l. 4), todėl akivaizdu, kad neturėdamas medicininio iÅ¡silavinimo ir dar nežinodamas tikslios specialisto iÅ¡vados dėl jam padaryto sužalojimo masto, P. K. ir negalėjo tiksliai medicininiais terminais apibrėžti, kokie sužalojimai jam buvo padaryti.

Be to, aplinkybę, jog po smÅ«gio jam iÅ¡klibo dantys jis jau buvo nurodęs savo pirminiame pareiÅ¡kime policijai prieÅ¡ 4 dienas – 2013-07-04 (t. 1, b. l. 43). Gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra P. K., kaip konfliktiÅ¡kÄ ir nepagrįstus skundus raÅ¡antį asmenį, charakterizuojanti medžiaga, todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V. M. atžvilgiu, negalėjo remtis P. K. parodymais, nes turėjo juos įvertinti kritiÅ¡kai ir atsižvelgti į tai, kad P. K. kaltinimai tikėtinai yra kerÅ¡tas jam neįtikusiam kaimynui, be to, P. K. taip pat patvirtino, kad dėl elgesio problemų lankosi pas psichologÄ , kas rodo, kad P. K. turi psichologinių elgesio problemų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant parodymų patikimumÄ , be kita ko turi bÅ«ti atsižvelgiama į parodymus duodančių asmenų santykį su bylos Å¡alimis, jų psichologinę bÅ«senÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės vertinamos kompleksiÅ¡kai greta kitų ir joms negali bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė reikÅ¡mė. Vien tik tai, kad tarp P. K. ir V. M. yra prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, kad P. K. turi V. M. asmeninio pobÅ«džio ir turtinių pretenzijų savaime nereiÅ¡kia, kad teismas negali remtis nukentėjusiojo P. K. parodymais dėl V.

M. jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriuos patvirtina ir byloje esantys objektyvÅ«s duomenys – iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ P. K. medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 27-28), specialisto iÅ¡vada Nr. G1372/13 (03) (t. 1, b. l. 4), ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 24-25). Ä®rodymų pripažinimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.

Priešingai negu teigiama V. M. gynėjos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl V. M. ginčijamų aplinkybių, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl to, kad V.

M. 2013-07-04 apie 11.30 val. P. K. kumščiu sudavė į veido sritį, taip padarė pogleivines kraujosruvas apatinėje lÅ«poje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II0 paslankumÄ , kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikimÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui Å¡ioje dalyje svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo V. M. nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę, bei tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 ir 3 p., 329 str. 1 p., 330 str., 331 str.,n u s p r e n d ž i a:panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl P. K. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d., ir priimti naujÄ nuosprendį:

P. K. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). V. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ P. K..Nuteistojo bei privataus kaltintojo V. M. gynėjos ir įgaliotosios atstovės apeliacinį skundÄ atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                 Dalia Kursevičienė Violeta Miliuvienė