2022-02-23 Nr. AB-4186-3-61-3-04092-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1305-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04092-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. R. R. R.. Y. Y. Y. Y. ir jų nepilnamečių vaikų F. K. K. K., Y. K. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. R. R. R.. Y. Y. Y. Y. ir jų nepilnamečių vaikų F. K. K. K., Y. K. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai K. R. R. R. (toliau – ir pareiškėja Y. Y. Y. Y. Y. (toliau – ir pareiškėjas) ir jų nepilnamečiai vaikai F. K. K. K., Y. K. K. K. (toliau – visi kartu ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21M33250 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1304 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog jų gyvenamojoje vietoje jiems kilo pavojus dėl vykstančio karinio konflikto ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomos diskriminacijos. Asmeninė pareiškėjų patirtis, įskaitant patirtus grasinimus ir nuolatinę baimę dėl bombardavimų buvo išdėstyta apklausos metu ir sudaro pagrindą suteikti jiems prieglobstį. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, K. R. R. R. Y. Y. Y. Y. Y. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai skundė Sprendimą nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

3. Pareiškėjų nuomone, Sprendimas nepagrįstas. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tiek Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatytas pareigas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjų Prašymas yra pagrįstas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamiems atliko paviršutiniškai, apsiribodamas bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjų savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

4. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog yra paprasti žmonės, užaugę ne europietiškoje kultūroje, neturintys gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jiems yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjai, atvykę ir pasiprašę prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo visas aplinkybes, kurias jie subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir neturėtų būti perkelta tik pareiškėjams. Pareiškėjai, remdamiesi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos parengto Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo (toliau – ir Vadovas) 82 ir 83 punktais teigia, jog asmuo, tvirtinantis bijąs būti persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, neprivalo įrodyti, kad šalies, iš kurios kilo, valdžios institucijos žinojo apie jo pažiūras iki jam iš jos išvykstant. Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjas (jo šeimos nariai) gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

5. Pareiškėjai teigė, kad padidintą individualią riziką patvirtina tai, jog prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) provincijoje nuolat vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) provincijos teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl iš (duomenys neskelbtini) provincijos masiškai bėga gyventojai. Sprendimo dalis dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų yra neargumentuota.

6. Pareiškėjai nurodė, kad tuo atveju, jei teismas konstatuotų, jog atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjų nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jų apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jų orumas bei nekils grėsmė sveikatai ar gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

7. Pareiškėjai, remdamiesi Vadovo 164 ir 165 punktų nuostatomis nurodė, kad užsienio invazija ar okupacija visoje šalyje ar jos dalyje gali sukelti persekiojimą dėl vienos ar daugiau priežasčių, išvardytų 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija). Atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjų skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, todėl Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjų Prašymą ir jų byloje esančius įrodymus, o esant poreikiui – atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo. Atsakovas uždraudė pareiškėjams K. R. R. R. Y. Y. Y. Y. Y. atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su aptartais sprendimais ir juos panaikinus, šis sprendimas turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjų Prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėjai Prašymą grindė tuo, kad šalia pareiškėjų kaimo prasidėjo karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jie labai bijojo susišaudymų bei kitų karinių veiksmų. Be to, pareiškėjai sulaukė grasinimų iš kaime gyvenančių žmonių, buvo nuolat šmeižiami, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą gyventi pas giminaitį. Perskelti toliau negalėjo, nes nenorėjo palikti gyvulių, tačiau baimė ir kitame mieste išliko, jie jautė grėsmę iš tų nepažįstamų žmonių. Sužinoję apie galimybę išvykti, nusprendė, kad nori gyventi saugiai ir išvyko. Realių argumentų, kas pareiškėjams grasino, kaip tai buvo daroma, nepateikė nei pareiškėjas, nei pareiškėja, kitų priežasčių, dėl kurių jiems kiltų pavojus, nė vienas iš jų nenurodė. Įvertinęs pareiškėjų pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojams iš esmės siejama su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė jiems tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

10. Atsakovas nurodė, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairėmis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. 2021 m. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o priimtas sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas.

11. Atsakovas pažymėjo, kad nekėlė reikalavimo pareiškėjams teisiškai kvalifikuoti aplinkybes. Pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjų kilmės valstybėje jie būtų persekiojami.

12. Atsakovas nesutiko, kad padidintą individualią riziką jiems patvirtina tai, jog (duomenys neskelbtini) provincijoje nuolat vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų. Tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės vykdomas atakas prieš (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas vietoves bei gyventojų persikėlimą iš paveiktų teritorijų yra suderinama, todėl tikėtina, kad pareiškėjai galėjo būti paveikti šių įvykių ir būti priversti pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau nei šios aplinkybės, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas, diskriminacija. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir iš esmės atitinka Migracijos departamento surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pareiškėjai kilmės valstybėje yra persekiojami. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti individualus ir pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Atlikus pareiškėjų situacijos tyrimą bei atsižvelgus į nustatytus pasakojimo trūkumus, Migracijos departamentas konstatavo, kad istorija, kuria pareiškėjai grindžia savo Prašymą, nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojams jį suteikti. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

13. Atsakovas dėl draudimo atvykti teigė, kad pareiškėjai klaidingai interpretuoja Įstatymo nuostatas, nes jų atžvilgiu nėra taikoma Įstatymo 125 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjų Prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog Prašymo pateikimas (bei prieglobsčio gavimas) Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjams buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 33 punkte nustatyta, kad esant pagrindui manyti, jog užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas. Taigi vienu sprendimu išsprendžiama užsieniečių teisinė padėtis, o prieštaravimo Įstatymo nuostatoms nėra.

14. Atsakovas nurodė, kad priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, jog įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjai iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21M33250 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams K. R. R. R. (K. R. R. R.. Y. Y. Y. Y. (Y. Y. Y. Y.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams K. R. R. R. (K. R. R. R.. Y. Y. Y. Y. (Y. Y. Y. Y.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1304 dalį, kuria pareiškėjų skundas dėl Sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas, likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklausos metu pareiškėjai nurodė, kad gyveno kaime prie sienos, kur nuolat vyksta kariniai veiksmai, taip pat, jog į jų namus įsiveržė ginkluota grupuotė ir privertė sakyti visą tiesą apie armiją. Pareiškėjas atsisakė, todėl jam pradėjo grasinti ir jis su visa šeima turėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. lėktuvu išskrido į (duomenys neskelbtini), viešbutyje praleido 2 dienas, trečią dieną iki Lietuvos Respublikos sienos juos atvežė automobilis ir 2021 m. rugpjūčio 1 d. jie kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjai atvyko turėdami pasus, tačiau sulaikymo metu juos perdavė Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnams.

17. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 5 d., metu pareiškėjai papasakojo, kad gyveno kaime, esančiame (duomenys neskelbtini) regione, (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurį sudarė 15 gyvenamųjų namų. Gyveno ramiai, ūkininkavo, kol šalia jų gyvenamosios vietovės prasidėjo karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) oro pajėgų ir (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko pareiškėjų gyvenimo kokybė suprastėjo, aplink buvo vykdomi kariniai veiksmai. Kaimo gyventojai pradėjo kaltinti pareiškėją (duomenys neskelbtini) oro pajėgoms išdavus (duomenys neskelbtini) buvimo vietą, jie ateidavo į pareiškėjų namus ir grasindavo susidorojimu. Vieną naktį nežinomi vyrai įsiveržė į namus ir bandė pareiškėją nužudyti, tačiau jiems sutrukdė pareiškėjo tėvas. Pareiškėjai kaime jautėsi prastai, buvo nuolat šmeižiami kitų kaimo gyventojų. Tikslių jų vardų ar pavardžių pareiškėjai nurodyti negalėjo, nepažinojo nė vieno žmogaus, gyvenančio jų kaimyniniuose namuose, todėl negalėjo tiksliai atsakyti, kokie žmonės buvo įsiveržę į jų namus. Po minėtų įvykių pareiškėjo tėvas ragino pareiškėjus išvykti, taigi jie išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur apsistojo pas giminaitį. Paklausti, ar nesvarstė galimybės išvykti į kitą (duomenys neskelbtini) vietą, pareiškėjai atsakė, jog nenorėjo palikti savo ūkio. Net ir būdami (duomenys neskelbtini) mieste jautė baimę būti persekiojami nežinomų žmonių, todėl kurį laiką neišeidavo iš namų. Įvertinę, jog visą laiką slėptis negalės, nes reikia išmaitinti ir aprūpinti vaikus ir sužinoję apie galimybę išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Europą, pareiškėjai nusprendė šia galimybe pasinaudoti. Pareiškėjai dėl minėto užpuolimo ir persekiojimo į vietos teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes buvo įsitikinę, kad policija jiems niekuo nepadės. Pareiškėjo tėvas pardavė automobilį, kad pareiškėjai turėtų pinigų kelionei ir parūpino jiems (duomenys neskelbtini) vizas. Turėdami vizas, pareiškėjai legaliai išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš ten nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjai nori likti ir saugiai gyventi Lietuvoje.

18. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 21M33250 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti Y. Y. Y. Y. Y. ir K. R. R. R. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl Y. Y. Y. Y. Y. ir K. R. R. R. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti Y. K. K. K. ir F. K. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką. Išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad įvertinus informaciją apie kilmės valstybę bei pareiškėjų pasakojimus, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį, todėl konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Nesutikdami su Sprendimu pareiškėjai 2021 m. spalio 28 d. pateikė skundą. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1304 jį atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos vertinimu, Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėjus, tinkamai įvertino jų paaiškinimus ir, atsižvelgęs į juos, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė, todėl Sprendimo nėra pagrindo naikinti.

19. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasus. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjai yra už savo kilmės valstybės ribų. Apklausų metu pareiškėjai teigė, kad kilmės šalyje jiems gresia pavojus, pareiškėją persekioja ir siekia nužudyti, nes jį apšmeižė išdavus (duomenys neskelbtini) slaptavietę (duomenys neskelbtini) oro pajėgoms, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų gyvenamojoje vietovėje smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

20. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjams (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjų baimė yra visiškai nepagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjams negresia kankinimai ar mirtis, todėl jie neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, pareiškėjai negalėjo įvardinti, kokie konkrečiai asmenys grasino pareiškėjui, kokiai partijai ar grupuotei šie asmenys priklauso. Iš pradžių pareiškėjai teigė, kad juos persekiojo to paties kaimo gyventojai, tačiau teismo posėdžio metu pakeitė savo paaiškinimus, ir nurodė, kad juos persekioja (duomenys neskelbtini), t. y. įvardijo visiškai naujas aplinkybes, nors po pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl teismas naujus paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, vertino kritiškai. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjų Prašymo motyvus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti, teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta; kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Remdamasis EPPB 2021 m. parengtomis gairėmis atsakovas nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (duomenys neskelbtini) regione, iš kurios yra kilę pareiškėjai, beatodairiško smurto lygis yra aukštas, tačiau nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas taip pat vertino, ar pareiškėjai nepriklauso nė vienai grupei, kurios, remiantis EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika ir nustatė, kad pareiškėjai yra jauni, darbingo amžiaus asmenys, (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje yra likę pareiškėjų giminaičiai, su kuriais, kaip pareiškėjai teigė apklausų metu, bendrauja iki šiol, jie visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Taigi atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, remiantis EPPB duomenimis, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat nėra pažeidžiami asmenys.

23. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija nerado, o pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų (nepateikė jokių įrodymų, pareiškėjas nežino kaimynų vardų, kurie tariamai jį persekioja), kad šiuo metu pareiškėjai ar pareiškėjų atstovaujami jų nepilnamečiai vaikai dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojami ar diskriminuojami, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai gyvena teritorijoje, kurioje beatodairiškas smurtas, remiantis 2021 m. EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjų deklaruojamą baimę grįžti, vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso.

24. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog, anot pareiškėjų, (duomenys neskelbtini) provincijoje nėra saugu gyventi, nes nuolat vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) oro pajėgų, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip pat savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Remiantis EPPB duomenimis, nė vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra regionų, kuriuose ginkluotas konfliktas apskritai nevyksta. Pareiškėjai nei atsakovui, nei teismui nenurodė individualių aplinkybių, padidinančių riziką patirti beatodairiško smurto veiksmus kilmės valstybėje, todėl pareiškėjų teiginiai šioje dalyje yra atmestini.

25. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjams Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad pareiškėjai be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjų pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Kaip matyti, priimdamas Sprendimą atsakovas nagrinėjo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjams. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjai neįvardijo kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų Prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų atmestas kaip nepagrįstas. Įvertinęs pareiškėjų atvykimo į Lietuvą aplinkybes (neteisėtai kertant Lietuvos–(duomenys neskelbtini) sieną), Prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas sprendė, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjų išsiuntimo yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti VSAT pareigūnų ir pristatyti į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėjai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojų tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėjai gali pasislėpti arba pasišalinti į Vokietiją, taigi nusprendė vykdyti jų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjai iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

27. Teismas pažymėjo, kad nors Migracijos departamentui ir suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų (išskyrus nepilnamečius pareiškėjų vaikus) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius pareiškėjų vaikus) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarę kokių nors teisės pažeidimų. Todėl pareiškėjų situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: Y. Y. Y. Y. Y. ir K. R. R. R. nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjus nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir jų pateikti prašymai išnagrinėti iš esmės skubos tvarka.

28. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo Y. Y. Y. Y. Y. ir K. R. R. R. atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki dvejų metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Y. Y. Y. Y. Y. ir K. R. R. R. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjų F. K. K. K. ir Y. K. K. K. vardu prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė jų įstatyminiai atstovai – tėvai, prašyme nurodytos aplinkybės tokios pačios, kaip ir tėvų. Pareiškėjai F. K. K. K. ir Y. K. K. K., atstovaujami pagal įstatymą tėvų, atskirų motyvų dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nesuformulavo. Teismas, remdamasis jau išdėstytais motyvais, sprendė, kad skundžiamuose Sprendimuose pagrįstai pareiškėjams F. K. K. K. ir Y. K. K. K., atstovaujamiems pagal įstatymą tėvų, nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), jie pagrįstai išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjams F. K. K. K. ir Y. K. K. K. neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jų duomenys neįvedami į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

III. 30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti.

31. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino pagrindinio įrodymo byloje – pareiškėjų apklausos. Pareiškėjų apklausoje dalyvavo du vertėjai, kurie dėl daugelio klausimų pateikė savo nuomonę ar interpretavo pareiškėjų pasisakymus plečiamai savo nuožiūra, jokie patikslinantys klausimai apklausos metu apie esmines aplinkybes užduoti nebuvo, o pareiškėjos apklausa prasidėjo po 18 valandos. Tokiu būdu gauta pareiškėjų pateikta informacija nėra nei nuoseklus pasakojimas nei išsami informacija – tai yra atskiri pabiri atsakymai į užduotus klausimus. Todėl atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamiems iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjų savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

32. Pareiškėjai teigia, kad yra paprasti žmonės, užaugę ne europietiškoje kultūroje, neturi gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjai nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui, tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

33. Pareiškėjai teigia, kad jų grėsmės pagrindas buvo apolitiškumas, nes kilmės šalyje ir konkrečiai jų gyvenamojoje vietovėje nuolat vykstant kariniams veiksmams, negalima nepriklausyti ir ar neremti kažkurios iš kariaujančių pusių, nes tokiu atveju tampi priešu visoms kariaujančioms pusėms. Pareiškėjai remiasi JTVPK vadovo 82 ir 83 punktais. Padidintą individualią rizika patvirtina ir tai, kad prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) provincijoje, nuolat vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios bombarduoja (duomenys neskelbtini) provincijos teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, nesaugu, todėl iš (duomenys neskelbtini) provincijos masiškai bėga gyventojai. Nors atsakovas pasisakė, kad remiantis kilmės šalies informacija saugumo lygis kilmės šalyje yra pakankamas, jog nebūtų suteikiama tarptautinė apsauga, pareiškėjų manymu, atsakovas rėmėsi pasenusia ir neaktualia informacija. Atsakovas turėjo ištirti ne tik teisės aktus, bet ir jų praktinį veikimą, nes tik taip galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjai susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) nuolat blogėja, išpuoliai prieš civilius pasidarė kasdienybė.

34. Pareiškėjai teigia, kad nors formaliai atsakovas Sprendime nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjų kilmės šalį, tačiau taip nėra – Sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. EPPB ataskaita, tačiau jokios nuorodos į šį dokumentą nepateikta. Ši aplinkybė itin reikšminga, nes paskutinė EPPB ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. liepos 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvoje dar nebuvo masinio (duomenys neskelbtini) pabėgėlių antplūdžio, todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjų asmenine padėtimi, nes pareiškėjai į Lietuvą atvyko tik po metų, kai buvo paskelbta minėta ataskaita. Atsakovui nenurodžius informacijos šaltinio, reikėtų vadovautis viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, jog minėta ataskaita paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai remiasi duomenimis, pateiktais iš ataskaitos vokiečių kalba: (duomenys neskelbtini). Taigi aktuali naujausia kilmės šalies informacija paneigia nepagrįstas atsakovo išvadas apie saugumo lygį pareiškėjų kilmės šalyje.

35. Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamentas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pvz., pažeisti pareiškėjų ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias taip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjams ir jie to pagrįstai bijo. Atsakovas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėjus gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. Teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų nėra argumentuota visiškai.

36. Pareiškėjų nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jų orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Asmenys, priversti palikti savo kilmės šalį dėl tarptautinių ar nacionalinių ginkluotų konfliktų, paprastai nėra laikomi pabėgėliais pagal Konvenciją ar 1967 m. Protokolą, tačiau jie turi apsaugą, numatytą kituose tarptautiniuose dokumentuose, pvz. 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir 1977 m. protokolą. Tokiu atveju spręstinas klausimas dėl papildomos apsaugos pareiškėjams suteikimo. Atsakovas uždraudė pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su aptartais sprendimais, kuris, atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.

37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas teigia, kad pareiškėjai skunde nenurodė konkrečių apklausos pažeidimų, nebuvo pareikšta ir jokių pretenzijų apklausos metu ar po jos, įskaitant ir vertėjavimą. Iš apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjams buvo užduota daug patikslinančių klausimų. Migracijos departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjams teisiškai kvalifikuoti aplinkybes. Pareiškėjams buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, jiems tenka pareiga įrodyti kylančias grėsmes ir jų realumą.

Pareiškėjų pateiktos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti jiems prieglobstį. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėjus, tinkamai įvertinti jų paaiškinimus ir atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjų pageidaujamais skunde nurodytais aspektais, Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjų kilmės valstybėje jie būtų persekiojami.

Pareiškėjų teiginys dėl kilusios grėsmės dėl apolitiškumo yra deklaratyvus ir prieštaraujantis pats sau, prieštarauja Vadovo 82 punktui, pagal kurį pareiškėjai turėtų turėti politinius įsitikinimus ir juos reikšti ar nereikšti, bet turėti tvirtas politines pažiūras kas leistų numanyti, kad jos bus pareikštos ateityje, o patys pareiškėjai apklausų metu nereiškė politinių pažiūrų, neteigė, kad palaiko kurią nors karinio konflikto pusę ir, kad dėl pažiūrų pareiškėjams (vyrui) buvo tariamai grasinama nužudyti ar tariamų grasintojų buvo reikalauta pasirinkti / palaikyti politines pažiūras.

Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės vykdomas atakas prieš (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas vietoves bei gyventojų persikėlimą iš paveiktų teritorijų yra suderinama ir tikėtina, kad pareiškėjai galėjo būti paveikti šių įvykių ir būti priversti pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau nei šios aplinkybės, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

Pareiškėjų istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi pareiškėjų įvardijamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini) nariai, kaimiečiai – nėra valstybinis subjektas. Migracijos departamentui įvertinus prieglobsčio prašytojų situaciją, buvo pagrįstai nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių (nepateikė duomenų, nežino kaimynų vardų, kurie tariamai pareiškėjus (tik vyrą) persekioja), kurios atskleistų realios rizikos pareiškėjams patirti persekiojimą ar leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio priemonių naudojimą prieš juos, todėl prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas rėmėsi EPPB 2021 m. gairėmis apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje, tai yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Taip pat buvo remtasi ir kitais skirtingais patikimais šaltiniais, gauta informacija suderinama, įvertinta individualioje pareiškėjų situacijoje. Pareiškėjų atveju nenustatytos ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygos. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą).

Pareiškėjai turi teisę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakeitė Sprendimu priimtą draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno teritorijas terminus. Migracijos departamentas su šiuo teismo sprendimu sutinka. Nors pareiškėjai iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą.

Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21M33250, Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1304 ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki dvejų metų.

41. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

42. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jų išklausymas, kilęs ginčas siejamas iš esmės su pareiškėjų paaiškinimais, todėl teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

44. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

46. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

47. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

48. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

49. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

50. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais .

51. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

52. Pareiškėjai prašymus suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini), kaimo, kuris yra prie (duomenys neskelbtini) miesto. Paaiškino, jog į Lietuvos Respubliką atvyko su šeima, nes kaime pasidarė nesaugu gyventi dėl šalia jų kaimo prasidėjusio karinio konflikto tarp (duomenys neskelbtini) oro pajėgų ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kaime gyvenantys žmonės pradėjo pareiškėją kaltinti išdavus (duomenys neskelbtini) pajėgoms (duomenys neskelbtini), jiems buvo grasinama susidorojimu, o vieną naktį į jų namus įsiveržė vyrai ir norėjo pareiškėją nužudyti, tačiau tam sutrukdė jo tėvas. Pareiškėjai nurodė, kad kaime jautėsi prastai, buvo nuolat šmeižiami kitų kaimo gyventojų. Tėvui patarus pareiškėjai išvyko iš kaimo į (duomenys neskelbtini) miestą, glaudėsi pas giminaitį. Į kitą (duomenys neskelbtini) vietą keltis nenorėjo, nes nenorėjo palikti ūkio, gyvulių. Pas giminaitį pareiškėjai jautėsi nesaugiai, neišeidavo iš namų, tačiau reikėjo rūpintis vaikais. Įvertinę tai bei sužinoję apie galimybę išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Europą, ja pasinaudojo.

53. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad surinkta informacija yra suderinama su prieglobsčio prašytojų pasakojimu apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės vykdomas atakas prieš (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas vietoves bei gyventojų persikėlimą iš oro smūgių paveiktų teritorijų. Tikėtina, jog prieglobsčio prašytojų šeima buvo paveikti šių įvykių, tačiau nei ši aplinkybė, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Šių išvadų nesuponuoja ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su bendra padėtimi pareiškėjų kilmės valstybėje bei ekonominiais tikslais (sunki finansinė padėtis), o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

55. Kaip matyti iš pareiškėjų atliktų apklausų, jų pasakojimas dėl grėsmės kaime, kuriame jie gyveno, nepasižymi išsamumu ir detalumu, pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, vengė tikslių ir konkrečių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjai apklausų metu negalėjo nurodyti asmenų, kurie, jų teigimu, buvo įsiveržę į jų namus, taip pat teigė, kad nepažinojo nei vieno žmogaus, gyvenančio jų kaime šalia esančiuose namuose, į teisėsaugos institucijas dėl užpuolimo teigė nesikreipę. Pareiškėjai neslėpė, kad ir jie patys, ir pareiškėjo tėvas norėjo, jog jie išvyktų į Europą ir susikurtų geresnį gyvenimą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

56. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regionuose ((duomenys neskelbtini) gubernija) yra aukštesnis beatodairiškas smurto lygis, tačiau grėsmė nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Prieglobsčio prašytojai (tėvai) yra darbingo amžiaus jauni asmenys, (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojų giminaičiai, su kuriais jie bendravo. Prieglobsčio prašytojai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėtos Sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

58. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

59. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

60. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. R. R. R.. Y. Y. Y. Y. ir jų nepilnamečių vaikų F. K. K. K., Y. K. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Rytis Krasauskas